Civilinė byla Nr. e2-1548-794/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00390-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ atstovui advokatui Dainiui Baronui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės  „Daila“ atstovui advokatui Mindaugui Badarui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Daila“ dėl žalos atlyginimo.

nustatė:

Teismas

konstatuoja:

1.       Byloje šalių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė akcinė bendrovė „Firma VITI“ ir atsakovė statybos bendrovė UAB „Daila“ 2007 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 07/06 (toliau – Rangos sutartis), kurios pagrindu rangovas UAB „Daila“ įsipareigojo savo jėgomis, rizika ir darbo priemonėmis atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (pirminis adresas (duomenys neskelbtini)) stogo įrengimo darbus. Darbus atsakovė įsipareigojo atlikti kokybiškai, vadovaujantis tokiems darbams nustatytomis techninėmis sąlygomis bei reglamentais bei laiku įspėti ieškovę, kad jos nurodymų laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar kokybei arba, kad yra kitų nuo atsakovės nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui (Rangos sutarties 1.4 ; 3.1.5 ir 3.1.6 punktai). Atsakovė (duomenys neskelbtini) stogo įrengimo darbus vykdė laikotarpiu 2007 m. rugpjūčio mėn. – 2007 m. gruodžio mėn. Ieškovė priėmė iš atsakovės atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktus ir apmokėjo PVM sąskaitas – faktūras, kurių bendra suma 378 361,10 Lt (109 580,94 Eur). Pagal Rangos sutartį ir pasirašytus atliktų darbų aktus atsakovė įrengė pusės namo (duomenys neskelbtini) stogo dalies, kas sudaro 834 m2 stogo ploto.

2.       (duomenys neskelbtini) namus administruojanti Daugiabučių namų savininkų bendrija „Vilkpėdės šilas“ garantinio laikotarpio metu nustatė defektus, esančius bendrosios dalinės nuosavybės objektuose, tame tarpe stogų įrengimo defektus. Ieškovei ir bendrija „Vilkpėdės šilas“ nepavykus išspręsti ginčo dėl defektų apimties ir šalinimo geranoriškai, 2014 m. balandžio 1 d. bendrija „Vilkpėdės šilas“ kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti UAB „Firma VITI“ atlyginti statinio trūkumų šalinimo išlaidas. 2020 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu, kuris pakeistas 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6) nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų stogai yra įrengti netinkamai. Atsižvelgiant į tai, įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta ir nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stogai yra įrengti netinkamai ir byloje konstatuoti konkretūs stogų įrengimo defektai. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteisė bendrijai „Vilkpėdės šilas“ iš UAB „Firma VITI“ 429 427,00 Eur už (duomenys neskelbtini) stogų defektų šalinimo išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartyje, motyvuodamas defektų nustatymo aplinkybes, rėmėsi ekspertizės aktu ir jo pagrindu priteisė bendrijai defektų šalinimo sumą.

3.       Ieškovė paaiškino, jog Rangos sutartimi atsakovė buvo įsipareigojus atlikti (duomenys neskelbtini) stogo įrengimo darbus tinkamai ir kokybiškai. Darbų kiekių žiniaraštyje apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) viso stogo remonto kaina yra 147 044,48 Eur + PVM, t. y. 177 923,82 Eur su PVM . Visas (duomenys neskelbtini) stogo dangos grynasis plotas sudaro 1616 m2. Vadovaujantis atsakovės atliktų darbų aktais faktiškai atsakovė ir įrengė 834,50 m2 (duomenys neskelbtini) stogo dangos. Vadinasi atsakovė pilnai įrengė 51,64 proc. visos (duomenys neskelbtini) stogo dangos (834,50 m2 /1616 m2). Ieškovės žalos dydis atitinkamai yra 51,64 proc. priteistos sumos už (duomenys neskelbtini) stogo remontą: 177 923,82 Eur x 51,64 proc. = 91 879,86 Eur. Ieškovė pažymėjo, jog padaryta žala apskaičiuotina nustatant atsakovės netinkamai atliktų darbų „perdarymo“ išlaidas pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas. Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 91 879,86 Eur žalą pagal Rangos sutartį.

4.       2007 m. lapkričio 6 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „MSC STATYBA“ pasirašė susitarimą dėl sutarčių dalinio pakeitimo (toliau – Susitarimas), kuriuo UAB „MSC STATYBA“ perleido atsakovei dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų, t. y. ugniasienių ir ventiliacijos šachtų vertikalių paviršių, stogo vertikalių sienų ant karkaso apšiltinimo, parapetų apskardinimo ir stogo apsauginės tvorelės įrengimo darbus. Atsakovė šio Susitarimo pagrindu atliko darbus bei pasirašė 2007 m. lapkričio mėnesio, 2007 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus. Kadangi atsakovė netinkamai atliko darbus, ieškovė nurodė, jog jai padaryta žala apskaičiuotina nustatant atsakovės netinkamai atliktų darbų „perdarymo“ išlaidas pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas. Ieškovė, patikslinusi ieškinį, paskaičiavo, jog iš viso pagal Susitarimą padaryta žala sudaro 15 404,16 Eur, kurią taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Apskaičiuojant žalą remtasi Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) stogų dangos keitimo paprastojo remonto darbų kiekių žiniaraščiu (ieškinio priedas Nr. 7) (toliau – darbų kiekių žiniaraštis) bei atsakovės atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais (pradinio ieškinio priedas Nr. 9).

5.       Taigi, byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo, ieškovė nurodė, jog bendra žalos suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pagal Rangos sutartį ir Susitarimą yra 107 284,02 Eur (91 879,86 Eur + 15404,16 Eur). Atsakovė nesutinka su prašoma priteisti žala.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. Statybos rangos sutartį

6.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6) priteisė iš UAB „Firma VITI“ 429 427,00 Eur už (duomenys neskelbtini) stogų defektų šalinimo išlaidas. Apeliacinėje instancijoje stogų defektų įrodymo faktas pagrįstas teismo eksperto teismo ekspertizės aktu (toliau – ekspertizės aktas) (ieškinio priedas Nr. 6). Ekspertizės akte nustatyta, kad visa apimtimi (duomenys neskelbtini) stogai įrengti netinkamai ir juos reikia remontuoti, išardant ir naujai keičiant visą stogų konstrukciją (Ekspertizės akto 68 psl.). Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, motyvuodamas defektų nustatymo aplinkybes, rėmėsi minėtu ekspertizės aktu ir jo pagrindu priteisė iš UAB „Firma VITI“ defektų šalinimo sumą. Rangos sutartimi atsakovė buvo įsipareigojus atlikti (duomenys neskelbtini) stogo įrengimo darbus tinkamai ir kokybiškai. Nagrinėjamu atveju atsakovė, kaip rangovas, atsako užsakovui (ieškovei) už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.695 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pagal prisiimtus Rangos sutartimi įsipareigojimus privalėjo rangos darbus atlikti vadovautis darbų vykdymo metu galiojusiais Statybos techniniais reglamentais, Statybos įstatymu, Statybos taisyklėmis ir naudotų statybinių medžiagų gamintojų nustatytais techniniais parametrais ir įrengimo instrukcijomis (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Kadangi vadovaujantis atsakovės atliktų darbų aktais faktiškai atsakovė įrengė 834,50 m2 (duomenys neskelbtini) stogo dangos, vadinasi atsakovė pilnai įrengė 51,64 proc. visos (duomenys neskelbtini) stogo dangos (834,50 m2 /1616 m2). Ieškovė paskaičiavo, jog žalos dydis atitinkamai yra 51,64 proc. priteistos sumos už (duomenys neskelbtini) stogo remontą: 177 923,82 Eur x 51,64 proc. = 91 879,86 Eur. 

7.       Atsakovė nurodo, jog ji buvo tik viena iš pastato stogą įrenginėjusių subrangovų. Atsakovės teigimu, ji savo darbus atliko pirma, tuo metu ant stogo dirbančių kitų subrangovų darbuotojų nebuvo, todėl, visi kiti po atsakovės dirbę subrangovai galėjo sugadinti atsakovės atliktų darbų rezultatą arba jį paveikti taip, jog galutinis rezultatas (viso pastato stogo įrengimas) buvo su trūkumais. Nurodyta aplinkybė gali būti nustatyta tik analizuojant pastato Statybos darbų žurnalo dalį, aprašančią stogo darbų atlikimą, taip pat, su kitais subrangovais, atlikusiais stogo įrengimą, sudarytas sutartis bei darbų priėmimo-perdavimo aktus (toliau – dokumentai), kurių ieškovė nepateikė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės teigimu, egzistuoja pagrindas konstatuoti būtent ieškovei nepalankiausias aplinkybes, kurias dokumentai galėjo patvirtinti.

8.       Šiuo atveju pabrėžtina, jog ieškovė 2024 m. kovo 1 d. (DOK – 8057) pateikė teismui paaiškinimus dėl įpareigojimo pateikti nurodytus atsakovės dokumentus įvykdymo, kuriuose nurodė, jog civilinės bylos Nr. e2A-8-450/2023 nagrinėjimo metu UAB „Firma VITI“ savo archyve daug kartų ieškojo statybos darbų žurnalų, tačiau jų nerado. Paaiškino, jog namo (duomenys neskelbtini) statybų procesą (tame tarpe ir dokumentaciją) koordinavo statybų direktorius V. D. Tai patvirtina 2007 m. rugsėjo 13 d. raštas rangovui UAB „MSC Statyba“, iš kurio vėliau darbus perėmė UAB „Daila“ (Paaiškinimų Priedas Nr. 1). Ieškovė nurodė, jog buvęs bendrovės darbuotojas V. D. yra miręs ir nėra galimybių papildomai patikrinti aplinkybes, koks yra (duomenys neskelbtini) namo statybinės dokumentacijos (tame tarp statybos žurnalų) likimas. Nors namo pripažinimas tinkamu naudoti įvyko 2009 m., tačiau pirmieji namo naujakuriai, kurie pradėjo įsirenginėti butus, atsirado 2008 m., kadangi 2007 m. faktiškai namo statyba buvo baiginėjama (praktiškai paskutinį darbų etapą vykdė ta pati UAB „Daila“). Todėl jau 2008 m. atsirado poreikis namo bendrųjų žemės sklypo erdvių ir bendro naudojimo objektų administravimą perduoti tą vykdančiai organizacijai. Ieškovė pabrėžė, jog dar kartą peržiūrėjo visą bendrovės archyvinę – statybinę dokumentaciją, tačiau tarp archyvinių ir su statyba susijusių dokumentų UAB „Firma VITI“ statybos žurnalų, susijusių su namu (duomenys neskelbtini), nerado. Ieškovė papildomai nurodė, jog vienas iš statybų žurnalo fragmentų, buvo aptiktas tarp pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų (buhalterijoje), kartu su UAB „Daila“ pateiktais darbų perdavimo – priėmimo aktais (Paaiškinimų priedas Nr. 5). Rangovai/subrangovai, norėdami gauti apmokėjimą už darbą, (ne visada) pateikdavo ne tik darbų perdavimo – priėmimo aktą, kiekių žiniaraštį, PVM sąskaitą – faktūrą, bet ir jų pildyto žurnalo dalį. Taigi, ieškovė vykdydama teismo nutartį, pateikė rastus dokumentus. Byloje duomenų, jog ieškovė turi ir kitus dokumentus, nėra (CPK 178 straipsnis). Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė negali pateikti dokumentų, kurių ji pati neturi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog viso namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengimui buvo pasirašytos rangos sutartys su UAB „Daila“ ir UAB „MSC Statyba“ (Paaiškinimų priedas Nr. 6). Kadangi UAB „MSC Statyba“ nesavalaikiai vykdė rangos darbus, šio rangovo darbų frontą perėmė 2007 m. lapkričio 6 d. susitarimu UAB „Daila“ (Paaiškinimų priedas Nr. 7). Atsižvelgiant į tai bei byloje nesant jokių kitų duomenų apie kitus atsakovės nurodomus galimus rangovus, teismas sprendžia, jog visą (duomenys neskelbtini) namo stogo įrengimą pabaigė būtent UAB „Daila“. Taigi, atsakovės argumentai, jog kiti rangovai/subrangovai galėjo sugadinti stogo konstrukcijas ar jas pabloginti, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

