Civilinė byla Nr. e2A-833-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05776-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.3.1.2.; 2.2.3.4.; 2.6.2.1.; 2.6.8.11.2.; 2.6.8.12.; 3.3.1.19.1.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrogas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „East West Agro“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrogas“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „East West Agro“ padavė teismui ieškinį, kuriuo prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Agrogas 1931,16 Eur skolą, 278,09 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 11,75 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškinys grindžiamas tuo, kad tarp šalių 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl tam tikrų prekių, kurias ieškovė perdavė atsakovei. Todėl 2022 m. spalio 6 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą dėl 1931,16 Eur sumokėjimo už perduotas prekes. Suėjus sąskaitos apmokėjimo terminui (2022 m. spalio 21 d.), atsakovė nesumokėjo minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos. Ieškovė priminė atsakovei kelis kartus apie pareigą apmokėti sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovė to nepadarė. Todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1931,16 Eur skolą, 278,09 Eur delspinigius, paskaičiuotus Sutarties 11 punkto pagrindu už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. balandžio 19 d., taikant 0,08 proc. delspinigių normą, bei patenkinti kitus išvestinius ieškinio reikalavimus.

3.       Kauno apylinkės teismas 2023 m. gegužės 26 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškovės ieškinį, priteisdamas jai iš atsakovės 1931,16 Eur skolą, 278,09 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 11,75 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

4.       Atsakovė UAB „Agrogas“ padavė prieštaravimus, kuriuose prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį. Nurodė, kad sutartis dėl prekių ir paslaugų pirkimo-pardavimo tarp šalių galiojo du metus, viena jos esminių sąlygų buvo tai, kad kiekvienas užsakymas turėjo būti derinamas individualiai (Sutarties 2 punktas) ir šalys laikėsi tokio susitarimo iki 2022 m. spalio 6 d. Sutartinių santykių metu užsakymus ieškovei teikė, derino ir prekes / paslaugas priimdavo iš ieškovės tik atsakovės direktorius E. G. arba (duomenys neskelbtini) E. J.. Direktorius nebuvo įgaliojęs kitų asmenų atlikti šiuos veiksmus. Atsakovė neteikė ieškovei užsakymo dėl 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių, nederino šio užsakymo sąlygų, atsakovei nebuvo perduotos minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės. 2022 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra nebuvo pateikta atsakovei Sutarties 26 punkte nurodytu būdu, t. y. elektroniniu ar registruotu paštu. Atsakovė sužinojo apie 2022 m. spalio 6 d. išrašytą sąskaitą faktūrą tik 2022 m. spalio 27 d. gavusi elektroniniu paštu priminimą apie neva atsakovės esamą skolą. Ieškovei neįvykdžius pareigos perduoti atsakovei 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Sutartyje numatyta tvarka, ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo negali būti tenkinamas, kadangi atsakovė negalėjo numatyti, kad turi prievolę sumokėti pagal 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą.

5.       Ieškovė AB „East West Agro“ atsiliepime į prieštaravimus prašė palikti nepakeistą 2023 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą. Nurodė, kad šalių sutartinių santykių metu atsakovei išrašytos sąskaitos faktūros buvo jai perduodamos kartu su prekėmis ir nebuvo siunčiamos elektroniniu paštu. Atsakovei tiko toks sąskaitų faktūrų pateikimo būdas, nes ji nereiškė dėl to pretenzijų ir apmokėdavo UAB „Agrogas“ darbuotojui kartu su prekėmis perduotas sąskaitas faktūras. Atsakovė apmokėjo visas iki 2022 m. spalio 6 d. išrašytas sąskaitas faktūras, nors jos nebuvo siunčiamos jai elektroniniu paštu. Atsakovės užsakytas prekes atsiimti dažniausiai atvažiuodavo jos darbuotojas I. R.. Atsakovė pateikdavo ieškovei užsakymus taip pat žodžiu, ir nei viena šalis dėl to nereiškė viena kitai pretenzijų. Ieškovei priminus atsakovei apie pareigą atsiskaityti už perduotas prekes pagal 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą, atsakovės direktorius nurodė perrašyti sąskaitą faktūrą buvusiam savo darbuotojui I. R., kuris ir paėmė prekes, nors I. R. prekių paėmimo metu tebebuvo atsakovės darbuotojas. Atsakovė nuo 2022 m. spalio 27 d. galėjo numatyti, kad jai neapmokėjus 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos faktūros, gali būti skaičiuojami delspinigiai. Sutartinių santykių metu atsakovė nebuvo nurodžiusi ieškovei asmenų, kurie turėjo įgaliojimą užsakyti / atsiimti prekes, atsakovė nesiėmė veiksmų apriboti savo darbuotojų veiksmus ir sudarė sąlygas veikti jiems bendrovės vardu.

6.       Trečiasis asmuo I. R. nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį. Procesiniai dokumentai jam buvo įteikti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalys).

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 26 d. preliminarų sprendimą priteisti iš atsakovės UAB „Agrogas“ ieškovei AB „East West Agro“ 1931,16 Eur skolą, 278,09 Eur delspinigius, 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, 11,75 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2249,25 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. ieškovė ir atsakovė sudarė prekių ir paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti atsakovei žemės ūkio technikos aptarnavimą, diagnostiką, remontą ir / arba pateikti prekes, o atsakovė – sumokėti už suteiktas paslaugas ir prekes sutartyje numatytais būdais ir tvarka. Sutarties 26 punkte numatyta, jog „šalys susitaria, kad išrašytos sąskaitos už prekes ir / ar paslaugas pirkėjui bus siunčiamos pirkėjo nurodytu el. paštu (o jeigu toks nenurodytas – neregistruotu laišku paštu). Sąskaitos išsiųstos el. paštu laikomos įteiktomis sekančią dieną po sąskaitos pirkėjui išsiuntimo dienos, o siųstos laišku paštu, ar per kurjerį po 3 darbo dienų po išsiuntimo“. Atsakovės direktorius yra E. G.. 2020 m. kovo 16 d. įgaliojimu atsakovė įgaliojo atsakovės (duomenys neskelbtini) E. J. veikti atsakovės vardu ir interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis, t. y. atsakovės vardu užsakyti prekes ir paslaugas iš tiekėjų, pasirašyti su prekių ir paslaugų užsakymu, priėmimu–perdavimu susijusius dokumentus, su tiekėjais derinti prekių / paslaugų kainas, atstovauti atsakovę įmonėse, įstaigose, organizacijose, su kuriomis atsakovė yra pasirašiusi arba ateityje pasirašys paslaugų teikimo, prekių pirkimo pardavimo sutartį.

9.       Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 25 d. iki 2022 m. spalio 6 d. ieškovė išrašė atsakovei 15 sąskaitų faktūrų, paskutinė sąskaita faktūra serija EWA Nr. 143383 dėl 1931,16 Eur sumokėjimo išrašyta 2022 m. spalio 6 d. už prekes MF Ultra Engine Oil 10W-40 (20l) (175020), MF Power HC PLUS 10W-40 (20l) (175220), NESTE Hydraulic 46 (20l) (263620), dvigubą pirštą. Atsakovė apmokėjo PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio 3 d. iki 2022 m. spalio 6 d. už 4150,72 Eur, liko neapmokėta 2022 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra. Ieškovės darbuotojai elektroniniu paštu išsiuntus atsakovei priminimą dėl 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos apmokėjimo, gautas atsakovės direktoriaus atsakymas, kad prekes paėmė I. R.. Atsakovė buvo raginama apmokėti 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą 2023 m. vasario 23 d., gegužės 15 d. priminimais elektroniniu paštu bei 2023 m. gegužės 15 d. registruotu laišku. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyrius 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43680-22 pradėtą ieškovės iniciatyva dėl I. R., pasisavinusio prekes už 1931,16 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, I. R. buvo draudžiamas atsakovės nuo 2022 m. liepos 26 d. valstybiniu socialiniu draudimu, atleistas – 2022 m. spalio 10 d.

