Civilinė byla Nr. e2-10044-527/2021

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00469-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.1.3; 3.2.7.1

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 6 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė,

sekretoriaujant V. G.,

dalyvaujant ieškovui L. M. ir jo atstovui advokatui R. G.,

atsakovei G. B. ir jos atstovei advokatei J. S.,

išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei G. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (taikos sutarties sąlygų pakeitimo) (išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Jonavos rajono savivaldybėje).

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovas su 2021 m. kovo 23 d. ieškiniu, kuris teisme gautas 2021 m. kovo 24 d., kreipėsi į teismą, prašydamas:

1. Pakeisti dalį Taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020:

1.1. Pakeisti Sutarties 4 punktą: sumažinti priteistą išlaikymo dydį iš L. M. sūnui A. M. išlaikyti, priteisiant iš L. M. išlaikymą sūnui A. M. 150 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki A. M. sulauks pilnametystės. Pavesti lėšas, skirtas vaiko A. M. išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai G. B.. Įpareigoti G. B. teikti kas mėnesį ataskaitą L. M. apie L. M. pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.

1.2. Pakeisti Sutarties 6 punktą, atsižvelgiant į tai, kad L. M. dirba pagal slenkantį darbo grafiką: L. M. gali bendrauti su sūnumi A. M. L. M. laisvomis nuo darbo dienomis 12 kartų per mėnesį – darbo dienomis sūnų paimant 12:30 val. iš darželio, o 17:00 val. pristatant į jo gyvenamąją vietą, o šeštadieniais ir sekmadieniais (kada sutampa su laisvomis dienomis), 11:00 val. sūnų paimant iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo 17:00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą (motinai paskambinant ir jai išeinant į kiemą). Įpareigoti L. M. pateikti G. B. kiekvienų metų darbo grafiką.

2. Priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 90 Eur žyminį mokestį ir 500 Eur už advokato paslaugas.

Ieškinyje nurodyta, jog šalys yra vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, kurie gyvena atskirai neįregistruotoje santuokoje. Dėl tėvo bendravimo su sūnumi A. ir jo išlaikymo buvo kilęs ginčas, todėl sūnaus A. motina G. B. ieškiniu kreipėsi į apylinkės teismą, kur 2020 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaryta Taikos sutartis, patvirtinta teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, pagal kurią šalys susitarė dėl nepilnamečio vaiko A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos šiomis sąlygomis:

1. Šia sutartimi šalys susitaria dėl nepilnamečio sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymo ir su nepilnamečiu sūnumi susijusių kitų klausimų išsprendimu.

2. Šalys geranoriškai susitaria, jog sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su mama G. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

3. Pasikeitus sūnaus A. M. gyvenamajai vietai G. B. informuoja vaiko tėvą L. M. per 3 dienas SMS žinute arba el. laišku.

4. Tėvas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini), teikia išlaikymą sūnui A. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 metų rugpjūčio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteistos išlaikymo sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama įstatyminė atstovė G. B., a. k. (duomenys neskelbtini). Išlaikymo suma sumokama kas mėnesį iki 20 dienos, pervedant pinigus į G. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, b. k. 7300.

5. Šalių susitarimu, įvertinus tai, jog L. M. sūnui A. išlaikymo nemokėjo 2020 metų gegužės, birželio, liepos mėn., jis sumoka 600 (šešių šimtų) Eur įsiskolinimą iki 2020 metų spalio mėn. 1 d., pervedant šią sumą į G. B. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, b. k. 7300.

6. Šalys susitaria, jog mama G. B. tiesiogiai rūpinsis sūnaus A. M. kasdienine buitimi, sudarys sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą, kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą, o tėvas L. M. aktyviai prisidės prie šių procesų, lankydamas sūnų ir domėdamasis jo mokymusi bei laisvalaikiu G. B., atsižvelgdama į sūnaus interesus, įsipareigoja suteikti galimybę tėvui L. M. maksimaliai bendrauti su sūnumi A., nedaryti jokių kliūčių jų bendravimui, todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatoma.

7. Tėvas apie numatomą bendravimą su sūnumi informuoja G. B. prieš 1 dieną, nurodant vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ar švietimo ir ugdymo įstaigos ir grąžinimo atgal į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą konkretų laiką.

8.       Dėl tėvo bendravimo atostogų metu šalys suderina šį klausimą prieš mėnesį.

9. Šalių susitarimu, švenčių metu tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metais, o mama –lyginiais metais. Vaiko gimtadienis – dalyvauja abu tėvai.

10. Bendravimo su sūnumi metu L. M. ir G. B. įsipareigoja nenuteikinėti nepilnamečio sūnaus vienas prieš kitą, neįžeidinėti vienas kito.

11. Tėvo ir sūnaus bendravimo metu sūnui A. susirgus ar pasijutus blogai, L. M. skubiai apie tai informuoja sūnaus mamą G. B..

Sudarant Taikos sutartį, šalių tarpusavio santykiai buvo geri. Taikos sutartyje buvo išdėstytos jų abiejų pozicijos, atsižvelgiant į sūnaus interesus. Tačiau praėjus keletui mėnesių po Taikos sutarties patvirtinimo, situacija labai pasikeitė ieškovo nenaudai. Jis vykdė visus Taikos sutartyje nurodytus reikalavimus. Sudarant Taikos sutartį, sūnaus motina tvirtino, kad jam nebus jokių kliūčių bendrauti su sūnumi. Taikos sutarties 6 punkte buvo nurodyta: „G. B., atsižvelgdama į sūnaus interesus, įsipareigoja suteikti galimybę tėvui L. M. maksimaliai bendrauti su sūnumi A., nedaryti jokių kliūčių jų bendravimui, todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatinėjama“. Sutikimas su tokiu pasiūlymu buvo jo didžiausia klaida. Ieškovas negali bendrauti su sūnumi kada jis gali. Jis dirba (duomenys neskelbtini) pagal slenkantį darbo grafiką: dirba dvi dienas, po to dvi naktis, o po naktinės pamainos turi keturias dienas laisvas. Jis nori bendrauti su sūnumi 12 kartų per mėnesį, kada turi laisvo laiko. Darbo dienomis jis sūnų pasiimtų iš darželio, o 17:00 val. pristatytų į jo namus. O jeigu ieškovo laisvos dienos būtų šeštadienį ir sekmadienį, sūnų norėtų pasiimti 11:00 val. iš jo namų, tačiau jo motina turėtų sūnų išvesti į kiemą ir perduoti jam, o po bendravimo 17:00 val. pristatytų atgal į jo gyvenamąją vietą. Jis sūnaus motinai gali pateikti visų metų darbo grafiką, kuriame yra nurodytas darbo laikas ir laisvadieniai. Sutarties 7 punktas lieka galioti. Apie norimą bendrauti su sūnumi laiką jis atsakovę visada informuos prieš vieną dieną. Mediatorė I. R. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. iki 2021 m. vasario 15 d. atliko privalomą neteisminę mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui dėl nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos pakeitimo tarp šalių. Mediacija pasibaigė nesudarius taikaus susitarimo. Neišsprendus ginčo taikiai, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl dalies Taikos sutarties pakeitimo. Po Taikos sutarties sudarymo ieškovo materialinė padėtis pablogėjo. Ieškovas buvo įsipareigojęs (Sutarties 4 punktas) teikti išlaikymą sūnui periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 200 Eur. Šiuo metu ieškovas negali teikti tokio dydžio išlaikymą, kadangi jo materialinė padėtis labai pablogėjo. Ieškovas neturėjo nuosavo gyvenamojo ploto ir pinigų būsto įsigijimui, todėl jis iš banko paėmė kreditą ir nusipirko butą. Kiekvieną mėnesį bankui jis turi mokėti apie 120 Eur. Taip pat jis turi mokėti ir namo bendrijai už namo renovaciją. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.201 straipsniu, numatančiu, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kurio buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, kreipiasi į teismą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo, o, vadovaudamasis CK 3.203 straipsniu, taip pat prašo teismo atsakovę įpareigoti kas mėnesį teikti jam ataskaitą apie jo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą. Atsakovė nenorėjo kilusio ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo sumažinimo išspręsti taikiai, pasinaudojant mediacija, todėl ieškovas turėjo kreiptis į advokatą dėl procesinių dokumentų teismui parengimą ir atstovavimą teisme, už ką advokatui sumokėjo 500 Eur, be to, sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, ką turės atlyginti atsakovė.

Teismas 2021 m. kovo 25 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovei 20 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti.

2021 m. balandžio 19 d. teisme registruotas atsakovės atsiliepimas, kuriame atsakovė prašė ieškinį tenkinti iš dalies:

1. Netenkinti reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. M. sumažinimo.

2. Netenkinti reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti kas mėnesį ataskaitas apie vaikui skirtų lėšų panaudojimą.

3. Iš dalies tenkinti reikalavimą dėl ieškovo bendravimo ir dalyvavimo nepilnamečio vaiko auklėjime nustatymo, nustatant, jog ieškovas su vaiku bendraus ir dalyvaus vaiko auklėjime tokia tvarka:

3.1. Du kartus darbo dienomis per savaitę, jei šalys nesusitars kitaip – antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. iki 19.30 val., pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

3.2. Savaitgaliais, jei šalys nesusitars kitaip ir jei ieškovas bus laisvas pagal darbo grafiką, tai porinių metų savaičių šeštadieniais, nuo 10 val. iki 20 val. pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžinant į vaiko gyvenamąją vietą;

3.3. Įpareigoti ieškovą iki einamojo mėnesio 20 dienos informuoti atsakovę apie sekančio kalendorinio mėnesio darbo grafiką;

4. Priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

Atsiliepime nurodyta, kad ieškovo argumentas, kad jo turtinės padėties pablogėjimą nulėmė kredito būsto įsigijimui paėmimas ir įmokų už kreditą bei namo renovaciją mokėjimas, vertintinas kritiškai ir negali būti vertinamas kaip esminis turtinės ieškovo padėties pasikeitimas, nes, kaip matyti iš teismui pateikto priedo, būsto kredito sutartis buvo sudaryta 2021 m. vasario 23 d., t. y. vertinant ieškovo kredito gavimo galimybes, jam (o ir kreditoriui) jau buvo žinoma apie jo įsipareigojimą teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą po 200 Eur per mėnesį pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, ir naujo įsipareigojimo priėmimas atliktas ieškovui įsivertinus savo finansines galimybes, tame tarpe kitus įsipareigojimus. Tokį sprendimą priėmė pats ieškovas savanoriškai, nieko neverčiamas. Tiek CK 3.3 straipsnis, tiek Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina vaiko interesų prioriteto principą, t. y. geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje. Šiuo atveju ieškovas gerino savo gyvenimo sąlygas ir įsigijo nekilnojamojo turto savo asmeniniais interesais, ir naudojasi tai kaip aplinkybe, siekdamas pažeisti vaiko interesą būti tinkamai išlaikomam. Toks ieškovo elgesys gali būti vertinamas netgi kaip nesąžiningas. Kasacinis teismas nuosekliai formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs: būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, leisdamas teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo bei tėvų galimybių pusiausvyrą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau ir – LAT) 2016 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 išaiškino, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį (ar jos pokytį, kaip šiuo atveju), vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (LAT 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (LAT 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006 ir kt.). Pažymėtina, jog ieškovas, siekdamas sumažinti išlaikymą, nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas ir visą turimą turtą. Tačiau jos turėjo būti vertinamos suteikiant kreditą (kaip ir įsipareigojimai). Kreditorius, suteikdamas kreditą sprendė, kad pajamos, vertinant įsipareigojimus – bus pakankamos, kad ieškovas galėtų kreditą grąžinti. Duomenų, jog ieškovo pajamos būtų ženkliai sumažėjusios nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki ieškinio pateikimo dienos – nėra. Ieškovas, paimdamas kreditą, kartu įsigijo jam nuosavybės teise priklausantį vertingą nekilnojamąjį turtą, t. y. jo turtinė padėtis ne pablogėjo, atvirkščiai – pagerėjo. Namo renovacija, prie kurios prisideda finansiškai ir ieškovas taip pat didina būsto vertę ir yra naudinga ieškovui. Atsakovės pajamos, lyginant su 2020 m. rugpjūčio 6 d., kuomet buvo priimtas sprendimas, sumažėjo ne dėl atsakovės kaltės: ji privalėjo pakeisti darbą, kad galėtų rūpintis sūnumi (pridedamas VSDFV duomenų išrašas). Be to, vaikas per laikotarpį nuo Taikos sutarties patvirtinimo dažnai sirgo (pažyma apie ligos išmokas) – tai taip pat sąlygojo ir atsakovės, mamos poreikį prisiderinti prie vaiko interesų ir pakeisti darbą. Vaiko poreikiai taip pat yra reikšmingi: vaikas lanko ugdymo įstaigą (mokestis 70 Eur), kasdien vaiko maitinimui vidutiniškai (įskaitant savaitgalius) išleidžiama ne mažiau 10 Eur (300 Eur per mėnesį), kirpykla, higienos priemonės ir reikmenys (30 Eur/mėn.), ugdymo, lavinimo priemonės (apie 10 Eur/mėn.), patalynė, rankšluosčiai, nosinės ir pan. (5 Eur/ mėn.), drabužiai, avalynė (vidutiniškai 50 Eur/mėn.), vaiko dalis prie komunalinių paslaugų (apie 50–80 Eur per mėnesį, priklausomai nuo šildymo sezono) be to, reikia laisvalaikiui, atostogoms, sveikatai (vaistams, procedūroms – ypač paskutiniu laikotarpiu, kai vaiko sveikata buvo silpnesnė), pasibaigus karantinui – neišvengiamai kainuos įvairios šventės, renginiai. Taigi išlaikymo sumažinimas akivaizdžiai neatitiktų vaiko interesų, nes ir teikiamas dabar 200 Eur išlaikymas nevertintinas kaip pakankamas.

Tėvas/motina, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, neprivalo teikti skyrium gyvenančiam bei išlaikymą vaikui teikiančiam tėvui/motinai ataskaitų apie išlaikymo panaudojimą, neprivalo rinkti kvitų, fiksuoti vaiko išlaikymui skirtų pinigų panaudojimo. Teoriškai yra galimybė kreiptis į teismą ir prašyti įpareigoti tėvą/motiną, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, periodiškai siųsti ataskaitas apie vaiko išlaikymui priteistų lėšų panaudojimą, tačiau, kaip matyti iš teismų praktikos, tokie reikalavimai nėra tenkinami. Teismų sprendimuose reikalavimas periodiškai siųsti ataskaitas apie vaiko išlaikymui priteistų lėšų panaudojimą vertinamas kaip neprotingas ir neracionalus tėvo/motinos, su kuriuo gyvena vaikas, atžvilgiu, kaip sudarantis prielaidas naujų ginčų kilimui ateityje. CK 3.203 straipsnio 1 dalis įpareigoja jį vaikui skirtą išlaikymą naudoti tik vaiko interesams (tai nėra ir negali būti interpretuojama kaip įpareigojimas teikti ataskaitas). Jeigu vaikui skirtas išlaikymas naudojamas ne vaiko interesams, jis yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, skyrium gyvenančio tėvo/motinos pareiga būtų įrodyti, jog vaiko tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikas, ne vaiko interesais naudoja vaikui skirtą išlaikymą. Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovės kas mėnesį teikti smulkias ataskaitas apie vaiko išlaikymą, tačiau tai nėra tikslinga (neracionalu ir neprotinga), nes pačios ataskaitos rengimas, daugybės smulkių išlaidų registravimas atimtų daug laiko, o duomenų, jog atsakovė lėšas, kurios neviršija net 1/2 MMA, panaudoja ne vaiko poreikiams, nėra ir negali būti. Be abejo, sutrikus vaiko sveikatai, ar esant poreikiui pirkti brangesnę ugdymo priemonę ar esant kitam būtinam/specialiajam poreikiui – atsakovė įsipareigoja ne tik informuoti ieškovą, bet ir būtų tikslinga įpareigoti atsakovą papildomai (nes būtinieji poreikiai, kuriems šiuo metu priteista 200 Eur išmoka to nepadengia) padengti bent pusę tokiems poreikiams reikalingų išlaidų (o jų panaudojimą atsakovė įsipareigoja ir pagrįsti ir pateikti ataskaitą).

Teismas, vadovaudamasis vaiko interesais, turi teisę išeiti už ieškinio ribų ir priteisti/pakeisti tikį išlaikymą vaikui, kuris yra reikalingas, t. y. netgi padidinti, nors to ieškovas ir neprašo.

Dėl bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarkos pakeitimo. 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi konkreti ieškovo bendravimo ir dalyvavimo vaiko auklėjime tvarka nebuvo nustatyta. Atsakovė sutinka, jog, įvertinus aplinkybes, būtų tikslinga tokią tvarką nustatyti, tačiau mano, kad ieškovo pasiūlytas variantas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų. Ieškovas reikalauja dalyvauti bendrauti su vaiku darbo dienomis (pagal darbo grafiką), pasiimant vaiką iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 12.30 val. ir grąžinant į gyvenamąją vietą 17 val. 12 kartų per mėnesį. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl klausimų, susijusių su vaiku, turi būti vadovaujamasi prioritetiniu vaiko interesų gynimo principu. Vaikui šiuo metu yra 3,5 metų. Ieškovas siekia bendravimą suderinti su jo asmeninius interesus atitinkančiu ir jam patogiu darbo grafiku, tačiau vaikas, lankantis ugdymo įstaigą, taip pat turi savo dienos ir poilsio rėžimą, tame tarpe ikimokyklinio ugdymo įstaigoje numatytą popiečio miego laiką bei vakarienę 15.30 val. Dėl to tikslingiausia, kad vaikas būtų paimtas 16 val. ir grąžintas po 3,5 val. bendravimo (kaip ir pageidauja ieškovas) – t. y. 19.30 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog bendravimas su vaiku turėtų vykti laiku, laisvu nuo pagrindinio ir papildomo ugdymo. Dėl bendravimo savaitgaliais – atsakovė sutinka. Sutinka netgi dėl ilgesnio bendravimo laiko, nei pageidauja ieškovas, t. y. sutinka, kad, atsižvelgiant į ieškovo darbo grafiką, bendrautų kurią nors savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) nuo 10 iki 20 val., paimdamas iš gyvenamosios vietos ir į ją grąžindamas. Be to, sutinka, kad vaikas savaitgalį liktų nakvoti pas ieškovą (ne daugiau kaip du savaitgalius per mėnesį). Jei šalys nesusitartų kitaip – tai porinių metų savaičių šeštadieniais nuo 10 iki 20 val. Atsakovė ieškojo kompromisų ir yra atvira įvairiems ieškovo pasiūlymams dėl bendravimo savaitgaliais.

2021 m. balandžio 19 d. teisme gauta išvadą teikiančios institucijos išvada, kurioje argumentuojama, kad išlaikymo dydžio sumažinimas galimai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams, o sprendžiant klausimą dėl bendravimo tvarkos reikėtų išskirtinai atsižvelgti į nepilnamečio vaiko interesus, norą bendrauti su ieškovu ir užimtumą. Išvadoje nurodyta, kad Tarnybos Skyriuje Jonavos rajone šalių šeima žinoma. 2020 m. kovo 16 d. ir 2020 m. birželio 1 d. buvo gauti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės policijos komisariato pranešimai dėl galimo vaiko teisių pažeidimo (galimo smurto artimoje aplinkoje). Tarnybos Skyriaus specialistams atlikus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme bei Vaiko situacijos vertinimo tvarkos apraše (patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu, Nr. Al-803) numatytus veiksmus, priimtas sprendimas užbaigti pranešimų apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nesant duomenų (arba jų nepakakus), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausiai interesai. 2020 m. liepos 9 d. gavus Jonavos rajono policijos komisariato pranešimą apie smurtą artimojoje aplinkoje, įvertinta vaiko situacija (vertinimo anketa Nr. 4VSV-1150), kurios metu nustatytas pagalbos šeimai poreikis, todėl Tarnybos Skyrius kreipėsi į Jonavos rajono socialinių paslaugų centrą (toliau – Centras) su prašymu paskirti atvejo vadybininką šalių šeimai. Šalių šeimai nuo 2020 m. liepos 13 d. iki 2021 m. kovo 25 d. buvo taikoma atvejo vadyba, surengti 3 atvejo vadybos posėdžiai. Tarnybos Skyriuje Jonavos rajone 2020 m. lapkričio 24 ir 25 d. gauti ieškovo pranešimai, jog atsakovė jam trukdo bendrauti su vaiku bei nesilaiko šalių sudarytos taikos sutarties dėl bendravimo su vaiku, sąlygų. Tarybos Skyrius atliko teisės aktuose numatytus veiksmus bei 2020 m. lapkričio 24 d. užpildė Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą aktą Nr. 4IGP-4275. Atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus, Tarnybos Skyrius priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimus nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau Tarnybos Skyrius, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nepilnamečio vaiko yra taikomas atvejo vadybos procesas, kreipėsi į Centrą su prašymu peržiūrėti paslaugų teikimą vaiko šeimai, jas intensyvinant. Tarnybos Skyrius pakartotinai šalims priminė jų teises bei pareigas jų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, ieškovą informuojant, jog jei atsakovė nesilaiko teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, jis turi teisę kreiptis į antstolį dėl teismo sprendimo prievartinio vykdymo. Pokalbio su ieškovu metu, ieškovas pakartotinai nurodė, jog jam nereikia socialinių paslaugų. 2021 m. sausio 13 d. Tarnybos Skyriuje gautas ieškovo pranešimas, jog atsakovė trukdo jam bendrauti su sūnumi A., vaiko išlaikymui skirtus pinigus naudoja ne vaiko interesams. Atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus, Tarnybos Skyrius priėmė sprendimą užbaigti pranešimo apie galimą vaikų teisių pažeidimus nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, kad nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, tačiau Tarnybos Skyrius, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nepilnamečio vaiko A. šeimai nuo 2020 m. liepos 13 d. yra taikomas atvejo vadybos procesas, kreipėsi į Centrą su prašymu peržiūrėti paslaugų teikimą vaiko šeimai, jas intensyvinant. Tarnybos Skyriaus specialistai atsakovei priminė jos pareigą sudaryti ieškovui sąlygas bendrauti su vaiku. Atsakovės teigimu, ji netrukdo vaikui su ieškovu bendrauti bei sudaranti sąlygas ieškovui su vaiku bendrauti. G. B. nurodė, jog ketina kreiptis į teismą dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. Aiškinantis ieškovo nurodytą informaciją, užklausta šalių sūnaus A. lankoma ugdymo įstaiga, ištirtos vaiko gyvenimo ir buities sąlygos. Centras Tarnybos Skyrių informavo, kad duomenų, jog atsakovė vaiko išlaikymui skirtus pinigus naudotų ne vaiko interesams bei vaikas būtų netinkamai aprūpintas, nėra gauta. Tarnybos Skyrius ieškovui pakartotinai pasiūlė priimti Centro siūlomą bei teikiamą pagalbą, bendradarbiauti bei dalyvauti atvejo vadybos procese. Tarnybos Skyriuje 2020 m. spalio 13 d. gautas atsakovės pranešimas, jog tarp jos ir ieškovo vyksta ginčai dėl bendravimo su vaiku, ieškovas atsakovę įžeidinėja, bei nuteikinėja vaiką prieš jo mamą. Atlikus teisės aktuose numatytus veiksmus, Tarnybos Skyrius priėmė sprendimą vertinti vaiko situaciją, įvertinus vaiko situaciją numatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar šeimai) poreikį. Tarnybos Skyrius, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nepilnamečio vaiko A. atžvilgiu yra taikomas atvejo vadybos procesas, kreipėsi į Centrą su prašymu peržiūrėti paslaugų teikimą vaiko šeimai, jas intensyvinant, taip pat kuo skubiau organizuoti atvejo vadybos posėdį. Tarnybos Skyriaus specialistams susisiekus su ieškovu, jis paneigė visas atsakovės aplinkybes, jo teigimu, jis vaiko nenuteikinėja prieš vaiko mamą, tačiau atsakovė nuteikinėja vaiką prieš jį. Tarnybos Skyrius pakartotinai šalims priminė teises bei pareigas nepilnamečio vaiko adresu, taip pat pareigą į tarpusavio konfliktus neįtraukti nepilnamečio vaiko, atsakovui pakartotinai pasiūlyta priimti Jonavos rajono socialinės paramos centro siūlomą bei teikiamą pagalbą, bendradarbiauti su Centru bei dalyvauti atvejo vadybos procese. Tarnybos Skyriui Jonavos rajone aiškinantis ieškinyje nurodytas aplinkybes, 2021 m. balandžio 14 d. pravestas pokalbis su atsakove. Ji nurodė gyvenanti jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyvena sūnus A.. Atsakovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), administratore-vadybininko padėjėja, atsakovės darbo užmokestis yra apie (duomenys neskelbtini) Eur į mėnesį atskaičius mokesčius. Atsakovė įgijusi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) profesiją. Atsakovė nurodė, jog gauna vaiko socialinę išmoką – 60 Eur į mėnesį. Sūnus A. yra sveikas, specialūs poreikiai jam nėra nustatyti. Atsakovė nurodė, jog yra susipažinusi su ieškovo pateikto ieškinio reikalavimais, su jais sutinka iš dalies: nesutinka su ieškovo prašymu sumažinti iš jo sūnui A. priteistą materialinį išlaikymą, iš ieškovo sūnaus išlaikymui priteisiant periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovė nurodė nesutinkanti su ieškovo prašymu, jog ji būtų įpareigota kas mėnesį teikti ieškovui ataskaitą apie ieškovo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą. Atsakovės teigimu, visą iš atsakovo gaunamą materialinį išlaikymą sūnui išleidžianti sūnaus poreikiams. Atsakovės manymu, iš ieškovo priteista materialinio išlaikymo suma nėra didelė, todėl nėra pagrindo ją įpareigoti teikti ieškovo prašomas ataskaitas. 

Atsakovė nurodė, jog pritaria ieškovui, jog yra tikslinga nustatyti konkretesnę jo bendravimo su skyriumi nuo ieškovo gyvenančiu sūnumi A. tvarką. Atsakovės teigimu, tarp jos ir atsakovo dažnai kyla nesutarimų bei konfliktų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Pasak atsakovės, atsakovas dažnai ją žemina bei įžeidinėja vaiko akivaizdoje, girdint vaikui vadina ją necenzūriniais žodžiais, aiškina vaikui, kad vaikas mamai nerūpi, kad ji yra bloga mama, kad nenori jo auginti. Daug konfliktų kyla dėl to, kad ieškovas pareiškia norą pasiimti sūnų iš anksto atsakovės neįspėdamas apie šiuos ketinimus, todėl atsakovė nieko negalinti planuoti, jei paaiškėja, jog ieškovė yra suplanavusi kur nors nuvykti su vaiku, ieškovas kaltina atsakovę, jog ji neleidžianti su sūnumi bendrauti, nors nebūna nurodęs, kad tuo metu norės pasiimti vaiką. Pasak atsakovės, ieškovas dirba slenkančiu grafiku, keturias dienas, kitos keturios dienos jam būna laisvos. Atsakovės teigimu, ieškovas su sūnumi šiuo metu bendrauja bei jį pasiima tada, kai to panori, kartais būna savaitės ar ilgesni laikotarpiai, kai ieškovas neišreiškia noro pasimatyti su sūnumi. Atsakovės teigimu, sūnus A. su tėvu bendrauti nori. Atsakovė sutinka su ieškovo siūloma tvarka, kad ieškovas darbo dienomis 12 kartų per mėnesį pasiimtų sūnų iš vaikų darželio, tačiau nesutinka, kad ieškovas vaiką pasiimtų 12:30 val., nes tuo metu vaikų darželyje vaikai yra guldomi miegui ir miega iki 15 val., o 15:30 val. vaikai valgo. Atsakovės teigimu, vaikas laikosi šio režimo, ir normalios vaiko dienotvarkės užtikrinimui reiktų į tai atsižvelgti. Atsakovės nuomone, ieškovas vaiką iš vaikų darželio darbo dienomis galėtų paimti 16:00 val. ir grąžinti namo 20:00 val. Atsakovė nurodė, jog sutinka su ieškovo prašymu, jog šeštadieniais ir sekmadieniais ieškovas paimtų vaiką iš namų 11:00 val. ir grąžintų 17:00 val., tačiau atsakovas privalėtų iš anksto nurodyti, kada ketina pasiimti vaiką, ne šiuo metu ieškovas to nedaro bei kreipiasi dėl vaiko paėmimo, kada to panori, todėl atsakovė visiškai negali planuoti savo ir sūnaus dienotvarkės. Atsakovės teigimu, ji teismui pateiks atsiliepimą į ieškinį, kuriame išsamiau pateks savo nuomonę dėl ieškinio reikalavimų.

Ieškovas prašo teismo įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ieškovui ataskaitą apie ieškovo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą. Tarnybos Skyrius neturi duomenų, jog atsakovė iš ieškovo priteistą materialinį išlaikymą šalių sūnui panaudotų ne vaiko interesų užtikrinimui.

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnis nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis). Atsižvelgiant į Tarnybos Skyriuje gautą informaciją apie labai konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei siekiant užtikrinti teisėtus šalių mažamečio vaiko interesus, tikslinga nustatyti konkrečią atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, dienotvarkę, sveikatos būklę, lankomas ugdymo įstaigas, patvirtinta bendravimo tvarka turėtų būti realiai vykdoma bei įgyvendinama ir atitikti geriausius vaiko interesus. Taip pat atsižvelgtina į atsakovės pateiktą informaciją apie vaiko dienotvarkę ir į tai, kad ieškovas turėtų iš anksto informuoti atsakovę apie dienas, kuriomis ketina pasiimti sūnų.

Ieškovas 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu pateikė į bylą jo pasirašytą 2021 m. liepos 9 d. taikos sutartį, kurią prašė laikyti ieškinio reikalavimų patikslinimu, išskyrus jos dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atsisakymo, ir prašė visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės.

2021 m. liepos 9 d. Taikos sutartyje nurodyta:

,,Mes, ieškovas L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarome tokio turinio Taikos sutartį.

1. Ieškovas L. M. atsisako reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nustatytą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020.

2. Ieškovas L. M. ir atsakovė G. B. sutaria, kad vaikui A. M. susirgus, vaiko motina teiks informaciją tėvui apie vaiko sveikatos būklę, taip pat apie vaiko mokymąsi.

3. Ieškovas L. M. ir atsakovė G. B. sutaria tokią tėvo L. M. bendravimo su vaiku tvarką:

3.1. L. M. gali bendrauti su vaiku 8 kartus per mėnesį.   

3.2. L. M. gali bendrauti su vaiku po slenkančio darbo grafiko po dviejų dieninių darbo pamainų 2 kartus.

3.2.1. Pirmą dieną po dieninės pamainos vaiką pasiima iš darželio 12:30 val. ir pristato jį atgal į namus po bendravimo iki 17:30 val.

3.2.2. Antrą dieną po dieninės pamainos vaiką pasiima iš darželio 12:30 val. ir pristato jį atgal į namus po bendravimo iki 17:30 val. 

3.3. Jeigu pirmų dviejų dienų laikotarpyje yra savaitgaliai arba švenčių dienos, L. M. vaiką gali pasiimti 11:00 val. ir vaiką atgal pristatyti į jo namus iki 17:30 val.

3.4. Atostogų metu L. M. sūnų per vieną atostogų savaitę pasiima du kartus 12:30 val. ir vaiką grąžina atgal į jo namus iki 17:30 val. (Jeigu atostogų trukmė dvi ir daugiau savaičių, tai per kiekvieną atostogų savaitę vaiką pasiima du kartus). 

3.5. L. M. privalo vaiko motiną G. B. apie ketinimą paimti vaiką bendravimui informuoti prieš vieną dieną. 

3.6. Vaikui sergant ir negalint tėvui jo pasiimti, G. B. įsipareigoja sudaryti galimybę vaiko tėvui bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis iki 30 min.

3.7. Tėvui atvykus paimti vaiką bendravimui iš jo namų, vaiko motina vaiką išveda į lauką, o po bendravimo vaiko motina pasiima iš tėvo lauke prie vaiko namų.

3.8. Nelyginiais metais sūnus švenčia Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujus Metus ir savo gimtadienį nuo 10:00 val. iki 19:00 val. kartu su tėvu L. M., o lyginiais metais sūnus švenčia Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujus Metus ir savo gimtadienį – kartu su motina. 

3.9. Tėvo dieną sūnus praleidžia pas tėvą, o Motinos dieną – pas motiną.

4. Ieškovas ir atsakovė sutaria, kad šalys pasilieka prie savo turėtų bylinėjimosi išlaidų ir neprašo viena šalis priteisti bylinėjimosi išlaidų iš kitos šalies.“ 

Atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinio reikalavimą, suformuluotą kaip taikos sutarties projektą, tenkinti iš dalies. Atsakovė sutinka, jog apskritai bendravimo tvarka su vaiku yra reikalinga, nes ieškovas iki šiol bendravo chaotiškai, apie bendravimą informuodamas per labai trumpą laiką ar iš viso nebendraudamas mėnesį (pvz., atostogų laikotarpiu). Situacija ir ieškovo reikalavimai siejami ir formuluojami kaip jo teisių ir jo asmeninių interesų tenkinimo priemonė, o ne pareiga dalyvauti vaiko gyvenime ir esant neapibrėžtumui – taikant prioritetinių vaiko interesų principą. Atsakovė niekada nesiekė ieškovo riboto bendravimo su vaiku – atvirkščiai, skatino, ir netgi šios bylos metu yra už maksimalesnį bendravimo variantą, nei to nori ieškovas.

1. Ieškovas atsisakė reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo sūnui A. M. dydį, nustatytą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020. Pastebėtina, jog mažinimas nebūtų teisingas ir dar dėl vienos aplinkybės, t. y. 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog per 4 laisvas dienas turi ilgalaikių planų ir darbų. O tai reiškia, kad jis sąmoningai nuslėpė turtinę padėtį teikdamas pradinį ieškinį. Kai tuo tarpu atsakovė atvirkščiai – dėl vaiko pakeitė darbovietę su mažiau apmokamu darbu, tačiau palankesnėmis sąlygomis motinystei.

2. Ieškovo reikalavimai dėl informacijos teikimo yra dalinai pertekliniai. Atsakovė sutinka, kad vaikui A. M. susirgus, vaiko motina informuos apie ligą ir teiks informaciją tėvui apie vaiko sveikatos būklę, tačiau apie vaiko mokymąsi informaciją turi teisę gauti pats ieškovas kaip tėvas, naudodamasis elektroniniu mokinio dienoraščiu. Taip pat jis turi teisę gauti informaciją ir iš vaiko gydymo įstaigų, jei vaikas būtų gydomas.

3. Dėl bendravimo tvarkos

3.1. Ieškovas pageidauja bendrauti su vaiku 8 kartus per mėnesį ir tik išimtinai tomis dienomis prieš jo naktinę pamainą (t. y. 2 dienas iš eilės bendrautų, 6 – ne). Atsakovė neprieštarauja ir didesniam bendravimo skaičiau, tarkim 12 dienų per mėnesį,

3.2. Atsakovas turėtų apie savo darbo grafiką ir ketinimą bendrauti informuoti atsakovę prieš protingą laiką, t. y. bent 2–4 savaites (t. y. pateikdamas sekančio mėnesio savo darbo grafiką ir pageidaujamo bendravimo laiką, atsižvelgiant į sprendimo nustatytus kriterijus), kad ir atsakovė galėtų suderinti savo ilgalaikius, trumpalaikius, asmeninius bei laisvalaikio planus su vaiku. Informuojama turėtų būti rašytine forma, el. p. (duomenys neskelbtini); Tai atitinka ieškovo interesus, nes jis gali pats pasirinkti jam tinkamiausio bendravimo laiko variantą/dienas.

3.3. Esminis ginčas kyla dėl bendravimo darbo dienomis, nes atsakovas išimtinai pageidauja pasiimti vaiką iš ugdymo įstaigos 12.30 val. ir tik dienomis prieš naktinę pamainą dvi dienas iš eilės. Ir kategoriškai atsisakė bendrauti laisvomis dienomis, tačiau to nesugebėjo pagrįsti objektyviai svarbiomis priežastimis. Atsakovės nuomone, toks grafikas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes:

1) ieškovas objektyviai turi galimybė bendrauti 15–16 laisvų dienų per mėnesį vaikui palankiausiu metu: po ugdymo proceso, po pietų miego bei papildomai prieš naktines pamainas, kai tai sutampa su savaitgaliais, ieškovo ar atsakovės atostogomis (kurių metu atsakovė nėra išvykusi iš gyvenamosios vietos) ar šventėmis;

2) vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, ugdymo priemonės vyksta ir iki 15 val.;

3) dabartinio amžiaus vaikui naudinga laikytis dienos rėžimo;

4) ieškovo pažadai migdyti vaiką tuo metu vertintini kritiškai, nes iš turimos patirties, jis labai retai tai darė, o priverstinio šios sąlygos užtikrinimo vykdymo procesu perspektyva – labai sudėtinga ir abejotina;

3.4. Atsakovė sutinka, kad bet kurią darbo dieną (pagal iš anksto suderintą grafiką) po dieninės pamainos ieškovas vaiką pasiima iš ugdymo/ar papildomo ugdymo įstaigos 16 val. ir pristato jį atgal į jo gyvenamąją vietą iki 19:30 val.

3.5. Atsakovė sutiko, jog vaikas iš ugdymo įstaigos 12.30 val. (arba po ugdymo proceso pabaigos) ir grąžinamas į gyvenamąją vietą 18.30 val. gali būti paimamas tik penktadieniais;

3.6. Atsakovė sutinka, jeigu yra savaitgaliai arba švenčių dienos, ieškovas vaiką gali pasiimti 11:00 val. ir vaiką atgal pristatyti į jo gyvenamąją vietą iki 20 val.

3.7. Atsakovė sutinka, kad kasmetinių atostogų metu (bet būtent vasaros laikotarpiu, kai nevyksta ugdymo procesas), jei šalys nesusitars kitaip, ieškovas sūnų per vieną atostogų savaitę pasiima du kartus 12:30 val. ir vaiką grąžina atgal į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. (Jeigu atostogų trukmė dvi ir daugiau savaičių, tai per kiekvieną atostogų savaitę vaiką pasiima du kartus). Atsakovė neprieštarauja, jog vaikas tėvo atostogų metu praleistų savaitę su tėvu ištisai, jei tai nesutampa su jos planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku. Ši ir aukščiau nurodyta bendravimo tvarka netaikoma atsakovės, vaiko motinos atostogų metu. Atsakovė pageidauja, kad jos atostogų metu, jai esant išvykus iš gyvenamosios vietos iki 10 dienų laikotarpiu, tėvas su sūnumi bendrautų nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip - nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, bendraujama įprastu grafiku. Atsakovė sutinka, kad praleistos bendravimo dienos būtų panaudotos sekantį po atostogų mėnesį, pagal suderintą iš anksto grafiką.

3.8. Vaikui sergant, išvykus ar kitais atvejais, (kuomet tėvui nėra galimybės bendrauti tiesiogiai), atsakovė įsipareigoja sudaryti galimybę vaiko tėvui bendrauti su vaiku elektroninėmis ryšio priemonėmis iki 30 min., jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val.

3.9. Atsakovė sutinka, jog tėvui atvykus paimti vaiką bendravimui iš jo gyvenamosios vietos, vaiko motina vaiką išveda į lauką, o po bendravimo vaiko motina pasiima iš tėvo lauke prie vaiko gyvenamosios vietos.

3.10. Nelyginiais kalendoriniais metais sūnus A. švenčia Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujus Metus ir savo gimtadienį kartu su tėvu L. M., o lyginiais metais sūnus švenčia Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas ir Naujus Metus ir savo gimtadienį kartu su motina. Vaiko gimtadieniai tiek su tėvu, tiek su motina, švenčiami netrukdant ugdymo procesui, t. y. ne ugdymo proceso laiku. Tėvas šių švenčių dienomis, vaiką iš gyvenamosios vietos pasiima ne anksčiau kaip 10 val. ryto. ir grąžina į gyvenamąją vietą iki 17.00 val. kitą dieną po šventės (jei kita diena – ne darbo). Tuo siekiama išvengti gimtadienių šventimo nuo 10 val. ryto.

3.11. Tėvo dieną sūnus praleidžia pas tėvą, o Motinos dieną – pas motiną.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkintinas iš dalies. 

Dėl priteisto išlaikymo sumažinimo ir įpareigojimo atsakovę teikti ataskaitas

Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė pakeisti Taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, 4 punktą: sumažinti priteistą išlaikymo dydį iš L. M. sūnui A. M. išlaikyti, priteisiant iš L. M. išlaikymą sūnui A. M. 150 Eur dydžio periodinėmis piniginėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki A. M. sulauks pilnametystės. Pavesti lėšas, skirtas vaiko A. M. išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai G. B.. Įpareigoti G. B. teikti kas mėnesį ataskaitą L. M. apie L. M. pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.

Kadangi ieškovas 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdžio metu atsisakė reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nustatytą 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, teismas priima šį atsisakymą nuo dalies pirmojo ieškinio reikalavimo, kadangi šis atsisakymas neprieštarauja įstatymui ir nepažeidžia niekieno interesų, ir šią bylos dalį nutraukia, ieškovui nurodžius, jog bylos nutraukimo pasekmės jam žinomos.

Ieškovas pirmuoju ieškinio reikalavimu taip pat prašė teismo įpareigoti atsakovę kas mėnesį teikti ieškovui ataskaitą apie ieškovo pinigų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą.

CK 3.203 straipsnio 1 dalis įpareigoja jį vaikui skirtą išlaikymą naudoti tik vaiko interesams, tačiau, teismo nuomone, tai nėra ir negali būti interpretuojama kaip besąlyginis įpareigojimas teikti ataskaitas. Jeigu vaikui skirtas išlaikymas naudojamas ne vaiko interesams, jis yra išieškomas iš asmens, panaudojusio išlaikymą ne vaiko interesams, turto (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, skyrium gyvenančio tėvo/motinos pareiga būtų įrodyti, jog vaiko tėvas/motina, su kuriuo gyvena vaikas, ne vaiko interesais naudoja vaikui skirtą išlaikymą.

Kadangi į bylą nebuvo pateikti jokie duomenys, jog atsakovė iš ieškovo šalių sūnui priteistą materialinį išlaikymą, kuris neviršija net 1/2 MMA, būtų naudojusi ne vaiko interesų užtikrinimui, be to, tokių duomenų neturi ir Tarnybos skyrius, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo įpareigoti atsakovę teikti skyrium gyvenančiam bei išlaikymą vaikui teikiančiam tėvui ataskaitas apie išlaikymo panaudojimą. Atsakovės įpareigojimas rinkti kvitus, fiksuoti vaiko išlaikymui skirtų pinigų panaudojimą ir periodiškai siųsti ieškovui ataskaitas apie vaiko išlaikymui priteistų lėšų panaudojimą, teismo nuomone, vertintinas kaip neprotingas ir neracionalus atsakovės atžvilgiu, kaip sudarantis prielaidas naujų ginčų kilimui ateityje. Teismo nuomone, tai nėra tikslinga (neracionalu ir neprotinga), nes pačios ataskaitos rengimas, daugybės smulkių išlaidų registravimas atimtų daug laiko.

Dėl ieškovo bendravimo su sūnumi tvarkos pakeitimo

Vadovaujantis CK 3.156 straipsniu, tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams. CK 3.170 straipsnis nustato, jog tėvas ar motina, negyvenantys su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesutaria dėl skyriumi gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnis). Atsižvelgiant į Tarnybos Skyriuje gautą informaciją apie labai konfliktiškus šalių tarpusavio santykius bei siekiant užtikrinti teisėtus šalių mažamečio vaiko interesus, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tikslinga nustatyti konkrečią atskirai nuo vaiko gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į vaiko amžių, poreikius, dienotvarkę, sveikatos būklę, lankomas ugdymo įstaigas, patvirtinta bendravimo tvarka turėtų būti realiai vykdoma bei įgyvendinama ir atitikti geriausius vaiko interesus. Tiek CK 3.3 straipsnis, tiek Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina vaiko interesų prioriteto principą, t. y. geriausių vaiko interesų prioriteto – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje

Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu, kuriam iš dalies pritaria ir atsakovė, siekia pakeisti (patikslinti) dalį Taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, 6–9 punktus, kuriais:

,,6. Šalys susitaria, jog mama G. B. tiesiogiai rūpinsis sūnaus A. M. kasdienine buitimi, sudarys sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą, kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą, o tėvas L. M. aktyviai prisidės prie šių procesų, lankydamas sūnų ir domėdamasis jo mokymusi bei laisvalaikiu G. B., atsižvelgdama į sūnaus interesus, įsipareigoja suteikti galimybę tėvui L. M. maksimaliai bendrauti su sūnumi A., nedaryti jokių kliūčių jų bendravimui, todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatoma.

7. Tėvas apie numatomą bendravimą su sūnumi informuoja G. B. prieš 1 dieną, nurodant vaiko paėmimo iš gyvenamosios vietos ar švietimo ir ugdymo įstaigos ir grąžinimo atgal į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą konkretų laiką.

8.       Dėl tėvo bendravimo atostogų metu šalys suderina šį klausimą prieš mėnesį.

9.       Šalių susitarimu, švenčių metu tėvas bendrauja su sūnumi nelyginiais metais, o mama –lyginiais metais. Vaiko gimtadienis – dalyvauja abu tėvai.“

Tarp šalių nekilo ginčas dėl Taiko sutarties 10 punkto (,,10. Bendravimo su sūnumi metu L. M. ir G. B. įsipareigoja nenuteikinėti nepilnamečio sūnaus vienas prieš kitą, neįžeidinėti vienas kito.“) ir 11 punkto (,,11. Tėvo ir sūnaus bendravimo metu sūnui A. susirgus ar pasijutus blogai, L. M. skubiai apie tai informuoja sūnaus mamą G. B..“), todėl dėl šių punktų pakeitimo nespręstina.

Nesant ginčo dėl Taikos sutarties 6 punkto teksto ,,Šalys susitaria, jog mama G. B. tiesiogiai rūpinsis sūnaus A. M. kasdienine buitimi, sudarys sūnui tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrins kasdieninį auklėjimą, priežiūrą, kontroliuos mokymosi bei lavinimosi procesą, o tėvas L. M. aktyviai prisidės prie šių procesų, lankydamas sūnų ir domėdamasis jo mokymusi bei laisvalaikiu G. B., atsižvelgdama į sūnaus interesus, įsipareigoja suteikti galimybę tėvui L. M. maksimaliai bendrauti su sūnumi A., nedaryti jokių kliūčių jų bendravimui.“, teismas šios punkto dalies taip pat nerevizuoja, tačiau naikintina 6 punkto dalis ,,todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatoma.“, šiuo teismo sprendimu nustatant sūnaus A. M. bendravimo su tėvu tvarką, atitinkamai pakeičiant ir Taikos sutarties 7–9 punktus.

Pirmiausia pasisakytina dėl pagrindinio tarp šalių kilusio ginčo atsakovei nesutinkant su ieškovo reikalavimu, kad vaikas iš darželio būtų paimamas 12.30 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą 17.30 val. Ieškovas savo pageidavimą bendrauti su vaiku per savaitę tik dvi dienas iš eilės ir tik prieš jam (ieškovui) išeinant dirbti į naktinę pamainą nuo 18 val., o ne bendrauti, pavyzdžiui, per jam priklausančias po dviejų naktinių pamainų keturias laisvas dienas, grindė tuo, kad taip jam, esą, yra patogiau, nes jis laisvomis dienomis turi kitų ilgalaikių planų ir darbų (kurių teismui neįvardino), be to, sūnus, bendraudamas dvi dienas iš eilės, labiau prie jo prisirištų, o pamiegoti ir pavalgyti, ieškovo teigimu, vaikas, jei to norės, galės ir pas jį. Atsakovės nuomone, toks grafikas neatitinka geriausių vaiko interesų, nes: 1) ieškovas objektyviai turi galimybė bendrauti 15–16 laisvų dienų per mėnesį vaikui palankiausiu metu: po ugdymo proceso, po pietų miego bei papildomai prieš naktines pamainas, kai tai sutampa su savaitgaliais, ieškovo ar atsakovės atostogomis (kurių metu atsakovė nėra išvykusi iš gyvenamosios vietos) ar šventėmis; 2) vaikui pradėjus lankyti mokyklinio ugdymo įstaigą, ugdymo priemonės vyksta ir iki 15 val.; 3) dabartinio amžiaus vaikui naudinga laikytis dienos rėžimo; 4) ieškovo pažadai migdyti vaiką tuo metu vertintini kritiškai, nes iš turimos patirties, jis labai retai tai darė, o priverstinio šios sąlygos užtikrinimo vykdymo procesu perspektyva – labai sudėtinga ir abejotina. Teismas be jokių išlygų pritaria visiems šiems atsakovės argumentams, kurie yra ir teisėti, ir pagrįsti, ir atitinka geriausius vaiko, gimusio (duomenys neskelbtini), interesus, kai tuo tarpu ieškovo nurodyti argumentai (ypač ieškovui atsisakius nurodyti tai, kokių konkrečių ilgalaikių planų ir darbų jis turi laisvomis nuo darbo dienomis, kuriomis galėtų bendrauti su vaiku net tris dienas iš eilės) vertintini kaip geriausių vaikų interesų neatitinkančiais. Be to, teismo nuomone, toks bendravimas taip pat visiškai neatitinka ir interesų paties ieškovo, deklaruojančio, jog siekia maksimalaus bendravimo su sūnumi. Tuo atveju, jei ieškovas su sūnumi bendrautų išskirtinai tik prieš savo naktines pamainas, prieš kurias jam pačiam reikia būti gerai išsimiegojusiam ir pailsėjusiam, tai tokiu atveju, jei sūnus nesutiktų eiti su tėvu miegoti pietų miego arba jeigu ieškovui nepavyktų jo užmigdyti ir / ar sūnus būtų irzlus, tokiu atveju ir pats ieškovas liktų nepamiegojęs ir nepailsėjęs prieš naktinį darbą. O tuo atveju, jei vaikas vis tik miegotų kartu su tėvu pietų miego, tai reikštų, jog laiko, per kurį tėvas galėtų turiningai ir maksimaliai pabendrauti su savo sūnumi, iki 17.30 val. liktų labai nedaug, tuo labiau, kad per tą patį laiką tėvas turėtų susiruošti darbui naktinėje pamainoje. Be to, šiuo atveju reiktų pažymėti ir tai, jog ieškovas, teigdamas, kad atsakovė jam trukdo maksimaliai bendrauti su vaiku, šios aplinkybės ne tik kad neįrodo, bet priešingai – sudarė tokį įspūdį, kad būtent jis pats nenori ir vengia maksimalaus bendravimo. Pažymėtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė ne tik neprieštaravo dėl to, kad ieškovas bendrautų 12 kartų per mėnesį, bet ir išreiškė sutikimą su tuo, jog vaikas nakvotų su tėvu bei kad su nakvyne pas tėvą praleistų ir dalį jo atostogų, tačiau ieškovas su tuo kategoriškai nesutiko, nurodydamas, jog sūnus per daug yra prisirišęs prie mamos. Esant tokiai situacijai kritiškai vertintinas ieškovo teiginys, kad jis galėtų vaiką pietų miego migdyti pas save. Jeigu iš tiesų vaikas tiek yra prisirišęs prie mamos, kad negalėtų naktį praleisti su tėvu, tai ir jo migdymas pietų metu jam neįprastoje vietoje, teismo nuomone, vaikui taip pat keltų bereikalingą stresą, o, be to, sūnus, norėdamas daugiau laiko praleisti su tėvu, tiesiog atsisakytų eiti miegoti pietų miego, kas galutiniame rezultate sugriautų vaiko dienos režimą, vaiką išbalansuotų, vakare jis jaustųsi pervargęs ir būtų nebeaišku, kada geriausiai mamai jį būtų migdyti, o, be to, būdamas pervargęs, vaikas vakare gali sunkiau užmigti, o ryte gali būti sunkiau jam atsikelti į darželį. 

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog atsakovas bendravimo su sūnumi grafiką prašo nustatyti išimtinai pagal savo šiuo metu esantį pamaininį darbo grafiką. Tačiau atsižvelgtina ir į tai, jog tiek atsakovo darbo grafikas gali pasikeisti ar net ieškovas gali šio darbo laikinai ar net visam laikui netekti (turint omeny sunkią valstybės situaciją dėl pandemijos), tuo labiau, kad atsakovas, iki šiol esantis nesusituokęs, gali sukurti kitą šeimą ir net pakeisti gyvenamąją vietą, o tuo pačiu ir darbą, todėl, teismo nuomone, būtų neprotinga ieškovo bendravimą su sūnumi susieti išimtinai su jo pamaininiu grafiku.

Esant tokiai situacijai, pirmiausia atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, o, be to, atsižvelgiant ir į visas kitas prieš tai aptartas aplinkybes, teismo nuomone, nustatytina, jog tėvas su sūnumi bendrauja savo laisvu nuo darbo laiku 8–12 kartų per mėnesį:

darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigą) pagal iš anksto suderintą grafiką, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo / papildomo ugdymo įstaigos 16 val. ir pristato jį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą iki durų, išskyrus penktadienį, kai pagal iš anksto suderintą grafiką tėvas vaiką pasiima iš ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigos 12.30 val. (arba po ugdymo proceso pabaigos, jeigu tą penktadienį po pietų bus numatytas vaiko ugdymas) ir grąžina iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

nedarbo ir valstybinių švenčių dienomis, Tėvo dieną bei kitomis dienomis, kai sūnus tomis dienomis nelankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo įstaigos) (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus visada praleidžia pas motiną), jeigu šalys nesusitars kitaip – tėvas 11:00 val. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo iki 20:00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

iš anksto suplanuotu bendravimo laiku sūnui susirgus arba valstybei nustačius ribojimus dėl išėjimo iš namų arba tėvui pačiam negalint paimti vaiko dėl svarbių priežasčių – su sūnumi bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą, iki 30 min. per dieną, ne vėliau kaip prieš valandą tėvui informavus motiną apie konkretų tokio bendravimo laiką ir ryšio priemones.

Nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus švenčia kartu su tėvu.

Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko motinos atostogų metu, bet ne ilgesniu nei 10 d. terminu per metus, apie kurio konkrečias dienas ji privalo informuoti vaiko tėvą iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį ji bus atostogose, 15 (dienos) dienos ieškovo elektroniniu paštu. Atsakovei jos atostogų metu esant išvykus iš gyvenamosios vietos ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu vaiko motinos atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, tėvas su sūnumi bendrauja įprastu grafiku. Dėl atsakovės atostogų praleistas bendravimo dienas ieškovas turi teisę panaudoti sekančius po atostogų mėnesius, pagal iš anksto suderintą grafiką.

Be to, atsižvelgiant į atsakovės sutikimą, nustatytina, jog vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę praleisti savaitę su vaiku ištisai, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku. Nors ieškovas ir nepageidavo tokio savo atostogų praleidimo, tačiau teismas, išeidamas už ieškinio reikalavimo ribų, kas šeimos bylose yra nedraudžiama, įtvirtina tokią galimybę, įvertinęs tai, kad, vaikui augant ir labiau prisirišant prie tėvo, toks tėvo noras, teismo nuomone, visiškai atitinkantis geriausius sūnaus interesus, gali atsirasti.

Nustatytina, jog, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką ieškovas privalo iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 (dvidešimtos) dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas apie ketinimą paimti vaiką bendravimui informuoti atsakovę prieš vieną dieną laikytinas pažeidžiančiu atsakovės interesus, kadangi ji turi turėti pakankamai laiko suderinti savo planus ir paruošti bei nuteikti vaiką bendravimui su tėvu. 

Vaikui susirgus, atsakovė įpareigotina vaiko tėvą informuoti apie vaiko ligą ir teikti jam informaciją apie vaiko sveikatos būklę, o gydymo įstaigoje ieškovą nurodyti kaip asmenį, kuriam gali būti teikiama informacija apie vaiko sveikatą. Tačiau netenkintinas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę teikti ieškovui informaciją apie vaiko mokymąsi, kadangi tokią informaciją ieškovas galės gauti pats prisijungdamas prie elektroninio dienyno bei tiesiogiai iš mokytojų atvykęs vaiko paimti į mokyklą po pamokų.

Nors ieškovas, galutinai sutikslinęs savo reikalavimus, paskutinio teismo posėdžio metu prašė tik 8 kartų bendravimo per mėnesį, teismas nustato 8–12 kartų per mėnesį bendravimą, atsižvelgdamas į tai, jog: 1) atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas bendrautų ir 12 kartų per mėnesį; 2) pats ieškovas pradiniu ieškiniu prašė nustatyti būtent 12 kartų per mėnesį bendravimą; 3) teismui netenkinus ieškovo reikalavimo ir nenustačius bendravimo su vaiku išskirtinai tik po ieškovo slenkančio darbo grafiko po dviejų dieninių darbo pamainų (prieš naktines pamainas) 2 kartus, vaiką pasiimant iš darželio 12:30 val. ir pristatant jį atgal į namus po bendravimo iki 17:30 val., teismo nuomone, tai reikštų, jog ieškovas tuo atveju, jeigu kartais pasirinktų bendrauti su sūnumi ir sūnaus mokymosi metu prieš savo naktines pamainas nuo 16 val., tai tas bendravimas, kuris galėtų vykti tik iki 17.30 val. (nes 18 val. prasidėtų ieškovo darbas), būtų labai trumpas ir, bendraujant tik 8 dienas per mėnesį, neatitiktų geriausių tiek vaiko, tiek ir tėvo interesų, todėl, teismo nuomone, ieškovas tokiu atveju turėtų turėti galimybę bendrauti daugiau dienų per mėnesį.

Nustačius tokią bendravimo tvarką, pagal kurią po bendravimo tėvas sūnų į jo gyvenamąją vietą iki durų privalo pristatyti iki 20:00 val. (bet ne 20.00 val. lygiai), tačiau likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką, teismo nuomone, nėra pagrindo nustatyti, jog po bendravimo motina vaiką pasiima iš tėvo lauke prie vaiko gyvenamosios vietos, kadangi tai akivaizdžiai pažeistų interesus atsakovės, kuri taip pat turi teisę į poilsį ir neturėtų būti verčiama kiekvieną kartą ir bet kokiu oru ir būdama bet kokios sveikatos būklės apsirenginėti ir išeidinėti į lauką pasitikti savo vaiko vien dėl to, kad tėvas nenori vaiko atvesti iki buto durų.

Bendravimą per šventes ir per vaiko gimtadienį, nustatytą Taikos sutarties 9 punkte, teismas koreguoja išeidamas už ieškinio ribų ir nustatydamas, jog nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus švenčia kartu su tėvu. Teismo nuomone, tiek vaiko, tiek abiejų tėvų interesus atitiktų būtent toks bendravimas, kai tolygiau pasiskirsto vaiko buvimas su kiekvienu iš tėvų tais pačiais metais vienas šventes švenčiant su vienu iš tėvų, o kitas –  su kitu.

Nustačius būtent tokią bendravimo tvarką, teismo nuomone, yra būtina ieškovą įpareigoti, kad jis, atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 (dvidešimtos) dienos objektyvia forma (elektroniniu laišku) vaiko motiną informuotų apie konkretų bendravimo su vaiku laiką ateinantį mėnesį. Teismo nuomone, šis įpareigojimas yra labai svarbus tiek vaikui, tiek abiems tėvams. Ieškovas, pats geriausiai žinodamas savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką ateinantį mėnesį, iš anksto galės susiplanuoti norimo bendravimo laikus ir iki to mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 dienos ne tik galės, bet ir privalės informuoti apie tai atsakovę, kad ji galėtų sutikrinti ir, reikalui esant, turėtų laiko pareikšti pastaboms, jeigu išaiškėtų tam tikri neatitikimai, o ieškovas galėtų į tai suspėti sureaguoti ir, sutikdamas su tomis pastabomis, tą parengtą grafiką patikslinti iki prasidedant bendravimo mėnesiui arba, jeigu su pastabomis nesutiktų kaip nepagrįstomis, galimai galėtų dėl to kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės pasaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių Jonavos rajono savivaldybėje.

Be to, teismo nuomone, nurodytina, jog ši bendravimo tvarka netaikoma atsakovės atostogų metu, bet ne ilgesniu nei 10 d. terminu per metus, apie kurio konkrečias dienas atsakovė privalo informuoti vaiko tėvą iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį ji bus atostogose, 15 (dienos) ieškovo elektroniniu paštu. Atsakovei jos atostogų metu esant išvykus iš gyvenamosios vietos iki 10 dienų laikotarpiu, tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu vaiko motinos atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, tėvas su sūnumi bendrauja įprastu grafiku. Dėl atsakovės atostogų praleistas bendravimo dienas ieškovas turi teisę panaudoti sekančius po atostogų mėnesius, pagal iš anksto suderintą grafiką.

                                              Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas šioje civilinėje byloje sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį (ieškinio priedas Nr. 1). Iš 2021 m. kovo 23 d. Pinigų priėmimo kvito nustatyta, kad ieškovas savo atstovui advokatui R. G. sumokėjo 200 Eur (ieškinio priedas Nr. 7). Iš 2021 m. balandžio 21 d. Pinigų priėmimo kvito Nr. LAT Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovas savo atstovui advokatui R. G. sumokėjo 300 Eur (b. l. 29).

Iš 2021 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei buvo išrašyta 242 Eur sąskaita už Registrų užsakymą, susipažinimą su civiline byla ir atsiliepimo parengimą (valandų skaičius – 2, valandos kaina – 100 Eur, PVM suma – 42 Eur) (atsiliepimo priedas Nr. 5). Iš 2021 m. balandžio 3 d. Patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą nustatyta, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“ pervedė 242 Eur pagal išrašytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (atsiliepimo priedas Nr. 5). Iš 2021 m. balandžio 15 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei buvo išrašyta 200 Eur suma už susipažinimą su civiline byla ir atsiliepimo parengimu (valandų skaičius – 1,65, valandos kaina – 100 Eur, PVM – 34,71 Eur) (atsiliepimo priedas Nr. 5). Iš 2021 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei buvo išrašyta sąskaita 60,50 Eur sumoje už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. gegužės 26 d. parengiamajame teismo posėdyje (valandų skaičius – 0,5 valandos, PVM suma – 10,50 Eur). Iš 2021 m. gegužės 26 d. PVM sąskaitos faktūros Serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ieškovei buvo išrašyta sąskaita 121 Eur sumoje už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. liepos 1 d. parengiamajame teismo posėdyje (PVM suma – 21 Eur). Iš 2021 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovei buvo išrašyta 121 Eur sąskaita už pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdyje (valandų skaičius – 2, PVM – 21 Eur). Iš 2021 m. liepos 28 d. Patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą nustatyta, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai „Molis, Spaičienė ir partneriai“ pervedė 121 Eur už 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdį Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2021 m. liepos 29 d. sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovė advokatų profesinei bendrijai Molis, Spaičienė ir partneriai“ iš viso pervedė 744,50 Eur sumą: 2021 m. balandžio 3 d. – 242 Eur , 2021 m. balandžio 21 d. ((duomenys neskelbtini)) – 200 Eur, 2021 m. gegužės 28 d. ((duomenys neskelbtini)) – 60,50 Eur, 2021 m. liepos 1 d. (už 2021 m. liepos 1 d. teismo posėdį)  – 121 Eur ir 2021 m. liepos 28 d. (už 2021 m. liepos 28 d. teismo posėdį) –121 Eur.

Teismas, apibendrindamas šalių pateiktas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, nustatė, kad ieškovas šioje civilinėje byloje iš viso turėjo 500 Eur (300 + 200) advokato pagalbos išlaidų ir sumokėjo 90 Eur žyminį mokestį, o atsakovė iš viso turėjo 744,50 Eur (242 + 200 + 60,50 + 121 + 121) advokatės pagalbos išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Kadangi ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo sumažinimo, jam grąžintina 75 procentai nuo sumokėto už šį reikalavimą 13,5 Eur ((200–150) x 12 mėn. x 0,03 x 0,75) žyminio mokesčio, t. y. 10,13 Eur. Kadangi ieškovas, šioje byloje turėjęs mokėti tik 88,5 Eur žyminį mokestį (13,5 + 75), sumokėjo 90 Eur, tokiu būdu permokėdamas 1,5 Eur, todėl jam papildomai grąžintina 1,5 Eur žyminio mokesčio, viso ieškovui sugrąžinant 11,63 Eur žyminio mokesčio. Ieškinio reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkinus tik iš dalies (apytiksliai ½), ieškovui iš atsakovės priteistina 37,5 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas atsisakė vieno iš dviejų pareikštų ieškinio reikalavimų dėl išlaikymo sumažinimo (nors atsakovė rašė į tą reikalavimą atsiliepimą ir rinko bei teikė įrodymus), be to, teismas dalį pirmojo reikalavimo dėl ataskaitų teikimo apie išlaikymo lėšų panaudojimą netenkino, o ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos su sūnumi nustatymo (pakeitimo) šiuo sprendimu yra patenkintas tik iš dalies, apytiksliai 1/2 dalimi, konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra patenkintas tik 25 procentais, dėl ko ieškovui iš atsakovės priteisia 125 Eur (500 x 0,25) advokato pagalbos išlaidų, o atsakovei, proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai (0,75), iš ieškovo priteisia 558,38 Eur (744,50 x 0,75) bylinėjimosi išlaidų.

Atsižvelgdamas į tai, kad iš abiejų šalių yra priteistos bylinėjimosi išlaidos viena kitai, teismas užskaito šalių priešpriešinius reikalavimus, ir atsakovei iš ieškovo priteisia 395,88 Eur (558,38 – 125 – 37,5) bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios 5 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nuo 2020 m. sausio 23 d. įsigaliojusi 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 1R-19/1K-2 redakcija).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 293 straipsnio 4 punktu ir 294 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio reikalavimo dėl sūnui teikiamo išlaikymo sumažinimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Panaikinti Taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-19788-722/2020, 6 punkto dalį ,,todėl šalių susitarimu konkreti bendravimo tvarka nenustatoma“ ir šiuo teismo sprendimu nustatyti sūnaus A. M., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo su tėvu L. M. tvarką, atitinkamai pakeičiant ir Taikos sutarties 7–9 punktus. 

Nustatyti, jog tėvas L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) su sūnumi A. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bendrauja savo laisvu nuo darbo laiku 8–12 kartų per mėnesį:

darbo dienomis (kai sūnus tomis dienomis lankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigą) pagal iš anksto suderintą grafiką, jeigu šalys konkrečiu atveju nesusitars kitaip – tėvas vaiką pasiima iš ugdymo / papildomo ugdymo įstaigos 16 val. ir pristato jį iki 20.00 val. į jo gyvenamąją vietą iki durų, išskyrus penktadienį, kai pagal iš anksto suderintą grafiką tėvas vaiką pasiima iš ugdymo ar papildomo ugdymo įstaigos 12.30 val. (arba po ugdymo proceso pabaigos, jeigu tą penktadienį po pietų bus numatytas vaiko ugdymas) ir grąžina iki 20.00 val. į vaiko gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

nedarbo ir valstybinių švenčių dienomis, Tėvo dieną bei kitomis dienomis, kai sūnus tomis dienomis nelankys ikimokyklinio, priešmokyklinio arba mokyklinio ugdymo įstaigos) (išskyrus Motinos dieną, kurią sūnus visada praleidžia pas motiną), jeigu šalys nesusitars kitaip – tėvas 11:00 val. sūnų paima iš jo gyvenamosios vietos, motinai jį išvedus į kiemą, o po bendravimo iki 20:00 val. sūnų pristato į jo gyvenamąją vietą iki durų (likus ne mažiau kaip valandai iki vaiko grąžinimo sms žinute pranešant motinai tikslų vaiko grąžinimo laiką);

iš anksto suplanuotu bendravimo laiku sūnui A. M. susirgus arba valstybei nustačius ribojimus dėl išėjimo iš namų arba tėvui pačiam negalint paimti vaiko dėl svarbių priežasčių – su sūnumi bendraujant elektroninėmis ryšio priemonėmis, užtikrinančiomis garso ir vaizdo perdavimą, iki 30 min. per dieną, ne vėliau kaip prieš valandą tėvui informavus motiną apie konkretų tokio bendravimo laiką ir ryšio priemones.

Nelyginiais metais Šv. Velykas, Šv. Kalėdas ir savo gimtadienį (duomenys neskelbtini), o lyginiais metais Kūčias ir Naujuosius Metus sūnus A. M. švenčia kartu su tėvu L. M..

Ši bendravimo tvarka netaikoma vaiko motinos G. B. atostogų metu, bet ne ilgesniu nei 10 d. terminu per metus, apie kurio konkrečias dienas G. B. privalo informuoti vaiko tėvą iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį ji bus atostogose, 15 (dienos) dienos ieškovo elektroniniu paštu. Atsakovei jos atostogų metu esant išvykus iš gyvenamosios vietos ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui tėvas su sūnumi bendrauja nuotoliniu būdu po pusvalandį, jei šalys nesusitaria kitaip – nuo 17.00 iki 17.30 val. kas antrą dieną. Kitu vaiko motinos atostogų laiku gyvenamojoje vietoje, tėvas su sūnumi bendrauja įprastu grafiku. Dėl atsakovės atostogų praleistas bendravimo dienas ieškovas turi teisę panaudoti sekančius po atostogų mėnesius, pagal iš anksto suderintą grafiką.

Vaiko tėvas savo atostogų metu turi teisę praleisti savaitę su vaiku ištisai, jei tai nesutaps su atsakovės planais išvykti per jos pačios atostogas su vaiku.

Atsižvelgdamas į savo darbo grafiką, poilsio/atostogų ir valstybinių švenčių laiką L. M. privalo iki mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurį bus bendraujama, 20 (dvidešimtos) dienos elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) vaiko motiną G. B. informuoti apie konkretų bendravimo su vaiku laiką sekantį mėnesį.

Vaikui A. M. susirgus, G. B. įpareigoti vaiko tėvą informuoti apie vaiko ligą ir teikti jam informaciją apie vaiko sveikatos būklę, o gydymo įstaigoje ieškovą nurodyti kaip asmenį, kuriam gali būti teikiama informacija apie vaiko A. M. sveikatą.

Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM įpareigoti grąžinti ieškovui L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 11,63 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. kovo 23 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo L. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 395,88 Eur (tris šimtus devyniasdešimt penkis eurus 88 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Kitus ieškovo reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja                                               Jolita Cirulienė