Baudžiamoji byla Nr. 1A-189-875/2021

                                                                                       Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49481-2020-3

                                                                                       Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5; 1.2.14.3.2.1; 2.4.6.1

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laisvydo Zederštremo ir Zigmo Kavaliausko,

sekretoriaujant Rasai Jančauskienei,

dalyvaujant prokurorui Sauliui Kulikauskui,

nuteistajam E. B., jo gynėjui advokatui Vilmantui Poškui,

        teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė sumažinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams.

        Laisvės atėmimo bausmės pradžią E. B. skaičiuojant nuo sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

        Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką nutarta įskaityti suėmimo laiką nuo 2020 m. gruodžio 20 d. iki 2021 m. vasario 11 d.

        Nukentėjusiosios G. L. civilinis ieškinys patenkintas dalinai ir nukentėjusiajai G. L. iš E. B. ir D. Z. solidariai priteista 4982 Eur turtinei žalai atlyginti.

        Tuo pačiu nuosprendžiu teismas D. Z. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       E. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su D. Z., iš anksto susitarę pagrobti svetimą turtą, 2020 m. gruodžio 19 d. apie 19.50 val., nukentėjusiajai G. L. atidarius buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, D. Z. į butą įsibrovė, bute panaudojo G. L. atžvilgiu fizinį smurtą – nustūmė į miegamojo kambarį, parvertė ant lovos ir prispaudęs laikė, tuo metu E. B. ieškojo pagrobtino turto ir taip bendrais veiksmais pagrobė G. L. turtą – 6280 eurų, mobiliojo ryšio telefoną Iphone 11 pro, 700 eurų vertės, su telefono dėklu, 10 eurų vertės ir SIM kortele, 2 eurų vertės, viso pagrobė 6992 eurų vertės svetimą turtą

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2.       Nuteistasis E. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir šioje dalyje, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

2.1.       Apeliaciniame skunde nurodo, kad kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su skirtos bausmės dydžiu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme posėdžio kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi. Parodymų nekeitė, jie buvo nuoseklūs, todėl išvadas dėl nusikalstamos veikos padarė ir ateityje laikysis įstatymų ir nusikalstamų veikų nebedarys. Nukentėjusiosios civilinį ieškinį pripažįsta ir pasirengęs visiškai atlyginti jai padarytą žalą, kas atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dirba pagal individualios veiklos leidimą — teikia (duomenys neskelbtini) paslaugas, lėšų pragyvenimui užsidirba, dirbdamas galėtų greičiau atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. Prasidėjus COVID-19 epidemijai, nuo pirmojo karantino paskelbimo pradžios 2020 m. kovo mėnesį, įstojo į savanorius, teikti neatlygintiną pagalbą neįgaliesiems, senjorams, vienišiems ir socialiai pažeidžiamiems asmenims (išvežiojo maisto paketus iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ padalinio). Teisiamojo posėdžio metu prašė atsižvelgti į aukščiau nurodytas aplinkybes ir skirti švelnesnę bausmę nei realus laisvės atėmimas, tačiau teismas nurodytas aplinkybes vertino tik formaliai ir į jas skiriant bausmę neatsižvelgė.

2.2.       Skunde teigia, jog supranta bausmės tikslus ir paskirtį, suprato bausmės neišvengiamumą, jos prevencinę paskirtį, teisingumo principo įgyvendinimą. Pats baudžiamasis procesas, nuo sulaikymo momento, padarė didelį teigiamą poveikį, pilnai supranta bausmės neišvengiamumą, teisingumo principo paskirtį, todėl mano, kad visų bausmės tikslų jo atžvilgiu galima būtų pasiekti jo neizoliavus nuo visuomenės ir skyrus bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu. Nesutinka su nuosprendžio išvada, kad jo atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę. Pagrįstai mano, kad teismui jo atžvilgiu pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skyrus švelnesnę bausmę nei realus laisvės atėmimas, tikrai nebūtų pažeistos teisingumo principo ir BK 41 straipsnio nuostatos ir paskirtis. Bausmės vykdymo atidėjimas, kaip išimtinė priemonė jo atžvilgiu, šioje byloje būtų pritaikytas pagrįstai ir teisėtai.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

4.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 25 d. nuosprendį nepakeistą.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

         Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

6.       Skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą E. B. paskirta galutinė sumažinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams. Nuteistasis nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl E. B. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo.

7.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma.

8.       Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9.       Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

10.        BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą skiriama vienintelė bausmė - laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. B. skyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę (mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį), kurią vadovaujantis BK 641 straipsniu, dar sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę sumažintą 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ši bausmė buvo netinkamai individualizuota, kadangi yra pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmę, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai neskyrė švelnesnės bausmės rūšies, nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nes nėra tam sąlygų visumos.

11.        Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017 ir kt.).

12.        BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal teismų praktiką, teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam yra.

13.        Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo E. B. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis) turėdamas neišnykusį teistumą, t. y., būdamas recidyvistu (teistas 4 kartus už tyčines nusikalstamas veikas, buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Priešingai nei nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad E. B. vykdo individualią veiklą ir yra teigiamai charakterizuojamas („(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas kaip aktyvus, atsakingas, noriai įsitraukiantis į visas veiklas. Šiaulių (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas labai teigiamai kaip tvarkingas, atsakingas ir gero linkintis žmogus. „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas taip pat teigiamai). Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktuose.

14.        Apelianto nurodytos aplinkybės, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos bei, kad būdamas laisvėje galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, laikytinos teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismo jau buvo įvertintas nuteistojo gailėjimasis, pripažįstant tai jo atsakomybę lengvinančią aplinkybe bei taikant BK 641 straipsnio nuostatas ir sumažinant skiriamą bausmę vienu trečdaliu. O dėl žalos atlyginimo nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, kad pradėjo atlyginti nukentėjusiajai žalą, o nurodo tik tai, kad galėtų atlyginti, nesiimdamas konkrečių žalos atlyginimo veiksmų.

15.        Kitų, išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę bausmę E. B., nei numatyta BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje, nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam paskyrė realų laisvės atėmimą mažesniam nei šios bausmės vidurkis, terminui. Pažymėtina, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

16.        Anksčiau išvardytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu E. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams – yra proporcinga, adekvati nuteistojo asmenybei, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir yra reikalinga bausmės paskirčiai įgyvendinti. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Manytina, kad E. B. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Dėl proceso išlaidų

17.        BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

18.        Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

19.        Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi nuteistajam E. B. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas V. Poškus. Apeliacinės instancijos teisme 2021 m. gegužės 17 d. gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 126 Eur išlaidų.

20.        Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinusi valstybės suteiktos teisinės pagalbos apimtį, apeliacinio proceso trukmę, į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, kaip nepagrįstas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam E. B. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neprotinga ar neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai, todėl ji išieškotina iš nuteistojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        nuteistojo E. B. apeliacinį skundą atmesti.

        Išieškoti iš nuteistojo E. B. valstybės naudai 126 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                            Nerijus Masiulis

                                                                                              Laisvydas Zederštremas

                                                                                              Zigmas Kavaliauskas