Civilinė byla Nr. e2-828-1177/2025
Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00032-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.2.6.5.
(S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 1 d.
Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,
sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,
dalyvaujant ieškovei V. Š.
ieškovės atstovui advokatui Petrui Remeikai,
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone atstovei Jolantai Kvietkauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį atsakovui D. Š., tretieji asmenys antstolė Brigita Tamkevičienė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone, dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo:
1.1. Santuokos įrašą tarp V. Š. (iki santuokos sudarymo V.) ir D. Š., apskaitytą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti nustatant D. Š. kaltę.
1.2. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą Š. pavardę.
1.3. Nustatyti nepilnamečių vaikų – dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.
1.4. Priteisti iš atsakovo D. Š. išlaikymą dukters D. Š. ir sūnaus V. Š. poreikiams tenkinti periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų) per mėnesį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki dukters ir sūnaus pilnametystės. Lėšų administratore uzufrukto teise paskirti ieškovę V. Š.. Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
1.5. Priteisti iš atsakovo D. Š. 9600 Eur išlaikymo įsiskolinimą.
1.6. Nustatyti atsakovo D. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. Š. ir V. Š. tvarką:
1.6.1. Kas antros savaitės savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., su teise vaikus pasiimti su savimi per naktį.
1.6.2. Kitu visiems palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) tarpusavyje suderintu laiku.
1.7. Pripažinti asmenine D. Š. prievole įsiskolinimą, išieškomą pagal Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užvestą vykdomąją bylą Nr. 0005/21/01246 dėl 120 Eur skolos išieškojimo VMĮ prie LR FM.
2. Ieškinyje nurodo, kad ieškovė su atsakovu (duomenys neskelbtini) Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką, santuokos sudarymo Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ši santuoka jiems abiem yra pirmoji. Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų - dukters D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), vaikai šiuo metu yra nepilnamečiai.
2.1. Po santuokos sudarymo, pradėjus vesti bendrą ūkį, pastebėjo, kad atsakovas nėra šeimos žmogus. Jie gyveno ieškovės tėvų bute kartu su tėvais, todėl jos tikslas buvo susikurti atskirą, tik jų šeimos gerbūvį, tačiau atsakovas visiškai nusišalino nuo tokio noro įgyvendinimo. Priešingai, jis gyveno tik „savo“ gyvenimą, tenkino dažniausiai tik savo poreikius ir visiškai nesidomėjo jos siekiais. Ieškovė, kad pastebėdavo atsakovo netinkamą elgesį prieš ją ir vaikus, kurį laiką stengėsi jį toleruoti. Manė, kad atsakovas turi apsiprasti būti sutuoktinio „vaidmenyje“, stengėsi išsaugoti šeimą, prašė atsakovo vertinti jų buvimą kartu, tačiau situacija tik blogėjo. Tikėdamasi, kad šeima sutvirtėtų, jei gyventų atskirai, išsinuomojo butą, kuriame pagyveno apie du metus. Per tą laiką atsakovo elgesys tapo dar blogesnis - jis nemokėjo mokesčių už butui teikiamas komunalines paslaugas, dirbo nelegaliai įvairius pavienius darbus, tačiau gautus pinigus išleisdavo savo reikmėms, vartodavo alkoholinius gėrimus ir vesdavo tik jam tinkamą gyvenimo būdą. Jai buvo sunku vienai prižiūrėti, auginti ir ugdyti jų dukrą ir sūnų, į ieškovės prašymus keisti gyvenimo būdą, rūpintis vaikais atsakovas reaguodavo priešiškai, susilaukdavo psichologinio smurto, nepagrįstų kaltinimų, keiksmų vaikų akivaizdoje. Todėl 2022 metais ji su vaikais persikraustė atgal gyventi pas savo tėvus. Tokiu būdu bent užtikrino nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą ir lėšas, kurias iki to laiko skirdavo minėtai nuomai ir kitiems mokesčiams apmokėti, galėjo skirti vaikų poreikių tenkinimui. Atsakovas nuo to laiko (2022 metų) gyvena skyrium ir nei ieškove, nei vaikais nesidomi ir nesirūpina. Per paskutinius du metus neteikia jokio materialinio išlaikymo, atvyksta pas vaikus labai trumpam ir labai retai, susitikimo laiko su ieškove niekada nederina. Ji kiekvieną kartą susitikus stengiasi tolerantiškai jo prašyti daugiau rūpintis vaikais, bendrauti su jais, domėtis jų ugdymu, pasiekimas, tačiau atsakovas šiuo prašymus ignoruoja ir toliau gyvena pagal savo supratimo lygį. Siūlė bendru sutarimu nutraukti mūsų santuoką, teikti bent minimalų išlaikymą dukrai bei sūnui, tačiau ir šiuo klausimu atsakovas vengė bendravo, taip tikėdamasis išvengti atsakomybės vykdyti tėvišką pareigą išlaikyti vaikus.
2.2. Ieškovė teigia, kad sutuoktinio, vaiko tėvo buvimas šalia arba jo dingimas tada, kada jo labiausiai reikėdavo, nejauki namų aplinka, besikartojantys nuo alkoholio apsvaigusio sutuoktinio neadekvatūs pokalbiai jai suteikė ir psichologinį diskomfortą. Ji daugiau nebenori ir nebegali gyventi santuokoje su žmogumi, kuris nejaučia jai pagarbos, nėra lojalus, nemyli jos, vaikais nesirūpino ir nesirūpina, turi žalingų įpročių ir prieš ją psichologiškai smurtauja. Kadangi jos ir atsakovo požiūriai į gyvenimą ir vertybes yra išsiskyrę, nebeliko bendrų interesų, tarpusavio bendravimo ir artumo, atsakovas nevykdo sutuoktinio bei tėvo pareigų, vartoja alkoholį ir būna agresyvus, jos ir atsakovo, kaip sutuoktinių, santykiai nebegali būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje nustatytų moralinių ir lojalumo pareigų: gerbti kitą sutuoktinį, taip pat vienas kitą remti moraliai, prisidėti prie šeimos poreikių tenkinimo, nevykdymas turi būti laikomas aplinkybe, patvirtinančia atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 2 dalis).
2.3. Nepilnamečiai D. Š. ir V. Š. nuo 2022 metų gyvena kartu tik su ieškove, yra jos išlaikomi, todėl jų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą.
2.4. Dukra ir sūnus yra išlaikomi tik ieškovės pastangomis. Šiuo metu V. Š. mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, D. Š. (duomenys neskelbtini) klasėje. Mano, kad atsakovas supranta, kad jai tenka didesnė kasdienė vaikų auginimo rūpesčių našta, didesnė pareiga vaikų išlaikymo kontekste, nes nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, jai kasdien tenka juos prižiūrėti, gaminti maistą, skalbti rūbus, auklėti ir panašiai. Tai tik padidina atsakovo galimybes realiai daugiau užsidirbti, kadangi jis nėra kasdieną atsakingas už vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Ji stengiasi, kad dukrai ir sūnui būtų suteikta viskas, kad jie augtų sveiki, tinkamai būtų ugdomi, turėtų tinkamą gyvenamąją vietą ir visus būtinus jų vystymuisi reikmenis. Šiuo metu ji su vaikais gyvena su jos tėvais Kvėdarnos miestelyje, būtent ieškovės tėvai daugiausia jai padeda tenkinant dukros ir sūnaus poreikius. Ji šiuo metu antrą mėnesį yra registruota Užimtumo tarnyboje, prieš tai dirbo Klaipėdoje, fabrike, iš kurio buvo atleista dėl etatų mažinimo, šiuo metu išgyvena būtent iš tų santaupų, kurias sukaupė dirbdama, valstybės mokamų išmokų ir minėtos tėvų visokeriopos pagalbos. Ji negali pasinaudoti visomis valstybės mokamomis išmokomis, kadangi faktiškai nenutraukus su atsakovu santuokos ir jo galimai gaunamos pajamos turi būti apskaitytos jai teikiant vienokį ar kitokį prašymą dėl išmokos gavimo. Ieškovė paskaičiavo, kad vidutiniškai per mėnesį dukters ir sūnaus tenkinamų poreikių, būtiniems jų normaliam vystymuisi, t. y. maistui, aprangai, būstui, higienai, medicininėms išlaidoms, mokesčiams apmokėti ir panašiai, reikia ne mažiau kaip 400-500 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsižvelgiant į dabartinius kiekvieno vaiko poreikius ir galimybę juos tenkinti, iš atsakovo prašo priteisti po 200 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui per mėnesį periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnis, 196 straipsnis). Jai teikiant analogiško dydžio išlaikymą bus patenkinti tikrai visi būtiniausi nepilnamečių vaikų poreikiai. Be to, atsakovas dukra ir sūnumi visiškai nesirūpina daugiau nei dveji metai, todėl iš atsakovo priteistinas 9600 Eur įsiskolinimas už paskutinius 24 mėnesius, skaičiuojant į mėnesį po 200 Eur kiekvienam vaikui (200 Eur x 24 mėn. = 4800 Eur x 2 vaikai = 9600 Eur)( CK 3.200 straipsnis).
