Civilinė byla Nr. e2-2579-1154/2022
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31181-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.1; 2.8.2.8
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant Karolinai Ploutinai,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITBS“ atstovei advokatei Irinai Lemežytei,
atsakovų A. F., G. L., L. I., V. I. (V. I.) atstovui advokatui Vytautui Budnikui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „ITBS“ ieškinį atsakovams A. F., G. L., L. I., V. I., dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kotedžų statyba“, dėl ginčo dėl kokybės trūkumų šalinimo išsprendimo iš esmės.
Teismas
nustatė:
1. ieškovė UAB „ITBS“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš esmės išnagrinėti ieškovės UAB „ITBS“ ir atsakovų A. F., G. L., L. I. ir V. I. ginčą dėl kokybės trūkumų pašalinimo ir atmesti atsakovų reikalavimą įpareigoti ieškovę UAB „ITBS“ pašalinti kokybės trūkumus. Ieškovė nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10E-1211 „Dėl A. F., G. L., L. I. ir V. I. prašymo“ patenkino atsakovų prašymą ir įpareigojo ieškovę bei trečiąjį asmenį UAB „Kotedžų statyba“ pašalinti atsakovams priklausančių butų kokybės trūkumus. Ieškovės teigimu, minėtas nutarimas jos atžvilgiu yra priimtas nepagrįstai, nes ji nebuvo nei ginčo butų statytoja, nei pardavėja, ji tik pardavė nurodytiems asmenims žemės sklypus, dėl žemės sklypų pirkėjai pretenzijų nereiškė. Ieškovė taip pat nurodė, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimas priimtas ieškovei nepranešus, todėl apie priimtą nutarimą ji sužinojo tik 2021 m. rugsėjo mėn., kai iš antstolio gavo pranešimą apie pradėtą vykdomąją bylą, o paties nutarimo kopiją gavo tik 2021 m. lapkričio 10 d. Dėl to ieškovė prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikti ieškinį.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi patenkino ieškovės UAB „ITBS“ prašymą dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir ieškinį priėmė.
3. Atsiliepimu į ieškinį atsakovai A. F., G. L., L. I. ir V. I. prašo ieškinį atmesti. Atsakovai nurodo, kad sudarydami butų ir žemės sklypų (toliau bendrai įvardijamų kaip Turtas) pirkimo–pardavimo sutartis, Turtą įsigijo už bendrą žemės sklypų ir butų kainą, nustatant atitinkamą parduodamo Turto kainos sumokėjimo tvarką. Turto pirkimo–pardavimo sutartyse yra aiškiai išreikšta pozicija, kad Turto pardavėjais kartu laikomi ieškovė ir trečiasis asmuo. Atsakovų teigimu, ieškovė ir trečiasis asmuo pagal sutartis garantavo atsakovams, kad sutarčių sudarymo metu nėra paslėptų parduodamo Turto trūkumų, taigi tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo garantavo tinkamą Turto kokybę, todėl už kokybės trūkumus atsako solidariai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis). Atsakovai taip pat neatmeta galimybės, kad ieškovė yra susijusi su trečiuoju asmeniu ir atsakovų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, t. y. vengia atsakomybės už savo atliktus veiksmus bei įsipareigojimus. Iš UAB „Creditinfo Lietuva“ pateiktos ataskaitos matyti, kad tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo ne vienoje byloje buvo proceso šalimis, o būtent šie veiksniai ir bendras buveinės adreso nurodymas bei buvimas kartu Turto pirkimo–pardavimo sutarčių šalimis lemia ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio ryšio pagrįstumą bei galimai nesąžiningą jų tarpusavio elgesį bei sąsajas. Atsakovų nuomone, terminas ieškiniui pareikšti atnaujintas nepagrįstai, nes ieškovė, būdama verslo subjektas, kuriam taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, nesirūpindama savo pačios nurodytu adresu gaunama korespondencija, taip pati prisiėmė riziką būti neinformuota apie atsakovų skundo nagrinėjimą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje.
4. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Kotedžų statyba“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė rėmėsi ieškinyje nurodytais argumentais, papildomai akcentuodama, kad ieškovė niekada nebuvo ginčo butų savininkė, statytoja ar pardavėja. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba net nemotyvavo, kuo remdamasi įpareigojo ieškovę pašalinti butų trūkumus. Pirkimo–pardavimo sutartyse yra aiškiai įvardyti butų ir žemės sklypų pardavėjai, atitinkamai pinigai už žemės sklypus buvo sumokėti ieškovei, o už butus – trečiajam asmeniui UAB „Kotedžų statyba“. Ieškovės atstovė nurodė, kad šiuo atveju ieškovės ir trečiojo asmens solidariajai atsakomybei nėra teisinio pagrindo, nes solidarioji atsakomybė nepreziumuojama, prievolės dalykas yra dalus, kaina už butus ir žemės sklypus buvo išskaidyta, sumokėta į atskiras sąskaitas; nėra įrodymų, kad ieškovė būtų atlikusi statybos darbus, būtų buvusi butų savininkė. Šiuo atveju atsakomybės už bendrus veiksmus klausimas neaktualus, nes tarp šalių susiklostę santykiai nėra deliktinės atsakomybės santykiai, o turto pardavimas nėra bendri veiksmai. Ieškovės atstovė pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovė yra trečiojo asmens akcininkė, jos pareigos pašalinti butų trūkumus nelemia, nes akcininkas neatsako už įmonės prievoles. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovai praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl trūkumų pašalinimo pareikšti, ir prašė taikyti senaties termino praleidimo teisines pasekmes.
6. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas nurodė, kad atsakovai iš ieškovės ir trečiojo asmens įsigijo Turtą, kurį sudarė butai ir žemės sklypai. Paaiškėjus įsigytų butų trūkumams, atsakovai kreipėsi į ieškovę ir trečiąjį asmenį, tačiau šie į pretenzijas nereagavo, todėl atsakovai pateikė skundą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Atsakovų atstovo teigimu, ieškovė už parduoto Turto trūkumus atsakinga solidariai su trečiuoju asmeniu, nes, pirma, pirkimo–pardavimo sutartyse ieškovė ir trečiasis asmuo kartu laikomi pardavėjais; antra, ieškovė ir trečiasis asmuo garantavo, kad nėra paslėptų trūkumų, todėl atsako už bendrus veiksmus solidariai pagal CK 6.6 straipsnį; trečia, ieškovė ir trečiasis asmuo veikė iš esmės kaip vienas subjektas, suderintai, nes šie asmenys yra susiję, daugelyje teismo procesų veikė kartu, sutampa jų buveinės adresai, ieškovė yra 100 proc. trečiojo asmens akcijų savininkė, be to, ieškovei buvo žinoma apie statomus butus, ieškovės direktorius derino su atsakovais sutarčių sąlygas, pasirašinėjo elektroninius laiškus trečiojo asmens vardu, rašė iš jo elektroninio pašto adreso, visuose laiškuose nurodomas tas pats telefono numeris, ieškovė kaip statytoja įsipareigojo atsiskaityti už vandenį akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“. Taigi ieškovė ir trečiasis asmuo klaidino vartotojus kaip silpnesnę sutarčių šalį. Atsakovų atstovas sutiko, kad juridinio asmens atsakomybė ribota, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad ieškovė žinojo ir derino visus veiksmus su trečiuoju asmeniu, veikė kartu, todėl teisė turi būti taikoma ne formaliai, bet atsižvelgiant į tikrąją šalių valią. Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovės ir trečiojo asmens sąsajas. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, kad šiuo atveju taikytinas ne 6 mėnesių, bet 5 metų ieškinio senaties terminas (CK 6.698 straipsnis), kuris nėra praleistas.
7. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, nors jam apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė UAB „ITBS“ ir trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“ pardavė, o K. L. ir atsakovas G. L. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir 251/502 dalį 0,0502 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2018 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo pardavė, o atsakovas A. F. nusipirko butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir 251/502 dalį 0,0502 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė ir trečiasis asmuo pardavė, o atsakovė L. I. savo ir savo sutuoktinio V. I. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nusipirko butą su terasa, esantį (duomenys neskelbtini), ir 136/319 dalis 0,0638 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovui G. L. priklauso asmeninės nuosavybės teise, todėl nepaisant to, jog K. L. buvo 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalis, bylos nagrinėjimo metu jai nebesant buto savininke, o savininko teises įgyvendinant atsakovui G. L., nėra pagrindo manyti, jog šioje byloje priimtas teismo sprendimas galėtų turėti įtakos K. L. teisėms ir pareigoms. Nenustačius tam pagrindo, K. L. nebuvo įtraukta į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu teismo iniciatyva, šalys taip pat to neprašė.
10. Iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos į bylą pateiktos vartojimo ginčo, kilusio tarp bylos šalių, nagrinėjimo Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje medžiagos matyti, kad A. F., K. L., G. L., L. I. ir V. I. 2019 m. lapkričio 25 d. pareiškė pretenziją ieškovei UAB „ITBS“ ir trečiajam asmeniui „Kotedžų statyba“ „Dėl statybos darbų ir daikto kokybės“, kuria prašė iki 2020 m. sausio 14 d. atlikti pretenzijoje nurodytus darbus ir pašalinti butų trūkumus. Pretenzija buvo išsiųsta ieškovės ir trečiojo asmens buveinės adresais, tačiau nebuvo įteikta (neatsiimta per siuntos saugojimo terminą). Ieškovė ir trečiasis asmuo atsakymo į pretenziją nepateikė. Atsakovai A. F., G. L., L. I. ir V. I. 2020 m. vasario 27 d. kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą su prašymu „Dėl statybos darbų ir daikto kokybės“, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę UAB „ITBS“ ir trečiąjį asmenį UAB „Kotedžų statyba“ savo lėšomis ir rizika pašalinti prašyme nurodytus atsakovų įsigytų butų kokybės trūkumus. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisija 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10E-1211 patenkino atsakovų reikalavimus, t. y. pripažino pagrįstu vartotojų reikalavimą uždarajai akcinei bendrovei „Kotedžų statyba“ ir uždarajai akcinei bendrovei „ITBS“ neatlygintinai (savo lėšomis ir rizika) pašalinti A. F. įsigyto buto statybos darbų trūkumus (sutvarkyti ir perdažyti dekoratyvines fasadines juostas, sutvarkyti fasado trūkumus aplink duris, langus ir terasą, įrengti miegamajame prancūzišką balkoną, perdažyti terasą, pašalinti fasadinių sienų tinko aptrupėjimus ir užtikrinti, kad ateityje jų nebus, pašalinti statinio sienų skilimo žymes, tinkamai pritvirtinti stogo dangą, kad per ją lietaus vanduo nepatektų į butą, sutvarkyti stogo dangą, kad nuo stogo dangos per šildymo katilą lietaus vanduo nepatektų į butą, užtikrinti, kad bute nesirinktų drėgmė ir dėl jos nebūtų gadinamos buto grindys bei sienos), G. L. įsigyto buto statybos darbų trūkumus (sutvarkyti ir perdažyti dekoratyvines fasadines juostas, tinko aptrupėjimus ir užtikrinti, kad ateityje jų nebus, pašalinti statinio sienų skilimo žymes, tinkamai pritvirtinti stogo dangą, kad per ją lietaus vanduo nepatektų į butą) ir L. I. bei V. I. įsigyto buto statybos darbų trūkumus (atnaujinti fasado spalvą, kuri nubluko dėl nekokybiškai atliktų dažymo darbų bei dažų, pašalinti dėmes, atsiradusias pastato priekinėje ir šoninėje pusėse, pašalinti pastato fasado tinko bei dekoro įtrūkimus ir užtikrinti, kad ateityje jų nebus), taip pat vartotojo A. F. reikalavimą – atlikti 2018 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.11 papunktyje nurodytus darbus (sutvarkyti ir perdažyti dekoratyvines fasadines juostas, sutvarkyti fasado trūkumus aplink duris, langus ir terasą, įrengti miegamajame prancūzišką balkoną, perdažyti terasą) ir vartotojo G. L. reikalavimą – atlikti 2018 m. vasario 8 d. sutarties 5.11 papunktyje nurodytus darbus (sužymėti elektros skydinės jungiklius ir pajungimo taškų laidus, pakeisti stogo vatą ir plėvelę, dujų katilo pajungimą pritraukti arčiau rozetės / prailginti pajungimo laidą; sutvarkyti ir perdažyti dekoratyvines fasadines juostas, sutvarkyti fasado trūkumus aplink duris, langus ir terasą, įrengti miegamajame prancūzišką balkoną, perdažyti terasą). Komisija vartotojų reikalavimus tenkino remdamasi CK 6.327 straipsnyje įtvirtintomis pardavėjo pareigomis garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atsakyti už daikto trūkumus bei CK 6.399 straipsnio ir 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkėjo teisių gynimo būdus, vienas iš kurių – reikalavimas pardavėjui neatlygintinai per protingą terminą pašalinti daikto trūkumus; komisija taip pat nurodė, kad pardavėja UAB „Kotedžų statyba“ kartu yra ir Turto statytoja, todėl atsako už Turto trūkumus, išryškėjusius per statiniui numatytus garantinius terminus.
11. Ieškovė UAB „ITBS“, nesutikdama su Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu Nr. 10E-1211 ta apimtimi, kuria ji įpareigota pašalinti atsakovų butų trūkumus, pareiškė ieškinį teisme, prašydama išnagrinėti šalių ginčą iš esmės ir atmesti atsakovų reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti butų kokybės trūkumus.
12. Pažymėtina, kad pagal VTAĮ 29 straipsnio 2 dalį kreipimasis į teismą po vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Taigi teisme nagrinėjamas ginčas yra savarankiškas ir nereiškia ikiteismine tvarka Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje išnagrinėjus ginčą priimto sprendimo peržiūrėjimo instancine tvarka. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašoma iš esmės išnagrinėti tą patį ginčą, dėl kurio jau yra priimtas vartojimo ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančios institucijos sprendimas, t. y. ieškovė prašo atmesti atsakovų ikiteismine tvarka pareikštą ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos nutarimu patenkintą reikalavimą įpareigoti ieškovę pašalinti kokybės trūkumus. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiamo ginčo ribas tam tikra prasme apibrėžia atsakovų Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje inicijuojant vartojimo ginčą pareikšti reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje naujų, papildomų reikalavimų nei ieškovė, nei atsakovai nereiškė.
13. Atsakovai ikiteismine tvarka pareikštą reikalavimą ieškovei dėl butų kokybės trūkumų pašalinimo visų pirma kildino iš jų su ieškove ir trečiuoju asmeniu sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija savo pareigą pašalinti atsakovų įsigytų butų kokybės trūkumus, remdamasi argumentu, kad pagal ieškovės ir trečiojo asmens su atsakovais sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ji pardavė atsakovams tik žemės sklypus, ji nėra butų pardavėja, todėl nėra atsakinga už atsakovų įsigytų butų atitiktį kokybės reikalavimams. Byloje nekilo šalių ginčo dėl butų kokybės trūkumų egzistavimo, esminis šalių nesutarimas kilo dėl to, ar ieškovei apskritai taikytina atsakomybė dėl butų kokybės trūkumų. Taigi pagrindinis nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas yra dėl ieškovės teisių ir pareigų apimties pagal ieškovės, trečiojo asmens ir atsakovų sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, t. y. dėl ieškovės atsakomybės už butų kokybės trūkumus (ne)buvimo.
14. Iš 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės UAB „ITBS“ ir trečiojo asmens UAB „Kotedžų statyba“ su K. L. ir G. L., 2018 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės ir trečiojo asmens su A. F., ir 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos ieškovės ir trečiojo asmens su L. I., matyti, kad sutarčių įžanginėse dalyse ieškovė UAB „ITBS“ ir trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“ kartu vadinami Pardavėju, o parduodamas turtas – atitinkamas butas su terasa ir žemės sklypas – bendrai vadinamas Turtu (sutarčių 1.1 punktai). Sutarčių 5.9 punktuose nurodyta, kad Pardavėjo atstovas garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų parduodamo Turto trūkumų, dėl kurių Turto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam Pirkėjas jį ketina naudoti, arba dėl kurių Turto naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to Turto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Atsakovai, remdamiesi šiomis sutarčių nuostatomis, teigia, kad ieškovė kartu su trečiuoju asmeniu solidariai atsakinga už parduotų butų trūkumus, nes abu šie asmenys veikė kartu kaip Turto Pardavėjas, garantavo, kad nėra paslėptų Turto trūkumų, taigi ieškovė, kaip ir trečiasis asmuo, pagal sutartis prisiėmė ne tik žemės sklypų, bet ir butų pardavėjo teises bei pareigas.
15. Įvertinus atsakovų atsikirtimų į ieškinį argumentus, teigtina, kad atsakovai ieškovės solidariąją pareigą kartu su trečiuoju asmeniu pašalinti parduotų butų kokybės trūkumus grindžia pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatų lingvistiniu aiškinimu, taip pat aplinkybėmis, kad atsakovai yra vartotojai, t. y. silpnesnė sutarčių šalis, o ieškovė ir trečiasis asmuo juos suklaidino dėl savo prisiimtų teisių ir pareigų, be to, ieškovė ir trečiasis asmuo yra tarpusavyje susiję juridiniai asmenys, veikė suderintai, tačiau ieškovė nesąžiningai siekia išvengti atsakomybės.
16. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
17. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų nustatyta, kad visų trijų atsakovų butų, t. y. butų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo priklausė trečiajam asmeniui UAB „Kotedžų statyba“, kuri nuosavybės teisę įgijo 2017 m. spalio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-171012-01946 pagrindu (dėl butų, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir 2017 m. gruodžio 11 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-171211-02538 pagrindu (dėl buto (duomenys neskelbtini)). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „ITBS“ nebuvo atsakovų įsigytų butų savininkė, o trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“ buvo ne tik butų savininkė, bet ir statytoja.
18. Išanalizavus šalių sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių turinį matyti, kad, viena vertus, ieškovė ir trečiasis asmuo sutartyse bendrai įvardytos kaip Pardavėjas, kita vertus, kiekvienos iš pirkimo–pardavimo sutarčių 1.1.1 punkte taip pat yra atskirai nurodyti duomenys apie parduodamą butą, įskaitant duomenis apie buto savininką – UAB „Kotedžų statyba“ ir jos nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą (deklaraciją apie statybos užbaigimą), o 1.1.2 punkte – duomenys apie parduodamos žemės sklypo dalies savininką – UAB „ITBS“. Sutarčių 1.2 punkte dar kartą nurodyta, kad butas nuosavybės teise priklauso UAB „Kotedžų statyba“, o žemės sklypo dalis – UAB „ITBS“. Sutarčių 2.1 punkte įtvirtinta ne tik bendra parduodamo Turto kaina, bet ir atskirai buto bei žemės sklypo dalies kaina, be to, sutarčių 2.1.3 punkte šalys aiškiai susitarė dėl kainos sumokėjimo tvarkos, t. y. kad kaina už butą turi būti sumokama į trečiojo asmens UAB „Kotedžų statyba“ sąskaitą, o kaina už žemės sklypo dalį – į ieškovės UAB „ITBS“ sąskaitą. Įvertinus šias sąlygas visų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų kontekste nėra pagrindo teigti, kad ieškovė ir trečiasis asmuo pagal sutartis bendrai įsipareigojo kaip buto ir žemės sklypo pardavėjos, veikiančios suderintai ir prisiimančios bendras pareigas. Iš byloje pateiktų ieškovės atsakovams už parduotas žemės sklypų dalis išrašytų sąskaitų faktūrų, kuriose nurodyta sutartinė žemės sklypų dalių kaina, matyti, kad toks šalių susitarimas buvo vykdomas. Atsakovai nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nurodytos sutarčių sąlygos išdėstytos aiškiai ir nuosekliai, todėl nėra pagrindo manyti, kad jos galėjo būti klaidinančios. Be to, aplinkybę, kad atsakovai suprato, jog butų pardavėja yra trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“, patvirtina ir tai, kad dviejose iš trijų pirkimo–pardavimo sutarčių, t. y. atsakovų A. F. ir atsakovo G. L. sudarytose sutartyse, 5.11 punktuose yra užfiksuoti pirkėjų pastebėti butų kokybės trūkumai, kuriuos per nustatytą terminą įsipareigojo pašalinti būtent UAB „Kotedžų statyba“ savo lėšomis, o ne abi bendrovės kaip pardavėjos solidariai. Iš to taip pat darytina išvada, kad pirkėjai ne abi bendroves, o trečiąjį asmenį UAB „Kotedžų statyba“ identifikavo kaip butų statytoją ir pardavėją. Vadovaujantis pirmiau nurodytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios įpareigoja teismą nustatyti tikruosius šalių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties šalių elgesį ir kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad šalys sutartyse susitarė ir suprato, kad buto pardavėja yra trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“, o žemės sklypų pardavėja – ieškovė UAB „ITBS“. Vien tai, kad sutarčių įžanginėse dalyse UAB „Kotedžų statyba“ ir UAB „ITBS“ kartu vadinamos Pardavėju, sutartyse esant aiškiai nurodyta, kokį konkretų turtą parduoda kiekviena iš bendrovių, taip pat šalims susitarus dėl atsiskaitymo su kiekviena iš bendrovių atskirai už jų parduodamą turtą (atitinkamai butą ir žemės sklypo dalį), nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą.
19. Be to, nagrinėjamoje byloje atsakovai neneigė, kad butų nuosavybės teisė sudarant pirkimo–pardavimo sutartis priklausė trečiajam asmeniui UAB „Kotedžų statyba“. Pagal bendrąją taisyklę (išskyrus kelias išimtis, kurios šiai bylai neaktualios) pardavėju pagal pirkimo–pardavimo sutartį gali būti fizinis arba juridinis asmuo, kuris yra parduodamo daikto savininkas arba daiktą įgis ar sukurs ateityje (CK 6.306 straipsnio 1 dalis). Pardavėju negali būti laikomas asmuo, neturintis nuosavybės teisių į parduodamą daiktą, nesantis daikto savininko įgaliotas ir neturintis tam teisės pagal įstatymus; toks sandoris pagal daikto savininko, valdytojo arba pirkėjo ieškinį gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 6.307 straipsnio 1 dalis). Šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo atskleista, kad parduodamų butų savininkė yra trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“, jai buvo sumokėta kaina už atsakovų perkamus butus, taigi šiam asmeniui ir tenka pardavėjo pareigos, įskaitant pareigą garantuoti parduodamo daikto kokybę ir prisiimti atsakomybę už jo trūkumus (CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.327 straipsnis, 6.333–6.335 straipsniai).
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovų teiginys, jog pagal pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė ir trečiasis asmuo bendrai prisiėmė pareigas ir atsakomybę kaip viso turto – butų ir žemės sklypo dalių – pardavėjos, neturi teisinio pagrindo.
21. Teismas pripažįsta nepagrįstu ir atsakovų argumentą dėl solidariosios atsakomybės taikymo ieškovei ir trečiajam asmeniui CK 6.6 straipsnio pagrindu. Atsakovų teigimu, šiuo atveju konstatuotini ieškovės ir trečiojo asmens bendri veiksmai, todėl pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį jų solidarioji atsakomybė preziumuojama. Tačiau teismas pažymi, kad, esant sutartiniams santykiams, šalių tarpusavio teisių ir pareigų nustatymo klausimas spręstinas taikant sutarčių teisės normas, be kita ko, reglamentuojančias ir sutartinę atsakomybę. Klausimas dėl CK 6.6 straipsnio 3 dalies taikymo galėtų būti keliamas atsakovams įrodžius pirkimo–pardavimo sutarčių ribas peržengiančius ir savarankišką atsakomybės pagrindą sudarančius ieškovės ir trečiojo asmens bendrus veiksmus, kuriais atsakovams padaryta žala, tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovai tokių aplinkybių neįrodinėjo ir nereiškė reikalavimo taikyti ieškovei ir trečiajam asmeniui solidariąją deliktinę atsakomybę už bendrais veiksmais padarytą žalą.
22. Atsakovai ieškovės atsakomybę už parduotų butų trūkumus grindė ir tuo, kad ieškovė yra su trečiuoju asmeniu susijęs juridinis asmuo: ieškovės ir trečiojo asmens buveinių adresai sutampa, iš susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenų matyti, kad ieškovė iki butų pardavimo buvo prisiėmusi pareigas atsiskaityti už vandenį pagal butuose įrengtus skaitiklius su akcine bendrove „Vilniaus vandenys“, ieškovės direktorius J. K. siųsdavo laiškus atsakovams iš trečiojo asmens UAB „Kotedžų statyba“ elektroninio pašto, ieškovės ir trečiojo asmens siunčiamuose laiškuose būdavo nurodomas tas pats telefono numeris. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo pripažinti ieškovę butų statytoja ar pardavėja, taigi ir jos sutartinei atsakomybei už butų kokybės trūkumus atsirasti. Atsakovai šiomis aplinkybėmis remiasi kaip patvirtinančiomis ieškovės ir trečiojo asmens nesąžiningumą, tačiau nepaaiškina, kokiu pagrindu jos galėtų lemti ieškovės atsakomybę už butų trūkumus.
23. Iš byloje atsakovų pateiktų rašytinių įrodymų (UAB „Creditinfo Lietuva“ ataskaitų) matyti, kad pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu 100 procentų trečiojo asmens UAB „Kotedžų statyba“ akcijų savininkė buvo ieškovė UAB „ITBS“. CK 2.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyviui gali kilti subsidiarioji atsakomybė už juridinio asmens negalėjimą įvykdyti savo prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų. Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovai nereiškė reikalavimo taikyti ieškovei atsakomybę šios normos pagrindu, neįrodinėjo, kad trečiasis asmuo nepajėgus įvykdyti savo prievolių atsakovams dėl ieškovės nesąžiningų veiksmų. Atsakovai vienu iš atsikirtimo į ieškinį argumentų nurodo tai, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, o jos nesąžiningumą grindžia atsakomybės už parduotų daiktų trūkumus vengimu, tačiau neįrodinėja nesąžiningumo kaip atsakomybės atsiradimo pagrindo nei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nei pagal kitas CK įtvirtintas civilinės atsakomybes taisykles, tuo tarpu tam, kad būtų galima konstatuoti, jog atsakovė nesąžiningai vengia atsakomybės, turi būti nustatytas teisinis ir faktinis jos atsakomybės pagrindas, tačiau tokio pagrindo byloje nenustatyta.
24. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovų išdėstyti argumentai, nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovei tenka pareiga atsakyti pagal atsakovų pareikštą reikalavimą dėl jų butų trūkumų pašalinimo neatlygintinai. Atsakovai šioje byloje nereiškė reikalavimo dėl nesąžiningais veiksmais sukeltos žalos atlyginimo ar kitokio pobūdžio reikalavimo, kildinamo iš neteisėtų, nesąžiningų ieškovės ir trečiojo asmens veiksmų, nereikalavo taikyti ieškovei atsakomybę kaip trečiojo asmens akcininkei, atlikusiai nesąžiningus veiksmus, dėl kurių trečiasis asmuo negali įvykdyti savo prievolių atsakovams, ir tokių aplinkybių neįrodinėjo. Taip pat šioje byloje atsakovai nereikalavo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartis apsimestiniais sandoriais ir neįrodinėjo, kad tikroji butų savininkė ir pardavėja (statytoja) buvo ieškovė. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas jos nagrinėjimo ribų, kurias apibrėžia ieškinio reikalavimas ir jo pagrindas bei atsikirtimai į ieškinio reikalavimus. Vien tai, kad atsakovai šioje byloje nagrinėjamuose santykiuose su ieškove ir trečiuoju asmeniu yra vartotojai, nesudaro pagrindo teismui peržengti bylos nagrinėjimo ribas ir savo iniciatyva taikyti atsakovų galimai pažeistų teisių gynimo būdus, kurių jie neprašo taikyti.
25. Nustačius, kad atsakovams parduotų butų savininkė buvo trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“, o žemės sklypo dalių savininkė – ieškovė UAB „ITBS“, taip pat kad šalių sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse yra aiškiai nurodyta, jog parduodamų butų nuosavybės teisė priklauso trečiajam asmeniui UAB „Kotedžų statyba“, o ieškovė yra parduodamų žemės sklypų dalių savininkė, be to, pirkimo–pardavimo sutartyse atskirai nustatyta butų ir žemės sklypo dalių kaina bei atsiskaitymas už juos atskirai su ieškove bei trečiuoju asmeniu, pripažintina, kad pagal šalių sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ieškovė laikytina žemės sklypų pardavėja ir jai nekyla pareiga atsakyti pagal atsakovų reikalavimą dėl neatlygintino butų kokybės trūkumų pašalinimo. Taip pat byloje nenustatyta ir aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti ieškovę butų statytoja. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad butų statytoja buvo trečiasis asmuo UAB „Kotedžų statyba“. Remiantis tuo, ieškinys, kuriuo prašoma atmesti atsakovų reikalavimą įpareigoti ieškovę neatlygintinai pašalinti butų kokybės trūkumus, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas.
26. Teismas pažymi, kad šioje byloje nebuvo tikrinamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2021 m. gegužės 3 d. nutarimo Nr. 10E-1211 pagrįstumas ir teisėtumas, o šalių ginčas, perkeltas į teismą, savarankiškai išnagrinėtas iš esmės. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti formuluojama darant nuorodą į ikiteismine tvarka išnagrinėtą ginčą. Todėl teismas pakoreguoja ieškinio reikalavimo formuluotę, nekeisdamas juo reiškiamo reikalavimo esmės ir kvalifikuodamas jį kaip reikalavimą pripažinti, kad ieškovė nėra butų pardavėja pagal su atsakovais sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis, todėl jai netaikytina pareiga neatlygintinai pašalinti atsakovams parduotų butų trūkumus.
27. Kadangi ieškinio senaties termino taikymo klausimas šioje byloje nebeturi teisinės reikšmės, teismas dėl jo nepasisako. Teismas taip pat nepasisako dėl atsakovų argumentų, kuriais ginčijamas termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo pagrįstumas. Klausimas dėl termino atnaujinimo yra išspręstas teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi, ieškinys priimtas ir byla išnagrinėta iš esmės. CPK nuostatos nesuteikia teisės teismui dar kartą bylos nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl termino ieškiniui pareikšti atnaujinimo ir / arba užbaigti pagal priimtą ieškinį nagrinėjamą bylą nepriimant sprendimo dėl bylos esmės. Todėl termino atnaujinimo pagrįstumo klausimas po ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teisme nebegali būti keliamas ir nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
29. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, preliminariai įkainojo jį 1000 Eur ir sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio. CPK 86 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas. Bylos nagrinėjimo metu nekilo šalių ginčo dėl konkrečių butų trūkumų ir jų pašalinimo kainos, šios aplinkybės nebuvo įrodinėjamos. Nagrinėjamos bylos ginčo esmę sudarė klausimas, ar ieškovei kyla pareiga kaip butų pardavėjai pašalinti butų trūkumus, t. y. kilo klausimas dėl ieškovės pareigos pripažinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009). Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog byloje išnagrinėtas ginčas kvalifikuotinas kaip neturtinis, taigi už jį turėjo būti sumokėtas 88 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas jos sumokėtas 23 Eur žyminis mokestis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 5,75 Eur, o likusi žyminio mokesčio dalis – 65 Eur – lygiomis dalimis iš atsakovų priteistina valstybei, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 16,25 Eur (CPK 96 straipsnis).
30. Ieškovė patyrė 1137,40 išlaidų už advokato pagalbą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio. Dėl to ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas šių išlaidų atlyginimas, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 284,35 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Iš viso ieškovei priteistina iš atsakovų po 290,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (284,35 + 5,75).
31. Teismo patirtos 49,28 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis padalytos keturiems atsakovams, sudaro po 12,32 Eur, taigi viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovų lygiomis dalimis po 12,32 Eur (CPK 92 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „ITBS“ (j. a. k. 300582781) nėra buto su terasa, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal 2018 m. vasario 8 d. pirkimo–pardavimo sutartį, buto su terasa, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal 2018 m. vasario 9 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir buto su terasa, esančio (duomenys neskelbtini), pardavėja pagal 2018 m. rugpjūčio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl ji neturi pareigos neatlygintinai pašalinti šių butų trūkumus.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „ITBS“ (j. a. k. 300582781) iš atsakovo A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 10 ct), iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt Eur 10 ct), iš atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 10 ct) ir iš atsakovo V. I. (V. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 290,10 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 ct), iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 ct), iš atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 ct) ir iš atsakovo V. I. (V. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 16,25 Eur (šešiolika eurų 25 ct) bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atlyginimo. Išaiškinti atsakovams, kad žyminio mokesčio suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. F. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,32 Eur (dvylika eurų 32 ct), iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,32 Eur (dvylika eurų 32 ct), iš atsakovės L. I. (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,32 Eur (dvylika eurų 32 ct) ir iš atsakovo V. I. (V. I.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 12,32 Eur (dvylika eurų 32 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Lina Navickytė