(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio  26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas,

dalyvaujant pareiškėjai R. J.,

atsakovės atstovei O. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka naudojant Zoom programą išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. J. patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1. (duomenys neskelbtini) prokuroro E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliucija (1 t., b. l. 33) pritarta Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus (duomenys neskelbtini) prokuroro R. P. teikimui Nr. 17.9-6948 (toliau – ir Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo (1 t., b. l. 33–35). Teikime konstatuota, kad 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-6552 (toliau – ir Išvada) ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja, eidama (duomenys neskelbtini) prokurorės pareigas, tiek savo veikimu, tiek neveikimu (teismai panaikino prokurorės nutarimus, kuriais ji atmetė nukentėjusiojo skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, motyvuodami tuo, jog nebuvo visapusiškai ištirtos aplinkybės; be to, buvo sprendžiama, kad prokurorė, atmesdama skundus, nepašalino teismų nustatytų jos veiklos trūkumų; jos veiksmai užtęsė ikiteisminį tyrimą), neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės pareiškėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–12), kurį vėliau patikslino (1 t., b. l. 49–61), prašydama panaikinti (duomenys neskelbtini) prokuroro E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją, kuria pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus (toliau – ir VTS) 2020 m. birželio 18 d. teikimui Nr. 17.9-6948 dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo.

2.1. Paaiškino, kad ji yra (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Skyrius) (duomenys neskelbtini) prokurorė, nurodo, kad 2020 m. gegužės 7 d. elektroniniu paštu iš VTS gavo pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, nurodyta, jog 2020 m. balandžio 23 d. generalinio prokuroro sprendimu pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jos veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ji, nagrinėdama nukentėjusiojo A. U. skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir pripažindama, kad prokurorų sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėti ir pagrįsti, tris kartus atmetė nukentėjusiojo A. U. skundus, visapusiškai neanalizavo ir nevertino skunduose nurodomų pasikartojančių aplinkybių. Teismams pripažinus, jog pareiškėja nepagrįstai atmetė nukentėjusiojo skundą, pranešime nurodyta, jog nėra duomenų, kad pareiškėja  būtų iš naujo išnagrinėjusi 2019 m. lapkričio 18 d. A. U. skundą. Be to, pareiškėja, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti ikiteisminį tyrimą, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Taip pat konstatuota, kad ikiteisminį tyrimą     Nr. (duomenys neskelbtini) organizavo, kontroliavo ir jam vadovavo trys Skyriaus prokurorai, tačiau nėra duomenų, kokiu pagrindu buvo keičiami tyrimą organizuojantys prokurorai, kadangi nėra informacijos apie jų nusišalinimą.

2.2. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. paaiškino, kad ji sprendimus priėmė savarankiškai, vadovaudamasi įstatymu ir vidiniu įsitikinimu, laikė, kad prokurorų priimti sprendimai yra teisėti, motyvuoti, skunduose nurodytos aplinkybės buvo įvertintos ir išnagrinėtos iš esmės. Nurodė, kad A. U. skundas iš naujo neišnagrinėtas dėl didelio darbo krūvio, o pats ikiteisminis tyrimas toliau buvo tęsiamas. Pareiškėja pabrėžia, kad, remdamasi Rekomendacijomis dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, numatančiomis, kad panaikinus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, aukštesnysis prokuroras turi spręsti dėl ikiteisminio tyrimo perdavimo kitam prokurorui, ji priėmė sprendimą pakeisti ikiteisminį tyrimą organizuojančius prokurorus.

2.3. VTS prokurorė L. P. 2020 m. birželio 4 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatė, kad pareiškėja padarė tarnybinius pažeidimus, tačiau pasiūlė tarnybinės atsakomybės netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. (duomenys neskelbtini) prokuroras E. P. 2020 m. birželio 19 d. rezoliucija pritarė tokiam teikimui.