10.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė, nurodydama, jog negavo iš ieškovės 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos faktūros, nepateikė į bylą įrodymų, jog sąskaitos faktūros buvo siunčiamos jai elektroniniu paštu. Teismas nustatė iš liudytojų R. Č. ir E. J. parodymų, kad sąskaitos faktūros perduodamos atsiimant prekes ieškovės parduotuvėje. Atsakovė visą Sutarties galiojimo laikotarpį nereiškė ieškovei pretenzijų dėl sąskaitų faktūrų perdavimo būdo, apmokėdavo ieškovės išrašytas sąskaitas. Teismas priėjo išvadą, kad šalys vadovavosi ne pažodiniu sutarties tekstu, o nusistovėjusia praktika. Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43680-22 teismas nustatė, kad atsakovės direktorius E. G., apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog I. R. galėjo gauti prekių už jas neapmokėjus, nes su jo leidimu jis jau ne kartą buvo įsigijęs įvairių prekių. Pasak teismo, šias aplinkybes patvirtino ir liudytojo R. Č. parodymai apie tai, kad įgaliojimas nebuvo pateiktas, I. R. buvo paėmęs prekes atsakovės vardu kelis kartus. Liudytojas E. J. nurodė, kad nebuvo pateikęs ieškovei įgaliojimo dėl prekių atsiėmimo. Teismas, nustatęs, kad prekių atsiėmimo metu, t. y. 2022 m. spalio 6 d., I. R. buvo atsakovės darbuotojas, kuris ne pirmą kartą buvo paėmęs iš ieškovės prekes UAB „Agrogas“ vardu, sprendė, jog atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojo veiksmus, todėl kyla jos pareiga tinkamai vykdyti sutartines prievoles ir priteisė ieškovei iš atsakovės 1931,16 Eur skolą.

11.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Sutarties 11 punkte šalys susitarė, jog už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,08 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos, priteisė ieškovei iš atsakovės ir 278,09 Eur delspinigių. Pasak teismo, atsakovei vėliausiai nuo 2022 m. spalio 27 d. buvo žinoma apie išrašytą sąskaitą, tačiau ji nepamokėjo jos, todėl iš atsakovės ieškovei priteista 278,09 Eur delspinigių suma už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. balandžio 19 d.

12.       Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, patenkino ir ieškinio reikalavimą dėl 11,75 proc. metinių procesinių palūkanų bei 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacijos priteisimo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 5 dalį, 7 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnį.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13.       Atsakovė UAB „Agrogas“ padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 4 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą atmesti ieškovės AB „East West Agro“ ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 1931,16 Eur skolą, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovė yra atsakinga už savo darbuotojų veiksmus, nes prekių atsiėmimo metu, t. y. 2022 m. spalio 6 d., trečiasis asmuo I. R. buvo atsakovės darbuotojas, jis ne pirmą kartą buvo paėmęs iš ieškovės prekes atsakovės vardu bei užsakė ir atsiėmė prekes, nurodytas 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje. Skundžiamame sprendime padarytos išvados grindžiamos deklaratyviomis prielaidomis, bet ne rašytiniais įrodymais ar liudytojų paaiškinimais. Pirmos instancijos teismo išvados dėl atsakovės atsakomybės grindžiamos pernelyg nutolusių ryšių sąsajomis. Pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą motyvuoti savo priimamus sprendimus, nes nesprendė bylos iš esmės ir visapusiškai, selektyviai vertino byloje esančius įrodymus, nepasisakė dėl ieškovei nenaudingų rašytinių įrodymų, o išvadas grindė deklaratyviomis prielaidomis. Pirmos instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai atliko įrodymų tyrimą ir tai turėjo įtakos nepagrįsto sprendimo priėmimui.

13.2.       Pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti ir nevertino, kokius veiksmus ginčo situacijoje atliko trečiasis asmuo I. R.. 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje, kuria buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, nėra nei atsakovės atstovo, nei trečiojo asmens I. R. parašų, patvirtinančių, jog 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje nurodytas prekes užsakė būtent trečiasis asmuo I. R.. Ieškovė nepateikė į bylą prekių priėmimo-perdavimo akto, važtaraščių, patvirtinančių, jog prekės buvo perduotos būtent I. R..

13.3.       Pirmosios instancijos teismas atsakovės iniciatyva pripažino trečiojo asmens I. R. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, bet išnagrinėjo bylą iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, taip pakeitęs savo procesinį sprendimą, nors atsakovė prieštaravo tam. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą, iš esmės buvo abejingas byloje reikšmingų aplinkybių nustatymui ir tai turėjo įtakos byloje skundžiamo sprendimo priėmimui.

13.4.       Pirmosios instancijos teismui galėjo sudaryti klaidingą suvokimą dėl faktinių aplinkybių 2023 m. gegužės 15 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. K. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-43680-22 konstatuotos aplinkybės, tačiau ikiteisminio tyrimo metu trečiasis asmuo I. R. apskritai nebuvo apklaustas. Išvados, kas ir kieno vardu galėjo užsakyti ir atsiimti prekes, buvo daromos, vadovaujantis išimtinai ieškovės teiginiais ir nepatikrintomis aplinkybėmis, palankiomis tik ieškovei. 2022 m. vykdyto ikiteisminio tyrimo metu atsakovė, turėdama liudytojo statusą, neturėjo galimybės daryti įtakos tyrimo eigai, o ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai patvirtina, jog net ir ikiteisminį tyrimą atlikęs pareigūnas nesiaiškino prekių užsakymo ir atsiėmimo aplinkybių.

13.5.       Pirmos instancijos teismas nepagrįstai susiejo trečiojo asmens I. R. darbo santykių faktą su prekių iš ieškovės užsakymu ir šių prekių atsiėmimu. Vien ieškovės ir trečiojo asmens darbo santykių faktas nepatvirtina to, kad trečiasis asmuo užsakė iš ieškovės prekes atsakovės vardu, priėmė jas, nesant byloje šias aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų. Trečiasis asmuo atsakovės bendrovėje dirbo šaltkalviu tik du mėnesius, jam nebuvo suteikti įgaliojimai užsakyti prekes atsakovės vardu. Atsakovės vadovas ir (duomenys neskelbtini) turėjo teisę užsakyti prekes atsakovės vardu.

13.6.       Pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo ieškovės naudai atsakovės direktoriaus E. G. paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad „I. R. gauti prekių už jas neapmokėjus galėjo“. Šie paaiškinimai nepatvirtina to, kad I. R. buvo leista užsakyti atsakovės vardu prekes. Šie paaiškinimai reiškia, kad trečiasis asmuo, vykdydamas savo darbo funkcijas, galėjo atsiimti atsakovės užsakytas prekes, būtinas jo darbui atlikti, bet ne užsakyti.

13.7.       Nors tarp šalių buvo sudaryta ilgalaikė sutartis, kurioje buvo nustatytos prekių užsakymo, perdavimo ir sąskaitų pateikimo bei apmokėjimo sąlygos, pirmosios instancijos teismas vertindamas ginčo situaciją ignoravo šalių sutarties privalomas nuostatas, neatsižvelgė į jas, vertindamas pačios ieškovės veiksmų (ne)tinkamumą ir vadovaudamasis prielaidomis darė išvadą, jog atsakovės darbuotojui buvo perduotos prekės. Šalių pasirašytos Sutarties 8 punkte numatyta, jog „Prekės ir/ar Paslaugos perduodamos Pirkėjui arba jo nurodytam asmeniui, turinčiam teisę priimti prekes ir/ar Paslaugas Pirkėjo vardu. Pirkėjo parašas sąskaitoje, atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, prekių pristatymo dokumente, važtaraštyje patvirtina faktą, jog Pirkėjas prekes ir/ar paslaugas priėmė.“. Tai viena iš esminių Sutarties sąlygų, kurių šalys laikydavosi ankstesniu laikotarpiu vykdydamos Sutartį. Ieškovė nepateikė į bylą duomenų, įvardintų Sutarties 8 punkte, o pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime apskritai nepasisakė dėl to, kokie įrodymai patvirtina prekių perdavimą atsakovės darbuotojui I. R.. Ieškovės darbuotojų liudijimai patvirtina, jog pati ieškovė netinkamai ir neatsakingai vykdė Sutartį, o šioje byloje tik siekia susimažinti savo nuostolius atsakovės sąskaita.

13.8.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vadovautis ieškovės pardavimo (duomenys neskelbtini) R. Č. 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje duotais paaiškinimais, nustatant prekių perdavimo atsakovei faktą, nes jis tik priėmė užsakymą, bet nematė, kam ir kada buvo perduotos prekės. Ieškovės sandėlininkas E. S. teismo posėdyje parodė, kad prekes atsiėmė keli asmenys, kurių jis nepažįsta, kad nedavė jiems pasirašyti nei prekių priėmimo-perdavimo akto, nei važtaraščio. Tai, kad iš ieškovės prekes užsakė vienas asmuo, savaime nereiškia, kad tas pats asmuo ir atsiėmė jas. Juolab kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių prekių perdavimą atsakovės darbuotojui.

13.9.       Vien ieškovės sąskaitos išrašymas atsakovei nesukelia šiai prievolės apmokėti nurodytą sąskaitą. PVM sąskaita faktūra turi būti įformintas prekių perdavimas kitam asmeniui. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, kilus ginčui dėl prekių, nurodytų sąskaitoje faktūroje, perdavimo pareiga leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti prekių perdavimo faktą ir jo realumą tenka pardavėjui (nagrinėjamu atveju ieškovei, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011). Ieškovei šioje byloje nepateikus šių įrodymų, jos ieškinys turėjo būti atmestas. 2022 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra netgi nebuvo pasirašyta nei vienos iš šalies ir tai patvirtina, jog ši sąskaita išrašyta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl nekyla atsakovės pareiga ją apmokėti.

13.10.       Pirmosios instancijos teismas be pagrindo priteisė iš atsakovės ir 279,09 Eur delspinigius, nes, visų pirma, atsakovei nebuvo perduotos 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės. Antra, atsakovei nebuvo perduota 2022 m. spalio 6 d. sąskaita. Atsakovė sužinojo apie šią sąskaitą, iškėlus civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį. Atsakovė negalėjo numatyti, kad turi prievolę ieškovei pagal 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atmesti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo CK 6.258 straipsnio 4 dalies pagrindu.

14.       Ieškovė AB „East West Agro“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės skundą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

14.1.       Pirmosios instancijos teismas ėmėsi pakankamų priemonių, kad trečiasis asmuo I. R. būtų apklaustas nagrinėjant bylą iš esmės. Procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu ir elektroniniu paštu. Teismas buvo skyręs trečiajam asmeniui baudą už neatvykimą į teismo posėdį, paskelbęs jo paiešką per policiją, tačiau esant nežinomai jo gyvenamajai ir buvimo vietai, nepavyko atvesdinti jo į bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas nutarė nagrinėti bylą iš esmės, nedalyvaujant trečiajam asmeniui, užsitęsus bylos nagrinėjimui metams. Trečiasis asmuo nebuvo apklaustas ir ikiteisminio tyrimo metu, nors tuomet irgi buvo skelbiama jo paieška. Dėl trečiojo asmens nedalyvavimo nevyko keturi teismo posėdžiai, o teismo skirtos baudos nepaveikė I. R.. Todėl byla turėjo būti išnagrinėta, nedalyvaujant trečiajam asmeniui.

14.2.       Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neignoravo šalių pasirašytos Sutarties, tačiau pasisakė dėl tarp šalių susiklosčiusios praktikos atsakovei išrašant sąskaitas, jas perduodant ir apmokant. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių nurodytas faktines aplinkybes bei paaiškinimus ir priėjo prie išvados, kad šalys vadovavosi ne pažodiniu sutarties tekstu, o nusistovėjusia praktika, pagal kurią atsakovės darbuotojai turėjo teisę užsakyti ir atsiimti prekes atsakovės vardu, sąskaita atsakovei buvo išrašoma ir perduodama tą pačią dieną jos darbuotojams kaip ir prekės. Anksčiau išrašytos ir atsakovės apmokėtos sąskaitos nebuvo pasirašytos nei vienos iš šalių bei nebuvo siunčiamos atsakovei elektroniniu paštu.

14.3.       Be to, byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovės direktorius suteikė įgaliojimus savo darbuotojui I. R. užsakyti ir atsiimti prekes atsakovės vardu (2022 m. spalio 27 d. elektroninis laiškas). Byloje pateikti duomenys apie tai, kad atsakovės darbuotojas bandė susisiekti su ieškovės darbuotojais dėl prekių užsakymo ar atsiėmimo 2022 m. rugpjūtį. 2022 m. liepos 26 d. – 2022 m. spalio 10 d. laikotarpiu atsakovei buvo išrašytos 7 sąskaitos faktūros, iš jų – 6 buvo apmokėtos. Nurodytu laikotarpiu prekes užsakydavo ir paimdavo atsakovės vardu trečiasis asmuo I. R.. Atsakovės atstovas nepaneigė to, kad ieškovės pateiktoje 2022 m. spalio 6 d. nuotraukoje pavaizduotas jos darbuotojas I. R.. Ieškovės liudytojas patvirtino, kad šis asmuo buvo atvykęs pas ieškovę kelis kartus dėl prekių atsiėmimo atsakovės vardu. Pats I. R. neužsakydavo ir nepirkdavo ieškovės bendrovėje prekių savo kaip fizinio asmens vardu. Pati atsakovė buvo nerūpestinga, nenurodydama ieškovei asmenų, kurie yra įgalioti užsakyti ir priimti prekes jos vardu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovės direktorius paaiškino, kad prekes pagal 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą galėjo paimti I. R., kuris galėjo gauti prekes, jų neapmokėjus, atsakovės direktoriaus leidimu. 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos išrašymo metu trečiasis asmuo I. R. vis dar dirbo atsakovės bendrovėje, todėl galėjo veikti jos vardu užsakydamas ir pasiimdamas prekes iš ieškovės.

14.4.       Net pripažinus, kad atsakovė neturėjo valios įsigyti iš ieškovės prekes pagal 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą, ieškovės interesai dėl galbūt neteisėtų atsakovės darbuotojo veiksmų negali nukentėti. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovė veikė nesąžiningai ir (ar) ne pagal Sutartį bei tarp šalių susiformavusią praktiką. Todėl atsakovė privalo atsiskaityti pagal sąskaitą, nepriklausomai nuo to, ar ji gavo ieškovės perduotas prekes (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Ieškovės darbuotojai turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad I. R. atstovauja atsakovės interesus, nes jis buvo atvykęs į ieškovės bendrovę keletą kartų užsakyti ir paimti prekes atsakovės vardu. Įvertinus ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo reikalauti iš trečiojo asmens patvirtinimo apie jo įgaliojimus atstovauti atsakovę. Atsakovė nesiėmė veiksmų apriboti savo darbuotojo atliekamus veiksmus, sudarė galimybę veikti atsakovės vardu. Iš atsakovės direktoriaus elektroninio laiško akivaizdu, kad jis pripažino, jog prekes paėmė jo darbuotojas. Be to, pati atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimą dėl I. R. veiksmų, tačiau taip ir nekonkretizavo, dėl kokių veiksmų. Ieškovės manymu, ikiteisminis tyrimas inicijuotas dėl ieškovės perduotų trečiajam asmeniui prekių, skirtų atsakovei.

14.5.       Atsakovė neteisingai nurodo, kad gavo 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą tik kartu su ieškiniu, nes ieškovė, nesulaukusi mokėjimo, 2022 m. spalio 27 d. išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu priminimą dėl skolos sumokėjimo pagal minėtą sąskaitą, o ši nurodė, kad sąskaitą reikia perrašyti trečiajam asmeniui I. R.. Todėl, manytina, kad atsakovė žinojo apie 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos turinį. Atsakovei buvo siunčiami priminimai dėl skolos sumokėjimo ir 2023 m. vasario 23 d., ir 2023 m. gegužės 15 d. Atsakovė jau 2022 m. spalio 27 d. galėjo numatyti, kad neapmokėjusi 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos, gali kilti jos pareiga mokėti delspinigius. Pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus įrodymus, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas.

