Administracinė byla Nr. I-4-561/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02616-2010-1

                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 1.38; 3.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, dalyvaujant pareiškėjos atstovui Piotrui Orlovui, atsakovo atstovams Airinei Dobužinskienei ir Ramūnui Rakauskui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Juliui Jasaičiui, Vitalijui Jarmotovičiui ir V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundą atsakovams Valstybinei darbo inspekcijai, Valstybinės darbo inspekcijos Tauragės skyriui dėl sprendimo ir nelaimingo atsitikimo darbe akto panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo V. P.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB „Tauragės autobusų parkas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2010-08-04 sprendimą „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615; 2) panaikinti 2010 m. liepos  mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktus. Pareiškėja skunde taip pat buvo pareiškusi reikalavimą įpareigoti VDI skirti pakartotinį tyrimą nelaimingo atsitikimo aplinkybėms ir priežastims ištirti, kurio 2015-12-17 teismo posėdžio metu atsisakė.

Skunde nurodė, kad pareiškėja su 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu nesutiko ir dėl jo 2009-10-05 buvo pareiškusi nesutikimą Nr. 3-603, tačiau VDI Tauragės skyrius pareiškėjos motyvaciją laikė nepagrįsta. Pažymėjo, kad tiek 2009-08-28, tiek 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo aktuose V. P. buvo konstatuojami lengvi nelaimingi atsitikimai darbe. V. P. pateikus Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto 2009-08-26 raštą Nr. 292, atsakovė, nelaimingą atsitikimą tyrusiam VDI Tauragės skyriaus inspektoriui pavedė perkvalifikuoti nelaimingą atsitikimą darbe iš lengvo į sunkų.

Pareiškėjos teigimu, pakartotinis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir nepilnos sudėties komisijos, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Nesutiko su 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 priežastimis, nurodydama, kad tiriant nelaimingo atsitikimo aplinkybes buvo nurodytos ne konkrečios aplinkybės, susidariusios nelaimingo atsitikimo metu, o tik V. P. ir A. D. paaiškinimai, kurie prieštaringi. Pabrėžė, kad Lietuvos teismo ekspertizės 2010-04-22 išvada Nr. 11-456 (10) baudžiamojoje byloje Nr. 85-1-00668 tvirtina, jog V. P. parodymai neteisingi. Rėmėsi minėta išvada ir tvirtino, kad labiausiai tikėtina, jog sprogimą sukėlusio uždegimo šaltinio poveikis sprogiai atmosferai akumuliatoriaus angų atžvilgiu artimoje aplinkoje buvo sąlygotos konkrečiai nenustatytų V. P. veiksmų. Tačiau šios specialistų išvados nebuvo paisoma 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1.

Nurodė, kad 1992-04-01 su V. P. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 105, priimant jį į autobuso vairuotojo pareigas, o 2000-05-22 buvo sudarytas minėtos sutarties pakeitimas – V. P. pareigos buvo pakeistos į autobuso vairuotojo – konduktoriaus, nurodant, kad reikalui esant remontuos autobusą, einant autošaltkalvio pareigas. Pabrėžė, jog būtent tą dieną, kuomet įvyko nelaimingas atsitikimas, V. P. be darbdavio žinios dirbo darbą, kuris jam nebuvo pavestas nei darbo sutartimi, nei jo pareiginiuose nuostatose. UAB „Tauragės autobusų parkas“ parengtoje akumuliatorių krovimo, priežiūros, transportavimo, mokymo programoje nustatyta, kad akumuliatorius transporto priemonėje montuoja ir darbus, susijusius su akumuliatorių įkrovimu, atlieka tik akumuliatorininkas. Pareiškėjos teigimu, neteisingai 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 konstatuota, kad V. P. nebuvo supažindintas, kaip elgtis su rūgštiniais akumuliatoriais, nebuvo apmokytas ir atestuotas. Anot pareiškėjos, V. P. nereikėjo nei supažindinti, nei apmokyti dirbti su akumuliatoriais, nes toks darbas neįėjo į jo pareigas. Būtent pats V. P. nesilaikė darbo sutarties, viršijo pareiginiais nuostatais jam nustatytus įgaliojimus, ko pasėkoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas. Nurodė, kad S. J. ir J. A. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, jog įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika, kuomet vairuotojai patys išima iš autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, laikytini neobjektyviais.

Pažymėjo, kad akumuliatorinės patalpa buvo įrengta taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys – užtrenkiamos spynos bei užrašai ant durų. Pripažino, kad dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių nelaimingo atsitikimo dieną akumuliatorinės durys buvo neužfiksuotos, tačiau nesutiko, kad akumuliatorinės patalpa nebuvo įrengta taip, kad į ją nepatektų pašaliniai asmenys. Pažymėjo, kad akumuliatorinė įrengta vadovaujantis 2005-02-18 Priešgaisrinės saugos taisyklėmis, buvo atliktas akumuliatorinės patikrinimas, kurio metu jokių pastabų ar pažeidimų nebuvo nustatyta, todėl atsakovės teiginį, kad akumuliatorinės įrengimas neatitinka reikalavimų laikė neteisingu.

Nesutiko su atsakovės argumentu, jog buvo pažeistos Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės. Pareiškėjos teigimu, skundžiamas VDI sprendimas yra neteisėtas, todėl naikintinas, kaip ir 2010 m. liepos mėn. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą dėl pirmo ir antro reikalavimų tenkinti bei atsisakė trečio reikalavimo.

Atsakovai VDI ir VDI Tauragės skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.      

Atsiliepime nurodė, kad nelaimingi atsitikimai tiriami vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – ir Nuostatai) ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe registravimo bei analizes metodiniais nurodymais. Nuostatų 6 ir 7 punktuose nurodyta, kad ištyrus nelaimingą atsitikimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys, taip pat nustatomas įvykio ryšys su darbu.

Pažymėjo, kad VDI nėra operatyvinės veiklos ar ikiteisminio tyrimo subjektas, jos pareigūnai neatlieka kvotos funkcijų ir nevykdo liudytojų apklausos, todėl pagal kompetenciją nevertina skirtingų, dažnai darbo ginčo elementų turinčių darbo teisinių santykių šalių parodymų teisingumo ir pagrįstumo, taip pat nenagrinėja ir nevertina vienos iš šalių kaltės laipsnio dėl įvykio, kadangi šios funkcijos deleguotos teisėsaugos institucijų bei ginčus nagrinėjančių subjektų prerogatyvai (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnis).

Profesinės rizikos darbo vietoje vertinimas yra vienas iš esminių vidinės kontrolės elementų. Rizikos vertinimo tikslas yra nustatyti esančius ar galinčius atsirasti kenksmingus ar/ar pavojingus veiksnius, kurie darbo metu gali sužaloti darbuotoją ar kitaip pakenkti jo sveikatai. Atsižvelgiant į rizikos vertinimo duomenis, ne tik ruošiamos darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos bei instruktuojami darbuotojai, bet ir vadovaujantis profesinės rizikos vertinimo rezultatais, nustatoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarka, sprendžiama, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, kaip organizuoti jų įrengimą, kokiomis asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis aprūpinti darbuotojus, kokius diegti saugius darbo procesus. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir DSSĮ) nuostatas, organizuoti profesinės rizikos vertinimą visose darbo vietose yra darbdavio pareiga.

Atsiliepime atsakovai nurodė, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu pareiškėja nepateikė įrodymų apie atliktą rizikos vertinimą akumuliatorinėje ir pažymėjo, jog šis pažeidimas nurodytas 2009-09-25 surašytame nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1, aprašant įvykio aplinkybes. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad 2009-09-25 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 ir 2010-07-07 nelaimingo atsitikimo akte Nr. 1 nelaimingo atsitikimo priežastys nurodytos identiškos. Darbdavys šios inspektoriaus išvados neginčijo. Atliekant pakartotinį tyrimą buvo pateikta 2010-04-12 sudaryta „Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 1“, tačiau buvo įvertintas tik vienas pavojingas veiksnys –sieros rūgštis. Kiti veiksniai, tokie, kaip sprogimo pavojus (kas ir atsitiko), patalpų vėdinimo efektyvumas, patalpų apsauga, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys, akumuliatorių pakrovimo technologija, įrengimų techninė būklė ir kt. liko neįvertinti.

Atsakovė nurodė, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuo konkrečiu atveju sprogimas įvyko ne todėl, kad akumuliatorinėje buvo pašalinis asmuo, o todėl, kad akumuliatoriaus išorėje, aprėpiančioje akumuliatorių sekcijų angas, buvo susidaręs ypač degus ir sprogus vandenilio ir oro mišinys. Tai galėjo atsitikti dėl netvarkingos vėdinimo sistemos – dujos privalėjo būti nuolat šalinamos jas nusiurbiant ir neleidžiant susidaryti pavojingai koncentracijai, tačiau atliekant rizikos vertinimą nusiurbimo sistemos efektyvumas nebuvo įvertintas. Dujų debesėlis taip pat galėjo susidaryti dėl pakrovimo technologijos pažeidimų.

Pabrėžė, kad pagal 1992-04-01 sudarytą darbo sutartį Nr. 105 į Tauragės autobusų parką V. P. buvo priimtas autobuso vairuotoju. 2000-05-22 sutartis buvo papildyta, numatant papildomas konduktoriaus pareigas, o taip pat, nurodant, kad reikalui esant, privalės remontuoti autobusą, eiti autošaltkalvio pareigas. Pastebėjo, kad vairuotojo ir autošaltkalvio darbo pobūdis yra skirtingas. Nežiūrint į tai, kad V. P. raštu patvirtino, jog sutinka su pakeistomis pareigomis ir kad saugos ir sveikatos klausimais kaip autošaltkalvis buvo instruktuotas, tiriant nelaimingą atsitikimą nebuvo  pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad V. P. turi autošaltkalvio kvalifikaciją. Nelaimingas atsitikimas įvyko ne vairuojant automobilį, o atliekant autošaltkalvio darbą ir tai rodo, kad nukentėjusysis nežinojo, kaip darbą atlikti saugiai, jis nebuvo apmokytas, kaip saugiai elgtis su rūgštiniais akumuliatoriais. Rėmėsi DSSĮ 27 str. 1 dalies nuostatomis, nustatančiomis, kad tais atvejais, kai darbuotojui nepakanka profesinių įgūdžių ar instruktavimo metu suteiktų žinių, kad darbuotojas galėtų saugiai dirbti ir nebūtų pakenkta jo sveikatai, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja  darbuotojo mokymą, o įrodymų, kad V. P. tokie mokymai buvo organizuoti, pateikta nebuvo.

Akcentavo, jog pagrįstai buvo nustatytas ir kitas pažeidimas – Bendrovėje nebuvo priimto lokalinio teisės akto, reglamentuojančio išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo tvarką pakrautais akumuliatoriais. Šiuos savo argumentus grindė ikiteisminio tyrimo metu apklaustų darbuotojų parodymais, kurie tvirtino, jog buvo nusistovėjusi praktika, jog patys vairuotojai atjungdavo akumuliatorių, išimdavo iš autobuso ir vežimėliu nuveždavo į akumuliatorinę. Pakrautą akumuliatorių patys paimdavo iš akumuliatorinės, keldavo į autobusą ir pajungdavo. Kadangi akumuliatoriai sunkūs, vairuotojai juos iškeldavo ir įkeldavo kam nors padedant.

Dėl elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimų nurodė, kad pagrindiniai elektrosaugos reikalavimai nurodyti „Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklėse, kuriose nustatyta, kad įėjimo į patalpą durys turi būti atidaromos į išorę ir jose būti įmontuota užtrenkiama spyna. Ant durų turi būti užrašyta „Akumuliatorinė“ ir užkabinti draudžiamieji ženklai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad duryse spyna įmontuota buvo, tačiau, kaip apklausos Tauragės VPK metu nurodė A. D., pasitaikydavo, kad durys neužsitrenkdavo, todėl darytina išvada, kad reikalavimas riboti pašalinių asmenų patekimą į akumuliatorinę nebuvo vykdomas. Tyrimo medžiagoje esančios nuotraukos tvirtina, kad užrašų ir draudžiamųjų ženklų ant durų nebuvo.

Teismo posėdžio metu atsakovės VDI atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepime į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai, jog 2010 metų liepos mėnesį   nelaimingą atsitikimą darbe pakartotinai tyrė nepilnos sudėties komisija. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimą gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas. Nelaimingą atsitikimą tyrė VDI inspektorius A. F., nukentėjusiojo atstovė R. P., darbdavio atstovas R. K., kuris yra taip pat ir darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto pirmininkas, išrinktas 2003-11-14 darbuotojų susirinkime. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 31 punkte nustatyta, jog, jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja atliekant tyrimą, VDI inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be jų.

