Civilinė byla Nr. 2A-1866-430/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26494-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.16.1; 2.6.16.4; 3.3.1.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Gerasičkinienės ir Visvaldo Kazakiūno, 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugų studija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokadis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Draugų studija“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vokadis“ (toliau – UAB „Vokadis“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Draugų studija“ (toliau – UAB „Draugų studija“), prašydama priteisti iš atsakovės 2 117,53 Eur skolos; 631,74 Eur delspinigius; 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Turto nuomos sutartį Nr. 2017/28-47, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei gamybines patalpas ir teritoriją Vilniuje, Eišiškių pl. 28, o atsakovė įsipareigojo pagal sutarties sąlygas mokėti ieškovei nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, tinkamai neatsiskaitė už nuomą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki sutarties nutraukimo dienos (2019 m. liepos 1 d.), likdama skolinga bendrai 2 117,53 Eur. Taip pat ieškovė paskaičiavo sutartyje numatytus delspinigius 631,74 Eur sumai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti.

3.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. šalys buvo sudariusios Turto nuomos sutartį Nr. 2017/28-47, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei teritoriją, gamybines patalpas, administracines patalpas ir bendro naudojimo plotą, tačiau atsakovė, pasinaudodama savo teise, 2018 m. spalio mėn. telefonu įspėjo ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo po 3 mėnesių. Pažymėjo, kad atsakovė iki ieškovei nurodytos datos išsikraustė iš nuomojamų patalpų, tačiau ieškovė vengė pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Atsakovės nuomone, ieškovės nurodoma skola susidarė dėl ieškovės kaltės, dėl to atsakovė neprivalo mokėti ieškovei nei nuomos, nei komunalinių mokesčių. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau patvirtina ir pačios sąskaitos faktūrose, kuriose matosi nenaudojamas arba labai mažai sunaudotos elektros kiekis. Taip pat atsakovė abejoja sąskaitų pagrįstumu, kadangi kovo–birželio mėn. sąskaitose įtraukti mokėjimai už šildymą, nors atsakovė abejoja, kad šios patalpos buvo šildomos. Be to, ieškovė nepagrįstai skaičiuoja netesybas (delspinigius) pagal dalį sąskaitų faktūrų (2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 0002204; 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 000221; 2019 m. vasario 18 d. serija VOK Nr. 0002243; 2019 m. vasario 28 d. serija VOK Nr. 0002258), nesilaikydama įstatyme nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino. Analogiškai turi būti atmestas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kadangi teisines paslaugas ieškovei teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o asmuo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 117,53 Eur skolą, 631,74 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 749,27 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 362 Eur bylinėjimosi išlaidų.  

7.       Teismas nustatė, kad šalių 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta Turto nuomos sutartis buvo terminuota (iki 2019 m. rugsėjo 8 d.). Teismas vertino atsakovės argumentus, kad nuomos sutartis buvo nutraukta anksčiau žodžiu, tačiau sprendė, kad toks nutraukimas prieštarauja pasirašytos sutarties nuostatoms ir nepagrįstas įrodymais. Pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo įtvirtinta, jog šalys visus pakeitimus, papildomus ir nutraukimą įsipareigoja įtvirtinti raštu. Be to, teismas vertino, kad byloje nėra nė vieno įrodymo, kad sutartis buvo nutraukta, o atsakovės prašymas 2019 m. liepos 12 d. atsiųsti 2 faktūras, nes nesutampa likutis, nepatvirtina, kad šalių sutartis galėjo būti nutraukta atsakovės nurodytu laikotarpiu.

8.       Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovė ieškinyje reikalaujamos sumos už nuomą ir komunalinius mokesčius (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. liepos mėn.) neapmokėjo. Teismo nuomone, ieškovė siųsdavo atsakovei apmokėjimui sąskaitas el. paštu ir atsakovei niekas netrukdė apie ketinimą nutraukti sutartį pranešti ieškovei tuo pačiu el. paštu arba kitomis priemonėmis. Įrodyti, kokiu laiku ir kam tiksliai atsakovė pranešė apie sutarties nutraukimą telefonu, atsakovė negalėjo, dėl to teismas neturėjo galimybės apklausti tokį asmenį liudytoju, galinčiu patvirtinti atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2 117,53 Eur skolos priteisimo.

9.       Teismas, vertindamas aplinkybes dėl delspinigių, nustatė, kad šalių sutartyje buvo numatyta, jog atsakovė įsipareigojo mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už laiku neapmokėtas sumas (sutarties 8.1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove, teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl paskaičiuotų 631,74 Eur delspinigių priteisimo.

