Teismingumo byla Nr. T-30/2021

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00078-2021-2 

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti atostogas, rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

        Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo išspręsti individualų darbo ginčą – įpareigoti darbdavį atstatyti iki 2020 m. liepos 1 d. nepanaudotų kasmetinių atostogų, viršijančių 3 metų laikotarpį, skaičių ir leisti jas panaudoti ateityje (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 5 dalis, 32 straipsnio 4 dalis, 34 straipsnio 6 dalis, 51 straipsnio 7 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnis, 6 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnis, 231 straipsnio 1, 3, 4 dalys, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis).

        Ieškinyje nurodoma, kad Vyriausybės kancleris 2020 m. rugsėjo 8 d. priėmė įsakymą Nr. A-16 „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus R. P. panaikinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. A-16), kuriuo atgaline data (nuo 2020 m. liepos 1 d.) panaikino ieškovo iki Lietuvos Respublikos darbo kodekso įsigaliojimo turėtas ir nepanaudotas kasmetines atostogas daugiau kaip už 3 darbo metus; už 2015 m. rugpjūčio 8 d. – 2017 m. rugpjūčio 7 d. laikotarpį panaikino 61 kalendorinę dieną kasmetinių atostogų. Šis darbdavio sprendimas, ieškovo teigimu, yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas atgaline data, o dėl natūraliai susidariusio didelio nepanaudotų kasmetinių atostogų skaičiaus už nepertraukiamąjį beveik 20 metų darbo Vyriausybės kanceliarijoje laikotarpį (nuo 2001 m. rugpjūčio 8 d.) kasmetinių atostogų už nurodytą laikotarpį negalėjo panaudoti dėl objektyvių priežasčių (karantino, darbdavio nurodymų vykdymo ir būtinojo pareigų atlikimo Vyriausybės kanceliarijoje karantino metu, bei kitų objektyvių aplinkybių).

        Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą įpareigoti darbdavį – Vyriausybės kanceliariją priimti sprendimą dėl nepanaudotų atostogų atstatymo, kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai (DGK nagrinėja tik individualius ginčus dėl teisės, kylančius iš darbo santykių ir darbo sutarties, tuo tarpu, ieškovo prašymas yra keliamas iš tarnybinio ginčo valstybės tarnybos srityje). Ieškovas nurodo su tuo nesutinkantis, ir pateikia argumentus, kodėl, jo nuomone, keliamas ginčas turėjo būti nagrinėjamas DGK, be kita ko, jog atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo nuostatas, tik valstybės tarnautojų tarnybinės ir materialinės atsakomybės ir atleidimo iš pareigų atvejais, ginčai priskiriami išimtinei teismų kompetencijai.  

        Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti, išaiškino ieškovui teisę kreiptis ABTĮ nustatyta tvarka į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

        Teismas nurodė, kad ieškovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, vykdo valstybės tarnautojo funkcijas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju, ieškinio dalykas (dėl valstybės tarnautojo nepanaudotų kasmetinių atostogų panaikinimo), yra susijęs su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, dėl ko yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

        Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties panaikinimo, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

        Teismas nurodė, kad ieškovas dirba Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, yra valstybės tarnautojas. Ieškovas siekia apginti teisę pasinaudoti Valstybės tarnybos įstatyme nustatytomis kasmetinėmis atostogomis. Teismo vertinimu, nors nepanaudotų kasmetinių atostogų panaudojimo apribojimai nustatyti Darbo kodekse, tarp šalių kilo tarnybinis ginčas, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme.

        Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

                Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis). 

                ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą.

        Ieškovas yra valstybės tarnautojas; su atsakove jį sieja valstybės tarnybos teisiniai santykiai.

Įsakymu Nr. A-16, vadovaujantis Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalimi, Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalimi ir atsižvelgiant į Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro 2020 m. liepos 28 d. raštą Nr. S-2739 „Dėl nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus“, buvo panaikintos nuo 2020 m. liepos 1 d. ieškovui iki Darbo kodekso įsigaliojimo turėtos ir nepanaudotos kasmetinės atostogos daugiau kaip už trejus darbo metus.

                Valstybės tarnautojų kasmetinės atostogos reglamentuojamos Valstybės tarnybos įstatymo (viešosios teisės akto) 42 straipsnyje. Minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Darbo kodekso 127 straipsnio 5 dalyje, kuria remiamasi Įsakyme Nr. A-16, nustatyta, kad teisė pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje inter alia (lot. be kita ko) įtvirtinta, kad darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d.

                Specialioji teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad dėl tam tikrų klausimų teisinio reglamentavimo (kaip kad ir ginčui aktualiu klausimu) Valstybės tarnybos įstatymas (viešosios teisės aktas) deleguoja į Darbo kodeksą ir kitus teisės aktus, nereiškia, kad ieškovą ir atsakovę siejantys santykiai iš valstybės tarnybos transformavosi į darbo santykius, dėl ko keliamas ginčas galėtų būti priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui.

                Ieškovo keliamas ginčas patenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte apibrėžtų ginčų kategoriją, kurie yra teismingi administraciniam teismui.

                Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla grąžinama Vilniaus apygardos teismui, ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.  

        Grąžinti bylą pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atstatyti atostogas, Vilniaus apygardos teismui, ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimui įstatymų nustatyta tvarka.

        Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.