Civilinė byla Nr. 3K-3-134/2009 Procesinio sprendimo kategorija 34.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Vinco Versecko ir Prano Žeimio (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo; suinteresuoti asmenys – Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarė R. S., Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje keliamas termino palikimui, kurį sudaro nekilnojamasis turtas (butas), grąžintas religinei bendrijai pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą, ir piniginis indėlis, priimti pratęsimo klausimas.
2003 m. rugsėjo 28 d. mirė pareiškėjos pusseserė T. P., gyvenusi (duomenys neskelbtini). Per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2003 m. gruodžio 28 d., neatsiradus palikėjos įpėdinių, pagal notarės 2004 m. spalio 28 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą T. P. palikimas, kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir piniginis indėlis, esantis AB banke „Hansabankas“ T. P. vardu atidarytoje sąskaitoje, atiteko Lietuvos valstybei. Vilniaus miesto apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu ir kitais teisės aktais, 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1K-145 atkūrė nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai ir 2006 m. balandžio 13 d. neatlygintinai perduodamo turto perdavimo aktu perdavė šiam asmeniui nurodytą butą. Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčia įregistravo nuosavybės teisę į šį turtą viešajame registre.
Nurodydama, kad apie pusseserės T. P. mirtį ji sužinojo 2007 m., gavusi pusseserės kaimynės laišką, nei ji (pareiškėja), nei jos pusseserė neturi jokių kitų giminių Lietuvoje, todėl nebuvo galimybės kitais būdais sužinoti apie pusseserės mirtį ir palikimo atsiradimą, nustatytu laiku priimti palikimą sutrukdė tai, jog ji (pareiškėja) yra senyvo amžiaus, gyvena Baltarusijoje, su pussesere bendraudavo netiesiogiai (laiškais) ir retai, pareiškėja 2007 m. gegužės 24 d. teismui pateiktame pareiškime, remdamasi CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, prašė pratęsti jai terminą T. P. palikimui priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2008 m. birželio 27 d. nutartimi pareiškimą patenkino ir atnaujino pareiškėjai L. S. praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą T. P. palikimui priimti.
Teismas nustatė, kad T. P., mirusi 2003 m. rugsėjo 28 d., nepaliko testamento; T. P. įstatyminiai įpėdiniai per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo ir nepriėmė palikimo kitu būdu; Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarės R. S. 2004 m. spalio 28 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo duomenimis, T. P. turtą, kurį pagal Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtintą apyrašą sudaro 71 600 Lt vidutinės rinkos vertės, 43,44 kv. m bendro ploto butas su 10,05 kv. m ploto bendrojo naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat piniginis indėlis, esantis AB banke „Hansabankas“ T. P. vardu atidarytoje sąskaitoje, paveldėjo Lietuvos valstybė; pareiškėja L. S. yra palikėjos T. P. pusseserė ir vienintelė jos įstatyminė įpėdinė; nuo 1978 m. gruodžio 5 d. pareiškėjos nuolatinė gyvenamoji vieta yra Baltarusijos Respublikoje; palikėjos nuolatinė gyvenamoji vieta nuo 1955 m. lapkričio 16 d. iki mirties buvo (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos; pagal T. P. palikimo atsiradimo metu ir atsiradimo vietoje galiojusio CK 5.11 straipsnio 1 dalies 6 punktą pareiškėja, būdama palikėjos T. P. pusseserė, yra šeštos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Faktą, kad pareiškėjos gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje, nei palikimo atsiradimo bei paveldimo turto buvimo vieta, teismas laikė svarbiu termino palikimui priimti praleidimo priežastims įvertinti. Atsižvelgdamas į tai, taip pat remdamasis liudytojo S. K. parodymais apie tai, kad pareiškėja retai bendravo su palikėja, dažniausiai – laiškais, nebuvo kam pranešti ir jai nebuvo pranešta apie pusseserės mirtį bei jos laidotuves, pareiškėjos pateiktų laiškų ir vokų pagrindu konstatavęs, kad apie T. P. mirtį ir palikimo atsiradimą pareiškėja sužinojo 2007 m. vasario 12 d., gavusi laišką iš palikėjos kaimynės, bei pripažinusi, kad pareiškėja, kuri, be kita ko, yra senyvo amžiaus, turi