Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-55-978/2018 |
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00905-2017-9 |
Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.6. (S) |

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2018 m. balandžio 9 d.
Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Beatričė Bakanauskaitė,
sekretoriaujant Dainorai Sruogienei, J. R.,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam E. P. ir jo atstovui advokato padėjėjui D. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) ekspeditoriumi, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, nevedęs, administracine tvarka nebaustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
E. P. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 05.00 val. Liepų al. S. K. g., Panevėžyje, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su aiškiais neblaivumo požymiais (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas) bei paprašytas pasitikrinti alkoholio matuokliu Alcotest 7510, atsisakė tai padaryti, t. y. vengė pasitikrinti neblaivumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus. Šiais veiksmais E. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas E. P. parodė, kad su administracinio nusižengimo padarymu nesutinka. Paaiškino, kad jo tėvo mirties metinių proga 10.00 val. buvo užpirktos mišios katedroje, 11.00 val. visi važiavo į kapus, po kurių apie 12.30 val. susirinko kavinėje. Ta dieną jam buvo labai sunku, nes daug žmonių buvo susirinkę kavinėje, daug kas iš jų jo tėvą paminėjo geru žodžiu. Jam po tėvo žūties buvo išrašytos dvi rūšys raminančių, miegoti padedančių vaistų, kuriuos po tėvo mirties vartojo, nes jam buvo labai sunku, vėliau nustojo vartoti. Tų vaistų buvo likę, todėl savo tėvo mirties metinių dieną, kad būtų ramiau, nesinervintų, jų kažkiek išgėrė, jų pavadinimo neatsimena. Jų išgėrė nuo ryto: bažnyčioje (prieš bažnyčią) apie 10.00 val. ir iki pusvalandžio vėliau, kavinėje apie 12.30 val. ir iki pusvalandžio (valandos) vėliau vartojo po tabletę dviejų rūšių vaistų. Tikslaus tablečių pavartojimo laiko neprisimena, į laikrodį nežiūrėjo. Apie 16-17 val. žmonės pradėjo skirstytis, jis išvežiojo žmones, kurie buvo be automobilių. Po to, esant atvažiavusiam motinos broliui su šeima iš Marijampolės, apie 19 val. nuvažiavo pas motiną į namus. Ten, tikslaus laiko nepamena, apie 19.00 val.-21.00 val. suvartojo tabletę ar dvi tabletes vaistų. Pas motiną namuose jie pabuvo, pakalbėjo apie tėvą. Jis vėliau nei po 23.00 val. gėrė butelį alaus, jį po gurkšniuką vartojo per visą vakarą, tarp pirmųjų tablečių vartojimo grįžus į namus ir jų vartojimo prieš užmiegant. Motinai nuėjus miegoti, toliau namie kalbėjosi su motinos broliu ir drauge J. apie gyvenimą, apie tai, kas kaltas dėl tėvo žūtį sąlygojusios avarijos, kaip seksis teismuose bei kitas aplinkybes. Kas vyko paskui, nebeatsimena. Apie gal 01.00 val. – 02.00 val., kad ramiau miegotų, išgėrė vaistų. Mano, kad paties įvykio neatsimena dėl to, kad per visą dieną truputį per daug vaistų išgėrė, ne tiek kiek rekomenduojama, o gal kokias 6-7 tabletes, jų pavadinimų neprisimena. Paskutinę tabletę suvartojo nuo 24.00 iki 2 val. Anksčiau vaistų su alkoholiu nėra vartojęs. Buvo pavargęs, nes tėvo mirties metinių organizavimu teko rūpintis jam pačiam. Paskutinį kartą jo prisimenamas pokalbio su J. laikas buvo apie 01.00-02.00 val. Vėliau, apie 7.00-8.00 atsikėlęs ryte, pamatė, kad skambino N. V. N. papasakojo apie įvykį. Ji pasakojo, kad jis (E. P.) buvo labai susinervavęs, liūdnas, sugalvojo su ja susitikti. Ji nurodė, kur yra, ir jis nuvažiavo jos pasiimti. Bevažiuojant su ja, jį sustabdė policija, sustojo. Apie tai, ką jis kalbėjo su policija, N. tiksliai nepasakojo, nepasakojo ir dėl ko jį stabdė policija. Ji kažkam bandė skambinti, buvo tariamasi dėl automobilio nuvarymo į jo kiemą. Vėliau automobilio daiktų dėtuvėje rado administracinio nusižengimo protokolą, jį perskaitė.