2.4. Pareiškėja su tuo nesutinka, kadangi tarnybinio patikrinimo metu konstatuotų pažeidimų tyrimas iš esmės susijęs su ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, t. y. jos nutarimuose padarytų išvadų vertinimu. Akcentuoja, kad po teismų priimtų nutarčių ikiteisminis tyrimas būdavo tęsiamas, proceso veiksmai atliekami, atsižvelgiant į teismų nurodytus motyvus panaikinant pareiškėjos priimtus procesinius sprendimus. Mano, kad vien už tai, jog jos sprendimai buvo panaikinti dėl kitokio aplinkybių vertinimo, negalima taikyti tarnybinės atsakomybės. Be to, ji neturėjo tyčios ar siekio pakenkti ikiteisminio tyrimo eigai, padaryti žalą ar ištęsti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus, tokių požymių ir nebuvo nustatyta. Šiuo atveju taip pat nebuvo nustatyta jos, kaip aukštesniosios prokurorės, veiksmų šiurkštumo, akivaizdžių teisės aiškinimo ar taikymo klaidų, nuolat pasikartojančių akivaizdžių proceso įstatymų pažeidimų.

2.5. Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytus argumentus,  prašė skundą patenkinti.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su skundo reikalavimais nesutinka,  prašo juos atmesti.

3.1. Atsiliepime (1 t., b. l. 74–81) paaiškina, kad prokuroro savarankiškumas procese nėra absoliutus. Šiuo atveju pareiškėja, vykdydama aukštesniosios prokurorės tiesiogines pareigas, nesilaikė įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, o tai pasireiškė netinkamu konkrečios aukštesniojo prokuroro pareigos, įtvirtintos įstatymuose, vidiniuose ir kituose teisės aktuose, atlikimu, todėl tokie veiksmai ir neveikimas negali būti tapatinami su prokuroro statusui suteiktomis garantijomis ir negali būti siejami su prokuroro nepriklausomumo principu. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliekamas ne dėl pareiškėjos, kaip savarankiškos ir nepriklausomos prokurorės, priimtų sprendimų vertinimo kriterijų, o dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir surinktų duomenų visumos neišsamaus ir nevisapusiško ištyrimo, pažeidžiant nukentėjusiojo teisėtus interesus, sistemingai neatsižvelgiant į visuose jo skunduose akcentuojamas tas pačias aplinkybes, kurių pagrįstumą patvirtino teismų sprendimuose išdėstytos išvados, nurodytos aukštesniosios prokurorės priimtų nutarimų panaikinimo priežastys ir Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai, kas sąlygojo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo procesas buvo užtęstas.

3.2. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad pareiškėja, nagrinėdama A. U. skundus ir priimdama procesinius sprendimus, neįvertino netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir neužtikrino, kad prokurorų sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus. Nustačius, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, nutarimas turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas, o panaikindamas prokuroro nutarimą, aukštesnysis prokuroras privalo nurodyti padarytus pažeidimus.

3.3. Priimtų teismo sprendimų motyvai patvirtina pareiškėjos netinkamą pareigų atlikimą, kadangi jos nutarimai visais atvejais priimti išsamiai ir visapusiškai neatlikus tyrimo. Įsiteisėjusios teismų nutartys yra objektyvus įrodymas, kad pareiškėja ne vieną kartą sistemingai nevykdė privalomų vykdyti teismo sprendimų, neatsižvelgė į teismų nutartyse nurodytus trūkumus ir neužtikrino, kad būtų pašalinti pažeidimai. Nukentėjęs asmuo buvo priverstas nuolat rašyti skundus, kadangi nebuvo užtikrinta jo teisė į išsamų ir greitą baudžiamąjį procesą. Pažymi, kad pavedus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizuoti kitam prokurorui, ikiteisminis tyrimas buvo baigtas 2020 m. liepos 9 d. ir byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti teismui.