Pabrėžė, kad 2000-05-22 direktoriaus įsakymu Nr. 72 K buvo patvirtintas „Autobuso vairuotojo konduktoriaus pareiginių nuostatų papildymas“, kurio 1.2.1 – 1.2.4 punktuose nustatyta, kad autošaltkalvis remontuoja transporto priemonę, nustato ir šalina autotransporto priemonės
mechanizmų ir agregatų gedimus bei darbo nesklandumus, nuima, išardo, surenka bei uždeda paprastus automobilio mazgus. Todėl pareiškėja nepagrįstai teigė, kad V. P. išėmė ir nuvežė pakrauti akumuliatorių, dirbdamas darbo sutartyje nesulygtą darbą.

Nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad S. J. ir J. A. M. ikiteisminio
tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad įmonėje yra seniai susiklosčiusi praktika,
kai vairuotojai patys išima iš autobuso akumuliatorius ir nuveža pakrovimui, yra neobjektyvūs, pabrėždamas, kad lygiai tokius pat parodymus ikiteisminio tyrimo byloje yra pateikęs J. K., A. P. Z.

V. P. teigimu, V. N. nurodė pačiam susitvarkyti akumuliatorių. Šios bylos kontekste yra reikšminga tai, kad pagal vidaus teisės aktus „Autobuso vairuotojo saugos ir sveikatos instrukciją“, patvirtintą 2003-11-13 UAB „Tauragės autobusų parkas“ direktoriaus įsakymu Nr. 6, akumuliatoriaus išėmimas nėra minimas tarp veiksmų, kuriuos vairuotojui draudžiama atlikti be tiesioginio vadovo leidimo.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens V. P. atstovai palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti.

Byloje nustatyta, kad 2009-08-14 UAB „Tauragės autobusų parkas“ įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalotas V. P.. 2009-08-28 pareiškėjos dvišalė komisija (pradžioje sužalojimas nebuvo priskirtas prie sunkių)  ištyrė nelaimingą atsitikimą ir surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (t. 1, b. l. 19–20). Šiame akte buvo nustatyta, kad pagrindinės nelaimingo atsitikimo priežastys yra paties V. P. neteisingi veiksmai bei nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė.

V. P. su tokiomis padarytomis išvadomis nesutiko ir kreipėsi į VDI, prašydamas nelaimingą atsitikimą ištirti iš naujo. V. P. pateikė Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-08-26 raštą (Baudžiamoji byla, t. 1, b. l. 58), pagal kurį V. P. patirta galvos trauma kvalifikuojama, kaip sukėlusi sunkų sveikatos sutrikdymą. VDI Tauragės skyriaus inspektorius R. L., remdamasis faktinėmis aplinkybėmis nustatė ir 2009-09-25 surašytame Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodė, kad Bendrovėje neparengta išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje tvarka, darbą atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas asmuo, pažeisti elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai (t. 1, b. l. 21–22).

Pareiškėja, nesutikdama su akto pakeitimais ir nustatytomis įvykio aplinkybėmis bei suformuluotomis priežastimis, 2009-10-05 raštu Nr. 3-603 padavė nesutikimą su pakartotinio tyrimo akte išdėstytomis aplinkybėmis ir priežastimis, kurį VDI Tauragės skyrius išnagrinėjęs 2009-10-14 sprendimu Nr. SD-22432 laikė nepagrįstu (VDI medžiaga, b. l. 111). Pareiškėja 2010-01-19 kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąjį valstybinį darbo inspektorių, prašydama surašyti naują nelaimingo atsitikimo darbe aktą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius 2010-02-22 įsakymu Nr. V-72 (VDI medžiaga, b. l. 5–6) skyrė papildomą V. P. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, kurį atlikti buvo pavesta VDI Tauragės skyriaus vedėjui A. F..

VDI Tauragės skyrius 2010-07-07 surašė Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (kurį skundžia pareiškėja), kuriame patikslino įvykio aplinkybių aprašymą (7 punktas) bei suformulavo nelaimingą atsitikimą lėmusias priežastis (17 punktas) (t. 1, b. l. 23–24). Akte nurodė, kad akumuliatorių įkrovimo vietoje neatliktas profesinės rizikos vertinimas, įvykio metu darbą atliko nustatyta tvarka neapmokytas ir neatestuotas darbuotojas, neparengta išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo pakrautais tvarka (technologinis procesas) bei pažeisti elektrosaugą reglamentuojantys norminiai teisės aktai.

Pareiškėja nesutiko su pakartotinio tyrimo išvadomis ir VDI 2010-07-09 (VDI medžiaga, b. l. 156–159) pateikė nesutikimą su tyrimo išvadomis.

