Administracinė byla Nr. eA-1382-556/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00048-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 11.1; 11.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 2 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. K. (G. K.) dėl nutarimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2019 m. gruodžio 16 d. nutarimą „Dėl AS „Latvijas tilti“ 2019 m. gruodžio 6 d. skundo“ (toliau – ir Nutarimas) ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundą Tarybai, t. y. pripažinti, kad apklausą atlikusios pareigūnės netinkamai išaiškino G. K. jo ir įmonės teises, pažeidė G. K. ir įmonės teisę neduoti parodymų prieš save; įpareigoti atsakovą pašalinti iš 2019 m. lapkričio 28 d. G. K. apklausos protokolo (stenogramos ar kito dokumento) pareigūnų klausimus, kuriais reikalauta komentuoti Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) gautas telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei atsakymus į šiuos klausimus bei sunaikinti analogiškus apklausos garso įrašo epizodus; įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę įmonei susipažinti su dokumentais, kuriais remiantis perduoti Tarybai G. K. telefoninių pokalbių stenogramos (išklotinės) bei jų garso įrašai; įpareigoti atsakovą sudaryti galimybę Bendrovei susipažinti su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu komentuotų telefoninių pokalbių garso įrašais; pripažinti, kada atsakovas pažeidė pareiškėjo teisę į gynybą, atsisakydamas papildyti G. K. apklausos protokolą, įrašant pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus bei pareigūnių atsakymus į juos, tiksliai įrašant pareigūnų užduotus klausimus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarime Taryba netinkamai aiškino teisės neduoti parodymų prieš save apimtį, siedama tai tik su pareiškėjo statusu Tarybos atliekamame tyrime, tačiau trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo teisė neduoti parodymų prieš save yra susijusi su baudžiamąja byla ir ikiteisminiu tyrimu. Pareiškėjo manymu, Tarybos argumentai ir cituojama teismų praktika dėl teisės neduoti parodymų prieš save konkurencijos teisės tyrimuose neturi teisinės reikšmės šiam ginčui, be to, suformuoti kitų procesinių taisyklių kontekste, pavyzdžiui, neįvertinus tai, kad Taryba bendradarbiauja su baudžiamąjį persekiojimą pareiškėjo atžvilgiu vykdančia institucija ir gali jai perduoti informaciją. Teisė neduoti parodymų prieš save apima ir teisę nekomentuoti tam tikrų aplinkybių ar įrodymų, o pareiškėjas neprivalo nurodyti konkrečių klausimų ir (ar) aiškinti, kaip trečiojo suinteresuoto asmens pateikti atsakymai galėtų lemti jo ar pareiškėjo padėtį baudžiamojoje byloje ar ikiteisminiame tyrime, nes negali įvertinti, kaip teisėsaugos institucijos vertins vieną ar kitą informaciją. Pareiškėjo teigimu, trečiasis suinteresuotas asmuo (o tuo pačiu ir pareiškėjas) buvo priverstas duoti parodymus, nes buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą teikti informaciją, be to, jo atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas yra susijęs ir su tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias įgalioti pareigūnai prašė pakomentuoti paaiškinimų metu.
3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo tiek prieš paaiškinimus, tiek jų metu reikalavo išaiškinti jo teises ir konkrečiai atsakyti, ar jis, kaip fizinis asmuo, turi teisę neduoti parodymų prieš save ir kokios yra šios teisės ribos, tačiau tyrimo medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įgalioti pareigūnai tinkamai atsakė į šiuos klausimus, t. y. išaiškino trečiajam suinteresuotam asmeniui, kaip fizinio asmens, ar pareiškėjo, kaip juridinio asmens, teises. Taryba pareiškėjo argumentus dėl teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimo atmetė akcentuodama, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių argumentų, pagrindžiančių šios teisės pažeidimą, tačiau, pareiškėjo teigimu, tinkamai apie savo teises neinformuotas asmuo negali jų ginti. Visos apklausos ar kiti procesiniai veiksmai prieš asmenį yra ir turi būti pradedami tinkamu teisių išaiškinimu. Pareiškėjas darė išvadą, kad Taryba privalėjo konstatuoti procedūrinį pažeidimą dėl to, jog įgalioti pareigūnai apklausiamo asmens neinformavo apie jo teises.
4. Pareiškėjas paaiškino, kad prašymą susipažinti su prokuroro ar teismo sprendimu, leidžiančiu baudžiamosios bylos ar ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoti Tarybai, nulėmė noras įsitikinti, kad Taryba teisėtai disponuoja šia medžiaga ir noras suprasti, kiek korektiškai telefoninių pokalbių stenogramos atspindi pačius pokalbius. Paaiškinimų gavimo / vykdymo būdas, kai prašoma pakomentuoti telefoninių pokalbių stenogramas, kuriose gali būti ir tikėtina yra klaidų ir (ar) neaiškių vietų, nesudarant galimybės perklausyti garso įrašo tam, kad būtų įsitikinta, jog tai yra paaiškinimus teikiančio asmens pokalbiai ir tų pokalbių stenogramos yra korektiškos, pareiškėjo manymu, savaime yra neteisėtas. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Taryba Nutarime nepasisakė dėl pareiškėjo reikalavimo sudaryti galimybę susipažinti su telefoninių pokalbių įrašais. Nei pareiškėjas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo nereikalavo susipažinti su visa tyrimo bylos medžiaga, tačiau prašė pateikti tik dokumentą, kurį Taryba gavo iš prokuroro. Poreikis įsitikinti dėl stenogramų kilmės ir pobūdžio kilo dėl to, kad paaiškinimų metu kilo abejonių, ar atitinkamose stenogramose yra korektiškai atspindėtas telefoninių pokalbių turinys, pavyzdžiui, skirtumai tarp lietuviško ir rusiško stenogramos teksto leidžia abejoti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo komentuoja originalaus pokalbio stenogramą, ar vertimą į lietuvių kalbą.
5. Aplinkybė, jog paaiškinimų protokolas dar nebaigtas rašyti, pareiškėjo manymu, nekeičia fakto, jog teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimas jau yra padarytas, nes trečiasis suinteresuotas asmuo buvo priverstas komentuoti baudžiamosios bylos medžiagą, kurios nekomentavo baudžiamųjų procesų kontekste. Pareiškėjo skunde Tarybai buvo skundžiami realūs, t. y. faktiškai įgaliotų pareigūnų atlikti veiksmai ir priimti sprendimai, kurių paaiškinimų protokolo surašymo užbaigimo procedūra jau negali pakeisti. Įgalioti pareigūnai, atsisakę fiksuoti pareiškėjo advokato pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus, apribojo ir jo teisę naudotis advokato paslaugomis, nes advokatas buvo pasikviestas tam, kad padėtų suformuluoti teisiškai korektišką pareiškėjo poziciją atskirais klausimais. Kadangi įgalioti pareigūnai atsisakė į paaiškinimų protokolą įtraukti advokatų pastabas, paaiškinimus ir prieštaravimus, ar įrašyti visus užduotus klausimus taip, kaip jie buvo suformuluoti, pareiškėjo manymu, Taryba galėjo ir privalėjo įvertinti šiuos įgaliotų pareigūnų veiksmus, ir jeigu teisės aktai reikalauja šias aplinkybes fiksuoti protokole, įpareigoti pareigūnus pašalinti pažeidimą.
6. Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad Tarybos tiriami pažeidimai (jų sudėtys) skiriasi nuo numatytų baudžiamojoje teisėje nusikaltimo sudėčių, o Tarybos nagrinėjamos ir jos tyrimui aktualios faktinės aplinkybės ir veiksmai nėra tapatūs tiems, kurie tirtini baudžiamojoje byloje. Tarybos tiriami veiksmai susiję su galimų draudžiamų susitarimų sudarymu krantinių ir kitų objektų rekonstravimo ir statybos darbų viešuosiuose pirkimuose. Baudžiamoji byla teisme trečiojo suinteresuoto asmens atžvilgiu (dėl papirkimo) nėra tapati pažeidimui, dėl kurio vyksta tyrimas. Be to, paaiškinimų teikimas Tarybos tyrime nereiškia, kad tai turės įtakos baudžiamosioms byloms ar procesams, ar kad Tarybos turima medžiaga bus perduota teisėsaugos institucijoms. Atsakovas pažymėjo, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos pareiškėjo atžvilgiu neatlieka baudžiamojo persekiojimo, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad Tarybai teikti paaiškinimai gali pabloginti jo ar trečiojo suinteresuoto asmens statusą baudžiamuosiuose procesuose.
8. Atsakovas nurodė, kad subjektams, teikiantiems paaiškinimus Tarybos vykdomame tyrime, yra užtikrinama teisė neduoti parodymų prieš save, tačiau šios teisės apimtis yra siauresnė nei baudžiamajame procese. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo vertinimu, kad trečiasis suinteresuotas asmuo negali būti kviečiamas duoti paaiškinimų Tarybos vykdomame tyrime ir gali atsisakyti teikti informaciją. Atsakovas pažymėjo, kad teismų išaiškinimai pagrindžia, jog teisė neduoti įrodymų prieš save nesuteikia imuniteto nuo informacijos priežiūros institucijoms suteikimo. Aplinkybė, kad prieš fizinį asmenį, teikiantį paaiškinimus Tarybos tyrime, vyksta baudžiamoji byla, nereiškia, kad jam privaloma pateikti visą ar bet kokią Tarybos prašomą informaciją, tačiau tai taip pat nereiškia, jog galima atsisakyti teikti informaciją. Atsisakymas teikti informaciją turi būti konkretus ir pagrįstas tuo, kad informacijos pateikimas yra konkurencijos teisės pažeidimo pripažinimas. Atsakovas pažymėjo, kad net ir pripažinus, jog Taryba, veikdama savo kompetencijos ribose ir atlikdama konkurencijos teisės pažeidimų tyrimus, turėtų vertinti teisės neduoti parodymų prieš save užtikrinimą baudžiamajame procese, pareiškėjas bet kuriuo atveju nenurodė konkrečių klausimų ar kitų aplinkybių, kurios inkriminuotų trečiąjį suinteresuotą asmenį baudžiamojoje byloje dėl papirkimo ar pareiškėją kitame baudžiamajame procese. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui teikiant paaiškinimus dalyvavo profesionalūs atstovai (advokatai), kurie paaiškinimų metu užtikrino savo klientų interesų gynimą ir teisių įgyvendinimą. Advokatai prieš paaiškinimus ir paaiškinimų metu kėlė teisės neduoti parodymų prieš save taikymo klausimą, todėl turėjo ir galimybę nurodyti, jų manymu, padarytus konkrečius šios teisės pažeidimus.
9. Atsakovas pažymėjo, kad įgalioti pareigūnai pasisakė dėl paaiškinimų metu prašomų pakomentuoti pokalbių stenogramų kilmės, t. y. trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo atstovams (advokatams) parodė STT lydraštį, įgalioti pareigūnai taip pat patvirtino, kad prokuroro nutarimas (leidimas) yra gautas ir yra Tarybos vykdomo tyrimo bylos medžiagoje. Atsakovas akcentavo, kad tyrimas nėra baigtas. Tarybos pažeidimo tyrimo medžiagoje yra reikšminga informacija, taip pat įvairi konfidenciali informacija (komercinės paslaptys, asmens duomenys, profesinės paslaptys ir pan., kurie dar nėra tinkamai sutvarkyti), todėl teisė su ja susipažinti suteikiama tik pabaigus tyrimą ir atitinkamai parengus medžiagą procedūros dalyviams susipažinti.
10. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi stenogramų redakciniai netikslumai dėl vertimo ar rašymo klaidų ar tiesiog dėl šnekamosios kalbos fiksavimo raštu ypatumų nesudaro pagrindo abejoti stenogramų autentiškumu ir teigti, kad jos yra nepakankamos pareiškėjui teikti paaiškinimus. Be to, stenogramų kilme ir pobūdžiu pareiškėjas galėjo įsitikinti vertindamas pačiose stenogramose pateiktą informaciją (įskaitant ir informaciją apie jų vertimus), nes jose buvo nurodyta, kad tai yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, asmenys, kurių pokalbiai buvo fiksuojami, ir kokiu metu jie buvo fiksuojami (konkretus laikas), kur jie buvo fiksuojami (konkreti vieta), kas dalyvavo atliekant ir fiksuojant šiuos ikiteisminio tyrimo veiksmus (tyrimo veiksmus atlikusios institucijos pareigūnai). Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjui buvo suteikta esminė informacija apie prašomus paaiškinti dokumentus.
11. Kadangi paaiškinimų gavimo procedūra nebuvo baigta, atsakovo teigimu, pareiškėjas turėjo galimybę toliau įvertinti paaiškinimų turinį ir paaiškinimų eigos aplinkybes bei tam tikrus ginčytinus klausimus išspręsti ar užfiksuoti konkrečius skųstinus aspektus, Tarybai nebuvo pagrindo šiuo aspektu nagrinėti pareiškėjo skundo. Tai nereiškia, jog pareiškėjui yra užkirstas kelias vėliau tokius klausimus nurodyti. Atsakovas pažymėjo, kad pagal Konkurencijos įstatymą ir Tarybos darbo reglamentą paaiškinimų protokole turi būti atskleistas teisingas paaiškinimų turinys. Paaiškinimų protokolui nėra keliami tokie patys reikalavimai kaip stenogramai, t. y. paaiškinimų protokolo tikslas nėra pažodžiui užfiksuoti visus paaiškinimus duodančio ar kitų šiame tyrimo veiksme dalyvaujančių asmenų teiginius, frazes, įterpinius, pakartojimus ar kitus garsus, tačiau protokolas neturi iškreipti pagrindinės informacijos, kurią teikia asmuo. Asmuo ar jo atstovai, manantys, kad tam tikra informacija turėtų būti užfiksuota protokole, tam, kad paaiškinimų turinys būtų teisingai atspindėtas, gali tai nurodyti ir patys savo ranka įrašyti į protokolą ar įgaliotų pareigūnų sutikimu ištaisyti nustatytus netikslumus jau įgaliotų pareigūnų surašytame paaiškinimų tekste (ar jo projekte). Tokia galimybė pareiškėjui buvo sudaryta ir nėra pagrindo sutikti, kad toks paaiškinimų fiksavimas neturėtų būti laikomas tinkamu. Atsakovas pabrėžė, kad tiek protokole, tiek jo prieduose ar atskirose šių dokumentų dalyse pateikta informacija, kaip ir bet kokie kiti tyrimo metu surinkti įrodymai, yra tyrimo medžiagos dalis, kuri tiriant konkurencijos teisės pažeidimą vertinama kompleksiškai. Atsakovas nurodė, kad protokolas nėra dokumentas, išimtinai kuriuo vienu priimamas galutinis sprendimas dėl pažeidimo ar formuluojami kaltinimai dėl pažeidimo, o tai yra vienas iš informacijos šaltinių priimant sprendimą dėl galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Paaiškinimų protokolas dar nebuvo iki galo surašytas, įskaitant jo derinimo su trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo atstovais baigimą. Atitinkamai trečiojo suinteresuoto asmens ir pareiškėjo atstovai turėjo galimybę tam tikrus ginčytinus aspektus protokole pakoreguoti ir (ar) konkrečiai nurodyti, kokie klausimai galimai pažeidžia teisę neduoti parodymų prieš save ir pateikti tai pagrindžiančius argumentus, t. y. pagal paaiškinimų procedūrą dalis skundžiamų aspektų galėjo būti tikslinami (keičiami). Todėl nebuvo pagrindo dėl šių aspektų nagrinėti skundą Tarybai ir dėl to priimti galutinį sprendimą.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. K. atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sužinojęs apie Tarybos pareigūnų ketinimą jį apklausti 2019 m. spalio 17 d. raštu atkreipė Tarybos pareigūnų dėmesį į tai, jog prieš jį yra vykdomas baudžiamasis persekiojimas ir kad Tarybos pareigūnų vykdomos apklausos metu gali susiklostyti situacija, kai trečiajam suinteresuotam asmeniui bus užduodami klausimai apie aplinkybes, kurios gali būti tiesiogiai susijusios ar kitaip reikšmingos ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajai bylai. Kartu 2019 m. spalio 17 d. raštu jis paprašė Tarybos pareigūnų oficialiai paaiškinti, kokias teises jis turi kaip fizinis asmuo ir kaip bus užtikrinta, kad jo pateikta informacija nebus panaudota prieš jį patį baudžiamojoje byloje. Konkretaus paaiškinimo apie trečiojo suinteresuoto asmens teises jis negavo.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Nutarimo 2 punktą, kuriuo palikta pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundo dalis nenagrinėta, grąžinant šioje dalyje Tarybai išnagrinėti skundą Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kitoje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė. Teismas tenkino iš dalies pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 647 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Vertindamas Nutarimo rezoliucinės dalies 2 punktą, teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 25 straipsnio 6 dalimi, nustatė, kad atsakovas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2019 m. spalio 31 d. išsiuntė trečiajam suinteresuotam asmeniui ir jo atstovui šaukimą atvykti į Tarybos patalpas duoti paaiškinimus tyrimo byloje. G. K. paaiškinimus Tarybai davė, tačiau iki galo nesuderinus duotų paaiškinimų protokolo turinio su juo ir jo atstovais bendru sutarimu sutarta pratęsti paaiškinimų protokolo turinio derinimą 2019 m. gruodžio 27 d. Tarybos patalpose. Tai fiksuota 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokole (su tęsiniais), garso įrašuose, stenogramose ir matyti iš vėlesnių susitikimų faktinių aplinkybių fiksavimo protokolų (2019 m. gruodžio 27 d. ir 2020 m. sausio 10 d.).
16. Teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, 25 straipsnio 5 dalimi, Tarybos 2018 m. vasario 1 d. nutarimu 1S-10 (2018) patvirtinto Konkurencijos tarybos darbo reglamento 51-53 punktais, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjektai, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, pirmiausia vadovaujasi teisėtumo reikalavimais, t. y. atlieka jų kompetencijai priskirtas funkcijas pagal teisės aktų reikalavimus ir laikydamiesi teisės aktuose nustatytos procedūros.
17. Teismas pažymėjo, kad duoti paaiškinimus yra vienas iš teisės būti išklausytam bei teisės į teisingą procesą aspektų, todėl svarbu, kad asmens paaiškinimai, ypač traukiamo teisinėn atsakomybėn asmens ar jo atstovo, būtų kuo tiksliau ir tinkamai fiksuoti, laikantis, be kita ko, ir procedūrinių reikalavimų. Teismas nurodė, kad pareiškėjui šioje tyrimo stadijoje jokie įtarimai nėra pareikšti, todėl laikė, kad jo darbuotojas G. K. buvo apklaustas ne kaip Bendrovės atstovas, o kaip asmuo, turintis reikšmingos tyrimui informacijos (liudytojas), kuris privalo pateikti turimą tyrimui reikšmingą informaciją. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog G. K. turėtų įgalinimus veikti pareiškėjo vardu konkurencijos atliekamame tyrime. Tačiau viešojo administravimo subjektas, fiksuodamas asmens duodamus paaiškinimus, turi užtikrinti fiksuojamų asmens paaiškinimų objektyvumą, išsamumą bei paaiškinimų fiksavimo procedūros efektyvumą (tam, kad fiksuoti paaiškinimai galėtų būti teisėta ir leistina įrodinėjimo priemonė tyrime). Renkant tyrimui reikšmingus asmens paaiškinimus turi būti fiksuojami asmens paaiškinimai jų neiškreipiant, nepridedant, atspindint paaiškinimų protokole esminius asmens parodymus dėl tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių, suteikiant galimybę užduoti paaiškinimų davimo procese dalyvaujantiems asmenims patikslinančius ar papildomus klausimus, pažymėti savo pastabas ar pastebėjimus.
18. Atsižvelgęs į tai, kad veiksmas, numatytas Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punkte, pareiškėjo skundo padavimo dieną (2019 m. gruodžio 6 d.) atsakovui dar nebuvo pabaigtas, teismas vertino, kad Taryba turėjo pagrindo 2019 m. gruodžio 16 d., vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundą dalyje palikti nenagrinėtą, nurodydama, kad paaiškinimų davimo procesinis veiksmas iš esmės nėra baigtas ir 2019 m. gruodžio 27 d. numačiusi šio procesinio tyrimo veiksmo (paaiškinimų protokolo surašymą, tikslinimą, derinimą) tęsimą. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjus faktinėmis aplinkybėms, jog Tarybos pareigūnai nebuvo nuoseklūs, t. y. iš pradžių nusprendė „sunaikinti“ 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolą (2019 m. gruodžio 27 d. susitikimo faktinių aplinkybių fiksavimo protokolas), vėliau (2020 m. sausio 3 d. raštas, 2020 m. sausio 10 d. susitikimo protokolas) nurodė, kad jis nenaikinamas, tačiau 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo tikslinimas nebeatliekamas, nebetikslingas, teismas sprendė, kad pasitvirtino pareiškėjo argumentai, jog G. K. paaiškinimų davimas / gavimas baigtas 2019 m. lapkričio 28 d. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo 2019 m. gruodžio 6 d. skundas dėl pareigūnų veiksmų paaiškinimų gavimo (fiksavimo) ir protokolo surašymo metu turėjo būti išnagrinėtas skundžiamu nutarimu visiškai, de facto užbaigus šį procesinį veiksmą. Dėl to šioje dalyje teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Nutarimo 2 punktą. Teismas nurodė, kad šioje apimtyje negali išnagrinėti skundo iš esmės, kadangi tokiu būdu būtų perimta viešojo administravimo subjekto kompetencija ir galimybė pačiam įvertinti savo pareigūnų veiksmus ir priimtus sprendimus pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant šioje dalyje skundą iš esmės, įvertintini ir skundo argumentai dėl pareigūnų pasirinktos taktikos renkant paaiškinimus prašyti komentuoti ne originalaus pokalbio garso įrašų atkarpas, o garso įrašo stenogramas ar netgi garso įrašo stenogramų vertimą, dėl klausimų paaiškinimus duodančiam asmeniui pobūdžio, dėl paaiškinimų protokolo surašymo procedūros ir t. t., kas buvo palikta nenagrinėta, motyvuojant tuo, kad paaiškinimų davimas nebuvo baigtas veiksmas.
19. Pasisakydamas dėl atsisakymo tenkinti pareiškėjo skundą dalyje dėl informavimo apie teisę neduoti parodymų prieš save pažeidimo, teismas pažymėjo, kad Konkurencijos įstatyme ar jį detalizuojančiuose teisės taikymo aktuose nėra aiškiai įtvirtinta asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas konkurencijos tyrimas, ar asmenų, kurių paaiškinimai imami, teisės ir pareigos. Tai išvestina iš sisteminio Konkurencijos įstatymo nuostatų aiškinimo. Konkurencijos tarybos patvirtintoje paaiškinimų protokolo formoje taip pat nėra nurodytos paaiškinimus duodančių asmenų teisės ir / ar pareigos, tačiau numatyta atsakomybė už neteisingos ar nepilnos informacijos pateikimą ar atsisakymą informaciją pateikti. Teismas atkreipė dėmesį į teismų praktiką ir sutiko su atsakovu tuo aspektu, kad teisės neduoti parodymų prieš save apimtis konkurencijos teisės pažeidimo tyrimo procedūroje yra siauresnė negu baudžiamajame procese, kas ne kartą konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo.
