Administracinė byla Nr. eA-2636-662/2021
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00523-2020-8
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai (tretieji suinteresuoti asmenys – valstybinė įmonė Valstybinių miškų urėdija, J. K.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas L. V. K. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintu skundu teismo prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Miškų tarnyba, atsakovas) 2020 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. S-2001-45 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų įrašymo / keitimo“ (toliau – ir 2020 m. sausio 17 d. sprendimas); 2) panaikinti Miškų tarnybos 2020 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. R2-289-(39.6) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 6 d. sprendimas, raštas); 3) įpareigoti Miškų tarnybą išregistruoti Vilniaus miškų urėdijos (toliau – ir Urėdija) Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Kadastras).
2. Pareiškėjas patikslintame skunde ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino:
2.1. Pareiškėjui ir J. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po 1/2 miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį jie įsigijo 2019 m. spalio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu;
2.2. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į atsakovą dėl 0,30 ha miško ploto Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), patenkančio į pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens žemės sklypą, neteisingų medžių vidutinio amžiaus bei skalsumo rodiklių nustatymo ir šio miško žemės ploto išregistravimo iš Kadastro;
2.3. 1988 m. ginčui aktuali teritorija nebuvo priskirta miško žemei, jokių sprendimų dėl to nėra priimta. 2011 m. inventorizacijos metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos ir prieštaravo 2000 m. inventorizacijos duomenims, o 1988 m. Vilniaus rajono Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio žemės naudojimo ribų plane ši žemė nurodyta kaip dirbama žemės ūkio naudmena. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Kadastro duomenų teisingumo ir jam priklausančios žemės priskyrimo miško žemei, todėl jis nusprendė patikrinti šios žemės įregistravimo Kadastre pagrįstumą;
2.4. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į Miškų tarnybos direktorių prašydamas patikslinti 2011 m. Kadastro duomenis apie vidutinį medžių amžių sklype bei nurodydamas, kad ginčo teritorija pagal 1988 m. taksacijos duomenis niekada nebuvo priskirta miško žemės plotams;
2.5. Atsakovas, 2020 m. sausio 16 d. atlikęs Kadastro duomenų patikrinimą vietoje, nustatė, kad sklype auga 18 metų amžiaus mišrios kilmės pušies, beržo, blindės, drebulės, apie 0,5 skalsumo medynas. Atsakovas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu patikslino Kadastro duomenis Miškų urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini). Atsakovas pripažino klaidą dėl netikslių Kadastro duomenų. Taip pat atsirado pagrindas ištaisyti klaidą, padarytą įregistruojant 0,3 ha ploto žemę Kadastre, ir išregistruoti šią teritoriją iš miško žemės ploto;
2.6. Pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis bei iš 2000 m. taksacinės planinės medžiagos matyti, kad žemė inventorizuota kaip miško aikštė, tačiau miško aikštėmis laikomi žemės plotai, kuriuose medynai neauga ilgiau kaip 10 metų. Pats atsakovas pripažįsta, kad žemės plote buvo pasodintos pušelės, kurių būklė 1988 m. buvo bloga, amžius 5 m., aukštis 0,5 m, todėl dėl šios priežasties plotas 2000 m. neteisingai buvo inventorizuotas miško aikšte;
2.7. Bylos duomenimis nėra jokių 1984 m. ir 1988 m. kompetentingų institucijų sprendimų dėl ginčo teritorijos / žemės priskyrimo miško žemės plotui;
2.8. Iš 1997 m. aerofotonuotraukos matyti, kad sklype neauga jokie medžiai. Tokią pačią išvadą galima daryti ir įvertinus 2000 m. inventorizacijos duomenis. Tai reiškia, kad 1988 m. dar buvę blogos būklės sodinukai vėliau sunyko. Dėl šių priežasčių nebuvo jokio pagrindo laikyti 0,3 ha žemės mišku ir miško žeme bei 2000 m. taksacinėje planinėje medžiagoje ją nurodyti kaip miško aikštę. Tai reiškia, kad ginčo žemė 2003 m. nepagrįstai, nesant pagrindo, įregistruota Kadastre;
2.9. Nors atsakovas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu ir patikslino Kadastro duomenis Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), tačiau medžių amžių nustatė neteisingai. Savaime medžiai augti pradėjo 2000 m., jų vidutinis amžius negali būti 18 m. Iš 2005–2006 m. aerofotonuotraukos matyti, kad didžiausios pušelės, apie 5–6 m amžiaus, užima tik nedidelę dalį sklypo. Didelėje sklypo dalyje medžiai net nepradėję dygti, dar kitur – ką tik pradėję;
2.10. 0,2611 ha ploto žemės įregistravimas Kadastre yra naikintinas, nes tai yra ne miško žemė, apaugusi medžių, kurių vyraujančios rūšies (pušies) vidutinis amžius 15 m., savaiminukais;
2.11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 30 punktu, skundžiami aktai turėtų būti panaikinti ir atsakovas įpareigotinas išregistruoti ginčo žemės sklypą iš Kadastro.
3. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovas pirmosios instancijos teismo posėdyje prašė patikslinto skundo reikalavimus atmesti šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 1/2 miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas 2019 m. spalio 3 d. įsigijo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. Nei šio miško žemės sklypo paskirtis, nei naudmenos nėra pasikeitę nuo šio miško žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre;
3.2. Pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į atsakovą dėl atsakovo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimo Nr. R6-678 (toliau – ir 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimas) panaikinimo ir dėl miško, esančio Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), medžių vidutinio amžiaus bei skalsumo nustatymo vietoje, taip pat šio miško išregistravimo iš Kadastro;
3.3. Ginčo miško žemės plotas, patenkantis į miškų ūkio paskirties 1,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotas Kadastre 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 dėl Nuostatų patvirtinimo pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis;
3.4. Kadastro duomenys buvo atnaujinti 2013 m. lapkričio 7 d. pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Valstybinio miškotvarkos instituto (šiuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija) perduotus 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis;
3.5. Miško žemės plotas, patenkantis į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 1988 m. inventorizacijos metu (Miškotvarka 1988 m.) buvo inventorizuotas kaip kultūrinės kilmės pušynas (10P), kuris galimai dėl gamtinių veiksnių žuvo. 2000 m. valstybinės sklypinės inventorizacijos metu ginčijamas miško žemės plotas buvo inventorizuotas miško aikšte, o 2010 m. – kaip savaiminės kilmės medynas (9P1BBl);
3.6. Atsakovas 2020 m. sausio 16 d. atliko Kadastro duomenų patikrinimą vietoje Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), kuris registruotas Kadastre ir patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas – 1,08 ha, miško žemės plotas sklype – 1,08 ha, t. y. visą žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) teritoriją užima miško žemės plotas;
3.7. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) auga apie 18 m. amžiaus mišrios kilmės pušies, beržo, blindės ir drebulės rūšies medžiai, o šio medyno skalsumas yra apie 0,5;
3.8. Atsižvelgiant į patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes atsakovas 2020 m. sausio 17 d. sprendimu patikslino Kadastro aprašomuosius duomenis (2020 m. sausio 16 d. Kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 1495 (toliau – ir Patikrinimo aktas) 4 priedas taksacinė kortelė));
3.9. Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatytos Kadastro duomenų neatitiktys, atsakovas, būdamas Kadastro tvarkytojas, įgijo pareigą tikslinti Kadastro duomenis. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo sklypą patenkančio miško taksacinio sklypo duomenis Kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę;
3.10. Apie patikrinimo rezultatus, 2020 m. sausio 17 d. sprendimą ir Kadastro duomenų patikslinimą pareiškėjas buvo informuotas 2020 m. vasario 6 d. raštu;
3.11. Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtintame Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) bei Nuostatuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) iš Kadastro;
3.12. Miško, kaip jis apibrėžtas Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, inventorizavimas miško žemėje, kaip ji apibrėžta Miškų įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, negali būti laikomas miškų inventorizavimo klaida.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė.
5. Teismas nustatė, kad atsakovo 2020 m. sausio 17 d. sprendimu buvo patikslinti Kadastro aprašomieji duomenys Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) 0,2611 ha plote, vadovaujantis Patikrinimo akto 4 priedu – taksacinės kortelės, kurioje buvo nurodyta patikslinta medyno sudėtis, amžius, aukštis, tūris ir kt., duomenimis. Atsakovas 2020 m. vasario 6 d. raštu atsisakė patikslinti Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) 0,30 ha teritorijos dalį, išbraukdamas šią dalį iš valstybinės reikšmės miškų plotų. Atsakovas atsisakymą argumentavo tuo, kad patikrinimo metu nustatyta, jog Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus bei patikrinimo metu nustatytas miško žemės naudmenas – medyną. Pareiškėjas savo skundą grindė tuo, jog ginčo teritorijos dalyje nėra miško ir miško žemės. Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) nepagrįstai patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Pareiškėjui kilo abejonių dėl Kadastro duomenų teisingumo ir pareiškėjui priklausančios žemės priskyrimo miško žemei, kadangi 1988 m. nagrinėjama teritorija nebuvo priskirta miško žemei, jokių sprendimų dėl to nebuvo priimta. 2011 m. inventorizacijos metu nustatyti duomenys akivaizdžiai neatitiko faktinės situacijos ir prieštaravo 2000 m. inventorizacijos duomenims, o 1988 m. Vilniaus rajono Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio žemės naudojimo ribų plane ši žemė nurodyta kaip dirbama žemės ūkio naudmena.
6. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas kartu su J. K. dalinės nuosavybės teise valdo 1,08 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Kadastro duomenimis visas 1,08 ha žemės sklypo plotas patenka į valstybinės reikšmės miško teritoriją. Ginčas kilo dėl žemės sklypo teritorijos 0,30 ha dalies, patenkančios į Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), išbraukimo iš Kadastro. Skundžiamu sprendimu buvo patikslintos (duomenys neskelbtini) 0,2611 ha plote miško žemės naudmenos – medyno sudėtis, amžius, tačiau ginčo sklypas nebuvo išregistruotas iš Kadastro, kadangi atitiko miško žemei keliamus reikalavimus.
7. Teismas, apžvelgęs Miškų įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte, Nuostatų 23 ir 30 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad Kadastro duomenys keičiami ir išregistruojami tik teisės aktų nustatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas abejoja ginčo žemės sklypo įtraukimo į valstybinės reikšmės miško teritoriją teisėtumu.
8. Teismas, vadovaudamasis Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro tekstiniai ir grafiniai duomenys patvirtina, kad Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) Kadastre buvo įregistruotas 2003 m. spalio 16 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimui Nr. 1255 dėl Nuostatų patvirtinimo pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis (grafiniai 2000 m. inventorizacijos duomenys, 1 priedas, atributiniai 2000 m. inventorizacijos duomenys).
9. Teismas, įvertinęs Nuostatų 5.7 papunktyje įtvirtintos miško žemės taksacinio sklypo sąvokos turinį, iš Urėdijos Verkių girininkijos privačių ir rezervuotų privatizavimui miškų planšeto albumo Miškotvarkos 2000 m. inventorizacijos duomenų nustatė, jog ginčo sklype (Nr. 16) inventorizuota miško aikštė. 1988 m. ginčo teritorijoje, anksčiau patekusioje į sklypą Nr. 13, pagal taksoraščio duomenis inventorizuotas pušynas, kurį sudarė 10 pušų. 2000 m. galimai dėl gamtinių veiksnių pušynas sunyko ir liko miško aikštelė. Pagal vėlesnes inventorizacijas ginčo (duomenys neskelbtini) keitėsi ir tai patvirtina 2010 m. ir 2011 m. Nemenčinės regioninio padalinio Paežerio girininkijos inventorizacijos duomenys. Ginčo žemės sklypas 2010 m. ir 2011 m. inventorizuotas kaip apaugęs savaiminės kilmės medynais, t. y. 9 pušys (P), 1 beržas (B), 1 blindė (B1), kurių amžius, aukštis, skersmuo buvo nevienodas. Būtent Kadastro taksacinių duomenų 2010 m. išrašas patvirtina, jog ginčo 0,3 ha ploto teritorijoje augo 9 pušys (P) – 33 metų amžiaus, 12 m aukščio, 16 cm skersmens, 1 beržas (B) – 28 metų amžiaus, 16 m aukščio, 11 cm skersmens, 1 blindė (B1) – 20 metų amžiaus, bendras medyno skalsumas 0,5. Iš 2011 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenų matyti, jog ginčo 0,3 ha ploto teritorijoje augo 9 pušys (P) – 25 metų amžiaus, 9 m aukščio, 12 cm skersmens, 1 beržas (B) – 20 metų amžiaus, 12 m aukščio, 8 cm skersmens, 1 blindė (B1) – 20 metų amžiaus, bendras medyno skalsumas 0,5.
10. Teismas, akcentuodamas Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2010 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 11-10-V (toliau – ir Instrukcija), 1.20 papunktyje įtvirtintą medyno apibrėžimą, nurodė, kad akivaizdu, jog Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) 0,3 ha ploto teritorija per atitinkamą laikotarpį natūraliai keitėsi ir tai matyti iš Taksoraščių kokybinių ir kiekybinių rodiklių. Tačiau pirmiau nurodyti Taksoraščių rodikliai patvirtino, jog ginčo žemės sklypas iš esmės atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimą, nes ginčo žemės plotas pirmiau nurodytais laikotarpiais buvo apaugęs mišku (medynu) ir užimtas miško žemės (miško aikštele). Taigi, pareiškėjo žemės sklypas iki Nutarimo įsigaliojimo pagal Kadastro duomenis buvo užimtas miško žemės ir miško aikštele, įsigaliojus minėtam Nutarimui buvo įregistruotas Kadastre.
11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas abejoja 1988 m., 2000 m., 2010 m. ir 2011 m. inventorizacijos duomenų teisėtumu, tačiau yra praleidęs terminus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnyje nustatyta tvarka ginčyti šiuos duomenis. Teismas šiuos duomenis vertino kaip faktines aplinkybes, lėmusias ginčo žemės priskyrimą miškui ir miško žemei.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas, 2020 m. sausio 16 d. atlikęs Kadastro duomenų patikrinimą vietoje Vilniaus miškų urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), nustatė ginčo sklypo 0,2611 ha plote Kadastro duomenų neatitikimą – medyno pokyčius, būtent tai, kad Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) augo 6 pušys (P) – 18 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 beržai (B) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 blindės (B1) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 18 cm skersmens, tačiau bendras medyno skalsumas 0,5 nepakito palyginti su ankstesniais Taksoraščių rodikliais. Todėl nėra abejonių, jog ginčo žemės sklypas užimtas miško žeme.
13. Teismas nurodė, kad Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) teritorija atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, nes ginčo žemė užimta miško žemės plotu – medynu, kurio skalsumas 0,5. Ginčo teritorija priklauso miško žemės masyvui, išregistruoti ginčo sklypo iš valstybinės reikšmės miškų plotų atsakovas neturėjo teisinio pagrindo.