VDI išnagrinėjo pareiškėjos minėtame nesutikime nurodytas aplinkybes ir 2010-08-04 sprendimu Nr. (37) SD-14615 konstatavo, kad naujų faktų, aplinkybių ar kitų priežasčių, sudarančių keisti VDI Tauragės skyriaus padarytas išvadas, nėra (t. 1, b. l. 14).

Pareiškėja, nesutikdama su VDI Tauragės skyriaus 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu bei 2010-08-04 VDI sprendimu Nr. (37) SD-14615, su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydama minėtus sprendimus panaikinti ir įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą (t. 1, b. l. 37–46).

2015-12-17 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas reikalavimo įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą atsisakė.

Pažymėtina, kad pareiškėjai turi teisę pasirinkti savo teisių gynimo būdą, tačiau kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, atsižvelgiant į tai, turi būti pateikiami atitinkami įrodymai, nustatytinos tinkamos proceso šalys, pareiškiami prašymai ir kt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjos atstovas atsisakė reikalavimo įpareigoti VDI skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą, daro išvadą, kad byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 punktas).

Byloje ginčas kilęs dėl 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 7 ir 17 punktų bei dėl VDI 2010-08-04 sprendimo Nr. (37) SD-14615 teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad nors skundžiamame nelaimingo atsitikimo darbe akte nėra nurodyta tiksli jo priėmimo diena, atsižvelgtina į atsakovės atsiliepime pateiktą aiškinimą ir laikytina jog skundžiamo akto tiksli priėmimo diena – 2010 m. liepos 7 d. Taip pat pareiškėja skunde nurodė, jog prašo panaikinti 2010-08-04 VDI sprendimą Nr. (37) SO-14615, tačiau iš skundžiamo sprendimo matyti, jog jo Nr. (37) SD-14615, todėl šis neatitikimas laikytinas rašymo apsirikimu.

Pareiškėja skundžia 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 nustatytas nelaimingo atsitikimo aplinkybes bei nelaimingo atsitikimo priežastis, todėl šios bylos nagrinėjimo kontekste reikšmingos aplinkybės, kurios buvo nustatytos nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1S-23-557/2015.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 str. 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, o 4 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių, todėl konstatuotina, kad teismas administracinėje byloje privalo vadovautis Klaipėdos apygardos teismo 2015-01-19 nutartyje byloje Nr. 1S-23-557/2015 nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis.

Klaipėdos apygardos teismas minėta 2015-01-19 nutartimi nutarė panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2014-12-08 nutartį ir dėl V. P. skundo priėmė naują sprendimą – panaikino Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-07-14 nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 punkte nustatytu pagrindu bei Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pavaduotojo 2014-08-19 nutarimą atsisakyti patenkinti nukentėjusiojo V. P. skundą ir ikiteisminį tyrimą Nr. 85-1-00668-09 dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu buvo sužalotas V. P., nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Baudžiamoji byla, t. 4, b. l. 137–140).

Pažymėtina, kad svarbias šios nagrinėjimo bylos aplinkybes nagrinėjo ir įvertino Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje, t. y. teismas pabrėžė, kad pareiškėjos priimti vietiniai (lokaliniai) teisės aktai, susiję su akumuliatorių priežiūra, neužtikrino saugaus akumuliatorių pakrovimo technologinio proceso, nes šiame procese turėjo galimybę dalyvauti ir tie darbuotojai, kurie tam nebuvo paruošti. Pabrėžė, kad liko nepaneigti 2009-09-25 Nelaimingo atsitikimo darbe akto teiginiai, jog nelaimingą atsitikimą lėmė UAB „Tauragės autobusų parkas“ įstatymų bei teisės aktų pažeidimai – išsikrovusių akumuliatorių pakeitimo akumuliatorinėje įkrautais akumuliatoriais technologinio proceso neparengimas ir nustatyta tvarka neapmokyto ir neatestuoto asmens darbo atlikimas taip pat ir pavojų nenustatymas ir rizikos neįvertinimas akumuliatorių krovimo vietoje. Patvirtino ir tai, kad be šių paminėtų pažeidimų buvo pažeisti ir elektrosaugą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimai. Pabrėžė, kad po nelaimingo atsitikimo darbe faktinė durų ženklinimo būklė keitėsi – buvo užklijuoti įspėjamieji ženklai ant iš lauko vedančių akumuliatorinės durų, tačiau šias aplinkybes laikė negalinčiomis paneigti pirminių objektyvių įvykio apžiūros metu gautų rezultatų. Konstatavo liudytojų A. N., A. D., Z. R., K. S. papildomus parodymus apie akumuliatorinės ženklinimą abejotinais. Teismas, įvertinęs atliktas ekspertizes ir duotas ekspertų išvadas, priėjo išvados, kad darbdavys (Bendrovė) galėjo užtikrinti darbo ir priešgaisrinės saugos laikymąsi darbovietėje, pasirinkdamas bent vieną iš dviejų galimų veikimo variantų – arba nuspręsdamas, kad reikia atestuoti ir apmokyti V. P. išsikrovusių akumuliatorių pakeitimui ir jų pakrovimui, arba užtikrindamas tokią akumuliatorių pakrovimo tvarką, kuri pašalintų galimybę atlikti akumuliatorių pakrovimo darbus nekompetentingiems darbuotojams, apsaugotų asmenis, epizodiškai patenkančius į akumuliatorinę, taip pat pašalintų galimybę patekti į akumuliatorinę pašaliniams asmenims.

