Civilinė byla Nr. e2-17485-921/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10490-2020-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.1.6.2; 3.2.6.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 18 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Sujetienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei Leonhard Weiss OÜ dėl palūkanų priteisimo.
Teismas
nustatė:
I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 440,58 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje ir dublike nurodė, kad ieškovė pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, kurios pagrindu jai turėjo būti sumokėta 146 858,75 Eur. Piniginės lėšos ieškovei turėjo būti pervestos iki 2020 m. birželio 1 d., tačiau buvo pervestos tik 2020 m. birželio 4 d., po ieškovės pareikštos pretenzijos atsakovei. Kadangi atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, ji turi sumokėti ieškovei už 3 pradelstas dienas priskaičiuotas palūkanas, viso 440,58 Eur. Ieškovė dublike nurodė, kad visa reikalinga dokumentacija atsakovei buvo pateikta, o atsakovės reikalaujama išpildomoji dokumentacija yra nekonkretizuota – nenurodoma, kokie dokumentai tai yra, ir kada jie turi būti pateikti. Be to, atsakovės nurodytos aplinkybės, susiję su mokėjimo sulaikymu, yra nepagrįstos ir neįrodytos.
II. Atsakovės argumentai
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti palūkanų priteisimo, kadangi pati pažeidė jai tenkančią prievolę – nepateikė atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos. Kadangi atsakovė nepateikė išpildomosios dokumentacijos, atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepervedė ieškovei pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą pinigų, o taikė sulaikymą. Be to, ieškovė raštu atsakovei buvo suteikusi papildomą terminą įvykdyti prievolę. Atsakovė pinigus pervedė per ieškovės suteiktą papildomą terminą, todėl dar ir dėl to neprivalo ieškovei mokėti jos prašymų palūkanų.
5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1159 „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ nuo 2020 m. spalio 28 d. iki 2020 m. lapkričio 11 d. paskelbė karantiną Kauno miesto savivaldybėje, į tai, kad nuo 2020 m. lapkričio 7 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, kuriuo paskelbtas karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2020 m. lapkričio 29 d., į Teisėjų tarybos 2020 m. spalio 30 d. rekomendacijas dėl teismų darbo organizavimo, ir į tai, kad ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos (440,58 Eur palūkanų priteisimo), nusprendė civilinę bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalis). Apie posėdžio datą, vietą, laiką ir teismo sudėtį pranešta CPK 153 straipsnio 2 dalyje ir 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) dienas iki teismo posėdžio datos paskelbiant apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešimą interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Teismas
konstatuoja:
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Hidrostatyba“ (toliau – partneriai) sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01 (toliau – Jungtinės veiklos sutartis) dalyvauti AB „Lietuvos geležinkeliai“ (toliau – užsakovas) vykdytame viešajame objekto „EITP projekto „Europinės vežės „Rail Baltic/Rail Baltic“ geležinkelio linijos nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Kauno trūkstamų jungčių įrengimas ir pasirengimas Europinės vežės plėtrai nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos“ Nr. 2014-LT-TMC-0109-M statinio projekto „Rail Baltic“ esamo geležinkelio ruožo Rokai–Palemonas–Kaunas rekonstrukcija. 1 statinys: geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcija“ (toliau – objektas) pirkime ir viešojo pirkimo sutarties vykdyme. Jungtinės veiklos sutarties atsakingu partneriu buvo paskirta UAB „Hidrostatyba“. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai sudarė trišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties. Trišaliame susitarime Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties nustatyta, kad iš užsakovo gaunamos piniginės lėšos paskirstamos (išmokamos) per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų gavimo. Tuo atveju, jei bet kuris iš partnerių delstų ar vengtų atlikti bet kokius veiksmus, siekiant partneriams išmokėti iš užsakovo gautas pingines lėšas (nepasirašo, vengia pasirašyti mokėjimo nurodymo), toks partneris įsipareigoja kitiems partneriams mokėti po 0,1 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitiems partneriams sumos už kiekvieną delsimo / vengimo dieną. Laimėję viešąjį pirkimą, partneriai su užsakovu sudarė Rangos sutartį Nr. SP-287 (toliau – Rangos sutartis). 2018 m. gruodžio 5 d. ieškovė su atsakinguoju partneriu UAB „Hidrostatyba“ sudarė dvišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriame detalizavo ieškovei Rangos sutartimi tenkančias darbų dalis, kainą, darbų perdavimo ir atsiskaitymo tvarką bei atsakomybę. 2019 m. lapkričio 20 d. partneriai sudarė trišalį susitarimą Nr. 5 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo pakeitė atsakingąjį partnerį iš UAB „Hidrostatyba“ į atsakovę. Ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-20/350 pateikė atsakovei ataskaitinius dokumentus už 2020 m. balandžio mėnesį atliktus rangos darbus. Atsakovė parengė balandžio mėnesio viso objekto atliktų darbų aktą ir pateikė jį užsakovui patvirtinti. Užsakovas 2020 m. balandžio 30 d. priėmė atsakovės atliktų darbų aktą kartu su ieškovės atliktais darbais. Ieškovė atliktų darbų akto pagrindu pateikė atsakovei 2020 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą AK Nr. 0133372, kurios pagrindu jai turėjo būti sumokėta 146 858,75 Eur. Užsakovas lėšas atsakovei pervedė 2020 m. gegužės 28 d. Piniginės lėšos ieškovei turėjo būti pervestos iki 2020 m. birželio 1 d. (imtinai). Atsakovė ieškovei lėšas už darbus pervedė 2020 m. birželio 4 d.
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti palūkanas
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 440,58 Eur palūkanas už piniginės prievolės įvykdymo (146 858,75 Eur sumos sumokėjimo) termino praleidimą. Nurodė, kad atsakovė piniginės lėšas ieškovei pervedė praleidusi terminą tris dienas, todėl turi sumokėti paskaičiuotas palūkanas. Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pažeidė prievolę pateikti visus reikalingus dokumentus, dėl to ji buvo teisėtai sulaikiusi piniginių lėšų pervedimą. Be to, atsakovė pažymėjo ir tai, kad ji piniginę prievolę įvykdė per ieškovės papildomai nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neturi prievolės mokėti ieškovės prašomas priteisti palūkanas.
8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. CK 6.261 straipsnis numato, jog praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.
9. Kaip minėta sprendimo 6 punkte, partneriai 2017 m. rugpjūčio 1 d. pasirašė Jungtinės veiklos sutartį. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partneriai, siekdami detalizuoti tarpusavio teisinius santykius, prie minėtos Jungtinės veiklos sutarties, sudarė trišalį susitarimą Nr. 1 dėl klausimų, neaptartų Jungtinės veiklos sutartyje. Šiame susitarime šalys aiškiai ir konkrečiai susitarė kas, kaip ir kada paskirstys iš užsakovo gautas pingines lėšas, taip pat numatė ir atsakomybę už gautų piniginių lėšų paskirstymą praleidus numatytą terminą. 2019 m. lapkričio 20 d. partneriai pasirašė trišalį susitarimą Nr. 5 prie Jungtinės veiklos sutarties, kuriuo tarpusavio susitarimu nutarė pakeisti atsakingąjį partnerį iš UAB „Hidrostatyba“ į atsakovę. Numatė, kad atsakovė perima partnerio UAB „Hidrostatyba“ įsipareigojimus ir teises tiek užsakovo, tiek ieškovės atžvilgiu (2019 m. lapkričio 20 d. trišalio susitarimo Nr. 5 1, 2 punktai).
10. Ieškovės pateikti įrodymai (2020 m. balandžio 24 d. raštas Nr. S-20/350, Pažyma Nr. 17 apie 2020 m. balandžio mėnesį atliktus statybos ir remonto darbus (Forma Nr. 3), 2020 m. balandžio mėnesio atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-01, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-02, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-03, Atliktų darbų priėmimo aktas Nr. 04/30-04) patvirtina, kad ieškovė 2020 m. balandžio 24 d. pateikė atsakovei dokumentus, kuriuose nurodyti jos per 2020 m. balandžio mėnesį atlikti darbai ir jų vertė. Iš byloje esančių dokumentų taip pat nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. atsakovė kaip atsakingasis partneris Rangos sutarties pagrindu perdavė užsakovui pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 20, tarpinio mokėjimo pažymą Nr. 20, Atliktų darbų santrauką Nr. 20, Atliktų darbų priėmimo aktą Nr. 117, Atliktų darbų aktą Nr. 118, Atliktų darbų aktą Nr. 120, Atliktų darbų aktą Nr. 121, Atliktų darbų aktą Nr. 122, Atliktų darbų aktą Nr. 123 bei Ankstesniais laikotarpiais į statybvietę pristatytos ir einamuoju laikotarpiu instaliuotos įrangos ir Medžiagų žiniaraštį Nr. 10. Visi šie dokumentai yra patvirtinti atsakingų asmenų. 2020 m. balandžio 30 d. ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0133372 pagal 2020 m. balandžio mėnesio atliktų statybos ir remonto darbų pažymą Nr. 17. Joje buvo nurodyta galutinė atsakovei mokėtina suma – 146 858,75 Eur. Prie ieškinio pateiktas akcinės bendrovės Swedbank banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad užsakovas lėšas atsakovei pervedė 2020 m. gegužės 28 d.