20. Iš Tarybos 2019 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 1S-98 (2019) patvirtintos paaiškinimų protokolo formos, 2019 m. lapkričio 28 d. paaiškinimų protokolo, Nutarimo 4 pastraipos teismas nustatė, kad prasidedant apklausai trečiajam suinteresuotam asmeniui nebuvo išaiškintos teisės Tarybos vykdomame tyrime, įskaitant teisės neduoti parodymų prieš save toje apimtyje, kiek tiriama baudžiamojoje byloje dėl papirkimo, kurioje jis yra kaltinamasis. Teismo vertinimu, tai, kad G. K. išaiškinta atsakomybė už neteisingos ar ne visos informacijos pateikimą arba atsakymą paaiškinti duomenis (atsakomybė numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje, Konkurencijos įstatymo 36 straipsnio 3 dalyje) savaime neduoda pagrindo išvadai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, kadangi paaiškinimų davimo metu jis turėjo galimybę naudotis advokato pagalba ir ja realiai naudojosi.
21. Teismas įvertino Tarybos pareigūnų 2019 m. spalio 22 d. pareiškėjo atstovams rašytą elektroninį laišką, taip pat aplinkybę, kad pradėtas baudžiamasis persekiojimas prieš pareiškėją kilmės šalyje dėl jo atstovo (darbuotojo) G. K. veiksmų, susijusių su baudžiamojoje byloje tiriamais galimo papirkimo veiksmais, ir nesutiko su pareiškėjo pozicija, jog pareiškėjas ar jo darbuotojas turi teisę neduoti paaiškinimų dėl konkurencijos vykdomo tyrimo ir jo metu nustatytų bet kokių reikšmingų aplinkybių, kadangi Tarybos atliekamas tyrimas, jo dalykas (draudžiami susitarimai tarp ūkio subjektų dėl pirkimų pasidalijimo) netapatus baudžiamojoje byloje tiriamoms aplinkybėms (valstybės tarnautojo funkcijas atliekančio asmens papirkimas).
22. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjui ir G. K. buvo teikta profesionali teisinė pagalba paaiškinimų davimo metu, įvertinęs susijusių su baudžiamaisiais procesais klausimų ir atsakymų apimtį ir turinį, tai, jog informacijos teikimas įprastai nelaikytinas parodymų prieš save davimu, jog pareiškėjui nėra pareikšti įtarimai dėl konkurencijos teisės pažeidimų, jog surinkta informacija paaiškinimų forma sudaro tik dalį tyrimo metu surinktos informacijos ir nėra duomenų, kad paaiškinimų protokolų duomenys būtų buvę perduoti pagal bendradarbiavimo susitarimus kitiems teisėsaugos funkcijas vykdantiems subjektams, teismas neturėjo pagrindo šioje apimtyje pareiškėjo skundą tenkinti, pripažįstant buvus esminį procedūros pažeidimą renkant asmens paaiškinimus tinkamai jo neinformavus apie visas turimas teises, įskaitant teisę neduoti parodymų prieš save.
23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo prašymo sudaryti galimybę susipažinti su Tarybos turima tyrimo medžiaga (jos dalimi), teismas rėmėsi Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, nustatė, kad tyrimas dėl Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo nėra baigtas, pareiškėjui nėra surašytos ir pateiktos tyrimo išvados, todėl, vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Taryba pagrįstai turėjo teisę atsisakyti tenkinti pareiškėjo, jo atstovų prašymą susipažinti su konkrečiais tyrimo įrodymais, nes tai galėtų pakenkti tyrimo eigai ir / ar rezultatams. Teismo vertinimu, Tarybos pareigūnai turėjo teisę, tyrimui nepasibaigus, nuspręsti duoti susipažinti pareiškėjo atstovams tik su STT 2017 m. gruodžio 20 d. lydraščiu Nr. 4-08-741, kuriuo Taryba informuota apie prokuroro nutarimą perduoti dalį nutrauktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Tarybai dėl galimų Konkurencijos įstatymo pažeidimų tirti. Teismo vertinimu, toks procedūrinis sprendimas buvo pakankamas, įvertinus tyrimo stadiją, atsakant į pareiškėjo atstovų klausimus dėl disponavimo ikiteisminio tyrimo medžiaga teisėtumo. Todėl šioje dalyje teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
24. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7 punktais, įvertino patenkinto skundo dalį, tai, kad skundas tenkintas iš dalies, ir priteisė pareiškėjui pusę maksimaliai galimų už skundo parengimą atstovavimo išlaidų.
III.
25. Pareiškėjas AS „Latvijas tilti“ apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
26. Netenkinus šio reikalavimo, pareiškėjas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad G. K. apklausą atlikusios Tarybos pareigūnės netinkamai išaiškino jo ir Bendrovės teises bei pažeidė G. K. ir Bendrovės teisę neduoti parodymų prieš save; įpareigoti Tarybą pašalinti iš 2019 m. lapkričio 28 d. G. K. apklausos protokolo (arba apklausos stenogramos ar bet kokio kitokio dokumento, kuriame užfiksuota 2019 m. lapkričio 28 d. G. K. apklausa) pareigūnių klausimus, kuriais buvo reikalaujama komentuoti iš STT Klaipėdos valdybos gautas telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei G. K. atsakymus į šiuos klausimus bei sunaikinti analogiškus apklausos garso įrašo epizodus; įpareigoti Tarybą sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su dokumentais, patvirtinančiais, jog STT Klaipėdos valdyba teisėtai perdavė Tarybai G. K. telefoninių pokalbių stenogramas (išklotines) bei jų garso įrašus, jei tokie buvo perduoti, t. y. prokuroro, aukštesniojo prokuroro ar teismo leidimą; įpareigoti Tarybą sudaryti pareiškėjui galimybę susipažinti su 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu komentuotų telefoninių pokalbių garso įrašais.
27. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevertino G. K. ir Bendrovės teisių 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu netinkamo išaiškinimo kaip savarankiško procedūrinio pažeidimo. Dėl šios priežasties pareiškėjo skundo dalis, susijusi su prašymu pripažinti tinkamą teisių neišaiškinimą kaip atskirą pažeidimą, buvo atmesta remiantis su šiuo procedūriniu pažeidimu nesusijusiais argumentais, nepaisant to, kad motyvuojamoje sprendimo dalyje teismas pažymėjo, kad apklausiamam asmeniui nebuvo išaiškintos jo teisės Tarybos atliekamame tyrime. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai šį procedūrinį pažeidimą sutapatino su vienos iš neišaiškintų teisių (teisės neduoti parodymų prieš save) pažeidimu 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu. Pareiškėjas nurodo, kad tinkamas teisių išaiškinimas yra savarankiška apklausiamo asmens procedūrinė garantija, užtikrinanti galimybę pastarajam asmeniui apklausos metu jomis tinkamai pasinaudoti. Atitinkamai, nors teisių išaiškinimas yra susijęs ir su asmens galimybe realiai įgyvendinti šias teises apklausos metu, nagrinėjamu atveju padaryti pažeidimai yra savarankiški ir negali būti sutapatinami. Pareiškėjas pabrėžia, kad tai, jog G. K. 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu turėjo galimybę naudotis advokato teisine pagalba ir realiai ja naudojosi, nepateisina Tarybos padaryto procedūrinio pažeidimo – apklausiamo asmens teisių neišaiškinimo.
29. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą pripažinti, jog 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu buvo pažeista konstituciniu lygiu įtvirtinta ir visuotinai pripažįstama teisė neduoti parodymų prieš save, netinkamai aiškino šios teisės taikymo apimtį ir turinį. Teismo sprendime nepagrįstai teisė neduoti parodymų prieš save aiškinama išimtinai tik Tarybos atliekamo tyrimo kontekste ir iš esmės sutapatinama su ūkio subjekto teise neduoti parodymų prieš save konkurencijos pažeidimų tyrime. Teismas tinkamai nevertino šio ginčo atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir nepasisakė dėl teisės neduoti parodymų prieš save ribų Tarybos tyrime, kurio metu surinkti parodymai gali būti panaudoti baudžiamojoje byloje ar ikiteisminiame tyrime, vykstančiuose atitinkamai G. K. ir pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas pažymi, kad teisė neduoti parodymų prieš save turi būti aiškinama kaip suteikianti galimybę apklausiamam asmeniui neatsakyti į tam tikrus klausimus, taip pat nekomentuoti tam tikrų aplinkybių, apie kurias yra apklausiamas. 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu nebuvo atsisakyta duoti bet kokius paaiškinimus dėl Tarybos vykdomo tyrimo. Teismui adresuotame skunde pareiškėjas taip pat nebandė įrodyti, kad teisė neduoti parodymų prieš save turėtų būti suprantama kaip teisė neatsakyti į jokį su tyrimu susijusį klausimą. Pareiškėjo teigimu, 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu turėjo būti garantuojama teisė neduoti parodymų prieš save, neatsakant į klausimus, kurių atsakymuose esanti informacija galėtų būti panaudota baudžiamuosiuose tyrimuose ir / ar nekomentuojant su vykstančiais baudžiamaisiais procesais susijusios medžiagos.
30. Pareiškėjas pažymi, kad Taryba pradėjo tyrimą prieš Bendrovę dėl galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo, Bendrovės patalpose buvo atlikta krata – patikrinimas, todėl Taryba jau yra pradėjusi Konkurencijos įstatymo pažeidimo tyrimo procedūrą konkrečiai prieš Bendrovę, įtarimai pareiškėjui jau yra pareikšti. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-225/2009, 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015). Pareiškėjas akcentuoja, kad Bendrovės darbuotojas G. K. Taryboje buvo apklausiamas kaip pareiškėjo, kurio atžvilgiu pradėtas tyrimas Taryboje, atstovas, o ne tik kaip asmuo, turintis reikšmingos tyrimui informacijos.
31. Pareiškėjo manymu, teismas, atmesdamas pareiškėjo prašymą susipažinti su dokumentu, patvirtinančiu Tarybos disponavimo baudžiamosios bylos medžiaga teisėtumą, taip pat su telefoninių pokalbių, kurių stenogramos buvo pateiktos komentuoti 2019 m. lapkričio 28 d. apklausos metu, garso įrašais, nepagrįstai nurodė, kad tai galėtų pakenkti tyrimo eigai ir / ar rezultatams, teismo sprendime nėra pateikiama jokių argumentų, kurie įrodytų tokios pozicijos pagrįstumą. Pareiškėjo manymu, jis turėjo teisę susipažinti su STT medžiagos perdavimą Tarybai sankcionuojančiu dokumentu, taip pat perklausyti atitinkamų pokalbių įrašus. Pareiškėjas pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino ir pareiškėjo prašymo leisti susipažinti su Tarybos atsiliepimo 12-25 prieduose nurodytais dokumentais arba bent jau su 12-17 ir 23-25 priedais.
32. Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
33. Atsakovo vertinimu, aplinkybė, kad ūkio subjektas ar fizinis asmuo nebuvo informuotas apie visas savo teises Tarybos atliekamos pažeidimo procedūros metu, savaime nereiškia esminio procedūrinio pažeidimo. Tuo atveju, jeigu atitinkamų teisių pažeidimas nebuvo padarytas, t. y. nebuvo teikti save inkriminuojantys parodymai, neinformavimas apie tokių teisių buvimą neturėtų keisti išvadų dėl procedūros teisėtumo. Atsakovo manymu, dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių tiek su pažeidimu, kuris pasireiškė kaip neinformavimas apie teisę neduoti parodymų prieš save, tiek ir su pačios teisės neduoti parodymų prieš save pažeidimu, teismas galėjo pasisakyti kartu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad advokatai prieš paaiškinimus ir paaiškinimų metu kėlė teisės neduoti parodymų prieš save taikymo klausimą, todėl turėjo ir galimybę užtikrinti savo klientų interesų gynimą ir teisių įgyvendinimą, nurodyti, jų manymu, padarytus konkrečius šios teisės pažeidimus (inkriminuojančius klausimus). Vis dėlto, advokatai paaiškinimų metu apsiribojo abstrakčių komentarų ir klausimų Tarybos įgaliotiems pareigūnams teikimu, o ne argumentuotų prieštaravimų dėl jų klientui teikiamų klausimų pateikimu. Nepaneigiant to, kad Taryba turi gerbti ir leisti įgyvendinti asmenims jų teises, Tarybos tikslas paaiškinimų gavimo metu ar kitų tyrimo veiksmų atlikimo metu surinkti tyrimui atlikti reikalingą informaciją, t. y. atstovauti viešąjį, o ne privačius pažeidimu įtariamų ūkio subjektų interesus. Atsakovas nesutinka, kad advokatas, kurio funkcija yra teikti teisinę pagalbą, negali savo atstovaujamajam konkretizuoti jo turimų teisių.
34. Atsakovo teigimu, tai, ar informacija yra ar turi būti perduota teisėsaugos institucijoms, gali būti reikšminga vertinant, ar G. K. pateikė save inkriminuojančią informaciją. Aplinkybė, jog informacija neperduota teisėsaugos institucijoms, gali patvirtinti, kad tokie save inkriminuojantys duomenys nebuvo pateikti. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju teisėsaugos institucijos ikiteisminį tyrimą, kurio medžiagą perdavė Tarybai, nutraukė ir nurodė, kad toje medžiagoje užfiksuoti duomenys turėtų būti vertinami konkurencijos teisės reikalavimų kontekste. Tai, kad Taryba paaiškinimų metu naudojosi jai perduota ikiteisminio tyrimo medžiaga, nereiškia, kad jos pagrindu užduoti klausimai ir gauti atsakymai yra inkriminuojantys asmenį baudžiamajame procese, turi būti perduoti ar buvo perduoti teisėsaugos institucijoms, dėl ko būtų pabloginama asmens padėtis baudžiamajame procese. Pareiškėjo argumentai, jog Tarybos turimi duomenys gali būti perduoti teisėsaugos institucijoms, pagrįstai teismo vertinti nereikšmingais. Hipotetiniai pasvarstymai, kad paaiškinimų metu gauta informacija galėtų būti perduota teisėsaugos institucijoms, atsakovo manymu, nepagrindžia, jog buvo pažeista teisė neduoti parodymų prieš save.
35. Atsakovo teigimu, neesminiai G. K. paaiškinimų procedūros pažeidimai nereiškia, kad G. K. ar pareiškėjo teisės buvo pažeistos ir padaryta įtaką jų padėčiai baudžiamuosiuose procesuose. Visi paaiškinimų metu pateikti duomenys, advokatų pastabos ir komentarai užfiksuoti paaiškinimų protokole ir jo prieduose (garso įraše), ir pareiškėjas argumentus dėl minėtų procedūros trūkumų įtakos procedūros Taryboje teisėtumui galės pasisakyti išklausymo metu, jeigu Tarybos vertinimu bus pagrindo pripažinti pareiškėjo padarytą Konkurencijos įstatymo pažeidimą.
36. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu Taryba atlieka konkurencijos teisės, o ne baudžiamosios teisės pažeidimo tyrimą, todėl turi užtikrinti teisę neduoti parodymų prieš save kaip ši teisė suprantama konkurencijos pažeidimo procedūroje. Atsakovo vertinimu, vien tai, kad G. K. buvo prašomas pakomentuoti ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą (telefoninių pokalbių stenogramas), neturėtų reikšti, kad vien remdamasis šia aplinkybe G. K. gali atsisakyti teikti paaiškinimus dėl galimo konkurencijos teisės pažeidimo. Be to, Taryba ir teisėsaugos institucijos tiria skirtingus pažeidimus, kurių nustatymui reikšmingi skirtingi kriterijai. Atsakovas pabrėžia, kad teisė neduoti parodymų prieš save neturėtų būti suprantama ir taikoma taip, kad sudarytų kliūtis Tarybai gauti informaciją, reikalingą konkurencijos teisės pažeidimų tyrimui. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių klausimų, kurie reikštų parodymų prieš save davimą Tarybos vykdomame tyrime.
37. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo prašymas susipažinti su Tarybos atsiliepimo priedais Nr. 12-25, reiškia prašymą susipažinti su dokumentais ir kita informacija, kuri sudaro tyrimo bylos medžiagą. Bendrovės atžvilgiu galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo tyrimas yra pradėtas ir vykdomas, t. y. tyrimas nėra baigtas ir nėra pateiktos tyrimo išvados. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, procedūros dalyviams, įskaitant pažeidimu įtariamus ūkio subjektus, galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių, sudaroma baigus tyrimą. Atsakovas daro išvadą, kad šioje tyrimo stadijoje nėra suteikiama teisė susipažinti su Tarybos tyrimo bylos medžiaga.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
38. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
39. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Bylos proceso dalyvių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
40. Pareiškėjas (apeliantas) skundžia visą pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 14 p.), tačiau nesutikimo su teismo sprendimu argumentus dėsto tik dėl tos dalies, kuria skundas atmestas visiškai, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, pasisakys tik ta apimtimi, kur atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl informavimo apie teisę neduoti parodymų prieš save pažeidimo pripažinimo bei kur atsisakyta leisti susipažinti su prokuroro leidimu bei kita Konkurencijos tarybos tyrimo byloje esančia medžiaga (Nutarimo rezoliucinės dalies 1 p.).
41. Nutarimas priimtas vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teisę Konkurencijos tarybai apskųsti Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo metu atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus turi ūkio subjektai ar kiti asmenys, manantys, kad buvo pažeistos jų teisės.
42. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė tvirtina, kad neinformavus trečiojo suinteresuoto asmens apie jo teisę neduoti parodymus prieš save, o kartu ir Bendrovę, kurią jis atstovauja, buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, suponuojantis ateities galimybę tokiu būdu gautus parodymus panaudoti prieš galimai atsakomybėn traukiamą asmenį.
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra pažymėjęs, „<...> kad Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos kaip įtvirtinančios teisę skųsti bet kokius, taip pat ir pasekmių nesukeliančius, tarpinius, Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmus ir priimtus sprendimus teismui: minėtos Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatos aiškintinos teisės aktų, reglamentuojančių asmens teisę keiptis į teismą, nuostatų kontekste. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2003/2012, 2011 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011). Taigi ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes, kai inicijuojamas procesas nėra beprasmis. Be to, netgi nesant pagrindo teigti, kad aktas (veiksmas, sprendimas) nesukelia jokių teisinių pasekmių, sprendžiant, ar toks aktas patenka į Konkurencijos tarybos darbuotojų veiksmų ir priimtų sprendimų, kurie pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas gali būti ginčo administracinėje byloje dalyku, tarpą, turi būti vertinamas tokio akto priėmimo kontekstas, taip pat – ar realiai būtų apginti pareiškėjo interesai, turi būti įvertinama ir tai, kad asmeniui tokiu priimtu sprendimu nebūtų visiškai apribojama teisė į teisminę gynybą skundžiant jo teisių, interesų pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-884-858/2015)“.
44. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą teisių gynybos būdą (pašalinti tam tikrus duomenis iš trečiojo suinteresuoto asmens apklausos) pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Galimybė panaudoti apklausos duomenis (jų dalį), kurie galbūt nepalankūs Bendrovei, nukreipta į ateitį ir yra neapibrėžta. Bet kokios Bendrovei galbūt taikytinos atsakomybės atveju bus atliekamas visumos įrodymų vertinimas, jų leistinumas bei pakankamumas. Dabar realiai prašoma koreguoti Tarybos darbuotojų atliktą trečiojo suinteresuoto asmens apklausą galimai atsirasiančių neigiamų pasekmių Bendrovei pagrindu, konstatuojant aptariamą pažeidimą, kas nepatenka į ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, ratą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 1 d., 2 str. 1 d.).
45. Remiantis formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant ginčą pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalies nuostatas būtina įvertinti pareiškėjo teisių apgynimo galimybę nagrinėjamos bylos kontekste. Tiriamu atveju pateikiamas prašymas atlikti apklausos korekciją šalinant atitinkamus duomenis, niekaip nelemia realių pareiškėjo teisių apgynimo. Yra daromos tik prielaidos, todėl aptariama apimti bei išdėstytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skundo. Reikėtų vis dėlto pabrėžti, jog ne kiekvienas Konkurencijos tarybos įgaliotų pareigūnų ir kitų darbuotojų galbūt netinkamas procedūros laikymasis yra suderinamas su apskundimo teisine galimybe pagal Konkurencijos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį.
46. Bendrovė apeliaciniame skunde taip pat teigia turėjusi teisę susipažinti su prašoma medžiaga (žr. nutarties 4 ir 31 p.), tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo, suponuojančio tokią galimybę.
47. Konkurencijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies pagrindu, baigus tyrimą, procedūros dalyviams taip pat sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus dokumentus, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslapčių arba kito ūkio subjekto komercinių paslapčių. Kadangi Nutarimo priėmimo metu tyrimas nebuvo baigtas, neturėjo būti tenkinamas ir ginčo prašymas.
48. Kita vertus, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad G. K. bei jo atstovams buvo parodytas STT lydraštis, kuriame buvo nurodyta, kad medžiaga perduodama vykdant Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą. Iš Nutarimo turinio matyti, jog paaiškinimų metu prašomuose pakomentuoti „telefoninių pokalbių stenogramose buvo nurodyta informacija apie šių dokumentų kilmę ir pobūdį, t. y. kad tai yra elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, asmenys, kurių pokalbiai buvo fiksuojami, ir kokiu metu jie buvo fiksuojami. Atitinkamai paaiškinimus duodančiam asmeniui buvo suteikta esminė informacija apie prašomus paaiškinti dokumentus ir kartu pateikti savo pastebėjimas dėl minėtų dokumentų teisėtumo ir kitų, jo vertinimu, svarbių aspektų Protokole, įskaitant jų turinio kokybę ir kalbos (vertimo) netikslumus (klaidas)“. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesiremti šiais duomenimis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.).
49. Taigi turint omenyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti skundo ir šioje dalyje (žr. nutarties 23 p.).
50. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija yra tos nuomonės, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada, atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas nuostatas, iš esmės buvo pagrįsta, todėl paliktina nepakeista – apeliacinis skundas atmestinas, o tai visiškai eliminuoja ir pareiškėjo prašymo (buvo pateiktas prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį) dėl papildomų dokumentų išreikalavimo tenkinimą. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo AS „Latvijas tilti“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius