Civilinė byla Nr. 2-673-275/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01535-2015-7

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.2.7.; 2.1.3.3.1.; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 5 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė,

sekretoriaujant A. Višumirskajai,

dalyvaujant ieškovui L. G.,  jo ir trečiojo asmens  atstovui  adv.  A. Novikovui, atstovui atsakovo adv. A. Paliukėnui, 

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui L. A. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – antstolis R. V., notarė D. J., D. D. ir A. G.,

n u s t a t ė :

Ieškovas L. G. 2015-08-03 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu ieškovo vardu išrašytą paprastąjį vekselį 166 000 Lt sumai, panaikinti vykdomąjį įrašą Nr.845 ir antstolio R. V. patvarkymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr.0128/14/01484, priteisti iš atsakovo L. A. antstolio R. V. išieškotas sumas ir vykdymo išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

           Nurodė, kad atsakovas ir D. D. vykdė bendrą verslo veiklą – D. D. kartu su ieškovo motina siųsdavo parduodamų automobilių Italijoje pasiūlymus Lietuvoje esančiam atsakovui, šis iš siūlomų automobilių išsirinkdavo jam priimtiną variantą, už automobilį pervesdavo reikiamą pinigų sumą (į kurią įeidavo D. D. bei ieškovo motinos pelnas), D. D. nupirkdavo automobilius Italijoje ir organizuodavo jų pargabenimą atsakovui. Pinigų siuntimas į Italiją per tarptautinių pervedimų sistemas yra labai brangus, todėl būdas, kai lietuviškoje sąskaitoje esantys pinigai išgryninami bankomate Italijoje, atsakovui pasirodė priimtiniausiais. Dėl to atsakovas ir kreipėsi į ieškovą, kaip į asmenį, į kurį galima kreiptis dėl tarpininkavimo pervedant pinigus į Italiją, t. y. kad pasinaudojant ieškovo banko sąskaita, Italijoje veikiantis atsakovo verslo pagalbininkas D. D. su ieškovui priklausančia banko kortele iš bankomato nusiimtų ieškovo banko sąskaitoje esančius atsakovo pinigus. Ieškovo sprendimą leisti naudotis ieškovo banko sąskaita nulėmė tai, kad kartu su D. D. Italijoje dirbo ir ieškovo mama. Į ieškovo banko sąskaitą pinigus per bankomatą įnešdavo ieškovas kartu su atsakovu, taip pat pinigus į ieškovo sąskaitą pervesdavo atsakovas arba jo žmona. Italijoje pinigus iš atsakovo sąskaitos nuimdavo D. D., kuris turėjo antrą su ieškovo sąskaita  susietą kortelę. Iš viso į ieškovo banko sąskaitą buvo įnešta ar pervesta 69 300 Eur (pirmas įnešimas 2013-03-15), o Italijoje nuimta ar išleista, atsiskaitant ieškovo kortele, 67 811,07 Eur (pirmasis nuėmimas 2013-03-15). Be to, bankas iš viso nuskaitė 893,33 Eur pinigų išgryninimo mokesčių ir 341 Eur tarptautinių pavedimų mokesčių (iš viso 1 234,37 Eur), kurie laikytini atsakovo nuostoliais už naudojimąsi ieškovo banko sąskaita. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog automobilių pirkimui Italijoje galėjo būti panaudoti ne 69 300 Eur, o 68 065,63 Eur. Tarp įneštų ar pervestų į ieškovo banko sąskaitą pinigų bei nuimtų ar išleistų pinigų Italijoje per 2013 m. kovo-lapkričio mėnesius susidarė 254,46 Eur skirtumas. Ši suma yra ieškovo motinos uždirbto pelno dalis, kurią su jos leidimu ieškovas panaudojo kai kurioms savo išlaidoms. Pinigų įnešimas ir jų išgryninimas Italijoje sėkmingai vyko iki 2013 m. vasaros, iki kol atsakovas pradėjo ieškovui reikšti pretenzijas dėl tariamo 18 000 Eur įsiskolinimo jam. Tuomet bendradarbiavimas nutrūko, tačiau rudenį atsakovas pasiūlė ieškovui susitikti, rodė iniciatyvą atkurti bendradarbiavimą. Tačiau prieš pinigų įdėjimą ar pervedimą į ieškovo sąskaitą, atsakovas pareikalavo, kad ieškovas pasirašytų paprastąjį vekselį 166 000 Lt sumai, kaip užtikrinimą, kad pinigai pasieks D. D.. Atsakovas patikino, kad ieškovas vekselį turi pasirašyti laikinai, iki kol atsakovas nuvyks į Italiją ir vekselį pasirašys D. D., kuris realiai ir disponavo atsakovo pinigais. Ieškovas, pasitaręs dar ir su motina, daug negalvodamas 2013-09-12 vekselį 166 000 Lt sumai pasirašė. Tačiau kai 2013-10-02 D. D. taip pat Italijoje pasirašė neprotestuotiną vekselį 169 000 Lt sumai, atsakovas ieškovo pasirašyto vekselio negrąžino. D. D., pasirašydamas vekselį, visiškai pripažino savo skolą atsakovui, tuo tarpu atsakovas ieškovui pareiškė, kad bus lengviau išsiieškoti D. D. skolą iš ieškovo, nes ieškovas turi darbą ir oficialias pajamas. Atsakovas 2014-05-07 pateikė vekselį ieškovui apmokėti, o ieškovui vekselio neapmokėjus, prasidėjo vykdymo procesas dėl 166 000 Lt (48 076,92 Eur) išieškojimo. Ieškovo išrašytas vekselis pagal ieškovo ir atsakovo susitarimą turėjo tarnauti kaip D. D. prievolės atsakovui įvykdymą užtikrinanti priemonė. Ieškovas su atsakovu nėra sudaręs jokių sutarčių, kurių pagrindu atsirastų ieškovo 166 000 Lt skolinis įsipareigojimas atsakovui, todėl vekselio negalima vertinti kaip ieškovo skolos atsakovui patvirtinimo. Ieškovas vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės, nes ieškovas buvo apgaulingai atsakovo įtikintas, kad vekselis bus grąžintas, kai tik vekselį pasirašys D. D.. Pagrįstą tikėjimą, kad jog pasirašytas vekselis nesukels teisinių padarinių, parodo, kad vekselis buvo išrašytas trumpam laikotarpiui (8 mėnesiams). Ieškovas, gaunantis minimalias pajamas, objektyviai negalėjo būti finansiškai pajėgus sumokėti tokią didelę pinigų sumą per tokį trumpą laikotarpį. Atsakovo nesąžiningumą ir apgaulę parodo ir tai, kad beveik tapačiai sumai 2013-10-02 vekselį išrašė ir D. D.. Bendra ieškovo ir D. D. išrašytų vekselių suma yra 335 000 Lt (97 101,45 Eur), kas ženkliai viršija bendrą atsakovo įneštų ar pervestų D. D. per ieškovo sąskaitą sumą. Tokie atsakovo veiksmai taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes jis nepagrįstai siekia praturtėti ieškovo sąskaita, kai faktiškai jam skolingas D. D., kuris susidariusią skolą atsakovui visiškai pripažįsta. Ieškovo vardu išrašytą paprastąjį vekselį 166 000 Lt sumai ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pripažinus vekselį negaliojančiu, naikintini notarės 2014-05-15 išduotas vykdomasis įrašas ir antstolio 2014-11-05 patvarkymas priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą.   