14. Teismas vertino, kad ginčo teritorija atitiko miško žemei keliamus reikalavimus pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse įtvirtintus miško žemės ir miško apibrėžimų kriterijus.
15. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, įgyvendindamas Kadastro tvarkytojo pareigas, įvertinęs patikrinimo vietoje metu nustatytas Kadastro duomenų neatitiktis, skundžiamu sprendimu patikslino Kadastro aprašomuosius duomenis pagal Patikrinimo akto 4 priedo Taksacinę kortelę. Tačiau atsakovas neturėjo pareigos ginčo teritoriją išregistruoti iš Kadastro, kadangi nustatyta medyno neatitiktis nesudarė prielaidų ir sąlygų ginčo teritoriją laikyti ne miško žemės plotu (Nuostatų 9 ir 23 p.).
16. Teismas sprendė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, kuriuo patikslino ginčo sklypo Kadastro aprašomuosius duomenis, pagrįstai vadovavosi Nuostatų 9 ir 23 punktais, Aprašo 4.9 papunkčiu, 7 ir 12 punktais, Patikrinimo aktu.
17. Teismas, atsižvelgdamas į Aprašo 4.9 papunktyje, 7 ir 12 punktuose nustatytą teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad atsakovo kompetencijai priskirta nagrinėti galimas valstybinės reikšmės miškų inventorizacijos klaidas. Nuostatai reglamentuoja atvejus, kada būtina keisti Kadastro duomenis (Nuostatų 33.1–33.6 p.) arba išregistruoti žemės sklypą iš Kadastro (Nuostatų 30.1–30.6 p.).
18. Teismas nurodė, kad Patikrinimo aktas patvirtino, jog buvo patikslinti Kadastro duomenis keičiantys rodikliai, t. y. medyno sudėtis, amžius, aukštis, skersmuo, tačiau medyno 0,5 skalsumas išliko. Jokių pagrindų ir duomenų, atitinkančių Nuostatų 30.1–30.6 papunkčių atvejus, išregistruoti ginčo teritoriją iš Kadastro nebuvo nustatyta ir pareiškėjas tokių duomenų nepateikė, tačiau atsakovui atsirado teisinis pagrindas ištaisyti netikslius duomenis.
19. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo argumentai, jog žemės sklypas turėjo būti išregistruotas iš Kadastro, nes pareiškėjo žemės sklypo dalyje nėra valstybinės reikšmės miško plotų ir didžioji žemės sklypo dalis nėra priskirtina miško žemei, nepaneigia Kadastro duomenų, nustatytų 2020 m. patikrinimo metu, kurie patvirtina, jog Kadastre buvo inventorizuota miško žemė. Byloje nenustatyta jokių išskirtinių faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų, sudarančių prielaidas ginčo žemės sklypo teritoriją išregistruoti iš Kadastro, t. y. iš valstybinės reikšmės miško ploto ribų, ir tokiu būdu patikslinti Kadastro duomenis.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Miškų įstatymo 2 straipsnį mišku yra laikomas ne tik ne mažesnis kaip 0,1 ha plotas, apaugęs medžiais, bet ir plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Tai, kad aplinkybės, jog ginčo teritorijoje yra retesnis medynas ir tai, kad neteisingai 2011 m. inventorizacijos duomenyse buvo nurodyti vyraujančios rūšies medžių kiekybiniai rodikliai (medžių skaičius, amžius, aukštis, skersmuo), nėra teisinis pagrindas išregistruoti ginčo teritoriją iš Kadastro, nes ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus.
21. Teismas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimų kontekste vertino, kad Kadastro ir Patikrinimo akto duomenys leidžia neabejotinai konstatuoti, jog skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patikslinti ginčo žemės sklypo Kadastro aprašomieji duomenys, ir skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta išregistruoti ginčo sklypą iš Kadastro, yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos priimant sprendimą dėl Kadastro duomenų patikslinimo bei atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti ginčo sklypą iš Kadastro.
22. Teismas nenustatė, kad priimant ginčijamus aktus buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje suformuluotų reikalavimų individualiam administraciniam aktui ir šie reikalavimai nebuvo pažeisti.
23. Teismas, nepanaikinęs skundžiamų aktų, netenkino išvestinio reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus bei pareiškėjo prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
III.
24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą skundą tenkinti, priteisti iš atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. Teismas, pažeisdamas proceso teisės normas, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas praleido terminus ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ginčyti 1988 m., 2000 m., 2010 m. ir 2011 m. inventorizacijos duomenis. Patikrinimo aktas ir inventorizacijų taksacinės kortelės pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, todėl negali būti skundo dalyku. Šių aktų teisėtumas tikrintintas sprendžiant dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo. Be to, pareiškėjas ginčo žemės sklypą įsigijo tik 2019 m. spalio 3 d., vienos taksacinės kortelės ir kiti susiję duomenys, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų (dalis be datų, nepasirašyti, taksoraščių duomenys ir rodikliai prieštaringi, vienoje vietoje nurodant „Aikštė“, kitoje – „Miško aikštė“) pateikti su Patikrinimo aktu, o kiti teismui, kas įrodo, jog pareiškėjas termino ginčyti juose nurodytus duomenis nepraleido.
25.2. Kadangi teismas aktualių ginčui inventorizacijos duomenų (taksacinių kortelių rodiklių ir kitų nurodytų duomenų) teisėtumo nenagrinėjo, tačiau šiuos duomenis vertino kaip faktines aplinkybes, lėmusias ginčo žemės priskyrimą miškui ir miško žemei, todėl šioje skundo dalyje, įskaitant ir dėl pareiškėjo 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 19 d. prašymų ištaisyti klaidas, byla liko neišnagrinėta, teismas esančių įrodymų neištyrė ir nevertino, teismo sprendimas šioje dalyje yra ir be motyvų;
25.3. Aktualūs VĮ Registrų centro išrašo duomenys dėl ginčo žemės sklypo suformavimo tik 2015 m. vasario 25 d. bei Urėdijos 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ turinys, kuriame Urėdija nurodo, kad neturi išsaugojusi jokių su inventorizacijomis susijusių dokumentų.
25.4. Atsakovo 2020 m. vasario 6 d. rašte pateiktas miško aikštės apibrėžimas yra klaidingai retroaktyviai taikomas 2000 m. situacijai. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Miškų įstatyme ar kitame įstatyme sąvokos „Aikštė“, kaip ir „Miško aikštė“ ar „Miško aikštelė“ nėra apibrėžtos, kas patvirtina, jog taksoraščiuose, Planšetų albume ar kituose dokumentuose tokie įrašai kaip „Aikštė“, ar „Miško aikštė“ ar teismo įvardinta „Miško aikštelė“ niekaip nepatvirtina ginčo sklypo priskyrimo miško žemei. Be to, viename taksoraštyje 2010 m. įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) yra privatus, o 9P (pušys) yra 33 metų, kai kitame – 9P (pušys) yra 25 metų, o Patikrinimo akto taksoraštyje – 6P (pušys) yra 18 metų. pagal VĮ Registrų centro išrašą 1,08 ha žemės sklypas privačiu tapo tik 2015 m., kas paneigia, kad ginčo sklypas 2010 m. buvo privatus. Taip pat ir (galimai) 2000 m. taksoraštyje (be datos) nurodyta „privatus“. Be to, viename taksoraštyje įrašyta, kad 1984 m. yra blogi želdiniai, o galimai 2000 m. (be datos) taksoraštyje, kad medžiai žuvę, kas patvirtina, jog 2010 m. ir 2011 m. 9P (pušys) negali būti nei 33, nei 25 metų, bet įrodo, kad ir 2011 m. inventorizacijos duomenys, kur įrašyta, jog (duomenys neskelbtini), 0,3 ha yra 9P (pušys) 25 metų, yra klaidingi;
25.5. Atsižvelgiant į tai, kad nėra išsaugota jokių su ginčo sklypo inventorizacijomis susijusių dokumentų, atsakovas galimai atgalinėmis datomis sukūrė prieštaringus bei klaidingus taksoraščius ir kitus inventorizacijų dokumentus pagal poreikį, dėl ko teismas nepasisakė, neišnagrinėjo skundo dalies dėl pareiškėjo prašymų ištaisyti klaidas, atsakovo klaidų, kas sudaro pagrindą išvadai, jog teismas pažeidė ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles;
25.6. Į bylą pateikta ištrauka iš 1988 m. Avižienių sodininkystės tarybinio ūkio žemės naudojimo ribų plano patvirtina, kad ginčo 0,30 ha plotas yra ariama žemės ūkio naudmena. Tąi įrodo ir byloje esantis MB Aras ir Hektaras 2019 m. gruodžio 20 d. raštas, o į bylą pateiktos ortofoto nuotraukos patvirtina, kad 1997 m. jokių želdinių, pušelių ar miško nebuvo. Pagal TSRS Miškų ūkio valstybinio komiteto 1987 m. sausio 23 d. įsakymu patvirtintus šakinių standartų „Kultūriniai miškai“ reikalavimus ginčo sklypas negalėjo būti „pervestas“ į miško žemės plotus, kadangi neatitiko nustatytų standartų, jog pasodintų pušelių amžius turi būti ne mažiau 7 m., o aukštis 1,1 m. Reiškia (galimai) 1988 m. taksoraštyje nurodytas sklypas, kaip neatitinkantis standarto, negalėjo būti „pervestas“ į miško žemės plotus;
25.7. Tuo metu (LTSR) galiojo Valstybinis miškų kadastras (Miškų kodekso 128 straipsnis), kai 1979 m. birželio 21 d. įstatymu buvo patvirtintas Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos miškų kodeksas, ir nustatyta, kad jis įsigalioja nuo 1979 m. spalio 1 d. Tačiau ginčo sklypas į jį įrašytas nebuvo, kas įrodo, jog ginčo sklypas buvo ariama žemės ūkio naudmena bei paneigia jo atitikimą miško žemei;
25.8. Svarbu tai, kad Miškų įstatymas įsigaliojo tik nuo 1995 m. sausio 1 d., o jam įsigaliojus neteko galios Lietuvos Respublikos miškų kodeksas (27 straipsnis). Pagal teismų praktiką, siekiant teisinių santykių stabilumo, taikomas principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja);
25.9. Kadangi Miškų įstatymas įsigaliojo 1995 m. sausio 1 d., vadovaujantis šio įstatymo 16 straipsniu, ginčo sklypas į Kadastrą galėjo būti įrašytas tik remiantis po 1995 m. sausio 1 d. turimais valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, kas papildomai paneigia ginčo sklypo 1988 m. inventorizavimą kultūrinės kilmės pušynu, bet vėlgi įrodo, kad ginčo sklypas iki pirmo įregistravimo Kadastre buvo ariama žemės ūkio naudmena ir neatitiko miško žemei nustatytų reikalavimų;
