Administracinio nusižengimo byla Nr. II-466-1017/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02845-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2019 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė,
sekretoriaujant Ilonai Banel,
dalyvaujant skundą padavusiam M. J.,
nukentėjusiajam K. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio ir deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-9332-2019 panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-9332-2019 M. J. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairuodamas maršrutinį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., priversdamas vairuotoją keisti važiavimo kryptį, ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. maršrutinio autobuso keleiviams ir Subaru vairuotojui; šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 104 punktus. Jam paskirta administracinė nuobauda – 200 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti kelių transporto priemones 4 mėnesius (b. l. 8-9).
Vilniaus miesto apylinkės teismui M. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį jo atžvilgiu nutraukti. Skunde pareiškėjas nurodė, kad:
1) nutarimas priimtas neobjektyviai, neištyrus visų eismo įvykio įrodymų ir faktų visumos. Pareiškėjas skunde neigia nutarime nustatytą eismo įvykio mechanizmą ir savo kaltę, nurodydamas, jog eismo įvykis kilo dėl Subaru automobilio vairuotojo K. K. Kelių eismo taisyklių pažeidimo, o būtent dėl to, kad pastarasis atliko draudžiamą veiksmą – lenkė jo vairuojamą autobusą draudžiamoje vietoje, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, kirsdamas dvi ištisines linijas, po ko išsigandęs priešpriešai važiuojančio automobilio, staiga stabdė, metėsi į dešinę pusę, užkabindamas autobusą šonine dalimi. Minėtos aplinkybės yra užfiksuotos autobuso Solaris priekinio ir šoninio vaizdo kameromis. Tuo tarpu pareiškėjo veiksmuose nebuvo nei tyčios, nei kaltės. Tai ne pareiškėjo veiksmai išprovokavo Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkimą per dvi ištisines juostas, nes autobuso vairuotojas neišvažiavo staiga į antrą eismo juostą, jis rodė kairį posūkį, važiavo mažu – 30/40 km/h greičiu, jo gabaritai vientisi, automobilio Subaru Legacy vairuotojas turėjo puikią galimybę matyti kelio dalyvius ir jų veiksmus, tačiau jis važiavo dvigubai didesniu nei autobuso greičiu. Taigi, pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nėra ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyto požymio – vertimo kitą eismo dalyvį staiga keisti eismo kryptį. Jo vairuojamas autobusas pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kuria važiuoti KET taisyklės jam nedraudžia, jo veiksmai Subaru vairuotojui buvo matomi iš toli, todėl šis turėjo galimybę sustoti ir praleidęs autobusą važiuoti iš paskos, tačiau jis pasirinko laisva valia autobuso lenkimą priešpriešine eismo juosta, kertant dvi ištisines linijas.
2) Į eismo įvykio vietą atvykęs pareigūnas netinkamai ištyrė eismo įvykio aplinkybes, todėl surašė į jį tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, vadovaudamasis iš esmės tik transporto priemonių išsidėstymu kelyje bei didesne dalimi K. K. paaiškinimais, neperžiūrėjęs autobuse įrengtų dviejų vaizdo kamerų įrašų. Skunde nurodoma, kad bylos tyrimas buvo atliktas tendencingai ir neprofesionaliai, ignoruojant paties K. K. paaiškinimuose nurodytus faktus, kuriuose jis pripažino daręs lenkimo manevrą, iš pareiškėjo buvo paimtas paaiškinimas, neatsižvelgiant į jo streso būseną, pradžioje tyrimo, prieš surašant protokolą, buvo peržiūrėtas tik vienos autobuso kameros vaizdo įrašas, jo buvo prašoma rašyti pakartotinį paaiškinimą namuose, o kitam vairuotojui leista perrašyti paaiškinimą, netenkinti pareiškėjo prašymai pakeisti bylą tiriantį ir nagrinėjantį pareigūną, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
3) VPK pateikti vaizdo įrašai yra ne vienodo lygiagretumo, skirtingos trukmės, nors abi kameros fiksuoja tuo pačiu metu ir laiku. Priekinės kameros vaizdo įrašas pateiktas nuo Kareivių-Kalvarijų sankryžos, o antras įrašas iš salono kameros, kai autobusas Solaris jau antroje eismo juostoje, o automobilis Subaru Legacy pradeda lenkimą nuo galinės dalies autobusui. Subaru lenkimas prasidėjo nuo Kalvarijų g. 165, ir tęsėsi iki Kalvarijų g. 173 9 sekundes, jo greitis buvo vienodas ir nekintantis, kas rodo jo sąmoningą tikslingą, chuliganišką autobuso lenkimą.
4) Pareiškėjas pabrėžė, jog jis 6 metus dirba profesionaliu autobuso vairuotoju, virš 20 metų vairuoja transporto priemones, teisė vairuoti transporto priemones yra jam būtina kasdien, nes darbas – vienintelis jo pragyvenimo šaltinis, specialiosios teisės atėmimas yra neproporcinga ir neteisinga bausmė vairuotojui (b. l. 2-5).