Atsakovas L. A. su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad atsakovas kartu su sutuoktine ieškovui perduodavo pinigines lėšas, jas įnešdamas grynaisiais arba pervesdamas į ieškovo sąskaitą. Dalis ieškovui perduotų lėšų atsakovui nebuvo grąžinta, dėl ko 2013-09-12 ieškovas savo vardu išrašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 166 000 Lt sumai. Ieškovas teigia, kad vekselis yra negaliojantis, nes jis jokiuose verslo santykiuose nedalyvavo, buvo tik pinigų perdavimo tarpininkas, o vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės. Tačiau tokie ieškovo teiginiai yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Dar iki 2012 metų pradžios atsakovas turėjo verslo reikalų su D. D., kuris už mokestį pagelbėdavo atsakovui surasti pardavimui transporto priemones, tačiau jokių nuolatinių bendro verslo santykių su juo nebuvo. D. D. savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė - paimdavo pinigus, bet pažadėtų automobilių neperduodavo, dėl ko susidarė nemenka skola ir todėl atsakovas bendradarbiavimą su šiuo asmeniu nutraukė. Vėliau, 2012 metų antroje pusėje, D. D. bei su juo kartu gyvenanti A. G. (ieškovo motina) siūlė atnaujinti bendradarbiavimą, nurodydami, kad atsiskaitymo klausimai gali būti sprendžiami su ieškovu. Pats ieškovas susisiekė su atsakovu bei patvirtino, kad jis tvarkys atsiskaitymo už Italijoje surastas transporto priemones klausimus ir kad jam atsakovas galės perduoti transporto priemonėms nupirkti skirtus pinigus, kurių dalį sudarė D. D., A. G. bei ieškovui už paslaugą (automobilio suradimą, pirkimo sandorio sutvarkymą, apmokėjimą) mokamas bendras komisinis, bendra jų pelno dalis. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuoti duomenys patvirtina, kad ieškovas susisiekdavo su atsakovu, kai būdavo sprendžiami pinigų perdavimo klausimai dar 2012 metais. Ieškovas nutyli faktą, kad, perduodant pinigus, ieškovas išrašydavo atsakovui skolos raštelius, nurodydamas, kad gavo atitinkamą pinigų sumą, tam, kad būtų nupirkta konkreti transporto priemonė, kuriai atvykus į Lietuvą, atsakovas ieškovui atiduodavo su šios transporto priemonės pirkimu susijusį ieškovo surašytą raštelį. 2013 metų pavasarį vėl susiklostė tokia situacija, kad dalis žadėtų transporto priemonių, dėl kurių įgijimo lėšos buvo perduotos ieškovui, nebuvo įgytos ir nebuvo perduotos atsakovui. Susidarė ganėtinai nemažas įsiskolinimas. Apie tai ne sykį buvo informuoti tiek ieškovas, tiek jo motina bei D. D.. Jiems buvo paaiškinta, kad lėšų atsakovas daugiau neduos, kol jie neperduos transporto priemonių. Rugsėjo mėnesio pradžioje ieškovas ir jo motina susisiekė su atsakovu ir pasiūlė atnaujinti bendradarbiavimą, o įsiskolinimą įforminti, surašant ginčo vekselį, pateikė duomenis vekselio teksto parengimui. Ginčo vekselis buvo sudarytas ir pasirašytas ieškovo iniciatyva, dalyvaujant tiek ieškovo motinai, tiek jo sutuoktinei. Priešingai nei nurodo ieškovas, jokio spaudimo išduoti ginčo vekselį nebuvo, ieškovas vekselį pasirašė ir perdavė atsakovui laisva valia. Ieškovas klaidina teismą, teigdamas, jog ginčo vekselis jo buvo išduotas tik laikinai, iki kol vekselį pasirašys D. D.. Tokie ieškovo teiginiai pagrįsti tik jo paties subjektyviais samprotavimais. Pasirašant ginčo vekselį, nebuvo tartasi, kad jis išrašomas tik laikinai. Pasirašant ginčo vekselį, ieškovui buvo aišku ir žinoma, kad tokiu būdu yra įforminamas įsiskolinimas už atsakovo jam perduotas lėšas, už kurias buvo žadėta įgyti transporto priemones, tačiau šis pažadas nebuvo įgyvendintas, transporto priemonės nebuvo perduotos, pinigai nebuvo grąžinti. Jokio susitarimo dėl šio vekselio negaliojimo ar grąžinimo ieškovui, kai neva vekselį pasirašys D. D., nebuvo. Priešingą poziciją ieškovas įrodinėja, pateikdamas nežinia iš kur gauta, tariamai D. D. ranka surašyta vekselio kopija. Įstatymas nedraudžia keliems asmenims įsipareigoti grąžinti skolą, išrašant atskirus kelis vekselius, todėl ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovas tos pačios skolos išieškojimo siekia du kartus. Ieškovas yra suaugęs, mokslus baigęs, sveikas asmuo, kuris suvokė išrašomo vekselio teisinę reikšmę ir sukeliamas teisines pasekmes. Ieškovas, teigdamas, kad ginčo vekselis turi būti pripažintas negaliojančiu, nes ieškovas jį pasirašė verčiamas, dėl apgaulės, jokiais objektyviais įrodymais nepagrindžia šių savo teiginių bei juridinių faktų, dėl kurių vekselis galėtų būti pripažintas negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu. Ieškovo teiginių dėl ginčo vekselio negaliojimo nepatvirtina ir ieškinyje minimas faktas, jog ginčo vekselyje buvo numatytas 8 mėnesių pinigų grąžinimo terminas.

Dublike ieškovas L. G., palaikydamas savo reikalavimą, papildomai nurodo, kad ieškovas niekada nėra tvirtinęs atsakovui, kad jis tvarkys atsiskaitymo už Italijoje surastas transporto priemones klausimus, kadangi jis niekada neturėjo duomenų apie nupirktas transporto priemones, jų kainas ir pan. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys niekaip nepatvirtina fakto, kas buvo susitikimų iniciatorius. Natūralu, jog atsakovui siekiant pervesti pinigus į Italiją, reikėjo su ieškovu suderinti susitikimų laiką ir vietą, todėl ieškovas ir nurodydavo, kada ir kur jį bus galima surasti. Ieškovas niekada pats nevykdavo pas atsakovą pasiimti pinigų, niekada jo pirmas neieškodavo, niekada nenurodydavo, kokią pinigų sumą reikia įdėti ar pervesti į sąskaitą. Visą šią informaciją atsakovas gaudavo iš Italijoje buvusių D. D. ar A. G.. Ieškovo nesiejo jokie santykiai su minėtais asmenimis nei dėl automobilių paieškos, nei dėl jų kokybės aptarimo, nei dėl transportavimo sąlygų aptarimo, nei jų kainos nustatymo ir kt. Priešingai, visus šiuos klausimus tarpusavyje derino atsakovas, A. G. ar D. D.. Atsakovas ieškovui jokių komisinių ar pelno dalies nemokėjo. Visi susitarimai tuo klausimu vyko tarp atsakovo, A. G. bei D. D. ir pelno dalies nuo parduotų automobilių dydis ieškovui nebuvo žinomas. Leidimas naudotis banko sąskaitos kortelės dublikatu negali būti vertinamas kaip susitarimas dėl bendros verslo veiklos vykdymo. Ieškovas savo ranka neišrašinėjo jokių skolos raštelių. Ieškovas niekada nesidomėjo, ar yra nupirkta, kada nupirkta, kada atvežta į Lietuvą konkreti transporto priemonė. Ieškovas automobilių prekybos versle nedalyvavo, todėl jis neturėjo jokio intereso ar poreikio atnaujinti bendradarbiavimą ir susiekti su atsakovu. Be to, bendradarbiavimo atnaujinimu buvo suinteresuotas kreditorius (atsakovas), siekiantis susigrąžinti į verslą investuotas lėšas. Ginčo vekselis buvo parengtas išimtinai atsakovo iniciatyva ir spausdintu tekstu pateiktas pasirašyti ieškovui. Vekselio turinys su ieškovu nebuvo derinamas. Jokios iniciatyvos iš ieškovo pusės pasirašyti vekselį nebuvo. Ieškovas, nežinodamas visų verslo tarp atsakovo ir A. G. bei D. D. aplinkybių, pasirašė vekselį atsakovui grasinant kreiptis į policiją. Pasirašant vekselį 166 000 Lt sumai nei A. G., nei ieškovo sutuoktinė nedalyvavo. Atsakovas siekė naudoti vekselį kaip skolos jam užtikrinimo priemonę. Atsakovo elektroniniai laiškai, adresuoti A. G. ir D. D., kuriuose atsakovas vienareikšmiškai skolininkais įvardija D. D. ir A. G. bei tik jiems el. laiškais siųstos skolos „suvestinės“, akivaizdžiai įrodo, kad tikrieji skolininkai yra D. D. ir A. G.. Ieškovo žiniomis, atsakovas nuolat elektroniniu būdu susirašinėjo su D. D. ir A. G.. Tai liudija, kad jis suprato, jog teisiniai santykiai dėl automobilių pirkimo Italijoje ir jų pargabenimo į Lietuvą yra susiklostę būtent su pastaraisiais. Atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas automobilių paieškos, prekybos, ir jų transportavimo į Lietuvą versle nedalyvauja. Priešingu atveju, el. laiškus apie susidariusią skolą siųstų ne tik D. D. ir A. G., bet ir ieškovui. Atsakovas, siekdamas, kad ieškovas laiduotų už jo motinos ir D. D. skolą, turėjo naudotis teisėtais įstatymuose numatytais būdais. Atsakovas elgėsi nesąžiningai, nes jis paskutinėje A. G. į el. paštą atsiųstoje skolos „suvestinėje“ deklaruodamas, kad D. D. ir A. G. skola jam 2013-12-27 dienai sudaro 48 900 Eur (169 194 Lt), nepagrįstai išsireikalavo, kad vekselį 166 000 Lt sumai pasirašytų ieškovas ir 169 000 Lt sumai vekselį išrašytų tikrasis skolininkas D. D.. Tokiuose atsakovo veiksmuose akivaizdžiai įžvelgtinas siekis nepagrįstai praturtėti, nes abiejų išrašytų vekselių suma bene dvigubai viršija jo paties skaičiavimais nurodomą A. G. ir D. D. įsiskolinimo dydį. Atsakovas sako netiesą, kad nieko nežino apie D. D. išrašytą vekselį. Atsakovas buvo nuvykęs į Italiją pas D. D. ir A. G., kur viešint jų namuose, D. D. ir surašė vekselį. Apie šias aplinkybes ieškovą informavo A. G., kadangi ieškovas aktyviai domėjosi tuo klausimu. Ieškovui buvo aktualu sužinoti, ar D. D. išrašė vekselį ir taip įsipareigojo padengti jų turimą įsiskolinimą atsakovui. Nuo to momento, kai ieškovas gavo motinos patvirtinimą, kad D. D. vekselį pasirašė, ieškovas buvo visiškai ramus dėl vekselio, kurį pasirašė jis. Ieškovas pasitikėjo atsakovu, vekselio pasirašymo metu ieškovą įtikinusiu, kad D. D. pasirašius vekselį, ieškovo vekselis bus grąžintas. Todėl ankščiau ieškovas ir nesikreipė į teismą dėl šio vekselio nuginčijimo. Prie ieškinio pridėtą vekselio kopiją D. D. atsiuntė pats atsakovas. Šis vekselis 2014-05-12 buvo pateiktas apmokėti. Pateikdamas vekselį apmokėti D. D., atsakovas nurodė, kad „2013-10-02 išrašėte paprastąjį neprotestuotiną vekselį 169 000 Lt sumai, pagal kurį besąlygiškai įsipareigojote iki 2014-05-12 sumokėti vekselio turėtojui L. A. vekselyje nurodytą sumą – 169 000 Lt“. Šis dokumentas yra pasirašytas paties atsakovo, o laiško voke kaip atgalinis adresatas taip pat nurodytas atsakovas. Todėl atsakovas, teigdamas, kad šis vekselis yra nežinia iš kur gautas ir tariamai pasirašytas D. D., teismui meluoja. Be to, keliomis dienomis ankščiau nei D. D., t. y. 2014-05-07, ieškovo išrašytą vekselį 166 000 Lt sumai atsakovas pateikė apmokėti ieškovui. Šie veiksmai liudija apie tikruosius nesąžiningus atsakovo ketinimus. Atsakovo veiksmai, kai atskiri vekseliai vienai ir tai pačiai skolai ir bene identiškai sumai išreikalaujami iš dviejų asmenų, yra akivaizdžiai nesąžiningi ir prieštaraujantys bendriesiems teisingumo bei sąžiningumo principams. Ieškovas neturi jokių teisinių kliūčių reikšti prieštaravimą atsakovui kaip pirmajam vekselio įgijėjui Vekselių įstatymo 19 straipsnyje numatytu pagrindu ir tokia jo teisė negali būti kvestionuojama. Ieškovo, kaip vekselio davėjo, kartu su ieškiniu bei dubliku pateikti įrodymai įrodo, kad nebuvo jokio pagrindo vekseliui išduoti.

Triplike atsakovas L. A., palaikydamas savo atsikirtimus, papildomai nurodo, kad ieškovo akcentuojama aplinkybė, kad jis atsakovo gerai nepažinojo iki 2012 m. rudens, nepaneigia fakto, kad ieškovas kartu su jam artimais asmenimis - motina ir jos gyvenimo draugu D. D., dalyvavo automobilių suradimo, pasiūlymo, įgijimo, pinigų perdavimo procese. Visi šie asmenys veikė kartu, nurodė atsakovui, kad atsiskaitymas dėl automobilių įgijimo vyks per ieškovą, kurį atsakovas suvokė asmeniu, kuris betarpiškai dalyvavo automobilių įgijimo procese bei kuris, priimdamas pinigus, įsipareigodavo (veikiant kartu su jau minėtais jam artimais asmenimis) įgyti ir perduoti atsakovui transporto priemones. Ieškovo teiginiai, kad jis negalėjo disponuoti jam perduotais ar į sąskaitą pervestais pinigais, neatitinka tikrovės. Iš išsamaus ieškovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad, įnešus į ieškovo sąskaitą pinigus, jis dalį lėšų išgrynindavo, taip pat apmokėdavo įvairias paslaugas, pirkinius prekybos centre, dengdavo (grąžindavo) skolas ir pan. Tai taip pat patvirtina aplinkybę, kad ieškovui perduotų lėšų automobiliams įgyti dalį sudarė D. D., A. G. bei ieškovui už paslaugą (automobilio suradimą, pirkimo sandorio sutvarkymą, apmokėjimą) mokamas bendras komisinis mokestis, bendra jų pelno dalis. Tuo atveju, jei nebūtų asmens, kuris automobilių įgijimo procese tvarkytų finansinius klausimus Lietuvoje, tai atsakovas neatnaujintų ir nevykdytų jokio bendradarbiavimo su minėtais asmenimis. Tiek ieškovo motina, tiek D. D. yra Lietuvos Respublikos piliečiai, dažnai būna Lietuvoje, todėl jei būtų susiklostę automobilių įgijimo santykiai tik tarp atsakovo ir A. G. bei D. D., akivaizdu, kad šie asmenys viename iš Lietuvos bankų savo vardu išsiimtų atsiskaitymo kortelę ir lėšas atsakovas būtų pervedinėjęs į šių asmenų, o ne į ieškovo sąskaitą. Ieškovo teiginiai, kad A. G. ir D. D. turėjo įsiskolinimų kredito įstaigoms Lietuvoje, jų sąskaitos buvo areštuotos ir pan., nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Tuo tarpu iš išsamaus ieškovo banko sąskaitos išrašo seka, kad D. D. pervesdavo lėšas į ieškovo sąskaitą (papildydavo sąskaitą) iš Lietuvoje esančios banko sąskaitos (Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors ieškovas teigia, kad jis nedalyvavo nei automobilių paieškoje, nei jų kokybės ar kainos aptarime ir pan., tačiau realiai ir pats ieškovas (taip pat pasinaudodamas savo sutuoktinės elektroniniu paštu) jau nuo 2012 metų atsakovui kartais persiųsdavo informaciją apie įgyjamas transporto priemones (tą patvirtina ir keli išlikę elektroniniai laiškai su įgyjamų automobilių nuotraukomis, kurie buvo siųsti būtent iš ieškovo sutuoktinės elektroninio pašto). Taigi, natūralu ir logiška, kad tuo atveju, jei asmuo realiai niekuo nebūtų susijęs su automobilių įgijimo procesu, atsakovui tokių nuotraukų nesiųstų. Ieškovas ir kartu veikę jam artimi asmenys buvo suinteresuoti, kad atsakovas nesikreiptų į atitinkamas institucijas ar teismą dėl skolos priteisimo, nepradėtų priverstinio skolos išsiieškojimo, todėl ieškovas ir jo motina 2013 metų rugsėjo pradžioje susisiekė su atsakovu, siūlė atnaujinti bendradarbiavimą, o įsiskolinimą įforminti ginčo vekseliu. Jei ieškovas su atsakovu būtų susitarę tik dėl skolos užtikrinimo, laidavimo, akivaizdu, kad ieškovas, būdamas suaugęs, sveikas, sukūręs šeimą, mokslus