2.5. Ieškovė nurodo, kad nedraudžia atsakovui matytis su vaikais, visą laiką stengėsi daryti įtaką atsakovo požiūriui į bendravimą su vaikais, stengėsi jam paaiškinti, kad vaikai jo ilgisi, laukia susitikimų ir panašiai. Tam, kad atsakovas nuolat ir nuosekliai bendrautų su vaikais, o ne protarpiais, iš anksto nesuderintu laiku ir taip išbalansuojant vaikų dienos rėžimą, mano, kad yra tikslinga nustatyti konkrečią jos siūlomą atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką.
2.6. Pradėjus ruošiantis santuokos nutraukimo bylai paaiškėjo, kad dėl atsakovo nesumokėtos baudos antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0005/21/01246 dėl 120 Eur skolos. Šią skolą tikslinga pripažinti asmenine atsakovo skola, atsižvelgiant į tai, kad skola yra asmeninio pobūdžio, su jos asmeniu ar jų šeimos poreikių tenkinimu ir panašiai nesusijusi. Ieškovė neturi jokių kreditorinių įsiskolinimų, jokių išieškojimų nėra vykdoma. Ar atsakovas be nurodytos skolos turi jų dar ir daugiau, jai taip pat nėra žinoma, kadangi jie bendro ūkio neveda daugiau nei dveji metai. Išlaikymo sau, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovo ieškovė nereikalauja, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių su atsakovu gyvendami santuokoje neįgijo, kilnojamojo turto, kurį nutraukiant santuoką būtų galima dalintis – taip pat neįgijo.
3. Ieškovė V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Teigė, kad visą laiką gyvenant santuokoje su atsakovu kildavo pykčiai, barniai, nėjo su juo sugyventi, jis visą laiką gyveno dėl savęs – dirbo nelegaliai, visus pinigus išleisdavo tik savo reikmėms. Nuo 2013 m. jie gyveno pas ieškovės tėvus, 2020 m. persikraustė atskirai gyventi. Ji pati surado nuomojamą butą ir ten su atsakovu persikraustė, bet net ir tada atsakovas nelabai prisidėjo prie būsto išlaikymo, prie komunalinių mokesčių, vaikų išlaikymo, ieškovė tuo metu dirbo ir viena išlaikė visą šeimą, nors ieškovė ir prašydavo prisidėti, atsakovas kartais nupirkdavo maisto, tačiau iš esmės beveik visas pajamas išleisdavo cigaretėms ir alkoholiui. Jautė iš atsakovo vartojamą psichologinį smurtą, jis ją žemindavo, vadindavo durna, fizinio smurto nenaudodavo, tik žodžiais žemindavo ir įžeidinėdavo. Mano, kad santuoka nutrūko dėl tokio atsakovo elgesio, nemato galimybės susitaikyti ir tęsti šeimyninį gyvenimą. Atsakovas vaikams išlaikymo neteikia, ji yra prašiusi atsakovo prisidėti, tačiau jis vis pažada, bet niekada neperveda pinigų. Epizodiškai yra kelis kartus aplankęs vaikus, tačiau nėra nuolatinio bendravimo, vaikams neatveža lauktuvių, tačiau atvažiavęs nusiveda į parduotuvę ir ką nors nuperka. Paskutinį kartą pas vaikus buvo vėlai atvažiavęs vakare, norėjo pasiimti vaikus, tačiau ji suprato, kad jis buvo neblaivus ir ji atsisakė jam leisti pasimatyti su vaikais. Siūlo bendravimo tvarką nustatyti tam, kad atsakovas daugiau bendrautų su vaikais, nes vaikai nori su juo bendrauti. Per paskutinius du metus atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikams, jo giminaičiai prie vaikų išlaikymo neprisideda, jie su vaikais taip pat nebendrauja. Vaikai sveikatos problemų neturi, ji šiuo metu nuo 2024 m. spalio mėnesio niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna apie 400 Eur išmoką, taip pat gauna pinigus už vaikus apie 245 Eur kiekvieną mėnesį, tai visos jos pajamos. Gyvena pas tėvus bute, tėvai sumoka komunalinius mokesčius. Mano, kad prašoma 200 Eur išlaikymo suma vienam vaikui padės užtikrinti vaikų poreikius, nes nuolat reikia drabužių, batų, maisto, kišenpinigiai vaikams, sūnus lanko futbolą, reikia papildomai pirkti futbolo batus ir aprangą, taip pat vaikai serga, riekia vaistų, vitaminų. Mano, kad tokios sumos, jai taip pat skiriant tokią sumą, pakaks vaikų poreikiams patenkinti. Ateityje planuoja gyventi pas tėvus, nes neturi kitų galimybių gyventi atskirai, vaikai taip pat yra pripratę prie senelių, draugų, todėl nori čia likti. Mano, kad atsakovas turi priklausomybę alkoholiui, tačiau jis tai neigia. Atsakovo bauda, kur buvo vykdomas išieškojimas antstolių kontorai, buvo skirta atsakovui, tačiau pinigai buvo nurašyti nuo jos sąskaitos, kai pradėjo domėtis, antstolė pasakė, kad yra ir daugiau vykdoma išieškojimų iš atsakovo, tačiau ji nežino tiksliau.
4. Ieškovės atstovas advokatas Petras Remeika teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinys yra teisėtas ir pagrįstas. Yra surinkta pakankamai įrodymų, kad atsakovas šeima nesirūpino, visas lėšas, kurias gaudavo dirbdamas nelegaliai, naudodavo savo reikmėms tenkinti, girtaudavo, šeimai nieko neskirdavo, tik retkarčiais vaikams nupirkdavo saldainių. Faktiškai santuoka jau yra iširusi, jau du metus atsakovas gyvena atskirai ir prie šeimos išlaikymo visai neprisideda, vaikų išlaikymu rūpinasi viena ieškovė, kuri gyvena su tėvais ir tėvai padeda išlaikyti vaikus, nes pati ieškovė yra šiuo metu yra bedarbė. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl prašo nutraukti santuoką nustatant atsakovo kaltę. Taip pat būtina priteisti ir išlaikymą vaikams po 200 Eur kas mėnesį, tai yra minimali suma, reikalinga vaikų išlaikymui. Be to, jau du metus atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikams, todėl iš jo būtina priteisti išlaikymo įsiskolinimą 9600 Eur.
5. Institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalėje (toliau - Institucija) pateikė išvadą dėl ieškovės ieškinio, kuriame nurodė, kad neprieštarauja ieškovės ieškinio reikalavimams, kadangi ieškinio reikalavimai neprieštarauja šalių nepilnamečių vaikų interesams.
