Civilinė byla Nr. e2S-441-368/2023
Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00206-2023-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.4.2.6.8
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 31 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Delibero“, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, uždaroji akcinė bendrovė „Targetas“, antstoliai D. S., R. V., B. P., V. M., D. K., I. G., G. V..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas K. K. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi skirti uždarąja akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Delibero“; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui K. K. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 800 Eur sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui K. K. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti 530 Eur išlaidų sąmatą per mėnesį, reikalingą pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui pareiškėjui K. K. bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtint.
2. Nurodė, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė 9 054,35 Eur įsiskolinimas kreditorei UAB „Intrum Lietuva“, 25 274,47 Eur įsiskolinimas kreditorei UAB GelvoraSergel, 1 028,38 Eur įsiskolinimas kreditoriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), 2 792,80 Eur įsiskolinimas kreditorei UAB „Targetas“, taip pat kitiems kreditoriams. Pareiškėjas yra skolingas kreditoriams 40 509,10 Eur. Pagrindinė priežastis sukėlusi nemokumą yra 2008–2009 m. prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė ir atsiskaitymų sutrikimai Lietuvos reklamos bei mados rinkoje. Pareiškėjas turi K. K. įmonę „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Įmonė), kuri yra likviduojama. Įmonė iki 2008 m. buvo pagrindinis pareiškėjo pragyvenimo šaltinis ir vykdė tarpininkavimo, modelių kastingo bei reklamos agento veiklas. Verslas iki 2008 m. sekėsi gerai, pareiškėjas siekė jį išplėsi, pagerinti paslaugų kokybę, todėl pareiškėjas kreipėsi į finansų įstaigas bei lizingo bendroves (Danske bank, akcinę bendrovę (toliau – AB) Ūkio bankas ir AB Swedbank (buvę kreditoriai, kurie perleido savo reikalavimus UAB GelvoraSergel, UAB „Intrum Lietuva“ ir UAB „Targetas“). Taip pat pareiškėjas turėjo įsipareigojimų, kurie buvo skirti asmeniniams poreikiams tenkinti. Pareiškėjas nebegalėdamas vystyti verslo, įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininko pareigose, vėliau – UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to pradėjo vykdyti individualią veiklą, tačiau galiausiai 2022 m. grįžo vėl dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba fotografu, gauna 630 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius. Nuo pareiškėjo gaunamų pajamų antstoliai vykdė atskaitymus, tačiau pajamų nepakako pragyvenimui bei skolų grąžinimui, kadangi skolos didėjo dėl procesinių palūkanų ir delspinigių. Pareiškėjas neturi galimybių atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjas santaupų neturi. Debitorių neturi. Taip pat neturi transporto priemonių, nekilnojamo turto. Išlaikomų asmenų neturi. Gyvena pas savo sugyventinę name. Būsto išlaikymui, būtinųjų poreikių tenkinimui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį yra reikalinga – 530 Eur suma. Pradelstų pareiškėjo skolų suma viršija 21 000 Eur, grąžinti skolų pareiškėjas neturi galimybių.
3. Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepime nurodė, kad vykdo išieškojimą iš pareiškėjo bei nėra jo kreditorius ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ atsiliepime į pareiškimą nesutiko su pareikštu pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad UAB „Targetas“ 2020 m. gruodžio 4 d. perėmė reikalavimą iš „Swedbank“, AB į atsakovo 2 792,80 Eur skolą, kuri yra išieškoma antstolio. Pareiškėjas nėra sąžiningas, nuo 2020 m. gruodžio iki 2023 m. sausio mėnesio nedėjo maksimalių pastangų gauti kuo didesnes pajamas, sudarančias galimybę tenkinti kreditorių reikalavimus. Nuo 2017 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas nevykdo skolos mokėjimo. Pareiškėjo skola sudaro 2 792,80 Eur. Pareiškėjas pagal viešai prieinamą informaciją, yra profesionalus fotografas, kurio pagrindinis uždarbis yra iš „retro“ fotografijų darymo. Jeigu ši veikla pareiškėjui nėra pelninga, pareiškėjas pagal savo aukštą kompetenciją galėjo plėsti darbo profilį, aktyviai ieškotis darbo panašiose ar kitose veiklose. Pareiškėjas ilgą laiką ignoravo jam siunčiamą kreditorės informaciją, pasiūlymus, neatsiliepė į skambučius, o pavykus susisiekti su pareiškėju, nurodė, kad bankrutuos ir mokėti atsisakė. Pareiškėjas nesiekia susitarti dėl realių skolos grąžinimo sąlygų, o tik bando pasinaudoti visais įmanomais būdais, kurie leistų išvengti vykdyti savo prievoles kreditoriams. Pareiškėjo elgesį laiko nesąžiningu fizinio asmens bankroto bylos prasme, nes pareiškėjas sąmoningai siekia bloginti, o ne gerinti savo padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo K. K. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
6. Teismas nurodė, kad pareiškėjas formaliai atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 2 straipsnio 2 dalyje punkte nurodytą sąlygą būtiną fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui. Teismas pastebėjo, nors pareiškėjas nurodė, kad iki 2007 m. jo Įmonės veiklą buvo sėkminga, susitaupė lėšų, o prasidėjus 2008 m. krizei jis nebegalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų (civilinės bylos Nr. 2-11971-934/20150; Nr. 2-6002-596/2008) pareiškėjas nevykdė ir įsipareigojimų, prisiimtų 2006 m. kovo 29 d. Vartojimo kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su AB SEB banku, taip pat 2005 m. kovo 4 d. Kreditinės mokėjimo kortelės sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), su tuometiniu AB banku „Hansabank“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikta jokių duomenų apie paimtų kreditų panaudojimą, pareiškėjo individualios įmonės veiklą, todėl teismas negalėjo įvertinti prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų pobūdžio, tikslingumo.
7. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nevykdo net mažesnių savo prievolių ir sąmoningas jas didina, nes dėl jo pasyvumo susidaro bylinėjimosi ir priverstinio vykdymo išlaidos, skaičiuojamos procesinės palūkanos ir pan. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas per tris metus iki pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ar nuo skolų atsiradimo apie 2005–2006 m., būtų dėjęs bent minimalias pastangas mažinti skolas, derėtis su kreditoriais dėl įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo ilgesniems laikotarpiais (dalimis), taip vengiant vykdymo išlaidų susidarymo ir padėties bloginimo. Teismas vertino, kad dėl subjektyvių priežasčių nesiimdamas aktyvių veiksmų, pareiškėjas laipsniškai per daugelį metų pasiekė esamą nemokumo situaciją.
8. Teismas pažymėjo, jog aplinkybės, kad pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur šiuo metu vėl dirba po laikotarpio, kuriuo vykdė individualią veiklą, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjo pastangos buvo ir yra pakankamos, ir jos nepasiteisino dėl nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas, įvertinęs pareiškėjo veiksmus per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos teisme priėmimo ir pareiškėjo veiksmus, dėl kurių jis yra jo deklaruojamos nemokumo būsenos, sprendė, kad pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus. Teismas padarė išvadą, kad suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, gerinti savo finansinės būklės, t. y. nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galbūt tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, o tokį pareiškėjo elgesį yra vertino kaip neatitinkantį reikalavimų, keliamų asmeniui, siekiančiam bankroto bylos jam iškėlimo. Teismas nustatęs pareiškėjo nesąžiningumą, sprendė, kad yra pagrindas taikyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytą bankroto bylos neiškėlimo pagrindą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėjas K. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2FB-4406-1065/2023, ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) iškelti K. K. bankroto bylą; 2) bankroto administratoriumi skirti UAB „Delibero“, įmonės kodas: 304690352, adresas Ulonų g. 5-303, LT-08240 Vilnius; 3) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui K. K. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 800 Eur sumai, reikalingai bankroto procedūroms atlikti; 4) laikotarpiu nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui K. K. bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą 530,00 Eur sumą per mėnesį, reikalingą Pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti; 5) nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fiziniam asmeniui pareiškėjui K. K. bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nustatė pareiškėjo nesąžiningumą – neveikimą, remdamasis vienintelio bankroto bylos iškėlimui nepritariančio kreditoriaus UAB „Targetas“ argumentais. Teismas nepagrįstai vertino kaip aplaidumą ir nesąžiningumą, aplinkybę, kad pareiškėjas dirba ir gauna darbo užmokestį daugiau jau 7 mėn. (nuo 2022 m. lapkričio).