baigęs asmuo, suvokdamas tokio dokumento sukeliamas pasekmes, atsisakytų pasirašyti tokį aiškų ir nedviprasmišką dokumentą - ginčo vekselį. Taigi, priešingai nei teigia ieškovas, realiai jokio susitarimo dėl ieškovo išduoto vekselio negaliojimo ar jo grąžinimo ieškovui, kai neva vekselį pasirašys D. D., nebuvo. Šios ieškovo keliamos versijos nepatvirtina ir tai, kad vekselį skolos sumai taip pat išrašė D. D., nes įstatymas nedraudžia keliems asmenims įsipareigoti grąžinti skolą, išrašant kelis atskirus vekselius (tiek dėl dalies skolos, tiek ir dėl viso įsiskolinimo), ypač kai įsiskolinimas susidaro bendrai veikiant keliems asmenims. Įstatymas draudžia kreditoriui tik iš to neteisėtai pasipelnyti, t. y. realiai gauti daugiau nei yra susidariusi skola. D. D. ar A. G. atžvilgiu atsakovas nėra pradėjęs jokių procesų dėl pinigų, skolos grąžinimo. Skolos išieškojimo procedūra yra pradėta ir vykdoma tik pagal ieškovo išduotą ginčo vekselį (su dubliku ieškovo pateikta rašto dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimui kopija taip pat nepatvirtina, kad šiuo metu realiai vyktų koks nors skolos išieškojimo, priteisimo iš D. D. procesas), todėl ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ar siekia nepagrįstai praturtėti, pasipelnyti ieškovo sąskaita. Ieškovas savo motinos dar 2013 metais buvo informuotas apie tai, kad skolos sumai vekselį išdavė D. D., taip pat 2014 metų gegužės mėnesį jam buvo įteiktas atsakovo raštas dėl paprastojo vekselio pateikimo apmokėjimui, jam buvo žinoma, kad atsakovas pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ne teismo tvarka, tačiau nei 2013, nei 2014 metais ieškovas jokia forma nesikreipė į atsakovą dėl jo išrašyto vekselio tariamo grąžinimo, o ieškinį teismui dėl ginčo vekselio pripažinimo negaliojančiu pareiškė praėjus beveik dvejiems metams po to, kai ieškovas laisva valia išdavė ginčo vekselį, bei daugiau nei metams po to, kai suėjo skolos grąžinimo terminas bei buvo pradėti teisiniai veiksmai dėl įsiskolinimo priverstinio išieškojimo. Visa tai tik patvirtina, kad ginčo vekselis realiai atitiko šalių susitarimą bei ieškovo valią, besąlygiškai pripažįstant susidariusį įsiskolinimą bei besąlygiškai įsipareigojant jį grąžinti. Priešingu atveju, jei ginčo vekselis neatitiktų jį išdavusio asmens tikrosios valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo pirmiausia nepasirašytų tokio dokumento, o pasirašius - iš karto, neatidėliotinai ginčytų tokio vekselio išdavimą. Šiuo gi atveju susiklosčiusios ir byloje įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad ieškovo išduotas vekselis atitiko jo tikrąją valią. Ieškovui buvo žinoma, kokiu pagrindu jis išduoda šį dokumentą, bei suvokė kylančios prievolės esmę ir padarinius, todėl pripažinti ginčo vekselį negaliojančiu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Ieškovo keliama niekuo nepagrįsta versija, jog ginčo vekselis yra D. D. skolos užtikrinimo priemonė (laidavimas), nepašalina ieškovo atsakomybės ir įsipareigojimo atsakovui grąžinti skolą nes, kaip pats nurodo ieškovas, pagal Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 32 straipsnio nuostatas laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat, kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Tai atitinka ir Civilinio kodekso nuostatas, pagal kurias skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas.

Tretysis asmuo  D. D. 2016-04-01 į bylą pateikė   atsiliepimą  į ieškinį  ( b.l. 69-73, t. II) kuriame nurodė, kad su atsakovu L. A. bei kartu su A. G. vykdė automobilių   pardavimo verslą Italijoje ir Lietuvoje. L. A. D. D. ir A. G. už surastus automobilius, kuriuos  parduodavo  fiziniai  asmenys,   grynuosius pinigus perduodavo per L. G. sąskaitą, taip  pat jei parduodavo juridinis asmuo, trūkstamą už įsigyjamą automobilį pinigų sumą L. A. persiųsdavo  grynais pinigais  per L. G. sąskaitą. Kartu buvo apmokama D. D. už tarpininkavimo paslaugas. Nurodė,  kad 2013 m. rugsėjo mėn., norėdamas grąžinti susidariusį įsiskolinimą L. A., siekiant užtikrinti susidariusios  prievolės įvykdymą, L. A. parengė vekselį. Vekselį I. A. D. D. išrašė tik todėl , kad iš L. A. gavo pažadą, kad L. A. grąžins L. G. jo išrašytą vekselį. L. A. pradėjus išniekojimą pagal l. G. išrašytą vekselį, A. G. pervedė L. A. 400 Eur, tačiau išniekojimą atliekantis antstolis neužskaitė šios sumos  kaip L. G. grąžintos skolos.  Nurodė, kad jis ir A. G. pripažįsta savo skolą L. A., tačiau l. G. su šia skola yra visiškai nesusijęs.

Atsiliepime  į ieškinį  tretysis asmuo   A. G. nurodė  ( b.l.116-131, t. II),  kad  ji negalėjo naudotis savo sąskaita  banke, nes jai buvo uždėtas areštas, dėl to  ji pasiūlė L. A. naudotis jos sūnaus L. G. sąskaita. Nurodė, kad L. G. nebuvo jų verslo, kurį vystė su L. A,  partneriu. Atsakovas,  dažniausiai kartu su L. G., įnešdavo pinigus į L. G. sąskaitą, o ji su D. D. juos išgrynindavo Italijoje.   L. G. leisdavo išleisti   50-200 Lt nuo jos ir D. D. dalies , esančios sąskaitoje. Nurodė, kad L. A. žadėjo grąžinti vekselį jos sūnui L. G., nes D. D. prisiėmė visus finansinius įsipareigojimus. Nurodė,  kad ji pripažįsta,  jog  L. A. susidaręs įsiskolinimas yra jos ir D. D.,  jos sūnus niekaip nesusijęs su jų finansiniais įsipareigojimais.   

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad ieškovas teigia, jog ginčijamą 2013-09-12 vekselį pasirašė dėl atsakovo apgaulės, nes ieškovas buvo apgaulingai atsakovo įtikintas, kad vekselis bus grąžintas, kai tik vekselį pasirašys D. D., tačiau neįrodo buvus atsakovo įsipareigojimą  jam grąžinti vekselį. Byloje pateiktas įrodymas – 2013-10-02 D. D. pasirašytas paprastasis  neprotestuotinas vekselis ( b.l.26, t. I) 169 000 Lt sumai, pagal kurį D. D. įsipareigojo  sumokėti L. A. šią sumą iki 2014-05-12 d., nėra patvirtinimu, kad atsakovas buvo įsipareigojęs grąžinti  vekselį, kurį anksčiau, t.y. 2013-09-12 pasirašė L. G.,  kadangi šiame vekselyje nėra nurodyta sąlyga, kad jis galios tik tuo atveju, jei L. A. grąžins 2013-09-12 ieškovo L. G. pasirašytą vekselį be apmokėjimo L. G..  Tiek ieškovas L. G., tiek tretysis asmuo  D. D. turėjo  galimybę   vekseliuose nurodyti, su kokia sąlyga jie galioja, t.y. ieškovas galėjo nurodyti, kad  jo pasirašytas vekselis galioja tik iki D. D. pasirašys   vekselį tam tikrai  sumai, kuria įsipareigos    apmokėti jame nurodytą sumą L. A., tačiau vekseliuose nenurodžius šių sąlygų raštu, atsakovui neigiant buvus įsipareigojimą  vekselį, pasirašytą L. G., grąžinti, jei vekselį pasirašys D. D.,  pripažinta   kad tik žodinis  paaiškinimas apie atsakovo prisiimtą įsipreigojimą negali būti  pakankamu įrodymu atsakovo prisiimtai pareigai nustatyti ir šios pareigos  nevykdymą vertinti   kaip vekselio pasirašymą dėl apgaulės. Vertinant vekselių, kuriuos pasirašė ieškovas aplinkybes,  atsižvelgiama į tai, kad  ieškovas yra jauno amžiaus žmogus, turintis profesiją, šeimą, dirba samdomą darbą, dalyvauja susitarimuose tarp trečiųjų asmenų  ir atsakovo dėl automobilių pardavimo,  todėl darytina išvada,  kad pagal savo socialinę padėtį jis turėjo   suvokti,  kad, įsipareigodamas   sumokėti  pagal vekselį L. A. 166 000 Lt, jis šią pareigą  turės vykdyti. Atsakovo pažadėjimas  grąžinti vekselį,  net ir pripažįstant buvus tokį pažadą,  neleidžia vertinti  paties vekselio, kaip pasirašyto apgaulės įtakoje ir jo pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies  pagrindu. Šiuo atveju asmens,  pasirašančio vekselį, pareiga buvo elgtis atidžiai ir rūpestingai,  pasitikėjimas,   kad pažadas, duotas asmens,  kuris  susijęs  su ieškovu tik tuo,  kad į ieškovo sąskaitą  atsakovas perveda pinigus, kuriuos naudoja verslui,  yra sandorio sudarymu dėl nerūpestingumo, o ne dėl to, kad ieškovas teikia pažadus ir jų nevykdo, ir tuo apgavo, jau vekselio pasirašymo metu,  ieškovą.

Pagal  bylos aplinkybes, ieškovo  pasirašytas vekselis buvo kaip garantija, kad skolą grąžins D. D. ir A. G., nes šie asmenys, kaip ir  jie patys pripažino,  buvo skolingi vekselyje nurodytą sumą atsakovui. Pripažinus,  kad atsakovas  gali pradėti  išieškojimą   iš D. D. pagal jo išduotą vekselį atsakovui, ši aplnikybė nėra pagirndu pripažinti L. G. pasirašytą veskelį negaliojančiu, nes juo iš esmės L. G. atsakovui įsipareigojo būti atsakingu už tai, kad  D. D. ir jo motina A. G. grąžins atsakovui   skolą.  A. G. atlikus skolos grąžinimo veiksmus, be to, ieškovui  teismo  posėdyje pripažinus,  kad A. G. po nedideles sumas perveda jam, kaip sumas  skolos grąžinimui L. A.,  darytina išvada,  kad pasirašytais vekseliais ieškovas ir D. D. įsipareigojo,  kad jo motinos ir D. D. skola atsakovui  bus grąžinta, todėl vertinti tokį įsipareigojimą  kaip sudarytą dėl apgaulės, nėra pagrindo. Skolininkę A. G. ir ieškovą sieja giminystės ryšiai, jis yra skolininkės sūnus, todėl  prisiėmimas pareigos atlyginti  kreditoriui jo motinos  ir jos sugyventinio skolą,  yra  neprieštaraujančiu šeimos interesams  įsipareigojimu. Atlyginęs A. G. ir D. D. skolą atsakovui, ieškovas turės pagrindo  jos  atlyginimo  reikalauti  iš motinos ir D. D.. Išsiieškoti  pagal abu vekselius bendrą jų sumą atsakovas neturės galimybės, nes byloje iš pateiktų įrodymų darytina išvada, kad  šiais vekseliais yra prisiimtas tas pats įsipareigojimas,  tik D. D. išduotame vekselyje skola atsakovui priskaičiuota kartu su delspinigiais.