3.4. Akcentuoja, kad pareiškėjos darbo krūvis tikrinamuoju laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo įvertintas ne kaip didelis ar ypač didelis, o didesnis už vidurkį. Tai, kad tuo metu pareiškėja turėjo didesnį darbo krūvį, nesuteikia jai teisės elgtis neatsakingai ir ši aplinkybė nėra pateisinama priežastis. Be to, pareiškėja neteisingai aiškina tarnybinio pažeidimo sudėties požymius, kadangi konstatuoti tarnybinį pažeidimą pakanka dviejų sudėties elementų: neteisėto veikimo ar neveikimo, kuriais pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, ir kaltės. Šiuo atveju pareiškėjos veiksmuose nustatytas sistemiškumas, daromi pažeidimai. Be to, (duomenys neskelbtini) prokurorei – (duomenys neskelbtini) prokuratūros padalinio (duomenys neskelbtini), keliami didesni procesinės veiklos ir atsakomybės reikalavimai.

3.5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė atmesti skundą atsiliepime nurodytais argumentais. 

Teismas

konstatuoja:

4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliucijos, kuria jis pritarė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. birželio 18 d. teikimui Nr. 17.9.-6948 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento (duomenys neskelbtini) Z. B. 2020 m. balandžio 23 d. tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 83–88) informavo generalinį prokurorą, jog 2020 m. kovo 20 d. registruotas nukentėjusiojo A. U. prašymas dėl, jo teigimu, nekvalifikuotai atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo ne kartą nutrauktas, tačiau teismai nukentėjusiojo skundus patenkindavo, panaikindavo prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą kaip neteisėtus ir nepagrįstus. Pareiškėjas prašė įvertinti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančių prokurorų kompetenciją ir ikiteisminį tyrimą pagal galimybę perduoti kitos apygardos prokuratūrai. Pranešime buvo siūloma atlikti tarnybinį patikrinimą dėl prokurorės R. J. galimai padarytų įstatymo pažeidimų, kadangi ji atmesdavo nukentėjusiojo skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

5.1. Generalinė prokuratūra 2020 m. gegužės 7 d. pranešimu Nr. 17.9.-5652 „Apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą“ (1 t., b. l. 91–99) informavo pareiškėją apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jos tarnybinių veiksmų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. pateikė Generalinei prokuratūrai savo paaiškinimą (1 t., b. l. 36–37).

5.2. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 4 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-6552 (toliau – ir Išvada) (1 t., b. l. 13–32), kurioje siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu; 2) pripažinti, kad Skyriaus (duomenys neskelbtini) prokurorė R. J. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti. Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 11 d. rezoliucija Išvadai pritarta ir pavesta VTS vyriausiajam prokurorui surašyti motyvuotą teikimą (1 t., b. l. 13).

5.3. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 18 d. buvo pateiktas Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus (duomenys neskelbtini) R. P. teikimas Nr. 17.9-6948 (toliau – ir Teikimas) dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo (1 t., b. l. 33–35). Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja, eidama vyriausiosios prokurorės pareigas, tiek savo veikimu, tiek neveikimu (teismai panaikino prokurorės nutarimus, kuriais ji atmetė nukentėjusiojo skundus dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo, motyvuodami tuo, jog nebuvo visapusiškai ištirtos aplinkybės; be to, buvo sprendžiama, kad prokurorė, atmesdama skundus, nepašalino teismų nustatytų jos veiklos trūkumų; jos veiksmai užtęsė ikiteisminį tyrimą), neatsargia kaltės forma (dėl nerūpestingumo) padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau siūlyta tarnybinės atsakomybės pareiškėjai netaikyti ir nuobaudos neskirti. Generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliucija Teikimui pritarta (1 t., b. l. 33).

5.4. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2021 m. spalio 20 d. sprendimu (toliau – ir Sprendimas) tenkino pareiškėjos skundą ir panaikino Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją. Teismas nurodė, kad nors pareiškėja kaltinama pažeidusi Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, tačiau tai blanketinė teisės norma. Teismas pabrėžė, kad šioje administracinėje byloje jis neturėjo teisinio pagrindo revizuoti įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria iš esmės išaiškinta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atlikti visi objektyviam nusikalstamos veikos ištyrimui būtini procesiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai. Teismas nurodė, kad prokurorė sąžiningai siekė geriausio rezultato, veikdama savo kompetencijos ribose. Nenustačius tarnybinio pažeidimo sudėties, teismas darė išvadą, kad pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo.

5.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi panaikino VAAT Sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nurodė, kad VAAT iš esmės pasisakė tik dėl Išvadoje konstatuoto pirmojo pažeidimo, visiškai nepasisakė dėl Išvadoje konstatuotų kitų dviejų (Išvados antrojo ir trečiojo) pažeidimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėja nepadarė tarnybinio nusižengimo, neįvertinus visų Išvadoje konstatuotų pažeidimų, negali būti laikoma pagrįsta.

6. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).

6.1. Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Aukštesnysis prokuroras, gavęs skundą ar pranešimą dėl proceso įstatymo pažeidimo, gali jį nagrinėti pats arba pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus (toliau – ir Kompetencijos nuostatai) perduoti nagrinėti kitam aukštesniajam prokurorui. Prokuroro priimtą proceso sprendimą gali išnagrinėti tik vienas aukštesnysis prokuroras, priimdamas motyvuotą nutarimą. Proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti teismui (Įstatymo 15 straipsnio 4, 6 dalys).

6.2. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 212 straipsnio 1–2 punktuose nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad yra šio Kodekso 3 ar 32 straipsnyje numatytų aplinkybių, taip pat, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. BPK 214 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas nutarimas gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, kuris privalo išnagrinėti skundą ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo jo gavimo. Jei aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 214 straipsnio 4 dalis). Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti (BPK 170 straipsnio 5 dalis).

6.3. Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. I-139 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. I-40 „Dėl Rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos), 53–54 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu. Įstatymo 391 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą (Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalis).

6.4. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime išaiškino, kad konstitucinis teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas nepaneigia galimybės taikyti teisėjams drausminę atsakomybę už vengimą atlikti pareigas be pateisinamos priežasties, netinkamą pareigų atlikimą, tačiau vien tai, kad aukštesnės instancijos teismas, proceso įstatymų nustatyta tvarka peržiūrėjęs teisėjo priimtą sprendimą, jį pakeitė arba panaikino dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, nereiškia, kad yra pagrindas taikyti teisėjui drausminę atsakomybę. Nuolat pasikartojančios šiurkščios, akivaizdžios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, nuolat pasikartojantys šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti teisėjui priimant sprendimus, yra pagrindas teismų savivaldos institucijai (-oms), turinčiai (-ioms) atitinkamus įgaliojimus, teisėjo elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti teisėjui drausminę atsakomybę.

6.5. Konstitucinis Teismas tame pat sprendime konstatavo, kad aukštesnės instancijos teismų teisėjai, nagrinėjantys bylas dėl žemesnės instancijos teismų priimtų sprendimų, taip pat remiasi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, tad kitokio sprendimo priėmimą gali lemti ir skirtingas suvokimas, faktų vertinimas ir (arba) teisės aiškinimas. Tai, kad žemesnės instancijos teismo teisėjo, nepriklausomai ir nešališkai išnagrinėjusio bylą, priimant sprendimą padarytos teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, proceso įstatymų pažeidimai ištaisomi aukštesnės instancijos teismo, pirmiausia rodo, kad teismų instancinė sistema veikia pagal savo paskirtį, o ne tai, kad pakeistą ar panaikintą sprendimą priėmęs teisėjas aplaidžiai atliko savo pareigas ar stokojo reikiamos profesinės kvalifikacijos. Aukštesnės instancijos teismui peržiūrint ir keičiant ar naikinant žemesnės instancijos teismo priimtą sprendimą nėra vertinama jį priėmusio teisėjo kvalifikacija ar veikla (darbas) nagrinėjant bylas. Galimybė teisėjams taikyti kokias nors neigiamus padarinius turinčias priemones už jų priimtus konkrečius sprendimus (juose išdėstytą faktų vertinimą ir teisės aiškinimą) paneigtų teismų instancinės sistemos esmę, sudarytų prielaidas pažeisti teisėjo procesinį savarankiškumą sprendžiant visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, kištis į teisėjo ar teismo veiksmus vykdant teisingumą, taigi pažeistų konstitucinį teisėjo ir teismų nepriklausomumo principą.

6.6. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotoje praktikoje pripažįstama, jog atsižvelgiant į prokuroro statusą ir jo nepriklausomumo principą (Prokuratūros įstatymo 11–12 straipsniai), prokuroro veiksmų ir sprendimų apskundimo pakopinę (instancinę) tvarką (Prokuratūros įstatymo 3 straipsnio 4 dalis), prokuratūros statusą ir funkcijas (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnis), Konstitucinio Teismo sprendime paminėti principai taip pat taikytini ir prokurorų atžvilgiu. T. y., jeigu prokuroro sprendimas pakeistas arba panaikintas dėl jį priimant padarytų teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidų, proceso įstatymų pažeidimų, tai dar nereiškia, kad yra pakankamas pagrindas taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę. Tik šiurkščios, akivaizdžios, pasikartojančios teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidos, šiurkštūs, akivaizdūs proceso įstatymų pažeidimai, padaryti prokurorui priimant sprendimus, yra pagrindas prokuroro elgesį vertinti kaip netinkamą pareigų atlikimą, reikiamos profesinės kvalifikacijos stoką, taikyti prokurorui tarnybinę atsakomybę (žr., pvz., 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-733-575/2019, 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1015-552/2019 ir kt.).

6.7. LVAT taip pat yra išaiškinęs, jog tam, kad prokuroras ar kitas atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti patrauktas atsakomybėn (administracinė, drausminė atsakomybė ir kt.), turi būti nustatyta asmens sąmoninga veika, kuria atsisakoma vykdyti priskirtas pareigas. Kiekvienas teisės pažeidimas savo sudėtyje talpina: teisės pažeidimo subjektą, teisės pažeidimo objektą, teisės pažeidimo objektyvinę pusę ir subjektyvinę teisės pažeidimo pusę (objektiniai ir subjektiniai požymiai) (2021 m. liepos 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1713-556/2021). Be kita ko, nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-756/2020).

7. Nagrinėjamoje byloje LVAT panaikino VAAT Sprendimą tuo pagrindu, jog nebuvo pasisakyta dėl visų Išvadoje (antrojo ir trečiojo) pažeidimu, todėl nebuvo tinkamai įvertinta, ar pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą. Išvadoje nustatyti 3 pažeidimai: 1) pareiškėja, tris kartus atmesdama nukentėjusiojo skundus ir patenkinusi nukentėjusiojo skundą, visapusiškai neanalizavo bei nevertino visuose skunduose nurodomų pasikartojančių, iš esmės tų pačių aplinkybių ir priėmė sprendimus palikti galioti prokurorų nutarimus nutraukti IT. Taip pat pareiškėja neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis, neužtikrino visapusiškai išanalizuotų aplinkybių, bei nepašalino teismų nurodytų trūkumų; 2) pareiškėja, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš naujo neišnagrinėjo nukentėjusiojo skundo, nepriėmė nutarimo dėl IT nutraukimo bei kito IT atnaujinimo, ir tuo neužtikrino, kad per įstatymo numatytą terminą būtų išnagrinėtas skundas ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas; 3) pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus ir priimdama proceso sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti IT, neįvertino šio netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, nes kitų prokurorų priimti sprendimai nutraukti procesą įtariamojo atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punktu buvo neteisėti. Teismas pažymi, jog nors LVAT panaikino VAAT Sprendimą, nes nebuvo pasisakyta dėl Išvadoje nurodyto 2-ojo bei 3-iojo pažeidimų, tačiau LVAT nutartyje nebuvo pasisakyta, ar VAAT tinkamai įvertino 1-ąjį pareiškėjos pažeidimą, todėl teismas toliau vertins visus Išvadoje nustatytus pareiškėjos pažeidimus.