9.       Pabrėžtina, jog minėta 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi įrodyta: a) atsakovės atliktų darbų defektai (žala) – nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stogas yra įrengtas netinkamai; b) atsakovės neteisėti veiksmai – nustatyta, kad gyvenamųjų namų stogai, tame tarpe (duomenys neskelbtini) įrengti nesilaikant Statybos įstatymo ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 55-57 skirsniai; Ekspertizės akto išvados 64-66 psl.). Įrodyta, kad stogų įrengimo statybos procesas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytų technologinių reikalavimų, darbai atlikti nekokybiškai, neatlikta dalis darbų, privalomi pagal technologinius reikalavimus. c) priežastinis ryšys – atsakovė tiesiogiai vykdė (duomenys neskelbtini) dalies stogo įrengimo darbus pagal Rangos sutartį, todėl ji privalėjo darbus atlikti kokybiškai, laikantis normatyvinių teisės aktų reikalavimų, darbus atlikti technologiškai teisingai. Dėl atsakovės, kaip rangovo, netinkamų pareigų vykdymo buvo padaryti stogų defektai ir atsirado ieškovei žala. d) kaltė - atsakovei civilinė atsakomybė kyla be kaltės. Kadangi atsakovė turi teisę užsiimti statybos rangos darbais, todėl yra laikoma savo srities profesionale, turinčia reikiamą kvalifikaciją, patirtį ir darbuotojus, galinčius tinkamai įgyvendinti rangos sutartimi ir teisės aktais jam pavestas funkcijas. Nustačius ir įrodžius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, teismas sprendžia, jog atsakovė privalo atlyginti ieškovei visą savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą.

10.       Kaip jau buvo minėta, Darbų kiekių žiniaraštyje apskaičiuota, kad (duomenys neskelbtini) viso stogo remonto kaina yra 147 044,48 Eur + PVM, t. y. 177 923,82 Eur su PVM. Visas (duomenys neskelbtini) stogo dangos grynasis plotas sudaro 1616 m2. Vadovaujantis atsakovės atliktų darbų aktais (pradinio ieškinio priedas Nr. 4) faktiškai atsakovė ir įrengė 834,50 m2 (duomenys neskelbtini) stogo dangos. Vadinasi atsakovė pilnai įrengė 51,64 proc. visos (duomenys neskelbtini) stogo dangos (834,50 m2 /1616 m2). Pagal Rangos sutartį ieškovės žalos dydis atitinkamai yra 51,64 proc. priteistos sumos už (duomenys neskelbtini) stogo remontą: 177 923,82 Eur x 51,64 proc. = 91 879,86 Eur. Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė netinkamai vykdė Rangos sutartį ir dėl atsakovės netinkamai atliktų darbų ieškovė patyrė „perdarymo“ išlaidas pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas ir įvertinus tai, jog byloje duomenų, jog atsakovė atlygino ieškovei patirtą žalą, nėra (CPK 178 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina 91 879,86 Eur dydžio žala.

Dėl atsakovės civilinės atsakomybės ir pareigos atlyginti žalą pagal 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarimą

11.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Susitarimą, kuriuo UAB „MSC STATYBA“ perleido atsakovei dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų, t. y. ugniasienių ir ventiliacijos šachtų vertikalių paviršių, stogo vertikalių sienų ant karkaso apšiltinimo, parapetų apskardinimo ir stogo apsauginės tvorelės įrengimo darbus, atsakovė šio Susitarimo pagrindu atliko darbus bei pasirašė 2007 m. lapkričio mėnesio, 2007 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus.

12.       Ieškovė peržiūrėjo reiškiamo ieškinio reikalavimo atsakovei atlyginti padarytą žalą vykdant minėtą Susitarimą apskaičiavimo metodiką, pasitikslino aplinkybes su kompetentingu specialistu ir nustatė, kad pradinio ieškinio 22 punkto lentelės vykdytuose skaičiavimuose dviejuose vietose yra netikslumų, kurių pagrindu turėtų būti tikslinama reiškiamo reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovė perskaičiavo žalos dydį pagal Susitarimą ir pateikė patikslintą ieškinį.

13.       Ieškovė apskaičiuodama žalos dydį už atsakovės atliktus „Vidinių, išorinių kampų tvirtinimas, kai jungtys skardos profilių“ darbus (pradinio ieškinio priedas Nr. 9, atliktų darbų aktas 2007 m. 11 mėn.) taikė darbų kiekio žiniaraščio (pradinio ieškinio priedas Nr. 7) 49 ir 48 pozicijas. Ieškovė pabrėžė, jog minėtiems darbams pagal UAB „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sistemą darbų atitikmuo pagal darbų kiekio žiniaraštį yra tik 48 pozicija „parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales“. Paaiškino, kad žiniaraščio 48 pozicijoje šių darbų yra priskaičiuotas 79 m2 kiekis. Tuo tarpu atsakovė pagal 2007 m. 11 mėn. aktą analogiškų darbų atliko 477 tiesinius metrus. Pagal statybos darbų techninius skaičiavimus, medžiagų (darbų) kiekiai tiesiniais metrais yra 4 kartus didesni nei kvadratiniais metrais. Ieškovė taip pat paaiškino, jog 1 m2 medžiagų ir darbų atitinka 4 tiesinius metrus darbų/medžiagų. Atsižvelgiant į tai, ieškovė nurodo, jog atsakovei, kuri atliko 477 m „Vidinių, išorinių kampų tvirtinimą“, pagal darbų kiekio žiniaraščio 48 poziciją, pagrįstai gali būti priskiriamas visas 79 m2 darbų kiekis.

14.       Taip pat ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį už atsakovės atliktus „Šlaitinių stogų apsauginių konstrukcinių elementų įrengimas (apsauginė stogo tvorelė)„ (pradinio ieškinio priedas Nr. 9, atliktų darbų aktas 2007 m. 11 mėn.) taikė darbų kiekio žiniaraščio (pradinio ieškinio priedas Nr. 7) 60 ir 61 pozicijas. Ieškovė, pasitikslinusi aplinkybes, sutiko su atsakovės atsikirtimu, kad atsakovė ant stogo sniego užtvarų nerengė, todėl šių darbų atitikmuo pagal darbų kiekio žiniaraštį yra tik 60 pozicija. Taigi, ieškovė patikslino pradinio ieškinio 22 punkte ieškovei padarytos žalos apskaičiavimą, nustatant atsakovės netinkamai atliktų darbų „perdarymo“ išlaidas pagal darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas. Ieškovė apskaičiavo, jog žala netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Susitarimą sudaro 12 018,76 Eur plius PVM (14 542,70 Eur su PVM).