antrą invalidumo grupę, iš karto po to, kai sužinojo apie pusseserės mirtį ir palikimo atsiradimą, siekė įgyvendinti paveldėjimo teisę (2007 m. vasario 21-25 dienomis lankėsi Lietuvoje ir išdavė atstovei įgaliojimą tvarkyti visus su palikimu susijusius reikalus; surinko ir per atstovą pateikė teismui dokumentus, patvirtinančius jos giminystės ryšį su palikėja; per atstovą kreipėsi į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo), teismas sprendė, jog pirmiau išvardytos aplinkybės, apsunkinusios pareiškėjos galimybes tiesiogiai bendrauti su palikėja ir laiku sužinoti apie palikimo atsiradimą, pripažintinos svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis ir pareiškėjai atnaujintinas terminas jos pusseserės palikimui priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Teismas laikė, kad tai, jog T. P. palikimas yra priimtas valstybės, nesudaro kliūčių atnaujinti kitiems įpėdiniams įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, pažymėdamas, jog CK 5.57 straipsnio 2 dalyje nustatyta kitų įpėdinių priimto palikimą sudarančio turto perdavimo terminą praleidusiam įpėdiniui tvarka.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį ir pareiškimą atmetė.
Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinio skundo argumentu, kad pareiškėja neįrodė objektyvių priežasčių, realiai sutrukdžiusių jai anksčiau nei po ketverių metų sužinoti apie giminaitės mirtį, taigi ir apie palikimo, į kurį ji galėtų pretenduoti, atsiradimą, buvimo (CPK 178 straipsnis), nurodydama, jog tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos amžius ir sveikatos būklė, gyvenimas kitoje valstybėje savaime nelemia termino praleidimo priežasčių svarbumo, juolab kad jos, sužinojus apie palikimo atsiradimą, nebuvo kliūtis pareiškėjai atvykti į Lietuvą tvarkyti reikalų, siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę. Atkreipusi dėmesį į tai, kad T. P. buvo daug, net keturiolika metų, vyresnė už pareiškėją, teisėjų kolegija laikė, jog pareiškėja, būdama atidus ir rūpestingas žmogus, be to, vienintelė T. P. giminaitė, veikdama pagal geros moralės principą, privalėjo labiau domėtis ir rūpintis pusseserės gyvenimu, sveikata, bendraujant laiškais ar kitomis ryšių priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju laikytina, kad pareiškėja nepateisinamai ilgai nesikreipė dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo, ir toks nepateisinamas pasyvumas, nerūpestingumas, aplaidumas traktuotinas kaip nesąžiningas ir neprotingas elgesys CK 1.5 straipsnio prasme, lėmęs atitinkamų teisinių pasekmių, turinčių įtakos pareiškėjos teisėms, atsiradimą. Šią išvadą teisėjų kolegija motyvavo taip pat tuo, kad nekilnojamasis turtas yra tokia turto rūšis, kuriai būtina nuolatinė priežiūra, mokant tokio turto išlaikymo, teikiamų paslaugų mokesčius, tarp jų ir bendrosios dalinės nuosavybės dalyviui tenkančių paslaugų mokesčių dalį; dėl to, praėjus keleriems metams po T. P. mirties ir neatsiradus jos įstatyminių paveldėtojų, jai priklausiusį butą paveldėjo valstybė; be to, pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas, kaip paveldėjimo teisės objektas, natūra jau neegzistuoja – dar iki pareiškėjos kreipimosi į teismą su prašymu dėl termino pratęsimo, 2006 m. balandžio 13 d. neatlygintinai perduodamo turto perdavimo aktu Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcija perdavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), su bendrojo naudojimo patalpomis Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai, kuriai į šį turtą 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu buvo atkurta nuosavybės teisė pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą. Teisėjų kolegija laikė, kad, susiklosčius tokiai situacijai, atsirado sąlygos CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatoms taikyti, kartu pažymėdama, jog nurodytas butas buvo perduotas kitiems asmenims neatlygintinai, todėl nei paveldėjimo objekto, nei lėšų už jo perdavimą, į kurias galėtų pretenduoti pareiškėja, šiuo atveju taip pat nėra. Dėl to teisėjų kolegija, pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai įvertino bylos aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį panaikino ir išsprendė klausimą iš esmės – pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmetė.
III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja L. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas pareiškėjos nurodytų aplinkybių nepripažinimą svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis tik formaliu konstatavimu, kad šios aplinkybės (pareiškėjos amžius, neįgalumas, gyvenimas kitoje valstybėje) savaime nelemia termino praleidimo priežasčių svarbumo, visiškai jų nevertindamas ir skundžiamoje nutartyje nepateikdamas jokių motyvų dėl nurodytų aplinkybių teisinės reikšmės, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo termino palikimui priimti pratęsimo klausimu suformuotos teismų praktikos, kad teismai, spręsdami dėl termino palikimui priimti pratęsimo, privalo įvertinti objektyvias aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas, taip pat asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. R. B., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-126/2007; kt.).
2. CK 5.11 straipsnyje teisė paveldėti palikėjo turtą įtvirtinta visiems asmenims, kurie buvo susiję su palikėju tam tikrais giminystės ryšiais, nepriklausomai nuo to, kokie buvo jų ir palikėjo santykiai iki palikėjo mirties. Kadangi įstatyme nenustatyta, kad teisę paveldėti palikėjo turtą turi tik tie giminaičiai, kurie nuolat ir artimai bendravo su palikėju iki jo mirties, tai apeliacinės instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja turėtų teisę į praleisto termino patęsimą, jeigu ji, veikdama pagal geros moralės principą, būtų nuolat bendravusi su palikėja iki jos mirties, nepagrįsta ir prieštarauja CK penktojoje knygoje įtvirtinto paveldėjimo instituto tikslams bei CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
3. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatorės teigimu, šioje CK normoje nurodytos termino palikimui priimti praleidimo pasekmės taikomos tik po to, kai yra išspręstas termino palikimui priimti pratęsimo klausimas. Pareiškime buvo prašoma tik pratęsti terminą T. P. palikimui priimti ir nebuvo keliami klausimai, susiję su palikėjai priklausiusiu turtu. Kadangi, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, buvo sprendžiamas tik termino palikimui priimti pratęsimo klausimas, tai apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės išplėsti bylos ribas ir nagrinėti aplinkybes, susijusias su palikėjos paliktu turtu, kuris galėtų būti perduotas pareiškėjai, jeigu terminas palikimui priimti būtų pratęstas. Taip buvo pažeistos imperatyviosios CPK 320 straipsnio 1 dalies nuostatos ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Bella Italija“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-401/2007, suformuotos nurodytos procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai laikė, kad tokios aplinkybės, kaip pareiškėjos (kasatorės) amžius, sveikatos būklė ir gyvenimas kitoje valstybėje, savaime nelemia termino praleidimo priežasčių svarbumo. Vien ta aplinkybė, kad kasatorės gyvenamoji vieta yra kitoje, be kita ko, nedideliu atstumu (170 km) nuo Lietuvos nutolusioje, kaimyninėje valstybėje, negali pateisinti visiško kasatorės neveikimo daugiau kaip trejus metus. Kasatorė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių objektyvias aplinkybes, dėl kurių ji negalėjo žinoti apie palikėjos mirtį ir įstatyme nustatytu laiku priimti palikimą. Byloje nėra jokių duomenų ir nenustatyta aplinkybių, kad kasatorei, jai elgiantis atidžiai ir sąžiningai, buvo trukdoma sužinoti apie palikėjos mirtį.