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė UAB „Draugų studija“ pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti atsakovei visas civilinėje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Teismas neįvertino visų atsakovės nurodytų aplinkybių ir teisinių argumentų, netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir iš esmės byloje vadovavosi tik ieškovės pateikta pozicija.

11.2.                      Pažymėjo, kad sutartyje neaptarti atvejai, kai nuomotojas atsisako priimti grąžinamą nuomotą turtą ir (ar) nepasirašo priėmimo–perdavimo akto. Teigia, kad nagrinėjamu atveju joks turto priėmimo–perdavimo aktas nei 2019 m. sausio mėn., nei sutarties pasibaigimo dieną (2019 m. rugsėjo 8 d.) nebuvo pasirašytas, dėl to apeliantei kyla klausimų, kada buvo atlaisvintos ir perduotos (grąžintos) ginčo nuomotos patalpos ieškovei.

11.3.                      Teigia, kad atsakovei atsisakius ir netekus socialinės įmonės statuso, periodu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. bendrovėje nebuvo darbuotojų, išskyrus akcininkus–vadovus, dėl to šios aplinkybės patvirtina, kad nuo 2018 m. rudens pradžios atsakovei nuomotos patalpos buvo nebereikalingos ir jokia veikla juose nebuvo vykdoma. Apie sutarties nutraukimą atsakovė informavo ieškovę telefonu, t. y. patogiausiu būdu, tačiau ieškovė vengė pasirašyti patalpų priėmimo–perdavimo aktą. Todėl atsakovė neturi mokėti paskaičiuotą nuomos mokestį ir išlaidas, susijusias su turto eksploatacija ir administravimu, jeigu nurodoma skola susidarė ne dėl atsakovės, o dėl ieškovės kaltės.

11.4.                      Teigia, kad ieškovės pranešimai apie susidariusį tariamą įsiskolinimą (2019 m. birželio 25 d.) ir sutarties nutraukimą (2019 m. liepos 1 d.) yra niekiniai, nes ginčo sutartis buvo nutraukta atsakovės dar 2019 m. sausio mėn. ir ieškovė apie tai žinojo.

11.5.                      Aplinkybę, kad atsakovė nutraukė sutartį prieš terminą pagrindžia ir kartu su ieškiniu pateiktos PVM sąskaitos faktūros, iš kurių matyti, jog atsakovė nuo 2019 m. sausio mėn. patalpomis nesinaudojo, nes sunaudotos elektros kiekis sąskaitose nurodytas labai mažas, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai nevertino.

11.6.                      Ieškovė pagal dalį PVM sąskaitų faktūrų (2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 0002204; 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 000221; 2019 m. vasario 18 d. serija VOK Nr. 0002243; 2019 m. vasario 28 d. serija VOK Nr. 0002258) skaičiuoja netesybas (delspinigius) nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyto senaties termino. Minimas straipsnis nustato, kad sutrumpintas 6 mėnesių senaties, t. y. 180 dienų, taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo, dėl to ieškovė neturi teisės skaičiuoti delspinigių daugiau kaip už 180 dienų. Atsakovės nuomone, tokiu būdu ieškovė bando nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita.

11.7.                      Atsakovė akcentavo, kad skundžiamu sprendimu negalėjo būti tenkintas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal pateiktą sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 027, kadangi teisines paslaugas ieškovei teikė A. V., dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, kuris nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų visiškai nepasisakė.

12.       Ieškovė UAB „Vokadis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimą nepakeistą.

13.       Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovės teiginiai dėl turto nuomos sutarties nutraukimo nėra pagrįsti ir atsakovė negali įrodyti, jog buvo pranešusi ar kokiu kitu būdu informavusi ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo. Priešingai, ieškovė siuntė atsakovei į elektroninį paštą sąskaitas iki 2019 m. liepos 22 d., tačiau atsakovė niekada nebuvo pareiškusi, jog šių sąskaitų nepriima arba tai, jog ieškovė vengia priimti patalpas. 2019 m. birželio 25 d. ieškovė raštu informavo atsakovę dėl įsiskolinimo, šis raštas buvo išsiųstas registruota siunta, tačiau į šį raštą atsakovė nepateikė atsiliepimo. 2019 m. liepos 1 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raštą dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo. Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčo šalių sutarties 9.3 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta šios sutarties nutraukimo forma – raštu, dėl to atsakovės argumentas, jog atsakovei nebuvo numatyta pareiga įspėjimą apie sutarties nutraukimą pateikti raštu, neatitinka tikrovės.