15.       Papildomai, proporcingai atsakovės netinkamai atliktų darbų vertei (14 542,70 Eur) proporcingai nuo stogo perdarymo kainos, ieškovė pabrėžė, jog turi būti iš atsakovės priteisiamos išlaidos už fasadų pastolių įrengimą ir išardymą (žiniaraščio 34 p., šių darbų kaina 3 741,31 Eur, ieškinio priedas Nr. 7), už statybinių šiukšlių išvežimą (žiniaraščio 64 p., šių darbų kaina 1 933,46 Eur, pradinio ieškinio priedas Nr. 7), už šiukšlių išvežimą (žiniaraščio 65 p., šių darbų kaina 35,09 Eur, pradinio ieškinio priedas Nr. 7), už keltuvo nuomą (žiniaraščio 66 p., šių darbų kaina 3 001,31 Eur, pradinio ieškinio priedas Nr. 7), iš viso – 8 711,17 Eur be PVM arba 10 540,52 Eur su PVM). Iš atsakovės jau pagal aukščiau pareikštą reikalavimą prašoma žalos atlyginimo dėl viso 51,64 proc. stogo perdarymo išlaidų, todėl, ieškovės teigimu, proporcija turi būti skaičiuojama nuo 5 097,40 Eur (10 540,52 Eur x (100 proc. – 51,64 proc.) = 5 097,40 Eur). Stogo dalyje, dėl kurios aukščiau nėra pareikštas reikalavimas, atsakovės padarytų trūkumų šalinimo išlaidos sudaro 16,90 proc. (14 542,70 Eur : ((17 7923,82 Eur – 91 879,86 Eur) x 100)). Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovės priteisti papildomą 861,46 Eur žalą (5 097,40 Eur x 16,90 proc.). Dėl šios priežasties, iš viso pagal Susitarimą padaryta žala sudaro 15 404,16 Eur (14 542,70 Eur + 861,46 Eur).

16.       Atsakovė nesutikdama su nurodytu prašomu priteisti žalos atlyginimu nurodo, jog tiek pagal Susitarimą, tiek pagal Sutartį jos atlikti darbai yra susiję, kadangi buvo atlikti ant to paties pastato stogo ir bendras tokių darbų rezultatas – 51,64 proc. pastato stogo dangos įrengimas. Todėl ieškovei apskaičiuojant žalą pagal Sutartį tokiu metodu, kuomet procentais (51,64 proc.) nustatoma galutinė atsakovės įrengtos stogo dangos apimtis ir pagal paminėtą procentą, lyginant su bendra darbų kiekių žiniaraštyje nustatyta, pastato stogo trūkumams šalinti priskirta suma, nustatoma ieškovės deklaruojamos žalos suma, laikytina, kad į paminėtą 51,64 proc. „perdarytinų“ stogo dangos įrengimo darbų kiekį yra atitinkamai įskaičiuoti visi darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti atsakovės atlikti „perdarytini“ darbai, įskaitant ir tuos darbus, kuriuos ieškovė nurodė kaip pagal Susitarimą atliktus „perdarytinus“ darbus.

17.       Teismas atkreipia dėmesį, jog šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei pagal dvi atskiras rangos sutartis: a) pagal 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutartį Nr. 07/06/0424-1405, kuria atsakovė įsipareigojo atlikti stogo įrengimo darbus ašyse H-C : 2-2; C-C:2-10; 10-10:C-M; H-H:10-5 (pradinio ieškinio priedas Nr. 3), bei šios sutarties pagrindu sudarytus atliktų darbų aktus (pradinio ieškinio priedas Nr. 4). 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutarties Nr. 07/06/0424-1405 1.2. punkte yra nurodyta: „<…> Sutarties objekto kaina: 356705 lt. Įskaitant PVM <…>“. Susumavus pateikiamų PVM sąskaitos – faktūros Serija DAI Nr. 0000253, PVM sąskaitos – faktūros Serija DAI Nr. 0000258, PVM sąskaitos – faktūros Serija DAI Nr. 0000263 sumas (96.967,68 Lt + 121.148,24 Lt + 138.588,64 Lt) matyti, kad šios sumos atitinka bendrą 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutarties Nr. 07/06/0424-1405 kainą (356 704,56 Lt). Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog minėta statybos rangos sutartis yra atskira rangos sutartis, kurios pagrindu atsakovė atliko 51,64 proc. visos (duomenys neskelbtini) stogo dangos (834,50 m2 /1616 m2) įrengimo darbus. 

18.       Be to, kaip jau buvo minėta, 2007 m. lapkričio 6 d. ieškovė, atsakovė ir UAB MSC STATYBA“ pasirašė susitarimą dėl sutarčių dalinio pakeitimo (pradinio ieškinio priedas Nr. 8), kuriuo UAB MSC STATYBA“ perleido atsakovei dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų, t. y. ugniasienių ir ventiliacijos šachtų vertikalių paviršių, stogo vertikalių sienų ant karkaso apšiltinimo, parapetų apskardinimo ir stogo apsauginės tvorelės įrengimo darbus. Šio susitarimo pagrindu atsakovė atliko rangos darbus bei ieškovei pateikė visiškai kitus 2007 m. lapkričio mėnesio, 2007 m. gruodžio mėnesio atliktų darbų aktus bei sąskaitas (pradinio ieškinio priedas Nr. 9). 2007 m. lapkričio 6 d. susitarimo 1 p. nurodoma: „<…> MSC STATYBA perleidžia DAILAI pagal su AB-F „VITI“ sudarytą 2007-08-02 STATYBOS RANGOS SUTARTĮ NR. 07/08/02 dalį priklausančių atlikti sutartinių darbų <…>“. O 2007 m. rugpjūčio 2 d. Statybos rangos sutarties 1.1. p. yra nurodyta, kad darbai apima pastato ašis N-V, 1-10, t. y. kitas ašis, nei nurodytas 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutartyje Nr. 07/06/0424-1405. Taigi, teismas pastebi, kad 2007 m. lapkričio 6 d. susitarimo pagrindu atsakovė vykdė rangos darbus kitose stogo vietose (ašyse), nei nurodytas 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutartyje Nr. 07/06/0424-1405.

