Administracinė byla Nr. I-1521-189/2009
Proceso Nr. 3-61-3-00388-2009-3
Procesinio sprendimo kategorija 24
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. liepos 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Arūno Kaminsko, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal V. S. skundą Lietuvos valstybei atstovaujamai Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo (trečiasis suinteresuotas asmuo advokatė G. R.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-03-26 sprendimą Nr. (1.9.)-S-703-09, kuriuo atsisakyta nagrinėti jo 2009-03-23 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-709-09, įpareigoti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą suteikti jam antrinę teisinę pagalbą pagal jo 2009-03-23 prašymą Nr. (1.9.)-ATP-709-09 ir priteisti iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 1357, 64 Lt turtinės žalos ir 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad advokatė G. R., atstovaudama jo interesus civilinėje byloje netinkamai teikė teisinę pagalbą, todėl buvo priimtas jam nepalankus teismo sprendimas ir jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Advokatė G. R. neturi pakankamos kvalifikacijos atstovauti klientus civilinėse bylose, tai patvirtina ir tai, kad pagal sutartį su Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteikta teisė teikti teisinę pagalbą tik administracinėse bylose. Vilniaus valstybės garantuojama teisinės pagalbos tarnyba atsisako spręsti klausimą iš esmės ir gina advokatės G. R. interesus. Civilinėje byloje atsakovės naudai iš jo yra priteista 5241,03 Lt ir 257,24 Lt teismo išlaidų, tačiau su kvalifikuoto advokato pagalba jis būtų šią civilinę bylą laimėjęs. Tačiau dėl advokatės G. R. ir Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos kaltės negalėjo tinkamai atstovauti savęs teisme ir bylą pralaimėjo, nurodyto ieškinio suma ir yra tiesioginė turtinė žala, kurią jis patyrė dėl advokatės G. R. kaltės. Taip pat prie šios sumos turi būti pridėti 68,80 Lt ir 70,80 Lt už skelbimų apie teismo posėdžio datą patalpinimą dienraščiuose „Lietuvos rytas“ ir „Lietuvos aidas“. Visa turtinės žalos sumą, kurią galima patvirtinti dokumentais sudaro 1357,64 Lt. Neturtinę 1000 Lt žalą patyrė dėl nepatogumų ir dvasinių išgyvenimų.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime (b. l. 35-39) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Tarnyba 2009-02-11 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo V. S. 1357, 64 Lt ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas Tarnybos ieškinį priėmė ir civilinės bylos Nr.2-6450-0803/2009 nagrinėjimą paskyrė 2009-05-19. Civilinės bylos Nr.2-6450-0803/2009 ginčo dalykas yra valstybės patirtų išlaidų už suteiktą V. S. antrinę teisinę pagalbą išieškojimas ir šioje civilinėje byloje Tarnyba yra ieškovė. 2009-03-23 Tarnyboje gautas pareiškėjo prašymas Nr. (1.9.)-ATP-709-09 suteikti antrinę teisinę pagalbą Tarnybos inicijuotoje civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009. Kadangi Tarnyba yra tiesiogiai suinteresuota šios civilinės bylos baigtimi, todėl pagrįstai abejoja nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu. Be to, pareiškėjas pateikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir suvokdamas, jog Tarnyba būdama suinteresuota šalimi negali priimt objektyvaus ir nešališko sprendimo, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo faktą sieja su tariamai nekokybiškai suteikta antrine teisine pagalba civilinėje byloje Nr.2-9557-392/2006, kurią teikė advokatė G. R. Tačiau Tarnyba suteiktos Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo kompetencijos ribose užtikrina antrinės teisinės pagalbos teikimą priimant sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti), advokato pakeitimo (atsisakymo pakeisti), antrinės teisinės pagalbos nutraukimo, antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimo ir kt. Pagal šio įstatymo 9 str. 6 d., tarnyba kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal sutartis. Tai reiškia, kad Tarnyba gali kontroliuoti advokato veiklą tik sutarties ribose. Už antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybę ir už suteiktos antrinės teisinės pagalbos pasekmes yra atsakingas advokatas, o ne Tarnyba. Tarnyba nėra tas subjektas, kurio atžvilgiu būtų taikoma civilinė atsakomybė už advokatės G. R., pareiškėjo nuomone, netinkamai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Ieškinys dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas ne Tarnybai, o konkrečiam advokatui, bylą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme, kadangi advokatė G. R. nėra pavaldi Tarnybai.
Skundas atmestinas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo fiziniams asmenims sąlygas bei suteiktos teisinės pagalbos nutraukimo atvejus reglamentuoja 2000-03-28 Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau - Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnis nustato, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis lygiateisiškumo ir visų asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugos, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo, taikaus ginčų sprendimo prioriteto, draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis principais. Įstatymo 23 str. 1 dalies 1-8 punktuose nustatytas baigtinis atvejų, kuriems esant turi būti nutraukiamas antrinės teisinės pagalbos teikimas, sąrašas. Tarp jų paminėtas atvejis, kai asmuo, kuriam teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais (23 str. 1 d. 6 punktas). Įstatymo 23 str. 2 d. įpareigoja antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą nedelsiant pranešti Tarnybai apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo.
Pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kad teikusi antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje advokatė G. R. netinkamai atliko savo pareigas, vykdė jas atmestinai, formaliai, atsakovas nepagrįstai paskyrė ją atstovauti civilinėje byloje, nors pagal sutartį ji įsipareigojusi teikti teisinę pagalbą administracinėse bylose, todėl neturėdama pakankamos kvalifikacijos sužlugdė civilinę bylą. Antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta nepagrįstai pažeidžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau - Tarnyba) 2006-06-27 sprendimu Nr. 957/06 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pagal V. S. prašymą“ nuspręsta teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl įgaliojimų pripažinimo negaliojančiais. Antrinės pagalbos turinį sudarė antrinės teisinės pagalbos teikimas parengiant procesinius dokumentus pirmos instancijos teismui dėl 2002-09-20 patvirtinto įgaliojimo ir 2002-10-01 patvirtinto įgaliojimo pripažinimo negaliojančiais, antrinės teisinės pagalbos teikimas atstovaujant pareiškėjo interesams civilinę bylą nagrinėjant teismo posėdžiuose, antrinės pagalbos teikimas atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje paskirta Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatė G. R.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 str. 1 d. 6 punktu 2007-01-08 advokatė G. R. pateikė Tarnybai pranešimą „Dėl antrinės teisinės pagalbos V. S. nutraukimo“, kuriame pateikė motyvus ir nurodė teisinės pagalbos nutraukimo pagrindus.
Tarnyba, įvertinusi advokatės pranešime nurodytus faktus bei teismo posėdžio protokolo duomenis, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnio 1 d. 2 d., 4 d., 23 str. 1 d. 6 p. 2007-02-07 sprendimu Nr. N-( 1.9.)-3-07 nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą V. S.
Minėtas Tarnybos sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-08 sprendime (administracinė byla Nr. A63 – 1278/2008) konstatavo, kad teisinė pagalba V. S. nutraukta pagrįstai, nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja materialiomis ir procesinėmis teisės normomis.
Pareiškėjo argumentai dėl advokatės G. R. nekokybiškai suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje Nr. 2-9557-392/2006 atmestini kaip nepagrįsti. Minėtame 2008-07-08 LVAT sprendime buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nustato, kad bet kuris advokatas turi teisę be apribojimų teikti teisinę pagalbą civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nepateikė naujų aplinkybių ar įrodymų, kurie nebuvo išnagrinėti minėtame LVAT sprendime, pagrindžiančių jo teiginius dėl nekokybiškai suteiktų teisinių paslaugų.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009-02-11 Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo V. S. 1357,64 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą, kadangi buvo nustatyta, jog minėtas asmuo piktnaudžiavo valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiomis ir procesinėmis teisėmis. 2009-03-23 V. S. Tarnybai pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-6450-0803/2009, kurioje, kaip minėta Tarnyba yra ieškovė. 2009-03-26 sprendime Tarnyba atsisakė nagrinėti minėtą pareiškėjo 2009-03-23 prašymą. Pareiškėjas nesutinka su tokiu Tarnybos sprendimu.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnyba yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Minėto įstatymo 3 str. 2 d. nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi objektyvumo principu, kuris reiškia, jog administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs. Kadangi Tarnyba yra tiesiogiai suinteresuota civilinės bylos, kurioje pareiškėjas prašo suteikti antrinę teisinę pagalbą, baigtimi, todėl pagrįstai abejoja nešališkumu ir galimo priimto sprendimo objektyvumu. Be to, pareiškėjas pateikdamas Tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą ir suvokdamas, jog Tarnyba būdama suinteresuota šalimi negali priimti objektyvaus ir nešališko sprendimo, piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009-03-26 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pagrindo nėra.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų reglamentuoja Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad tokią žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. LR CK 6.245-6.250 straipsniai nustato bendrąsias deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltės. Nesant nors vienai iš nurodytų sąlygų, žalos atlyginimas negalimas. Taigi, galimybė priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą siejama su neteisėtos veikos (neveikimo) buvimu. Nagrinėjamoje byloje teismas jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsakovo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veikoje nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra nustatytos vienos iš esminių sąlygų žalai atlyginti, dėl ko pareiškėjo skundas dalyje dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo taip pat netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,
n u s p r e n d ė:
pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Arūno Dirvono
Bronius Januška
Arūnas Kaminskas