Tai,  kad atsakovas siūlo D. D. apmokėti vekselį, nereiškia, kad jis turi teisę reikalauti  skolos  grąžinimo pagal abu vekselius.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu jo išduotą vekselį bei notaro vykdomąjį įrašą, nes vekselis išduotas įsipareigojimų pagal paskolos sutartį įvykdymui užtikrinti, nors negali būti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemone. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieškinį atmetė. Ieškovas pateikė kasacinį skundą. Tai,akad pirminis sandoris – iekšovo vienašališkas įsipareigojiams  ireogjimas grąžinti skolą buvo sudarytas anksčiau, jis vertintinas kaip pirminis sandoris.

Lietuvos Aukščiausioaosi teismas  suformavęs  įstatymo taikymo praktiką, kai kreditorius turi teisę  reikalauti skolos  gražinimo pagal du skirtingus sandorius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-219/2015 nurodyta,  kad vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Nagrinėjamu atveju ieškovo išduotas vekselis suteikė kreditoriui (atsakovui) papildomą garantiją, kad skolininkas grąžins pagal paskolos sutartį gautą sumą, o jei sutartu laiku negrąžins, kreditorius vekselio pagrindu galės ją iš skolininko (kasatoriaus) išsiieškoti neteismine tvarka. LAT pažymėjo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė gauti iš skolininko ir kito asmens, jei vekselį išdavė ne skolininkas, dvigubą sumokėjimą (pagal paskolos sutartį ir pagal vekselį) apribota. Tai reiškia, kad kreditorius gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas, net negali išsiieškoti tos pačios pinigų sumos ir pagal paskolos (pirminį) sandorį, ir pagal vekselį. Tai taip pat reiškia, kad kreditorius pagal pirminį sandorį ir taip pat vekselio turėtojas, skolininkui neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę kreiptis dėl visos ar dalies vekselyje nurodytos sumos išieškojimo, tačiau ne daugiau, negu skolininkas neįvykdė pagal pirminį sandorį, ir ne daugiau, negu nurodyta vekselyje. Nors šių bylų aplinkybės nėra visai analogiškos, bet  tai, kad kreditorius įgijęs teisę  išsiieškoti tą pačią skolą   pagal  du vekselius, išduotus tai pačiai sumai,  tik skolininkui neįvykdžius visos ar dalies prievolių pagal pirminį sandorį, turi teisę išsiieškoti  pagal kitą sandorį, leidžia daryti išvadą,  kad, pateikęs  vykdymui  pirmąjį vekselį, kreditorius    turi teisę kreiptis dėl visos ar dalies kitame vekselyje nurodytos sumos išieškojimo tik tuo atveju, jei  skolinikas neįvykdo  pareigos  pagal pirminį  sandorį.

Įstatymas draudžia kreditoriui  neteisėtai pasipelnyti, t. y. realiai gauti daugiau nei yra susidariusi skola. Tai, kad D. D. ar A. G. atžvilgiu atsakovas nėra pradėjęs jokių procesų dėl pinigų, skolos grąžinimo, kad skolos išieškojimo procedūra yra pradėta ir vykdoma tik pagal ieškovo išduotą ginčo vekselį, ieškovo teiginiai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai ar siekia nepagrįstai praturtėti, pasipelnyti ieškovo sąskaita, nepagrįsti.

Teismas daro išvadą, kad  ieškovo  nurodytos aplinkybės, jog jis  nedalyvavo bendrame versle su atsakovu ir trečiaisiais  asmenimis,  nėra reikšmingos byloje, todėl netikslinga daryti išvadų dėl šios aplinkybės.

Dėl bylinėjimosi išlaidų  

Pirmosios  instancijos  teismas  procesinių  dokumentų išsuntimui byloje turėjo  32,20 Eur išlaidų, jos  priteistinos  iš  ieškovo  valstybei.

  Vilniaus apygardos  teismo  2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi buvo atidėtas dalies žyminio  mokesčio – 625 Eur sumokėjimas ieškovui iki teismo sprndimo byloje priėmimo, todėl  atmetus ieškinį,  ir ši suma priteistina   valstybei iš ieškovo.   Bendra priteistina  suma  valstybei  iš ieškovo  L. G. -  657,20 Eur.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            Ieškinį atmesti.

Priteisti   iš  ieškovo   L. G. ( a/k (duomenys neskelbtini)) 657,20 Eur valstybei bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, įstaigos kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.
            Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

             Teisėja                                                                                                             Danutė Kutrienė