Civilinės bylos Nr. 2-462/2012
Procesinio sprendimo kategorijos: 129.1.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. balandžio 26 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. J. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria teismas pakeitė išieškotoją vykdomojoje byloje, civilinėje byloje Nr. 2-817-153/2006 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Eurivita“ ieškinį atsakovei R. J. M. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo – V. P. gamybos įmonė.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Eurivita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. J. M. dėl skolos priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 48 700 Lt skolos.
Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškovo BUAB „Eurivita“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 48 700 Lt skolos, trečiajam asmeniui – 700 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas bei 1 487 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. liepos 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė ieškovui iš atsakovės 200 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartį paliko nepakeistą.
Pareiškėjas antstolis M. L. pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/08/12487, užvestoje pagal Kauno apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-817-153/2006, dėl 48 900 Lt išieškojimo iš skolininkės R. J. M. ieškotojui BUAB „Eurivita“, išieškotoją BUAB „Eurivita“ prašė pakeisti nauju išieškotoju UAB „Luodė“. Nurodė, kad BUAB „Eurivita“ ir UAB „Luodė“ 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Eurivita“ perleido visas išieškotojo teises ir pareigas šioje vykdomojoje byloje UAB „Luodė“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 1 d. nutartimi pareiškėjo antstolio M. L. prašymą tenkino ir pakeitė išieškotoją BUAB „Eurivita“ vykdomojoje byloje Nr. 0022/08/12487 nauju išieškotoju UAB „Luodė“. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Kauno apygardos teismas 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimu iš atsakovės R. J. M. ieškovui BUAB „Eurivita“ priteisė 48 700 Lt. Pažymėjo, kad ieškovo BUAB „Eurivita“ administratoriui UAB „Divingas“ šio prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris buvo pateiktas antstoliui M. L. vykdyti. Teismas pabrėžė, kad 2011 m. rugpjūčio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina, jog išieškotojas BUAB „Eurivita“ perleido UAB „Luodė“ visas jam priklausančias teises į atsakovės R. J. M. 48 900 Lt skolą. Esant minėtoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti antstolio prašymą ir pakeisti išieškotoją BUAB „Eurivita“ į UAB „Luodė“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė R. J. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį ir prašymą pakeisti išieškotoją vykdomojoje byloje nauju išieškotoju atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Teismas neįsitikino, ar suinteresuotas asmuo UAB „Luodė“ nepažeidė CK 6.109 straipsnio reikalavimų ir pranešė skolininkui apie reikalavimo perleidimą. Šio straipsnio 7 dalyje aiškiai nurodoma, kad skolininkas naujajam kreditoriui privalo vykdyti prievolę tik tuo atveju, kai šis, to reikalaudamas, pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Atsakovei galiojanti reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo pateikta. 2011 m. rugsėjo 27 d. atsakovė gavo iš UAB „Luodė“ pranešimą – raginimą per 15 dienų sumokėti 48 900 Lt. Prie pranešimo buvo pridėta kažkokios reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties kopija, kuri buvo paruošta netinkamai ir neatitiko teisės aktuose numatytų reikalavimų.
2) Teismas neįsitikino, ar UAB „Luodė“ nepažeidė CK 6.101 straipsnio, ar turėjo teisę reikalavimą perleisti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Luodė“ prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1) Atsakovė nepagrįstai teigia, jog teismas neįsitikino, ar UAB „Luodė“ nepažeidė CK 6.101 straipsnio reikalavimų. Naujasis kreditorius privalo skolininkui tik duoti susipažinti (pateikti), bet neperduoti reikalavimo perleidimo sutarties originalą. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. (CK 6.109 str. 1 d.). UAB „Luodė“, kartu su 2011 m. rugsėjo 23 d. pranešimu – raginimu, pateikė atsakovei tinkamai patvirtintą reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, tokiu būdu buvo įvykdytas CK 6.109 straipsnio 1 dalies reikalavimas. Aplinkybę, kad atsakovė gavo pranešimą – raginimą bei reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, patvirtina atsakovės 2011 m. rugsėjo 28 d. atsakymas į pranešimą – raginimą.
2) Atsakovė neprašė naujojo kreditoriaus, kad jai būtų pateiktas susipažinimui reikalavimo teisių pirkimo – pardavimo sutarties originalas, nepateikė įrodymų, kad pateikta minėtos sutarties kopija neatitinka teisės aktų reikalavimų.
3) Atsakovė nepagrįstai teigia, kad teismas neįsitikino, ar pradinis kreditorius turėjo teisę perleisti reikalavimą bei nepažeidė CK 6.101 straipsnio nuostatų, nes kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui (CK 6.101 str. 1 d.).
4) Atsakovė visais būdais stengiasi išvengti prievolės vykdymo, nes pradinis kreditorius BUAB „Eurivita“ yra likviduotas dėl bankroto ir išregistruotas. Todėl, nepakeitus išieškotojo, atsakovė prievolė vykdymo išvengtų.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė išieškotoją pagal pastarojo teismui pateiktą reikalavimo teisių perleidimo sutartį.
Tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, bylą nagrinėjantis teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju (procesinių teisių perėmimas). Procesinių teisių perėmimo pagrindą gali sudaryti tam tikro teisinio fakto atsiradimas. Tai gali būti fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai. Iš proceso pasitraukusios šalies procesinių teisių perėmimas yra galimas tik tuomet, jeigu galimas jos materialiųjų subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 str. 1 d.). Taigi teisinį tyrimą dėl procesinių teisių perėmimo galimumo atliekantis teismas turi įsitikinti, ar dėl įvykusio teisinio fakto - neliko proceso šalies (fizinio asmens mirtis ar juridinio asmens pabaiga), ji perleido savo reikalavimą, perkėlė skolą, persitvarkė (juridinis asmuo) - kitas asmuo gali perimti šios proceso šalies materialiąsias subjektines teises. Procesinių teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taigi, ir vykdymo proceso stadijoje. Procesinių teisių perėmimo klausimą pagal antstolio ar suinteresuoto asmens prašymą sprendžia pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, kuris nutartimi gali pakeisti išieškotoją ar skolininką. (CPK 596 str. 1 d.). Jeigu prašymą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese pateikęs asmuo šį prašymą grindžia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, teismas tik turi įsitikinti, ar pradinis kreditorius (išieškotojas) perleido priverstinai teismo sprendimo pagrindu vykdomą reikalavimą kitam asmeniui. CK Šeštosios knygos VI skyriaus normos, reglamentuojančios reikalavimo teisių perleidimą, taikomos, kai reikalavimas perleidžiamas materialiojoje teisėje. Kadangi reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu, t. y. kreditoriui pripažinta reikalavimo teisė į skolininką, jos galiojimo nustatinėti nereikia. Sprendžiant šį procesinio pobūdžio klausimą, taip pat neturi teisinės reikšmės aplinkybė, ar reikalavimo teisių, atsiradusių teismo baigiamojo akto pagrindu, perleidimo sutartis buvo pateikta skolininkui, ar tai nebuvo padaryta. Ši aplinkybė gali turėti teisinės reikšmės tik sprendžiant klausimą, ar skolininkas tinkamai įvykdė prievolę (pradiniam ar naujajam kreditoriui) pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, bet nelemia teismo sprendimo pagrindu atsiradusios ir galiojančios reikalavimo teisės perleidimo teisėtumo. Pagal CK 6.109 straipsnio 7 dalį skolininkas privalo įvykdyti prievolę naujajam kreditoriui tik tuo atveju, kai šis reikalaudamas pateikia ir reikalavimo perleidimo sutartį. Ši nuostata aktuali sprendžiant prievolės vykdymo naujajam kreditoriui klausimus, kai reikalavimas perleidžiamas iki ginčo išsprendimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo tarpu jeigu naujasis kreditorius (išieškotojas) teismo sprendimo vykdymo procese pateikė teismui prašymą dėl išieškotojo pakeitimo ir reikalavimo teisių perleidimo sutartį, laikoma, kad apie reikalavimo teisių perleidimą tapo žinoma ir skolininkui. Juo labiau, jei toks skolininkas atskiruoju skundu skundžia teismo nutartį dėl išieškotojo pakeitimo.
Nagrinėjamu atveju į teismą dėl išieškotojo pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0022/08/12487, pradėtoje pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-817-153/2006 dėl 48 900 Lt išieškojimo iš skolininkės R. J. M. ieškotojui BUAB „Eurivita“ kreipėsi antstolis M. L.. Antstolis, remdamasis jam pateikta 2011 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi prašė išieškotoją BUAB „Eurivita“ pakeisti nauju išieškotoju UAB „Luodė“. Iš šios sutarties turinio matyti, kad pradinis išieškotojas BUAB „Eurivita“ atlygintinai perleido naujajam išieškotojui UAB „Luodė“ reikalavimo teises pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. lapkričio 20 d. sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-817-153/2006 dėl 48 900 Lt išieškojimo iš skolininkės R. J. M. (48 700 Lt skolos ir 200 Lt bylinėjimosi išlaidų). 2011 m. lapkričio 2 d. reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutartis nėra nuginčyta, todėl laikoma, kad ji galioja, o reikalavimo teisių perleidimas pagal teismo įsiteisėjusį sprendimą yra teisėtas. Apeliantės atskirojo skundo argumentai, kad ji nebuvo informuota apie BUAB „Eurivita“ perleistas reikalavimo teises UAB „Luodė“ neturi teisinės reikšmės sprendžiant šį procesinį klausimą, o svarbiausia, jog perleista reikalavimo teisė yra patvirtinta teismo įsiteisėjusiu sprendimu. Be to, pradinio kreditoriaus reikalavimo teisė nėra neatsiejamai susijusi su jo asmeniu. Juo labiau nėra pagrindo tikrinti reikalavimo teisės ryšį su pradinio kreditoriaus asmeniu, kadangi pastarasis perleido reikalavimo teisę, kurios galiojimas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tuo pačiu pastebėtina, jog ir pati apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, kad iš UAB „Luodė“ gavo raginimą sumokėti 48 900 Lt kartu su reikalavimo teisių pirkimo-pardavimo sutarties kopija.
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl kolegija dėl jų nepasisako.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias išieškotojo pakeitimą vykdymo procese. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Artūras Driukas
Vytas Milius
Egidijus Žironas