Civilinė byla Nr. e2S-393-650/2023

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00414-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.2. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 2 d.

Šiauliai

 Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė

 teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui D. M., tretiesiems asmenims I. M., antstolei B. T. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė PlusPlus Capital AS Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams pateikė ieškinį Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.66 straipsnio pagrindu atsakovui D. M., tretiesiems asmenims I. M., antstolei B. T. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai 2023 m. balandžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės PlusPlus Capital AS ieškinį atsakovui D. M. dėl vienašalio sandorio pripažinimo negaliojančiu.

3.       Teismas konstatavo, jog iš prie ieškinio pridedamų dokumentų matyti, kad teisiškai reikšmingi veiksmai, susiję su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis (notaro vykdomasis įrašas, antstolio vykdomas išieškojimas atsakovo atžvilgiu ir kt.) atlikti būtent Klaipėdos mieste. Duomenų apie tai, jog atsakovas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) nėra. Teismų informacinėje sistemoje esanti informacija patvirtina priešingai – nėra duomenų, patvirtinančių atsakovo gyvenamąją vietą esant ieškinyje nurodytu ir deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Teismas vertino Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, kad teikdamas procesinius dokumentus teismui kitose civilinėse bylose atsakovas D. M. nurodė savo gyvenamąją vietą esant adresu Klaipėdos mieste. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazėje nėra informacijos apie galimą atsakovo darbo vietą (duomenys neskelbtini). Ieškovei išaiškinta teisė su tapačiu pareiškimu kreiptis į Klaipėdos apylinkės teismą arba ieškovės pasirinkimu (ir turint duomenų) pagal atsakovo D. M. gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Skųsdama Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį, apeliantė (ieškovė) PlusPlus Capital AS prašo nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

4.1.                      Atsakovas savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) deklaravo 2021-07-26, t.y. pakankamai neseniai, todėl tikėtina, jog tai yra jo aktualus adresas, kuriuo jis gyvena ir gali priimti gaunamą korespondenciją. Antstolė savo 2023 m. balandžio 4 d. patvarkyme dėl informacijos pateikimo apie vykdymo eigą (ieškinio 6 priedas) nurodo, jog atsakovas nuo 2005 metų yra vedęs ir jo sutuoktinė deklaravo gyvenamąją vietą tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, papildomai patvirtina, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

4.2.                      Notaro vykdomasis įrašas atliktas 2013 metais ir nuo to laiko vykdant priverstinį išieškojimą buvo realizuotas atsakovui priklausęs nekilnojamasis turtas, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovas vis dar gyvena Klaipėdoje.

4.3.                      Ieškovas neturi prieigos prie LITEKO sistemos, todėl negali spręsti dėl atsakovo veiksmų ir gyvenamosios vietos nurodymo kitose bylose. Be to, teismas nenurodė tikslios atsakovo gyvenamosios vietos Klaipėdos mieste, todėl ieškovas net negalėtų kreiptis į Klaipėdos miesto teismą, nes nežino jo tikslios gyvenamosios vietos.

4.4.                      Pareikštas ieškinys, susijęs su daiktinėmis teisėmis į nekilnojamąjį turtą, o tokiu atveju vadovaujantis CPK 31 str. nuostatomis taikomas išimtinis teismingumas - tokie ieškiniai teismingi nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Atsakovo sudarytą vienašalį sandorį (palikimo nepriėmimą), dėl ko jis neįgijo nuosavybės į nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos rajone bei taikyti restituciją natūra. Kadangi ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir nuosavybės teisės į jį, ieškinys teismingas nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui. Nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomos išimtinio teismingumo taisyklės o ieškinys reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. arba Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)ūmams, arba Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Teisė pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, priklauso ieškovui, atitinkamai ieškovas pagrįstai ir nepažeisdamas procesinės teisės normų kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini)ūmus.

Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

  Atskirasis skundas netenkintinas.

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti kaip neteismingą ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

7.       Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas, priimdamas ieškinį, teismas privalo aiškinti ex officio. Civilinės bylos teisingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8.       Iš ieškovės pateikto ieškinio matyti, kad ji ginčija atsakovo D. M. veiksmus – palikimo nepriėmimą ir savo kreditorinio reikalavimo įvykdymui siekia nukreipti išieškojimą į paveldimo turto dalį, kurios savo neveikimu atsisakė skolininkas: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 3/32 dalis pastato- tvarto, 3/32 dalis pastato-ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). bei ¾ dalis kito A. M. palikimo dalį sudarančio turto. Ieškovė nurodo, kad ieškinio teismingumui turėtų būti taikytinos išimtinio teismingumo nuostatos, numatytos CPK 31 straipsnio 1 dalyje, nes ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas ir teisės į jį.