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba, atsiliepime į skundą prašė jo netenkinti. Institucija nurodė palaikanti 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą. Vilniaus aps. VPK KPV AVS vyresnysis specialistas A. T. išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, atsižvelgdamas į byloje surinktus duomenis, lengvinančias aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Asmens patraukimo atsakomybėn motyvai yra išdėstyti 2019 m. gegužės 8 d. nutarime. Asmuo padarė vieną iš grubiausių KET pažeidimų, pavojingai vairavo transporto priemonę – autobusą, tokiais veiksmai sukėlė pavojų eismo saugumui. Teismų praktikoje konstatuota, kad administracine nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nagrinėjant bylą, teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, skirta administracinė nuobauda sankcijos ribose. Keisti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu M. J. palaikė savo skundą ir nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. jis važiavo Kalvarijų gatve (duomenys neskelbtini) maršruto autobusu, stodamas kiekvienoje stotelėje. Automobilių nebuvo, jis važiavo į Naujakiemio stotelę, priešais jį važiavo du autobusai. Jis išvažiavo iš stotelės, pavažiavo pirmąja eismo juosta, pažiūrėjo per veidrodį, kad nieko nėra ir persirikiavo į kitą juostą. Liko kampas autobuso ant juostos ir pamatė per veidrodį atlekiantį Subaru, tačiau šis automobilis buvo nuo jo toli. Kai jis važiavo pirma juosta, antroji juosta buvo tuščia. Kadangi autobusas trumpas, jo galas negalėjo likti kitoje juostoje ir jis negali būti nematomas. Jis pastebėjo atlekiantį automobilį Subaru, kai autobuso priekis jau 70 procentų buvo antroje juostoje, o galas buvo likęs pirmoje, pastebėjo jo šviesas, pažiūrėjo atstumą. Paskui jis persirikiavęs važiavo tiesiai, atlėkė iš galo Subaru automobilis ir nestabdydamas važiavo tiesiai per dvi ištisines linijas į priešpriešinio eismo juostą. Subaru vairuotojas nestabdė, o privažiavęs prie autobuso galinio šono, nuvažiavo į priešpriešinę juostą. Automobilis Subaru buvo galingas, vairuotojas paspaudęs akceleratorių galėjo aplenkti autobusą, tačiau jis važiavo per dvi ištisines juostas, lenkė, tada stabdė priekyje autobuso, įvyko kontaktas. Jis negalėjo suprasti, kodėl vairuotojas taip elgiasi. Paskui peržiūrėjęs vaizdo įrašus pamatė, jog eismo įvykis įvyko dėl to, kad iš priekio Subaru priešpriešinėje juostoje važiavo kitas automobilis, kurio vairuotojas nepasimetė ir persirikiavo į pirmą eismo juostą, o Subaru vairuotojas išsigando pamatęs iš priekio atvažiuojantį automobilį ir metėsi į autobusą juostą. Pradžioje policijai buvo pateiktas tik vienas priekinės kameros įrašas, kitas buvo nepateiktas iki to laiko, kol viršininkas jo neatleido. Jis skundė policijos pareigūnų veiksmus, kad jie yra šališki, neišreikalavo vaizdo įrašo. Jis pats namuose parašė paaiškinimą, pateikė vaizdo įrašą. Byloje esantį paaiškinimą (b. l. 24) rašė 2019 m. vasario 6 d. įvykio vietoje (b. l. 74).
Pareiškėjas M. J. 2019 m. vasario 6 d. paaiškinime nurodė, jog 2019 m. vasario 6 d. jis vairavo viešojo transporto autobusą Solaris Urbino, (duomenys neskelbtini). Važiavo link Baltupių. Kelio danga – asfaltas šlapias, kelio žymėjimas matomas gerai. Važiuodamas pastebėjo, kaip privažiavęs iš galo automobilis kirto iš karto dvi ištisines ir lenkė priešinga kryptimi. Po to staiga padarė staigų veiksmą į dešinę ir užkabinęs autobusą, užtvėrė jam kelią. Užtvėręs kelią šlagbaumo forma, automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi keleivių buvo pilnas autobusas, staigiai stabdyti negalėjo dėl žmonių saugumo, jų sveikatos išsaugojimo. Pastūmęs Subaru apie vieną metrą, autobusas sustojo. Tada Subaru Legacy pariedėjo į dešinę link šaligatvio ir sustojo, tokį automobilių išsidėstymą rado atvykę policijos pareigūnai. Žmonės sakė, kad nenukentėjo (b. l. 24).