8. Pirmuoju pažeidimu Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, tris kartus atmesdama nukentėjusiojo skundus ir patenkinusi nukentėjusiojo skundą, visapusiškai neanalizavo bei nevertino visuose skunduose nurodomų pasikartojančių, iš esmės tų pačių aplinkybių ir priėmė sprendimus palikti galioti prokurorų nutarimus nutraukti IT. Taip pat pareiškėja neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis, neužtikrino visapusiškai išanalizuotų aplinkybių, bei nepašalino teismų nurodytų trūkumų.

8.1. Išvadoje nustatyta, kad IT Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. pagal pareiškėjo A. U. pareiškimą, jog buvo apvogtas jam priklausantis sunkvežimis bei padaryta 4 000 Eur turtinė žala, įtarimai pareikšti K. B.. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės J. M. 2018 m. liepos 23 d. nutarimu IT nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 p. ir BPK 3 str. 1 d. 1 p., konstatavus, kad įtariamojo K. B. veikoje nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., ar kitos nusikalstamos veikos, požymių. A. U. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuris pareiškėjos 2018 m. rugsėjo 3 d. nutarimu buvo atmestas. A. U. dėl šio pareiškėjos nutarimo pateikė skundą, kuris Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutartimi buvo tenkintas iš dalies ir pareiškėjos nutarimas panaikintas nurodant, kad pareiškėjos išvados, jog šis IT atliktas išsamiai, išnaudotos visos galimybės gauti daugiau reikšmingų duomenų, yra nepagrįstos. Pareiškėjos 2018 m. spalio 10 d. nutarimu buvo patenkintas nukentėjusiojo skundas, nutarimas panaikintas ir tyrimas atnaujintas. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokurorės T. L. 2019 m. kovo 29 d. nutarimu IT įtariamojo atžvilgiu, vadovaujantis BPK 212 str. 2 p., buvo nutrauktas, kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę. Taip pat IT sustabdytas BPK 31 str. pagrindu. Dėl šio nutarimo nukentėjusysis pateikė skundą, kuris pareiškėjos 2019 m. gegužės 7 d. nutarimu buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl nurodytų aplinkybių, nukentėjusysis pateikė skundą teismui, kuris Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nutartimi buvo patenkintas. Pareiškėjos 2019 m. birželio 10 d. nutarimu buvo patenkintas nukentėjusiojo skundas, nutarimas panaikintas ir tyrimas atnaujintas. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro M. K. 2019 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu įtariamojo atžvilgiu nutrauktas BPK 212 str. 2 p. pagrindu. Taip pat nutarta IT sustabdyti, nenustačius įtariamojo asmens. Dėl šio nutarimo nukentėjusysis pateikė skundą, kurį pareiškėja 2019 m. gruodžio 6 d. nutarimu atmetė. Dėl nurodytų aplinkybių, nukentėjusysis pateikė skundą teismui, kuris Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. sausio 15 d. nutartimi buvo patenkintas. Dėl šios nutarties pareiškėja pateikė skundą, kurį Kauno apygardos teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8.2. Pateiktame skunde pareiškėja ginčija tai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo vertintos jos nutarimuose padarytos išvados, kurios buvo panaikintos teismų dėl kitokio aplinkybių vertinimo, tačiau už tai, anot pareiškėjos, negali būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja tinkamai neanalizavo nukentėjusiojo pateiktų skundų dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo. Nors tiek Kauno apylinkės teismui, tiek Kauno apygardos teismui tenkinus nukentėjusiojo skundus dėl netinkamo ikiteisminio tyrimo organizavimo, pareiškėja atnaujindavo ikiteisminį tyrimą bei nurodydavo atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau kitiems prokurorams iš naujo priėmus nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą bei dėl šių nutarimų gavus skundus, pareiškėja vis tiek išsamiai neanalizuodavo nukentėjusiojo skundų, o kaip tik juos atmesdavo. Pažymėtina, jog tarnybinis patikrinimas pareiškėjos atžvilgiu buvo atliekamas išimtinai dėl minėto ikiteisminio tyrimo veiksmų, t. y. dėl neišsamaus jo tyrimo, netinkamo aplinkybių vertinimo ir pan. Nesutiktina su pareiškėjos pozicija, kad netinkamai įvertinus skundo aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo, jai neturėtų būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Šiuo aspektu akcentuotina, kad prokurorui keliami aukštesni elgesio standartai nei kitiems asmenims. Tiek eidamas tiesiogines pareigas, tiek laisvu nuo pareigų atlikimo metu jis turi vadovautis Prokurorų etikos kodekse įtvirtintais padorumo ir atsakomybės principais, laikytis Kodekse nustatytų prokurorų etikos taisyklių. Pastebėtina, kad pareiškėjos atveju, pažeidimas buvo ne vienkartinis atvejis, dėl kurio jai taikyta tarnybinė atsakomybė, tačiau pareiškėja tris kartus atmetė nukentėjusiojo skundą dėl ikiteisminio tyrimo, taip pat neatsižvelgė į teismų priimtas nutartis, nors formaliai ir atnaujindavo ikiteisminius tyrimus, tačiau vis tiek išsamiai neišanalizuodavo nukentėjusiojo skundų ir juos atmesdavo. Tarnybinė atsakomybė šiuo atveju taikyta ne kaip prokurorei galimai netinkamai vykdančiai savo darbo funkcijas, tačiau dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos netinkamo nagrinėjimo. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai taikyta tarnybinė atsakomybė dėl nustatytų pažeidimų.

9. Antruoju pažeidimu Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, iš naujo neišnagrinėjo nukentėjusiojo skundo, nepriėmė nutarimo dėl IT nutraukimo bei kito IT atnaujinimo, ir tuo neužtikrino, kad per įstatymo numatytą terminą būtų išnagrinėtas skundas ir, vykdant įsiteisėjusias teismų nutartis, laiku priimtas proceso sprendimas.

9.1. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja po apeliacinio teismo nutarties būtų išnagrinėjusi nukentėjusiojo skundą ar nutraukusi ikiteisminį tyrimą, ar kitą ikiteisminį tyrimą atnaujinusi. Dėl pareiškėjos skunde nurodomų aplinkybių, jog įtakos skundų nagrinėjimui turėjo padidėjęs darbo krūvis, pažymėtina, jog ši aplinkybė nelaikytina esmine aplinkybe, sutrukdžiusia tinkamai ir laiku išnagrinėti nukentėjusio asmens skundus. Be to, kaip ir pažymėta Išvadoje, po teismų priimtų nutarčių, su juose pateiktais išaiškinimais, nutarimo priėmimui didelių laiko sąnaudų nereikėjo. Padidėjęs darbo krūvis nėra objektyvi, nuo pareiškėjos valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi tinkamai vykdyti savo pareigas ir pateisinanti tai, kad nebuvo priimti nutarimai susiję su ikiteisminiu tyrimu.

