Civilinė byla Nr. e2-397-467/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00205-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Belvista“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Infina“, S. P., E. U. U., D. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Arginta Engineering“, uždaroji akcinė bendrovė „All time group“, Vivona Estonia OU, E. J., uždaroji akcinė bendrovė „Belvista“, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Vingriai“,  

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau –UAB) „Linksmas“ dėl reikalavimo priteisti 661 550 Eur žalos atlyginimą.

2.       Trečiasis asmuo UAB „Belvista“ pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir šio ieškinio sumai (661 550 Eur) areštuoti atsakovei UAB „Linksmas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas atsakovę arba trečiuosius asmenis uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti.

3.       Prašymą grindė tuo, kad atsakovė iki bylos išnagrinėjimo gali iššvaistyti / realizuoti turimą turtą, tokiu būdu ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo realų vykdymą padarant faktiškai neįmanomu. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškinio sumai areštuojant atsakovės turtą atsisakė tenkinti argumentuodami, kad, nors ieškinys prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) yra pagrįstas, neva tai nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė ketina imtis veiksmų iššvaistyti ar realizuoti savo turtą. Tačiau atsakovė perleido dalį turėto nekilnojamojo turto objektų, o konkrečiai – 614,16 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas–gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ženkliai sumažindama savo turimo turto apimtį. Atsakovės vienas naudos gavėjų ir buvęs bendraatsakovas šioje byloje – S. P. – yra profesionalus nemokumo administratorius, taigi, labai tikėtina, kad, perleidus visą atsakovės turtą, bus siekiama likviduoti atsakovę dėl bankroto.

4.       Atsakovės perleistų patalpų pirkimo–pardavimo sandoris bei nuosavybės pasikeitimas dar nėra įregistruotas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre, tačiau tai tik laiko klausimas kada šis nuosavybės perleidimas bus įregistruotas. Egzistuoja reali grėsmė, kad, teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neareštavus atsakovės turto, atsakovė realizuos ar iššvaistys visą likusį savo turtą bei lėšas už jau parduotą turtą. Atsakovė ne vieną kartą elgėsi nesąžiningai vilkindama juridinių faktų registravimą (išviešinimą), nors to imperatyviai reikalauja įstatymas. Perleidus patalpas, atsakovė faktiškai neteko nekilnojamojo turto, kurio rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra apie 101 000 Eur. Ieškovės nemokumo administratorius Ž. B. akivaizdžiai neveikia administruojamos įmonės interesais, nes turi galimų ryšių su atsakove. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi nutarė trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

6.       Preliminariai įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. 

7.       Vertinant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, teismas pažymėjo, kad, nors trečiasis asmuo nurodo, jog atsakovė perleido jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, tačiau pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys paneigia trečiojo asmens nurodomus argumentus. Aplinkybė, kad nekilnojamojo turto objekte yra atliktas duomenų patikslinimas, nereiškia, jog atsakovė pardavė ar ketina parduoti nekilnojamąjį turtą. Kitų duomenų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningumą ir siekį slėpti turimą turtą, mažinti jo vertę, trečiasis asmuo nepateikė.

8.       Teismas pažymėjo, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jau yra išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi, o duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei jau nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, trečiasis asmuo nepateikė.

9.       Teismas atkreipė dėmesį, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikia ne ieškovė, o trečiasis asmuo, kuris byloje nereiškia savarankiškų reikalavimų ir nepateikia duomenų, patvirtinančių, jog jis turi teisę veikti ieškovės vardu. Trečiojo asmens prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendė, kad pagrindo išvadai, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju galėtų pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, nėra.

III.                       Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

10.       Trečiasis asmuo UAB „Belvista“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – trečiojo asmens UAB „Belvista“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Atsakovė, nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, pastaruoju metu faktiškai perleido (kas artimiausiu metu, savalaikiai neareštavus atsakovo turto, bus registruota ir Nekilnojamojo turto registre) nekilnojamojo turto objektą – 614,16 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas–gamybines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ženkliai sumažindama savo turimo turto vertę, o akivaizdūs atsakovės ketinimai turtą perleisti buvo byloje įrodyti dar prašymo taikyti atsakovės turto areštą pateikimo metu. Tą patvirtina Nekilnojamojo turto registro išrašas (pažyma), iš kurio matyti, kad atsakovės užsakymu, pateiktu 2023 m. sausio mėn., nekilnojamojo turto objekte atliktas duomenų patikslinimas sandoriui, kuris galiojo iki 2023 m. vasario 25 d.