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis K. K. nurodė, kad jis važiuodamas iš darbo įsuko iš Žvalgų gatvės į Kalvarijų gatvę, kur yra stotelė. Pamatęs, kad pirma juosta yra užimta, prieš J. Kazlausko autobuso stotelę jis iš karto persirikiavo į antrą juostą, nes už autobuso stotelės buvo laisva, ir važiavo link Santariškių. Važiuodamas matė pirma eile važiuojant pilna autobusų. Pavažiavus pamatė, kad autobusas bando rikiuotis į jo eilę. Kadangi buvo arti autobuso, jo nuomone, autobuso vairuotojas jį matė. Jis išsigando, pagalvojo, ką šis daro, galvojo jį praleis, tada autobusas užbaigs manevrą, bet toliau pamatė, kad autobusas manevruoja į jo juostą. Kai autobusas pradėjo rikiuotis į jo juostą, jis buvo nuo autobuso maždaug 20-50 metrų atstumu. Autobusui pradėjus rikiuotis, jis nestabdė, nes tikėjosi, jog autobusas jį praleis. Gale buvo pilna mašinų, jei staiga stabdytų, įvyktų avarija. Kai pamatė, kad autobusas dar labiau skuba persirikiuoti, jis jau buvo prie autobuso. Kadangi vairuotojas piktybiškai baigė persirikiavimą, todėl bandė lenkti, užvažiavo ant dvigubos ištisinės juostos. Pravažiuodamas autobusą matė, kad „nepraslys“. Jo Subaru buvo užlindęs prieš autobusą, autobusas toliau tęsė persirikiavimą ir stuktelėjo į jo automobilio Subaru užpakalines dureles, užkabino jo sparną, ir automobilį Subaru apsuko priešais autobuso priekį. Į galines dureles smūgį gavo, kai važiavo pro autobusą, jį iš karto užmetė prieš autobusą ir pasuko. Jį užkabino priekiniu vairuotojo pusės autobuso kampu. Mano, kad autobuso vairuotojas kaltas, nes autobusui pora sekundžių reikėjo nesirikiuoti ir jis būtų pravažiavęs. Jis važiavo maždaug 50 km/h greičiu. Nesuprato, kodėl autobusas jam kelią uždarė. Matė, kad autobuso vairuotojas pasižiūrėjo į veidrodėlį ir vis tiek rikiavosi: jis arba nematė jo, arba ir toliau piktybiškai rikiavosi. Jis autobuso nelenkė, važiavo antra eile, o autobusas įlindo į jo važiuojamą juostą. Schemoje matyti, kad autobuso galas yra ne pirmoje eilėje, ne pilnai persirikiavęs. Grįžti į pirmą eismo juostą jis nebandė, jį užkabino autobusas, todėl įvyko eismo įvykis. Paaiškinimą rašė iš karto po eismo įvykio. Bylos nagrinėjimo metu jam pasakė, kad jo paaiškinimas nelabai koks, davė pavyzdį ir liepė užpildyti trūkstamas detales. Kai jis paskaitė ir papildė paaiškinimą, tą paaiškinimą pridėjo prie pirmojo. Jo klaida, kad abu paaiškinimus datavo vasario 6 data. B. l. 22 yra pirmas jo paaiškinimas po įvykio, o b. l. 23 – antras paaiškinimas. Pareiškėjui irgi buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą, tačiau šis jo nerašė. Jis laukė tris mėnesius, negalėjo tyrėjas nagrinėti bylos be pareiškėjo paaiškinimo. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, jis sumokėjo baudą. Jis vairuotoja automobilį nuo 18 metų, nei karto neturėjo jokio eismo įvykio, buvo tikras, kad autobusas jį praleis (b. l. 74-76).
Įvykio aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiojo K. K. 2019 m. vasario 6 d. rašytiniuose paaiškinimuose.
Pirmame paaiškinime K. K. nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d., apie 16.00 val. važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eile, lenkė autobusą, važiuojantį pirma eile. Staiga autobuso vairuotojas pradėjo sukti į antrą eilę, jam nebaigus aplenkti ir trenkė priekiniu buferiu į jo Subaru Legacy užpakalines (dešinės pusės) keleivio duris. Jį užsuko priešais autobuso priekį ir autobusas stūmė jį kurį laiką nestodamas. Sugadintas visas dešinys Subaru šonas, pradedant nuo užpakalinių durelių, baigiant priekiniu sparnu. Mano, kad šimtu procentų kaltas autobuso vairuotojas, nes jis buvo jį praktiškai jau aplenkęs. Pirmas smūgis buvo į užpakalines (dešinės pusės) keleivio duris (b. l. 22).
Antrame paaiškinime K. K. nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. apie 16.00 val. vairavo jam priklausantį lengvąjį automobilį Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tamsiai pilkos spalvos, įjungtomis trumpomis šviesomis. Važiavo Kalvarijų gatve nuo Žvalgų gatvės link Jeruzalės. Oro sąlygos buvo geros, važiuojamoji dalis šiek tiek drėgna, matomumas geras, eismas vyksta dviem juostomis. Važiavo antra juosta, nes pirmoji buvo užimta kitų automobilių, važiavo 40-50 km/h greičiu. Pirma eismo juosta prieš jį pradėjo važiuoti maršrutinis autobusas. Jam priartėjus prie autobuso, jis pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, kuri buvo užimta, nes jo automobilio priekis jau buvo maždaug prie autobuso vidurinės dalies, vien vertinant pagal jo ilgį. Kadangi paskui jo automobilį važiavo kiti automobiliai, todėl staigiai stabdyti nenorėjo, dėl to, kad iš paskos važiavę automobiliai neatsitrenktų į jo automobilį. Tikėjosi, kad autobuso vairuotojas pamatys jo automobilį, važiuojantį šalia jo ir nedarys manevro į antrą juostą. Deja autobuso vairuotojas tikriausiai nepamatė jo automobilio ir padarė dar staigesnį manevrą persirikiuodamas į antrą eilę. Vengdamas susidūrimo su autobusu, šiek tiek pasitraukė link dvigubos ištisinės linijos, paskutiniu momentu nevalingai išvažiavo viena automobilio puse maždaug 0,5 m už ištisinės dvigubos linijos. Automobilių iš priekio priešpriešine kryptimi nebuvo. Supratęs, kad autobuso vairuotojas pamatė jo automobilį, ir nebaigia persirikiuoti į antrą juostą, bandė pats aplenkti autobusą ir tęsti važiavimą antra eismo juosta. Tačiau automobilis kliudė jo automobilio užpakalinį bamperį ir užpakalines dureles su savo priekiniu bamperio kraštu jo automobilį užsuko skersą, priešais autobuso priekinį bamperį, ir keletą metrų autobusas stūmė jo automobilį šonu. Sulankstytas visas jo automobilio šonas, užpakalinis sparnas, abi durelės ir priekinis sparnas (b. l. 23).