25.10. Nors teismas buvo įpareigojęs atsakovą pateikti su ginču susijusius duomenis, tačiau atsakovas duomenų apie tai, kada pirmą kartą ir kokie ginčo sklypo duomenys buvo įregistruoti Kadastre, kokie duomenys buvo įregistruoti įsigaliojus Nutarimui bei kada šie duomenys buvo atnaujinti iki 2020 m. sausio 17 d., nepateikė. Byloje yra tik vienintelė pažyma Nr. 114233, patvirtinanti, jog ginčo (duomenys neskelbtini) Patikrinimo akto 4 priedo pagrindu, ką nustatė teismas, į Kadastrą įregistruotas tik 2020 m. sausio 17 d. ginčijamo 2020 m. sausio 17 d. sprendimo pagrindu. Be to, iš šios pažymos matyti, kad į pareiškėjui su bendraturčiu priklausantį 1,08 ha žemės sklypą patenka tik 0,15 ha plotas, įregistruotas į Kadastrą, tačiau (duomenys neskelbtini) yra 0,3 ha ploto. Taigi, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar (duomenys neskelbtini) likusi 0,15 ha dalis yra / nėra įregistruota į Kadastrą, nors ir ši dalis pareiškėjui su bendraturčiu priklauso asmeninės nuosavybės teise;
25.11. Byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad atsakovas ginčo sklypo įregistravimo į Kadastrą duomenis per 20 darbo dienų nuo įregistravimo būtų perdavęs Nekilnojamojo turto registrui. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sklypo miško naudojimo apribojimai VĮ Registrų centre įregistruoti 2015 m. vasario 25 d., netgi darant prielaidą, kad atsakovas savaiminukais apaugusį ginčo sklypą, kaip pats nurodo, į Miškų valstybės kadastrą įregistravo 2013 m. lapkričio 7 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, tokiu atveju atsakovas pagal teismų praktiką turėjo pareigą tuometį savininką įspėti dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų, o šios pareigos laiku neįvykdžius ir praleidus 3 mėnesių laiką, skirtą neaiškumams pašalinti, atsakovas neteko galimybės įrodyti, kad 2010 m. ir 2011 m. fiksuoti duomenys (9 pušys (P), 1 beržas (B), 1 blindė (B1)), kaip nustatė teismas, augo būtent pareiškėjo žemės ūkio paskirties sklype;
25.12. Atsakovo sprendimai neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes juose apie pareiškėjo prašomas ištaisyti klaidas nepasisakyta. Teismas sprendime dėl klaidų ištaisymo nepasisakė todėl teismo sprendimas pripažintinas kaip nemotyvuotas;
25.13. Teismas netinkamai (ne) taikė materialinės teisės normas, dalies nurodytų faktinių aplinkybių nenagrinėjo, nenustatinėjo ir nevertino (sprendimas dalyje yra be motyvų), dalį nustatė klaidingai, dėl ko padarė netinkamas išvadas bei iš esmės pažeidė ir proceso normas, o be to, nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, todėl byloje priimtinas naujas sprendimas arba byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Atsakovas Miškų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą šiais pagrindiniais argumentais:
26.1. Nei ginčo miško žemės sklypo paskirtis, nei naudmenos nėra pasikeitę nuo 2015 m. kovo 17 d., t. y. nuo miško žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas jau 2019 m. spalio 3 d. įsigydamas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu miškų ūkio paskirties ginčo žemės sklypą VĮ Registrų centro duomenimis žinojo ir suprato, kad įsigyja miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame yra miškas. Pareiškėjo privatus interesas buvo įsigyti miškų ūkio paskirties žemę, kurioje yra miškas, todėl nesuprantamas pareiškėjo siekis pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigytą mišką išregistruoti iš Kadastro. Sutinkama su pareiškėjo teiginiu, kad pirmą kartą sklypas suformuotas 2015 m. vasario 25 d.;
26.2. Teismas, priešingai nei nurodo pareiškėjas, nurodė, kad Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) Kadastre buvo įregistruotas 2003 m. spalio 16 d., įsigaliojus Nutarimui pagal 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. 1988 m. Valstybinės sklypinės inventorizacijos duomenys tik patvirtina faktus, kad ginčo sklypas buvo skirtas miškui įveisti ir jame miškas buvo veisiamas. Miškų įstatyme nuo pat jo įsigaliojimo pradžios yra nustatyta, kad žemė, skirta miškui įveisti, laikoma miško žeme;
26.3. Miškų įstatymo 13 straipsnio 6 dalies, Nuostatų 25 punkto ir 31.1 papunkčio kontekste į bylą yra pateikti visi (tame tarpe ir visų buvusių valstybinių sklypinių inventorizacijų) grafiniai bei atributiniai taksacinių sklypų inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu ginčo sklypas buvo registruotas Kadastre;
26.4. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro funkcionavimo koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-358 3.7 ir 4.2.1. papunkčius, Miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 4 punktą VĮ Valstybinis miškotvarkos institutas, atlikęs 2000 m. ir 2010–2011 m. valstybines sklypines miškų inventorizacijas, inventorizacijos duomenis perdavė atsakovui – Kadastro tvarkytojui. Atsakovas neturėjo įtakos inventorizacijų procesams ir rezultatams, todėl jei pareiškėjas vis tik ir siektų ginčyti inventorizacijas ir / ar jų rezultatus, tokiame ginče atsakovas galėtų būti tik suinteresuotu asmeniu. Atsakovas ginčo miško žemės plotą registravo Kadastre pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2000 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Kadastro duomenys buvo atnaujinti 2013 m. lapkričio 7 d. pagal VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto perduotus 2010–2011 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Miško, kaip jis apibrėžtas Miškų įstatyme, inventorizavimas miško žemėje, kaip ji apibrėžta Miškų įstatyme, akivaizdu, kad negali būti laikoma miškų inventorizavimo klaida;
26.5. Atkreiptinas dėmesys ir į ginčo dalyką, kuris susijęs su Kadastre registruoto pareiškėjui priklausančio miško ir miško žemės sklypo atitiktimi (neatitiktimi) Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytiems miškui ir miško žemei keliamiems reikalavimams, o ne su ginčo teritorijos įtraukimu į Kadastrą ir šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu. Pareiškėjas neginčijo 1988 m., 2000 m. ir 2010–2011 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų ir / ar jų rezultatų, neprašė minėtų inventorizacijų pripažinti negaliojančiomis ar neteisėtomis, taip pat neprašė panaikinti šių inventorizacijų rezultatų, todėl kol minėtos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos teisės aktų nustatyta tvarka nėra pripažintos neteisėtomis ir / ar negaliojančiomis, teismas pagrįstai šių inventorizacijų metu nustatytas faktines aplinkybes vertino kaip įrodymus. Pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais ginčyti faktines aplinkybes, nustatytas minėtų inventorizacijų metu;
26.6. Miškų įstatymo, Aprašo, Nuostatų teisinio reglamentavimo kontekste atsakovas, atsižvelgdamas į patikrinimo vietoje metu nustatytas faktines aplinkybes, 2020 m. sausio 17 d. sprendimu patikslino Kadastro aprašomuosius duomenis. Kadangi Patikrinimo aktu buvo nustatytos Kadastro duomenų neatitiktys, atsakovas, būdamas Kadastro tvarkytojas, įgijo pareigą tikslinti Kadastro duomenis ir tai atliko pagrįstai pagal pasikeitusią faktinę būklę. Kadastre užfiksuoti duomenys buvo lyginami su faktine padėtimi, jų atitiktimi miško ir miško žemei keliamiems reikalavimams;
26.7. Priimant 2020 m. vasario 6 d. raštą buvo įvertinti Nuostatų 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis Kadastro objektai gali būti išregistruojami. Nei vienas iš Nuostatų 30 punkte nurodytų pagrindų nebuvo nustatytas, todėl nebuvo jokio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti Urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) iš Kadastro. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus teritorija, atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 1 punkto (2004 m. įstatymo redakcija) apibrėžimą, negali būti laikoma ne mišku.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
27. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2020 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. S-2001-45, kuriuo nuspręsta patikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Vilniaus miškų urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. vasario 6 d. sprendimo Nr. R2-289-(39.6), kuriuo atsisakyta keisti žemės sklypo paskirtį ir išbraukti ginčo žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) iš miško žemės ploto, teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
28. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas vertino, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo patikslinti ginčo žemės sklypo Miškų valstybės kadastro aprašomieji duomenys, ir skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų valstybės kadastro, yra teisėti ir pagrįsti, nes priimti atsižvelgus į ginčo atvejui reikšmingus faktus ir sąlygas, įvertinus visas objektyvias faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos priimant sprendimą dėl Miškų valstybės kadastro duomenų patikslinimo bei atsisakant tenkinti pareiškėjo prašymą išregistruoti ginčo sklypą iš Miškų valstybės kadastro.
29. L. V. K. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą skundą tenkinti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė apeliaciniame skunde nurodytas materialinės teisės normas, dalies nurodytų faktinių aplinkybių nenagrinėjo, nenustatinėjo ir nevertino (sprendimas dalyje yra be motyvų), dalį nustatė klaidingai, dėl ko padarė netinkamas išvadas bei iš esmės pažeidė ir procesines normas, o be to, nukrypo nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 patvirtintų Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V patvirtinto Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašo nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime jų nebekartoja.
32. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį, miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). To paties įstatymo ir straipsnio 19 dalyje pateikta miško žemės sąvoka, t. y. apaugę mišku žemės plotai – medynai, taip pat neapaugę mišku žemės plotai – kirtavietės, žuvę medynai, miško laukymės, miško aikštės, mažosios miško pelkės, miško medelynai, sėklinės miško medžių plantacijos ir klonų rinkiniai, miškui įveisti skirta žemė. Prie miško žemės priskiriami tuose pačiuose plotuose esantys miško keliai, kvartalų, technologiniai proskiebiai ir linijos, priešgaisrinės juostos, medienos sandėlių ir kitų su mišku susijusių įrenginių (griovių, pralaidų, tiltelių, priešgaisrinių bokštų ir kitų) užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės.
33. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 1988 metais ginčo teritorijoje inventorizuotas pušynas, kurį sudarė 10 pušų, o 2000 metais buvo likusi tik miško aikštelė. Vėlesnių inventorizacijų (2010 ir 2011 metais) metu nustatyta, kad ginčo žemės sklypas buvo apaugęs savaiminės kilmės medynais.
34. Taigi taksoraščių duomenys patvirtina, jog ginčo žemės plotas anksčiau minėtais laikotarpiais buvo apaugęs mišku (medynu) ir užimtas miško žemės (miško aikštele), todėl atitiko Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 ir 19 dalyse numatytą miško ir miško žemės sąvokų apibrėžimus. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo žemės sklypas iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-10-09 nutarimo Nr. 1255 įsigaliojimo pagal Miškų valstybės kadastro duomenis buvo užimtas miško žemės ir miško aikštele, įsigaliojus minėtam nutarimui buvo įregistruotas Miškų valstybės kadastre.
35. Miškų tarnyba 2020 m. sausio 16 d. atliko Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, t. y. Vilniaus miškų urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog ginčo sklypo 0,2611 ha plote Miškų valstybės kadastro duomenų neatitikimą – medyno pokyčius, būtent tai, kad Vilniaus miškų urėdijos Paežerio girininkijos (duomenys neskelbtini) augo 6 pušys (P) – 18 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 beržai (B) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 16 cm skersmens, 2 blindės (B1) – 20 metų amžiaus, 15 m aukščio, 18 cm skersmens, tačiau bendras medyno skalsumas 0,5 nepakito palyginti su ankstesniais taksoraščių rodikliais. Tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo pagrįstai vertinta, jog ginčo žemės sklypas užimtas miško žeme ir išregistruoti ginčo žemės sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų nėra teisinio pagrindo. Vadinasi, patikrinimo metu nustačiusi Miškų kadastro duomenų neatitikimus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinė miškų tarnyba teisėtai ir pagrįstai patikslino į pareiškėjo ginčo sklypą patenkančio miško taksacinio sklypo duomenis Miškų kadastre pagal pasikeitusią faktinę būklę.
36. Be to, byloje nustatyta, kad L. V. K. nuosavybės teise priklauso 1/2 miškų ūkio paskirties (žemės sklypo naudojimo būdas – ūkinių miškų sklypai) 1,08 ha žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas įsigijo 2019 m. spalio 3 d.pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Tai reiškia, jog pareiškėjas žinojo ir suprato, kad įsigyja miškų ūkio paskirties žemės sklypą.
37. Nustačiusi, kad ginčo žemės sklypas atitiko miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus Miškų tarnyba taip pat pagrįstai atsisakė ištaisyti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, išbraukiant iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis apie miško žemę esančią žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini).
38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo 1988, 2000, 2010 ir 2011 metų inventorizacijos duomenų (taksacinių kortelių rodiklių ir kitų nurodytų duomenų) teisėtumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų leistinumo ir sąsajumo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Be kita ko, byloje yra visi (tame tarpe ir visų buvusių valstybinių sklypinių inventorizacijų) grafiniai bei atributiniai taksacinių sklypų inventorizacijos duomenys, kurių pagrindu ginčo sklypas buvo registruotas Miškų valstybės kadastre ir kurių kopijos nustatyta tvarka patvirtintos. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų rinkimą, tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir kad teismo sprendimas šioje dalyje yra be motyvų.
39. Kita vertus, pareiškėjas patikslintame skunde neginčijo 1988 m., 2000 m. ir 2010–2011 m. valstybinių sklypinių miškų inventorizacijų ir/ar jų rezultatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningam procesui užtikrinti, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4266-442/2017). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde anksčiau minėto naujo argumento.
40. Nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su 1988 m. ginčo žemės sklypo inventorizacija ir ankstesnio savininko įspėjimo dėl jo žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo iš žemės ūkio į miškų.
41. L. V. K. apeliaciniame skunde prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jo naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
42. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, analizavo ir vertino visus skunde pirmosios instancijos teismui pareiškštus reikalavimus, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo L. V. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Artūras Drigotas
Virginija Volskienė