Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-581/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-77-1-00024-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6; 2.4.6.3.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Ciesiūno ir Prano Šimkaus,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant: prokurorui Broniui Šiaudiniui,

nuteistojo E. P. gynėjui advokatui Arvydui Peneliui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, vadovaujantis BK 641 straipsniu ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams,  bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-04-27 nuosprendį. Iš nuteistojo E. P. nukentėjusiajam A. R. priteista 13510 Lt (3912,77 Eur) turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

E. P. nuteistas už tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, sunaikino svetimą turtą:

2013-01-18 apie 5 val., turėdamas tikslą, padegti namą, pro duris įsibrovė į nukentėjusiojo A. R. namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, vidų ir tyčia padegė name rastus skudurus ir kilusio gaisro metu visiškai sudegė A. R. priklausantis namas ir jame esantys daiktai ir kilusio gaisro metu nukentėjusiajam A. R. padaryta 13510 lt ( 3912,77 Eur) turtinė žala.

Nuteistasis E. P. apeliaciniu skundu nesutinka su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo ją sumažinti. Atkreipia dėmesį, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Nurodo, kad paskyrus minimalią sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę jis greičiau išeitų į laisvę, kur galėtų susirasti darbą ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą bei gyventi kaip doras pilietis.

Teismo posėdyje nuteistojo atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas apelianto veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį. Veikos kvalifikacijos apeliantas ir neginčija. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje už svetimo turto sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu numatytos bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Apylinkės teismas paskyrė E. P. bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, ribose, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsni) ir nurodė išsamius bausmės rūšies bei  dydžio skyrimo motyvus.

Apeliaciniu skundu nesutinkama su teismo paskirtąja bausme, teigiant, jog ji yra per griežta, prašoma ją sušvelninti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, susipažinęs su skundžiamu teismo nuosprendžiu bei baudžiamąja byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai parinko ir nustatė bausmės dydį apeliantui E. P. bausmę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje . Teisėjų kolegija neturi pagrindo mažinti skundžiamu teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dėl aukščiau įvardyto nusikaltimo.

Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas E. P. bausmės rūšį bei nustatydamas jos dydį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo tikslą bei stadiją  (padarytas vienas tyčinis, apysunkis, baigtas nusikaltimas), atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei ją sunkinančią aplinkybę (nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), tinkamai įvertino E. P. asmenybę. Apeliantas anksčiau buvo ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų nuosavybei padarymą. Jis inkriminuotą nusikaltimą padarė būdamas teistas ir turėdamas neišnykusį bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Įvertinus visas šias aplinkybes darytina išvada, kad jokiomis kitomis bausmėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįmanoma, todėl E. P. pagrįstai paskirta reali, sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis viršija ne žymiai sankcijoje numatytą vidurkį. Be to, apeliantui E. P. pripažįstant kaltę ir esant kitoms BK 641 straipsnio numatytoms sąlygoms, teismas pagrįstai pritaikė šio straipsnio nuostatas ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Iš išdėstyto apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Pasvalio rajono  apylinkės teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas E. P. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo, bausmę už  nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, paskyrė nepažeisdamas BK 61 straipsnio nuostatų bei bausmės individualizavimo principo.

Kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių apeliantui turėtų būti skiriama švelnesnė bausmės rūšis ar paskirtoji bausmė švelninama, byloje nenustatyta. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi skundžiamu nuosprendžiu jau yra įvertintos, o išsakomi ateities planai, susiję su darbo paieškomis ir galimybėmis atlyginti padarytą žalą, atsižvelgus į jo asmenybę charakterizuojančius duomenis vertintini kaip deklaratyvūs ir šiuo atveju negali būti laikomi turinčiais reikšmės E. P. bausmės dydžiui ir pagrindu mažinti bausmę.

Be to, E. P. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis ir motyvai rodo, kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo aspektu jam paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežta ir ją keisti apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Tačiau apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Pasvalio rajono  apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta bausme, subendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šis bausmių bendrinimo pagrindas yra neteisingas, įstatymas pritaikytas netinkamai, taigi teismas pažeidė bausmių bendrinimo taisykles.

BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju E. P. yra teisiamas už nusikalstamą veiką, padarytą 2013-01-18, tai yra ji padaryta prieš priimant Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendį, tačiau ne po jo priėmimo. Taigi negalima teigti, jog E. P. padarė naują nusikalstamą veiką neatlikęs paskirtos bausmės, todėl teismas negalėjo paskirtą bausmę bendrinti BK 64 straipsnio pagrindu, kadangi šios bylos nusikalstamą veiką jis padarė iki Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžio priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti bendrinama vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju bausmės turėjo būti bendrinamos šio straipsnio pagrindu, kadangi veika, už kurią E. P. buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padaryta iki vėlesniojo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) priėmimo. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. netinkamai subendrino bausmes. Šios klaidos ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali, nes iš informacinės teismų sistemos Liteko duomenų matyti, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta tiek su 2015-05-19 nuosprendžiu paskirta bausme, tiek su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-22 nuosprendžiu ir jį keitusiu Panevėžio apygardos teismo 2015-09-24 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismui iš naujo bendrinant bausmes, paskirtas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-19 ir 2014-05-27 nuosprendžiais būtų atliktas dvigubas bausmių bendrinimas, kuris įstatymo taip pat nėra leidžiamas. Nors įstatymų leidėjas ir numato galimybę aukštesniajam teismui priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (BPK 347 straipsnis). Tačiau jeigu, skundžiamu nuosprendžiu ir  Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-27 nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrintų apeliacinį skundą nagrinėjanti kolegija, taikydama apeliantui net ir palankesnį - dalinį bausmių subendrinimo būdą, nuteistojo padėtį ne tik pasunkintų, bet ir suvaržytų jo teisę apeliacinės instancijos teismo sprendimą apskųsti BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Todėl atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir siekiant užtikrinti tinkamą apelianto teisių, susijusių su nuosprendžio vykdymu, įgyvendinimą, aptartais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui (BPK 347 straipsnis).

Apibendrinant aukščiau išdėstytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015-05-19 nuosprendis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu visa apimtimi, todėl yra keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Nuteistojo E. P. apeliacinį skundą atmesti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nustatytą bausmių subendrinimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                         Jolanta Raščiuvienė                                                                                   

Valdas Ciesiūnas

Pranas Šimkus