6. Institucijos atstovė Jolantai Kvietkauskienei teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko ieškovės ieškinį Institucijos išvadoje nurodytais argumentais. Atstovė nurodė, kad Institucijos specialistai bandė susisiekti su atsakovu, tačiau nepavyko susitarti dėl susitikimo su juo, pažadėjęs susitikti kitą dieną, atsakovas daugiau į telefono skambučius neatsiliepė. Nurodė, kad pabendravo su šalių nepilnamečiais vaikais, jiems užtikrinamos tinkamos gyvenimo sąlygos gyvenant su ieškove, vaikai tuo džiaugiasi, todėl jų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ieškove. Vaikai taip pat nurodė, kad norėtų daugiau bendrauti ir su tėčiu, todėl tikslinga nustatyti bendravimo tvarką, kuri skatintų atsakovą daugiau bendrauti su vaikais.
7. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai juos įteikiant atsakovo mamai, be to, atsakovas patvirtino ir dokumentų gavimą elektroniniu paštu. Atsakovas atsiliepimo nepateikimo priežasčių ir neatvykimo į teismo posėdį nenurodė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į nepilnamečių vaiko interesus ir jiems teikiamą prioritetinę apsaugą, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
8. Nustatyta, kad ieškovės V. Š. ir atsakovo D. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, apskaityta (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)).
9. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu jokio nekilnojamojo turto su atsakovu neįgijo, iš esmės visą laiką gyveno su ieškovės tėvais, tik maždaug nuo 2020 m. iki 2022 m. buvo išsikraustę gyventi atskirai nuo tėvų, nuomojosi butą. Ieškovės teigimu, tuo laikotarpiu, kai jie nuomojosi butą, visus mokesčius už nuomą ir su tuo susijusius komunalinius mokesčius mokėdavo ji, tačiau atsakovas taip pat prisidėdavo nupirkdamas maisto, tačiau didžiąją savo pajamų dalį atsakovas išleisdavo alkoholiui ir cigaretėms. Dabar apie du metus laiko su atsakovu gyvena atskirai, jis neprisideda prie šeimos išlaikymo, su vaikais bendrauja nereguliariai.
10. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Šalių santuoka yra tik formali, tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nutraukti santuoką su D. Š. dėl sutuoktinio kaltės, priteisti išlaikymą vaikams, išlaikymo įsiskolinimą už du metus, taip pat nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais.
Dėl santuokos nutraukimo
11. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas.
12. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).
13. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui taip pat tenka pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų su kito sutuoktinio ar šeimos interesais. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017).
14. Santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Tačiau, tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų savalaikis pastebėjimas ir jų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio, ypač jo netoleravimo tokio elgesio bei tokio elgesio priežasčių. Tačiau, jei sutuoktiniai laiku nepastebi ir nesprendžia santuokoje kylančių problemų, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti, bet ne dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, o dėl jų abiejų nesugebėjimo rasti sprendimą, net ir taikiai išsiskirti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).
15. Pagrindinis ieškovės argumentas, kodėl santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės, yra tai, kad ieškovas materialiai neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, tačiau sutuoktiniai turi vienas kitą remti ne tik materialiai, bet ir moraliai. Teismo posėdžio metu duoti ieškovės paaiškinimai neabejotinai patvirtina, jog šalys nevengė barnių, nors ieškovė teigė, kad atsakovas nuolat vartojo alkoholį, tačiau pažymėtina, kad ieškovė tokį atsakovo elgesį ilgą laiką toleravo, nors ir teigė, kad mano, jog atsakovas yra priklausomas nuo alkoholio, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad sutuoktiniui būtų suteikta profesionali pagalba kovojant su priklausomybe, todėl daryti išvadą, jog dėl atsakovo alkoholio vartojimo realiai iširo šalių santuoka nėra jokio pagrindo. Ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas prieš ją vartojo fizinį smurtą ar būtų nuteistas dėl kokios nors nusikalstamos veikos prieš ieškovę padarymo, taip pat nepateikė jokių duomenų apie atsakovo neištikimybę. Be to, nors ieškovė ir teigė, kad atsakovas vartojo prieš ją psichologinį smurtą, tačiau nepateikė jokių duomenų, kad dėl tokio atsakovo elgesio ji kreipėsi psichologinės pagalbos į atitinkamas tarnybas. Pažymėtina, jog šalys dar iki santuokos draugavo, iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad šalys dar iki santuokos sudarymo susilaukė sūnaus, jų abiejų elgesys juos tenkino. Po santuokos sudarymo šalys 7 metus gyveno kartu su ieškovės tėvais, vėliau dar du metus gyveno atskirai nuo ieškovės tėvų, nuomojosi butą, nors ieškovė ir teigė, kad atsakovas neprisidėdavo prie šeimos išlaikymo, dažnai vartodavo alkoholį, tačiau vis tiek toleravo tokį ieškovo atitinkamą elgesį, gyvenimo būdą, moralinį požiūrį į šeimos vertybes ir pan. Šių aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo.