9.2. Pareiškėjas, siekdami nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodamas savo kreditorius bei pradėdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas galimai dirbtinai mažina pajamas ar bando jas nuslėpti. Aplinkybė, kad pareiškėjas gauna pajamas patvirtina pareiškėjo siekį bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Teismas spręsdamas dėl pareiškėjo galimybės realizuoti save darbo rinkoje, visiškai neįvertino, kad pareiškėjas niekada gyvenime nėra dirbęs fizinio darbo, turi tik vidurinį išsilavinimą, neturi gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir kitos darbo patirties. Neatsižvelgė, kad pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), kuriame nėra daug darbo vietų, o išvykimas dirbti į kitą miestą kainuoja papildomas išlaidas (būsto nuoma, transportas ir pan.). Teismas kreditorės UAB „Targetas“ nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo Palangoje darydamas „retro“ nuotraukas, nepagrįstai nevertino kaip pastangas užsidirbti pajamų. Šias pastangas teismas turėjo įvertinti nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjui nepavyko užsidirbti pajamų.
9.3. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių sąmoningą pareiškėjo elgesį, nukreiptą į mažų pajamų gavimą bei vengimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl vien aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog ieškojo geriau apmokamo darbo bei deda pastangas atsiskaityti su kreditoriais, nesuponuoja pagrindo spręsti apie pareiškėjo ketinimą su kreditoriais atsiskaityti kuo mažesne apimtimi bei atitinkamai tokį pareiškėjo elgesį vertinti kaip nesąžiningą. Pareiškėjas dirba samdomą darbą, gauna pastovias pajamas ir dirba tai ką moka (fotografas). Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kuri nepagrįsta jokiais įrodymais, kad pareiškėjas elgėsi pasyviai siekdamas uždirbti daugiau pajamų ir dėl to buvo nesąžiningas.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo UAB „Targetas“ prašo netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. Pareiškėjas klaidingai nurodė, kad teismas konstatuodamas pareiškėjo nesąžiningumą, rėmėsi tik suinteresuoto asmens UAB „Targetas“ argumentais, nutylėdamas, kad teismas daugiau rėmėsi pareiškėjo pateiktais pareiškimo duomenimis, paaiškinimais teismo posėdžio metu, atsikirtimais, įrodymais, dokumentais, rodančiais pareiškėjo nesąžiningumą, arba sąmoningai nepateiktais įrodymais, kurie būtų paneigę UAB „Targetas“ poziciją dėl pareiškėjo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies prasme. Pagrindinės pareiškėjo skolos kilo iš jo kaip verslininko vykdytos ūkinės komercinės veiklos
10.2. Pareiškėjas pats nurodydamas, kad kreditus investavo į nuomojamų patalpų remontą sukėlė rimtų abejonių jo sąžiningumu, jo kaip buvusio įmonės vadovo paimtų kreditų neatsakingu naudojimu, tačiau teismui pasiūlius pateikti įrodymus apie kreditų panaudojimą, pobūdį, tikslingumą, šių pareiškėjas sąmoningai nepateikė. Pareiškėjas pats teismui nurodė, kad iki 2007 m. verslas įmonėje sekėsi puikiai, lėšų užteko ir pasitaupyti, tačiau pareiškėjas nevykdė įsipareigojimų, prisiimtų 2005 m ir 2006 m., taip akivaizdžiai pateikdamas teismui melagingus faktus, ir nutylėdamas, kad kaip buvęs įmonės vadovas net ir nevykdydamas turimų prievolių toliau skolinosi vartojimo kreditus su didelėmis palūkanomis biuro įrengimui, įrangos pirkimui. Pareiškėjas pateikdamas tikrovę neatitinkančius faktus apie sėkmingą įmonės veiklą iki 2007 m akivaizdžiai melavo teismui, todėl jo elgesys negali būti laikomas sąžiningu.