Įvykio aplinkybės nurodytos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse, M.(J.) pranešant apie eismo įvykį, jog Kalvarijų g. 171, link Baltupių susidūrė viešasis autobusas Nr. (duomenys neskelbtini) Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su automobiliu Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19).
Policijos pareigūno I. (I.) A. 2019 m. vasario 6 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. vasario 6 d., 15.50 val. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Kalvarijų g. 171, susidūrė automobilis Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir maršrutinis autobusas Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai nesutaria dėl kaltės. Atvykę nurodytu adresu pamatė automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas K. K. paaiškino, jog važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eismo juosta ir gretima eismo juosta važiavęs autobusas Solaris, valst. Nr. HBV iš pirmos eismo juostos ėmė rikiuotis į antrą. Vairuotojas vengė susidūrimo, tačiau jam nepavyko. Autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. J. paaiškino, kad važiavo Kalvarijų gatve link Jeruzalės, jau pilnai persirikiavęs iš pirmosios eismo juostos į antrą, kai staiga jo vairuojamą autobusą lenkė automobilis „Subaru“, kuris išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkdamas jo autobusą kliudė jo priekinę dalį. Žmonės nenukentėjo. Darytina išvada, kad autobuso vairuotojas rikiuodamasis iš pirmos eismo juostos į pirmąją [turi būti antrąją, teismo vertinimu rašymo apsirikimo klaida], nepamatė ta pačia kryptimi važiuojančio automobilio Subaru, nedavė jam kelio, todėl įvyko susidūrimas. Autobuso vairuotojas negalėjo atsakyti, ką jis veikė antroje eismo juostoje, sakė paaiškinimo nerašysiantis, nes viskas bus vaizdo įraše (autobuse yra įrengta vaizdo stebėjimo-filmavimo įranga). Abu vairuotojai kaltę neigia (b. l. 6).
Eismo įvykio vietos, esančios Vilniuje, Kalvarijų g., schemoje matyti eismo įvykio vieta, automobilių išsidėstymas: autobusas Solaris antroje eismo juostoje, šiek tiek pakrypęs į kairę (nuo galinio dešinio rato 3,8 m, nuo priekinio kairio rato – 4.00 m. iki dešinio kelkraščio), pirmoje eismo juostoje už 0,4 m priešais autobusą, 45 laipsnių kampu pakrypęs į dešinę automobilis Subaru Legacy (b. l. 20).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti automobilių Subaru Legacy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: Subaru apgadinta priekinės dešinės pusės durys, užpakalinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis dešinės pusės sparnas, autobusui Solaris – priekinis bamperis, priekinis stiklas, bagažinės dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 21).
VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė į bylą du vaido įrašus, darytus autobuso Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine ir šonine vaizdo kamera. Abiejų vaizdo įrašų trukmė labai skiriasi; priekine vaizdo kamera ilgesnis, prasidedantis likus 4 min 15 s. iki eismo įvykio, šonine vaizdo kamera labai trumpas – prasidedantis likus 6 s. iki eismo įvykio (b. l. 43, 63).
Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2019 m. kovo 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 10-ANR_P-24727-2019 ir K. K. pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, dėl to, kad jis 2019 m. vasario 6 d. apie 15.50 val. Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairavo automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo antra eismo juosta, atsiradus kliūčiai – besirikiuojančiam į jo eismo juostą autobusui Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nestabdė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lenkė autobusą, grįždamas į eismo juostą susidūrė su autobusu, tuo pažeidė KET 127 ir 128 punktų reikalavimus (b. l. 10).
Skundas netenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų (2017 09 26 įstatymo Nr. XIII-640 redakcija).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.
Nagrinėjamu atveju iš M. J. paaiškinimų teisme ir rašytinių paaiškinimų, K. K. paaiškinimų teisme bei rašytinių paaiškinimų, VšĮ (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų, I. A. tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos su pridėtais papildomais duomenimis bei kitų byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, M. J. vairuojamas maršrutinis autobusas keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, rikiavimosi metu K. K. vairuojamas automobilis, važiuojantis antroje eismo juostoje autobusui iš kairės pusės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, po ko abi transporto priemonės susidūrė.