19.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog 2007 m. rugpjūčio 24 d. statybos rangos sutartimi Nr. 07/06/0424-1405 atsakovė atliko 51,64 proc. visos (duomenys neskelbtini) stogo dangos (834,50 m2 /1616 m2) įrengimo darbus. Tuo tarpu pagal 2007 m. lapkričio 6 d. ieškovės, atsakovės ir UAB MSC STATYBA“ pasirašytą susitarimą dėl sutarčių dalinio pakeitimo (ieškinio priedas Nr. 8) atsakovė atliko rangos darbus kitose stogo vietose (nei nurodytas 2007 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje), todėl ieškovė turėjo teisę reikšti šioje byloje papildomą reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir priešingai nei nurodo atsakovė, tai nelaikytina reikalavimo pareiškimu „antrą kartą“. Taigi, atsakovės argumentai, jog į paminėtą 51,64 proc. „perdarytinų“ stogo dangos įrengimo darbų kiekį yra atitinkamai įskaičiuoti visi darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti atsakovės atlikti „perdarytini“ darbai, įskaitant ir tuos darbus, kuriuos ieškovė nurodė kaip pagal Susitarimą atliktus „perdarytinus“ darbus, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

20.       Atsakovė taip pat nurodo, jog ji buvo tik viena iš stogo įrengimo darbus atlikusių subrangovų. Todėl, siekiant objektyviai nustatyti atsakovei tenkantį atlygintinos žalos dydį, būtina tiksliai nustatyti kiekvienam iš subrangovų tenkančios atsakomybės dydį, t. y. nustatyti kiek ir kokių darbų yra atlikęs kiekvienas subrangovas ir tik vėliau išvesti kiekvienam subrangovui tenkančią atliktų darbų proporciją (%), pagal kurią būtų nustatytas subrangovo atlygintinas žalos dydis. Teismas nesutikdamas su atsakovės nurodytais argumentais atkreipia dėmesį, jog kaip jau buvo minėta, byloje įrodymų, jog darbus atliko kiti rangovai/subrangovai, nėra (CPK 178 straipsnis). Be to, viso namo (duomenys neskelbtini) stogo įrengimui buvo pasirašytos rangos sutartys su UAB „Daila“ ir UAB „MSC Statyba“. Kadangi UAB „MSC Statyba“ nesavalaikiai vykdė rangos darbus, šio rangovo darbų frontą perėmė 2007 m. lapkričio 6 d. susitarimu UAB „Daila“. Kaip jau buvo minėta, visą (duomenys neskelbtini) namo stogo įrengimą pabaigė būtent UAB „Daila“. Taip pat pagal šioje byloje pateiktus atliktų darbų aktus (pradinio ieškinio priedai Nr. 4 ir Nr. 9) matyti, kad rangos darbai buvo „aktuojami“ ne procentine išraiška, bet kiekine (mato vienetai – „100m2“, „m2“, „100m“, „m“) išraiška. Taigi, nustatant atsakovės atliktų rangos darbų apimtį, teismo vertinimu, nėra jokio tikslo/pagrindo vertinti kitų rangovų atliktų darbų apimtį, siekiant nustatyti atsakovės atliktų rangos darbų kiekį. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, jog siekiant objektyviai nustatyti atsakovei tenkantį atlygintinos žalos dydį, būtina tiksliai nustatyti kiekvienam iš subrangovų tenkančios atsakomybės dydį, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

21.       Pažymėtina, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

22.       Atsakovė nurodo, jog apskaičiuojant žalą panaudoti didesni darbų įkainiai, negu numatyta darbų kiekių žiniaraštyje, pvz., pradinio ieškinio 22 punkte pateikiamos lentelės 1 grafoje nurodyta, kad parapetų apskardinimo kv. m. įkainis yra 19,4681 Eur, tačiau darbų kiekių žiniaraščio 48 p. aiškiai nurodyta, kad šio stogo įrengimo darbų rūšies, t. y. parapetų dengimo skarda kv. m. įkainis yra 17,2705 Eur. Atsakovė pabrėžia, kad ieškovė pripažino nurodytą neatitikimą, tačiau patikslintame ieškinyje pateikiamos lentelės 1 grafoje (pozicijoje) nurodė tą patį klaidingą, darbų kiekių žiniaraščio 49 p. pažymėtą parapetų apskardinimo kv. m. įkainį – 19,4681 Eur, nors kaip pati ieškovė pažymėjo, šiuo atveju turėtų būti taikomas mažesnis, darbų kiekių žiniaraščio 48 p. nurodytas parapetų dengimo skarda kv. m. įkainis – 17,2705 Eur.

23.       Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė nustatė, kad pradinio ieškinio 22 punkto lentelės vykdytuose skaičiavimuose dviejuose vietose yra netikslumų, kurių pagrindu turėtų būti tikslinama reiškiamo reikalavimo suma. Atsižvelgiant į tai, ieškovė perskaičiavo žalos dydį pagal Susitarimą ir pateikė patikslintą ieškinį. Ieškovė apskaičiuodama žalos dydį už atsakovės atliktus „Vidinių, išorinių kampų tvirtinimas, kai jungtys skardos profilių“ darbus (pradinio ieškinio priedas Nr. 9, atliktų darbų aktas 2007 m. 11 mėn.) taikė darbų kiekio žiniaraščio 49 ir 48 pozicijas (pradinio ieškinio 22 punkte esančios lentelės 3 pozicija). Ieškovė patikslintame ieškinyje pabrėžė, jog minėtiems darbams pagal UAB „Sistela“ statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo sistemą darbų atitikmuo pagal darbų kiekio žiniaraštį yra tik 48 pozicija „parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales“. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovė patikslintu ieškiniu tikslino ne pateikiamos lentelės 1 poziciją (kaip nurodo atsakovė), kurioje nurodyti kiti darbai, t. y. darbų kiekių žiniaraščio 49 p. pažymėti darbai (parapetų apskardinimo kv. m. įkainis – 19,4681 Eur), o tikslino pradinio ieškinio 22 punkte lentelėje nurodytą 3 poziciją, kurioje buvo nurodyti darbai atitinkantys darbų kiekio žiniaraščio 48 ir 49 punktus. Kaip matyti, ieškovė ir nurodė, jog minėtoje lentelės pozicijoje lieka tik darbų kiekių žiniaraščio 48 p. nurodytas parapetų dengimo skarda kv. m. įkainis – 17,2705 Eur. Taigi, už atliktus „Vidinių, išorinių kampų tvirtinimas, kai jungtys skardos profilių“ darbus nurodytas įkainis atitinka žiniaraščio 48 punktą.

