Civilinė byla Nr. e2-174-676/2023
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00237-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5;
2.6.8.10; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11;
3.2.6.5; 3.4.1.11.4.3.1
(S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. balandžio 5 d.
Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,
sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Mortai Kungienei,
dalyvaujant ieškovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Lietuvos verslo kolegijos“ atstovui advokato padėjėjui Linui Jurevičiui,
atsakovo Č. T. ir trečiojo asmens VšĮ „Teisės ir psichologijos instituto“ atstovei advokatei Eglei Latauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės VšĮ „Lietuvos verslo kolegijos“ ieškinį atsakovui Č. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Teisės ir psichologijos institutas“.
Teismas
nustatė:
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 150 Eur skolos, 265,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. šalys pasirašė studijų sutartį Nr. 3.12-1422, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo organizuoti studijų procesą pagal parengtą ir patvirtintą koleginių studijų programą – Teisė ir teisėsaugos institucijos, o atsakovas įsipareigojo sumokėti suteiktas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Tačiau pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimas atsakovas su ieškove neatsiskaitė ir liko skolingas 1 150 Eur už suteiktas paslaugas ir 265,95 Eur delspinigių. Atsakovas sąmoningai ir piktybiškai vengia atsiskaityti, siekdamas išvengti prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, todėl ieškovė reiškia šį ieškinį dokumentinio proceso tvarka dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinys tenkintas ir priteista ieškovei VšĮ „Lietuvos verslo kolegijai“ iš atsakovo Č. T. 1 150 Eur skolos, 265,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 415,96 sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. sausio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas dėl teismo preliminaraus sprendimo pareiškė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nėra su ieškove pasirašęs ieškinyje minimos sutarties ir atsakovui nebuvo suteiktos paslaugos pagal nurodytą studijų sutartį. Jei ieškovė teigia, kad sutartis buvo pasirašyta atsakovo – tai parašas yra suklastotas, o ieškovės pateikti atsakovo rekvizitai nėra teisingi, atsakovas nesinaudoja tokiu, kaip nurodyta elektroniniu paštu. Taip pat atsakovas nėra gavęs jokios informacijos, jokia forma apie tai, kad ieškovei yra skolingas ar kad yra neva sudaręs studijų sutartį.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus su pateiktais prieštaravimais nesutinka, prašo atmesti atsakovo pateiktus prieštaravimus ir palikti galioti 2022 m. sausio 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo priimtą preliminarų sprendimą. Nurodė, kad ieškovė suteikė visas galimybes atsakovui studijuoti VšĮ „Lietuvos verslo kolegijoje“ ir atsakovas naudojosi ieškovės suteikta mokymosi paslauga, tai patvirtina ieškovės pridedamas įrodymas, jog atsakovas jungėsi 2021 m. spalio 31 d. bei 2021 m. lapkričio 30 d. prie virtualios mokymosi aplinkos – Moodle. Tiek atsakovo užpildytame prašyme dėl priėmimo studijuoti, tiek ir elektroniniu būdu užpildytoje stojančiojo anketoje atsakovas yra nurodęs savo asmeninį elektroninio pašto adresą - (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo nurodytu elektroninio pašto adresu ieškovės administracijos darbuotojai siųsdavo atsakovui reikiamą informaciją, tame tarpe ir VšĮ „Lietuvos verslo kolegijos“ teisininkė V. Š. siuntė atsakovui pranešimus dėl turimos finansinės skolos už studijas, nes tarp ieškovės ir atsakovo sudarytoje studijų Sutarties 9 punkte yra numatyta, kad studento nurodytu paštu išsiųsti elektroniniai laiškai yra laikomi tinkamai įteiktais. Be to, pažymėjo, kad atsakovas melagingai savo pateiktame teismui prieštaravime teigia, kad nesinaudoja tokiu, kaip nurodyta elektroninio pašto adresu, nes kolegijos teisininkė V. Š. 2021 m. lapkričio 22 d. bendravo su atsakovu telefonu ir atsakovas patvirtino, kad galima siųsti informaciją dėl tikslinės išmokos būtent šiuo, t. y. (duomenys neskelbtini) elektroninio pašto adresu.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Linas Jurevičius prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu atsakovo Č. T. ir trečiojo asmens VšĮ „Teisės ir psichologijos instituto“ atstovė advokatė Eglė Latauskienė prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, nes nepateiktas studijų sutarties originalas. Elektroninė forma prilyginama rašytinei formai, jeigu užtikrinama elektroninio pranešimo apsauga ir jų pasirašymas identifikuojamas elektroniniu parašu. Pateikta sutartis su atsakovu pasirašyta nuotolinio ryšio priemonėmis neidentifikavus asmens, todėl nėra juridinių faktų, patvirtinančių, kad ieškovė teisės aktų nustatyta tvarka su atsakovu sudarė ir vykdė sutartį. Nenustatytas asmuo, kuris neteisėtai veikė atsakovo vardu - vykdė susirašinėjimą su ieškovės atsakingais darbuotojais. Tiek valstybės ar savivaldybių įstaigos bei organizacijos, tiek kiti privatūs juridiniai asmenys yra įsidiegę asmens tapatybės vertinimo ir nustatymo standartus, siekdami išvengti bet kokių sukčiavimo atvejų pasinaudojant elektroninėmis ryšio priemonėmis, tačiau ieškovė savo veikloje yra nerūpestinga ir neatsakinga dėl pačios nenustatytų taisyklių siekiant nuotolinio ryšio priemonėmis pasirašinėti sutartis, kurių vykdymas sukelia teisines pasekmes šalims, todėl dėl atsiradusios žalos kalta pati ieškovė.
A. Č. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį jam buvo pranešta tinkamai.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. rugpjūčio 30 d. ieškovė ir atsakovas pasirašė studijų sutartį Nr. 3.12-1422 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo organizuoti studijų procesą pagal parengtą ir patvirtintą koleginių studijų programą – Teisė ir teisėsaugos institucijos, o atsakovas įsipareigojo sumokėti suteiktas paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Ieškovė nurodo, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolingas 1150 Eur sumą, nuo kurios paskaičiuoti 265,96 Eur delspinigių. Prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. sausio 14 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei VšĮ „Lietuvos verslo kolegijai“ iš atsakovo Č. T. 1 150 Eur skolos, 265,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 1 415,96 sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2022 m. sausio 14 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad jokios sutarties su ieškove nėra pasirašęs ir atsakovui nebuvo suteiktos paslaugos pagal nurodytą studijų sutartį, o jei ieškovė teigia, kad sutartis buvo pasirašyta atsakovo – tai parašas yra suklastotas, o ieškovės pateikti atsakovo rekvizitai nėra teisingi, atsakovas nesinaudoja tokiu, kaip nurodyta elektroniniu paštu, taip pat atsakovas nėra gavęs jokios informacijos, jokia forma apie tai, kad ieškovei yra skolingas ar, kad yra neva sudaręs studijų sutartį.
Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2012). Teismas įvertinta ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos galima daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Taip pat kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 2018 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018, 2018 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018). Teismai, vertindami įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą turi padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo Č. T. 1 150 Eur už suteiktas studijų paslaugas, 265,95 Eur delspinigių. Savo reikalavimams pagrįsti ieškovė pateikė šalių pasirašytos 2021 m. rugpjūčio 30 d. studijų sutarties Nr. 3.12-1422, 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovo Č. T. prašymo dėl priėmimo studijuoti, 2021 m. rugpjūčio 26 d. Č. T. užpildytos stojančiojo anketos, atsakovo Č. T. asmens tapatybės kortelės, atsakovo Č. T. profesinio mokymosi pasiekimų pažymos, 2021 m. rugpjūčio 27 d. stojančiojo motyvacijos įvertinimo formos, atsakovo siųsto elektroninio laiško, prisijungimo prie kolegijos virtualios mokymosi aplinkos kopijas ir kitus įrodymus. Atsakovas su ieškovės reikalavimais nesutinka ir teigia, kad nėra sudaręs jokios studijų sutarties, ieškovės pateiktoje sutartyje atsakovo parašas yra suklastotas, o ieškovės pateikti atsakovo rekvizitai nėra teisingi, kadangi atsakovas nesinaudoja tokiu, kaip nurodyta elektroniniu paštu. Tačiau iš ieškovės byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti ir teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, jog prieš pasirašydamas studijų Sutartį atsakovas pateikė VšĮ „Lietuvos verslo kolegijos“ administracijos darbuotojui, atsakingam už studentų priėmimą, prašymą dėl atsakovo priėmimo į teisės studijų programą, bei 2021 m. rugpjūčio 26 d. pateikė užpildytą elektroniniu būdu stojančiojo anketą, kurioje atsakovas patvirtino, kad pateikti stojančiojo duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad tiek atsakovo užpildytame prašyme dėl priėmimo studijuoti, tiek ir elektroniniu būdu užpildytoje stojančiojo anketoje atstovas yra nurodęs savo asmeninį elektroninio pašto adresą – (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad būtent šiuo nurodytu elektroninio pašto adresu ieškovės administracijos darbuotojai ir siųsdavo atsakovui reikiamą informaciją, tame tarpe ir VšĮ „Lietuvos verslo kolegijos“ teisininkė V. Š. siuntė atsakovui pranešimus dėl turimos finansinės skolos už studijas. Taip pat iš pateiktų įrodymų matyti, kad kolegijos teisininkė V. Š. 2021 m. spalio 20 d. rašė elektroniniu paštu laišką atsakovui, į kurį atsakovas sekančią dieną atsakė, kad pageidauja bendrauti elektroniniu paštu. Visi šie įrodymai patvirtiną, kad atsakovo argumentai, jog jis studijų sutarties nepasirašė ir nesinaudoja minėtu elektroninio pašto adresu, nėra pagrįsti. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad 2021 m. spalio 31 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas jungėsi prie virtualios mokymosi aplinkos – Moodle, kas patvirtina faktą, kad atsakovas naudojosi ieškovės suteikta mokymosi paslauga.
Taip pat byloje pateiktas Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos raštas, kuriame nurodytą, kad Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro nuostatų 59.5 punktu, Studentų registras pateikė Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrui informaciją apie Č. T., studento statuso galiojimą nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 5 d. ir šių duomenų pagrindu asmeniui buvo suformuotas privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis galiojimo laikotarpis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. Šis raštas tik dar kartelį patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d. imtinai, Č. T. nemokėjo privalomojo sveikatos draudimo įmokų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kadangi buvo draudžiamas valstybės lėšomis kaip aukštosios mokyklos studentas.
Nors atsakovas teigia, kad pateiktoje studijų sutartyje atsakovo parašas yra suklastotas, tačiau jokių įrodymų dėl atsakovo parašo suklastojimo fakto, išskyrus pačio atsakovo neigimą bei subjektyvius paaiškinimus, byloje nepateikta. Atsakovas, pasirinkęs byloje neigimo poziciją bei įrodinėdamas, jog pateiktuose byloje rašytiniuose įrodymuose su jo parašu nurodyti jo parašai yra suklastoti, neteikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, nors bylos nagrinėjimo metu ir kalbėjo apie ketinimus teikti prašymą dėl rašysenos ekspertizės skyrimo. Todėl teismo vertinimu, atsakovo išdėstytos abejonės dėl parašo tikrumo yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi atsakovas, keldama klausimą dėl parašo autentiškumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų savo argumentams pagrįsti bei nuginčyti šiuos rašytinius įrodymus (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu ieškovė, įrodinėdama savo poziciją dėl studijų sutarties sudarymo fakto, į bylą pateikė rašytinius įrodymus - atsakovo pasirašytą sutartį ir kitus dokumentus, kuriuos, nors tai ir nurodytų dokumentų kopijos, todėl, nesant byloje kitų šiuos rašytinius įrodymus paneigiančių duomenų bei įrodymų, teismas vertina patikimais įrodymais ir atmeta atsakovo argumentus dėl Sutarties parašo suklastojimo.
Be to, pažymėtina, kad CK 6.192 straipsnyje įtvirtinta, jog sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Asmens valia sudaryti sandorį gali būti išreikšta ne tik raštu, bet ir žodžiu ar kitokia valios išraiškos forma, taip pat gali būti numanoma atsižvelgiant į konkrečias sandorio sudarymo aplinkybes (CK 1.64 straipsnio 1, 2 dalys). Paprastai visi rašytiniai dokumentai yra patvirtinami sandorius sudarančių asmenų parašais. CK 1.76 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog sandorį turi pasirašyti jį sudaręs asmuo. Jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Parašas tarsi galutinai patvirtina sandorį sudarančio asmens valią ir reiškia asmens įsipareigojimą vykdyti sandorį. Be to, jo buvimas turi ir didelę psichologinę reikšmę sandorio šalims – suteikia tam tikrą pasitikėjimą kita sandorio šalimi ir teisinių santykių stabilumu. Tačiau dėl kokių nors priežasčių sutarties nepatvirtinus abiejų šalių parašais, šalių valią sudaryti sutartį galima įrodinėti faktais ir duomenimis, iš kurių galima spręsti apie susitarimo buvimą. Vienas tokių faktų yra sutarties vykdymas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys sutiko su tokios sutarties sąlygomis. Kai sutartyje nėra sutartinių santykių šalies parašo arba sutartis pasirašyta ne to asmens, kuris nurodytas, ši aplinkybė savaime nelemia tokio sandorio negaliojimo. Taigi, faktas, jog šalis nepasirašė sutartyje ar nenustatytomis aplinkybėmis ją pasirašė tokių įgaliojimų neturėjęs asmuo, nesudaro pakankamo pagrindo tvirtinti, jog sutartis negalioja, jeigu yra duomenų, kad ši sutartis nepasirašiusios šalies buvo vykdoma, taip pritariant jos sąlygoms. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. atsakovo prašymai, ieškovės ir atsakovo bendravimas elektroniniais laiškais bei duomenys, kad 2021 m. spalio 31 d. ir 2021 m. lapkričio 30 d. atsakovas jungėsi prie virtualios mokymosi aplinkos – Moodle, patvirtina faktą, kad atsakovas naudojosi ieškovės suteikta mokymosi paslauga ir tokiais savo veiksmais patvirtino studijų sutarties sudarymo faktą.
Įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad mažai tikėtini atsakovo Č. T. argumentai, jog atsakovas nesudarė su ieškove studijų sutarties arba parašas studijų sutartyje yra ne jo, o suklastotas, kadangi mažiau tikėtina, kad kuris nors kitas asmuo be atsakovo žinios ir valios būtų turėjęs tiek nemažai atsakovo konkrečių asmeninių dokumentų (asmens tapatybės kortelės kopiją, profesinio mokymosi pasiekimų pažymą) ir duomenų bei būtų konkrečiai siekęs būtent atsakovo vardu ir atsakovo naudai sudaryti studijų sutartį ir galimai ją sudaręs. Taigi, teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir įvertinęs šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus ir jų visetą konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovas studijų sutartį pasirašė, o atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta studijų sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – ieškovė (paslaugos teikėjas) įsipareigojo sudaryti atsakovui Č. T. sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovas (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Teismas konstatuoja, kad studijų sutarties pagrindu tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK) 6.1 – 6.4 straipsniai). Įstatyme numatyta šalių pareiga vykdyti sutartis, bendradarbiauti ir kooperuotis vykdant sutartis bei dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti (CK 6.200 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties pagrindu atsiradusi prievolė turi būti vykdoma sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė teikė atsakovui paslaugas, organizavo atsakovo studijų procesą pagal studijų programą, atsakovas ieškovės teikiamomis paslaugomis naudojosi, tačiau prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, su ieškove Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais neatsiskaitė, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu prievolę.
Įvertinus tai, kad byloje esantys duomenys bei įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą, ieškovės reikalavimas priteisti 1150 Eur skolos ir 265,96 Eur delspinigių pripažintinas pagrįstu ir nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą, todėl teismo 2022 m. sausio 14 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). (CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį visiškai, preliminariu sprendimu pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteistos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 16 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui pateikus prieštaravimus teismo preliminariam sprendimui, ieškovė papildomai patyrė 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų teisiniai pagalbai apmokėti (300 Eur konsultacija, 300 Eur susipažinimas su civilinės bylos medžiaga, 400 Eur procesinių dokumentų parengimas, ir 500 Eur atstovavimas teisme). Teismui nusprendus preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, šios 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Teismas šioje byloje patyrė 18,59 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.)).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. sausio 14 d. preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1749-676/2022 palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei VšĮ „Lietuvos verslo kolegijai“ iš atsakovo Č. T. 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo Č. T. 18,59 Eur (aštuoniolika eurų 59 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.
Teisėjas Raimondas Dilys