Nr. DOK-100

Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00888-2025-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2026 m. sausio 9 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių praktika“ kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės
UAB „Telšių praktika“ patikslintą ieškinį atsakovei A. R. dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo.

Telšių apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino, kad
1996 m. rugsėjo 2 d. darbo sutartis Nr. 38, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, 2025 m. kovo 31 d. nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalį teisėtai. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 2631 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimu Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Pripažino, kad atsakovė iš darbo pagal DK 55 straipsnio 1 dalį atleista neteisėtai. Pripažino, kad tarp atsakovės ir ieškovės 1996 m. rugsėjo 2 d. sudaryta darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu. Priteisė iš ieškovės atsakovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo darbo sutarties nutraukimo dienos (2025 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 51,44 Eur (suma nurodyta neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną (laikant, jog yra penkių darbo dienų savaitė), bet ne ilgiau kaip už vienerius metus. Priteisė iš ieškovo atsakovei 2240 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme ir 960 Eur už apeliacinės instancijos teisme patirtas teisinės pagalbos išlaidas.

Ieškovė kasaciniu skundu prašo sustabdyti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo vykdymą iki galutinio sprendimo šioje kasacinėje byloje priėmimo; panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. sprendimą; priteisti ieškovo naudai iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialinės teisės normų (DK 55 straipsnio 1 dalies) pažeidimą, netinkamai aiškindamas ir taikydamas darbdavio teisę sutrumpinti ar netaikyti įspėjimo termino, pavertęs ją darbdavio pareiga ir konstatuodamas jos pažeidimą, taip iškreipdamas normos prasmę ir tikslą.

2.       Apeliacinės instancijos teismas padarė materialinės teisės normų (DK 55 straipsnio 1 dalies) pažeidimą, nepagrįstai traktuodamas darbdavio informavimą apie įmonės finansinę padėtį kaip neleistiną poveikį darbuotojo valiai, kas prieštarauja sąžiningumo ir skaidrumo principams darbo santykiuose ir darbdavio pareigai informuoti darbuotojus.

3.       Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl darbuotojo valios vertinimo ir darbdavio įtakos konstatavimo, nepagrįstai išplėsdamas psichologinės įtakos sąvoką ir prilygindamas darbuotojo emocinę būseną neteisėtai darbdavio įtakai, paneigdamas civilinio veiksnumo prezumpciją.

4.       Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 176, 178, 185 straipsnius), netinkamai vertindamas įrodymus, selektyviai atsižvelgdamas į subjektyvius darbuotojo paaiškinimus ir suinteresuotų liudytojų parodymus, ignoruodamas objektyvius bylos duomenis ir pirmosios instancijos teismo nustatytus faktus.

5.       Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi neegzistuojančia teisės norma (DK 55 straipsnio 5 dalimi), kai DK 55 straipsnis turi tik 3 dalis. Tai yra esminis materialinės teisės normos pažeidimas, darantis teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kai remiamasi neegzistuojančia nuostata yra esminė ir daro sprendimą neteisėtą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies
1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kadangi jokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nuo kurios, ieškovo vertinimu, nukrypo apeliacinės instancijos teismas apskritai nėra pateikiama. Atrankos kolegija pabrėžia, kad siekiant pagrįsti CPK 346 straipsnio
2 dalies 2 punkte nurodytą kasacijos pagrindo egzistavimą, turi būti pateikiama ir įvardijama konkreti (-ios) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (-ys) nuo kurios, kasacinį skundą teikiančio asmens vertinimu, buvo nukrypta.

Dėl nurodytų priežasčių paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina. Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2025 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo vykdymo iki galutinio sprendimo šioje kasacinėje byloje priėmimo sustabdymo nėra sprendžiamas.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. 

Grąžinti UAB „Telšių praktika“ (j. a. k. 180161194) 211 (dviejų šimtų vienuolikos) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2026 m. sausio 7 d. Luminor banke, mokėjimo nurodymo Nr. 9243, kodas ZP07232.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                        Donatas Šernas

Agnė Tikniūtė

Jūratė Varanauskaitė