Civilinė byla Nr. e2A-1457-560/2021
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.6.16.5.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. liepos 8 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „105 sprendimai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „105 sprendimai“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Firma VITI“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 10 180,76 Eur skolą, 226,62 Eur delspinigius, 300 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. sausio 18 d. su atsakove sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu atsakovei išnuomojo administracinės paskirties patalpas (duomenys neskelbtini), atsakovė įsipareigojo už patalpas mokėti nuomos mokestį ir mokėti mokesčius už patalpoms tenkančias komunalines paslaugas. Tuo pagrindu iki kiekvieno mėnesio 10 kalendorinės dienos atsakovei pateikdavo PVM sąskaitas faktūras nuomos mokesčiui ir iki einamojo mėnesio pabaigos PVM sąskaitas faktūras už komunalines paslaugas, sutarties 7.4 ir 7.5 punktuose buvo nustatyta, kad PVM sąskaitos faktūros už nuomos paslaugas turi būti apmokėtos per 10 kalendorinių, o sąskaitos už komunalines paslaugas – iki kito mėnesio penkioliktos dienos. Atsakovė nuo 2019 m. birželio mėn. pradėjo reguliariai nemokėti nuomos ir komunalinių mokesčių, dėl ko pradėjo formuotis įsiskolinimas, kuris nuolat didėjo. Atsakovė ne vieną kartą buvo raginta žodžiu tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir apmokėti sąskaitas už nuomą ir komunalinius mokesčius, tačiau jai nereaguojant į žodinius raginimus, 2020 m. vasario 7 d. jai buvo pateikta pretenzija dėl skolos apmokėjimo. 2020 m. birželio 23 d. atsakovei buvo pateikta pakartotinė pretenzija ir nurodyta, kad jai nevykdant sutartinių įsipareigojimų bus svarstoma galimybė nutraukti sutartį.
3. 2020 m. rugpjūčio 3 d. raštu, kuris atsakovei buvo įteiktas 2020 m. rugpjūčio 5 d., ieškovė pranešė atsakovei, kad ji vienašališkai dėl atsakovės kaltės nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutraukia sutartį, kartu atsakovė buvo informuota, kad sutarties 9.3 punkto c dalyje numatyta, jog į įspėjimo apie sutarties nutraukimą laikotarpį įeina terminas skirtas išsikraustyti. Atsakovė iki 2020 m. rugpjūčio 19 ir toliau nemokėjo skolos, taip pat nustatytą dieną neatlaisvino patalpų bei jų neperdavė, tik po 2020 m. rugpjūčio 19 d. žodinio raginimo atiduoti patalpas atsakovė pradėjo vykdyti kraustymosi iš patalpų darbus ir patalpas grąžino tik 2020 m. rugpjūčio 22 d., t. y. nedarbo dieną, šeštadienį.
4. 2020 m. liepos 20 d. atsakovei buvo išrašyta delspinigių sąskaita, suma 657,73 Eur, vadovaujantis CK 6.54 straipsniu atsakovės mokėjimai vykdyti po 2020 m. liepos 20 d. pirmiausiai buvo įskaityti delspinigių sąskaitai apmokėti ir likusios piniginės lėšos buvo nukreiptos pagrindinei prievolei įvykdyti. Atsakovė buvo sumokėjusi 535,58 Eur užstatą, todėl 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutraukus sutartį, atsakovės sumokėtas užstatas buvo įskaitytas padengti paskutinio nuomos mėnesio, t. y. 2020 m. rugpjūčio mėn., nuomos sąskaitą. Atsakovės mokėjimai, vykdyti po 2020 m. liepos 20 d., pirmiausia buvo įskaityti delspinigių sąskaitai apmokėti, todėl ši delspinigių sąskaita yra laikoma jau apmokėta. 2020 m. rugpjūčio 24 d. atsakovei išrašyta dar viena delspinigių sąskaita, suma 226,62 Eur, už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugpjūčio 24 d., kuri yra neapmokėta. Nesąžiningas ir aplaidus atsakovės elgesys sukėlė tiesioginius nuostolius: nuomojamos patalpos laiku nebuvo grąžintos ir jomis nebuvo galima naudoti ir buvo organizuojamos darbuotojų papildomos darbo valandos, todėl, atsižvelgiant į patirtus nuostolius, negautas (nuomos) pajamas, nesąžiningą atsakovės elgesį, buvo priimtas sprendimas taikyti atsakovei 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną, atsakovei buvo pateiktos baudų sąskaitos Nr. VIT157450, suma 100 Eur (už 2020 m. rugpjūčio 20 d.) bei Nr. VIT157452, suma 200 Eur (už 2020 m. rugpjūčio 21–22 d.).
5. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad visą atsakovės nuomos sutarties laikotarpį mokesčiai už komunalines paslaugas buvo skaičiuojami proporcingai atsakovės nuomojamam plotui. Dėl elektros energijos paaiškino – atsakovės patalpose nuo nuomos sutarties pradžios, t. y. 2018 m. vasario 13 d., iki 2019 m. spalio 28 d. nebuvo įrengtas atskiras elektros subskaitiklis, todėl jos ir atsakovės užimamose patalpose suvartota elektros energija buvo apskaitoma tais pačiais bendrais pastato elektros energijos skaitikliais. Nuo 2019 m. spalio 28 d. atsakovei patalpose buvo įrengtas atskiras elektros subskaitiklis, todėl jos sunaudota elektros energija patalpose buvo pradėta apskaityti atskirai. Nesutinka su atsakovės atsiliepime išdėstyta pozicija, jog elektros energija atsakovei turėjo būti skaičiuojama pagal proporciją viso pastato bendrą plotą ir atsakovės nuomojamas patalpas. Pagal faktines aplinkybes negali būti ginčo, jog elektros energija pastate gali būti naudojama tik patalpose, kuriose realiai būna žmonės ir jose vykdoma veikla, tuo tarpu šiuo atveju didžioji dalis patalpų yra visiškai nenaudojamos. Dėl šiukšlių išvežimo, vandens ir pastato apsaugos paaiškino – už šias paslaugas atsakovei buvo paskaičiuojamos įmokos pagal tą pačią proporcingumo formulę, kaip ir už suvartotą elektros energiją, t. y. proporcingai atsakovės patalpų plotui nuo viso faktiškai naudojamo pastato ploto. Dėl šildymo paaiškino – pastatas yra šildomas centrine šildymo sistema, t. y. šilumos energiją tiekia Vilniaus šilumos tinklai, tačiau šildymo sistema yra išvedžiota ne visame pastate, trečiasis pastato aukštas yra nešildomas centriniu šildymu, o patalpose yra pastatyti elektriniai šildytuvai, kuriais esant poreikiui patalpos gali būti šildomos. Apskaičiuodama atsakovei mokesčius už šilumos energiją proporcingai jos turimoms patalpoms taikė skaičiavimą nuo viso pastato šildomo ploto, t. y. be trečiojo aukšto patalpų ploto.
6. Dėl valymo paslaugų paaiškino –patalpas valo pagal darbo santykius dirbanti valytoja, atsakovei už bendrose patalpose (koridoriai, tualetai) suteiktas valymo paslaugas buvo apskaičiuojama mokėtina suma dalis nuo valytojai mokamo darbo užmokesčio, iki 2018 m. rugsėjo 30 d. atsakovei už 4 kartų per savaitę valymo paslaugas buvo taikomas 15,50 Eur su PVM mokestis per mėnesį, nuo 2018 m. spalio 1 d. padidėjus atsakovės patalpoms iki 140,67 kv. m. už valymo paslaugas buvo apskaičiuojama 27,90 Eur su PVM per mėnesį, nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. valytojai pradėjus bendras patalpas valyti per savaitę tik 2 kartus, atitinkamai buvo sumažinta atsakovei priklausanti mokėti suma iki 17,60 Eur su PVM per mėnesį. Dėl administravimo paslaugų paaiškino – nuo 2019 m. gegužės mėn. pagal generalinio direktoriaus įsakymą nustatytas 0,25 Eur/m2 pastato administravimo mokestis, atsižvelgiant į tai, kad pastatą administruoja pati UAB „Firma VITI“, t. y. nėra samdoma administruojanti įmonė, dėl to ji patiria papildomas pastato priežiūros ir administravimo išlaidas: nuolatinė teritorijos priežiūra ir valymas, einamieji pastato ir vidaus patalpų priežiūros ir tvarkymo (remonto) darbai, inžinerinių tinklų ir šilumos sistemos priežiūra. Ieškovė nesutinka su atsakove dėl patalpų temperatūros neatitikimo higienos normoms, kadangi pastatas buvo šildomas centriniu miesto šildymu ir mieste įjungus šildymą, pastate yra taip pat paleidžiama šildymo sistema, nors jai yra žinoma, kad atsakovė pageidavo, kad patalpose būtų labai šilta ir dėl šios priežasties pati papildomai šildėsi patalpas elektra, dėl ko ženkliai išaugo žiemos metu suvartotos elektros energijos kaštai. Keliose vietose atsakovės nuomojamose patalpose per lietingas dienas drėko lubos, tačiau ieškovė ėmėsi veiksmų ir tvarkė stogą. Nuo lubų vanduo nelašėjo ir nesudarė jokių kliūčių pagal paskirtį naudoti patalpas, minėtas patalpų defektas nėra esminis ir nepablogino patalpų būklės taip, kad jomis realiai nebūtų galima naudotis, be to, atsakovė nėra niekada informavusi, kad dėl drėkstančių lubų negalėtų vykdyti veiklos patalpose. Kriauklė 2019 m. buvo užkimšta dėl pačios atsakovės kaltės, po gauto atsakovės prašymo sutvarkyti užsikimšusią kriauklę, 2019 m. liepos 3 d. buvo iškviesta UAB „Grinda“, kuri atliko kanalizacijos valymo darbus ir nustatė, kad dėl galimai didelio kavos tirščių kiekio yra atsiradę giluminiai kanalizacijos defektai, kurių negalėjo sutvarkyti. Atsakovė naudojosi bendro naudojimo patalpose (tualetuose) esančiomis kriauklėmis, todėl jos patalpose kriauklės užsikimšimas neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos bendrai patalpų būklei.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jos pagrindinė veikla yra draudimo paslaugų teikimas ir patalpos buvo pagrindinė jos veiklos vieta, kurioje buvo priimami klientai, taip pat jose buvo įrengtos darbo vietos jos darbuotojams. Nuomos laikotarpiu tarp šalių kilo ginčų dėl neteisingai išrašytų sąskaitų ir patalpų kokybės, dėl ko ji sustabdė mokėjimus pagal sutartį iki tol, kol ieškovė tinkamai įvykdys savo pareigas pagal sutartį ir bus išspręsti kilę nesutarimai. Šalims nepavykus ginčų išspręsti bendru sutarimu, ieškovė 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimu vienašališkai nutraukė sutartį nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d., patalpas ji perdavė ieškovei 2020 m. rugpjūčio 22 d. pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovė neginčija, jog turi pareigą sumokėti ieškovei dalį nuomos mokesčio ir dalį komunalinių mokesčių, nors dėl pačios ieškovės pareigų pažeidimo ir nebendradarbiavimo šiai dienai ji neturi galimybės tiksliai paskaičiuoti, kiek yra ieškovei permokėjusi pagal neteisingai išrašytas sąskaitas. Ieškovė neteisingai skaičiavo komunalinius mokesčius ir nepateikė visų dokumentų, kurie būtini siekiant teisingai apskaičiuoti jai priklausančius mokėti komunalinius mokesčius. Nuomos laikotarpiu išaiškėjo, kad ginčo patalpos yra su trūkumais, dėl kurių iš dalies nebuvo galima patalpomis naudotis pagal jų paskirtį, į pareikštas pretenzijas ieškovė nereagavo ir trūkumų neištaisė, todėl yra pagrindas mažinti mokėtiną nuomos mokestį už dalį nuomos laikotarpio. Nors sutarties 7.5 punktas aiškiai įtvirtino ieškovės pareigą kartu su savo teikiamomis sąskaitomis už komunalinius mokesčius pridėti paslaugas teikiančių įmonių pateiktų sąskaitų kopijas, tačiau ieškovė šią savo pareigą pažeidė. Atsakovė 2019 m. liepos 17 d. raštu paprašė ieškovės pateikti paslaugas suteikusių įmonių sąskaitų kopijas, pagal kurias buvo paruoštos komunalinių paslaugų sąskaitos už visą laikotarpį nuo sutarties sudarymo dienos, t. y. 2018 m. sausio 18 d., iki 2019 m. liepos 1 d., tačiau šio prašymo ieškovė nėra įvykdžiusi iki šios dienos. Ieškovė pateikė sąskaitų kopijas tik už kelis 2019 m. mėnesius.
8. Sąskaitų kopijos už 2019 m. balandžio–gegužės mėnesius patvirtino, kad ieškovės išrašytos sąskaitos už komunalinius mokesčius buvo neteisingos, kadangi šalys buvo aiškiai susitarusios, kad pagal sutartį komunaliniai mokesčiai bus skaičiuojami proporcingai jos nuomojamų patalpų plotui. Skirtingais nuomos laikotarpiais ji pagal sutartį nuomojosi iš ieškovės skirtingo ploto patalpas, todėl proporcijos skirtingais laikotarpiais taip pat skyrėsi. Atsakovė supratusi, kad nuo nuomos pradžios jau yra permokėjusi ieškovei kelis tūkstančius eurų už jos neteisingai apskaičiuotus mokėtinus komunalinius mokesčius, sustabdė tolimesnius mokėjimus ir pareikalavo atsiųsti pakoreguotas sąskaitas už komunalinius mokesčius, o susidariusią permoką įskaityti su jos mokėtinu nuomos mokesčiu. Ieškovė administravimo mokestį į sąskaitas įtraukė be jokio teisinio pagrindo. Pagal higienos normas oro temperatūra patalpose turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių, o kaip patvirtina siųstos daugkartinės pretenzijos ieškovei, patalpose 2018 m. gruodžio 27 d. buvo tik 14 laipsnių, 2019 m. sausio 9 d. buvo tik 16 laipsnių, 2019 m. lapkričio 28 d. – taip pat tik 16 laipsnių, taigi šaltuoju metų laikotarpiu patalpos neatitikdavo higienos normų ir nebuvo įmanoma jų naudoti pagal paskirtį. 2019 m. pabaigoje patalpose pradėjo bėgti vanduo pro lubas, iš pradžių lašėdavo vienoje vietoje, o nuo 2020 m. pradėjo lašėti net keliose vietose, dėl nuo lubų lašančio vandens tekdavo atsiprašinėti į susitikimus atvykusių klientų dėl šių nepatogumų, o tai sumažino jos, kaip paslaugų teikėjos, patrauklumą ir galimybes parduoti savo paslaugas. 2020 m. kovo mėnesį užsikimšo ginčo patalpose esanti kriauklė, buvo pareikštos pretenzijos ieškovei raštu ir pareikalauta suremontuoti kriauklę, tačiau per daugiau nei metus ieškovė nesugebėjo to padaryti. Yra pagrindas pripažinti ieškovės atsakomybę už perduotų patalpų trūkumus ir mažinti nuomos mokestį (ne mažiau kaip 30 procentų už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio mėn. iki sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2020 m. rugpjūčio 19 d.). Ieškovė nutyli aplinkybę, kad patalpos buvo perduotos 2020 m. rugpjūčio 22 d. ieškovės atstovų žodiniu sutikimu ir prašymu. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti delspinigius, kadangi ji negalėjo apskaičiuoti ir sumokėti ieškovei skolos likučio (jei toks šiai dienai egzistuoja) tik dėl pačios ieškovės kaltės, t. y. ieškovės nebendradarbiavimo pateikiant visus apskaičiavimui būtinus dokumentus.
9. Atsakovė pateikė tripliką, kuriame papildomai nurodė, kad sutartimi buvo sulygta, jog mokėjimai bus atliekami pagal apskaitos prietaisų rodmenis, o jų nesant, proporcingai jos nuomojamų patalpų plotui; sąskaitos už komunalines paslaugas jai buvo pateiktos be išplėstinės skaičiuotės, nebuvo pateiktas skaičiavimo būdas, kurio pagrindu buvo apskaičiuotos už komunalines paslaugas mokėtinos sumos, nebuvo pridėtos tiekėjų sąskaitų kopijos. Šalys sutarė, jog mokestis skaičiuojamas proporcingai nuomojamam plotui, t. y. jos nuomotam plotui, todėl ji nesutinka su ieškovės taikomu skaičiavimo metodu, nes rūpinimasis kitu pastato plotu (išnuomotu ar ne) negali būti perkeltas jai. Visas pastatas, kuriame buvo patalpos, priklauso ieškovei, tai reiškia, kad ieškovė, būdama patalpų teisėta savininkė, privalo pati jomis rūpintis ir jas išlaikyti, jei dalis patalpų nėra išnuomojama, būtent ieškovei tenka dėl to patirtų išlaidų rizika. Šalys nebuvo sutarusios, kad mokesčiai bus skaičiuojami pagal pastate dirbančių asmenų proporcijas ar tik išnuomotus plotus, be to, būdama patalpų savininkė, ieškovė neišnuomotose patalpose gali pati vykdyti veiklą. Ieškovės į sąskaitas vienašališkai įtrauktas vienašališkai nustatyto dydžio, kuris nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, administravimo mokestis yra neteisėtas. Išnuomotos patalpos neatitiko sutarties sąlygų, patalpos buvo su trūkumais, dalinai kliudžiusiais naudoti jas pagal paskirtį, nebuvo galima pilnavertiškai naudotis patalpomis, kuriose yra šalta, lietingomis dienomis laša nuo lubų vanduo, nėra galimybės naudotis kriaukle. Šaltuoju laikotarpiu pačios ieškovės darbuotojai darbo vietose sėdėdavo su striukėmis ir įsijungę papildomus elektrinius šildytuvus. Tai, kad nuo netinkamos kokybės lubų lašėjo vanduo patvirtina aplinkybė, kad laikėsi ne tik sudrėkusios lubos, tačiau ir susikaupęs vanduo po jomis esančioje kiliminėje dangoje, tokie akivaizdūs patalpų trūkumai turėjo įtakos vykdomai veiklai tiek dėl to, kad toje vietoje negalėjo būti laikomi jokie daiktai. UAB „Grinda“ atliktų darbų akte nurodoma galima tikroji užsikimšimo priežastis – vamzdžio lūžis po žeme. Ieškovė neturi teisės į delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovės 4 055,34 Eur skolą, 300 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 355,34 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 648,35 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas priteisė atsakovei iš ieškovės 1 363,77 Eur bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nurodė, kad ieškovei 2011 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1 443,64 kv. m. administracinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos ir yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. 2018 m. sausio 18 d. tarp ieškovės (kaip nuomotojos) ir atsakovės (kaip nuomininkės) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 0424-J-4432 dėl dalies patalpų administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), nuomos su susitarimu Nr. 1 dėl 535,58 Eur užstato. 2018 m. vasario 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas 78,31 kv. m. patalpų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 0424-IJ-4442. Šalys 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovei nuomotis buvo perduotos papildomos 62,36 kv. m. ploto patalpos tame pačiame pastate pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą. 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl skolos apmokėjimo. 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė įteikė atsakovei 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Nr. 0424-IJ-094 dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d. 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė surašė atsakovei raštą Nr. 0424-17100 „Dėl skolos apmokėjimo“. 2020 m. rugpjūčio 22 d. tarp šalių buvo pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas.
12. Sutarties 7.5 punktu šalys susitarė, jog komunalinius mokesčius ieškovė atsakovei skaičiuos proporcingai nuomojamoms patalpoms, akivaizdu, jog kalbama apie atsakovės nuomojamas patalpas, o ne viso pastato nuomojamas patalpas, kadangi atsakovė nedalyvauja ieškovės ūkinėje komercinėje veikloje ir negali atsakyti už ieškovės gebėjimą išnuomoti visas pastato patalpas. Ieškovė, būdama patalpų nuomotoja, negali perkelti vienam iš nuomininkų nuostolių rizikos dėl dalies neišnuomotų patalpų. Byloje nėra įrodymų, kad šalys būtų sutarusios, jog mokesčiai bus skaičiuojami pagal pastate dirbančių asmenų skaičių ar tik išnuomotus plotus, kaip kad nepagrįstai tuo vadovaujasi ieškovė. Atsakovės mokėtini mokesčiai turi būti paskaičiuoti santykyje pagal jos nuomojamą ir viso pastato plotą. Įvertinus ieškovės atliktus komunalinių mokesčių skaičiavimus atsakovei, matyti, kad ieškovė juos skaičiavo klaidingai, nes proporcijas skaičiavo ne pagal visą pastato plotą, o tik pagal faktišką išnuomotą pastato plotą. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pripažino, jog tik nuo 2019 m. gegužės mėn. atsakovei imtas taikyti ieškovės vadovo vienašališkai nustatytas administravimo mokestis, nors tokios pačios administravimo paslaugos buvo teikiamos nuo pat sutarties su atsakove sudarymo (2018 m. sausio 18 d.), taigi teismas laikė, kad pati ieškovė iki pat 2019 m. gegužės mėn. sprendė, jog administravimo mokestis yra jau įskaičiuotas į nuomos mokestį, tačiau 2019 m. pavasarį ėmus atsakovei kelti klausimus dėl mokesčių skaičiavimo, kilus konfliktui tarp šalių, ieškovė nusprendė nustatyti atsakovei dar papildomą administravimo mokestį. Teismas konstatavo, kad ieškovė be jokio teisinio pagrindo nuo 2019 m. gegužės mėn. nustatė atsakovei administravimo mokestį. Teismas darė išvadą, kad atsakovė tinkamai paskaičiavo, jog per visą sutarties galiojimo laikotarpį ji ieškovei turėjo sumokėti 1 909,47 Eur už komunalines paslaugas bei 541,21 Eur už valymo paslaugas (ieškovės nurodytos 216,14 Eur atsakovei tenkančios išlaidos tualetiniam popieriui įsigyti teismo neįtraukiamos, kadangi susitarimo su atsakove dėl tokių išlaidų apmokėjimo ieškovė nesudarė, tuo labiau, tokios išlaidos laikomos valymo paslaugų dalimi, o valymo paslaugos yra įskaičiuotos), iš viso turėjo sumokėti 2 450,68 Eur už komunalines paslaugas, o sumokėjo už tas paslaugas 4 125,18 Eur. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 27 241,60 Eur už nuomą, o sumokėjo – 20 976,18 Eur.
