(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugsėjo 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. G. ir trečiojo asmens A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3702-565/2018 pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,A&J Real Estate“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo pagal ieškinį – A. G., taip pat pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,A&J Real Estate“ priešieškinį ieškovui G. G. ir trečiajam asmeniui (atsakovei pagal priešieškinį) A. G. dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB ,,A&J Real Estate“, prašydamas 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. AJ-17052017-4 pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, pripažinti nepagrįstu atsakovės UAB „A&J Real Estate“ piniginį reikalavimą ieškovui G. G. pagal 2018 m. kovo 29 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. 20180329 (247 183,64 Eur vertės) ir priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad ketindamas su savo sutuoktine A. G. parduoti tiek jam (ieškovui) asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, tiek jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, 2017 m. gegužės 17 d. pasirašė tarpininkavimo paslaugų sutartis su atsakove UAB „A&J Real Estate“. Pagal šias sutartis atsakovė įsipareigojo surasti ieškovo ir jo sutuoktinės parduodamo nekilnojamojo turto pirkėjus.
3. Ieškovo teigimu, jo turėti žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) k., buvo parduoti 2017 m. gruodžio mėn. ir jis atsiskaitęs su atsakove UAB „A&J Real Estate“ už suteiktas paslaugas pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį. Ieškovas pažymėjo manęs, kad 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. AJ-17052017-4 dėl kito nekilnojamojo turto pardavimo buvo numatyta tokia pati atsiskaitymo tvarka bei sąlygos kaip ir tarpininkavimo paslaugų sutartyje, pagal kurią ieškovas jau buvo atsiskaitęs su atsakove.
4. Ieškovas nurodė 2017 m. gruodžio 21 d. sudaręs žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo rūsio pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurias šis nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 729 672 Eur. Ieškovas pažymėjo po kelių dienų nuo priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo gavęs iš atsakovės sąskaitą, kurioje nurodyta, jog jis (ieškovas) atsakovei pagal 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis turi sumokėti 247 183,64 Eur. Ieškovas akcentavo, jog pasirašant 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartis jam buvo paaiškinta, kad už pirkėjo suradimą reikės mokėti 3 proc. komisinį mokestį. Kadangi ieškovas lietuvių kalbos nesupranta, patikėjo jam pateiktu žodiniu paaiškinimu, tačiau gavus atsakovės išrašytas sąskaitas, giminaičiai ieškovui išvertė 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavo paslaugų sutarties tekstą ir ieškovui tuomet paaiškėjo, kad sutartyje numatytas ne tik 3 proc. dydžio komisinis atlygis, bet ir sėkmės mokestis.
5. Ieškovo nuomone, 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos yra neaiškios, klaidinančios bei nesąžiningos, ši sutartis nebuvo išversta į jam suprantamą kalbą, be to, ieškovas sudarydamas sutartį buvęs suklaidintas atsakovės, todėl ši sutartis pripažintina niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
6. Atsakovė UAB „A&J Real Estate“ su ieškiniu nesutiko, o pateiktu priešieškiniu prašė iš ieškovo G. G. bei trečiojo asmens A. G. priteisti 247 183,64 Eur skolą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės teigimu, ji ne kartą konsultavo G. G. bei A. G. nekilnojamojo turto vertės, vystymo ir kitais klausimais. Atsakovė pabrėžė pagal 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartį vykdžiusi intensyvias derybas su potencialiais turto pirkėjais, nuo pirminės 341 600 Eur pardavimo kainos su pirkėju suderėjusi 729 672 Eur kainą, t. y. 388 072 Eur didesnę kainą nei tikėjosi gauti ieškovas bei trečiasis asmuo. Atsakovė akcentavo, kad pardavus nekilnojamąjį turtą, ieškovas ir trečiasis asmuo ėmė vengti bendravimo, ir nors jie nenurodė jokių paslaugos suteikimo trūkumų, atsisakė mokėti visą šalių sutartą atlyginimo už suteiktas paslaugas sumą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, taip pat kasacinio teismo procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovo G. G. ieškinį atmetė, atsakovės UAB „A&J Real Estate“ priešieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo G. G. bei trečiojo asmens A. G. 206 436,08 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei šalių argumentus, padarė išvadą, kad ieškovas, sudarydamas tarpininkavimo sutartį su atsakove, neveikė kaip verslininkas, todėl sutartis laikytina vartojimo sutartimi (sudaryta su vartotoju). Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas yra sudaręs ne vieną sutartį lietuvių kalba, todėl konstatavo, jog negalima teigti ginčo sutartį esant sudarytą ieškovui nesuprantama kalba.