9.       Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. CPK 29 straipsnyje nustatyta bendroji teismingumo taisyklė – pagal atsakovo fizinio asmens gyvenamąją vietą ar, atitinkamai, pagal juridinio asmens buveinę. Išimtinio teismingumo atveju įstatymas įsakmiai įvardija teismą, kuris turi nagrinėti bylą. CPK 31 straipsnyje įtvirtina imperatyvioji norma, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu yra teismingi nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Ši įstatymo leidėjo nuostata reiškia, jog nebūtinai turi būti pareikštas reikalavimas į atitinkamą turtą t. y. sprendžiant ieškinio teismingumo klausimą, esminę reikšmę turi ieškinio dalyko suformulavimas. Ieškinio dalyku suprantamas atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

10.       Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė nagrinėjamu atveju suformulavo šiuos materialinius reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo atsisakymą nuo palikimo (palikimo nepriėmimą) 2) leisti nukreipti išieškojimą į nekilnojamąjį turtą, kurio savo neveikimu atsisakė D. M.: 3/8 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., 3/32 dalis pastato- tvarto, 3/32 dalis pastato-ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., ¾ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). bei ¾ dalis kito A. M. palikimo dalį sudarančio turto.

11.       Ieškinys grindžiamas argumentais, kad ieškovės naudai yra vykdomas išieškojimas iš atsakovo D. M.. Antstolis, vykdydamas išieškojimą nustatė, kad (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė I. M. 2021 m. balandžio 12 d. išdavė paveldėjimo teises liudijimą pagal įstatymą, kuriuo nurodyta, kad palikėjo mirusio A. M. paveldimą turtą sudaro: 1/2 dalis buto, kurio bendras plotas 61,31 kv. m,, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sav.;  1/8 dalis pastato – tvarto, kurio bendras užstatytas plotas 116,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato – ūkinio pastato, kurio bendras užstatytas plotas 26,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). sav.; žemės sklypas, kurio plotas 3,2200 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi visą turtą paveldėjo mirusiojo palikėjo sutuoktinė I. M., ieškovės vertinimu, tokie atsakovo D. M., kaip pirmos eilės įpėdinio, veiksmai (palikimo nepriėmimas ir savo turtinės padėties pabloginimas) pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises gauti savo reikalavimo patenkinimą iš skolininko turto.

12.       Iš pareikšto ieškinio pagrindo ir dalyko matyti, kad ieškovė, kaip kreditorė, savo reikalavimą gina CK 6.66 straipsnio nuostatomis Ieškinio patenkinimo atveju, atsakovui būtų sugrąžinta turtinė teisė į  mirusio tėvo A. M. palikimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, nes ieškiniu siekiama pripažinti atsakovo paveldėjimo teises į mirusio tėvo palikimo dalį, ta apimtimi sumažinant  trečiojo asmens I. M. daiktines teises į priimtą palikimą.

13.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant bendrojo ir išimtinio teritorinio teismingumo atribojimo klausimą, lemiamą reikšmę turi nagrinėjamo ginčo sąsaja su nekilnojamojo daikto teisiniu režimu. Bet kuriuo atveju, nustačius, kad ginčas tarp šalių kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto ar jo pagrindinės dalies buvimo vietos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-1075/2020).

14.       Nagrinėjamu atveju pagal atsižvelgiant į nekilnojamojo turto registro duomenis ir nurodytas atsakovui D. M. priklausančias paveldėti turto dalis, į kurias ieškovė siekia nukreipti išieškojimą ir šių nekilnojamųjų daiktų dalių vertes, konstatuotina, kad pagrindinė ginčijamo turto dalimi laikytinas turto objektas - žemės sklypas, esantis Klaipėdos rajone, kurio buvimas atitinkamai sąlygojo Klaipėdos notaro įgaliojimus mirusio A. M. paveldėjimo procedūrose, todėl ir ieškovės keliamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas nekilnojamojo turto (pagrindinės jo dalies) buvimo teritorijos ribose veikiančio teismo - Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose.

15.       Nors pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, rėmėsi bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, o nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytinos išimtinio teismingumo taisyklės, tačiau visgi tinkamai konstatuotas ginčo teismingumas Klaipėdos apylinkės teismui ir pagrįstai atsisakyta ieškinį priimti. Taikant išimtinio teismingumo taisykles  ginče dėl daiktinių teisių neturi reikšmės, kad atsakovas savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini).

16.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Alma Jurgelienė