11. Teismas, atsižvelgdamas į sprendimo 6 ir 9 punkte nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek dublike pagrįstai teigia, kad atsakovės pareiga ieškovei išmokėti pinigines lėšas per dvi darbo dienas nuo jų gavimo iš užsakovo dienos (nagrinėjamu atveju iki 2020 m. birželio 1 d.) kilo iš Jungtinės veiklos sutarties bei ją papildančio 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišalio susitarimo Nr. 1 ir 2019 m. lapkričio 20 d. trišalio susitarimo Nr. 5, kurių pagrindu atsakovė šiuo metu yra veikiantis atsakingasis partneris. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė ieškovei pinigines lėšas pervedė tik 2020 m. birželio 4 d., t. y. minėtą terminą praleidusi 3 dienas.
12. Teismas pažymi, kad tarp šalių nekilo ginčo nei dėl piniginės prievolės įvykdymo termino (tai, kad atsakovė pinigines lėšas ieškovei pervedė 2020 m. birželio 4 d.), nei dėl paskaičiuotų palūkanų dydžio (440,58 Eur). Atsakovė, kaip minėta sprendimo 7 punkte, nesutiko su ieškovės ieškiniu iš esmės dėl kelių priežasčių: visų pirma, atsakovė nurodė, kad atsakovė įvykdė piniginę prievolę per ieškovės suteiktą papildomą terminą; antra, ieškovė nepateikė atsakovei atliktų darbų išpildomosios dokumentacijos, todėl atsakovė teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise.
13. CK 6.209 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, jog tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdyta, nukentėjusi šalis gali raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai. Nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. CK 6.261 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palūkanos yra minimalūs nuostoliai, kurių nereikia įrodinėti.
14. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė ieškovei pinigus turėjo pervesti iki 2020 m. birželio 1 d. (imtinai). Ieškovė atsakovei 2020 m. birželio 4 d. išsiuntė rašą Nr. S-20/469, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 8 d. pervesti 146 858,75 Eur sumą. Atsakovė ieškovės prašomą sumą pervedė 2020 m. birželio 4 d. Akivaizdu, kad ieškovė atsakovei buvo suteikusi papildomą terminą prievolei įvykdyti. Teismas pažymi, kad sprendimo 13 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas suteikia teisę ieškovei reikalauti atlyginti nuostolius (šiuo atveju – palūkanas), nepaisant to, kad atsakovė įvykdė piniginę prievolę per ieškovės nustatytą papildomą terminą.
15. Dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo teismas pažymi, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai neabejotinai patvirtina, kad tarp šalių vyko susirašinėjimai dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo. 2020 m. balandžio 17 d. ieškovė raštu priminė atsakovei apie būtinybę pradėti statybos objekto baigimo dokumentavimą, tame tarpe aiškinasi dėl išpildomosios dokumentacijos pateikimo. Atsakovė per 2020 m. balandžio, gegužės mėnesius ne vieną kartą prašė ieškovę pateikti jai išpildomąją dokumentaciją, kad ji, kaip atsakingasis partneris, galėtų šiuos duomenis susisteminti ir pasiruošti objekto ataskaitinių dokumentų parengimui (2020 m. balandžio 27 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-620, 2020 m. balandžio 30 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-655, 2020 m. gegužės 15 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-770 ir 2020 m. gegužės 27 d. atsakovės raštas Nr. 8856(LWOU)20-834). Atsakovė taip pat nurodo, kad PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo iš karto po to, kai ieškovė bent iš dalies įvykdė prievolę pateikti išpildančiąją dokumentaciją. Tačiau pati atsakovė prie tripliko pateikė duomenis, kad ieškovė jai 2020 m. birželio 1 d. elektroniniu paštu pranešė apie galimybę susipažinti su išpildomąją dokumentacija, esančia ieškovės statybvietėje, o išpildomąją dokumentaciją pateikė tik už 2020 m. rugpjūčio mėnesio darbus 2020 m. rugpjūčio 26 d.
16. Nepaisant sprendimo 15 punkte nurodytų rašytinių ir kitų šalių pateiktų įrodymų, teismo vertinimu, nė vienas kitas byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovė privalėjo perduoti visą išpildomąją dokumentaciją atsakovei tam tikru numatytu terminu, o atsakovė pinigines lėšas, gautas iš užsakovo, ieškovei perveda tik tada, kai ieškovė pateikia atsakovei visą reikalingą išpildomąją dokumentaciją (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Teismas, apibendrindamas nurodytas ir nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad galimos su statybos darbais susijusios dokumentacijos pildymo ir jų perdavimo atsakovei spragos, net jei jos ir egzistavo, netapo kliūtimi atsakovei faktiškai perimti ieškovės 2020 m. balandžio mėnesio darbų rezultatą, todėl pagal 2017 m. rugpjūčio 1 d. trišalį susitarimą Nr. 1 prie Jungtinės veiklos sutarties ji privalėjo iš užsakovo gautas pinigines lėšas paskirstyti (išmokėti) partneriams (šiuo atveju ir ieškovei) per 2 (dvi) darbo dienas nuo jų gavimo. Atsakovė neįvykdė šios savo pareigos, todėl iš jos priteisiamos 0,1 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo neišmokėtos ieškovei sumos už kiekvieną delsimo dieną – 440,58 Eur (146 858 Eur x 0,1 proc. x 3 dienos).
18. Atsakovė, kaip minėta sprendimo 12 punkte, su ieškovės reikalavimu mokėti palūkanas nesutiko dar ir dėl to, kad, jos nuomone, ji teisėtai buvo pasinaudojusi sulaikymo teise.
19. CK 6.69 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę.
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai viena iš sutarties šalių neįvykdo (netinkamai įvykdo) savo sutartines prievoles, sąlygos sustabdyti kitos šalies prievolės vykdymą yra tokios: 1) sutarties šalių prievolės turi būti priešpriešinės; 2) prievolės turi būti vykdomos vienu metu arba viena po kitos; 3) prievolės neįvykdo (netinkamai įvykdo) bet kuri šalis, kai prievolės vykdomos vienu metu, arba pirmiau prievolę turinti įvykdyti šalis, kai prievolės vykdomos viena po kitos; 4) dėl prievolės neįvykdymo nėra kitos šalies kaltės, taip pat nėra kitų nuo prievolės neįvykdžiusios šalies nepriklausančių aplinkybių; 5) prievolės neįvykdžiusi šalis nepateikė adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo; 6) prievolės vykdymo sustabdymas, kaip savigynos forma, panaudotas protingai ir sąžiningai, neperžengiant savigynos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2009). Be to, pagal CK 6.58 straipsnio 3 dalį, jeigu sutartinę prievolę viena jos šalis įvykdė nevisiškai, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma.
21. Teismo vertinimu, atsakovės prievolės sumokėti už ieškovės jau atliktus darbus ir ieškovės prievolės pateikti išpildomąją dokumentaciją nėra pagrindo pripažinti priešpriešinėmis prievolėmis. Byloje nėra pateiktų jokių duomenų, kad dėl ieškovės veiksmų (nepateiktos išpildomosios dokumentacijos) būtų sutrikęs Jungtinės veiklos sutarties ar Rangos sutarties vykdymas, laiku nepabaigtas objektas. Pati atsakovė procesiniuose dokumentuose pripažino, kad pinigai ieškovei 2020 m. birželio 4 d. buvo pervesti taip ir negavus visos išpildomosios dokumentacijos. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad ieškovė atsakovei nurodė, kur yra laikoma išpildomoji dokumentacija ir nedarė trukdžių atsakovės atstovams su ja susipažinti.
22. Atsižvelgiant į sprendimo 21 punkte nurodytas ir nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo padaryti išvadai, jog atsakovė mokėjimo sustabdymu, kaip savigynos forma, pasinaudojo teisėtai, protingai ir sąžiningai (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ieškovės reikalavimo priteisti procesines palūkanas
23. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
24. Piniginės prievolės vykdymo terminą pažeidęs skolininkas privalo mokėti kreditoriui įstatyme ar sutartyje nustatyto dydžio palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas neįvykdo šios pareigos geruoju, kreditoriui kreipusis į teismą ir esant jo reikalavimui, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu pradedamos skaičiuoti įstatymų nustatyto dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios teismų praktikoje vadinamos procesinėmis. Teismų praktikoje nusistovėjusi nuostata, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos (patenkinto ieškovo reikalavimo) sumos, tiek nuo pagrindinės skolos, tiek nuo palūkanų, netesybų ar kitų nuostolių atlyginimo. Toks palūkanų skaičiavimas nelaikomas draudžiamomis dvigubomis palūkanomis CK 6.37 straipsnio 4 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-276-469/2015).
25. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, teismui visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovės ieškovei priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (440, 58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šiuo atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamas jos sumokėtas žyminis mokestis – 15,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės Leonhard Weiss OÜ, juridinio asmens kodas 10133328, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“, juridinio asmens kodas 135007799, 440,58 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 58 ct) palūkanas, 8 (aštuonių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (440,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jurgita Sujetienė