15.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. R. nepateikė atsiliepimo į apeliacinį skundą.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17.       Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. galutinio sprendimo priteisti iš atsakovės skolą pagal ieškovės išrašytą sąskaitą faktūrą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18.       Tarp ginčo šalių AB „East West Agro“ ir UAB „Agrogas“ susiklostė prekių/paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai 2021 m. rugsėjo 28 d. Sutarties pagrindu, kuriuose ieškovė buvo prekių/paslaugų pardavėja, atsakovė – prekių/paslaugų pirkėja. Sutarties 8 punkte šalys susitarė, kad prekės ir/ar paslaugos perduodamos pirkėjui arba jo nurodytam asmeniui, turinčiam teisę priimti prekes ir/ar paslaugas pirkėjo vardu; pirkėjo parašas sąskaitoje, atliktų darbų perdavimo – priėmimo akte, prekių pristatymo dokumente, važtaraštyje patvirtina faktą, jog pirkėjas prekes ir/ar paslaugas priėmė.

19.       Sutarties 11 punktu sutarta, kad pirkėjas pilnai atsiskaito su pardavėju ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų po sąskaitos faktūros išrašymo, jei šalys nesutaria kitaip. Jeigu pirkėjas neatsiskaito laiku, už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami 0,08 proc. dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Pagal Sutarties 26 punktą šalys susitarė, kad išrašytos sąskaitos už prekes/paslaugas pirkėjui bus siunčiamos jo nurodyto elektroninio pašto adresu (o jeigu toks nenurodytas – neregistruotu laišku paštu). Sąskaitos, išsiųstos el. paštu, laikomos įteiktomis kitą dieną po sąskaitos išsiuntimo pirkėjui dienos, o siųstos laišku paštu / per kurjerį – po trijų darbo dienų nuo išsiuntimo. Sutartyje buvo nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas – (duomenys neskelbtini).

20.       Sutarties 24 punkte nurodyta, kad visi Sutarties pakeitimai ir papildymai galioja tik pasirašyti abiejų šalių.

21.       Iš ieškovės pateiktų 2020 m. birželio 25 d., 2021 m. liepos 20 d. sąskaitų faktūrų nustatyta, kad tarp šalių sutartiniai prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo santykiai buvo susiklostę dar iki 2021 m. rugsėjo 28 d. sutarties pasirašymo. Iki Sutarties pasirašymo ieškovė išrašydavo atsakovei sąskaitas faktūras, kuriose nebuvo nurodomi jas išrašę bei priėmę asmenys.

22.       Po Sutarties pasirašymo ieškovė išrašė atsakovei 13 sąskaitų faktūrų dėl prekių/paslaugų pirkimo-pardavimo (tarp jų – 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą Nr. EWA 143383), kuriose nebuvo nurodyti jas išrašę bei priėmę asmenys. Ieškovė nesiuntė šių sąskaitų faktūrų atsakovei elektroniniu paštu. 2022 m. spalio 6 d. ieškovė išrašė atsakovei sąskaitą faktūrą dėl 1931,16 Eur sumokėjimo už tam tikras prekes iki 2022 m. spalio 21 d. Šioje sąskaitoje faktūroje taip pat nenurodyti nei ją išrašęs, nei ją priėmęs asmenys. Atsakovės pirkimo operacijų duomenimis, visos ieškovės 2022 m. rugpjūčio mėn. išrašytos sąskaitos buvo apmokėtos.

23.       Suėjus 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos faktūros apmokėjimo terminui, 2022 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku, išsiųstu atsakovei el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės darbuotoja priminė atsakovei apie įsiskolinimą, nurodydama, kad ši skolinga ieškovei 1931,16 Eur pagal 2022 m. spalio 6 d. dokumentą Nr. EWA 143383, kuris turėjo būti apmokėtas iki 2022 m. spalio 21 d. 2022 m. spalio 27 d. elektroniniu laišku ieškovei atsakovės direktorius E. G. prašė perrašyti šią sąskaitą asmeniui, kuris paėmė joje nurodytas prekes, t. y. buvusiam atsakovės darbuotojui I. R..

24.       Analogiško turinio ieškovės priminimas dėl skolos apmokėjimo atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu ir 2023 m. vasario 23 d. Be to, ieškovė priminė atsakovei apie neapmokėtą 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą faktūrą ir 2023 m. gegužės 15 d. reikalavimu dėl įsiskolinimo padengimo. Atsakovė nesumokėjo 2023 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos sumos.

25.       Atsakovė, tvirtindama, kad negavo 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių, nes jos nebuvo perduotos jos įgaliotam asmeniui, pateikė į bylą direktoriaus E. G. išduotą 2020 m. kovo 16 d. įgaliojimą bendrovės (duomenys neskelbtini) E. J., kurio duomenimis šis įgaliotas veikti UAB „Agrogas“ vardu ir interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis: užsakyti prekes / paslaugas iš tiekėjų, pasirašyti su prekių/paslaugų užsakymų, priėmimo-perdavimu susijusius dokumentus.

26.        Iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad ieškovės pranešimo pagrindu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl jos 1931,16 Eur vertės prekių pasisavinimo. Šio ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas buvo apklaustas atsakovės vadovas E. G., kuris paaiškino, jog jo įmonėje įdarbintas I. R. galėjo gauti prekių, jų neapmokėjus, nes jis ne kartą buvo įsigijęs įvairių prekių. E. G. taip pat parodė, kad sužinojęs apie 2022 m. spalio 6 d. sąskaitą turėjo įtarimų, jog prekes paėmė I. R. ir įsitikino tuo, kai po kelių dienų jam paskambino kitos bendrovės darbuotojas, taip pat atsiuntęs E. G. sąskaitą už prekes, paimtas I. R.. E. G. nurodė ikiteisminio tyrimo metu, kad I. R. turėjo informuoti jį apie surašomas sąskaitas faktūras ir planuojamas įsigyti prekes, nes tik gavęs iš direktoriaus leidimą I. R. galėjo įsigyti prekių. E. G. teigimu, I. R. dirbo bendrovėje nuo 2022 m. liepos 25 d. iki 2022 m. spalio 10 d.