16. Teismo nuomone, byloje yra pagrindas vertinti abiejų šalių pastangas išsaugoti santuoką, pastangas rasti priimtinų būdų išspręsti nesutarimus, imtis veiksmingų priemonių šeiminiams santykiams atkurti. Įstatymas abiem sutuoktiniams kelia vienodus reikalavimus ir abu sutuoktiniai turi pareigą vienas kitą remti, o abiem to nedarant ar darant nepakankamai, teismas turi pakankamą pagrindą nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
18. Bylos duomenys patvirtina, kad abu sutuoktiniai pagarbos ir lojalumo pareigą pažeidė iš esmės, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo aptarti ir išsiaiškinti turtiniai klausimai ir lūkesčiai, išsiaiškintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, todėl šiuo atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas santuokos įrašą, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (Santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)), sudarytą tarp V. Š. ir D. Š., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos
19. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis).
20. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu ieškovės teiktų paaiškinimų, taip pat iš byloje esančios išvadą teikiančios institucijos išvados matyti, kad nepilnamečiai vaikai V. Š. ir D. Š. nuo gimimo gyvena kartu su mama – ieškove, todėl vaikų interesai bus maksimaliai apsaugoti jų gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (Lietuvos Respublikos CK 3.169 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
21. CK 3.192 straipsnyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį įvertina, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
22. Teismas pažymi, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-209/2013).
23. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaiką abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikui yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-491/2013). Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo/išlaikymo dydžio pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pabrėžia, jog vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei neišvengiamai tenka didesnė dalis išlaidų ir rūpesčių, susijusių su vaikų išlaikymu ir jų kasdienių poreikių tenkinimu.
24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai. Lietuvoje šiuo metu minimalus darbo užmokestis yra 1038 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių. Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu neteikia jokio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis).
25. Vertinant nepilnamečių vaikų poreikius, nustatyta, kad V. Š. yra 13 metų amžiaus, mokosi vidurinėje mokykloje. Ieškovės paaiškinimais, sūnus lanko futbolą, tam reikalinga speciali apranga ir speciali avalynė, skirta futbolui, vasaros metu vyksta į stovyklas. D. Š. šiuo metu yra 7 metų, taip pat lanko mokyklą, eina į pirmą klasę, lanko užsiėmimus. Akivaizdu, kad vaikams nuolat reikalingos lėšos maistui, aprangai, avalynei, mokymo ir ugdymo priemonėms, higienai, sveikatai, laisvalaikiui, būstui. Ieškovė nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia apie 400 – 500 Eur. Teismas sutinka, kad mokyklinio amžiaus, greitai augantiems vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės ugdymui, lavinimui, laisvalaikiui, sveikatos apsaugai ir pan.
26. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo prašoma priteisti po 200 Eur sumą kiekvienam vaikui per mėnesį, kuri nesudaro nei minimalaus teismų praktikoje nustatyto orientacinio kriterijaus. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė ir nepateikė ieškinyje nurodytų išlaidas patvirtančių duomenų, tačiau teismas vertina, kad ieškovės nurodytas vaikų išlaikymo dydis yra atitinkantis nepilnamečių vaikų dabartinius būtinuosius poreikius.
27. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2–3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
28. Iš rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų matyti, kad V. Š. šiuo metu yra bedarbė, nekilnojamojo turto neturi, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna nedarbo išmoką ir tai yra jos vienintelės pajamos, iš kurių išlaiko vaikus, jai padeda tėvai, pas kuriuos ji su vaikais gyvena. Vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismas pažymi, kad iš teismui prieinamų registrų duomenų bazių nustatyta, kad atsakovas neturi Lietuvoje nekilnojamojo turto, oficialių pajamų negauna. Byloje nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors sveikatos problemų dėl kurių negalėtų dirbti ar gauti mažesnes pajamas. Teismas įvertinęs šias aplinkybes daro išvadą, kad atsakovas gali gauti bent jau minimalų darbo užmokestį, kuris šiuo metu Lietuvoje 1038 Eur/mėn. neatskaičius mokesčių. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas turėtų kitų išlaikytinių, todėl atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, nors nenustatyta, jog atsakovo turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė už ieškovės, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė abiejų tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu, nesąžiningu šalies elgesiu ar kitokiomis priežastimis.
29. Byloje esantys duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti. Kasacinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turinę padėtį, vertintinas ne tik jo turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
30. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vaikai gyvena tik su vienu iš tėvų, t. y. kartu su ieškove, ir jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Pažymėtina, jog nėra pagrindo neproporcingai perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti yra reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvas turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti. Pažymėtina, kad teismų praktika vaikų interesų apsaugai suteikia prioritetą ir nustato tėvų pareigą užtikrinti pakankamų pajamų gavimą tam, kad vaikų interesai ir poreikiai būtų visiškai užtikrinti.
31. Teismo vertinimu, laikytina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši. Abi šalys yra darbingo amžiaus, duomenų jog turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad šalys prie vaiko išlaikymo turi prisidėti kaip įmanoma lygiomis dalimis. Teismo vertinimu, reikalavimas priteisti išlaikymą iš atsakovo nepilnamečių vaikų naudai po 200 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės tenkinamas.
32. Nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikytina įstatyminė atstovė (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 3.208 straipsniu, priteisiant išlaikymą periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
33. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (turtinei padėčiai, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.) jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
34. Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
35. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo 2022 metų, kai nebegyvena su ieškove, neteikia išlaikymo vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių vaiko teisė į išlaikymą atsirado nuo jo gimimo, o tėvams kilo pareiga šį išlaikymą teikti.
36. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už dvejus metus (24 mėnesius) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.
37. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką pareiga įrodyti, kad ginčo laikotarpiu vaikui buvo teikiamas išlaikymas, tenka būtent atsakovui. Pastarasis įrodymų, kurie pagrįstų anksčiau išdėstytas aplinkybes, nepateikė. Anksčiau išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuo šalių gyvenimo skyrium, tai yra nuo 2022 metų, atsakovas visiškai yra nusišalinęs nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
38. Taigi šiuo atveju konstatuotina, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už du paskutinius metus iki 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, bei nustatytą priteistą išlaikymo dydį, teismas priteisia iš atsakovo iš viso 9600 Eur (24 mėn. x 200 Eur x 2 = 9600 Eur) išlaikymo įsiskolinimą ir reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolino tenkina visiškai.
Dėl bendravimo tvarkos ir kitų klausimų
39. Ieškovė prašo teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: kas antros savaitės savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., su teise vaikus pasiimti su savimi per naktį. Kitu visiems palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) tarpusavyje suderintu laiku.
40. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas ar motina gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
41. Įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus ir išvadą duodančios institucijos nuomonę, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas kitokios bendravimo tvarkos nepateikė, teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje pasiūlyta bendravimo tvarka atitinka šalių ir vaikų interesus, todėl nustatytina (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad ieškinyje nenurodyta, nuo kurio laiko skaičiuojama kas antra savaitė, todėl bendravimo tvarka tikslinama nurodant, kad bendravimo tvarka įsigalioja nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
42. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad nepilnamečių vaikų tėvams visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaikais tvarkos susitarti gera valia ir jiems priimtiniausiu būdu. Tuo labiau, kad visi galimi bendravimo su vaikais aspektai negali būti numatyti ir išspręsti teismo. Bendravimo tvarka neriboja šalių teisių ir nedraudžia šalims jų abipusiu sutarimu lanksčiai spręsti klausimus dėl bendravimo su vaikais, kai tai atitinka vaikų poreikius. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
43. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo palikti jai santuokinę pavardę Š.. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė. Esant minėtoms aplinkybėms, nutraukus santuoką, ieškovei V. Š. paliekama santuokinė pavardė – Š., o atsakovui D. Š. prigimtinė pavardė – Š..
44. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja. Teismui nenustačius, kad kuriam nors vienam sutuoktiniui būtų reikalingas išlaikymas po santuokos nutraukimo, šalims sau išlaikymo nereikalaujant, išlaikymas vienas kitam nepriteistinas (CK 3.72 straipsnis, CPK 385 straipsnis).
45. Ieškiniu taip pat prašoma pripažinti asmenine D. Š. prievole įsiskolinimą, išieškomą pagal Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užvestą vykdomąją bylą Nr. 0005/21/01246 dėl 120 Eur skolos išieškojimo VMĮ prie LR FM. Iš antstolės B. Tamkevičienės pateiktos informacijos matyti, kad D. Š. atžvilgiu vykdyta vykdomoji byla antstolės B. Tamkevičienės kontoroje yra užbaigta, todėl šis reikalavimas paliekamas nenagrinėtu.
Dėl bylinėjimo išlaidų.
46. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
47. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu V. Š. buvo suteikta valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba bei ieškovė atleista 100% nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimosi išlaidų.
48. Šioje byloje už pareikštus reikalavimus mokėtinas bendras žyminis mokestis sudaro 546 Eur (111 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei + 111 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą + 324 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimus). Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas iš dalies – 50 % - tai yra nustatant abiejų sutuoktinių kaltę, likę reikalavimai tenkinti visiškai, o reikalavimas dėl prievolės pripažinimo asmenine atsakovo prievole paliktas nenagrinėtu, todėl iš atsakovo priteistina 490,50 Eur žyminis mokestis valstybei (111 Eur * 50 % + 111 Eur už reikalavimą dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymą + 324 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą).
49. Teismas tenkino 83 % ((50% dėl santuokos nutraukimo + 100% dėl bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo + 100% d išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo)/3) ieškovės reikalavimų, todėl remiantis 2025 m. kovo 10 d. pažyma Nr. APD-2025-02994 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, jog atstovaujant ieškovę buvo patirtos 325 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 269,75 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, likusi dalis apdengtina iš valstybė biudžeto lėšų (CPK 93, 96, 99 straipsniai).
50. Iš atsakovo valstybei priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kadangi jos viršija minimali valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) Šilalės rajono savivaldybės administracijos CMS padarytą santuokos įrašą Nr. 19, kuriuo į apskaitą įtraukta (duomenys neskelbtini) Kvėdarnos Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje sudaryta santuoka tarp V. Š. (buvusi pavardė V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei V. Š. palikti pavardę – Š., atsakovui D. Š. palikti pavardę – Š..
Nustatyti nepilnamečių vaikų V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo D. Š. nepilnamečio V. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam vaikui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 6 d., iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, bei 9600 Eur (devynis tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo.
Nepilnamečiams vaikams V. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise ieškovei V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.
Nustatyti atsakovo D. Š., bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais V. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir D. Š., gimusia (duomenys neskelbtini):
- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas D. Š. turi teisę bendrauti su vaikais kas antros savaitės savaitgalį, nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 17 val., su teise vaikus pasiimti su savimi per naktį;
- kitu visiems palankiu, iš anksto (prieš 24 val.) su ieškove suderintu laiku.
Ieškinio reikalavimą pripažinti asmenine D. Š. prievole įsiskolinimą, išieškomą pagal Antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje užvestą vykdomąją bylą Nr. 0005/21/01246 dėl 120 Eur skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas – 490,50 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų, 50 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 269,75 Eur (du šimtus šešiasdešimt devynis eurus, 75 ct) už valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimą ieškovei (įmokos kodas 5630), 15,86 Eur (penkiolika eurų 86 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (įmokos kodas 5662). Šias sumas D. Š. turi sumokėti pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“.
Likusią dalį 55,25 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.
Teisėja Jurgita Vaitkevičienė