L. V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad E. P. yra jos sūnus. Sūnus labai išgyveno, kai prieš metus žuvo jos vyras, nes įvykio vietoje matė tėvą, ji turėjo traukti. Jam reikėjo specialisto pagalbos, vaikščiojo pas specialistus. Sūnus vartojo vaistus, kad galėtų dirbti savo darbą. Įvykio metinių dieną buvo paminėtos jos vyro mirties metinės, susirinko draugai. 2017 m. gruodžio 9 d. vakare buvo namuose. Matė, kad tą dieną sūnus gėrė vaistus du kartus po tabletę, bet alkoholio nevartojo, nes vežiojo svečius. Kadangi sūnus dirba su didelėmis mašinomis, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jo nuotaika buvo bloga. Naktį sūnus buvo išvažiavęs. 2017 m. gruodžio 10 d. ryte sūnus buvo normalus.
Liudytoja J. K. teismo posėdžio metu parodė, kad su E. P. yra seniai pažįstama. 2017 m. gruodžio 9 d. buvo jo tėvo žūties metinės. Tą dieną 10.00 val. dalyvavo mišiose katedroje, apie 11.00 val. – kapinėse, vėliau – kavinėje. Buvo susirinkę E. P. giminės, pasidalino prisiminimais. Apie 17.00 – 18.00 val. visi pradėjo skirstytis. Ji su Eimantu paskutinė apie 19.00 -20.00 val. parvažiavo namo, kur kartu su visais pasisėdėjo. Buvo ir Eimanto mamos brolis su šeima. Eimanto mamos brolis nuėjo miegoti su šeima, o jiedu su Eimantu pasiliko pasisėdėti. Kalbėjosi, pasidalijo prisiminimais su Eimantu. Laiko nepamena, gal apie 3.00 val. Eimantas per visą valandos ar pusantros valandos laiką išgėrė gal vieną butelį alaus, alų jis gėrė apie 2.00 – 3.00 val., prieš tai visą vakarą alkoholio nevartojo, nes išvežiojo visus žmones. Apie 5.00 val. jos atvažiavo pasiimti draugė, E. kažkas paskambino ir ji išvažiavo, palikusi Eimantą namie. Vėliau sužinojo, apie 2017 m. gruodžio 10 d. įvykį. Žinojo, kad Eimantas vartojo vaistus, Eimantas jai sakė, kad tą dieną buvo vartojęs, ryte gėręs vaistus.
Liudytoja N. D. teismo posėdžio metu parodė, kad E. P. yra buvęs draugas, jų santykiai draugiški, pažįsta jį apie 7 metus. Tą vakarą skambino E. P., kad parvežtų ją į namus. E. P. neatrodė išgėręs, nepastebėjo, kad būtų griuvinėjęs. Būtų nevažiavusi su neblaiviu asmeniu. E. P. buvo keistai nusiminęs. Jiems su E. P. bevažiuojant, juos sustabdė policijos pareigūnai, pasikvietė E. P. į policijos automobilį patikrinimui. Vėliau E. P. policijos pareigūnai neleido važiuoti, teko išsikviesti kitą asmenį, kad pavairuotų automobilį.
Liudytojas A. R. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas buvo su aiškiais neblaivumo požymiais: jautėsi alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Automobilyje buvo du žmonės. Matė, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo iš automobilio vairuotojo pusės. Yra tikras, kad automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Jis neneigė alkoholio vartojimo fakto, nurodė, kad alkoholio pavartojimas buvo susijęs su jo nuoskaudomis, patirtimis, nes prieš metus buvo žuvęs jo tėvas. Vairuotojas buvo paprašytas nusistatyti neblaivumą, tačiau jis atsisakė, todėl administracinio nusižengimo protokole buvo įformintas vengimas pasitikrinti neblaivumą. Apie medikamentų vartojimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neminėjo. Nebuvo panašus į asmenį, kuris būtų praradęs atmintį ar nesiorientuotų, jo būsena atitiko neblaivaus asmens būseną. Pokalbis su asmeniu buvo įrašinėjamas (vėliau įrašas teismui pristatytas). Tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių teisingumą, tik jame suklysta įrašant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pavardę, vietoj „P.“ turi būti įrašyta „P.“.
2017 m. gruodžio 10 d. A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 10 d., dirbant ekipaže „1877“, kartu su vyr. patrule K. T., apie 5.00 val. Panevėžio m., Liepų g. – S. K. g. sankryžoje buvo sustabdytas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimų, nes važiuojant pirma eismo juosta S. K. g. antroje eismo juostoje automobilis „Audi A4 Avant“ pravažiavo dideliu greičiu, už vairo sėdėjo vyriškis. Pravažiuojant pro juos, automobilis apsišvietė, todėl gerai matė, kad už vairo sėdi vyras. Minėtas automobilis pravažiavo jiems iš dešinės pusės. Kolegei ir jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, minėtas automobilis sustojo iš karto įsukęs į Liepų al. Tad kolegė iš karto išlipo iš specialiojo automobilio bei nuėjo link „Audi A4“ automobilio, kuris sustabdytas dar truputį pariedėjo atgal. Pamatė, kad prasidarė vairuotojo pusės durys ir iš jo išlipo automobilio vairuotojas, kurį kolegė atsivedė į specialųjį automobilį. Iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Kelis kartus paprašius vyriškio alkoholio matuokliu pasitikrinti girtumą, jis tai daryti kategoriškai atsisakė, sakydamas, kad kaltas, yra išgėręs, bei vairavo automobilį, tačiau į alkoholio matuoklį nepūs ir girtumo nenusistatinės. Pasitikrinti blaivumą vyro buvo prašoma ir rašant administracinio nusižengimo protokolą. Jis buvo informuotas apie gresiančią atsakomybę, jei atsisakys nusistatyti girtumą, tačiau pūsti į alkoholio matuoklį atsisakė. Vairuotojui pateikus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai yra E. P.. Jį kolegė nušalino nuo transporto priemonės vairavimo. Surašė jam protokolą (b. l. 9).
Liudytoja K. T. teismo posėdžio metu parodė, kad buvo pastebėtas automobilis, važiuojantis dideliu greičiu ir, kilus įtarimui, jis buvo sustabdytas. Sustabdžius automobilį, iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis, kuris buvo atsivestas į automobilį. Automobilyje buvo ir moteris. Užuodus alkoholio kvapą, vyriškis buvo ne kartą prašytas pūsti į alkotesterį, tačiau tai padaryti atsisakė, nepaaiškinęs kodėl. Asmuo pasakė, kad yra išgėręs, apie medikamentų vartojimą neminėjo. Kad jis neblaivus, matėsi iš jo kalbos, judesių, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Nebuvo panašus į asmenį, kuris būtų praradęs atmintį ar nesiorientuotų. Tvirtina savo tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių teisingumą.
2017 m. gruodžio 10 d. K. T. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. gruodžio 10 d., dirbant ekipaže „1877“, kartu su vyr. patruliu A. R., apie 5.00 val. Panevėžio m., Liepų g. – S. K. g. sankryžoje buvo sustabdytas automobilis „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris sukėlė įtarimų, nes važiuojant pirma eismo juosta S. K. g. antroje eismo juostoje automobilis „Audi A4 Avant“ pravažiavo dideliu greičiu, už vairo sėdėjo vyriškis. Pravažiuojant pro juos, automobilis apsišvietė, todėl gerai matė, kad už vairo sėdėjo vyriškis. „Audi A4“ pravažiavo jiems iš dešinės pusės. Kolegai ir jai kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, nes susimėtė važiuojamoje dalyje. Įjungus tarnybinio automobilio švyturėlius, automobilis „Audi A4 Avant“ sustojo iš karto įsukęs į Liepų al. Tad ji iš karto išlipo iš specialiojo automobilio bei nuėjo link „Audi A4“ automobilio, kuris sustabdytas dar truputį pariedėjo atgal. Priėjus prie automobilio, vairuotojo durys atsidarė ir iš vairuotojo pusės išlipo vyriškis. Jį atsivedė į specialųjį automobilį, nes iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Specialiame automobilyje kolega kelis kartus paprašė vyriškio alkoholio matuokliu pasitikrinti girtumą, tačiau vyras tai daryti kategoriškai atsisakė, sakydamas, kad kaltas, yra išgėręs, bei vairavo automobilį, tačiau į alkoholio matuoklį nepūs ir girtumo nenusistatinės. Pasitikrinti blaivumą vyro buvo prašoma ir rašant administracinio nusižengimo protokolą. Jis buvo informuotas apie gresiančią atsakomybę, jei atsisakys nusistatyti girtumą, tačiau pūsti į alkoholio matuoklį atsisakė. Vairuotojui pateikus vairuotojo pažymėjimą, paaiškėjo, kad tai yra E. P.. Jį nušalino nuo transporto priemonės vairavimo, kolega surašė jam protokolą. Automobilis perduotas teisę vairuoti turinčiam asmeniui (b. l. 9).