27.       2023 m. spalio 30 d. rezoliucija pirmosios instancijos teismas patenkino atsakovės atstovo prašymą dėl trečiojo asmens I. R. dalyvavimo 2023 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Neįteikus šaukimo I. R. į minėtą posėdį, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. kovo 26 d.  Šaukimas į paskirtą teismo posėdį įteiktas I. R. elektroniniu paštu 2023 m. gruodžio 6 d. Trečiasis asmuo neatvyko į paskirtą 2024 m. kovo 26 d. teismo posėdį, todėl bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. balandžio 11 d., suteikiant galimybę trečiajam asmeniui dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu platformoje ZOOM bei nurodant, kad jo dalyvavimas paskirtame teismo posėdyje būtinas. 2024 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio metu bylos nagrinėjimas buvo atidėtas 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d., kadangi į posėdį neatvyko trečiasis asmuo, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, paštu siųstas šaukimas jam nebuvo įteiktas. Teismo šaukimas į 2024 m. liepos 8 d. ir 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdžius trečiajam asmeniui buvo įteiktas elektroniniu paštu 2024 m. gegužės 14 d., šaukime nurodant, kad jo dalyvavimas būtinas bei suteikiant galimybę dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Trečiasis asmuo neatvyko ir nedalyvavo nuotoliniu būdu 2024 m. liepos 8 d. teismo posėdyje, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. lapkričio 18 d., bei 2024 m. liepos 19 d. priėmė nutartį skirti trečiajam asmeniui I. R. 300 Eur baudą už neatvykimą į teismo posėdžius, išaiškindamas, kad baudos sumokėjimas neatleidžia jo nuo atvykimo į 2024 m. rugsėjo 9 d. bei 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžius. Teismo šaukimas į 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdį, nutartis dėl baudos skyrimo trečiajam asmeniui buvo išsiųsti elektroniniu paštu, kuriuo jis patvirtindavo procesinių dokumentų gavimą, ir registruotu paštu. Trečiasis asmuo neatvyko ir nedalyvavo nuotoliniu būdu 2024 m. rugsėjo 9 d. teismo posėdyje, todėl teismas atidėjo bylos nagrinėjimą 2024 m. lapkričio 18 d. Teismas, nustatęs, kad buvo paskelbta trečiojo asmens paieška baudžiamojoje byloje, kreipėsi į policiją su paklausimu dėl paieškos rezultatų, trečiojo asmens buvimo vietos ir jo kontaktų 2024 m. rugsėjo 9 d. raštu. Be to, 2024 m. rugsėjo 9 d. nutartimi teismas nutarė įteikti trečiajam asmeniui nutartį dėl baudos skyrimo už neatvykimą į teismo posėdžius viešo paskelbimo būdu. Byloje buvo gautas policijos pareigūnų atsakymas, kad I. R. vis dar yra paieškomas, yra duomenų, kad jis išvykęs į užsienį ir žada grįžti atlikti jam paskirtos bausmės, tačiau pažado netęsi, tikslaus gyvenamosios vietos adreso nenurodo. 2024 m. rugsėjo 26 d. trečiajam asmeniui dar kartą išsiųstas elektroniniu paštu teismo šaukimas į 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdį, nurodant, kad jo dalyvavimas pripažintas būtinu, išsiunčiant ir prisijungimo prie teismo posėdžio nuorodą. Trečiasis asmuo patvirtino elektroniniu paštu, kad gavo teismo šaukimą 2024 m. spalio 1 d. Trečiasis asmuo neatvyko ir nedalyvavo nuotoliniu būdu 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje. 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas nutarė nebelaikyti trečiojo asmens dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, atsižvelgdamas į visą proceso eigą, bei išnagrinėjo bylą iš esmės, apklausęs liudytojus E. S., E. J. ir R. Č..

28.       Liudytojas E. S. (AB „East West Agro“ (duomenys neskelbtini)) 2024 m. lapkričio 18 d. teismo posėdyje parodė, kad jis turi teisę perduoti klientams prekes. Atvažiavo žmogus iš UAB „Agrogas“ pasiėmė tepalus, buvo išrašyta sąskaita. Su liudytoju tuo metu dirbo dar vienas žmogus, kuris šiuo metu nedirba su juo. Atvykus asmeniui iš UAB „Agrogas“, buvo pakrauta pilna mašina tepalų. Liudytojui parduotuvės vadybininkas pasakė, kad atvyks asmuo, pasiims prekes. Liudytojas netikrina, koks žmogus atvyksta, patikrina, ką krauti pagal asmens turimą sąskaitą. Kiekį perduotinų tepalų nurodė R. Č.. Perduodant prekes nebuvo pasirašomas prekių perdavimo-priėmimo aktas. Prekes atsiėmė asmuo, kurio jis nepažįsta, nebuvo prisistatęs, jo mašinoje sėdėjo kiti asmenys, bet iš jos nelipo. 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodyti tepalai.

29.       Liudytojas R. Č. (AB „East West Agro“ (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad jis kontaktavo su UAB „Agrogas“ darbuotoju, kuris atsiėmė prekes, matė jį kelis kartus. Paskambindavo žmogus, užsakydavo prekes, atvažiuodavo pasiimti. Skambindavo paprastai darbuotojai, liudytojas su UAB „Agrogas“ direktoriumi nebuvo kalbėjęs. Kai darbuotojas atvažiuodavo pasiimti prekes, sąskaita faktūra buvo perduodama tuo pačiu metu, jei prekės buvo siunčiamos per kurjerį, tai sąskaita buvo siunčiama kartu su prekėmis. Liudytojui nebuvo pateiktas sąrašas UAB „Agrogas“ darbuotojų, kurie gali atsiimti prekes. Atsakovei buvo išrašyta apie 15 sąskaitų faktūrų. Paskambindavo žmogus, nurodydavo, kad skambina iš UAB „Agrogas“, užsako prekes, atvažiuoja darbuotojas, pasiima prekes. To darbuotojo pavardė buvo iš „R“ raidės, gali būti R.. Skambučių metu UAB „Agrogas“ darbuotojas neprisistatydavo, kas konkrečiai užsako prekes, nurodydavo, kad iš UAB „Agrogas“. Sąskaitos faktūros buvo siunčiamos, jei to buvo prašoma, jei neprašė – sąskaitų nesiuntė. UAB „Agrogas“ gaudavo sąskaitas, nes jos buvo apmokamos. UAB „Agrogas“ sustabdė prekių pirkimą po visų tų įvykių. UAB „Agrogas“ pirko prekes, kai jų reikėjo, nepriklausomai nuo sezono. Po paskutinio pirkimo praėjus 1-2 savaitėms UAB „Agrogas“ pranešė, kad I. R. neturi teisės pasiimti prekes. UAB „Agrogas“ darbuotojai neatvažiuodavo su įgaliojimu dėl prekių paėmimo. R. užsakė nemažą kiekį tepalų UAB „Agrogas“ vardu, liudytojas ne pirmą kartą matė tą žmogų, todėl šiam atvažiavus perdavė jam užsakytas prekes. Paprastai užsakymai ieškovei buvo daromi ir telefonu, ir klientams tiesiogiai atvažiavus į parduotuvę. UAB „Agrogas“ darbuotojas užsakė prekes, liudytojas išrašė sąskaitą, atsakovės darbuotojas paėmė sąskaitą ir nuėjo prie rampos pasiimti užsakytų prekių. Prekes užsakęs asmuo nebuvo parodęs liudytojui savo dokumento. Tas asmuo buvo prieš tai paėmęs prekių ne vieną kartą iš ieškovės. Kai ne pirmą kartą iš tam tikros bendrovės atvyksta asmuo, tai liudytojas neprašo papildomų duomenų, dokumentų.

30.       Liudytojas E. J. (UAB „Agrogas“ (duomenys neskelbtini)) paaiškino, kad eina (duomenys neskelbtini) pareigas apie metus, prieš tai buvo (duomenys neskelbtini) apie metus, prieš (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas nuo 2019 m. spalio. Be to, jis paskirdavo direktoriaus pavedimu darbus kitiems darbuotojams, užsakydavo prekes, vykdė pardavimus, bendravo su klientais. Liudytojas bendravo su AB „East West Agro“ darbuotojais klausimais, susijusiais su kombainų naudojimu (detalių užsakymu, kombainų remontu). Jis užsakydavo prekes, paslaugas telefonu. Skambino bendruoju numeriu į Kauną ar Šiaulius, sužinodavo kainą, užsakydavo detalę, pasakydavo, kad atvažiuos pasiimti ar nurodydavo asmenį, kuris turėjo atvykti detalių. Prekes paimdavo visada liudytojas ar jo nurodytas asmuo. Prekes galėjo paimti kitas asmuo gal tik vieną kartą. Bendrovėje I. R. dirbo (duomenys neskelbtini), vairavo kombainą. Liudytojo pavedimu I. R. vieną kartą buvo nuvažiavęs pasiimti tai, ką užsakė liudytojas. Prekės iš ieškovės buvo perkamos tik kūlimo sezono metu iki rugsėjo mėn. Pasibaigus sezonui, jis skambino ir sakė, kad prekių neims, prekės buvo perkamos nuo gegužės / birželio iki rugsėjo. Ieškovei nebuvo pateiktas sąrašas asmenų, kurie gali atsiimti prekes. Sąskaitos faktūros buvo pasiimamos prekių atsiėmimo metu arba siunčiamos elektroniniu paštu. Alyvą atsakovė perka iš UAB „Tepalita“.

31.       Atsakovė skųsdama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtino 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių užsakymo atsakovės vardu, jų perdavimo trečiajam asmeniui I. R.; kad ieškovė pati nesilaikė Sutarties sąlygų, dėl to turi prisiimti riziką dėl susidariusios sumos nesumokėjimo; kad 2022 m. spalio 6 d. sąskaita faktūra gauta atsakovės tik su ieškiniu, todėl iš jos negali būti priteisti delspinigiai. Įvertinus šiuos atsakovės apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pasisakytina dėl tarp šalių galiojusių rašytinių Sutarties sąlygų ir jų vykdymo.

Dėl ginčo šalių Sutarties rašytinių sąlygų vykdymo

32.       Pagal CK 6.183 straipsnio 1 dalį rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu.

33.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vadovautis CK 6.183 straipsnio 2 dalimi sutarties šalys gali, kai jų elgesys aiškiai ir nedviprasmiškai nukreiptas į sutarties sąlygų pakeitimą. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 26 punktas).

34.       Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė perduodama prekes atsakovei visuomet reikalavo jos įgalioto asmens parašo sąskaitoje faktūroje, atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte, prekių pristatymo dokumente, važtaraštyje ir tik tuomet atsakovė atsiskaitydavo už prekes / paslaugas. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei kaip pardavėjai raštu / žodžiu nebuvo nurodytas konkretus asmuo, turintis teisę užakyti / pasiimti prekes atsakovės vardu. Iš liudytojo R. Č. paaiškinimų taip pat nustatyta, kad ieškovė nesiuntė atsakovei sąskaitų faktūrų elektroniniu paštu, paprastai jos buvo perduodamos prekių perdavimo / pristatymo metu. Ieškovės darbuotojo ((duomenys neskelbtini)) R. Č. paaiškinimais nustatyta, kad visos sąskaitos iki 2022 m. spalio 6 d. buvo apmokamos atsakovės, nors jos nebuvo siunčiamos elektroniniu paštu. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes, t. y. kad ieškovė visgi siuntė jai sąskaitas faktūras ir elektroniniu paštu, kad atsakovė apmokėdavo tik elektroniniu paštu atsiųstas sąskaitas.

35.       Nustatytos aplinkybes (šios nutarties 34 punktas) leidžia daryti išvadą, kad abiejų šalių elgesys dėl prekių / paslaugų pirkimo-pardavimo įforminimo, apmokėjimo aiškiai ir nedviprasmiškai buvo nukreiptas į tai, kad būtų pakeistos rašytinės Sutarties 8, 26 punkto sąlygos. Abi šalys siekė supaprastinti prekių pirkimo-pardavimo procedūrą, ieškovei tik išrašant ir perduodant nepasirašytą sąskaitą faktūrą prekių perdavimo atsakovės darbuotojui / pristatymo per kurjerį metu, o atsakovei gavus šias prekes kartu su nepasirašyta sąskaita faktūra apmokant tokią sąskaitą, nepasirašius nei minėtos sąskaitos, nei kito dokumento, patvirtinančio prekių perdavimą (pvz., priėmimo-perdavimo akto, važtaraščio).

36.       Apeliacinės instancijos teismui nustačius šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė dėl savo elgesio (nepasirašytų, raštu nepriimtų sąskaitų faktūrų, perduotų jos darbuotojams / kurjeriui, bet neišsiųstų jai elektroniniu paštu, apmokėjimo) prarado teisę remtis šio straipsnio CK 6.183 straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga. Tokią išvadą suponuoja tai, kad ieškovė ir toliau perduodavo atsakovei prekes pagal žodinį neidentifikuoto atsakovės darbuotojo užsakymą, išrašydama nepasirašytą sąskaitą faktūrą ir perduodama ją kartu su užsakytomis prekėmis atsakovės darbuotojui, remdamasi ankstesniu atsakovės elgesiu. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nelaikė Sutarties rašytinių sąlygų nevykdymo pagrindu atmesti ieškinio reikalavimus (CK 6.183 straipsnio 2 dalis, šios nutarties 33 punktas).

37.       Nustačius pirmiau nurodytas aplinkybes, toliau pasisakoma dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo atsakovės pareigą atsakyti už jos darbuotojo veiksmus.

Dėl pirmosios instancijos teismo motyvų, konstatuojant atsakovės pareigą atsakyti už jos darbuotojo veiksmus

38.       Vadovaujantis CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktu, motyvuojamoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

39.       Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas atsakovės pareigą atsakyti už savo darbuotojo (trečiojo asmens) veiksmus, neanalizavo šio darbuotojo veiksmų. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, nustatyta, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas teisės normomis, reguliuojančiomis sutartis, jų vykdymą, aiškinimą, nenurodant normų, kurių pagrindu atsakovė turi atsakyti už savo darbuotojo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šį procesinį pažeidimą, atsižvelgdamas į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, toliau vertina tai, ar buvo pagrindas nustatyti atsakovės pareigą sumokėti už trečiojo asmens I. R. paimtas prekes CK 2.133 straipsnio kontekste.

40.       Asmenys turi teisę sudaryti sandorius tiek patys asmeniškai, tiek per atstovus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CK

41.       Atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).

42.       Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi – suprantami iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.; CK 2.133 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-539-706/2016, 18 punktas).

43.       Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje CK 2.133 straipsnio 2 dalyje nurodyti santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu (CK 2.133 straipsnio 6 dalis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-684/2021 46 punktą, 2023 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 24 punktą).

44.       Atstovaujamasis yra saistomas tariamo atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo (CK 2.133 straipsnio 2 dalis) sąlygos: asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, o trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017 66 punktą). Sprendžiant dėl tariamo atstovavimo fakto turi būti vertinamos aplinkybės, buvusios sandorio sudarymo, o ne ginčo nagrinėjimo metu. Konstatavus tariamo atstovavimo santykius, CK 2.133 straipsnio 6 dalis tampa neaktuali – tam, kad atsirastų atstovavimo teisinės pasekmės, vėlesnis atstovaujamojo pareikštas sandorio patvirtinimas nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-469/2023, 26 punktas).

45.       Byloje surinktuose įrodymuose (Sutartyje, liudytojo R. Č. parodymuose) esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė, pasirašiusi Sutartį su ieškove, nenurodė jai konkrečių asmenų, kurie gali užsakyti / priimti prekes ieškovės parduotuvėje, nepateikė ieškovei rašytinių įgaliojimų, išduotų jos darbuotojams (tarp jų – įgaliojimo E. J., šios nutarties 25 punktas). Iš ieškovės darbuotojo liudytojo R. Č. parodymų nustatyta, kad atsakovės vardu prekės buvo užsakomos arba telefonu, neprisistatant konkrečiam darbuotojui, užsakančiam prekes UAB „Agrogas“ vardu, arba atsakovės darbuotojui atvykstant į parduotuvę ir užsakant prekes jos vardu taip pat neprisistatant ir nepateikus įgaliojimo. Atsakovė nepateikė į bylą šiuos parodymus paneigiančių įrodymų. Tokiu būdu ieškovei perdavus atsakovei prekes, ši laiku ir tinkamai atsiskaitydavo su ieškove Sutarties galiojimo metu apie metus (t. y. nuo 2021 m. rugsėjo iki 2022 m. spalio), kai įvyko 12 pirkimo-pardavimo operacijų. Šias aplinkybes patvirtina 12 sąskaitų faktūrų, išrašytų Sutarties galiojimo metu, apmokėjimo faktas.

46.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė sutartinių santykių su ieškove metu žodžiu, o tam tikrais atvejais ir raštu (išrašant įgaliojimą) suteikė savo darbuotojams (tarp jų – E. J. ir I. R.) teisę, esant poreikiui, užsakyti ir pasiimti prekes jos vardu. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad atsakovė nenurodė ieškovei konkretaus asmens, turinčio įgalinimus veikti jos ir ieškovės sutartiniuose santykiuose; atsakovės darbuotojams skambinant ieškovei, atvykstant į ieškovės parduotuvę prekių, jie iš esmės neprisistatydavo, nurodydami tik tai, kad skambina / užsako prekes UAB „Agrogas“ vardu. Atsakovės (duomenys neskelbtini) E. J. iš esmės nepaneigė liudytojo R. Č. parodymų, kad ieškovei nebuvo nurodyti konkretūs asmenys, turintys įgalinimus užsakyti / priimti prekes atsakovės vardu. Atsakovė apmokėdavo tokiu būdu atliktus užsakymus, nereikšdama pretenzijų ieškovei dėl to, kad ši priima žodinius užsakymus iš neįgaliotų asmenų, kad nesiunčia sąskaitų faktūrų Sutartyje nurodytu būdu, kad neperduoda pasirašyti prekių priėmimo/perdavimo aktų. Atsakovės darbuotojas E. J. paliudijo, kad buvo užsakęs iš ieškovės telefonu tam tikras prekes, kurias nusiuntė pasiimti atsakovės darbuotoją I. R.. Mobilaus ryšio operatoriaus 2022 m. rugpjūčio elektroniniuose laiškuose (el. b. t. 1, l. 118, 119) pateikti duomenys apie tai, kad iš atsakovės direktoriaus nurodyto trečiojo asmens I. R. telefono numerio +37069155379 buvo skambinta ieškovės darbuotojams 2022 m. rugpjūčio mėn. du kartus (2022 m. rugpjūčio 16 d. bei 2022 m. rugpjūčio 20 d.).

47.       Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad atsakovė savo elgesiu, išreiškiančiu pasitikėjimą savo darbuotojais, davė ieškovei rimtą pagrindą manyti, jog ji paskyrė ir trečią asmenį I. R. savo atstovu užsakant ir atsiimant prekes ieškovės parduotuvėje atsakovės vardu. Dėl metus besitęsiančio sklandaus bendradarbiavimo šalių sutarta (pakeista) supaprastinta tvarka, ankstesnio I. R. dalyvavimo šalių sutartiniuose santykiuose, ieškovė turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį dėl 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių pirkimo-pardavimo su tokią teisę turinčiu atsakovės atstovu, ir pagrįstai tikėjo, kad atstovas (I. R.) veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamosios UAB „Agrogas“ veiksmų ir jo sudarytas sandoris galios.

48.       Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad, nors pirmosios instancijos teismas iš esmės teisiškai nemotyvavo savo išvados dėl atsakovės pareigos atsakyti už savo darbuotojo veiksmus nagrinėjamoje situacijoje, tačiau teisingai nurodė, kad susiklosčiusiomis aplinkybėmis atsakovė turi sumokėti skolą už I. R. perimtas prekes (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Byloje liudytojų R. Č. ir E. S. parodymais nustačius, kad I. R. buvo išrašyta ir perduota sąskaita faktūra, skirta UAB „Agrogas“, trečiasis asmuo priėmė šią sąskaitą, neprašydamas jos perrašyti kito subjekto ar savo vardu, darytina išvada, jog jis kaip UAB „Agrogas“ darbuotojas patvirtino, jog prekės užsakytos būtent UAB „Agrogas“ vardu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

49.       Atsakovei teigiant, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog I. R. buvo perduotos 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės, toliau pasisakoma dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatant, kad minėtoje sąskaitoje nurodytos prekės buvo perduotos I. R..

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, konstatuojant, kad ieškovės prekės buvo perduotos atsakovės darbuotojui (trečiajam asmeniui) I. R.

50.       Įrodymai

51.       Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

52.       Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019, 28 punktas).

53.       Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024).

54.       Susipažinus su skundžiamu sprendimu, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę, jog 2022 m. spalio 6 d. ieškovės išrašytoje sąskaitos faktūroje nurodytos prekės buvo perduotos tuometiniam atsakovės darbuotojui I. R., vadovaudamasis atsakovės direktoriaus elektroniniame laiške ieškovei nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės direktoriaus paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei liudytojo R. Č. parodymais (žr. šios nutarties 9, 10 punktus).

55.       Iš minėtų įrodymų nustatyta, kad iki ieškinio padavimo teisme pati atsakovė (jos direktorius) pripažino, jog 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes galėjo paimti tik trečias asmuo I. R., kuris tuo metu dirbo atsakovės bendrovėje (šios nutarties 23, 26 punktai). Atsakovės darbuotojas E. J. patvirtino, kad vieną kartą jis siuntė I. R. į ieškovės parduotuvę atsiimti prekių, o ieškovės liudytojas R. Č. patvirtino, kad I. R. užsakydavo prekes ieškovės parduotuvėje atsakovės vardu ne vieną kartą.

56.        Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad I. R. skambino ieškovės darbuotojams 2022 m. rugpjūčio mėn. ne mažiau kaip du kartus, mobilaus ryšio operatoriaus elektroniniuose laiškuose užfiksuoti tik I. R. skambučiai, į kuriuos nebuvo atsiliepta, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog I. R. buvo siunčiamas pasiimti prekių daugiau nei vieną kartą. Be to, šią išvadą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti atsakovės direktoriaus paaiškinimai apie tai, kad I. R. vykdavo pirkti prekių iš ieškovės, esant ir direktoriaus leidimui. Todėl šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas laiko labiau patikimais liudytojo R. Č. parodymus. Liudytojo E. J. parodymai apie tai, kad atsakovė užsakinėjo prekes tik sezono metu (nuo gegužės iki rugsėjo), taip pat vertintini kritiškai, nes šias aplinkybes paneigia ieškovės atsakovei išrašytos ir apmokėtos sąskaitos faktūros 2021 m. gruodžio 6 d., 2022 m. sausio 13 d. (el. b. t. 1, l. 55, 56).

57.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmiau nurodytų neprieštaravusių vieni kitiems duomenų, jų visumos pakako tam, kad būtų padaryta išvada, jog ieškovės išrašytoje 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės buvo perduotos būtent trečiajam asmeniui I. R.. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės (kad 2022 m. spalio 6 d. trečiasis asmuo I. R. dirbo atsakovės bendrovėje, kad jis ėmė prekes atsakovės vardu iki 2022 m. spalio 6 d. kitų UAB „Agrogas“ darbuotojų, t. y. E. G. ir E. J. leidimu, kad atsakovė nenurodė kitų jos bendrovėje dirbusių asmenų, kurie 2022 m. spalio 6 d. galėjo paimti prekes UAB „Agrogas“ vardu) leido susiformuoti pagrįstam pirmosios instancijos teismo įsitikinimui dėl minėtų prekių perdavimo būtent I. R., nebuvus byloje duomenims (įrodymams), kurie sukeltų esmines abejones dėl minėtos ieškovės įrodinėjamos aplinkybės.

58.       Pasisakant dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, reikšminga tai, kad prekių perdavimą trečiajam asmeniui I. R. patvirtino ne tik ieškovės 2022 m. spalio 6 d. išrašyta sąskaita faktūra, bet ir ją išrašiusio asmens, t. y. liudytojo R. Č. parodymai, bei ieškovės darbuotojo, padėjusio krauti trečiajam asmeniui I. R. perduotas prekes, t. y. E. S. parodymai. Išklausius E. S. parodymų nenustatyta, kad jie prieštarauja / neatitinka R. Č. parodymų. E. S. nebuvo nurodęs, kaip teigiama apeliaciniame skunde, jog prekes atsiėmė keli asmenys. Šio liudytojo paaiškinimais, prekes atsiėmęs asmuo atvyko automobiliu, kuriame sėdėjo dar keli asmenys, kurie nebuvo išlipę iš to automobilio. Tokie parodymai nesuponuoja apeliaciniame skunde padarytos išvados, jog liudytojas E. S. nurodė, jog keli asmenys atsiėmė ieškovės prekes. R. Č. parodžius, kad atvykus I. R. liudytojas išrašė jam sąskaitą faktūrą bei nusiuntė jį prie rampos atsiimti prekes, o E. S. nurodžius, kad jis, pamatęs atsakovės darbuotojo pateiktą sąskaitą faktūrą, padėjo pakrauti joje nurodytas prekes į atsakovės darbuotojo automobilį, patvirtina, kad prekes atsakovės vardu paėmė tas pats asmuo, kuriam buvo išrašyta sąskaita faktūra, t. y. I. R. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

59.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis deklaratyviomis prielaidomis, nes nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi rašytiniais bylos įrodymais ir liudytojų parodymais. Tai, kad į bylą nebuvo pateikti prekių priėmimo-perdavimo aktai, važtaraščiai, savaime nepatvirtina to, jog prekės nebuvo užsakytos atsakovės vardu ir perduotos I. R.. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika perduodant-priimant prekes pasirašyti prekių priėmimo-perdavimo aktus, važtaraščius. Apeliantė nenurodė aplinkybių, dėl kurių ši praktika turėjo būti kitokia 2022 m. spalio 6 d. perduodant prekes trečiajam asmeniui, dirbusiam atsakovės bendrovėje.