10.3. Reikšmingą aplinkybę pripažįsta pats pareiškėjas, kad įsiskolinimai kreditoriams nuosekliai didėjo, net ir pateikus teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skolos auga, pareiškėjas nevykdo net mažesnių savo prievolių. Pareiškėjas neginčijo suinteresuoto asmens UAB „Targetas“ nurodytų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo pats ieškojo pareiškėjo, siūlė kompromisus, tačiau teigiamo atsako iš pareiškėjo nesulaukė.
10.4. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis yra meno žmogus ir negeba dirbti fizinio ar kitokio darbo yra nepagrįsti, nes jis būdamas įmonės vadovu, turi vadybininko įgūdžių, nepateikė įrodymų, kad lankė kvalifikacijos tobulinimo kursus, dirbo pagal darbo sutartį, išskyrus tai, kad įsidarbino prieš kreipiantis iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjas pats teismo posėdžio metu nurodė, kad jį tenkina darbas, tai kaip jis gyvena, kas parodo pareiškėjo norą išvengti skolų mokėjimo. Pareiškėjas dirbo pagal individualią veiklą nuo 2017 m. iki pat 2022 m. lapkričio mėn. įsidarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir visiškai nedengė įsiskolinimų bei nedėjo jokių pastangų sumažinti skolas. Tai, kad pareiškėjas iki pareiškimo priėmimo iškelti bankroto bylą per trijų metų periodą dirba ilgiau nei septynis mėnesius, bei įsidarbino tik 2022 m. lapkričio 17 d., tik prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindžia jo nesąžiningumą.
10.5. Nuo 2017 m. pareiškėjas nedėjo jokių pastangų, kad pakeistų esamą situaciją ir būdamas neveikime, bei sąmoningai gaudamas mažas pajamas arba iš vis jų negaudamas, vengė atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjo pozicija dėl galimybės įsidarbinti už (duomenys neskelbtini) ribų nėra nuosekli, nors jis anksčiau uždarbiavo Palangoje, tačiau skunde teigia, kad nėra galimybės dirbti už (duomenys neskelbtini) ribų, nes tai sudaro papildomas išlaidas. Pareiškėjas suvokdamas, kad jo finansinė padėtis nėra gera, sąmoningai nesiekė gauti didesnes pajamas, gerinti savo finansinės padėties, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto procese.
11. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis I. G. prašo skundą nagrinėti pagal byloje esančius įrodymus. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
11.1. Antstolis vykdo išieškojimą iš K. K. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. L2-7681-580 dėl 39,01 Eur bylinėjimosi išlaidų, 121,25 Eur delspinigių, 85,91 Eur palūkanų, 4 993,93 Eur skolos ir 3 463,59 Eur palūkanų išieškojimo UAB „Intrum Lietuva“ naudai. Antstolis nėra pareiškėjo kreditorius ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl bankrutuojančio fizinio asmens sąžiningumo
14. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl pareiškėjo sąžiningumo, todėl priėmė neteisėtą nutartį.
15. Sprendžiant ar keltina fizinio asmens bankroto byla paprastai vertinama (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis): 1) ar asmuo yra nemokus (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis); 2) ar asmuo tapo nemokus sąžiningai (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis); 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą.
16. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA ir pareiškėjas pagal turtinę padėtį (turimą turtą bei gaunamas pajamas) negali įvykdyti savo skolinių įsipareigojimų. Byloje nėra ginčo dėl to, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjo finansinė būklė atitiko FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina, dėl ko ši aplinkybė pripažintina pirmosios instancijos teismo nustatyta tinkamai. Tačiau byloje ginčas kilo dėl apelianto sąžiningumo vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs pareiškėjo nesąžiningumą – sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, t. y. kad pareiškėjas suvokė, jog jo finansinė padėtis yra sudėtinga, tačiau sąmoningai nesiekė gauti didesnių pajamų, gerinti savo finansinės būklės, nepagrįstai ilgą laiką sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, galbūt tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti bankroto proceso metu, atsisakė iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
17. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalies nuostatą fizinio asmens bankroto institutu gali naudotis fiziniai asmenys, kurių skolos susidarė tiek iš vartojimo teisinių santykių, tiek kitų teisinių santykių, pavyzdžiui, vykdyto verslo (ūkinės komercinės veiklos). Tačiau įstatyme imperatyviai įtvirtinta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas.
18. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Ši teisės norma, viena vertus, užtikrina, kad dėl nesąžiningų veiksmų tapęs nemokus skolininkas per įstatymo nustatytą laikotarpį (3 metus) negalės pasinaudoti fizinio asmens bankroto teikiamomis galimybėmis, t. y. siekti dalinio atleidimo nuo skolų, o kreditoriams per šį laikotarpį bus sudarytos sąlygos nukreipti išieškojimą į nesąžiningo skolininko turtą be apribojimų. Kita vertus, pagal šią teisės normą net ir tiems asmenims, kurių nemokumą lėmė nesąžiningi veiksmai, nurodyti FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte, praėjus įstatyme nustatytam 3 metų terminui, jei per šį laikotarpį skolininkui elgiantis sąžiningai mokumo nepavyko atkurti, neturėtų būti užkertamas kelias kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016, 17 punktas, 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 30 punktas).
20. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. 3 metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).
22. Vertinant fizinio asmens sąžiningumą, kaip fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygą, taikytinas sąžiningumo vertinimas gali priklausyti nuo aplinkybių, susijusių su skolininko vykdyta veikla ir skolų kilme (skolos susidarė iš fizinio asmens kaip verslininko veiklos ar vartojimo), skolininko galimybėmis atsiskaityti su kreditoriais bei dedamomis pastangomis tai padaryti ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 44, 47 punktai). Tokių aplinkybių vertinimo poreikis pripažįstamas ir Europos Sąjungos nemokumo teisėje. Nustatydamos, ar verslininkas buvo nesąžiningas, teisminės arba administracinės institucijos galėtų atsižvelgti į tokias aplinkybes kaip skolos pobūdis ir dydis, jos atsiradimo laikas, verslininko pastangos ją grąžinti ir laikytis teisinių prievolių, įskaitant viešojo licencijavimo reikalavimus ir būtinybę vesti teisingą buhalteriją, verslininko mėginimai išvengti kreditorių reikalavimų, pareigų vykdymas kylant nemokumo tikimybei, kurias priklauso vykdyti verslininkais esantiems bendrovių direktoriams, ir Sąjungos ir nacionalinės konkurencijos ir darbo teisės laikymasis (Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvos (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132 (toliau – Direktyva), Lietuvoje įgyvendintos FABĮ nuostatomis, preambulės 79 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 30 punktas).
23. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020, 23 punktas).
24. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad didesnis atotrūkis laiko atžvilgiu tarp nesąžiningų veiksmų, sukėlusių nemokumą, ir nemokumo faktinio atsiradimo yra labiau tikėtinas būtent įmonių vadovų ir akcininkų, kurie pagal Direktyvą laikomi verslininkais ir kuriems turėtų būti taikomi aukštesni sąžiningumo vertinimo standartai nei vartotojams (šios nutarties 29, 30 punktai), bankroto atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 39 punktas).
25. Kasacinis teismas yra suformulavęs tokią teisės aiškinimo taisyklę: pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad: 1) pareiškėjas tapo nemokus per 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ir 2) pareiškėjo nemokumo priežastis yra FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyti nesąžiningi veiksmai. Kai fizinis asmuo tapo nemokus dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytų nesąžiningų veiksmų, o jų atlikimo laikas ir fizinio asmens tapimo nemokaus laikas nesutampa, tai laikas, kada buvo atlikti nesąžiningi veiksmai (per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo ar anksčiau), nėra teisiškai reikšmingas juridinis faktas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymui, tačiau šie veiksmai turi būti esminė asmens tapimo nemokaus priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022, 41 punktas).
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pareiškėjas trejus metus iki kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo neturėjo jokio turto, nesudarė jokių sandorių. Byloje nustatyta ir to neginčija apeliantas, kad skolos susidarė 2005-2006 m., jam vykdant veiklą įmonėje. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės įvertinti apelianto prisiimtų įsipareigojimų kreditoriams pobūdžio ir tikslingumo, nes apeliantas nepateikė į bylą jokių duomenų apie paimtų kreditų panaudojimą, įmonės veiklą. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas nevykdė įsipareigojimų nuo 2005–2006 m., nors apeliantas procesiniuose dokumentuose teigia, kad iki 2008 m. Įmonė veikė pelningai, ir pagrįstai vertino, kad jau iki 2008 m. apelianto veiksmai turėjo įtakos apelianto nemokumui.
27. Apeliantas skunde teigia, kad aplinkybę, jog daugiau jau 7 mėnesius (nuo 2022 m. lapkričio) iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dirba ir gauna darbo užmokestį, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip nesąžiningumą.
28. Iš byloje esančios 2022 m. lapkričio 17 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad apeliantas nuo 2022 m. lapkričio 18 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna minimalų atlyginimą. Iš Nuolatinio Lietuvos Gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. 815983 ir 2023 m. balandžio 13 d. išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas nustatyta, kad apeliantas iki 2023 m. sausio 27 d. vykdė individualią veiklą. Tačiau, kaip matyti iš K. K. pajamų deklaracijų už 2020 m, 2021 m., 2022 m., šiais laikotarpiais apeliantas jokių gaunamų pajamų iš vykdytos individualios veiklos nėra deklaravęs. Taip pat byloje nustatyta, kad apeliantas yra K. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra likviduojama, savininkas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl apelianto galimybės padidinti savo pajamas, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras, vidurinio išsilavinimo, nėra duomenų apie sveikatos sutrikimus.
29. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas apie jo galimybę dirbti geriau apmokamą darbą, neįvertino, kad jis niekada nėra dirbęs fizinio darbo, yra įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, neturi gerų kompiuterinio raštingumo įgūdžių ir kitos darbo patirties, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad apeliantas per trijų metų laikotarpį iki kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dėjo pakankamas pastangas didinti pajamas, nes apeliantas į bylą nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis būtų dėjęs pastangas persikvalifikuoti, būtų užsiregistravęs į Užimtumo tarnybą ir pan. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis negali kitoje vietovėje dirbti geriau apmokamą darbą, nes jam sukeltų nepatogumų, papildomų išlaidų, įrodo, kad apeliantas sąmoningai nedėjo pakankamų pastangų gauti pajamų ir mažinti turimas skolas kreditoriams. Taip pat aplinkybė, kad apeliantas per trijų metų laikotarpį dirbo Palangoje fotografu darydamas „retro“ stiliaus nuotraukas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis dėjo pastangas užsidirbti pajamų, nes apeliantas nėra pateikęs į bylą jokių duomenų apie gautas pajamas iki įsidarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei apie tai, kad bent minimaliai būtų atsiskaitinėjęs su kreditoriais, prašęs kreditorių išdėstyti mokėjimus dalimis. Pažymėtina, kad apeliacinis teismas nesutinka su apelianto skunde nurodyta aplinkybe, jog vien jo darbas Palangoje fotografu pirmosios instancijos teismo turėjo būti įvertintas kaip pastangų dėjimas užsidirbti, nors jis pajamų iš šio darbo negavo. Tokia situacija, kai asmuo turėdamas nemažų skolų kreditoriams užsiima veikla nesukuriančia jokių pajamų, nelaikytina atitinkančia net minimalių pastangų dėjimu gauti pajamų, iš kurių būtų galima mažinti skolas kreditoriams.
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad apelianto veiksmai įsidarbinant ir nesiekiant geriau apmokamo darbo padarė reikšmingą įtaką apelianto nemokumui ar ženkliai prisidėjo prie turtinės padėties nepagerėjimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadai, kad per trejų metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos teisme priėmimo, pareiškėjas buvo pernelyg pasyvus, nedėjo jokių pastangų atsiskaityti su kreditoriais, nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti ir dėl to tapo nemokus.
31. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į apelianto neįvykdytų piniginių prievolių dydį (40 509,10 Eur), apeliantui net ir gaunant didesnį darbo užmokestį, nei jis gauna šiuo metu, jam objektyviai nebūtų įmanoma per protingą laiko tarpą įvykdyti kreditorių finansinių reikalavimų vien iš gaunamo darbo užmokesčio.
32. Atsižvelgiant į FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatymo paskirtį, tam, kad asmuo galėtų bankrutuoti ir nusimesti skolų naštą, jis turi sąžiningai bendradarbiaudamas su kreditoriais siekti bent dalinio savo skolų padengimo ir tik vėlesnio galimo atleidimo nuo likusios skolų dalies. Bankroto byla gali būti keliama tik tuomet, kai skolininkas visomis jam prieinamomis priemonėmis siekia bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ėmėsi realių pastangų, siekdamas mažinti turimus skolinius įsipareigojimus kreditoriams, tai yra byloje nėra objektyvių duomenų, kad apeliantas būtų siekęs susitarti su kreditoriais dėl skolų vykdymo išdėstymo, atidėjimo ar modifikavimo. Apeliantas 2023 m. balandžio 26 d. rašte „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ patvirtino, kad jis iniciatyvą tartis su kreditoriais rodė skolų atsiradimo laikotarpiu – daugiau nei prieš 10 metų, o vėliau visiems kreditoriams pradėjus vykdyti išieškojimus, jis su kreditoriais nebendravo.
33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors asmens gaunamos pajamos paprastai negali būti tiesiogiai siejamos su jo sąžiningumu, nes jos priklauso nuo objektyvių veiksnių – bankrutuoti siekiančio fizinio asmens sveikatos būklės, gebėjimų, profesijos ir jos paklausos rinkoje, tačiau aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. lapkričio 18 d. įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, antstoliams atskaitant iš gaunamo atlyginimo skolas, pradėjo padenginėti skolas, negali būti traktuojama kaip pakankamai svari priežastis pripažinti pareiškėjo veiksmus sąžiningais, nes iki įsidarbinant apeliantas per trijų metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, gera valia skolų nedengė, nors vykdė individualią veiklą, sveikatos problemų neturėjo ir nesiėmė jokių veiksmų skoloms grąžinti (tartis dėl skolų išdėstymo ar modifikavimo).
34. Šiuo atveju nustatytos aplinkybės apie pasyvų pareiškėjo elgesį sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti jo sąmoningą neveikimą siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas sąmoningai leido išlikti tokiai situacijai, tikėdamasis, kad kreditorių reikalavimai bankroto proceso metu bus nurašyti, apeliantas negali būti laikomas sąžiningu FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme.
35. Pažymėtina, kad apelianto nurodyta aplinkybė, jog jis siekdami nedidinti savo skolinių įsipareigojimų sumos, sąžiningai kreipėsi į teismą, informuodamas savo kreditorius bei pradėdamas fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, nėra reikšminga sprendžiant dėl jo sąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, kadangi siekdamas bankroto bylos iškėlimo apeliantas privalėjo vykdydamas įstatymo nuostatas pranešti kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
36. Bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra nenurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. FABĮ negali tapti priemone ar sąmoningu mėginimu išvengti ar išsisukti nuo skolinių įsipareigojimų vykdymo, teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais.
37. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bankroto bylos iškėlimas apeliantui prieštarautų FABĮ tikslui – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros.
38. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas, teisingai kvalifikavo pareiškėjo elgesį, pagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp pareiškėjo nesąžiningo pasyvaus elgesio ir jo nemokumo, todėl esant šiai sąlygai bankroto byla negali būti keliama.
39. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Šiuo atveju teismas įvertino apelianto atskirajame skunde nurodytus argumentus, o dėl kitų, kurie nutartimi priimto teisinio rezultato neįtakoja, netikslinga plačiau pasisakyti.
Dėl bylos procesinės baigties
40. Atsižvelgdamas į konkrečias šios bylos aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2023 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Egidijus Mockevičius