13.2.                      Nesutinka su atsakovės argumentais, kad ieškovė netinkamai apskaičiavo delspinigius, nes ieškinyje aiškiai nurodyta delspinigių apskaičiavimo tvarka ir terminai, iš kurių matyti, jog delspinigiai apskaičiuoti už 6 mėnesius.

13.3.                      Pažymi, kad patenkinus ieškovės ieškinio reikalavimą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos teisėtai.

      Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

15.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas visiškai ieškovės ieškinys dėl skolos ir netesybų priteisimo pagal Turto nuomos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. 

17.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 8 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Turto nuomos sutartis Nr. 2017/28-47, kurios pagrindu ieškovė išnuomojo atsakovei gamybines patalpas ir teritoriją Vilniuje, Eišiškių pl. 28, o atsakovė įsipareigojo pagal sutarties sąlygas mokėti ieškovei nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas (b. l. 4–7). 2017 m. rugsėjo 8 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktu (sutarties priedu Nr. 1) ginčo patalpos buvo faktiškai perduotos atsakovei (b. l. 8). 2019 m. birželio 25 d. ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas (pretenzijoje nurodyta skolos suma – 1 936,48 Eur), prašoma padengti įsiskolinimą iki 2019 m. liepos 1 d. (b. l. 28–30). 2019 m. liepos 1 d. ieškovė siuntė atsakovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo dėl įsiskolinimų (2 117,53 Eur skolos ir 281,55 Eur delspinigių) nepadengimo (b. l. 31–33). Ieškovė išrašė atsakovei šias PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 16 d. Nr. VOK 0002204 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 34); 2019 m. sausio 31 d. Nr. VOK 0002221 bendrai 200,58 Eur sumai (b. l. 35); 2019 m. vasario 18 d. Nr. VOK 0002243 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 36); 2019 m. vasario 28 d. Nr. VOK 0002258 bendrai 192,62 Eur sumai (b. l. 37); 2019 m. kovo 15 d. Nr. VOK 0002280 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 38); 2019 m. kovo 29 d. Nr. VOK 0002298 bendrai 192,68 Eur sumai (b. l. 39); 2019 m. balandžio 17 d. Nr. VOK 0002306 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 40); 2019 m. balandžio 30 d. Nr. VOK 0002336 bendrai 196,01 Eur sumai (b. l. 41); 2019 m. gegužės 16 d. Nr. VOK 0002342 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 42); 2019 m. gegužės 31 d. Nr. VOK 0002376 bendrai 196,88 Eur sumai (b. l. 43); 2019 m. birželio 18 d. Nr. VOK 0002401 bendrai 185 Eur sumai (b. l. 44); 2019 m. birželio 28 d. Nr. VOK 0002415 bendrai 181,05 Eur sumai (b. l. 45). Byloje pateikti ieškovės elektroninio pašto išrašai, iš kurių matyti, jog sąskaitos faktūros atsakovei buvo siunčiamos elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), tarp šalių darbuotojų vyko susirašinėjimai (b. l. 74–91).

18.       Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomą dokumentą – atsakovės UAB „Draugų studija“ apdraustųjų darbuotojų sąrašą Sodroje už laikotarpį nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti šį papildomą dokumentą, kuris turi reikšmės sprendžiant šalių kilusį ginčą ir nurodomas šalių skirtingas aplinkybes – nuo kada šalių nuomos sutartis galėjo būti nutraukta, ir vertinti ši dokumentą kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais. 

19.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis).

20.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

21.       Nagrinėjamu atveju tarp bylos šalių yra ginčas nuo kada buvo nutraukta šalių 2017 m. rugsėjo 8 d. sudaryta terminuota Turto nuomos sutartis. Ieškovė įrodinėjo, jog ši sutartis buvo nutraukta ieškovės (nuomotojos) pranešimu nuo 2019 m. liepos 1 d., o atsakovė įrodinėjo, jog sutartis buvo nutraukta atsakovės (nuomininkės) žodiniu pranešimu anksčiau, t. y. nuo 2019 m. sausio 1 d., prieš tai 2018 m. spalio mėn. informavus ieškovę telefonu. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė atsikirtimo į ieškinį aplinkybių, jog ginčo sutartis galėjo būti nutraukta anksčiau, dėl to tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo už išrašytas sąskaitas faktūras iki 2019 m. birželio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šioms pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms.