60.       Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas sureikšmino ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kurių nustatymui įtaka turėjo tik ieškovė, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą užfiksuotų duomenų įrodomąją reikšmę. Šiuo atveju svarbu tai, kad ikiteisminio tyrimo metu padarytos išvados buvo grindžiamos ne tik ieškovės darbuotojų paaiškinimų, bet ir atsakovės direktoriaus paaiškinimų (žr. šios nutarties 26 punktą).

61.       Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai padarė laibiau tikėtiną išvadą, kad 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytas prekes pasiėmė būtent trečiasis asmuo I. R..

62.       Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės motyvu, jog pirmosios instancijos teismas nesiekė nustatyti I. R. veiksmų, buvo abejingas šioms aplinkybėms, nes pripažinęs I. R. dalyvavimą būtinu, vėliau atšaukė savo nutartį, nors atsakovė prieštaravo tam.

63.       Byloje nustatytos faktinės aplinkybės dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų, siekiant užtikrinti trečiojo asmens dalyvavimą nagrinėjant bylą iš esmės, paneigia pirmiau nurodytą apeliacinio skundo motyvą apie pirmosios instancijos teismo abejingumą reikšmingoms bylos aplinkybėms (žr. nutarties 27 punktą). Pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų CPK leidžiamų veiksmų, siekdamas užtikrinti pripažintą būtinu trečiojo asmens I. R. dalyvavimą. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas turi imtis priemonių ne tik užtikrinti visas proceso dalyvių teises (tarp jų – apklausti trečią asmenį), bet išnagrinėti bylą ekonomiškai bei operatyviai (CPK 7 straipsnis). Kaip teisingai nurodyta atsiliepime į apeliacinį skundą dėl trečiojo asmens (gaudavusio teismo šaukimus, įspėjimus dėl neatvykimo į teismo posėdžius, kur jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, baudą dėl neatvykimo į teismo posėdžius) bylos nagrinėjimas iš esmės pirmosios instancijos teisme užsitęsė, nevyko virš metų. Todėl pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigą užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, pagrįstai nutarė nagrinėti bylą iš esmės nedalyvaujant trečiajam asmeniui. Priešingu atveju būtų paneigta ieškovės teisė į operatyvų ir ekonomišką jos ieškinio išnagrinėjimą.

64.       Be to, vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, 185 straipsnio 2 dalimi, trečiojo asmens paaiškinimai yra vienas iš įrodymų, kuris neturi iš anksto nustatytos galios. Byloje esant pakankamiems įrodymams ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms patvirtinti, trečiojo asmens, kurio dalyvavimas buvo pripažintas būtinu tam tikroje stadijoje, nedalyvavimas nagrinėjant bylą iš esmės negali būti pagrindu pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas.

65.       Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas atlikdamas byloje nustatytų aplinkybių įvertinimą, nesureikšmino nei vienos nustatytos faktinės aplinkybės, bet padarė byloje konstatuotas išvadas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą. Todėl atmetami apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu, nustatant aplinkybę dėl 2022 m. spalio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytų prekių perdavimo trečiajam asmeniui I. R..

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo priteisti iš atsakovės UAB „Agrogas“ delspinigius

66.       Pagal CK 6.71 straipsnio 3 dalį už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

67.       CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad neįvykdžiusi prievolės įmonė atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę.

68.       Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo rašytinis susitarimas dėl delspinigių mokėjimo, atsakovei laiku neapmokėjus ieškovės išrašytos sąskaitos faktūros (šios nutarties 19 punktas). Visose ieškovės atsakovei išrašytose sąskaitose faktūrose buvo nurodytas jos apmokėjimo terminas – 15 dienų. Dėl to negalima apeliaciniame skunde nurodyta išvada, kad atsakovė negalėjo numatyti nuostolių (delspinigių) skaičiavimo neapmokėjus 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos faktūros. Juolab kad atsakovės direktorius gavo informaciją apie neapmokėtą sąskaitą dar 2022 m. spalio 27 d. (šios nutarties 23 punktas).

69.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei nesutikus apmokėti 2022 m. spalio 6 d. sąskaitos faktūros 2022 m. spalio 27 d., ji prisiėmė riziką dėl delspinigių, numatytų Sutarties 11 punkte, skaičiavimo būtent nuo Sutartyje numatytos datos (suėjus 15 dienų nuo sąskaitos faktūros išrašymo, bet ne nuo sąskaitos faktūros pateikimo). Nustačius, kad atsakovės darbuotojas I. R. veikė kaip tariamas jos atstovas ir dėl to atsakovė turi sumokėti skolą už jo perimtas prekes, ji turi pareigą įvykdyti ir išvestinę iš šios prievolės pareigą sumokėti delspinigius už laiku neapmokėtą sąskaitą (CK 2.133 straipsnio 2 dalis, 6.71 straipsnio 3 dalis, 6.72 straipsnis). Todėl nėra pagrindo tenkinti apeliacinio skundo prašymo naikinti skundžiamo sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 22 d. iki 2023 m. balandžio 19 d. (t. y. už 180 prievolės nevykdymo dienų).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

70.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės apeliacinį skundą, nustatė, kad nors pirmosios instancijos teismas nenurodė teisinių motyvų, dėl kurių sprendė, jog atsakovė atsakinga už savo darbuotojo atliktus veiksmus, tačiau pagrįstai priteisė iš atsakovės 1931,16 Eur skolą ir 278,09 Eur delspinigius. Šią išvadą suponuoja apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės dėl atsakovės veiksmų, sudariusių pagrindą ieškovei manyti, jog trečiasis asmuo I. R. yra jos įgaliotas atstovas santykiuose su ieškove. Pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybę dėl 1931,16 Eur vertės prekių perdavimo trečiajam asmeniui, vadovaudamasis CPK įrodymų vertinimą bei rinkimą reguliuojančiomis taisyklėmis, įvertinęs tų įrodymų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą. Apeliacinio skundo motyvai dėl pirmosios instancijos teismo atlikto netinkamo įrodymų vertinimo, neteisingo materialinių nuostatų, susijusių su Sutarties vykdymu ir delspinigių skaičiavimu, taikymo nepagrįsti. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iš esmės nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

71.       Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

72.       Ieškovė šioje byloje turėjo 1210 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo, atsižvelgia į tai, kad maksimali suma, atlygintina už advokato atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.11 punktus, yra 2909,27 Eur (2237,90×1,3), atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. III ketv. vidutinis darbo užmokestis buvo 2237,90 Eur.

73.       Ieškovės prašoma atlyginti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą išlaidų suma yra beveik 2,5 kartų mažesnė, nei maksimali pagal Rekomendacijų 7, 8.11 punktus atlygintina atsiliepimo į apeliacinį skundo parengimo suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į laiką, reikalingą parengti ieškovės atsiliepimui į apeliacinį skundą, nemato pagrindo mažinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistiną bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą ir priteisia iš atsakovės ieškovei 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrogas“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. galutinį sprendimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agrogas“, juridinio asmens kodas 303134694, ieškovei akcinei bendrovei „East West Agro“, juridinio asmens kodas 300588407, 1210 (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėja                                                                                                  Svetlana Panina