Civilinė byla Nr. e2A-590-1092/2024

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00238-2023-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.8.2; 3.3.1.22

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

       N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

       2024 m. birželio 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), I. Č. ir Erikos Misiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Verslo balansas“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Verslo balansas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. Š., D. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Vakarų ekspresas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (toliau – ir ieškovė, LBAA) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti, jog atsakovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Verslo balansas“ (toliau – ir atsakovė) pažeidė ieškovės perimtas autoriaus teises, neteisėtai panaudodama ieškovės skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje, turinį; 2) priteisti iš atsakovės ieškovei 1 026,45 Eur žalos atlyginimą; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės procesinių dokumentų argumentai:

1.1.                      Atsakovės vadovė V. Š., atstovaudama atsakovei ir veikdama jos vardu bei duodama interviu laikraščiui „Vakarų ekspresas“, panaudojo LBAA žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje, turinį kaip savo mintis ir taip padarė ne vieną kartą. Žinutes sukūrė LBAA prezidentė D. Č., kuri su LBAA yra sudariusi 2020 m. sausio 3 d. sutartį dėl autorinio kūrinio panaudojimo ir turtinių teisių perleidimo (toliau – Sutartis), kuria įsipareigojo parengti autorinius kūrinius – Lietuvos ar ES teisės aktų, susijusių su mokesčiais ar buhalterine apskaita, pakeitimų apžvalgas ir įvertinimus ir perduoti juos publikavimui LBAA interneto svetainėje ar socialinių tinklų paskyroje. Pagal Sutartį D. Č. turtinės teisės buvo perleistos LBAA ribota apimtimi, t. y. naudoti LBAA tikslais, ir LBAA įsipareigojo užtikrinti, kad kūrinys bus naudojamas tik šia apimtimi. Atsakovė pasisavino D. Č. sukurtas žinutes (kūrinius), kurių autorines turtines teises yra perėmusi LBAA, ir jas naudojo kaip savo, todėl pažeidė autoriaus teises, perimtas LBAA, dėl to ieškovė sumokėjo D. Č. 1 000,00 Eur dydžio atlyginimą už publikaciją. Atsakovės vadovei išsiuntė pretenziją dėl autorių teisių pažeidimo, atsakovės paprašyta nutraukti bet kokį LBAA nario vykdomą LBAA priklausančių autorinių tekstų naudojimą, nenurodant LBAA šaltinio, ir susilaikyti nuo tokių veiksmų ateityje ir atlyginti LBAA iki 2022 m. birželio 30 d. ieškovės patirtą žalą, įskaitant ir teisines išlaidas, iš viso 1 242 Eur, atsakovė su pretenzija nesutiko ir žalos neatlygino.

1.2.                      Atsakovė pripažino faktus, jog publikacijoje, viešai paskelbtoje laikraštyje „Vakarų ekspresas“ ir (ar) portale www.ve.lt, nepateikė nuorodų į LBAA publikuotas žinutes „Facebook՚o“ paskyroje, todėl dar kartą tokios aplinkybės neturėtų būti įrodinėjamos ar kitaip ginčijamos šioje byloje.

1.3.                      Ieškovei nebuvo jokios pareigos atskirai informuoti LBAA narių, kad žinučių autorė yra D. Č., o tokių teisių perėmėja yra LBAA. Atsakovė nukopijavo LBAA žinučių turinį ir pristatė jas kaip savo, be LBAA leidimo ir be nuorodos į pirminį šaltinį. Ieškovė nebūtų privalėjusi mokėti iš viso jokios sumos D. Č., jei atsakovė nebūtų pažeidusi jos teisių, kurios yra saugomos tiek sutarties, tiek Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) prasme.

2.       Atsakovė MB „Verslo balansas“ ir trečiasis asmuo V. Š. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovės ir trečiojo asmens procesinių dokumentų argumentai:

2.1.                      Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė panaudojo ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje paskelbtas žinutes. Ieškovės „Facebook“ paskyroje paskelbtos žinutės nėra autorių teisių objektas.

2.2.                      Ieškovė nepatyrė žalos – autorinio atlyginimo sumokėjimas D. Č. šios bylos faktinių aplinkybių kontekste negali būti laikomas ieškovės patirta žala. Jei būtų daroma prielaida, kad atsakovė pažeidė ieškovės autoriaus teises ir ieškovė patyrė žalą, dėl jos atsiradimo yra kalta ir pati ieškovė, nes neinformavo atsakovės apie tai, kad negalima naudotis jos skelbiamomis žinutėmis, nenurodant autoriaus ir šaltinio. Be to, atsakovė nedelsiant po pretenzijos gavimo ištaisė pažeidimą – laikraščio „Vakarų ekspreso“ publikacijoje buvo paskelbta, kad viešai konsultuodama atsakovė rėmėsi ieškovės platinama žinute. Ši aplinkybė ir pačios ieškovės kaltė dėl žalos atsiradimo yra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės.

3.       Tretieji asmenys D. Č. ir UAB „Vakarų ekspresas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 19 d. sprendimu, be kita ko, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, jog atsakovė pažeidė ieškovės perimtas autoriaus teises, neteisėtai panaudodama ieškovės skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje, turinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 700,00 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų bei 3629,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai susiję su skundžiama sprendimo dalimi:

4.1.                      Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra paduotas ginant ieškovės, kuriai perleistos autorės D. Č. autorinės teisės, kaip skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje autorės, teises, kurios pagal ATGTĮ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra laikomos autorių teisių objektu. Žinučių autorystė nėra nuginčyta, nekelia abejonių ir yra įrodyta, todėl ieškovė laikytina autore ATGTĮ 6 straipsnio prasme.

4.2.                      Teismui nekilo abejonių, kad „Facebook՚o“ paskyroje publikuojamos žinutės yra ieškovės. Ieškovės publikuojamas žinutes be ieškovės ir autoriaus sutikimo, nenurodant pirminio šaltinio, atsakovės vadovė V. Š. panaudojo duodama interviu laikraščio „Vakarų ekspresas“ straipsniuose.

4.3.                      Teismas nusprendė, jog atsakovė neįrodė, kad turėjo teisę be ieškovės sutikimo naudoti ieškovės autorinį kūrinį – ieškovės publikuojamas žinutes „Facebook՚o“ paskyroje, todėl kūrinio naudojimas pripažįstamas neteisėtu ir atsakovė turi atlyginti padarytą turtinę žalą (ATGTĮ 15 straipsnio 2 dalis).

4.4.                      Teismas sprendimo 56 punkte pažymėjo, kad nustatant ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį remiamasi kriterijais, kurie numatyti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje numatytai kompensacijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 išaiškinta, kad labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. LBAA narystės nuostatų 10 punkte numatyta, jog LBAA nariai – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris dar neturi profesionalaus buhalterio vardo, tačiau siekia jį gauti, kelia kvalifikaciją, laikosi etikos kodekso bei moka nario mokestį, o nuostatų 15.2 punktas numato LBAA narių pareigą laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso (toliau – BPEK). LBAA ir jos nariams keliami aukšti doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartai ir reikalavimai. Bet koks jų pažeidimas laikomas esminiu pažeidimu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA. Aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama BPEK nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslo subjektas, veikiantis mokesčių ir apskaitos tvarkymo srityje, kuriam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, ir, kaip nurodė pati atsakovė, gaunama informacija tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), tiek ir iš ieškovės viešai „Facebook՚o“ paskyroje skelbiamų pranešimų ar organizuojamų mokymų, yra atsakovės žinių dalis, todėl atsakovei, esant profesionaliu rinkos dalyviu, turėjo kilti klausimai dėl ieškovės publikuojamų žinučių autorystės, o padarytas pažeidimas vertinamas kaip padarytas turint pareigą suprasti ir įvertinti aplinkybes, jog ieškovės žinučių naudojimas be autoriaus leidimo bei be nuorodų ir šaltinio į žinutes nurodymo, sudarytų pagrindą pripažinti autoriaus teisių pažeidimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Verslo balansas“ prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą, pašalinant iš sprendimo motyvuojamosios dalies 56 punkto motyvą, kad bet koks LBAA nariams keliamų aukštų doro, sąžiningo, profesionalus elgesio standartų ir reikalavimų pažeidimas laikomas esminiu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA, ir kad aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama BPEK nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo; patenkinus apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1.                      Prašomi panaikinti skundžiamo sprendimo motyvai yra nepagrįsti. Atsakovės narystės LBAA panaikinimo klausimas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byloje nebuvo įrodinėjamos su BPEK ar kito elgesio standartus LBAA nariams nustatančio teisės akto pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės. Tokios aplinkybės ir atsakovės narystės asociacijoje panaikinimo teisėtumo klausimas yra sprendžiamas kitoje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-3615-1169/2023. Ta byla šiuo metu yra sustabdyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi, iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje civilinėje byloje. Būtent toje Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bus vertinama, ar atsakovė dėl skundžiamame sprendime konstatuotų ieškovės autoriaus teisių pažeidimų ir su tuo susijusių aplinkybių buvo pagrįstai ir teisėtai pašalinta iš ieškovės narių, t. y. ar šis jos padarytas pažeidimas buvo esminis ir ar dėl jo atsakovė buvo pagrįstai pašalinta iš ieškovės narių. Šioje byloje BPEK, kurio esminį pažeidimą nustatė teismas, net nebuvo pateiktas į bylą, todėl teismas negalėjo nuspręsti dėl jo kaip ieškovės nariams taikomo jų elgesio standartus reglamentuojančio teisės akto pažeidimo. Akivaizdu, kad teismas šiuo atveju suklydo ir ši klaida turi būti ištaisyta, pašalinant minėtą motyvą iš sprendimo.

5.2.                      Pašalinti ginčijamą motyvą iš sprendimo, nepaisant to, kad sprendimo rezoliucinė dalis neskundžiama, yra būtina, nes antraip ši teismo nepagrįstai konstatuota aplinkybė apie esminį BPEK pažeidimą, sudariusį pagrindą panaikinti atsakovės narystę asociacijoje, taps prejudiciniu faktu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, o tai nepagrįstai apribos atsakovės teisę ginti savo pažeistas teises dėl galbūt nepagrįsto ir neteisėto atsakovės pašalinimo iš narystės ieškovės asociacijoje.

5.3.                      Skundžiamas teismo motyvas yra ne tik nepagrįstas, bet ir perteklinis. Teismo išvadai apie atsakovės kaltės formą, laipsnį ir dydį pagrįsti visiškai pakako motyvo apie jai kaip verslo subjektui keliamus didesnius rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimus, tai, be kita ko, byloje įrodinėjo ieškovė, o tuo tarpu BPEK pažeidimo ieškovė neįrodinėjo.

6.       Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė LBAA prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą su visais jame išdėstytais motyvais, taip pat priteisti iš atsakovės LBAA naudai visas apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

6.1.                      Teismas turėjo ir galėjo atsižvelgti ir į BPEK įtvirtintų principų taikymą, tokių principų privalomą laikymąsi buhalterių ir (ar) auditorių veikloje. Pati atsakovė kartu su dubliku pateiktame rašte detalizavo LBAA teisės aktų nuostatas, kuriose, be kita ko, kalbama apie pareigą laikytis BPEK nuostatų, o atsakovės pateiktuose nuostatuose nurodoma, jog LBAA tikrieji nariai ir nariai privalo laikytis BPEK nuostatų. Be to, teismas pasisakė tik tiek, kiek tai buvo susiję su atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės sąlygomis.

6.2.                      Atsakovės pateikto skundo teisinis pagrindas, kaip vienas iš apeliacinio skundo elementų, nėra tinkamai suformuluotas. Atsakovės nurodoma teisminė praktika nėra aktuali precedentiniu atžvilgiu nagrinėjamame ginče, o kito teisinio pagrindo atsakovė nenurodė.

6.3.                      Tai, kad teismas turėjo teisę atsižvelgti ir į atsakovei keliamus etikos reikalavimus, patvirtina ir tas faktas, jog byloje dėl žalos atlyginimo priteisimo teismas turi teisę atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, reikšmingas nustatant žalos padarymo faktą ir jos dydį. ATGTĮ 77 straipsnio 6 punkte nustatyta teisė reikalauti atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas, o 7 punkte – teisė reikalauti sumokėti kompensaciją. Abu šie teisių gynimo būdai detaliau reglamentuoti ATGTĮ 83 straipsnyje, kurio 2 dalyje nurodyta, kad, nustatydamas dėl šio įstatymo saugomų teisių pažeidimo faktiškai atsiradusios žalos (nuostolių) dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo esmę, padarytos žalos dydį, autoriaus teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių subjekto negautas pajamas, turėtas išlaidas, kitas svarbias aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

apeliacinis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta. 

8.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė apeliacine tvarka neskundžia pirmosios instancijos teismo išnagrinėtos bylos rezultato (pripažinto atsakovės padaryto ieškovės perimtų autoriaus teisių pažeidimo ir priteisto žalos atlyginimo). Todėl teisėjų kolegija dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu išnagrinėto šalių ginčo esmės plačiau nepasisako (CPK 320 straipsnis).

Dėl sprendimo motyvų prejudicinės galios

10.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, be kita ko, pripažino, jog atsakovė pažeidė ieškovės perimtas autoriaus teises, neteisėtai panaudodama ieškovės skelbiamų žinučių, publikuojamų ieškovės „Facebook՚o“ paskyroje, turinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 700,00 Eur žalos atlyginimą. Teismas skundžiamo sprendimo 56 punkte nurodė: „Nustatant ieškovei priteistinos turtinės žalos dydį remiamasi kriterijais, kurie numatyti ATGTĮ 83 straipsnio 4 dalyje numatytai kompensacijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-270-687/2017 išaiškinta, kad labiausiai kompensacijos (nuostolių pagal įstatymą) dydį lemia pažeidėjo kaltė. Nuo skolininko kaltės formos, laipsnio ir kitų su skolininko kalte susijusių svarbių bylos aplinkybių priklauso kompensacijos dydis. Sprendžiant klausimą dėl kaltės atsižvelgiama į kaltės sampratą, t. y. į apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio standartą. LBAA narystės nuostatų 10 punkte numatyta, jog LBAA nariai – tai fizinis ar juridinis asmuo, kuris dar neturi profesionalaus buhalterio vardo, tačiau siekia jį gauti, kelia kvalifikaciją, laikosi etikos kodekso bei moka nario mokestį, o nuostatų 15.2 punktas numato LBAA narių pareigą laikytis Buhalterių profesionalų etikos kodekso. LBAA ir jos nariams keliami aukšti doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartai ir reikalavimai. Bet koks jų pažeidimas laikomas esminiu pažeidimu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA. Aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama Kodekso nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo. Pažymėtina, kad atsakovė yra verslo subjektas, veikiantis mokesčių ir apskaitos tvarkymo srityje, kuriam keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, ir kaip nurodė pati atsakovė gaunama informacija tiek iš VMI prie LR FM, tiek ir iš ieškovės viešai „Facebook“ paskyroje skelbiamų pranešimų ar organizuojamų mokymų, yra atsakovės žinių dalis, todėl atsakovei, esant profesionaliu rinkos dalyviu, turėjo kilti klausimai dėl ieškovės publikuojamų žinučių autorystės, o padarytas pažeidimas vertinamas kaip padarytas turint pareigą suprasti bei įvertinti aplinkybes, jog ieškovės žinučių naudojimas be autoriaus leidimo bei be nuorodų ir šaltinio į žinutes nurodymo, sudarytų pagrindą pripažinti autorinių teisių pažeidimą“.

11.       Atsakovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad bet koks LBAA nariams keliamų aukštų doro, sąžiningo, profesionalus elgesio standartų ir reikalavimų pažeidimas laikomas esminiu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA, ir kad aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama BPEK nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo. Pasak atsakovės, jos narystės LBAA panaikinimo klausimas nebuvo šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl byloje nebuvo įrodinėjamos su BPEK ar kito elgesio standartus LBAA nariams nustatančio teisės akto pažeidimais susijusios faktinės aplinkybės, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pertekliniai ir taps prejudiciniu faktu kitoje civilinėje byloje. Teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovės argumentus kaip nepagrįstus.

12.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, tais atvejais, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados ir išdėstyti motyvai savarankiškai, t. y. nepriklausomai nuo teismo sprendimo rezoliucinės dalies konkrečioje byloje, daro poveikį byloje dalyvaujančių asmenų teisėms ar pareigoms, jų teisiniam statusui ir gali jiems sukurti teisinius padarinius ateityje, byloje dalyvaujančiam asmeniui turėtų būti suteikta galimybė kvestionuoti procesinio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies išvadas (motyvus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238-915/2015; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135-686/2017).

13.       Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14.       Kasacinio teismo praktikoje yra išskiriamos tokios CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo sąlygos: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-125-687/2019).

15.       Taigi viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vadinasi, vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017, 31 punktas; 2024 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-43-421/2024, 42 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės LBAA ieškinį atsakovei dėl ieškovės perimtų autoriaus teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismo nurodymas, jog „LBAA ir jos nariams keliami aukšti doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartai ir reikalavimai. Bet koks jų pažeidimas laikomas esminiu pažeidimu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA. Aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama Kodekso nuostatų, padarė esminį pažeidimą, t. y. neteisėtai panaudojo LBAA paskelbtas žinutes ir jas pristatė kaip savo“, teisėjų kolegijos vertinimu, buvo pirmosios instancijos teismo įžvalga (pasvarstymas) dėl LBAA ir jos nariams keliamų aukštų doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartų ir reikalavimų, o ne teismo išvada dėl šioje byloje dalyvaujančių asmenų teisių ir pareigų. Klausimai, ar bet koks aukštų standartų pažeidimas laikomas esminiu LBAA nuostatų pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti narystę LBAA, ar atsakovė padarė esminį BPEK pažeidimą, nepateko į ieškovės ieškiniu apibrėžto ginčo ribas ir nebuvo šios bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalyku. Pirmosios instancijos teismo sprendime šiais klausimais nėra savarankiškos reikšmingų aplinkybių ir teisės šaltinių analizės ir vertinimo. Teismas šiuo atveju iš esmės tik perrašė ieškovės dubliko 31–32 punktuose išdėstytus teiginius. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, toks pirmosios instancijos teismo pasisakymas nagrinėjamu atveju neturi teisinės (prejudicinės ar precedentinės) reikšmės ir šalims nesukelia jokių teisinių pasekmių už šios bylos ribų. Šis pirmosios instancijos teismo pasisakymas – tai obiter dictum, t. y. tai, kas teismo sprendime pasakyta tarp kitko, argumentas, kuris neturi lemiamos reikšmės, todėl jis nėra privalomas ir neturi prejudicinės galios (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-511-467/2022, 53 punktas ir jame nurodyta praktika)

17.       Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo motyvai, kad bet koks LBAA nariams keliamų aukštų doro, sąžiningo, profesionalaus elgesio standartų ir reikalavimų pažeidimas laikomas esminiu, kuris, be kita ko, sudaro pagrindą ne tik ginti pažeistas teises, bet ir panaikinti narystę LBAA, ir kad aptariamu atveju atsakovė, nepaisydama BPEK nuostatų, padarė esminį pažeidimą, neturi teisinės (prejudicinės ar precedentinės) reikšmės ir šalims nesukelia teisinių pasekmių už šios bylos ribų, todėl iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies nešalintini. Atsakovės teisė į apeliaciją neapima jos teisės reikalauti pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies to, kas teismo sprendime pasakyta tik tarp kitko (obiter dictum) ir nesukelia šalims teisinių padarinių už nagrinėjamos bylos ribų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

18.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos.

19.       Ieškovė LBAA už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 720,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2024 m. balandžio 9 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, PVM sąskaitą faktūrą ir bankinio pavedimo išrašą). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, šios ieškovės patirtos 720,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovės MB „Verslo balansas“.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Verslo balansas“ 720,00 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovei Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai.