Administracinė byla Nr. eAS-579-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01640-2023-3

                Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. O. komercinės įmonės atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės įmonės skundą atsakovui Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas L. O. komercinė įmonė (toliau – ir pareiškėjas) 2023 m. rugpjūčio 16 d. kreipėsi su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo „Dėl mokestinės nepriemokos nepradėjimo (sustabdymo)“ Nr. 10000509752 dalį (toliau – ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas), kuria nutarta pradėti 916 513 Eur muito, 138 381 Eur papildomo muito išieškojimą; 2) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje“ Nr. 10000509794 (toliau – ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimas); 3) taikyti byloje reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdyti išieškojimą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalį, tokioje apimtyje, kokioje nuspręsta pradėti 916 513 Eur muito ir 138 381 Eur papildomo muito išieškojimą; stabdyti išieškojimą pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje.

Pareiškėjas nurodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, ne tik bus sutrikdyta pareiškėjo veikla, tačiau vykdant ginčijamus sprendimus, pareiškėjas bankrutuos. Realią finansinių sunkumų grėsmę patvirtina tai, kad pareiškėjui jau šiuo metu per visas atsakovo inicijuotas muito išieškojimo procedūras yra pritaikytas virš 2 milijonų eurų nurašymas. Pareiškėjas susiduria ir artimiausiu metu (laikinai nesustabdžius sprendimų vykdymo) toliau susidurs su dideliais finansiniais sunkumais. Egzistuoja didelė tikimybė, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas visiškai panaikins pareiškėjo galimybę vykdyti veiklą, sukels nepataisomus neigiamus padarinius pareiškėjo ekonominėms galimybėms. Reikalavimo sumokėti mokestinę prievolę įvykdymas taps pareiškėjo nemokumo ir bankroto priežastimi. Neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas, nes pareiškėjo vadovas, nesustabdžius sprendimų vykdymo, neišvengiamai turės prievolę inicijuoti bankroto bylos iškėlimo procesą. Šiuo metu nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, ateityje galimai bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą patirtų pareiškėjas, netenkinus jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 111 straipsnis numato, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.

Teismas vertino, jog šiuo atveju nėra jokių faktinių pagrindų pripažinti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti pareiškėjai padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. 

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą tenkinti.

Pareiškėjas nurodo, jog

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo atskiruoju skundu ir prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad neigiamas pasekmes pareiškėjui gali sukelti nutarimas baudžiamojoje byloje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Teismas, atlikęs preliminarų prima facie (iš pirmo žvilgsnio) reikalavimo pagrįstumo įvertinimą, galėtų atsisakyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tik tais atvejais, kai skundo (prašymo) reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, pareiškėjas pasirinko tokį savo teisių ar įstatymo saugomų interesų gynybos būdą, kuris pagal teisės aktų reikalavimus yra neleistinas ar aiškiai neįmanomas; prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas reikalavimas, kuris visiškai nėra pagrįstas skunde (prašyme) nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan.).

Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos) buvimo teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikras neigiamas pasekmes, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais) – finansinės atskaitomybės, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais (pavyzdžiui, duomenimis apie rinkos situacijos pokyčius, vykdomos ekonominės veiklos tolesnio vystymosi perspektyvas bei tendencijas), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013; 2017 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-972-756/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-586-575/2018).

Vertinant pareiškėjo argumentus, dėl kurių pirmosios instancijos teismas privalėjo taikyti jo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, akcentuotina, kad vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-562-556/2021). Taip pat ir prielaida, jog pareiškėjas ar kiti asmenys gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-807-556/2022).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nors Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalimi ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu nuspręsta išieškoti pakankamai didelę sumą (1 054 894 Eur), tačiau nagrinėjamu atveju ši suma savaime nereiškia, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas Įstatymo 87 ir 111 straipsniai numato nepagrįstai išieškotų mokesčių ir su jais susijusių sumų grąžinimo mechanizmą. Tai, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių galiojant Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo daliai ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimui, nėra ypatinga (išskirtinė) aplinkybė, pavirtinanti tai, jog gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. 

Pareiškėjo su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones pateikti įrodymai nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos (SEB banko išrašas patvirtina tik sąskaitos likutį ir rezervuotas lėšas). Minėtas įrodymas nepatvirtina bendros pareiškėjo finansinės padėties ir taikytų apribojimų įtakos jam, negalėjimo atsiskaityti su darbuotojais, sumokėti mokesčius, atsiskaityti su kreditoriais. Šiuo atveju vertintina, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių faktinių duomenų (įrodymų), iš kurių būtų galima objektyviai spręsti apie pareiškėjo finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes pareiškėjui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas neįrodė, kad prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas lems pareiškėjo bankrotą, neatsiskaitymą su darbuotojais ir panašiai.

Pareiškėjas su atskiruoju skundu pateikia papildomus įrodymus ir paaiškinimus (kitus sprendimus apie papildomus Klaipėdos teritorinės muitinės taikytus apribojimus, duomenis apie rezervuotas lėšas pareiškėjo banko sąskaitoje 2023 m. rugpjūčio 28 d., duomenis apie pareiškėjo trumpalaikį ir ilgalaikį turtą), kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (ABTĮ 142 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė priežasčių, dėl kurių apeliacinės instancijos teismui teikiami nauji įrodymai negalėjo būti pateikti procesinio pobūdžio klausimą sprendusiam pirmosios instancijos teismui, tokių priežasčių nenurodė ir pats pareiškėjas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl minėtų įrodymų papildomai nepasisako.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad visų jo skundų dėl naujai apskaičiuotos mokestinės nepriemokos pagrįstumo nagrinėjimas yra sustabdytas, tačiau pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizuoja bei nepagrindžia įrodymais, todėl teisėjų kolegija juos laiko deklaratyviais ir nepagrįstais. Neaišku, nei dėl kokios mokestinės nepriemokos teisminis ginčo nagrinėjimas yra sustabdytas, nei kokiu pagrindu teisminis ginčo nagrinėjimas yra sustabdytas ir kokią reikšmę toks sustabdymas turi klausimui dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad valstybės reikalavimas yra įgyvendintas baudžiamojo poveikio priemonėmis ikiteisminiame tyrime, todėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalimi ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu taikomos priemonės yra perteklinės. Pareiškėjo teigimu susiklosto paradoksali situacija, kai valstybė reikalauja užtikrinti antrą kartą tą patį reikalavimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas šiais argumentais iš esmės kvestionuoja Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo dalies ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo pagrįstumą, tačiau tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria: 

Pareiškėjo L. O. komercinės įmonės atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                         Jolanta Malijauskienė

                                                                                           Ričardas Piličiauskas