Teismas konstatavo, kad iš surinktų duomenų matyti, jog V. P. nebuvo tinkamai apmokytas ir atestuotas atlikti kokius nors darbus akumuliatorinėje, kad liko nepaneigti liudytojų J. A. M., J. K., S. J. parodymai dėl UAB „Tauragės autobusų parkas“ nusistovėjusios praktikos, kad patys vairuotojai atjungdavo autobusų akumuliatorius ir nuveždavo į akumuliatorinę, o juos pakrovus patys parsiveždavo ir sumontuodavo autobusuose, todėl laikė, kad Bendrovėje nebuvo užtikrinta saugi akumuliatorių pakrovimo tvarka, o neapmokyto V. P. patekimą į akumuliatorinės patalpas, nesant pakankamų Bendrovės sukurtų apribojimų ir kliūčių, nelaikė jo asmenine iniciatyva atliktu veiksmu. Teismas laikė, kad savavališkų ir įspėjamiesiems ženklams prieštaraujančių V. P. veiksmų, buvusių tiesiogine nelaimingo priežastimi, konstatavimui nėra pagrindo. Teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu ištirtos bylos aplinkybės neleidžia neginčijamai konstatuoti, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo nepažeidė teisės aktų nuostatų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų.

Taigi, iš paminėtų ir teismo konstatuotų aplinkybių, neginčijamai patvirtintos 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nustatytos aplinkybės ir nelaimingą atsitikimą lėmusios priežastys, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nepagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja kelia abejonę dėl 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1 teisėtumo dar ir dėl to, kad pakartotinį tyrimą tyrė nepilnos sudėties komisija.

Atsakant į šiuos pareiškėjos argumentus pažymėtina, kad Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 78 punkte nustatyta, kad VDI inspektorius pagal šiuos Nuostatus turi teisę tirti kiekvieną (taip pat lengvą) nelaimingą atsitikimą, įvykusį darbe, neatsižvelgdamas į įmonės nuosavybės formą, rūšį ar veiklos pobūdį. VDI inspektorius nelaimingus atsitikimus darbe tiria ir tais atvejais, kai įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalę komisiją nelaimingam atsitikimui darbe tirti. Tų pačių Nuostatų 31 punktas nustato, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Atliekant tyrimą, gali dalyvauti draudimo įstaigos atstovas, mokymo įstaigos atstovas, nukentėjusysis arba jo atstovas. Jeigu darbdavio ir (ar) darbuotojų, nukentėjusiojo ar draudimo įstaigos atstovai nedalyvauja atliekant tyrimą, VDI inspektorius tiria nelaimingą atsitikimą darbe be jų. Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas, daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog nelaimingą atsitikimą darbe tyrė nepilnos sudėties komisija, atmestini kaip nepagrįsti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad VDI Tauragės skyriaus 2010-07-07 Nelaimingo atsitikimo darbe aktas Nr. 1 ir VDI 2010-08-04 sprendimas „Dėl nelaimingo atsitikimo tyrimo“ Nr. (37) SD-14615, yra priimti tinkamai taikant teisės normas, objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, todėl yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 103 str. 3 punktu, 127 straipsniu, teismas

                                                     n u s p r e n d ė:

Administracinę bylą Nr. I-4-561/2016 dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę darbo inspekciją skirti pakartotinį nelaimingo atsitikimo tyrimą nutraukti.

Kitą pareiškėjos UAB „Tauragės autobusų parkas“ skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                        Arūnas Kaminskas

                                                                      Margarita Stambrauskaitė

                                                                      Halina Zaikauskaitė