9. Įvertinęs į bylą pateiktos tarpininkavimo sutarties sąlygas, pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovo teiginiais, kad šios sutarties sąlygos yra neaiškios. Teismas pastebėjo, kad kitose ieškovo ir atsakovės sudarytose tarpininkavimo sutartyse taip pat buvo numatytas sėkmės mokestis, tačiau jose nurodyti nekilnojamojo turto objektai buvo parduoti už tarpininkavimo paslaugų sutartyse numatytą kainą, todėl atsakovei nebuvo pagrindo reikalauti sėkmės mokesčio pagal kitas tarpininkavimo paslaugų sutartis.
10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ginčijamoje 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutartyje buvo nustatyta aiški tiek komisinio mokesčio, tiek sėkmės mokesčio apskaičiavimo tvarka.
11. Nenustatęs ginčijamos tarpininkavimo paslaugų sutarties negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal šią sutartį pridėtinės vertės mokestis skaičiuojant sėkmės mokestį nėra įskaičiuojamas, todėl atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies.
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.
13. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų tyrimą ir vertinimą, būtų padaręs kokį nors pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas ir trečiasis asmuo neįrodė galėję patys ginčo turtą pirkėjui parduoti už tokią pačią kainą, kaip suderėjo atsakovė.
14. Įvertinęs ginčijamos tarpininkavimo paslaugų sutarties, kurios turinį sudaro vos aštuoni punktai, nuostatas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo sutikti su ieškovo ir trečiojo asmens (apeliantų) argumentais, kad šios vartojimo sutarties sąlygos yra nesąžiningos dėl jų neaiškumo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien ta aplinkybė, jog sėkmės mokesčio suminė išraiška yra gana didelė, negali būti laikoma esminiu ieškovo suklydimu, sudarančiu pagrindą pripažinti visą ginčo tarpininkavimo paslaugų sutartį negaliojančia.
15. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog ginčo tarpininkavimo paslaugų sutarčiai sudaryti nebuvo reikalingas rašytinis trečiojo asmens A. G. sutikimas, o ir pati A. G. neteigė, kad nežinojo apie tarpininkavimo paslaugų sutarties sudarymą ar prieštaravo šio sandorio sudarymui, todėl teismas pagrįstai skolą priteisė solidariai iš ieškovo ir iš trečiojo asmens.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
17. Kasacinis teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo, jog jų sudaryta tarpininkavimo paslaugų sutartis yra vartojimo sutartis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su ieškovo pozicija, kad žemesnės instancijos teismų išvados, jog ginčo tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos nėra standartinės, yra nepagrįstos, be to, teismai nenustatė, ar dėl vartojimo sutarties sąlygos (-ų) buvo atskirai derėtasi. Kasacinis teismas taip pat akcentavo, jog teismas, nustatęs, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, turi ex officio (savo iniciatyva) spręsti dėl šios sutarties sąlygų sąžiningumo.
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs ginčo tarpininkavimo paslaugų sutartį, padarė išvadą, kad šios tarpininkavimo paslaugų sutarties 1, 3 ir 4 punktuose įtvirtintos sąlygos nėra išreikštos aiškiai bei suprantamai, todėl jos prieštarauja skaidrumo principui ir pagal Civilinio kodekso 6.2284 straipsnio 6 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą vertintinos kaip nesąžiningos.
19. Kasacinis teismas taip pat nusprendė, kad ginčijamos tarpininkavimo paslaugų sutarties 1 ir 3 punktų nuostatos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, nustatant, kad komisinis atlygis yra lygus 3 procentams nuo galutinės turto pardavimo kainos plius pridėtinės vertės mokestis, o tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 punkto sąlygą dėl sėkmės mokesčio kasacinis teismas pripažino kaip nustatančią neproporcingai dideles neigiamas ekonomines pasekmes vartotojui ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia.