22.       Pirmiausia pažymėtina, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Sutarties šalys gali visais atvejais vienašališkai nutraukti sutartį, jei tokia teisė numatyta sutartyje (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju šalys Turto nuomos sutarties 9.3. punkte susitarė, kad ši sutartis gali būti nutraukta šalių raštišku susitarimu. Sutarties 9.4. punkte nustatyta, kad nuomotojo iniciatyva sutartis gali būti nutraukta vienašališkai anksčiau nustatyto termino, jeigu: 1) nuomininkas naudojasi turtu ne pagal sutartyje nustatytą paskirtį; 2) nuomininkas tyčia blogina turto būklę; 3) nuomininkas nesumoka nuompinigių ilgiau nei 1 mėnesį. Sutarties 9.5. punkte nustatyta, kad nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti šią sutartį prieš terminą tik po to, kai jis nusiuntė nuomininkui rašytinį įspėjimą apie būtinumą pašalinti pažeidimus ar įvykdyti prievolę per nurodytą terminą, tačiau nuomininkas, gavęs tokį įspėjimą, per nurodytą terminą prievolės neįvykdė ar pažeidimų nepašalino. Sutarties 9.6. punkte nustatyta, kad nuomininkas turi teisę nutraukti šią sutartį prieš terminą, įspėjus nuomotoją ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki nutraukimo.

23.       Byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys buvo pasiekusios tarpusavio raštišką susitarimą dėl  sudarytos Turto nuomos sutarties nutraukimo pagal Sutarties 9.3. punktą. Taip pat byloje nėra tikėtinų įrodymų, kad ši sutartis galėjo būti nutraukta žodžiu (telefonu) nuomininko pareiškimu prieš 3 mėnesius, tokie argumentai iš esmės grindžiami tik atsakovės atstovo subjektyviais teiginiais, neteikiant tai pagrindžiančių tikėtinų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad ginčo laikotarpiu (kai buvo išrašytos atsakovei ginčo sąskaitos) sumažėjo nuomotose patalpose elektros sunaudojimas ar mažėjo (ir galiausiai nebeliko) apdraustųjų atsakovės darbuotojų, tikėtinai nepatvirtina, kad ši Turto nuomos sutartis galėjo būti nutraukta žodžiu atsakovės nurodytu laikotarpiu. Be to, šias atsakovės įrodinėtas atsikirtimo į ieškinį aplinkybes paneigia ir ieškovės pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga, iš kurios matyti, jog ieškovė kas mėnesį (iki pat 2019 m. liepos 1 d.) siųsdavo atsakovei toliau sąskaitas faktūras už nuomą ir paskaičiuotus mokesčius, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė būtų atsisakiusi šias sąskaitas priimti ar reiškusi kokias nors pretenzijas dėl nepagrįstai siunčiamų sąskaitų. Bylos įrodymai (tas pats elektroninis susirašinėjimas) patvirtina, kad šis atsakovės elektroninis paštas buvo aktyvus (t. y. naudojamas), nes atsakovė taip pat atrašydavo ieškovei. Taip pat byloje pateikti įrodymai, kad tuo pačiu elektroniniu paštu ieškovė 2019 m. birželio 25 d. siuntė atsakovei rašytinę pretenziją dėl susidariusio įsiskolinimo padengimo ir 2019 m. liepos 1 d. dėl sutarties nutraukimo. Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymų ir aplinkybių visuma labiau tikėtinai patvirtina, kad ginčo šalių Turto nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės nurodytu laikotarpiu (2019 m. liepos 1 d.), pateikus rašytinį pranešimą, o ne atsakovės deklaruojamu laikotarpiu (2019 m. sausio 1 d.), pateikus žodinį pranešimą telefonu, dėl to ieškovės ginčo sąskaitos faktūros buvo išrašytos pagrįstai. Aplinkybės, ar ieškovė delsė perimti (sudaryti grąžinimo aktą) po sutarties nutraukimo, iš esmės neturi reikšmės darant tokias išvadas (t. y. dėl ginčo Turto nuomos sutarties nutraukimo laikotarpio), kadangi ieškovė ginčo šalių sutartį nutraukė pagal šalių sutartyje (Sutarties 9.5. punkte) nurodytas sąlygas, be to, byloje ir nėra tokių duomenų (apie ieškovės delsimą (atsisakyti sudaryti aktą) priimti patalpas iš atsakovės), išskyrus atsakovės argumentus. Pabrėžtina ir tai, kad patalpų grąžinimo laikas nėra šios bylos ieškinio pagrindas ir dalykas, kadangi ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą tik už sąskaitose nurodytą laikotarpį iki sutarties nutraukimo, kai dar patalpas faktiškai buvo nuomojamos atsakovei ir neprašė priteisti daugiau (pvz., priteisti už laikotarpį, kai nėra grąžinamos laiku patalpos nuomotojui).  