Specialistas P. P. nurodė, kad tvirtina savo teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0286/17 teisingumą. Išvados 3 punktas nustatytas pagal vaistų gamintojo aprašymą vaistų kontrolės puslapyje, „dažnas šalutinis poveikis“ reiškia, kad toks poveikis gali pasireikšti vienam iš dešimties asmenų. Šiuo atveju gali būti ir tankiau, nes keletas vaistų vartojama, jie sustiprino vienas kito poveikį, taip pat ir alkoholis buvo vartojamas, o bet koks alkoholis stiprina slopinamąjį poveikį. Nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai gali būti sąlygoti didesnės medikamentų dozės. Ataksija mediciniškai vadinamas judesių koordinacijos sutrikimas. Dažnai žmonės susirgę insultu pradinėse stadijose gali atrodyti kaip girti, nes jie nesiorientuoja, keičiasi jų judesiai, tai vadinama ataksija. Žmogus gali vaikščioti kaip girtas, pasireikšti koordinacijos sutrikimas. E. P. ligos istorijoje įrašyti visi trys medikamentai buvo patikrinti pagal gamintojus, kokį gali turėti šalutinį poveikį. Flupentiksolis, aprozalamas turi stiprų šalutinį poveikį. Ar gali būti tokie medikamentai skiriami esant problemoms su psichine sveikata, kadangi nėra psichiatras, gali svarstyti tik teoriniam lygmenyje. Kadangi nėra psichiatras, negalėtų plačiai apibūdinti, kas yra adaptacijos sutrikimai, tai pasireiškia sutrikusiu bendravimu su žmonėmis. Tabletės pradeda veikti ne anksčiau kaip po pusvalandžio, o konkretų jų veikimo laiką reikia žiūrėti pvz. internete pagal konkretų vaistą, kadangi šiam momentui tokių duomenų nėra išsirašęs, konkretaus vaisto veikimo trukmės nekomentuoja, tačiau bendrai paėmus dažniausiai būna, kad vaistai veikia apie pusę paros. Tokių vaistų yra stiprus slopinamasis poveikis, žmogus gali po jų vartojimo kažko neatsiminti. Jo išvada, kad atitinkamas poveikis gali pasireikšti vienam iš dešimties asmenų, reiškia, kad ją reikėtų vertinti kaip teorinę, sąlyginę, nes nėra paimtas asmens kraujas, kad galima būtų nustatyti vaisto koncentraciją ir nustatyti, kiek vaisto suvartota, ar tai terapinė dozė, at tai didesnė dozė, kokie vaistai suvartoti. Išklausius įvykio metu darytą vaizdo įrašą, matyti, kad yra stiprus E. P. kalbumas, yra savęs pervertinimas, tačiau ne jo kompetencija tai vertinti. Kalbos sutrikimai pagal vokiečių ekspertus paprastai pasireiškia, kai yra pavartota virš 1,1 promilių alkoholio, kad būtų kalbos sutrikimų iš įrašo nesigirdi. Vaizdo įrašų fiksavimo metu E. P. negali būti praradęs atminties, nebent vėliau.
Iš teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados Nr. 0286/17 matyti, kad:
1. E. P. elgesys kaip nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba galėjo būti sąlygoti medikamentų didesnės dozės bei alaus pavartojimo, remiantis vaistų gamintojų aprašymais.
2. Kadangi tiek flupentiksolis, tiek ir alprozalamas veikia stipriai slopinančiai, tai neatmetama galimybė, kad E. P. galėjo neprisiminti tam tikro laiko tarpo.
3. Gamintojai nurodo, kad tiek flupentiksolis, tiek ir alprozalamas veikia slopinančiai, o padidėjusios dozės dažnas šalutinis poveikis sedacija (raminamasis poveikis), mieguistumas, ataksija (judesių koordinacijos sutrikimas) bei sutrikusi kalba, o vartojant su alkoholiu minėtas poveikis sustiprėja.
4. Dėl E. P. veiksmų bei jo supratimo savo veiksmų galima skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (b. l. 18-24).
Iš E. P. paaiškinimo administracinio nusižengimo protokole matyti, kad jis nusistatyti girtumą atsisako, dėl pažeidimo gailisi (b. l. 4, 5).
Iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos išrašo matyti, kad lankytasi pas gydytoją N. M. 2017 m. kovo 9 d., balandžio 3 d. Pirmojo vizito metu (2017 m. kovo 9 d.) fiksuoti E. P. nusiskundimai, kad po tėvo tragiškos mirties (autoavarijos) labai pablogėjo nuotaika, krito darbingumas, nieko nesinori veikti, tapo viskam abejingas, be reikalo pakelia balsą prieš motiną. Labai išgyvena dėl tėvo netekties, psichozės nėra. Dgn. F43.2 (adaptacijos sutrikimai). Gyd. flupentiksoliu, escitalopramiu, alprozalamiu. Antrojo vizito metu (2017 m. balandžio 3 d.) nurodoma, kad E. P. jaučiasi kiek geriau,..., susitvarkė miegas; valgo normaliai; nusipirko šunelį, kuris gerai gydo. Dgn. F43.2. Gyd. flupentiksoliu, escitalopramiu, alprozalamiu (b. l. 25).
E. P. padarytas administracinis nusižengimas yra užfiksuotas vaizdo ir garso įrašais, iš kurių matyti, kad E. P. kalbasi su pareigūnais, aiškina, kodėl pavartojo alkoholio (tėvo žūties metinės), prašo, kad jį paleistų, vėliau prašo pakonsultavimo, derasi, klausinėja apie galimą atsakomybę bei atsisako nusistatyti neblaivumą (b. l. 40).
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymo faktą ir E. P. kaltę įrodo byloje surinkti bei teismo ištirti ir anksčiau aptarti įrodymai.
Nors bylos nagrinėjimo metu E. P. teigė, kad neatsimena įvykio, nes buvo pavartojęs per daug vaistų, tačiau nieko konkretaus teismo posėdžio metu nesugebėjo paaiškinti apie jo neva vartotus vaistus nusiraminimui: nenurodė nei konkrečių vaistų pavadinimų, nei tikslaus suvartotų tablečių skaičiaus (taip pat ir rūšiniu aspektu), neprisiminė konkretaus jų vartojimo laiko. Be to, tiek iš asmens paaiškinimų administracinio nusižengimo protokole, pareigūnų parodymų, tiek ir vaizdo ir garso įrašų matyti, kad asmuo sąmoningai atsisakė nusistatyti savo neblaivumą, versija apie medikamentų vartojimą atsiranda tik teisme, į bylą įstojus E. P. atstovui. Iš vaizdo ir garso įrašo taip pat matyti, kad E. P. veikia sąmoningai, ilgai derasi su pareigūnais, aptaria įvykusią situaciją, bando įvairiais būdais išvengti atsakomybės (prašydamas paleisti ir pan.) ir, supratęs, kad atsakomybė neišvengiama, svarsto, koks variantas – pūtimas į alkotesterį ar to vengimas, būtų jam parankesnis, galiausiai apsisprendžia ir atsisako nusistatyti neblaivumą. Visa tai rodo, kad E. P. bet kokiais būdais siekia išvengti gresiančios administracinės atsakomybės ir jo pateikiama įvykių versija nėra patikima, ja remiamasi, siekiant palengvinti jo teisinę padėtį.
Nors iš ambulatorinės asmens sveikatos istorijos matyti, kad 2017 m. E. P. buvo rekomenduotas gydymas vaistais – flupentiksoliu, escitalopramiu, alprozalamiu, tačiau paskutinis įrašas apie šiuos vaistus ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje fiksuotas 2017 m. balandžio 3 d., be to, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė aplinkybes, kad vaistus buvo nustojęs vartoti ir tik tėvo žūties dieną juos pavartojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors garso ir vaizdo įrašuose E. P. yra itin kalbus, mini alkoholio vartojimą ir jo priežastis, tačiau apie vaistų vartojimą nieko nenurodo, be to, tiek įvykio vietoje buvę pareigūnai, tiek ir liudytoja N. D. nepatvirtino aplinkybių, kad E. P. jiems būtų sakęs apie vaistų naudojimą. Nors liudytoja V. P. nurodė mačiusi, kaip sūnus vyro mirties metinių dieną du kartus išgėrė vaistų tabletę, tačiau teismas jos parodymus vertina kritiškai dėl galimo jos suinteresuotumo padėti sūnui išvengti atsakomybės, tuo labiau, kad sūnus yra ekspeditorius ir teisių praradimas gali lemti itin skaudžias pasekmes. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sūnaus nurodomas galimai suvartotas vaistų tablečių kiekis kelis kartus viršija motinos nurodytąjį matytą suvartotų tablečių kiekį, tad yra ir tam tikras neatitikimas tarp motinos ir sūnaus parodymų. Liudytoja J. K. nenurodo pati tiesiogiai mačiusi, kad E. P. vartotų vaistus, ji mini, kad E. P. jai sakė, kad ryte buvo gėręs vaistų (tuo tarpu iš E. P. parodymų matyti, kad nurodoma vaistus vartojus ne tik ryte, bet per visą dieną ir vakaro eigoje), tačiau teismas, atsižvelgdamas į nurodytus liudytojos ir E. P. parodymų neatitikimus bei dėl draugiškų santykių su E. P. galimą liudytojos suinteresuotumą byloje, jos parodymus dėl E. P. vartotų vaistų taip pat vertina kritiškai ir laiko nepatikimais.
Teismas atmeta E. P. atstovo byloje pateiktą specialisto išvadą (b. l. 18-24), kadangi užduotis atlikti specialisto išvadą yra suformuluota ne objektyvių duomenų pagrindu, o remiasi tik E. P. nurodytomis aplinkybėmis, kurių kiti bylos duomenys nepatvirtina. Taigi, specialistui atsakius į tokius užduoties klausimus, jo duota išvada laikytina tik teoriniu situacijos modeliavimu, šioje byloje neturinčiu įrodomosios reikšmės, tuo labiau, kad ir teismo posėdžio metu pats specialistas patvirtino, kad jo išvadą reikėtų vertinti kaip teorinę, sąlyginę, nes nėra paimtas asmens kraujas, kad galima būtų nustatyti vaisto koncentraciją ir nustatyti, kiek vaisto suvartota, ar tai terapinė dozė, ar didesnė dozė, kokie vaistai suvartoti. Pažymėtina, kad į bylą nepateikti jokie E. P. kraujo tyrimų duomenys, iš kurių būtų galima daryti išvadą apie tai, ar vartota, ir jei vartota, kokiais kiekiais ir kokių vartota vaistų, nors E. P. nusižengimo padarymo metu turėjo būti žinoma jo teisė duoti kraują gydymo įstaigoje ir tokiu būdu ginčo atveju įrodinėti jo nurodomas įvykio aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje esančius vaizdo ir garso įrašus sprendžia, kad šie objektyvūs įrodymai patvirtina liudytojų A. R. ir K. T. parodymus ir pašalina bet kokias abejones, jog E. P. 2017 m. gruodžio 10 d. galėjo nesuprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Vaizdo ir garso įrašai patvirtina, jog E. P. suprato, kad yra sustabdytas policijos pareigūnų ir jam siūloma pasitikrinti neblaivumą, tačiau sąmoningai atsisakė tai padaryti. Užfiksuotuose vaizdo ir garso įrašuose E. P. neneigė vairavęs automobilį, nurodė apie alkoholio vartojimo aplinkybes, susijusias su tėvo žūtimi, prašė pareigūnų supratimo, paleidimo, vėliau patarimo ir aiškinosi, ar jam kiltų atsakomybė ir kokia ji būtų, jei būtų nustatytas jo neblaivumas, išsiaiškinęs, kad, atsisakęs pūsti jis gali išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, būtent taip ir pasielgė – atsisakė tikrintis neblaivumą. Asmens apsisprendimas atsisakyti tikrintis neblaivumą, sužinojus, kad atsisakęs pūsti jis išvengs baudžiamosios atsakomybės, rodo šio asmens gebėjimą adekvačiai suvokti aplinką, supratimą į kokią sudėtingą situaciją jis yra patekęs bei suvokimą, kokiomis priemonėmis gintis nuo inkriminuojamo teisės pažeidimo. Be to, tai rodo, jog E. P. tuo metu suvokė, kad neblaivus vairuotojas atsisakęs nusistatyti girtumą atsako tik administracine tvarka ir tokiu būdu gali išvengti baudžiamosios atsakomybės net ir būdamas sunkaus girtumo laipsnio. E. P. galėjimas valdyti savo veiksmus atsiskleidžia peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus. Matydamas, kad pareigūnai nesutinka jo paleisti, E. P. ieško kitų išeities iš situacijos būdų, kalbina pareigūnus, prašydamas patarimo, kaip geriau jam būtų pasielgti, o supratęs, kad atsakomybės neišvengs, toliau pokalbio su pareigūnais metu stengiasi atrasti, kaip elgtis ir kokį veikimo būdą pasirinkti, kaip pakreipti situaciją, kad patirtų kuo minimalesnę žalą. Specialistas P. P. teismo posėdžio metu, peržiūrėjus vaizdo ir garso įrašus nurodė, kad vaizdo įrašų fiksavimo metu E. P. negali būti praradęs atminties, kalbos sutrikimų iš įrašo nesigirdi. Iš to seka, kad E. P. neblaivumo nebuvo galima patikrinti dėl jo sąmoningos veikos. Konstatavimui, kad asmens veika kvalifikuotina kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1992/2010 ir kt.).
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes konstatuoja, jog E. P. atsisakymas nusistatyti neblaivumą nėra ir negali būti laikomas pateisinamu jo elgesiu. Teismas, anksčiau aptartais motyvais atmeta E. P. ir jo atstovo iškeltą versiją apie galimą vaistų, skirtų nusiraminimui, įtaką E. P. veiksmams, kaip nepagrįstą, nes patį vaistų vartojimo faktą laiko neįrodytu.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes pagrįstai manytina, jog E. P. atsisakydamas nusistatyti neblaivumą siekė išvengti galimos baudžiamosios atsakomybės, jei visgi nusistačius girtumą paaiškėtų, kad jis viršija 1,5 promilės, nes paties E. P., liudytojos J. K. parodymai patvirtina, kad E. P. alkoholį nusižengimo padarymo dieną iš tikrųjų vartojo, o ir iš pareigūnų parodymų matyti, kad E. P., sustabdžius jo vairuojamą automobilį, buvo su aiškiais neblaivumo požymiais.
Teismo ištirtų anksčiau minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad E. P. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 05.00 val. Liepų al. S. K. g., Panevėžyje, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su aiškiais neblaivumo požymiais (nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, alkoholio kvapas) bei paprašytas pasitikrinti alkoholio matuokliu Alcotest 7510, atsisakė tai padaryti, t. y. vengė pasitikrinti neblaivumą ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimus bei padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, todėl pažeidėjas yra baustinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą E. P., teismas atsižvelgia į tai, kad yra padarytas vienas administracinis nusižengimas, į jo pobūdį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į tai, kad nėra nustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bei įvertina pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, patyręs skaudžią tėvo netektį, iš administracinio nusižengimo protokole surašyto paaiškinimo matyti, kad dėl nusižengimo gailisi), atsižvelgia ir į tai, kad E. P. darbinės veiklos pobūdis susijęs su vairavimu, teisės vairuoti transporto priemonę praradimas galimai sąlygos darbinės veiklos pokyčius, taip pat ir pajamų sumažėjimą. Įvertinus šių aplinkybių visumą, E. P. skirtina ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, dydžiu lygi nuobaudos minimumui, privalomai taikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui.
Vadovaudamasis ANK 636 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
E. P. už ANK 422 straipsnio 7 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti E. P., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio miesto apylinkės teismą.
Teisėja Beatričė Bakanauskaitė