10.2.                      Nekilnojamojo turto registre esančioje žymoje yra aiškiai nurodyta, kad duomenys tikslinami būtent sandoriui, o tas yra užsakoma prieš vykdant faktinį nekilnojamojo turto sandorį pas notarą. Taigi, į bylą pateiktame Nekilnojamojo turto registro išraše padaryta žyma suponuoja nekilnojamojo turto perleidimo faktą. Vadinasi, atsakovė ėmėsi faktinių veiksmų perleisti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

10.3.                      Atsakovė linkusi veikti nesąžiningai ir slėpti sudaromų sandorių privalomą išviešinimą VĮ Registrų centre, kas parodo, jog trečiojo asmens argumentai bei pridedami rašytiniai įrodymai dėl atsakovės nekilnojamojo turto perleidimo sandorio sudarymo turi būti vertinami itin atsakingai. Šios aplinkybės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino.

10.4.                      Teismas neįvertino, kad šioje byloje, be kita ko, yra nagrinėjamas ir ieškovės pareikštas ieškinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos atsakovės nekilnojamajam turtui nustatymo, kuris tuo atveju, jeigu atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos perleis jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, apskritai taps neįmanomas įgyvendinti. Tuo tarpu vien reikalavimo dėl daiktinių teisių į turtą nustatymo buvimas per se (savaime) suponuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tam, kad būtų galima iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsaugoti status quo (esamą padėtį).

10.5.                      Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas turės spręsti ir dėl patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinės hipotekos ieškovei, tačiau Vilniaus apygardos teismas, atsakovei užsakius pažymą šio turto perleidimui, neįžvelgia grėsmės priverstinės hipotekos nustatymo reikalavimo įvykdymo realumui, nors akivaizdu, kad, atsakovei netekus nuosavybės į turtą, jo priverstinė hipoteka taptų neįmanoma.

10.6.                      UAB „Belvista“ turi teisę nagrinėjamoje byloje prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad būtų užtikrinti ieškinio reikalavimai. Jos suinteresuotumas byloje tiek ieškinio patenkinimu, tiek jo užtikrinimo priemonėmis yra akivaizdus, nes būtent dėl to UAB „Belvista“ yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje. Be to, ji yra ieškovės kreditorė, kurios finansinis reikalavimas pateiktas bankroto byloje.

11.       Atsakovė UAB „Linksmas“ atsiliepime prašo atmesti trečiojo asmens atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

11.1.                      Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti objekto duomenys, savaime nereiškia, kad atsakovė pardavė arba ketina parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Apeliantė objektyvių duomenų, jog atsakovė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui, nepateikė. Be to, ketinimas parduoti turtą savaime nereiškia atsakovo nesąžiningumo ir siekio išvengti jam galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo.

11.2.                      Atsakovė jai priklausantį turtą naudoja siekdama gauti pajamų ir kartu paneigia deklaratyvius apeliantės teiginius, kad slepia duomenis apie sudaromus sandorius. Priešingai nei teigia apeliantė, visa informacija apie atsakovės turtą, visus dėl turto sudaromus sandorius yra vieša ir nėra slepiama. Sąžiningą atsakovės veiklą, siekiant pajamų ir pelno, patvirtina ir apeliantės atskirajame skunde pripažįstamos aplinkybės, kad visi atsakovei priklausančių patalpų naudotojai ar interesantai jas naudoti (įsigyti) viešai kreipiasi į kaimyninių patalpų naudotojus (taip pat ir apeliantę), klausia apie patalpų, inžinierinių komunikacijų ir aplinkinės teritorijos naudojimo sąlygas ir pan.

11.3.                      Apeliantė sąmoningai nutyli aplinkybę, jog 614,16 kv. m ploto patalpos, kurios, apeliantės teigimu, tariamai yra parduotos, sudaro tik apie 10 proc. viso atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad, be kito turto, atsakovei priklauso 6 991,18 kv. m ploto patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 678 000 Eur. Taigi, jeigu atsakovei nuosavybės teise priklausančios 614,16 kv. m ploto negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir būtų parduotos, tai atsakovė vis tiek turi (turės) pakankamai turto tam, kad galėtų tinkamai įvykdyti ieškovei galimai palankų teismo sprendimą.

11.4.                      Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovei iš atsakovės priteisti 468 427,65 Eur nuostolių atlyginimo ir nereiškia reikalavimo dėl priverstinės hipotekos atsakovės turtui nustatymo. Todėl tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

11.5.                      Net jeigu ieškinys ir būtų tenkintas, tai žalos atlyginimas būtų priteistas ieškovės BUAB „Sopranai“, o ne trečiojo asmens UAB „Belvista“ naudai, todėl laikytina, kad trečiojo asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei iš esmės neturės jokios įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismui, kad apeliantė neturi tiesioginio teisinio suinteresuotumo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu ir tai sudaro savarankišką pagrindą atmesti apeliantės prašymą.

11.6.                      Analogiški prašymai, pareikšti šioje civilinėje byloje, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu buvo įvertinti ir atmesti įsiteisėjusiomis ir galiojančiomis teismų nutartimis.

12.       Ieškovė BUAB „Sopranai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Ieškovė 2023 m. vasario 28 d. pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovei iš atsakovės priteisti 468 427,65 Eur nuostolių atlyginimo ir nereiškia reikalavimo dėl priverstinės hipotekos atsakovės turtui nustatymo.

12.2.                      Trečiasis asmuo neįrodė savo suinteresuotumo bylos baigtimi. Trečiojo asmens finansinis reikalavimas ieškovės bankroto byloje dar nėra patvirtintas, todėl trečiojo asmens teiginiai, kad ji yra ieškovės kreditorė, yra nepagrįsti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas trečiojo asmens prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų

14.       Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: UAB „Belvista“ finansinio reikalavimo BUAB „Sopranai“ bankroto byloje kopiją.

15.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

16.       Atskirojo skundo turinys rodo, kad apeliantė pateiktais įrodymais iš dalies grindžia atskirojo skundo argumentus, tačiau neformuluoja prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir nenurodo, kodėl minėtų duomenų pateikimo būtinybė iškilo teikiant atskirąjį skundą, t. y. nenurodo jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.

17.       Be to, UAB „Belvista“ finansinio reikalavimo BUAB „Sopranai“ bankroto byloje medžiaga yra teismų informacinėje sistemoje LITEKO (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-1857-661/2023), todėl teismas gali naudoti duomenis iš šios sistemos be atskiro jų priėmimo į bylą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo pagrindų

18.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

19.       Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, pagal prima facie doktriną konstatavęs preliminarų ieškinio pagrįstumą, netenkino trečiojo asmens prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes nenustatė antrosios jos taikymui būtinos sąlygos – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu, kadangi dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos argumentų atskirajame skunde nėra pateikta.

20.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad galutinis teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.

21.       Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos ir vertindamas trečiojo asmens nurodytus argumentus, išdėstytus prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo, jog įrašas VĮ Registrų centre dėl duomenų patikslinimo savaime nereiškia, kad atsakovė ketina perleisti turtą. Apeliantės teigimu, toks teismo vertinimas yra nepagrįstas, nes nekilnojamojo turto registre esančioje žymoje yra aiškiai nurodyta, jog duomenys yra tikslinami būtent sandoriui, o tas yra užsakoma prieš vykdant faktinį nekilnojamojo turto sandorį pas notarą.

22.       Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje yra išaiškinta, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik labai išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).

23.       Aptariamų aplinkybių kontekste nurodytina, kad šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymus. Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo. Prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti konkrečius duomenis bei argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), juolab kad sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-464/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-210-943/2019).

24.       Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai taip pat lemia, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą bei poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui. Šiuo atveju trečiasis asmuo kaip galimą atsakovės nesąžiningumą grindžia iš esmės vienintele aplinkybe – atsakovės siekiu perleisti savo nuosavybės teise valdomas patalpas, esančias  (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sumažinant turimo turto vertę. Siekį perleisti nekilnojamąjį turtą trečiasis asmuo įrodinėja VĮ Registrų centro patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išrašu, kuriame 2023 m. sausio mėn. atliktas įrašas –  informacija apie duomenų sandoriui tikslinimą – duomenys patikslinti 2023 m. sausio 27 d., užsakymo Nr. 34232497, patikslinimas galioja iki 2023 m. vasario 25 d., patikslinimas atliktas UAB „Linksmas“. Taigi, pirmosios instancijos teismas nelaikė, jog toks įrašas VĮ Registrų centre savaime reiškia atsakovės siekį turimą turtą perleisti ar kitaip suvaržyti, ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tam nepritarti.

25.       Sutiktina, kad minėtas VĮ Registrų centro įrašas gali būti siejamas su ketinimu sudaryti sandorį, tačiau jis vienareikšmiškai nepatvirtina konkretaus patalpų perleidimo ar kitokio patalpų suvaržymo sandorio fakto. Be to, šis patikslinimas galiojo iki 2023 m. vasario 25 d. ir byloje nėra duomenų, kad jo pagrindu buvo sudarytas koks nors sandoris. Svarbu ir tai, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog, be kito turto, atsakovei taip pat priklauso 6991,18 kv. m ploto patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vidutinė rinkos vertė yra 678 000 Eur, taigi atsakovė turi kito nekilnojamojo turto tam, kad galėtų tinkamai įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą. Trečiojo asmens teiginius apie tai, kad apie patalpų perdavimą jai galimai pranešė ūkvedys, apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai, kadangi jie nepagrįsti kitais byloje esančiais įrodymais bei stokoja informatyvumo, t. y. nenurodyta, nei kokioje įmonėje dirbo minėtas ūkvedys, nei kokiai įmonei galimai patalpos buvo perleistos. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje proceso stadijoje nėra nustatytas tikėtinas atsakovės nesąžiningumas.

26.       Trečiasis asmuo atskirajame skunde taip pat nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju turėtų būti taikomos ir dėl to, jog byloje vienas iš ieškinio reikalavimų yra reikalavimas dėl priverstinės hipotekos (įskaitant ir turtą, kurį atsakovė galimai ketina perleisti atžvilgiu) nustatymo, siekiant išlaikyti turto status quo. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu nepasisakė, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka svarbu atkreipti dėmesį į faktinę byloje susiklosčiusią situaciją. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė 2023 m. vasario 28 d. pateikė į bylą patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovei iš atsakovės priteisti 468 427,65 Eur nuostolių atlyginimo ir nereiškia reikalavimo dėl priverstinės hipotekos atsakovės turtui nustatymo. Taigi, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant išsaugoti turto status quo, nėra.

27.       Trečiasis asmuo nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturėtų įtakos trečiojo asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis apeliantės argumentas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės, nes pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens prašymą išnagrinėjo ir atmetė jį kaip nepagrįstą kitais pagrindais. Visgi, siekiant byloje nustatyti teisinį aiškumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl trečiojo asmens (ne)suinteresuotumo konkrečiu atveju.

28.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, asmuo, teikiantis prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2602-565/2020 pagal ieškovės BUAB „Sopranai“ ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ dėl kilnojamojo turto išreikalavimo ir nuostolių atlyginimo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukė UAB „Belvista“. Apeliantė iš dalies teisi, teigdama, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, įtraukiami dalyvauti byloje, jei sprendimas byloje turės įtakos jų teisėms ir pareigoms. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesta ieškovės BUAB ,,Sopranai“ ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės UAB ,,Linksmas“ panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tokiu būdu ieškinio dalis dėl kilnojamojo turto išreikalavimo yra išnagrinėta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, o Vilniaus apygardos teisme iš naujo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės BUAB „Sopranai“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Linksmas“ dėl reikalavimo priteisti 468 427,65 Eur žalos atlyginimą. Pakartotinai pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai turės įtakos tik ieškovės BUAB „Sopranai“ ir atsakovės UAB „Linksmas“ teisėms ir teisėtiems interesams. Šiuos teiginius pagrindžia ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartimi UAB „Belvista“ buvo pašalinta iš bylos nagrinėjimo. Taigi, nors šiuo atveju, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliantė formaliai byloje turi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, statusą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos suinteresuotumas bylos baigtimi ir tuo pačiu laikinųjų apsaugos priemonių poreikiu yra ginčytinas.

29.       Papildomai pažymėtina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, ji nėra BUAB „Sopranai“ kreditorė, kadangi jos finansinis reikalavimas BUAB „Sopranai“ bankroto byloje dar nėra patvirtintas, t. y. jis yra ginčijamas. Kol atitinkamas finansinis kreditoriaus reikalavimas nėra patvirtinamas bankroto bylą nagrinėjančio teismo, asmuo nelaikomas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. eB2-1857-661/2023 apeliantės prašymas dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo buvo atmestas. Taigi, nors minėtas sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliantė šioje proceso stadijoje negali būti laikoma BUAB „Sopranai“ kreditore, turinčia akivaizdų suinteresuotumą bylos baigtimi.

30.       Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokia apimtimi laikinąsias apsaugos priemones, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą; proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Šiuo atveju be teisėto pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeisti nurodyti principai.

Dėl bylos procesinės baigties

31.       Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes ir teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei poreikio, tinkamai aiškino proceso normas ir nenukrypo nuo aukštesnės instancijos teismo suformuotų grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo bei jos identifikavimo taisyklių, padaręs pagrįstą išvadą, kad šio procesinio instituto taikymui trečiojo asmens nurodytų argumentų bei jo pateiktų duomenų nepakanka. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nenustačius vienos iš dviejų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtinų sąlygų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šį procesinį klausimą išsprendė teisingai, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                Alma Urbanavičienė