24.       Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir atsakovei nepateikus kitų argumentų dėl sąskaitų faktūrų pagrįstumo, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 2 117,53 Eur įsiskolinimo sumą.

25.       Skunde teigiama, kad ieškovė be pagrindo skaičiavo netesybas (delspinigius) pagal dalį sąskaitų faktūrų (2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 0002204; 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 000221; 2019 m. vasario 18 d. serija VOK Nr. 0002243; 2019 m. vasario 28 d. serija VOK Nr. 0002258), nesilaikydama įstatyme nustatyto sutrumpinto 6 mėnesių senaties termino. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovės naudai visus 631,74 Eur ieškiniu paskaičiuotus ir reikalautus delspinigius.  

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

27.       Nagrinėjamos bylos atveju šalių susitarta, kad pažeidus sutartyje nustatytus mokėjimo terminus, nuomotojas įgyją teisę reikalauti iš nuomininko mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną (Sutarties 8.1. punktas). Ieškinyje nurodytas konkretus delspinigių apskaičiavimas pagal kiekvieną iš sąskaitų. Tarp šalių nėra ginčo dėl delspinigių dydžio (0,2 proc.), tačiau atsakovė įrodinėja, kad ieškovė praleido dalyje ieškinio senaties terminą tokioms netesyboms (delspinigiams) priteisti ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė sutrumpinto ieškinio senaties termino, t. y. konkrečiai pagal dalį sąskaitų faktūrų (2019 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 0002204; 2019 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra serija VOK Nr. 000221; 2019 m. vasario 18 d. serija VOK Nr. 0002243; 2019 m. vasario 28 d. serija VOK Nr. 0002258).  

28.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, nuo kurio momento skaičiuojamas ieškinio senaties terminas reikalaujant delspinigių: reikalavimas priteisti delspinigius pareikšti nustatytas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai (arba kitam sutartyje numatytam laikotarpiui) atskirai, todėl už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo delspinigiai gali būti priteisiami, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo, nes tokiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo.

29.       Taigi, CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostato reiškia, kad ieškovas, apskaičiuodamas maksimalų delspinigių dydį, gali reikalauti iš atsakovo delspinigių ne daugiau kaip už 6 mėnesius arba 180, laikant, kad kiekvienas mėnuo turi 30 dienų. Bylos duomenys (ieškinyje pateikta delspinigių skaičiavimo lentelė) patvirtina, kad ieškovas pagal daugelį atsakovei išrašytų ginčo sąskaitų skaičiavo delspinigius neviršijant 180 dienų, tačiau pagal dvi sąskaitas ieškovė paskaičiavo delspinigius už daugiau kaip 180 dienų ir pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nepagrįstai neįvertino, t. y. pagal 2019 m. sausio 16 d. sąskaitą delspinigiai apskaičiuoti už 204 dienas; pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą delspinigiai apskaičiuoti už 189 dienas. Tokiu būdu dalis ieškovės suskaičiuotų ir pirmosios instancijos teismo priteistos delspinigių sumos viršija ieškinio senaties terminą, kurį atsakovė ginčija ir prašo taikyti, dėl to delspinigių sumos yra perskaičiuotinos, atitinkamai jas mažinant (apskaičiuojant už 180 dienų), t. y. pagal 2019 m. sausio 16 d. sąskaitą delspinigių dydis mažinamas nuo 13,35 Eur iki 11,78 Eur ((32,71 Eur x 0,2)/100 proc.)x180 dienų= 11,78 Eur); pagal 2019 m. sausio 31 d. sąskaitą delspinigių dydis mažinamas nuo 75,82 Eur iki 72,21 Eur ((32,71 Eur x 0,2)/100 proc.)x180 dienų= 11,78 Eur). Pagal kitas sąskaitas apskaičiuotų delspinigių mažinti nėra pagrindo, kadangi jie apskaičiuoti neviršijant 180 dienų. Atitinkamai bendrai priteistinų delspinigių dydis mažintinas nuo 631,74 Eur iki 626,56 Eur (t. y. mažinamas 5,18 Eur dydžiu (1,57+3,61)).

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad keičiama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo, taip pat patikslina dalį dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 744,09 Eur sumą (ne 2 749,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

31.       Skunde teigiama, kad skundžiamu teismo sprendimu negalėjo būti tenkintas ir ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal ieškovės pateiktą sąskaitą faktūrą serija AV Nr. 027, kadangi teisines paslaugas ieškovei teikė A. V., dirbantis pagal individualios veiklos pažymėjimą, kuris nėra nei advokatas, nei advokato padėjėjas, tačiau pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų visiškai nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovės skundo argumentais ir pažymi, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, jog ieškovei buvo priteista iš viso 362 Eur bylinėjimosi išlaidos (82 Eur žyminis mokestis ir 280 Eur išlaidų už teisinę pagalbą). Pabrėžtina, kad ieškovės naudai priteistos teisinės pagalbos išlaidos pagal 2020 m. liepos 9 d. ieškovės atstovo pateiktą prašymą, kartu pateikus prašymą pagrindžiančius įrodymus, t. y. 280 Eur už teisines paslaugas buvo sumokėta advokato padėjėjai Agnei Misiūnaitei, kuri teikė ieškovei teisines paslaugas šioje byloje. Šis dydis laikytinas protingu ir realiu. Nors byloje taip pat yra pateikta duomenų, kad ieškovė buvo sumokėjusi dar papildomai 80 Eur už teisines paslaugas, rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovės (skolininkės) UAB „Draugų studija“ atžvilgiu, A. V. (A. V.), kuris dirba pagal individualios veiklos pažymą, tačiau šių bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teismas nepriteisė ieškovei ir ieškovė šių išlaidų daugiau nebeprašė priteisti (pvz., priimant papildomą sprendimą), dėl to ginčo šioje dalyje tarp šalių nebeliko, o priteistos 362 Eur bylinėjimosi išlaidos, tarp jų už advokato padėjėjos Agnės Misiūnaitės teisines paslaugas, laikytinos pagrįstomis ir nėra pagrindo jų nepriteisti ar jas mažinti.

32.       Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

33.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

34.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 362 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog patenkino 100 proc. ieškinio reikalavimų, paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimą (ieškinys patenkintas iš dalies), turi būti svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeitimo. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų patyrusi kokias nors bylinėjimosi išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Sumažinus priteistinų iš atsakovės delspinigių dydį, iš viso buvo patenkinta 99,81 proc. ieškinio reikalavimų (2 744,09x100/2 749,27), dėl to ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų (patirtų pirmosios instancijos teisme) dydis mažinamas iki 361,31 Eur.

35.       Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš atsakovės buvo priteista 16,97 Eur bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) valstybės naudai, kurios mažinamos iki 16,94 Eur. Likusi 0,03 Eur suma turėtų būti priteista iš ieškovės, tačiau atsižvelgus į priteistinos sumos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, ir tai, kad CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma, dėl to ši suma iš ieškovės nepriteistina.

36.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme apeliantas patyrė 85 Eur žyminio mokesčio išlaidų už apeliacinį skundą, o ieškovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šios bylinėjimosi išlaidos laikytinos pagrįstomis. Dėl to patenkinus apeliacinį skundą 0,19 proc. ir atmetus 99,81 proc. skundo reikalavimų, atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės iš viso priteistina 299,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

37.       Siekiant teisinio aiškumo, teisėjų kolegija teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėsto nauja redakcija.

              Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 

n u t a r i a :

       atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugų studija“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

       Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 30 d. sprendimo dalį ir jį išdėstyti taip:

     „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vokadis“, juridinio asmens kodas 303077357, ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugų studija“, juridinio asmens kodas 124380957, 2 117,53 Eur (du tūkstančiai vienas šimtas septyniolika eurų ir 53 ct) skolą, 626,56 Eur (šeši šimtai dvidešimt šešis eurus ir 56 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 744,09 sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 361,31 Eur (trys šimtai šešiasdešimt vienas euras ir 31 ct) bylinėjimosi išlaidų.

       Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugų studija“, juridinio asmens kodas 124380957, valstybei 16,94 Eur (šešiolika eurų ir 94 ct) pašto išlaidų. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas ieškovas turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.“

      Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vokadis“, juridinio asmens kodas 303077357, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Draugų studija“, juridinio asmens kodas 124380957, 299,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai                                                                                                                                                                 Loreta Braždienė

                                                                                                                           Laima Gerasičkinienė

                                                                                                                           Visvaldas Kazakiūnas