24.       Nors atsakovė nurodė, kad pareiškime dėl ieškinio dalyko patikslinimo ieškovė pripažino nurodytą neatitikimą, tačiau, patikslintame ieškinyje pateikiamos lentelės 1 grafoje (pozicijoje) nurodė tą patį klaidingą, darbų kiekių žiniaraščio 49 p. pažymėtą parapetų apskardinimo kv. m. įkainį – 19,4681 Eur, tačiau kaip matyti, minėtos lentelės pirmos pozicijos ieškovė netikslino, nes tokie darbai „Parapetų apskardinimo kiekis pagal 2007 m. 11 mėn. atliktų darbų aktą sudaro 86 kv. m.“, kurio pagal darbų žiniaraščio įkainis ir yra 19,4681 Eur, buvo atlikti atsakovės. Taigi, šiuo atveju matyti, jog atsakovė ieškovės nurodytoje lentelė maišo atliktus darbus (jų rūšis) ir jų įkainius, nes nustatyta, kad ieškovė patikslintame ieškinyje pateiktos lentelės 1 pozicijoje nurodė, jog atsakovės atlikti darbai ir jų kiekiai – „Parapetų apskardinimo kiekis pagal 2007 m. 11 mėn. atliktų darbų aktą sudaro 86 kv. m.“ pagal žiniaraščio 49 punktą įkainis atitinka (19,4681 Eur), o pateiktos lentelės 3 pozicijoje vietoj atliktų darbų nurodytų žiniaraščio 48 ir 49 punktuose, liko tik žiniaraščio 48 punkte nurodyti darbai ir jų kiekiai, t. y. „Vidinių, išorinių kampų tvirtinimas, kai jungtys skardos profilių“ ir šių darbų nurodytas įkainis (17,2705 Eur) atitinka žiniaraščio 48 punktą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai dėl nurodytų darbų ir įkainio neatitikimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

25.       Atsakovė nurodo, kad patikslinto ieškinio 3 grafoje (pozicijoje) nurodyti atsakovės atlikti darbai – „vidinių, išorinių kampų tvirtinimas“ yra nepagrįstai sutapatinti su aprašytais parapetų apskardinimo darbais, nurodytais darbų kiekių žiniaraščio 48 p., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad minėtame 48 punkte nurodyti darbai vadinasi „Parapetų, stogelių (kaminų) dengimas skarda, pagaminant detales. Be to, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai yra tie patys parapetai, kuriuos atsakovė įrenginėjo. Taigi, nors minėtoje lentelėje darbai įvardinti kaip „vidinių, išorinių kampų tvirtinimas“, tačiau iš esmės tai yra tie patys apskardinimo darbai kaip nurodyta žiniaraščio 48 punkte, kuriuos, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė atliko. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė pagrįstai įtraukė minėtus darbus į žalos apskaičiavimą.

26.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškinyje nurodyta visų stogo dangos įrengimo darbų, skirtų „perdaryti“ atsakovės atliktus darbus, kaina sudaro ieškovės reikalaujamą priteisti 107 284,02 Eur nuostolių sumą, kuri kartu apima ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumą. Atsakovės teigimu, stogo įrengimo darbai yra priskiriami rangos darbams, kuriems taikomas atvirkštinis PVM apmokestinimas, kas reiškia, jog PVM sumą apmoka ne rangos darbų kainą apmokantis asmuo, bet rangos darbų kainos apmokėjimo reikalaujantis asmuo (šiuo atveju ieškovė).

27.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal šio straipsnio 4 dalį, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.

28.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei pagal dvi atskiras rangos sutartis. Tiek Statybos rangos sutartyje, tiek 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarime buvo nurodytos objekto kainos įskaitant PVM. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 26 d. nutartimi priteisė iš ieškovės sumą statinių trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti įskaitant ir PVM. Šiuo atveju akivaizdu, jog į ieškovės patirtos žalos sumą įeina ir PVM, todėl visų stogo dangos įrengimo darbų, skirtų „perdaryti“ atsakovės atliktus darbus, kaina sudaro ieškovės reikalaujama priteisti 107 284,02 Eur nuostolių suma, kuri, teismo vertinimu, pagrįstai kartu apima ir PVM sumą (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

29.        Kadangi dėl kitų ieškovės patikslintame ieškinyje atliktų skaičiavimų ginčo nėra, t. y. atsakovė neginčija kitus atliktus darbus, jų kiekius bei įkainius, teismas plačiau ties nurodytais aspektais nepasisako. Pabrėžtina ir tai, jog byloje nustačius, jog atsakovės atlikti darbai, jų kiekiai ir darbų kiekių žiniaraštyje nurodyti įkainiai atitinka ieškovės nurodytus įkainius, teismas sutinka su ieškovės patikslintame ieškinyje nurodytais skaičiavimais (kurių atsakovė neginčijo) dėl netinkamai atliktų darbų „perdarymo“ išlaidų (žalos dydžio) ir plačiau šiuo aspektu taip pat nepasisako.

30.       Taigi, kaip jau buvo nustatyta, iš viso pagal Susitarimą padaryta žala sudaro 15 404,16 Eur (14 542,70 Eur + 861,46 Eur). .Kadangi bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė netinkamai atliko darbus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovei priteisti 15 404,16 Eur dydžio žalą už atsakovės netinkamai atliktų darbų „perdarymo“ išlaidas pagal 2007 m. lapkričio 6 d. Susitarimą ir darbų kiekių žiniaraštyje nurodytas kainas (pradinio ieškinio priedai Nr. 7. Nr. 9). Byloje nustačius, jog patikslina bendra žalos suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės pagal Rangos sutartį ir Susitarimą yra 107 284,02 Eur (91 879,86 Eur + 15404,16 Eur) ir nustačius, jog atsakovė netinkamai atliko nurodytus darbus, teismas priteisia ieškovei iš atsakovės iš viso 107 284,02 Eur dydžio žalos atlyginimą (CK 6.695 straipsnio 1 dalis, (CK 6.684 straipsnio 1 dalis).

Dėl garantinio termino

31.       Atsakovė nurodo, jog atliktiems rangos darbams yra suėjęs garantinis terminas. Sutarties 6.2 p. numatyta, jog atsakovė garantuoja atliktų darbų kokybę 5 metus, skaičiuojant garantinį terminą nuo darbų priėmimo datos. Kai įstatymu ar sutartimi yra nustatytas darbų rezultato kokybės garantinis terminas, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą (CK 6.666 straipsnio 3 dalis). Atsakovės teigimu, paskutinis atliktų darbų aktas šalių pasirašytas 2007 m. gruodžio mėn., taigi, penkerių metų garantinis terminas pasibaigė vėliausiai 2013 m. sausio 1 d.

32.       Teismas atkreipia dėmesį, jog Namai (duomenys neskelbtini) buvo pripažinti tinkamais naudoti 2009 m. balandžio 2 d. ir tik nuo statinių pripažinimo tinkamais naudoti galėtų būti skaičiuojami garantiniai terminai. Statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, jog statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatymo nustatytą laikotarpį. Taigi, šio įstatymo imperatyviosiomis normomis nustatyto reguliavimo paskirtis yra užtikrinti, kad rangovo pareiga garantuoti statinio kokybę galiotų įstatymo nustatytą laikotarpį ir kad per šį laikotarpį rangovas atsakytų tuo atveju, kai per įstatymo nustatytą terminą statinys sugriūna ar neatitinka kokybės reikalavimų. Įstatymo nustatytas statinio garantinis terminas skaičiuojamas nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti dienos, o tai reiškia, kad jis taikomas darbų rezultato eksploatavimo laikotarpiu ir iš esmės yra skirtas asmenų, eksploatuojančių statinį, interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-129-1075/2020).

33.       Nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-8- 450/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6), t. y. byloje, kurioje dalyvavo trečiuoju asmeniu ir atsakovė, buvo konstatuota: „<…> ieškovė garantiniu laikotarpiu 2013 m. balandžio 22 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl vengimo pašalinti statybos defektus naujai pastatytuose daugiabučiuose namuose adresu (duomenys neskelbtini) ir kartu su šia pretenzija pateikė ankstesnes pavienių Gyvenamųjų namų gyventojų pretenzijas bei susirašinėjimą su atsakove. Ieškovė pirminį ieškinį teismui pateikė 2014 m. balandžio 2 d. prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovės avansu išlaidas statybos defektams pašalinti – preliminariai 845 642,00 Lt (244 914,85 Eur). Kadangi ginčo santykiui taikytinas CK 6.667 straipsnio 1 dalimi apibrėžtas vienerių metų ieškinio senaties terminas, pagal to paties straipsnio 3 dalį skaičiuotinas nuo ieškovės pareiškimo apie trūkumus momento, darytina išvada, kad ieškovė šio ieškinio senaties termino nepraleido. <…>“ (nutarties 43 p.). Taigi, atsakovė, dalyvaudama minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023, žinojo tiek apie garantiniu laikotarpiu pareikštą pretenziją, tiek apie šios pretenzijos turinį ir kt. Šiuo atveju sutiktina su ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, jog atsakovė to nesuprasti tiesiog negalėjo, kadangi į civilinės bylos Nr. e2A-8-450/2023 procesą ji buvo įtrauktas tuo pagrindu, kad byloje priimtas sprendimas gali lemti jos pareigas ateityje, t. y. pareigas atlyginti ieškovei žalą šioje byloje.

34.       Šiuo atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad ieškovė negalėjo anksčiau identifikuoti atsakovės padarytos žalos dydžio ir masto. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6) ekspertizės aktas buvo sudarytas tik 2022 m. rugsėjo 22 d., o nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 buvo priimta tik 2023 m. sausio 26 d., kuria buvo pritarta eksperto išvadoms bei eksperto padarytam žalos dydžio skaičiavimui. Tuo tarpu šioje byloje ieškinys yra pareikštas 2023 m. kovo 31 d., t. y. praėjus vos dviem mėnesiams nuo 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, kurioje be kita ko buvo konstatuoti faktai apie UAB „Daila“ nekokybiškai atliktus rangos darbus, priėmimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrindo pripažinti, jog atliktiems rangos darbams yra suėjęs garantinis terminas, nėra. Dėl šios priežasties, atsakovės nurodyti argumentai dėl garantinio termino suėjimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl atsakovės pareigos atlyginti žalą už procesines palūkanas

35.       Bylos duomenimis nustatyta, jog 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi iš ieškovės buvo priteista 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos 2014 m. balandžio 2 d. iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovės teigimu, procesinės palūkanos taip pat yra ieškovės patirta tiesioginė žala, kurią atsakovė privalo atlyginti savo atsakomybės apimtyje. Ieškovė nurodė, jog jai priteistų procesinių palūkanų žalos dydis apskaičiuojamas atsakovei nuo 107 284,02 Eur sumos, taikant priteistą 5 proc. metinį tarifą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2014 m. balandžio 2 d. iki šio ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. 2023 m. kovo 22 d. Iš viso bendra minėtų palūkanų suma sudaro 48 116,15 Eur.

36.       Atsakovė nurodė, jog ji su ieškove sudarydama sutartį negalėjo protingai numatyti, kad ieškovė atsisakys šalinti pastatų trūkumus ir dėl to vėliau bus užvesta civilinė byla, kurios nagrinėjimas truks beveik 9 metus, ir kurią ieškovė pralaimės. Atsakovė nurodo, jog kitoje byloje teismo nustatytos aplinkybės dėl ieškovės netinkamo procesinio elgesio – Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-115-431/2020 priimto sprendimo (pradinio ieškinio priedas Nr. 1) 15-16 puslapiuose yra nurodyta, jog ieškovė (toje byloje atsakovė) tyčia neteikė į bylą iš jo išreikalautų dokumentų, vilkino bylą ir pan.

37.       Teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovės nurodytame Vilniaus apygardos teismo sprendime . e2- 115-431/2020 nėra konstatuoti ieškovės procesiniai pažeidimai, susiję su nagrinėtos bylos vilkinimu bei byloje nėra duomenų, jog ieškovė vilkino nurodytą bylą. Minimos civilinės bylos ilgą trukmę daugiausiai nulėmė ilgai vykdytos pirminė D. K. ekspertizė, papildoma D. K. ekspertizė bei pakartotinė V. G. ekspertizė. Vien tai, kad ieškovei nepavyko pateikti teismui kitoje byloje tam tikrų įrodymų, niekaip nėra susiję su bylos trukme. Atsižvelgiant į tai, tokie atsakovės argumentai laikytini deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

38.       Atsakovė taip pat nurodo, jog ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių įrodymų, kad realiai patyrė iš atsakovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą.

39.       Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CK 6.252 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl skolininko tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. CK 6.258 straipsnio 4 dalies normą aiškinant kartu su CK 6.252 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į tarptautinių sutarčių teisės kodifikavimo aktų principus, konstatuotina, kad tais atvejais, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės tyčia ar dėl didelio neatsargumo (didelio aplaidumo), jam kyla pareiga atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius, priežastiniu ryšiu susijusius su sutarties pažeidimu, net ir tais atvejais, kai tokio dydžio nuostolių, sudarydamas sutartį, jis negalėjo numatyti kaip sutarties neįvykdymo pasekmės. Toks aiškinimas papildomai patvirtinamas tuo, kad CK 6.258 straipsnio 4 dalyje nustatytas įmonės (verslininko) atsakomybės apribojimas „numatomais nuostoliais“ sietinas su CK 6.256 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės (verslininko) atsakomybe be kaltės, taip siekiant apibrėžti atsakomybės ribas, tačiau konstatavus tyčią ar didelį neatsargumą šis skolininko atsakomybės apribojimas nebetenka teisėto pagrindo ir gali reikšti kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2013).

40.       Šiuo atveju atsakovė 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-8-450/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6) dalyvavo trečiuoju asmeniu. Kaip jau buvo minėta, į civilinės bylos Nr. e2A-8-450/2023 procesą atsakovė buvo įtraukta tuo pagrindu, kad byloje priimtas sprendimas gali lemti jos pareigas ateityje, t. y. pareigas atlyginti ieškovei žalą šioje byloje. Be to, 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) stogas yra įrengtas netinkamai; gyvenamųjų namų stogai, tame tarpe (duomenys neskelbtini) įrengti nesilaikant Statybos įstatymo ir normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų (2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 55-57 skirsniai; Ekspertizės akto išvados 64-66 psl.). Taip pat įrodyta, kad stogų įrengimo statybos procesas buvo vykdomas nesilaikant teisės aktuose nustatytų technologinių reikalavimų, darbai atlikti nekokybiškai, neatlikta dalis darbų, privalomi pagal technologinius reikalavimus. Pabrėžtina, jog atsakovė tiesiogiai vykdė (duomenys neskelbtini) dalies stogo įrengimo darbus pagal Rangos sutartį, todėl ji privalėjo darbus atlikti kokybiškai, laikantis normatyvinių teisės aktų reikalavimų, darbus atlikti technologiškai teisingai. Dėl atsakovės, kaip rangovo, netinkamų pareigų vykdymo buvo padaryti stogų defektai ir atsirado ieškovei žala. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė, dalyvaudama minėtoje byloje, galėjo numatyti nuostolių atsiradimą.

41.       Pažymėtina ir tai, jog ieškovė pateikė byloje įrodymus apie tai, kokia apimtimi ji įvykdė 2023 m. sausio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, t. y. ieškovė pateikė įrodymus, jog antstolis Vytautas Mitkus vykdomojoje byloje 0240/23/00208 iš ieškovės laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 27 d. iki 2024 m. balandžio 11 d. jau išieškojo 741 031,24 Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog ieškovė realiai patyrė/patiria nuostolius, antstolis toliau išieško piniginės lėšas iš ieškovės, todėl atsakovės argumentai, jog ieškovė nėra pateikusi jokių įrodymų, kad realiai patyrė iš atsakovės reikalaujamą priteisti nuostolių sumą yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

42.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir nustačius, jog ieškovė patyrė žalą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistų palūkanų ir įvertinus tai, jog iš esmės minėtos palūkanos buvo priteistos, nes atsakovė netinkamai vykdė Rangos sutartį, teismas sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovės 48 116,15 Eur dydžio žalą.

43.       Taigi, iš viso ieškovei iš atsakovės priteistinos žalos dydis sudaro 155 400,17 Eur (107 284,02 Eur (pagal Rangos sutartį ir Susitarimą) + 48 116,15 Eur (žala dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi priteistų palūkanų)). Kadangi byloje duomenų, jog atsakovė atlygino žalą ieškovei, nėra (CPK 178 straipsnis), teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 155 400,17 Eur žalai atlyginti tenkina (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.695 straipsnio 1 dalis).

44.       Sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, kiti šalių argumentai neturi esminės įtakos klausimo išsprendimo rezultatui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands).

45.       CK

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

47.       Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė patyrė 2 601,50 Eur išlaidų advokato pagalbai bei patyrė 2 282,00 Eur bylinėjimosi išlaidų žyminiam mokesčiui apmokėti. Taip pat 2024 m. kovo 28 d. ieškovė teismui pateikė įrodymus, jog patyrė papildomai 1 925,11 Eur išlaidų advokato pagalbai (DOK – 11576) Atsižvelgiant į tai, ieškovė prašo iš atsakovės UAB „Daila“ priteisti iš viso patirtų 6 808,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

48.       Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Nustatant priteistino užmokesčio dydį, atsižvelgtina į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes.

49.       Kaip jau minėta, ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 6 808,61 Eur dydžio išlaidas už teiktą advokato pagalbą (4 526,61 Eur) bei už sumokėtą žyminį mokestį (2 282,00 Eur). Įvertinęs prašymų ir juos pagrindžiančių įrodymų apie patirtas išlaidas turinį, proceso trukmę ir eigą, bylos apimtį, teismo posėdžių skaičių, ginčo teisinių ir faktinių klausimų sudėtingumą, teismas sprendžia, kad šios išlaidos pagrįstos. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, o prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomendacinių dydžių (rekomendacijų 8.2, 8.17, 8.19 p.) ir nėra kitų pagrindų jas mažinti, teismas tenkina ieškovės prašymą ir priteisia 6 808,61 Eur bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės (CPK 93 - 98 straipsniai).

50.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

Dėl taikos sutarties sudarymo galimybės

51.       Teismas išaiškina, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.695 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Firma VITI“ iš atsakovės UAB „Daila“ 155 400,17 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt penki tūkstančiai keturi šimtai eurų 17 ct) žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (155 400,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. balandžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei UAB „Firma VITI“ iš atsakovės UAB „Daila“ 6 808,61 Eur (šeši tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoni eurai 61 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas išaiškina šalims, kad pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 4 dalį per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį dėl ginčo esmės ir pateikti ją teismui tvirtinti po sprendimo priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tokiu atveju teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia, grąžinant 75 procentų žyminio mokesčio. Kol sprendžiamas taikos sutarties tvirtinimo klausimas, apeliacinio skundo padavimo termino eiga sustabdoma. Įsiteisėjusius teismo sprendimui, šalys turi teisę sudaryti taikos sutartį vykdymo procese (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, 6.145 - 6.153 straipsniai, CPK 7 straipsnis, 8 straipsnis, 79 dalis, 177 - 179 straipsniai, 182 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                Vaclovas Paulikas