Civilinė byla Nr. e2YT-8299-1150/2022

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12400-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2
(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 19 d.

Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – E. A., A. A., Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.

Teismas

n u s t a t ė :

1.               G. A. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo senelio J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Nurodo, kad pareiškėjo tėvas J. A. (mirusiojo sūnus) mirė (duomenys neskelbtini), daugiau vaikų senelis neturėjo. Nei mirusioji sutuoktinė E. A., nei pareiškėjo tėtis dar buvęs gyvas, nei pats pareiškėjas po palikėjo mirties įstatymų nustatyta tvarka į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau mirusiojo palikimu, kurį sudaro žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), naudojosi ir rūpinosi bei iki šios dienos naudojasi pareiškėjas.

2.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

3.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

4.       Suinteresuoti asmenys E. A. ir A. A. atsiliepimu dėl pareiškėjo pateikto pareiškimo neprieštarauja.

Pareiškimas tenkinamas.

5.                       Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6.       Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

7.       Pagal kasacinio teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pananašiai, t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

8.       Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas). 

9.       Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

10.       Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

11.       Teismas iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatė, kad pareiškėjo mirusiam seneliui priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

12.       Teismas taip pat nustatė, kad po pareiškėjo senelio mirties nei jis, nei kiti asmenys nesikreipė į notarą dėl palikimo, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Nepaisant to, teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas po senelio mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Tokia išvada grindžiama žemiau išdėstytais motyvais.

13.       Pareiškėjas nurodė, kad mirus seneliui, jis atliko priežiūros darbus, valė mišką ir kelius, mokėjo mokesčius. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Nekilnojamojo turto išrašai, žemės sklypo planai, fotonuotraukos. 

14.       Teismo vertinimu, byloje pateikti pareiškėjo paaiškinimai yra nuoseklūs ir logiški, tuo tarpu aplinkybės, kurios paneigtų ar sudarytų pagrindą jais abejoti, nenustatytos. Kiti galimi mirusiojo įpėdiniai, t. y. mirusiojo sutuoktinė E. A., pareiškėjo mama A. A. bei suinteresuoti asmenys byloje VĮ Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pareiškimui neprieštarauja. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo pareiškėjo paaiškinimų vertinti kaip nepatikimų, jais nesivadovauti. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad pareiškėjas po savo senelio J. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.

15.       Atsižvelgdamas į šios nutarties 11-14 punktuose nustatytas faktines bylos aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. A. po savo senelio J. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

16.       Pažymėtina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo senelio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas G. A. gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]        Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė