Civilinė byla Nr. 2S-1657-881/2018

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01785-2016-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.5.24

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Č. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-47-981/2018 pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo, kiti suinteresuoti asmenys: J. V. ir L. M., kuria prašymas patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Antstolė T. G. kreipėsi į teismą su 2016 m. gruodžio 1 d. pareiškimu Dėl teismo sprendime nurodytų pasekmių taikymo Nr. 3.5.-S037194, kuriuo prašė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalies pagrindu spręsti klausimą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime Nr. 2-5-371/2010 nurodytų pasekmių taikymo. Pareiškime nurodė, kad 2014 m. vasario 3 d. antstolei pateiktas vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-5-371/2010 dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime nurodyto įpareigojimo atlikti veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo, pagal kurį pradėta vykdomoji byla Nr. 0045/14/00246. Minėtu teismo sprendimu skolininkas Č. G. buvo įpareigotas per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti išieškotojų L. M. ir J. V. teisės pažeidimus ir atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. Sprendime taip pat nurodyta, kad, Č. G. neįvykdžius šio reikalavimo, išieškotojos turi teisę atlikti šiuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo Č. G. lėšomis. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 21 d. Išieškotojos J. V. 2016 m. spalio 27 d. raštu pateiktos informacijos pagrindu antstolei 2016 m. lapkričio 30 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. ir patikrinus, ar yra atlaisvintas pravažiuojamasis keliais, vedantis prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r., pagal jo naudojimo parametrus, nurodytus Eišiškių miesto LTD vykdomojo komiteto 1978 m. gruodžio 7 d. sprendimo ir prie jo pridėtos schemos iki užtvėrimo, ir apžiūrėjus kelią vietoje, 2016 m. gruodžio 1 d. surašytas Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas Nr. 3.5.-S037194, kuriuo konstatuota, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas visa apimtimi. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi antstolės pareiškimą patenkino – pritaikė Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2010 m. sausio 5 d. civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010, nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. leido ieškovėms L. M. ir J. V. pašalinti jų teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie ieškovių namų valdos, esančios Šalčininkų r. (duomenys neskelbtini), skolininko Č. G. lėšomis bei išieškoti iš jo šiems veiksmas atlikti reikiamas lėšas.
3. Teismas konstatavo, kad teismo sprendimas, įpareigojantis suinteresuotą asmenį (skolininką) Č. G. pašalinti išieškotojų teisių pažeidimus ir atlaisvinti kelią, vedantį prie jų namų valdos, yra įsiteisėjęs ir turi būti vykdomas (CPK 18 straipsnis).
4. Teismas nurodė, kad suinteresuoto asmens (skolininko) Č. G. skundas dėl antstolės T. G. 2016 m. gruodžio 1 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akto Nr. 3.5-S037194 bei 2016 m. lapkričio 30 d. Patikrinimo nuvykus į vietą akto Nr. 3.11.-V018376 teisėtumo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 12 d. Be to, kad suinteresuotas asmuo Č. G. kvestionavo minėtus antstolės T. G. aktus, kurių teisėtumas nėra nuginčytas, 2018 m. vasario 13 d. prašyme atidėti teismo posėdį jis nepagrįstai nurodo, kad sprendžiamas klausimas yra susijęs su jam nuosavybės teise priklausančiu geriamojo vandens šuliniu, kadangi klausimas dėl šio šulinio yra išnagrinėtas Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime, kuriame nustatyta, kad iki 2008 m. balandžio mėnesio šulinio vietoje buvo tik gręžinys, bei Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartimi, kurioje, be kita ko, išaiškinta, „<...> kad iš schemos, pridėtos prie 1978-12-07 sprendimo Nr. 68 matyti, kad šulinys buvo tuo metu, kai vykdomasis komitetas nusprendė nutiesti kelią, bei atsakovo pateiktame 1987 m. gen plane taip pat nurodyta, kad šulinys rekonstruojamas ir niekam jis netrukdė. Taip pat konstatuota, jog ginčo kelias yra egzistuojantis objektas, įrengtas Eišiškių miesto LDT vykdomojo komiteto 1978-12-07 sprendimo ir prie jo pridėtos schemos pagrindu ir pagal faktinę padėtį, nustatytą pirmosios instancijos teismo, nuvykus į vietą <...>“.
5. Taigi teismas sprendė, kad antstolė T. G. nustačiusi, jog Č. G. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5-371/2010 nustatyto įpareigojimo atlaisvinti pravažiuojamąjį kelią, vedantį prie namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Šalčininkų r. sav., neįvykdė, apie ką liudija vykdomojoje byloje esančios fotonuotraukos, pagrįstai priėmė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, 2016 m. gruodžio 1 d. neįvykdymo aktą Nr. 3.5-S037194 (CPK 771 straipsnis), kuris teismui sudaro pagrindą patenkinti antstolės pareiškimą ir taikyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendime numatytas teismo sprendimo neįvykdymo pasekmes.
6. Teismas nurodė nenustatęs jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio prašomos poveikio priemonės negalėtų būti taikomos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo Č. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, prijungti prie bylos kartu su atskiruoju skundu pateikiamus rašytinius įrodymus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas apsiribojo formaliu teiginio iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies perrašymu, nepritaikydamas jos tarp šalių esamiems faktiniams santykiams. Be to, nors skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo nenustatęs aplinkybių, dėl kurių antstolio prašymas taikyti poveikio priemones negali būti tenkinamas, teismas nevertino ir nepasisakė dėl faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu, jos įtakos ginčo teisiniams santykiams.
2. Teismo posėdžio metu išieškotojų atstovė paaiškino, kad 2015 m. sausį išieškotojos įvykdė teismo sprendimą nuimdamos šulinio viršutinę dalį. Tai rodo, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka antstolės akte fiksuotos situacijos, todėl teismas privalėjo nuodugniai nustatyti naują situaciją, visas faktines bylos aplinkybes bei jų įtaką ginčo teisiniams santykiams.
3. Teismas nevertino Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8-607/2017 nustatytų prejudicinių aplinkybių šiam ginčui.
4. Po šulinio viršutinės dalies nuėmimo kompetentingų institucijų buvo nustatyta, kad tokiais veiksmais buvo pažeistos apelianto ir kitų šulinio bendraturčių teisės naudotis šuliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu, kas tiesiogiai pažeidė 2010 m. sausio 5 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinime įtvirtintus imperatyvus. Šiai dienai Šalčininkų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 dėl savininkų teisių gynimo pagal apelianto ir kitų šulinio bendraturčių ieškinį atsakovei J. V..
5. Nustačius, kad byloje galimai egzistuoja aplinkybės, dėl kurių antstolės prašomos poveikio priemonės negali būti taikomos, byloje tikslingiau būtų teikti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba netgi priimti nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo, kas sutaupytų laiko visoms bylos šalims. Neįvertinęs minėtų aplinkybių teismas CPK 771 straipsnio 2 dalies normą pritaikė formaliai, užprogramuodamas tarp šalių ateities ginčus.
6. Teismas, nagrinėdamas bylą, negalėjo nežinoti, kad byloje nagrinėjami klausimai dėl veiksmų atlikimo geriamojo vandens šulinio atžvilgiu. Teismo sprendimas negali būti įvykdomas pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatų, priešingu atveju būtų paneigta šulinio savininkų nuosavybės teisė. Teismas, nagrinėdamas bylą, privalėjo daryti nuorodas į akto tekstą, siekdamas tinkamai pritaikyti teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes. Teismui to nepadarius, kyla abejonių, kad išieškotojai atliks veiksmus, išeinančius už teismo sprendimo ribų. Šių apelianto abejonių pagrįstumą ir realumą patvirtina civilinės bylos Nr. e2-1757-419/2018 medžiaga. Visos šios aplinkybės taip pat yra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, ir jas teismas privalėjo nustatyti bei įvertinti.
7. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku dėl antstolio tolesnio dalyvavimo atliekant vykdomuosius veiksmus. Antstolio dalyvavimas privalėjo būti pripažintas būtinu tiek nagrinėjant šią bylą, tiek ateityje atliekant vykdomuosius veiksmus, siekiant užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisių bei pareigų pusiausvyrą.
8. Teismas atsainiai išnagrinėjo bylą, neskyrė esminių bylos terminų – šulinio nuo gręžinio, dėl ko esminiai skundžiamos nutarties motyvai yra nepagrįsti ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Vykdomu teismo sprendimu apeliantas buvo įpareigotas pašalinti visų be leidimo atliktų veiksmų rezultatą, be kita ko, nuimti rekonstrukcijos metu savavališkai pastatytą šulinio viršutinę dalį, tačiau tai niekaip nedaro šulinio neteisėto ar paneigia jo buvimą iki 2008 metų, kaip šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje išaiškino teismas. Be to, teismo sprendimu pašalinti be leidimo atliktus šulinio rekonstrukcijos padarinius buvo įpareigotas tik apeliantas, o kitiems šulinio bendraturčiams ieškinys buvo atmestas. Teismui tinkamai nustačius ir kvalifikavus šias aplinkybes, klausimų dėl šulinio, kaip statinio, buvimo, teisėtumo ir pan. net nebūtų kilę.
9. Teismas, neatidėjęs bylos nagrinėjimo dėl apelianto ligos, nesužinojo ir todėl nevertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. Ik-1604-331/2012 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A858-2642/2012 aptartų prejudicinių aplinkybių nagrinėjamai bylai.
10. Byloje sprendžiant veiksmų atlikimo šulinio atžvilgiu klausimus į bylą privalėjo būti įtraukti ir kiti šulinio bendraturčiai, nes išieškotojams iš esmės leidžiama atlikti veiksmus pastarųjų nuosavybės atžvilgiu. Nesuteikus jiems teisės pasisakyti, buvo pažeista jų teisė į teisminę gynybą. Juo labiau kad L. M., nors nėra vykdomosios bylos šalis, byloje dalyvavo.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė T. G. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Visų instancijų teismai, išnagrinėję bylas dėl apelianto įpareigojimo atlaisvinti įvažiavimą, neįžvelgė galimų apelianto teisių pažeidimo, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų daryti sprendimo įvykdymą neįmanomą.
2. Apelianto argumentas, kad vykdant teismo sprendimą, t. y. po šulinio viršutinės dalies nuėmimo, būtų pažeistos apelianto ir kitų šulinio bendraturčių teisės naudotis šuliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu, teisiškai nereikšmingas. Apeliantui manant, kad jo teisės yra pažeistos, jis turi teisę kreiptis dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (CPK 284 straipsnis).
3. Apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas.

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys J. V. ir L. M. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apelianto prašymo dėl naujų įrodymų priėmimo. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas negalėjo kitaip suformuluoti skundžiamos nutarties rezoliucinės dalies, nes jis apribotas 2010 m. sausio 5 d. sprendimo rezoliucinės dalies turinio, kurio esmė neturi būti keičiama, iškreipta ir kt.
2. Teigdamas, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka antstolės akte fiksuotos situacijos, apeliantas nepateikia jokių įrodymų patvirtinti šį teiginį. Pats būdamas pasyvus procese, apeliantas dabar bando pasiteisinti ir įrodinėjimo pareigą primesti teismui, nors teismas apie tam tikrų aplinkybių buvimą/ nebuvimą gali spręsti tik iš šalių teikiamų įrodymų, paaiškinimų ir kt.
3. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. sprendimas skundžiamai nutarčiai jokios įtakos neturi, nes antstolės 2016 m. gruodžio 1 d. akte yra užfiksuota padėtis be šulinio viršutinės dalies. Akte konstatuota, kad teismo sprendimo apeliantas visa apimtimi neįvykdė. Tokia padėtis išlieka iki šiol.
4. Jokių įrodymų, patvirtinančių ryšį tarp šulinio viršutinės dalies nuėmimo ir vandens kokybės, apeliantas nepateikė. Prie atskirojo skundo pridėti 2015 m. vasario mėn. vandens tyrimo aktai yra šiai bylai jokios reikšmės neturintys dokumentai, nes bylos esmė yra teismo sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymas, o ne šulinio vandens kokybė. Be to, šiuos dokumentus apeliantas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui.
5. Apelianto inicijuota civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 neturi jokios įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
6. Priešingai nei teigia apeliantas, teikti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ar netgi priimti nutartį dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo nėra jokių prielaidų. Esant nuimtai šulinio viršutinei daliai, beliko tik uždengti angą metaliniu dangčiu. Tai yra elementarus veiksmas, ir kalbėti apie negalimumą jį atlikti yra nelogiška. Todėl teismas teisingai konstatavo, kad nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių antstolio prašomos poveikio priemonės negalėtų būti taikomos.
7. Apelianto teiginys apie kelių šeimų aprūpinimą vandeniu yra smarkiai hiperbolizuotas, nes šulinyje vandens praktiškai nėra, o šulinio imitacija iki nuėmimo tenkino tik G. šeimos ambicijas, bet ne poreikius vandeniui. Be to, veiksmų pobūdis šulinio atžvilgiu yra nurodytas įsiteisėjusiame teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinime, o išieškotojų veiksmai ir jų (ne)atitikimas higienos normoms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
8. Teismas tenkino antstolės paduotą pareiškimą, o tai savaime preziumuoja antstolio dalyvavimą vykdymo procese.
9. Teorija apie šulinio ir gręžinio skirtumus neturi jokios reikšmės teismo sprendimo vykdymui, juo labiau kad visur kalbama apie šulinį, o ne gręžinį.
10. Apeliantas bando revizuoti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 5 d. sprendimą.
11. Skundžiama nutartimi buvo išspręstas kelio į išieškotojų sodybą atlaisvinimo, o ne šulinio naujos statybos klausimas.
12. Apelianto nurodytų bylų ir šios bylos įrodinėjimo dalykai visiškai skirtingi, skiriasi ir byloje dalyvaujančių asmenų sąrašas, todėl tarp jų nėra prejudicinio ryšio.
13. Tiek V. G., tiek A. G. tapo šulinio savininkais jau vykstant teismo sprendimo vykdymo procesui. Taigi šulinio perleidimo metu jis jau buvo apsunkintas įpareigojimu, todėl teismo sprendimo vykdymas yra privalomas ir naujiems bendraturčiams. Be to, nuogąstavimai dėl V. G. neišklausymo teisme yra tik formalumas, nes jis neturi ką pasakyti, kita vertus, būdamas apelianto atstovas, galėjo pasisakyti ir kaip bendraturtis.
14. Apeliantas klysta teigdamas, kad L. M. nėra vykdomosios bylos šalis. Kita vertus, šios apelianto nepagrįstos abejonės nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos teismo sprendime nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės (CPK 771 straipsnis).
12. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, apsiribojo formaliu teismo sprendimo rezoliucinės dalies teiginio perrašymu, nepritaikydamas jo šalių faktiniams santykiams; nors ir nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolio prašymas taikyti poveikio priemones negalėtų būti tenkinamas, nevertino faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu.
13. CPK 771 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, <...>, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, <...>, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime <...> nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų.
14. Taigi, pagal CPK 771 straipsnį, teismas taiko būtent teismo sprendime nurodytas jo neįvykdymo pasekmes, todėl apelianto argumentas, kad teismas formaliai perrašė atitinkamą teiginį iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, neįrodo skundžiamos nutarties neteisėtumo ar nepagrįstumo, nes, nustatęs teismo sprendimo neįvykdymo faktą, teismas negali taikyti kitokių, nei nurodyta pačiame sprendime, sprendimo neįvykdymo pasekmių.
15. Nors apeliantas taip pat tvirtina, kad teismas neįvertino faktinės situacijos, buvusios skundžiamos nutarties priėmimo metu, įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad faktinė situacija yra pasikeitusi ir nebeatitinka užfiksuotos antstolės akte, kitaip tariant, kad teismo sprendimas yra įvykdytas, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad sprendimo neįvykdymo aktas, kuriuo vadovaudamasis teismas priėmė skundžiamą nutartį, surašytas 2016 m. gruodžio 1 d., o apeliantas remiasi 2015 metų sausio mėnesį atliktais išieškotojų veiksmais.
16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad teismo sprendime nurodytos jo neįvykdymo pasekmės negali būti taikomos.
17. Apelianto argumentai, kad šulinio viršutinės dalies nuėmimas pažeidė apelianto ir kitų šulinio bendraturčių teises naudotis šuliniu bei jame esančiu geriamuoju vandeniu; kad Šalčininkų rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1757-419/2018 pagal apelianto ir kitų šulinio bendraturčių ieškinį atsakovei J. V. dėl savininkų teisių gynimo, nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Kaip teisingai nurodo kiti suinteresuoti asmenys, sprendimo neįvykdymo pasekmės (kartu veiksmai, kuriuos galima atlikti su šuliniu) yra nurodytos įsiteisėjusiame teismo sprendime (ir jį aiškinančioje nutartyje), todėl negali būti revizuojami ar ginčijami sprendžiant teismo sprendimo neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnį.
18. Dėl tų pačių priežasčių teismas atmeta kaip nesusijusius su nagrinėjamos bylos dalyku apelianto argumentus, kad teismas, nagrinėdamas teismo sprendimo neįvykdymo klausimą, turėjo taikyti Lietuvos higienos normos HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“ nuostatas. Apelianto abejonės, kad vykdydamos teismo sprendimą išieškotojos gali atlikti veiksmus, viršijančius tai, kas leidžiama pagal teismo sprendimą, nėra savarankiškas pagrindas netaikyti teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių, juo labiau kad šios pasekmės yra taikomos tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimo pirma neįvykdo pats skolininkas (nagrinėjamu atveju – apeliantas).
19. Nors apeliantas taip pat teigia, kad teismas turėjo atsižvelgti į kitose apelianto nurodytose bylose nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad apelianto cituojamos kitų teismų procesinių sprendimų ištraukos nepagrindžia tarp nagrinėjamos bylos ir kitų bylų egzistavus prejudicinį ryšį, todėl šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
20. Apelianto teiginiai, kad teismas neskyrė šulinio nuo gręžinio, kad teismo sprendimu (tik) apeliantas buvo įpareigotas pašalinti be leidimo atliktų šulinio rekonstrukcijos darbų padarinius, tačiau tai nedaro šulinio neteisėto ir (ar) nepaneigia jo buvimo iki 2008 metų, nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad teismo sprendimas nėra įvykdytas pilna apimtimi, ir kad teismas skundžiama nutartimi pritaikė teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, t. y. priėmė teisėtą ir pagrįstą pagal CPK 771 straipsnį nutartį.
21. Kaip minėta, nagrinėdamas antstolio pagal CPK 771 straipsnį pateiktą pareiškimą taikyti teismo sprendime nurodytas sprendimo neįvykdymo pasekmes, teismas patikrina, ar skolininkas įvykdė teismo sprendimą, ar teismo sprendime nurodytos šio sprendimo neįvykdymo pasekmės ir ar yra antstolio surašytas specialios formos sprendimo neįvykdymo aktas. Nustatęs šias sąlygas, teismas priima nutartį taikyti neįvykdytame teismo sprendime nurodytas pasekmes, jokių kitų teisės klausimų teismas pagal CPK 771 straipsnį nesprendžia. Todėl apelianto argumentai, kad į bylos nagrinėjimą turėjo būti įtraukti kiti šulinio bendraturčiai, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti, nes byloje buvo sprendžiamas būtent apelianto neįvykdyto teismo sprendimo vykdymo (teismo sprendime nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo) klausimas.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas antstolės pareiškimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
24. Teismas netenkina apelianto prašymo priimti kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus, nes dėl šioje nutartyje išdėstytų motyvų sprendžia, kad jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
25. Remdamasis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, teismas priteisia iš apelianto solidariai suinteresuotiems asmenims J. V. ir L. M. 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuoto asmens Č. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai suinteresuotiems asmenims J. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 275 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                     Vilija Mikuckienė