20. Tarpininkavimo paslaugų sutarties, neįtraukiant į jos turinį 4 punkte numatytos sąlygos dėl sėkmės mokesčio nustatymo, galiojimo galimybei išaiškinti kasacinis teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
21. Be to, kasacinis teismas pabrėžė, jog turėjo būti nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, ar tarpininkavimo sutartis buvo sudaryta ieškovo šeimos interesais, ar paslaugos suteiktos abiejų sutuoktinių (ieškovo ir trečiojo asmens) interesais ir jų naudai, tačiau bylą nagrinėję teismai tokių aplinkybių neanalizavo, todėl jos nagrinėtinos apeliacinės instancijos teismui iš naujo nagrinėjant apeliacinį skundą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
22. Apeliaciniu skundu ieškovas G. G. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalis, kuriomis: 1) G. G. ieškinys atmestas; 2) iš dalies tenkintas atsakovės UAB „A&J Real Estate“ priešieškinis ir solidariai iš ieškovo G. G. bei trečiojo asmens A. G. priteista 206 436,08 Eur skola bei 5 proc. dydžio procesinės palūkanos. Ieškovas G. G. apeliaciniu skundu prašė priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo ir tyrimo taisykles.
22.2. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad tarpininkavimo paslaugų sutarties sąlygos buvo su ieškovu aptartos individualiai.
22.3. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai ir paviršutiniškai apžvelgė taikytinas teisės normas, spręsdamas ar nėra pagrindo pripažinti tarpininkavimo sutartį niekine ir negaliojančia, jis neišanalizavo vartojimo sutartims taikomo specifinio reglamentavimo.
22.4. Ginčijamos tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 punkto sąlyga, numatanti sėkmės mokestį, yra neaiški ir sunkiai suprantama.
22.5. Šalių sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje nebuvo visų būtinųjų rekvizitų – nebuvo sudaryta galimybė sutarties atsisakyti prieš ją sudarant ar šią sutartį nutraukti po sudarymo, neišryškintos rinkos tendencijos.
22.6. Atsakovė neatskleidė esminių sutarties sąlygų, jų nepaaiškino, todėl ieškovas, neturėdamas galimybės iš anksto susipažinti su sutarties sąlygomis, suklydo; toks suklydimas laikytinas esminiu, todėl tarpininkavimo paslaugų sutartis pripažintina niekine bei negaliojančia.
22.7. Ginčo tarpininkavimo sutartimi buvo tariamasi dėl skirtingo teisinio režimo objektų pardavimo, todėl priešieškinio reikalavimas nepagrįstai patenkintas priteisiant skolą solidariai tiek iš ieškovo, tiek iš trečiojo asmens.
22.8. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
23. Atsakovė UAB „A&J Real Estate“ atsiliepimu į apeliacinį skundą su skundu nesutiko, prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas paremtas tokiais pagrindiniais motyvais:
23.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovo ir trečiojo asmens nekilnojamasis turtas buvo parduotas ypač sėkmingai būtent atsakovės pastangų dėka.
23.2. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas visapusiškai rėmėsi visais byloje esančiais įrodymais, įskaitant ir pateiktais ieškovo.
23.3. Ginčo tarpininkavimo sutartis, kurią sudaro vos 8 punktai, yra elementari bei suprantama, be to, šalys panašių sutarčių lietuvių kalba buvo sudariusios ne vieną.
23.4. Vartojimo sutarties sąlygos neturi būti vertinamos kaip nesąžiningos, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai.
23.5. Kadangi atsakovė pasiekė šalių sutartą rezultatą, ji turi teisę gauti tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatytą atlyginimą.
23.6. Tenkindamas priešieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą solidariai iš ieškovo ir iš trečiojo asmens A. G., nes trečiasis asmuo neteigė nežinojęs apie tarpininkavimo paslaugų sutartį ar šiai sutarčiai prieštaravęs.
24. Atsakovė UAB „A&J Real Estate“ apeliacinės instancijos teismui 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl pakartotinio bylos nagrinėjimo. Kartu su rašytiniais paaiškinimais atsakovė pateikė ieškovo banko sąskaitos išrašą bei turto vertintojo 2020 m. rugpjūčio 12 d. konsultacijos dėl galimos turto pardavimo kainos kopiją.
25. Lietuvos apeliaciniame teisme 2020 m. rugpjūčio 18 d. gauti ieškovo G. G. ir trečiojo asmens A. G. rašytiniai paaiškinimai. Kartu su rašytiniais paaiškinimais ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė straipsnio internetinės žiniasklaidos portale Delfi kopiją, taip pat informaciją iš nekilnojamojo turto brokerių UNOHUB internetinės svetainės tinklalapio apie įprastą nekilnojamojo turto brokerio komisinį mokestį.
26. Ieškovas ir trečiasis asmuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų priėmimo. Kartu su prašymu ieškovas ir trečiasis asmuo pateikė susirašinėjimo su antstoliu dokumentų kopiją bei mokėjimo nurodymo kopiją.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šioje byloje apskųsto teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl papildomų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo
28. Kaip nurodyta šios nutarties 24 ir 25 punktuose, bylą grąžinus iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui šalys pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą, pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundą padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.
30. Nutarties 29 punkte išdėstyto klausimo dėl šalių papildomų paaiškinimų pateikimo kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo kasacinis teismas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą išaiškinti bei įvertinti byloje teismų pirmiau dar netirtas ir nevertintas ginčo išsprendimui reikšmingas faktines bei teisines aplinkybes, o tai sąlygojo poreikį šalims pasisakyti dėl tokių aplinkybių.
31. Susipažinus su apeliaciniam teismui šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais matyti, kad juose atsakovė, ieškovas bei trečiasis asmuo išdėstė savo nuostatas dėl kasacinio teismo išaiškinimų, atskleidė bylos nagrinėjimo eigoje pasikeitusias faktines aplinkybes, tačiau iš esmės nekeitė pozicijų, pateiktų apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Nenustačiusi CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo iš esmės pildyti apeliacinį skundą (atsiliepimą į skundą) pažeidimo, teisėjų kolegija priima šalių papildomus rašytinius paaiškinimus.
32. Ginčo šalys kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė naujų įrodymų (jų dalykas glaustai apibūdintas nutarties 24 ir 25 punktuose).
33. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Šiuo atveju nei atsakovė, nei ieškovas ir trečiasis asmuo apeliaciniam teismui naujai pateiktų įrodomųjų duomenų neteikė pirmosios instancijos teismui. Naujų įrodymų teikimo poreikis grindžiamas pasikeitusiomis bylos faktinėmis aplinkybėmis bei joje pateiktais kasacinio teismo išaiškinimais. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl ieškovo, trečiojo asmens bei atsakovės pateikti nauji įrodomieji duomenys pridedami prie bylos.
Dėl ginčo tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo
34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimtoje 2020 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad ginčijamos 2017 m. gegužės 17 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. AJ-17052017-4 (toliau – tarpininkavimo sutartis) 4 punkto sąlyga, pagal kurią numatytas sėkmės mokestis tarpininkui, yra sukelianti neproporcingai dideles neigiamas ekonomines pasekmes vartotojui ir dėl to yra nesąžininga bei negaliojanti. Kasacinis teismas suformulavo teisinę išvadą, jog tarpininkavimo sutarties 4 punkto sąlyga dėl sėkmės mokesčio nustatymo yra negaliojanti ab initio (nuo pat pradžių).
35. Kaip jau buvo nurodyta nutarties 20 punkte, kasacinis teismas grąžino apeliacinės instancijos teismui spręsti klausimą dėl tarpininkavimo sutarties galiojimo galimybės, jeigu į sutartį nebūtų įtraukta jos 4 punkte įrašyta negaliojančia pripažinta sąlyga dėl sėkmės mokesčio paslaugų teikėjui.
36. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.226 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vienos iš sutarties sąlygų negaliojimas nedaro negaliojančios visos sutarties, išskyrus atvejus, kuriais šalys be tos sąlygos nebūtų sudariusios sutarties. Apeliaciniam teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose šalys nekelia ginčo dėl to, kad tarpininkavimo sutartis galiotų ir be jos 4 punkte apibrėžtos sąlygos dėl sėkmės mokesčio paslaugų teikėjui. Atsakovė yra įvykdžiusi tarpininkavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. surado sutartyje nurodyto nekilnojamojo turto pirkėją. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė sutinkąs su tarpininkavimo sutarties 3 punkte numatytu 3 proc. (plius PVM) nuo turto pardavimo kainos dydžio mokesčiu (atlygiu) atsakovei už tarpininkavimo paslaugas. Be to, ieškovas į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog tarpininkavimo sutarties 3 punkto sąlygos yra įvykdytos – ieškovas sumokėjo atsakovei 3 proc. (plius PVM) dydžio nuo galutinės turto pardavimo kainos atlygį už suteiktas tarpininkavimo paslaugas. Taigi, tarpininkavimo sutartis, neįtraukiant jos 4 punkte išdėstytos sąlygos dėl sėkmės mokesčio, visų sutarties šalių iš esmės yra įvykdyta.
37. Nors ieškovas teisme pareiškė ieškinį su reikalavimu pripažinti visą tarpininkavimo sutartį negaliojančia, tačiau kaip šioje nutartyje jau buvo nurodyta, bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas nebeginčijo kitų tarpininkavimo sutarties sąlygų, išskyrus nustatytą sutarties 4 punkte. Vadinasi, tarp šalių nebėra ginčo, jog tarpininkavimo sutartis yra galiojanti ir be jos 4 punkte nustatytos nesąžiningos bei negaliojančios sąlygos dėl sėkmės mokesčio paslaugų teikėjai. Ištyręs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat nenustatė teisinių pagrindų, dėl kurių kitos tarpininkavimo sutarties dalys (neįskaitant jos 4 punkto) galėtų būti pripažintos negaliojančiomis.
38. Apibendrindama tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog ginčijama tarpininkavimo sutartis, išskyrus jos 4 punktą, buvo galiojanti ir sukūrė jos šalims atitinkamas teises bei pareigas.
39. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas priešieškinį, už suteiktas paslaugas priteisė atsakovės naudai iš ieškovo ir trečiojo asmens 206 436,08 Eur sumą, apskaičiuotą kaip sėkmės mokestis pagal sutarties 4 punktą. Kasaciniam teismui pripažinus tarpininkavimo sutarties 4 punktą negaliojančiu nuo sutarties sudarymo momento, konstatuotina, jog atsakovė neturi teisės į tame sutarties punkte numatytą sėkmės mokestį.
40. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pabrėžė, kad teisingo atlygio atsakovei pagal tarpininkavimo sutartį dydis turėtų būti vertinamas iš naujo. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje tarpininkavimo sutarties 4 punktą pripažino negaliojančiu, minėtame sutarties punkte nustatytas atlygis už tarpininkavimo paslaugų suteikimo rezultatą negali būti vėl naujai analizuojamas bei vertinamas žemesnės instancijos teismo. Atlygis už tarpininkavimo paslaugas buvo nustatytas ir tarpininkavimo sutarties 3 punkte. Tarpininkavimo sutarties 3 punkto turinys dėl komisinio atlygio dydžio, priklausomo nuo turto pardavimo kainos, yra išdėstytas aiškiai, jame nustatytas konkretus užmokesčio atsakovei procentinis dydis. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl konkretaus užmokesčio dydžio, o teismas pats vienašališkai negali pakeisti šalių susitarto užmokesčio dydžio nei jį padidindamas, nei sumažindamas. Akcentuotina, kad šioje byloje kasacinis teismas nusprendė, jog ginčijamos tarpininkavimo sutarties 1 ir 3 punktų nuostatos turi būti aiškinamos vartotojo naudai, nustatant, kad komisinis atlygis atsakovei yra lygus 3 proc. (trys procentai) nuo galutinės turto pardavimo kainos plius PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties 81 punktas). Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis šia įstatymo taisykle nėra pagrindo sutikti su atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose akcentuotu teiginiu, kad, nežiūrint kasacinio teismo pateiktų išaiškinimų, teisingo atlygio atsakovei dydis turėtų būti vertinamas iš naujo. Pripažinus tarpininkavimo sutartį, išskyrus jos 4 punktą, galiojančia, konstatuotina, jog atsakovė turi teisę į tarpininkavimo sutarties 3 punkte numatytą 3 proc. (plius PVM) nuo galutinės turto pardavimo kainos dydžio užmokestį. Ginčo tarpininkavimo sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas už 729 672 Eur, todėl atsakovė pagal tarpininkavimo sutartį turi teisę gauti 26 487,09 Eur dydžio atlygį (su PVM).
41. Ieškovas ir trečiasis asmuo apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie tai, jog antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą atsakovės naudai iš jų (ieškovo ir trečiojo asmens) išieškojo 24 556 Eur. Be to, į antstolio, vykdžiusio išieškojimą, sąskaitą 2020 m. rugpjūčio 25 d. už ieškovą buvo pervesta dar 2 770,81 Eur suma. Taigi pagal byloje esančius duomenis šiuo metu ieškovo prievolė pagal tarpininkavimo sutarties 3 punkte nustatytą atlygio dydį atsakovei yra visiškai įvykdyta. Vadovaujantis CK 6.123 straipsnio 1 punktu, prievolė pasibaigia jos įvykdymu, todėl nors šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir pripažįstama atsakovės teisė į atitinkamo dydžio atlygį pagal tarpininkavimo sutarties 3 punktą, priešieškinis šioje (atlygio skolos priteisimo) dalyje negali būti tenkinamas ir yra atmestinas dėl šiuo metu įvykdymu pasibaigusios prievolės.
Dėl procesinių palūkanų
42. Priešieškinyje atsakovė taip pat pareiškė reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistinos atlygio skolos sumos.
43. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti buvo praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 straipsnyje nurodyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje akcentuota, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kita procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą. Tai, kad bus išieškomos ir tam tikro dydžio palūkanos, mokėtinos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014, 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
45. Ieškovo mokėjimo atsakovei prievolė, nustatyta tarpininkavimo sutarties 3 punkte, buvo vykdoma ne iš karto po jos atsiradimo, bet jau ginčo šioje civilinėje byloje nagrinėjimo metu. Atsakovės priešieškinis byloje priimtas teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi. Pagal bylos duomenis 24 556 Eur suma iš ieškovo ir trečiojo asmens buvo antstolio išieškota iki 2020 m. sausio 31 d., o 2 770,81 Eur suma į antstolio sąskaitą pervesta 2020 m. rugpjūčio 25 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi piniginė prievolė atsakovei buvo įvykdyta jau po civilinės bylos iškėlimo, atsakovė turi teisę į įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki prievolės įvykdymo dienos (26 890,16 Eur x 0,05 / 365 d. x 633 d. = 2 331,71 Eur; 2770,81 x 0,05 / 365 d. x 206 d. = 78,19 Eur).
46. Nors atsakovė pareiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens, tačiau šios palūkanos priteistinos iš ieškovo. Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, jog ginčo tarpininkavimo sutartis, iš kurios šalims kilo pagrindinė prievolė, buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės. Taip pat pabrėžtina, jog ieškovas G. G. bylos nagrinėjimo eigoje save pripažino prievolės pagal tarpininkavimo sutarties 3 punktą vykdytoju ir būtent ieškovas laikėsi pozicijos, kad prievolės pagal tarpininkavimo sutartį kyla jam asmeniškai, o ne kartu su sutuoktine. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga ir protinga procesines palūkanas priteisti ne solidariai iš ieškovo ir trečiojo asmens, bet tik iš ieškovo.
47. Remiantis tuo, kas išdėstyta šios nutarties 43-46 punktuose, atsakovės priešieškinis yra tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš ieškovo 2 409,90 Eur procesines palūkanas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
48. Šioje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad tarpininkavimo sutarties 4 punktas yra negaliojantis nuo sutarties sudarymo momento, o apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, padarė išvadą, jog visa likusi tarpininkavimo sutarties dalis yra galiojanti. Vadinasi, pripažinus dalį ginčytos tarpininkavimo sutarties negaliojančia, ieškinys laikytinas patenkintu iš dalies.
49. Nagrinėdamas bylą iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė turėjo teisę į 26 487,09 Eur atlygio sumą pagal pareikštą priešieškinį, taip pat į procesines palūkanas nuo minėtos sumos.
50. Esant tokioms nutarties 48 ir 49 punktuose nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog išnagrinėjus bylą tiek ieškinys, tiek priešieškinis yra patenkinami iš dalies.
51. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį (priešieškinį) patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Šioje byloje ieškiniu ieškovas siekė išvengti 247 183,64 Eur dydžio prievolės vykdymo, o atsakovė priešieškiniu atitinkamai siekė, kad būtų pripažinta jos teisė į 247 183,64 Eur dydžio prievolės įvykdymą. Pripažinus atsakovės teisę į 26 487,09 Eur atlygio sumą, konstatuotina, jog išnagrinėjus bylą yra patenkinta 89 proc. ieškovo reikalavimų ir 11 proc. atsakovės reikalavimų.
52. Ieškovas pateikė duomenis apie tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jis patyrė 2 904 Eur išlaidas sumokėdamas žyminį mokestį ir 1 400 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė pateikė duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas 1 000 Eur išlaidas, sumokant žyminį mokestį, bei 630 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Šalių pirmosios instancijos teisme patirtos advokatų teisinių paslaugų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų dydžių. Pagal šios nutarties 51 punkte nustatytas proporcijas ieškovui atlygintinos 3 831 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, o atsakovei – 179 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atlikus šių sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 3 652 Eur dydžio pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
53. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme ieškovas patyrė 2 359 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 4 933,78 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Ieškovo kasacinis skundas iš esmės buvo patenkintas. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.12 punktu maksimali atlygintina suma už advokato paslaugas parengiant kasacinį skundą yra 3 953 Eur. Taigi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 6 312 Eur (2 359 Eur + 3 953 Eur) kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
54. Apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą nagrinėjant šią bylą, ieškovas patyrė 2 523 Eur žyminio mokesčio išlaidas bei 1 000 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą, o atsakovė – 490 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Šios šalių nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose įtvirtintų dydžių.
55. Antrą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 3 227,68 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Ieškovo advokatas bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacinės instancijos teisme, parengė dvejus rašytinius paaiškinimus, taip pat pagal pateiktą pažymą užtruko 1 val. 15 min. komunikuodamas su antstoliu. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.16 ir 8.19 punktais, maksimali ieškovui atlygintina suma už nurodytas advokato teisines paslaugas sudaro 1 278 Eur.
56. Apeliaciniu skundu ieškovas ginčijo savo prievolę dėl 206 436,08 Eur sumos, o teismas pripažino, kad 26 890,16 Eur dydžio atsakovės reikalavimas buvo pagrįstas. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas patenkino 87 proc. ieškovo apeliacinio skundo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 54-55 punktuose, ieškovui priteistina 4 177 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei – 64 Eur. Atliekant šių sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinas 4 113 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas.
57. Apibendrinant tai, kas nurodyta šios nutarties 52, 53 ir 56 punktuose dėl šalims atlygintinų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo ir paskirstymo, ieškovui iš atsakovės galutinai priteistinas 14 077 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
58. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 8 d. nutartimi atsakovei buvo atidėtas 1 829 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas. Pagal šio nutarties 51 punkte nustatytą proporciją iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 1 628 Eur žyminis mokestis, o iš ieškovo – 201 Eur žyminis mokestis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimą.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria visiškai atmestas ieškinys. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies – pripažinti G. G. ir uždarosios akcinės bendrovės „A&J Real Estate“ 2017 m. gegužės 17 d. sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. AJ-17052017-4 4 (ketvirtą) punktą negaliojančiu nuo šios sutarties sudarymo momento. Sprendimo dalį, kuria atmesta kita ieškinio dalis, palikti nepakeistą.
Teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas priešieškinis, išdėstyti taip: „Priteisti iš ieškovo G. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&J Real Estate“ (juridinio asmens kodas 300616963) naudai 2 409,90 Eur (du tūkstančius keturis šimtus devynis eurus ir 90 ct) procesines palūkanas. Kitą uždarosios akcinės bendrovės „A&J Real Estate“ priešieškinio dalį atmesti“.
Panaikinti sprendimo dalį dėl šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti ieškovui G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&J Real Estate“ (juridinio asmens kodas 300616963) 14 077 Eur (keturiolikos tūkstančių septyniasdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.
Pakeisti sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio valstybei priteisimo ir ją išdėstyti taip: „Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A&J Real Estate“ (juridinio asmens kodas 300616963) 1 628 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį, o iš ieškovo G. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 201 Eur (du šimtus vieną eurą) žyminį mokestį“.
Teisėjai Marius Bajoras
Dalia Kačinskienė
Gintaras Pečiulis