13. Pasisakydamas dėl šilumos patalpose teismas pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateiktos termometro nuotraukos (su 14, 16 laipsnių rodmenimis) padarytos nefiksuojant to antstoliui, todėl nėra galimybės įsitikinti parodymų teisingumu – kokiomis sąlygomis atliktas fiksavimas (prie uždarytų ar atidarytų langų ir pan.). Atsakovė neįrodė, jog patalpos nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio buvo tiek šaltos, kad neatitiko higienos normų (minimalios 18 laipsnių temperatūros) ir dėl to tų patalpų atsakovei nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl nuomos mokesčio mažinimo. Pasisakydamas dėl lubų patalpose drėkimo ir lašėjimo, drėkstančios kiliminės dangos po tomis lubų vietomis teismas pažymėjo, kad tiek ieškovės atstovas, tiek liudytojas V. T. teismo posėdžio metu pripažino, kad atsakovės patalpose palijus drėko lubos, lašėjo keliose vietose ir kartu po tomis vietomis drėko kiliminė danga. Liudytojas V. T. parodė, kad šią problemą pagal galimybes sprendė, pastatas yra kultūros paveldas, todėl galėjo tik smaluoti stogą, tą ir darė. Teismas pažymėjo, kad sudrėkusios lubos, sudrėkusi kiliminė danga sukelia estetinio pobūdžio nepatogumus ten dirbantiems ar apsilankiusiems asmenims, tačiau, kaip teigė pati atsakovė, ši problema tęsėsi patalpose nuo 2019 m. pabaigos, bet atsakovė savo iniciatyva iš patalpų nesikėlė, į ieškovę savalaikiai nesikreipė dėl nuomos mokesčio mažinimo. Atsakovė neįrodė, jog patalpų lubos ir drėkstanti kiliminė danga nuo 2019 m. pabaigos iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio jai buvo tiek neišvaizdžios, kad dėl to tų patalpų atsakovei nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl nuomos mokesčio mažinimo. Tarp šalių nekilo ginčas, jog kriauklė atsakovės patalpose buvo ne kartą užsikimšusi. Ieškovės bei liudytojo V. T. teigimu, tai įvyko dėl to, kad atsakovės darbuotojai į ją pildavo kavos ir arbatos tirščius, todėl jiems kriauklę sutvarkius, ta problema vėl kartodavosi. Atsakovė teigė, jog yra vamzdžio lūžis, tačiau iš UAB „Grinda“ akto matyti, kad jame tik svarstomas galimas toks gedimas, bet jis nekonstatuotas. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog pasikartojantis kriauklės kimšimasis patalpose buvo priežastis dėl ko tų patalpų atsakovei nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, kas sudarytų pagrindą spręsti klausimą dėl nuomos mokesčio mažinimo.
14. Byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu nors kartą būtų kreipusis į ieškovę dėl nuomos mokesčio mažinimo dėl negalėjimo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ar kreipusis į ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo šiuo pagrindu. Per visą sutarties laikotarpį už nuomą atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 27 241,60 Eur, o už komunalinius mokesčius 2 450,68 Eur, iš viso turėjo sumokėti 29 692,28 Eur, o sumokėjo 20 976,18 Eur už nuomą, 4 125,18 Eur už komunalinius mokesčius ir yra sumokėjusi 535,58 Eur užstatą, iš viso sumokėjusi yra 25 636,94 Eur, vadinasi, atsakovės skola ieškovei yra 4 055,34 Eur (29 692,28 Eur – 25 636,94 Eur), kuri ieškovei priteisiama iš atsakovės.
15. Pagal sutarties 7.5 punktą ieškovė įsipareigojo kartu su sąskaita už komunalinius mokesčius kas mėnesį teikti atsakovei paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų kopijas, tačiau ginčas tarp šalių kilo dėl to, kad ieškovė to nedarė. Visas paslaugas teikiančių įmonių sąskaitų kopijas ieškovė pateikė tik teismui pareikalavus į bylą. Tiksliai susiskaičiuoti ir išsiaiškinti, ar teisingai skaičiuojami mokesčiai, atsakovė galėjo tik bylai jau esant teisme, todėl pačios ieškovės vengimas tinkamai vykdyti sutarties nuostatas sąlygojo atsakovės mokėjimų stabdymą situacijai išsiaiškinti (yra permoka ar jos nėra). Teismas sutiko su atsakovės teiginiu, kad atsakovės vėlavimas yra nulemtas pačios ieškovės veiksmų, todėl teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįstas. Pagal sutarties 8.6 punktą, jeigu nuomininkas laiku neatlaisvina patalpų arba atsisako jas laiku grąžinti nuomotojui, jis privalo sumokėti nuomotojui 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną. Ginčas tarp šalių nekilo, kad nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir tą dieną atsakovė patalpas turėjo atlaisvinti bei jas grąžinti ieškovei. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš patalpų neišsikėlė, o tai padarė 2020 m. rugpjūčio 22 d. (šeštadienį), t. y. vėluodama 3 dienas, tai patvirtina ir 2020 m. rugpjūčio 22 d. patalpų perdavimo–priėmimo aktas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų dariusi kliūtis atsakovei išsikraustyti iš patalpų iki nustatyto termino, atsakovei skirtas išsikraustymo terminas buvo pakankamas, atitinkantis sutarties nuostatas. Ieškovės reikalavimas sumokėti 300 Eur baudą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl 300 Eur bauda ieškovei priteisiama iš atsakovės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Ieškovė UAB „Firma VITI“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto aplinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą ir iš atsakovės priteisti 5 175,99 Eur skolą, 300 Eur baudą ir 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir perskaičiuoti šalims priteistas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme bei priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
17. Nurodė, kad ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo dalyje, kad atsakovei komunaliniai mokesčiai privalėjo būti paskaičiuoti pagal jai nuomojamą patalpų plotą proporcingai viso pastato plotui. Tai reiškia, kad elektros energija (iki elektros subskaitiklio įrengimo), šaltas vanduo, šiukšlių išvežimas ir apsaugos mokestis turėjo būti skaičiuojamas proporcingai viso pastato plotui, t. y. 1443,64 kv. m. Komunalinių paslaugų tiekėjai mokesčių sumas sąskaitose ieškovei skaičiavo su PVM. Jeigu nuomininkas nėra sudaręs su komunalinių paslaugų tiekėjais tiesioginių sutarčių, komunalinių paslaugų išlaidas, tenkančias jo patalpoms, jam perparduoda nuomotojas. Nuomininkas privalo apmokėti komunalinius mokesčius su priskaičiuotu pridėtinės vertės mokesčiu. Šiuo atveju ieškovė atsakovei visada komunalinius mokesčius skaičiavo su PVM. Pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad ieškovės komunalinių mokesčių skaičiavimai neatitiko sutarties nuostatų ir buvo neteisingi, vadovavosi išimtinai tik atsakovės byloje pateiktais komunalinių mokesčių skaičiavimais, nors byloje esantys kiti įrodymai aiškiai patvirtino, kad atsakovės komunalinių mokesčių skaičiavimai yra netikslūs ir klaidingi. Teismas turėjo teisę pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus. Tiek elektros energija, tiek šaltas vanduo yra PVM objektai kaip ir šilumos energija ar apsauga, todėl neteisinga, kad be teisinio pagrindo teismas sprendime nutarė, kad atsakovės komunalinių mokesčių skaičiavimai elektros energijai ir vandeniui netaikant PVM yra tinkami. Atsakovė savo rašytinių paaiškinimų priede Nr. 1 „Komunalinių mokesčių skaičiavimas“ neteisingai apskaičiavo bendrą komunalinių mokesčių sumą visam pastatui (2 lentelė) ir dėl šios priežasties taikant proporcijos skaičiavimą sau priskaičiavo mažesnes mokėtinas komunalinių mokesčių sumas. Atsakovė neturi teisės nepagrįstai išvengti prievolės sumokėti visus priklausančius mokesčius, tame tarpe ir PVM jai tenkančių komunalinių mokesčių daliai. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikia teisingai apskaičiuotas komunalinių mokesčių sumas.
18. Sutarties šalys savo veiksmais aiškiai susitarė, kad subskaitiklio įrengimas reiškia, kad atsakovė mokės už elektrą tiek, kiek jos suvartos savo patalpose. Šalys kiekvieną mėnesį pasirašydavo skaitiklių rodmenų deklaravimo aktą ir jo pagrindu nuo 2019 m. lapkričio mėn. ieškovė atsakovei elektros energiją skaičiavo ne pagal proporcijas, bet pagal skaitiklio rodmenis. Atsakovas savo pateiktose komunalinių mokesčių skaičiavimuose už elektros energiją visą nuomos sutarties laikotarpį (nuo 2018-02 mėn. iki 2021-08mėn.) apskaičiavo proporcingai viso pastato plotui. Elektros subskaitiklis jos nuomojamose patalpose buvo įrengtas 2019-10-28. Byloje nustatyta, kad elektros energijos apskaita atsakovei nuo 2019-10-28 buvo individuali, tačiau atsakovė nesąžiningai pateikė į bylą neteisingus elektros energijos skaičiavimus, kuriais elektra už visą laikotarpį buvo paskaičiuota proporcingai visam pastato plotui. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai tiesiog sutiko su atsakovės pateiktais akivaizdžiai neteisingais įrodymais ir neteisėtai ignoravo byloje šalių neginčytą ir įrodytą aplinkybę dėl elektros energijos apskaitos nuo 2019-10-28. Apeliantas prašo apeliacinio teismo ištaisyti neteisingas įrodymų vertinimo klaidas ir priteisti ieškovei didesnę skolos sumą, kuri pirmosios instancijos teismo neteisingai buvo pernelyg sumažinta dėl klaidingai atliktų komunalinių mokesčių skaičiavimų ir neteisingo duomenų deklaravimo.
19. Atsakovė klaidingai pateikė į bylą apskaičiuoto nuomos mokesčio už visą nuomos laikotarpį sumą. Atsakovės rašytinių paaiškinimų priede Nr. 2 „Nuomos mokesčio skaičiavimas“ lentelėje yra nurodyta, kad už 2018 m. rugsėjo mėn. išrašyta 612,96 Eur suma, nors faktiškai išrašyta 567,75 Eur, o už 2018 m. spalio mėn. atsakovė nurodo 452,11 Eur sumą, nors realiai buvo 1065,07 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė neteisingai nurodo, kad bendra nuomos mokesčio sąskaitų suma yra 27 241,60 Eur, nors iš tikrųjų už nuomą išrašyta 27 801,19 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad „bylos medžiaga patvirtina, kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 27 241,60 Eur už nuomą“. Apeliantė nesutinka su šia teismo pozicija. Bendra komunalinių mokesčių suma atsakovei už visą nuomos laikotarpį (teisingai įvertinus tiekėjų PVM sąskaitų faktūrų sumas ir elektros skaičiavimo metodiką po subskaitiklio įrengimo) yra 3 011,74 Eur; už nuomą per visą laikotarpį išrašytų sąskaitų suma yra 27 801,19 Eur; atsakovė iš viso sumokėjo apeliantei 25 636,94 Eur. Bendra atsakovės skola apeliantei yra: 3 011,74 +27 801,19 - 25 636,94 = 5 175,99 Eur.
20. Atsakovė UAB „105 sprendimai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skaičiavimuose nurodyti duomenys visiškai atitinka į bylą pateiktų Pirminių sąskaitų duomenis, todėl abejoti skaičiavimų ir skundžiamo sprendimo nurodytomis nuomininko už komunalinius mokesčius mokėtinomis sumomis nėra jokio pagrindo. Net jei apeliantės nurodyti teiginiai yra teisingi, jai, o ne teismui ar atsakovei tenka pareiga rinkti ir teikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju dėl nežinomų priežasčių apeliantė į bylą pateikė ne pilnas sąskaitas už elektros energiją ir vandenį, o tik jų ištraukas. Nuomininkas, atlikdamas skaičiavimus, vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė nuomotoja. Jokių kitų įrodymų ar duomenų, kurie paneigtų skaičiavimų teisingumą, į bylą nebuvo ir nėra pateikta. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi skaičiavimais, kurie parengti ir visiškai atitinka paties nuomotojo į bylą pateiktus įrodymus. Tarp šalių nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 28 d. buvo įrengtas subskaitiklis. Tačiau tarp šalių yra ginčas dėl to, kaip tiksliai turėtų būti skaičiuojamas mokestis už elektros energiją pagal subskaitiklio parodymus. Nuomotojas nei iki bylos nagrinėjimo, nei bylos nagrinėjimo metu nėra pateikęs detalių paskaičiavimų ir juos pagrindžiančių pirminių dokumentų, kurie patvirtintų kad nuomotojo nuomininkui išrašytose sąskaitose paskaičiuota suma už elektros energiją yra teisinga. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti mėnesiniai skaitiklio parodymai, taip pat šalys nebuvo sutarusios, kokia kaina turėtų būti mokama už sunaudotą elektrą. Neegzistuojant aiškaus šalių susitarimo ir nuomotojui nepateikus įrodymais grįstų detalių skaičiavimų dėl elektros sunaudojimo pagal subskaitiklio parodymus, nuomininko už elektros energiją mokėtina suma už paskutinius mėnesius (nuo 2019 m. lapkričio mėn.) buvo paskaičiuota ta pačia bendra tvarka, kaip ir už visą likusį nuomos laikotarpį 2018-2019 metais. Į bylą nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo pateikę visų nuomotojo išrašytų sąskaitų už nuomos mokestį už visą nuomos laikotarpį (2018 - 2020 metus), todėl pirmosios instancijos teismas objektyviai neturėjo galimybių patikrinti šalių skaičiavimuose pateiktų sumų teisingumo. Susipažinus su ieškovės apeliaciniu skundu ir atlikus išsamią pakartotinę sąskaitų analizę, atsakovė sutinka ir neginčija, kad į bendrą sumą už nuomą turėtų būti įtrauktos visos trys sąskaitos ir atitinkamai padidėti bendra už nuomą mokėtina suma. Atsižvelgiant į tai, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė teikia atnaujintus mokėtino nuomos mokesčio sumų skaičiavimus. Nepaisant šio techninio netikslumo, galutinė išvada dėl to, kas kam yra skolingas šiai dienai nesikeičia. Net ir po patikslinimo dėl didesnės už nuomą mokėtinos sumos šiai dienai ne nuomininkas skolingas nuomotojui, o nuomotojas yra skolingas nuomininkui 1 810,34 Eur.
21. Atsakovė UAB „105 Sprendimai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas ir priimti naują sprendimą - ieškinį minėtoje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.
22. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje pateikė išaiškinimą, kad nuomininkas turi teisę reikalauti nuomos mokesčio mažinimo tik tuo atveju, jei dėl kokybės trūkumų patalpų apskritai negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė šioje byloje niekada neteigė ir neįrodinėjo, kad išsinuomotų patalpų apskritai nebuvo įmanoma naudoti pagal paskirtį. Jei patalpų apskritai būtų buvę neįmanoma naudoti, tai atsakovė reikalautų 100 proc. nuomos mokesčio sumažinimo ir būtų pati nutraukusi Nuomos sutartį dėl esminio pažeidimo. Nustačius patalpų kokybės trūkumus, dėl kurių bent iš dalies jų negalima naudoti pagal paskirtį, yra pagrindas atitinkamai mažinti nuomos mokestį. Teismas dalies atsakovės nurodytų defektų nekonstatavo, o dalies defektų reikšmę nepagrįstai sumenkino. Pagal higienos normas oro temperatūra patalpose turi būti ne mažesnė kaip 18 °C. Kaip patvirtina nuomininko siųstos daugkartinės pretenzijos nuomotojui, ginčo patalpose 2018 m. gruodžio 27 d. buvo tik 14 °C, 2019 m. sausio 9 d. buvo tik 16 °C, 2019 m. lapkričio 28 d. - taip pat tik 16 °C. Atsakovės darbuotojai darbo vietose kartais turėdavo sėdėti net su striukėmis, įsigyti ir patalpas papildomai šildytis elektriniais šildytuvais ir pan. Vien ta aplinkybė, kad temperatūros matavimas buvo vykdomas atsakovės vienašališkai ir užfiksuotas fotonuotraukose, kurios kartu persiųstos su pretenzijomis ieškovės atstovams, negali būti pagrindas nevertinti kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų. Ilgą laiką pastate be atsakovės nebuvo jokių kitų nuomininkų, todėl ieškovė buvo suinteresuota kuo mažiau išleisti šildymo sąnaudoms dengti. Teismas nevertino liudytojo V. T. pateiktų parodymų, kad jis reguliuodavo šilumą ir taupant pinigus savaitgaliais, švenčių dienomis jis sumažindavo šilumą iki minimumo. Liudytojas V. T. taip pat patvirtino, kad rytais užeidavo pas atsakovo darbuotojus ir teiraudavosi, ar pakanka šilumos. Nors ieškovo darbuotojai žadėdavo, kad padidins šilumą, tačiau šių savo pažadų neištesėdavo. Šis didžiąją metų dalį egzistavęs patalpų trūkumas buvo reikšmingas ir sudarė teisinį pagrindą reikalauti mažinti nuomos mokestį.
23. 2019 metų pabaigoje patalpose pradėjo bėgti vanduo pro lubas. Iš pradžių lašėdavo vienoje vietoje, o nuo 2020 metų pradėjo lašėti net keliose vietose. Dėl nuo lubų lašančio vandens nuomininkui tekdavo atsiprašinėti į susitikimus atvykusių klientų, o tai sumažino nuomininko, kaip paslaugų teikėjo, patrauklumą ir galimybes parduoti savo paslaugas. Ieškovės kviestas liudytojas V. T. nurodė, kad nuo lubų lašėdavo vanduo taip, kad net sudrėkdavo po jomis esanti kiliminė danga. Teismas iš esmės konstatavo šį patalpų defektą, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių sprendė, kad dėl šio defekto nėra pagrindo mažinti nuomos mokestį. Aplinkybė, kad pastatas yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nereiškia, kad negalima atlikti tokio pastato stogo remonto ar kad tokio pastato nuomotojai yra atleidžiami nuo pareigos atlikti pastato kapitalinį remontą. Pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti nuomos mokestį. Teismas nuolat pasikartojantį vienintelės kriauklės užsikimšimą taip pat konstatavo, tačiau sprendė, kad nepaisant to, kriauklė užsikimšusi ar ne, tai tariamai netrukdo naudoti patalpų pagal paskirtį ir vykdyti jose savo veiklą. Tai buvo vienintelė kriauklė patalpose, todėl dėl šio gedimo nuomininkas patyrė nepatogumus, negalėjo užtikrinti tinkamų darbo vietų savo darbuotojams. Laikotarpis už kurį atsakovė reikalavo 30 proc. sumažinti nuomos mokestį yra nuo 2018 m. gruodžio, kada atsakovė pirmą kartą raštu pradėjo reikšti pretenzijas dėl aptartų defektų, iki 2020 m. rugpjūčio mėn., nes visu šiuo laikotarpiu bent kažkuris vienas iš paminėtų trijų defektų neleido pilnavertiškai nuomininkui naudotis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas turėjo sumažinti nuomos mokestį.
24. Atsakovės direktorius A. U. teismo posėdžio metu paaiškino išsikraustymo aplinkybes, nurodydamas, kad atsakovei pradėjus pakuotis daiktus, atėjusi ieškovės teisininkė patikino, kad nėra jokios skubos, kad šalys tiek metų kartu bendravo ir, jei reikia, gali ramiai išsikraustyti keliomis dienomis vėliau, dėl to jokių pretenzijų iš ieškovo pusės nebus. 2020 m. rugpjūčio 21 d. atsakovei pradėjus vežti daiktus, po pirmo reiso būtent pats ieškovo atstovas V. T. paprašė dėl jo asmeninių priežasčių nebetęsti kraustymosi darbų tą pačią dieną ir atvykti geriau kitą dieną. Šias aplinkybes patvirtino ir V. T., nurodydamas kad kraustymo darbai buvo atidėti jo prašymu dėl to, kad buvo suplanavęs vykti į bažnyčią minėti tėvo mirties metines. Pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovo (direktoriaus) ir liudytojo V. T. parodymų nelaikė įrodymais byloje ir tokiu būdu pažeidė CPK 177 straipsnį. Teismas priteisdamas baudą taip pat neatsižvelgė ir nevertino atsakovės argumentų, kad nuomotojas nepatyrė jokių nuostolių dėl trimis dienomis vėliau perduotų patalpų, nes patalpos iki pat šios dienos nėra niekam išnuomotos. Ieškinio reikalavimas priteisti 300 Eur baudą turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas.
25. Ieškovė UAB „Firma VITI“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi nors vienu iš CK 6.485 straipsnio 2 dalyje nustatytų nuomininko elgesio variantų. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė nuo 2019 m. birželio mėn. pradėjo reguliariai nemokėti nuomos ir komunalinių mokesčių, nereagavo į ieškovės raštiškas pretenzijas sumokėti skolą bei visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį nepertraukiamai naudojosi patalpomis ir iki pat ieškovės inicijuoto vienašališko sutarties nutraukimo niekada nėra išreiškusi pageidavimo nutraukti sutartį dėl netinkamos būklės patalpų arba pakeisti nuomojamas patalpas kitomis arba teikusi prašymą sumažinti nuomos mokestį. Atsakovės tik ginčo teisminio nagrinėjimo metu iškeltas reikalavimas sumažinti priskaičiuotą nuomos mokestį yra siekis nesąžiningai bandyti išvengti pareigos tinkamai atsiskaityti su ieškove ir sumokėti skolas. Pateiktas atsakovės prašymas mažinti nuomos mokestį 30 proc. neparemtas jokiais objektyviais ir pagrįstais įrodymais ar faktinėmis aplinkybėmis. Atsakovės veiksmai patvirtina, kad atsakovei patalpos tiko, jose ji pilnai galėjo vykdyti veiklą ir galimi nežymūs patalpų defektai nesudarė atsakovei jokių kliūčių jomis tinkamai naudotis. Iki teisminio ginčo nagrinėjimo šalys niekada nesprendė klausimo dėl nuomos mokesčio mažinimo, netinkamų nuomojamų patalpų sąlygų, jų defektų ir pan.
26. Nuomojamose patalpose temperatūra atitiko higienos normas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Tą patvirtino ir liudytojas V. T., kuris gavus atsakovės pretenzijas matuodavo pastato patalpų temperatūrą ir fiksuodavo higienos normas atitinkančią temperatūrą. Atsakovės pateiktos termometro nuotraukos neturi objektyvios įrodomosios galios, nes užfiksuotos vienašališkai, nedalyvaujant nei ieškovei, nei antstoliui, taip pat nėra galimybės įsitikinti nuotraukų teisingumu. Ieškovė byloje neginčijo aplinkybės, kad atsakovės patalpose iš tikrųjų truputį kelis kartus drėko lubos dėl drėgmės prasiskverbimo pro stogą. Lubų sudrėkimas buvo estetinio pobūdžio defektas, kuris neturėjo esminės reikšmės patalpų būklei ir negalėjo sukelti atsakovei kažkokių nepatogumų. Bet kuris atidus ir rūpestingas verslininkas matydamas, kad netinkamos patalpos tiesiogiai kenkia jo veiklai ir trukdo sklandžiai dirbti, imtųsi aktyvių veiksmų problemoms spręsti, bet ne pasyviai lauktų, kol nuomotojas išspręs ar neišspręs patalpų trūkumų klausimus. Kriaukle ir vandenį atsakovė visada turėjo ne tik patalpose, bet ir šalia patalpų esančiose tualeto patalpose, kuriuose buvo įrengtos net keturios kriauklės. Jomis Atsakovė visada ir naudodavosi. Patalpos buvo išnuomotos atsakovei biurui, todėl kriauklė patalpose nebuvo būtinas įrenginys, kuris privalėtų užtikrinti, kad atsakovė galėtų tinkamai vykdyti veiklą patalpose. Nesuprantama atsakovės pozicija apeliaciniame skunde, kad ji dėl kriauklės patyrė nepatogumus ir negalėjo užtikrinti tinkamų darbo vietų savo darbuotojams. Atsakovė pati nesiėmė jokių veiksmų, kad užkirstų kelią, kaip teigia, jai taip reikalingos kriauklės patalpose užsikimšimų problemai spręsti. Atsakovė neužtikrino tinkamos kriauklės eksploatacijos (buvo nuolat pilami kavos tirščiai). Atsakovė netinkamai eksploatavo patalpose esančią kriauklę, pati savo lėšomis jokių remonto darbų nedarė ir pažeidė sutarties sąlygas bei padarė žalą ieškovei.
27. Teismas ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės reikalavimą sumažinti nuomos mokestį 30 proc. Vadovaujantis Sutarties 8.6 punktu ieškovė turėjo teisę atsakovei skaičiuoti 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną grąžinti patalpas. Atsakovei 2020-08-03 pranešime apie vienašališka sutarties nutraukimą buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu patalpos bus neatlaisvintos ieškovė pasinaudos teise skaičiuoti netesybas. Klaidinga ir nepagrįsta jokiais įrodymais atsakovės pozicija, kad patalpų perdavimas 3 dienomis vėliau buvo atliktas bendru šalių susitarimu. Jokio raštiško ar žodinio šalių susitarimo niekada nebuvo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovės apeliacinis skundas netenkinamas.
28. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų
29. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė teikia naujus įrodymus – skaičiavimų lentelę, kurią prašo prijungti prie bylos. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų šiuos įrodymus atsisakęs priimti, arba jų pateikimo būtinybė būtų iškilusi vėliau, todėl pagrindo priimti teikiamus naujus įrodymus nėra.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
30. Byloje nustatyta, kad ieškovei 2011 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso 1 443,64 kv. m. administracinis pastatas adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra 1940 m. statybos ir yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, 2018 m. sausio 18 d. tarp ieškovės (kaip nuomotojos) ir atsakovės (kaip nuomininkės) buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 0424-J-4432 dėl dalies patalpų administraciniame pastate adresu (duomenys neskelbtini), nuomos su susitarimu Nr. 1 dėl 535,58 Eur užstato, 2018 m. vasario 13 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas 78,31 kv. m. patalpų perdavimo–priėmimo aktas Nr. 0424-IJ-4442, šalys 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarė papildomą susitarimą, pagal kurį 2018 m. rugsėjo 28 d. atsakovei nuomotis buvo perduotos papildomos 62,36 kv. m. ploto patalpos tame pačiame pastate pagal patalpų perdavimo–priėmimo aktą, 2020 m. vasario 7 d. ir 2020 m. birželio 23 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenzijas dėl skolos apmokėjimo, 2020 m. rugpjūčio 5 d. ieškovė įteikė atsakovei 2020 m. rugpjūčio 3 d. pranešimą Nr. 0424-IJ-094 dėl vienašališko sutarties nutraukimo nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 7 d. ieškovė surašė atsakovei raštą Nr. 0424-17100 „Dėl skolos apmokėjimo“, 2020 m. rugpjūčio 22 d. tarp šalių buvo pasirašytas patalpų perdavimo–priėmimo aktas.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
31. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl skolos apskaičiavimo. Ieškovės teigimu iš atsakovės turi būti priteista 5 175,99 Eur skola. Ieškovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame sprendime nutarė, kad atsakovės komunalinių mokesčių skaičiavimai elektros energijai ir vandeniui netaikant PVM yra tinkami. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė komunalinių mokesčių sumas kartus su PVM. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodė, kad ne teismui ar atsakovei tenka pareiga rinkti ir teikti šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kadangi apeliantė į bylą pateikė ne pilnas sąskaitas už elektros energiją ir vandenį, skaičiavimai atlikti remiantis byloje esančiais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi skaičiavimais, kurie parengti ir visiškai atitinka paties nuomotojo į bylą pateiktus įrodymus. Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas apskaičiuodamas ir nustatydamas mokėtiną komunalinių mokesčių sumą rėmėsi šalių į bylą pateiktais paskaičiavimais. Pateikti teisingus duomenis apie gautas sąskaitas už komunalines paslaugas yra ieškovės pareiga, byloje skaičiavimai atlikti pagal tą informaciją, kurią į bylą pateikė ieškovė.
32. Apeliantė taip pat teigia, kad elektros energijos apskaita atsakovei nuo 2019-10-28 buvo individuali, tačiau atsakovė nesąžiningai pateikė į bylą neteisingus elektros energijos skaičiavimus, kuriais elektra už visą laikotarpį buvo paskaičiuota proporcingai visam pastato plotui. Atsakovė atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodo, kad ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kuriuose būtų užfiksuoti mėnesiniai skaitiklio parodymai, taip pat šalys nebuvo sutarusios, kokia kaina turėtų būti mokama už sunaudotą elektrą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai už elektros energiją mokėtiną sumą už paskutinius mėnesius paskaičiavo ta pačia bendra tvarka, kaip ir už visą likusį nuomos laikotarpį 2018-2019 metais. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šiam atsakovės argumentui. Kaip jau minėta, pateikti įrodymus apie mokėtinus komunalinius mokesčius, jų apskaičiavimą yra ieškovės pareiga. Kadangi šios pareigos ieškovė pilnai neįvykdė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai mokėtinų komunalinių mokesčių sumą apskaičiavo remdamasis tais duomenimis, kurie buvo pateikti į bylą.
33. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo mokėtiną sumą už nuomą. Apeliantės teigimu, už 2018 m. rugsėjo mėn. išrašyta 612,96 Eur suma, nors faktiškai išrašyta 567,75 Eur, o už 2018 m. spalio mėn. atsakovė nurodo 452,11 Eur sumą, nors realiai buvo 1 065,07 Eur. Dėl šios priežasties atsakovė neteisingai nurodo, kad bendra nuomos mokesčio sąskaitų suma yra 27 241,60 Eur, nors iš tikrųjų už nuomą išrašyta 27 801,19 Eur. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog sutinka ir neginčija, kad į bendrą sumą už nuomą turėtų būti įtrauktos visos trys sąskaitos ir atitinkamai padidėti bendra už nuomą mokėtina suma. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad tarp šalių nėra ginčo ir abi šalys sutinka, jog mokėtina suma už nuomą yra paskaičiuota neteisingai, sprendžia, jog yra pagrindas šioje dalyje apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nustačius, jog per visą sutarties laikotarpį už nuomą atsakovė ieškovei turėjo sumokėti 27 801,19 Eur, o už komunalinius mokesčius 2 450,68 Eur, iš viso turėjo sumokėti 30 251,87 Eur, o sumokėjo 20 976,18 Eur už nuomą, 4 125,18 Eur už komunalinius mokesčius ir yra sumokėjusi 535,58 Eur užstatą, iš viso sumokėjusi yra 25 636,94 Eur, vadinasi, atsakovės skola ieškovei yra 4 614,93 Eur (30 251,87 Eur – 25 636,94 Eur), kuri ieškovei priteisiama iš atsakovės.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų.
34. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškovės ieškinys buvo patenkintas. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo mažinti nuomos mokestį. Atsakovė byloje įrodinėjo, jog jos nuomojamose patalpose buvo per maža temperatūra, jog bėgo vanduo per stogą ir buvo užsikimšusi kriauklė. CK 6.485 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies kliudo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas sudarydamas sutartį apie tuos trūkumus nežinojo. Nuomininkas, jeigu paaiškėja šio straipsnio 1 dalyje numatytų trūkumų, turi teisę savo pasirinkimu: 1) reikalauti, kad nuomotojas neatlygintinai tuos trūkumus pašalintų arba atitinkamai sumažintų nuomos mokestį, arba atlygintų nuomininkui trūkumų pašalinimo išlaidas; 2) išskaičiuoti iš nuomos mokesčio trūkumų pašalinimo išlaidas, jei apie tai iš anksto pranešė nuomotojui; 3) reikalauti nutraukti nuomos sutartį prieš terminą (CK 6.485 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantė, pastebėjusi, jog jos nuomojamos patalpos yra su trūkumais, būtų pasinaudojusi kuriuo nors iš CK 4.485 straipsnyje numatytų elgesio variantų.
35. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, jog atsakovė nuomos sutarties galiojimo metu nors kartą būtų kreipusis į ieškovę dėl nuomos mokesčio mažinimo dėl negalėjimo naudotis patalpomis pagal jų paskirtį ar kreipusis į ieškovę dėl nuomos sutarties nutraukimo šiuo pagrindu. Atsakovė teigia, jog nuomos mokestis turi būti sumažintas 30 procentų, tačiau nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl reikalauja būtent tokio dydžio nuomos mokesčio sumažinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kiekvieną iš atsakovės nurodytų patalpų trūkumų ir pagrįstai sprendė, jog jie nesudaro pagrindo mažinti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog nuomojamos patalpos laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio buvo tiek šaltos, kad neatitiko higienos normų (minimalios 18 laipsnių temperatūros). Atsakovės į bylą pateiktos termometro nuotraukos negali būti laikytinos žemą temperatūrą patvirtinančiu įrodymų, kadangi iš nuotraukų nėra aišku kada, kokiomis aplinkybėmis šios nuotraukos darytos. Nors atsakovė teigia, kad vanduo lašėjęs per lubas ir užsikimšusi kriauklė sudaro pagrindą mažinti nuomos mokestį, tačiau kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, atsakovė savo iniciatyva iš patalpų nesikėlė, į ieškovę savalaikiai tuo pagrindu nesikreipė dėl nuomos mokesčio mažinimo, byloje nėra duomenų, kad kriauklės užsikimšimas ir lubų bei kiliminės dangos būklė sudarytų pagrindą mažinti nuomos mokestį.
36. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi pirmosios instancijos teismas priteisė iš jos ieškovės naudai 300 Eur baudos. Apeliantė teigia, kad būtent ieškovo atstovas paprašė nebetęsti kraustymosi darbų tą pačią dieną ir geriau atvykti kitą dieną, ieškovė nepatyrė jokių nuostolių dėl trimis dienomis vėliau perduotų patalpų. Pagal šalių sudarytos sutarties 8.6 punktą, jeigu nuomininkas laiku neatlaisvina patalpų arba atsisako jas laiku grąžinti nuomotojui, jis privalo sumokėti nuomotojui 100 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą išsikelti dieną. Nuomos sutartis buvo nutraukta ieškovės iniciatyva 2020 m. rugpjūčio 19 d. ir tą dieną atsakovė patalpas turėjo atlaisvinti bei jas grąžinti ieškovei. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 19 d. iš patalpų neišsikėlė, o tai padarė 2020 m. rugpjūčio 22 d. Nors apeliantė įrodinėja, jog ji vėlavo perduoti patalpas ieškovei ne dėl savo kaltės, tačiau neginčija šios šalių sudarytos sutarties nuostatos. Šalys sudarydamos sutartį numatė, jog atsakovė vėluodama perduoti patalpas, už kiekvieną uždelstą dieną turės mokėti po 100 Eur, atsakovei ši sutarties nuostata tiko, ji jos neginčijo. Vien atsakovės teiginiai, jog šalys žodžiu buvo sutarusios dėl vėlesnio patalpų perdavimo nepaneigia atsakovės pareigos mokėti baudą už kiekvieną uždelstą dieną, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių tokį šalių susitarimą.
37. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas liudytojo paaiškinimų nelaikė įrodymais byloje. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka ir pažymi, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, iš esmės kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu faktinės aplinkybės būtų nustatytos kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, teismo išdėstytų motyvų analizė neleidžia daryti išvados, jog kažkurios reikšmingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys ieškovo ieškinio reikalavimus, teismo nebuvo įvertinti. Tai kad teismas atskirai nepasisakė dėl byloje apklaustų liudytojų konkrečių paaiškinimų, nereiškia, jog teismas šių įrodymų netyrė. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas išsamiai analizavo visus į bylą pateiktus įrodymus. Teismo sprendimas yra išsamiai motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
38. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, atsakovės apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą sprendimą pakeisti dalyje dėl skolos ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti 4 614,93 Eur skolos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme
39. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro jos sumokėtas 279 Eur žyminis mokestis (kurį sudaro 241 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 38 Eur žyminis mokesti už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuris teismo 2020 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo atmestas) ir ją atstovavusiam advokatui sumokėtos 1 352,78 Eur išlaidos. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro ją atstovavusiam advokatui sumokėtos 2 299 Eur išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 45,9 procentais, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas, tai už jį sumokėtas 38 Eur žyminis mokestis paliekamas prie ieškovės bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 731,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovei iš ieškovės priteisia 1 243,76 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme
40. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, yra pagrindas ieškovės UAB „Firma VITI“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti iš dalies. Ieškovė sumokėjo 27 Eur žyminį mokestį, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 832,48 Eur išlaidų, apeliacinis skundas tenkintas 50 proc. (papildomai priteista 559,59 Eur iš prašytų 1 120,65 Eur), todėl už apeliacinio skundo surašymą priteisiama 416,24 Eur ir 13,5 Eur už žyminį mokestį. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, tai ieškovės patirtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (1 456,84 Eur) priteisiamos iš atsakovės. Iš viso ieškovės naudai iš atsakovės priteisiama 1 8865,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas
n u t a r i a :
Ieškovės UAB „Firma VITI“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Atsakovės UAB „105 sprendimai“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (į. k. 221504240) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „105 sprendimai“ (į. k. 300558346) 4 614,93 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų keturiolikos eurų ir devyniasdešimt trijų euro centų) skolą, 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 914,93 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 731,55 Eur (septynių šimtų trisdešimt vieną eurą ir penkiasdešimt penkių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „105 sprendimai“ (į. k. 300558346) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (į. k. 221504240) 1 243,76 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt trijų eurų ir septyniasdešimt šešių euro centų) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „105 sprendimai“ 1 8865,8 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius