Teikimas Nr. T-1469-1132/2023
Baudžiamoji byla Nr. 1-565-408/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21427-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16;
(S)
2.5.19
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2023 m. gegužės 16 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,
sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,
dalyvaujant prokurorei Jolantai Laurinavičiūtei,
nuteistojo M. Ž. gynėjai advokatei I. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo M. Ž. prašymą dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei.
Teismas
nustatė:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2023 m. balandžio 13 d. gautas nuteistojo M. Ž. (toliau – ir nuteistasis) prašymas dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei.
Prašyme nurodoma, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-565-408/2018 nuteistajam buvo panaikinta probacija ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis, iš probacijos tarnybos gavęs leidimą, išvyko į Jungtinę Karalystę, kur šiuo metu yra sulaikytas pagal Arešto orderį. Prašo leisti Lietuvos Respublikoje paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę atlikti Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje, kadangi Jungtinėje Karalystėje turi širdies draugę, su kuria sieja savo ateitį, turi leidimą gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje, atlikęs bausmę turės kur gyventi ir dirbti. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje bus sudėtinga bendrauti su drauge ir palaikyti tolimesnius santykius, atlikęs bausmę neturėtų kur gyventi, neturi ateities Lietuvoje.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja I. M. prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą esminis principas yra socialiniai ryšiai. Nuteistasis nurodo, jog Jungtinėje Karalystėje yra tampresni socialiniai ryšiai, jis turi draugę, savo ateitį mato Jungtinėje Karalystėje.
Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė prašymą atmesti, kadangi šiuo metu yra vykdoma procedūra dėl nuteistojo išdavimo pagal Arešto orderį, nuteistojo pateiktame prašyme ir jo prieduose nenurodyta nulemiančios informacijos, kad nuteistasis galėtų atlikti laisvės atėmimo bausmę Jungtinėje Karalystėje, esant nuteistojo nurodytiems socialiniams ryšiams, nuteistasis pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus, todėl nuteistasis turėtų būti grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą bausmę.
Nuteistasis M. Ž. teismo posėdyje nedalyvavo, kadangi šiuo metu patalpintas į Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigą. Pranešimas apie teismo posėdžio laiką ir vietą nuteistajam išsiųstas paštu į įkalinimo įstaigą, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Kadangi nuteistasis šiuo metu patalpintas įkalinimo įstaigoje užsienio valstybėje, prašymo sudaryti galimybes nuteistajam dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu negauta, nuteistajam ginti paskirti gynėja, teismas nuteistojo M. Ž. prašymą išnagrinėjo jam nedalyvaujant.
Prašymas atmestinas.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, M. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, 284 straipsnį, 187 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 264 straipsnį 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (treji) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, 4 dalimi M. Ž. paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejų) metų laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., išskyrus atvejus, kai tai susiję su darbu arba mokymusi, pradėti dirbti/tęsti darbą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.), M. Ž. paskirta 20 MGL (753,20 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi M. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę, paskirtą Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, ją atliekant pataisos įstaigoje ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo jo sulaikymo dienos.
2022 m. birželio 27 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ajame skyriuje pradėta nuteistojo M. Ž. paieška.
2022 m. liepos 8 d. Kauno apygardos teismas išdavė Arešto orderį. Vykdant tarptautinę paiešką, M. Ž. buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2023 m. sausio 3 d. pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdyboje gautas Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022 m. gruodžio 22 d. minėtos šalies kompetentinga institucija priėmė sprendimą perduoti Lietuvai M. Ž., tačiau nuteistasis minėtą sprendimą apskundė ir negali būti perduotas kol vyksta teismo procesas.
Europos Sąjungos valstybėse narėse priimti apkaltinamieji nuosprendžiai (šiuo atveju – Lietuvos Respublikoje), kuriais Lietuvos Respublikos piliečiams paskirta laisvės atėmimo bausmė, gali būti pripažįstami ir vykdomi kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje (toliau – ir Pamatinis sprendimas) nustatyta tvarka ir sąlygomis. Pažymėtina, kad Pamatinis sprendimas reglamentuoja bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Jungtinė Karalystė nuo 2021 metų išstojo iš Europos Sąjungos organizacijos, taigi remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu kreiptis į Jungtinę Karalystę nėra pagrindo.
Šiuo atveju, nesant kitų tarptautinių teisės aktų, procedūrines nuostatas, pagal kurias vienos valstybės teritorijoje nuteistas asmuo gali būti perduotas kitai valstybei, kad ten atliktų jam paskirtą bausmę, reglamentuoja 1983 m. Europos Konvencija dėl nuteistųjų asmenų perdavimo (toliau – ir Konvencija), kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1995 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. I-885 ir Konvencijos 1997 m. gruodžio 18 d. papildomas protokolas (toliau – ir Papildomas protokolas), kuris ratifikuotas 2000 m. lapkričio 21 d. Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl nuteistųjų asmenų perdavimo Konvencijos 1997 metų papildomo protokolo ratifikavimu“, kurių dalyvėmis yra ir Lietuvos Respublika, ir Jungtinė Karalystė.
Teismų praktikoje, sistemiškai aiškinant Konvencijos nuostatų teisinį reguliavimą, vertintina, kad Lietuvos Respublikos pilietybė yra pagrindinė sąlyga tam, kad pareiškėjas galėtų pagal Konvenciją pareikšti pageidavimą perduoti jį atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Lietuvai gali būti perduoti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitai priimančiai valstybei Lietuva gali perduoti priimančios valstybės piliečius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3081-629/2021). Asmens suėmimo vieta (teritorija), asmens laikymas savęs kitos kilmės, jo pageidavimas atlikti bausmę kitoje valstybėje, jei jis nėra tos valstybės pilietis, nuteistojo asmens perdavimui teisinės reikšmės neturi. Be to, Papildomas protokolas numato galimybę nuteistąjį perduoti tik tuo atveju, jeigu nuteistojo atžvilgiu priimtas sprendimas išsiųsti arba deportuoti jį iš šalies, kai nuteistasis siekia išvengti laisvės atėmimo bausmės vykdymo arba tolesnio vykdymo nuteisusioje valstybėje ir neatlikęs bausmės pabėga į savo pilietybės valstybę. M. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistas Lietuvos Respublikoje, todėl jam paskirtos bausmės vykdymo perdavimas į Jungtinę Karalystę neatitinka Konvencijoje ir Papildomame protokole nustatytų sąlygų.
Kito teisinio reguliavimo, pavyzdžiui, dvišalių sutarčių tarp Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, kurių pagrindu būtų galima prašyti perimti bausmės vykdymą, nėra. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nenumatyta teisinio bendradarbiavimo galimybė su užsienio šalimis ne teisinių dokumentų pagrindu, o, pavyzdžiui, vadovaujantis geros valios principu. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju dėl nuteistojo perdavimo Lietuvos Respublikai yra išduotas Arešto orderis. Turimais duomenimis, Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos nėra priėmusios galutinio sprendimo dėl M. Ž. perdavimo pagal Lietuvos Respublikos išduotą Arešto orderį.
Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nėra jokio įstatyminio pagrindo tenkinti nuteistojo M. Ž. prašymą ir perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 3 d. nuosprendžiu, kuriuo paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo panaikintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartimi, vykdymą Jungtinės Karalystės kompetentingoms institucijoms.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Atmesti nuteistojo M. Ž. prašymą dėl Lietuvos Respublikos teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Vilma Tamošaitienė