2. Apeliacinės instancijos teismas tik konstatavo, kad termino palikimui priimti pratęsimas nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, nes, atkūrus nuosavybės teisę į pareiškime nurodytą nekilnojamąjį turtą religinei bendrijai, šis turtas, kaip paveldėjimo teisės objektas, nebeegzistuoja. Dėl to nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo suformuotos šios procesinės teisės normos aiškinimo ir taikymo praktikos.
Kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Byloje kilęs šalių ginčas dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Šiuo teisės klausimu kasatorė kasaciniame skunde ir suinteresuotas asmuo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstė teisinius argumentus, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Dėl termino palikimui priimti pratęsimo
Pagal CK 4.47 straipsnio 2 punktą vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio asmens turto, turtinių teisių ir pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Taigi pavelėjimo esmė yra ta, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimas priimamas aktyviais veiksmais. Įpėdiniui per tris mėnesius aktyviais veiksmais neišreiškus valios priimti palikimą, pagal CK 5.11 straipsnį atsiranda paveldėjimo teisė kitos eilės įpėdiniams. Jeigu nė vienas įpėdinis įstatyme nustatytu terminu palikimo nepriėmė, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu įpėdinis apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Terminą palikimui priimti praleidusio įpėdinio teisės ginamos išlaikant šio ir palikimą priėmusių įpėdinių pusiausvyrą. Tais atvejais, kai palikimas priimamas praleidus trijų mėnesių terminą palikimui priimti (kitiems įpėdiniams su tuo sutikus arba teismui pratęsus palikimo priėmimo terminą), įpėdinio teisės į palikimą yra ribojamos įstatymo. Jis turi teisę gauti iš kitų įpėdinių arba valstybės (kai, nesant kitų įpėdinių, palikimas perėjo valstybei) tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšas, gautas realizavus kitą jam priklausančio turto dalį (CK 5.57 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad termino palikimui priimti pratęsimas teisinių pasekmių aspektu nėra adekvatus situacijai, kai įpėdinis priima palikimą per įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad po palikėjos mirties 2003 m. rugsėjo 28 d., nesant kitų įpėdinių, 2004 m. spalio 28 d. valstybei buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos indėlį ir butą, padarė pagrįstą išvadą, jog dar iki kasatorės kreipimosi į teismą, turto, kurį pretenduoja paveldėti kasatorė, natūra nebeliko, nes finansų ministro 2006 m. balandžio 4 d. įsakymu nuosavybės teisės į ginčo butą pagal Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymą buvo atkurtos Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčiai. 2004 m. balandžio 13 d. perdavimo aktu butas buvo perduotas bažnyčiai, kuri nuosavybės teisę į šį turtą įregistravo Nekilnojamojo turto registre. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad apeliacinės instancijos teismas išplėtė šios civilinės bylos ribas (CPK 320 straipsnis) ir nagrinėjo aplinkybes, susijusias su palikėjos turtu, kuris galėtų būti perduotas kasatorei, jeigu terminas palikimui priimti būtų pratęstas. Termino palikimui priimti praleidimo pasekmes apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo, sistemiškai aiškindamas CK 5.57 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas, ir tai nelaikytina išėjimu už apeliacinio skundo ribų. Dėl to kasacinio argumentas dėl CPK 320 straipsnio 1 dalies pažeidimo atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, kasatorei per įstatyme nustatytą terminą nepriėmus palikimo, termino palikimui priimti pratęsimas nesukels jai teisinių pasekmių, nes pareiškime nurodytas turtas, galėjęs būti paveldėjimo objektu, natūra yra valdomas trečiųjų sąžiningų asmenų. Dėl to pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas dėl netinkamo CK 5.57 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Byloje nustačius, kad neliko turto, kurį galėtų paveldėti kasatorė, pratęsus terminą palikimui priimti, termino palikimui priimti pratęsimas yra teisiškai nereikšmingas, be to, tai yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl teisėjų kolegija jo neanalizuoja.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra fakto, o ne teisės klausimai, be to, yra teisiškai nereikšmingi ir nepatvirtina CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė termino palikimui priimti pratęsimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nepažeidė kasatorės nurodytų procesinės teisės normų, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurią naikinti kasaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas
Pranas Žeimys