Abu eismo įvykio dalyviai skirtingai vertina priežastis, dėl kurių automobilio Subaru vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir lenkė autobusą iš kairės. Pareiškėjas nesutinka, kad tokie K. K. manevrai buvo nulemti jo veiksmų, o būtent rikiavimosi į antrą eismo juostą, nepraleidus šia eismo juosta važiuojančio automobilio Subaru. Jis tvirtina, kad rikiavosi į antrą eismo juostą, įsitikinęs, kad tam nėra kliūčių, pilnai persirikiavo ir jam jau judant antra eismo juosta, jį iš chuliganiškų paskatų, pažeisdamas KET reikalavimus, t. y. kirsdamas dvigubą ištisinę liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, autobusą iš kairės lenkė iš paskos važiavusio automobilio Subaru vairuotojas, po to išsigandęs kliūties – priešpriešiais važiuojančio automobilio, staiga bandė sugrįžti į antrą eismo juostą ir susidūrė su šioje eismo juostoje važiavusiu autobusu. Tuo tarpu K. K. duodamas paaiškinimus teisme ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jis važiavo antra eismo juosta, kai jo nematydamas arba tyčia piktybiškai tęsdamas persirikiavimo manevrą autobuso vairuotojas pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrąją, jo automobiliui jau iš esmės susigretinus su autobusu, dėl ko jis buvo priverstas, kad nesusidurtų su autobusu, išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą. Jis tikėjosi, kad autobuso vairuotojas jį pastebės ir rikiavimosi manevro nebaigs, tačiau autobuso vairuotojas vis tiek baigė manevrą, iš esmės jį „išstumdamas“ iš jo eismo juostos į priešpriešinę, dėl ko jis buvo priverstas lenkti autobusą važiuodamas priešpriešine eismo juosta.
Pareiškėjas savo nekaltumą ir poziciją grindžia byloje pateiktais autobuso viduje sumontuotų vaizdo kamerų įrašais. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viena šių kamerų nefiksuoja vaizdo iš autobuso galo, todėl iš esmės jais nėra užfiksuotas momentas, kaip ir kokiu greičiu automobilis Subaru judėjo ir kokiu atstumu buvo nuo autobuso, kai šis pradėjo rikiuotis iš pirmos eismo juostos į antrąją. Vis dėl to autobuso šonine kamera užfiksuotos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjas rašytiniame paaiškinime bei teisme netiksliai nurodė eismo įvykio aplinkybes – autobusas nebuvo pilnai persirikiavęs iš pirmos eismo juostos į antrą ir nevažiavo visiškai tiesiai, kai automobilis Subaru pasirodė jo kairiajame šone.
Šonine vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo įrašas patvirtina, kad autobusas rikiavosi į kairę (iš pirmos eismo juostos į antrą eismo juostą) tuo metu, kai pro jį antra eismo juosta jau važiavo automobilis Subaru. Sulėtinus įrašą, įrašo pradžioje matyti šalia autobuso laisva jo judėjimo krypties eismo juosta, jos kairiame šone matyti dviguba ištisinė linija, pereinanti į punktyrinę, po to vėl į ištisinę, ir matyti, kaip kairė autobuso pusė priartėja prie dvigubos ištisinės juostos, kai juodas automobilis Subaru važiuoja pro autobuso šoną. Ištisinė linija, skirianti priešpriešines eismo juostas visiškai išnyksta iš kameros regos lauko būtent tuo metu, kai automobilio Subaru galas dar tebematyti šalia autobuso priekinės dalies. Sustabdžius šio vaizdo įrašą momentu, kai šalia autobuso pasimato Subaru priekinė dalis, matyti, kad šis automobilis dar visiškai telpa pirmoje eismo juostoje, važiuoja ja, kai greta esantis autobusas dar yra pirmoje eismo juostoje, tačiau automobiliui judant pro autobusą, dėl nuosekliai siaurėjančios antros eismo juostos, kurią vis labiau užima autobusas, Subaru automobilis palaipsniui judėdamas traukiasi į priešpriešinę eismo juostą. Minėtos aplinkybės patvirtina K. K. teiginį, kad jis važiavo savo kraštine (antra) eismo juosta, tačiau autobuso rikiavimosi metu, pasitraukė į priešpriešinę eismo juostą, kadangi jo važiuojamąją užėmė autobusas. Šis vaizdo įrašas patvirtina vairuotojo K. K. parodymus, jiems neprieštarauja, šių duomenų pagrindu bylą nagrinėjęs pareigūnas pagrįstai padarė išvadą, jog M. J. vairuodamas maršrutinį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priversdamas jo vairuotoją keisti važiavimo kryptį, ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą.
Pareiškėjas ginčija ir K. K. nubaudimą pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, nurodydamas, kad būtent Subaru vairuotojo veika turėjo būti kvalifikuojama pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes tai jis lenkė autobusą, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, kirsdamas ištisinę dvigubą liniją.
Teismo vertinimu pareiškėjas nepagrįstai rašytiniuose K. K. paaiškinimuose nurodytas frazes, kad jis lenkė autobusą, vertina kaip jo kaltės pripažinimą. Iš paaiškinimo konteksto matyti, kad K. K. šią frazę vartojo ne lenkimo manevro, numatyto KET 3.9 punkte prasme (lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą). Savo paaiškinime K. K. vartojo šį žodį ta prasme, kad jis važiavo antra eismo juosta pro autobusą važiuojantį pirma eismo juosta: „važiavau Kalvarijų gatve link Jeruzalės antra eile, lenkiau autobusą, važiuojantį pirma eile“, t. y. ne kad persirikiavo lenkimo manevrui į kitą juostą, o tiesiog judėdamas gretima eismo juosta pravažinėjo šalia kitoje juostoje važiuojantį autobusą. Eismo įvykio aplinkybes tyrę vietoje policijos pareigūnai ir nutarimą priėmęs pareigūnas teisingai vertino, kad išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą buvo padarytas ne tikslu aplenkti autobusą, o siekiant išvengti susidūrimo su juo, automobiliui Subaru jo važiuojamoje eismo juostoje nebelikus vietos dėl autobuso persirikiavimo.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms atmetami, kaip nepagrįsti, pareiškėjo skundo argumentai, kad pareigūnas nepagrįstai pirmenybę teikė K. K. parodymams, neatsižvelgė į vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėjo įrodymų vertinimas nesutampa su Institucijos vertinimu, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai.
Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad pareiškėjas M. J. 2019 m. vasario 6 d., apie 15.50 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. 171, vairuodamas maršrutinį autobusą Solaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keitė važiavimo kryptį, t. y. rikiavosi iš pirmos eismo juostos į antrą, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, nedavė kelio gretima antra eismo juosta važiuojančiam automobiliui Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo K. K., priversdamas vairuotoją keisti važiavimo kryptį, ir išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, tuo sukeldamas pavojų eismo saugumui ir eismo dalyviams, t. y. maršrutinio autobuso keleiviams ir Subaru vairuotojui, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 101, 104 punktus. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, abejonių dėl M. J. veiksmų kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Atkreiptinas dėmesys, kad būtent K. K., o ne pareiškėjas buvo nubaustas už paties eismo įvykio sukėlimą, o būtent už tai, kad bandydamas grįžti į eismo juostą susidūrė su autobusu. Tuo tarpu pareiškėjui paskirta nuobauda už pavojaus sukėlimą savo Kelių eismo taisyklių pažeidimu, nes jis privertė kitą vairuotoją staiga keisti važiavimo kryptį, dėl ko vėliau kilo eismo įvykis.
Dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atvykę eismo įvykio tirti pareigūnai nenustatė kaltininko, slapta surašė tarnybinį pranešimą, kuriame apkaltino autobuso vairuotoją, neištyrę visų įrodymų, eismo įvykio aplinkybes nustatė, remdamiesi daugiausiai K. K. parodymais, kurie neatitiko tiesos.
Pagal Patrulių veiklos instrukcijos 47 punktą Policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti <...>. Pagal instrukcijos 49 punktą, iš įvykio vietos policijos patrulis budėtojui pateikia šiuos dokumentus arba vieną iš jų: išsamų tarnybinį pranešimą (su įteikto šaukimo šaknele), administracinio teisės pažeidimo protokolą su medžiaga, pareiškimą. Tarnybinis pranešimas turi būti surašytas išsamiai, aiškiai ir tiksliai įvardytos aplinkybės, informacija turi būti pagal galimybes patikrinta.
Iš minėtų nuostatų matyti, kad tarnybinis pranešimas yra vienas iš byloje surenkamų duomenų įforminimo dokumentų, skirtų bylą tiriančiam pareigūnui. Jį rašantis pareigūnas neprivalo jo surašyti pažeidėjo akivaizdoje, juo labiau, jei jis nėra pareigūnas savo kompetencijos ribose priimantis nutarimą dėl pažeidimo. Su šiuo dokumentu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali susipažinti susipažindamas su visa bylos medžiaga. Tai nėra galutinis dokumentas, kuriuo nustatoma asmens kaltė, todėl jame padaryta išvada dėl eismo įvykio mechanizmo nėra privaloma bylą nagrinėjančiam ir nutarimą priimančiam pareigūnui. Bylą nagrinėjantis pareigūnas byloje surinktus duomenis vertina savarankiškai, vadovaudamasis įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu. Kad A. T. kitaip vertino situaciją, įrodo tai, kad jis surašė protokolus ir paskyrė nuobaudą abiem vairuotojams, konstatavęs, kad kiekvienas jų pažeidė KET reikalavimus.
Pareiškėjas nurodė, kad policijos pareigūnai neatsižvelgė į jo stresinę būseną, nepasiūlė iškviesti greitosios medicinos pagalbos, streso, psichologinio sukrėtimo atveju. Patrulių veiklos instrukcijos 32 punktas nustato, kad aiškinantis įvykio aplinkybes, reikia įvertinti įvykio dalyvių psichinę ir emocinę būseną, todėl jautriai reaguojančiam asmeniui reikia leisti nusiraminti, pagal 33 punktą, bendraujant su nukentėjusiuoju, kurio sveikatos būklė yra akivaizdžiai sutrikusi, pirmiausia reikėtų pasiūlyti jam suteikti pagalbą ir tik vėliau apklausti jį apie įvykio aplinkybes. Pareiškėjas savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad dėl eismo įvykio niekas nenukentėjo, jis pats jokių sužalojimų nepatyrė, policija pagal BIRT žiūryklės duomenis atvyko ne iš karto, o po pusvalandžio nuo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui. Teismo vertinimu, tai buvo pakankamas laiko tarpas nusiraminti, juolab pamačius, kad eismo įvykio pasekmės tik techninės – materialinė žala transporto priemonėms, didelės žalos, įskaitant ir asmenų sužalojimo, išvengta. Pagal minėtas Instrukcijos nuostatas, siūlyti medicininę pagalba kyla pareiga tik tuomet, kai asmens psichinės sveikatos būklė yra akivaizdžiai sutrikusi, tačiau šiuo atveju to policijos pareigūnai nenustatė, pareiškėjo skundų dėl blogos savijautos neužfiksuota. Be to, kaip teigia pats pareiškėjas skunde, tą patvirtino ir K. K. teisme, jam tyrimo metu policijos skyriuje, ar net namie buvo siūloma parašyti išsamesnį paaiškinimą, kuriame pareiškėjas galėjo nuosekliau ir nebūdamas streso įtakoje nurodyti eismo įvykio aplinkybes, tačiau jis tai daryti atsisakė.
Taip pat nelaikytina dokumentų klastojimu ir tai, kad eismo įvykio dalyviams buvo pasiūlyta parašyti tikslesnį paaiškinimą, negu buvo pateiktas eismo įvykio dieną. ANK 593 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus. Ši nuostata negali būti traktuojama, kad asmuo gali būti apklausiamas ar iš jo paaiškinimas paimamas tik vieną kartą. Pagal ANK 567 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. ANK 616 straipsnio 2 dalis nustato, jog jeigu <...> nagrinėti administracinio nusižengimo bylą įgaliotas pareigūnas nusprendžia, kad paaiškinimai yra nepakankami ir būtina juos papildyti, institucija, gavusi administracinio nusižengimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, registruotu paštu siunčia administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam prašymus pateikti paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, jo aplinkybių. Prireikus prašymas pateikti parodymus, eksperto išvadą ar specialisto paaiškinimą pateikiamas ir liudytojams, ekspertams ir specialistams. Šioje dalyje nurodyti paaiškinimai ir parodymai turi būti pateikti per keturiolika kalendorinių dienų nuo prašymo išsiuntimo dienos.
Vadovaujantis šiomis nuostatomis, jei bylą tiriantis pareigūnas mato, kad pirminiai rašytiniai asmenų paaiškinimai nepakankamai išsamūs, ne dėl visų sprendimo priėmimui aktualių aplinkybių pasisakyta, jis turi teisę, paprašyti pateikti patikslintą paaiškinimą, kuriame būtų nurodyta trūkstama informacija, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Teisme K. K. patvirtino, kad pareigūnas jo prašė papildomo paaiškinimo dėl to, kad pirmasis buvo neišsamus. Abu K. K. paaiškinimai yra byloje, nei vienas jų nebuvo nuslėptas, jie bylą nagrinėjančio pareigūno ir skundą nagrinėjančio teismo vertinami.
ANK 577 straipsnio 2 dalies 3 punktas bei 579 straipsnio 1 straipsnio 3 dalis nustato teisę tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek nukentėjusiajam teikti paaiškinimus į bylą raštu, aukščiau minėtos ANK 616 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato terminą pateikti paaiškinimą per 14 dienų, iš ko darytina išvada, jog papildomas paaiškinimas nebūtinai turi būti surašomas bylą nagrinėjančioje institucijoje, todėl bylą tiriančio pareigūno pasiūlymas atnešti namie rašytą paaiškinimą į bylą, yra ne administracinio nusižengimo teisenos pažeidimas, o proceso dalyvio procesinių teisių realizavimo išraiška. Juolab kad, kaip skunde nurodė pareiškėjas, dėl emocinio susijaudinimo jis negalėjo pateikti pilnaverčio ir išsamaus paaiškinimo pareigūnui įvykio metu.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad buvo netenkintas jo prašymas po administracinio nusižengimo protokolo jam surašymo pakeisti bylą nagrinėjantį pareigūną. Tokį prašymą grindė tuo, kad jis nesutiko su pareigūno sprendimu, aplinkybės ir medžiaga buvo išnagrinėtos neobjektyviai. Pagal ANK 576 straipsnį proceso dalyviai turi teisę reikšti nušalinimą administracinio nusižengimo tyrimą ar nagrinėjimą atliekantiems pareigūnams. Reiškiant nušalinimą, mutatis mutandis taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyti nušalinimo pagrindai ir sąlygos. Sprendimą dėl administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos pareigūno nušalinimo priima institucijos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Iš Vilniaus aps. VPK kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininko E. T. 2019 m. balandžio 16 d. rašto (b. l. 28) matyti, kad jis išnagrinėjo pareiškėjo 2019 m. balandžio 12 d. prašymą, kuriuo be kitų reikalavimų buvo prašymas nušalinti jo bylą nagrinėjantį pareigūną A. T., ir jo netenkino. Toks sprendimas priimtas nepažeidžiant ANK 576 straipsnio ir BPK 58, 60 straipsnio nuostatų.
Iš pareiškėjo argumentų matyti, kad jis kaltina jo bylą nagrinėjusį ir skundžiamą nutarimą priėmusį pareigūną nekompetentingumu ir neobjektyvumu, kadangi jis eismo įvykio aplinkybes vertino ir eismo įvykio mechanizmą bei jo dalyvių kaltę nustatė ne taip, kaip tai vertina pats pareiškėjas. Nušalinimo pagrindu negali būti laikomas asmens įsitikinimas, kad jis yra nekaltas ir bylos duomenys nepatvirtina jo kaltumo. Rinkti kaltę patvirtinančius ar paneigiančius duomenis, vertinti jų pakankamumą, objektyvumą yra bylą nagrinėjančio pareigūno/teismo pareiga, jų visuma vertinama prieš priimant sprendimą surašyti nutarimą, kuriuo paskiriama nuobauda ar nutraukiama bylos teisena. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pareiškėjui nepriimtinos pareigūno išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, jis savaip interpretuoja byloje surinktus įrodymus ir vertina juos savo naudai, nėra pagrindas kaltinti pareigūną neobjektyvumu ir tai negali būti nušalinimo pagrindas.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas netenkino jo prašymo atlikti rašytinį bylos nagrinėjimą. ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu gali būti surengtas žodinis bylos nagrinėjimas. Taigi administracinių nusižengimų bylų teisenos normos numato dvi bylos nagrinėjimo formas. Pareiškėjui surašytame administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad jam nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimo žodine tvarka ir neatvykus į bylos nagrinėjimą, byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Taigi buvo nurodyta, jog jei jis atvyks protokole nurodytu laiku, byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis atvyko į žodinį bylos nagrinėjimą protokole nurodyta data, kuriame pateikė prašymą išreikalauti vaizdo įrašą ir atidėti bylos nagrinėjimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų aplinkybių, tyrėjui pirminiai paaiškinimai buvo nepakankamai informatyvūs, todėl tam, kad tiksliau išsiaiškintų eismo įvykio aplinkybes, jis priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šiuo sprendimu ne ribojamos proceso dalyvių procesinės teisės, priešingai, buvo siekta išsamiau detaliau ištirti bylą.
Bylą tiriantis pareigūnas negali būti atsakingas dėl to, kad jam VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė tik vienos autobuso kameros (priekinės) vaizdo įrašą. Nustačius aplinkybę, kad byloje yra reikšmingas ir kitos kameros (šoninės) vaizdo įrašas, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, antrasis įrašas gautas, abu įrašai žiūrėti ir vertinti tiek bylą tiriančio pareigūno, tiek teismo. Atkreiptinas dėmesys, kad ne policijos pareigūnai sutrumpino antrąjį vaizdo įrašą, toks jis buvo pateiktas tiek policijai, tiek teismui. Teismui išreikalauti ilgesnio šoninės autobuso kameros vaizdo kameros įrašo nepavyko, nes juo disponavusi VšĮ (duomenys neskelbtini) įrašų nesaugojo (b. l. 68). Kai policija gavo antrą vaizdo įrašą, jau buvo praėję 10 dienų, kurias bendrovės teigimu saugomi kamerų įrašai, todėl nustačius, jog įrašas yra labai trumpas, išreikalauti ilgesnio, jau nebuvo objektyvios galimybės.
Apibendrinant konstatuotina, kad pareigūnui nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, nebuvo padaryta jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisingumui ar pažeistų pareiškėjo procesines teises.
Dėl nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo ir dydžio nustatymo.
Pagal ANK 22 straipsnio nuostatas administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal šio paties straipsnio 3 dalies nuostatas, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).
ANK 420 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatė transporto priemonės savininkui (valdytojui) sankciją – baudą nuo 170 eurų iki 230 eurų. Nutarimą priėmęs pareigūnas konstatavo, jog nėra nustatyta M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl paskyrė sankcijoje numatytą vidurkį atitinkančią baudą – 200 eurų.
Taip pat 420 straipsnio 5 dalis nustato, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Nutarimą priėmęs pareigūnas paskyrė M. J. mažesnį nei numatytas vidurkis administracinio poveikio priemonės terminą – 4 mėnesius.
Skunde M. J. nurodė, kad bauda ir administracinio poveikio priemonė jam paskirta neproporcingos ir nepagrįstos, neatsižvelgiant į tai, kad jis 20 metų vairuoja transporto priemones, 6 metus yra profesionalus autobuso vairuotojas, teisė vairuoti jam yra reikalinga kasdien darbinei veiklai.
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ne vieną kartą, nuobaudos galioja (b. l. 13-17), jis baustas ir už eismo įvykio sukėlimą, vairuojant autobusą. Pažymėtina, jog M. J. padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukėlęs realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, būtent dėl šio nusižengimo, kuris privertė kitos transporto priemonės vairuotoją pavojingai manevruoti (išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą), vėliau kilo eismo įvykis. Šiuo atveju M. J. atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu, ypač kai vienas jų padarytas jam vairuojant viešąjį transportą, neigiamai charakterizuoja jį kaip vairuotoją ir leidžia pagrįstai teigti, kad ankstesnės nuobaudos savo tikslų nubaustojo atžvilgiu nepasiekė.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, rūpintis šeimos nariais, užtikrinti patogų šeimos narių judėjimą kasdieniais šeimos poreikiais, nelaikytinos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti švelnesnes nuostatas bei neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti atėmimą, bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek kitiems asmenims dar prieš darydamas pažeidimą.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemonėmis siekiama asmens nubaudimo ir prevencinių tikslų (ANK 22 str.). Dėl to vien tik administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį tenkinančios administracinės nuobaudos (baudos) paskyrimas, teismo vertinimu, šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Kartu pažymėtina, kad faktas, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra argumentas, sudarantis pagrindą jos neskirti ar ją neproporcingai švelninti. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, taikant prevencines priemones bei pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, o pažeidėjo ar jo šeimos interesas negali būti dominuojantis prieš viešąjį interesą (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-530-397/2017, AN2-469-785/2017).
Teismas sprendžia, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo M. J. paskirta teisinga nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl nurodyto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. gegužės 8 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-9332-2019.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Giedrė Norvilienė