9.2. Pareiškėja 2020 m. gegužės 14 d. VTS el. paštu pateiktame paaiškinime dėl šio pažeidimo nurodė, jog Kauno apygardos teismo nutartis susipažinimui Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) nebuvo, tačiau pareiškėja vis tiek ikiteisminį tyrimą tęsė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo kreiptasi dėl informacijos pateikimo, kurie prokurorai galėjo per IBPS susipažinti su Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi. Generalinės prokuratūros prokuroras, kuris atsakingas už IBPS veikimą, nurodė, kad pareiškėja prie susipažinimo su nutartimi pažymėjo įvykdyta. Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja per IBPS galėjo matyti, jog yra priimta Kauno apygardos teismo nutartis. Be to, pareiškėja žinojo, kad ji yra pateikusi apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl jai buvo žinoma, kad skundas bus išnagrinėtas apeliacine tvarka. Tokiu būdu pareiškėja neužtikrino, kad nukentėjusiojo skundas būtų išnagrinėtas per 20 dienų. Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjos teiginys dėl susipažinimo su Kauno apygardos teismo nutartimi yra neteisingas, teismas sutinka su šia pozicija, nes bylos duomenys eliminuoja tai, kad pareiškėja neturėjo galimybės po Kauno apygardos teismo nutarties, kurią gavo per IBPS, su ja susipažinti ir nustatytu terminu išnagrinėti nukentėjusio asmens skundą.

10. Trečiuoju pažeidimu išvadoje nurodyta, kad pareiškėja, nagrinėdama nukentėjusiojo skundus ir priimdama proceso sprendimus dėl prokurorų nutarimų nutraukti IT, neįvertino šio netinkamo baudžiamojo proceso įstatymo taikymo aplinkybių ir priimtuose nutarimuose neužtikrino, kad sprendimai atitiktų proceso įstatymo reikalavimus, nes kitų prokurorų priimti sprendimai nutraukti procesą įtariamojo atžvilgiu BPK 212 straipsnio 2 punktu buvo neteisėti.

10.1. BPK 212 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo.

10.2. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu buvo neteisėtas, kadangi pagal šį punktą ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, kai neginčytinai nustatyta nusikalstama veika, tačiau neįrodytas įtariamojo asmens dalyvavimas veikos padaryme. Šiuo atveju BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu ikiteisminis tyrimas negalėjo būti nutrauktas, kadangi pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad yra nustatytos daiktų dingimo aplinkybės ir nustatyta, kas tai padarė (Generalinės prokuratūros prokuroro D. A. 2020 m. balandžio 16 d. nutarimas). Generalinės prokuratūros prokurorui iš naujo įvertinus nukentėjusio asmens skundą ir nustačius, kad nebuvo teisinio pagrindo ikiteisminį tyrimą nutraukti BPK 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, sutiktina su Išvada, jog pareiškėja neužtikrino, kad nutarimai atitiktų proceso įstatymo pagrindus (pareiškėja neturėjo pagrindo nutraukti ikiteisminius tyrimus žinodama, kad nustatytas tiek įtariamas asmuo, tiek nustatytas vagystės faktas).

11. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas. Tad būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti nurodyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz., LVAT 2018-02-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-504-520/2018, 2018-05-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018). 

12. Teismas nagrinėjamu aspektu taip pat pažymi, kad nors ir pareiškėja ginčija rezoliuciją, kuria patvirtinta Išvada, bei pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau dėl šio tarnybinio pažeidimo pareiškėjai netaikyta tarnybinė atsakomybė ir tarnybinė nuobauda neskirta. Šiuo atveju nebuvo priimtas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos taikymo, nebuvo nustatyti tarnybinio nusižengimo elementai, nebuvo skirta tarnybinė nuobauda. Konstatuotas tarnybinis pažeidimas nesukėlė tokio dydžio neigiamų padarinių, kuriais būtų sukelti taikant tarnybinę atsakomybę.

13. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad rezoliucija, kuria pritarta Išvadai, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjos skunde nurodomais, ar kitais argumentais, nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

14. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos R. J. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas                                                                                                                  Henrikas Sadauskas