Civilinė byla Nr. 3K-3-549/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.3.2; 30.3;

110.5; 129.18;

 (S)

129.19.6

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2010 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. (V. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų; suinteresuoti asmenys: UAB „Statega“, R. G..

 

Teisėjų kolegija

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

Byloje kilo materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių skolininko dalyvavimą antstoliui aprašant areštuojamą turtą, aiškinimo bei taikymo klausimai.

Pareiškėjas prašė teismo panaikinti 2009 m. spalio 20 d. turto aprašą, kuriuo aprašyta 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų. Byloje nustatyta, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pareiškėjo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas pareiškėjo kilnojamasis bei nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai, – lėšos ir turtinės teisės, priklausančios pareiškėjui ir esančios pas jį ar trečiuosius asmenis, 10 023 000 Lt sumai. Pareiškėjas buvo informuotas apie jo turto areštą. Vykdydamas nurodytą nutartį antstolis 2009 m. rugpjūčio 14 d. patvarkymu areštavo pareiškėjo turtą 8 262 725 Lt sumai. Antstolis 2009 m. spalio 20 d. gavo UAB „Neapolis“ vadovo ir išieškotojo R. G. prašymą taip pat taikyti areštą 5000 vienetams UAB „Neapolis“ akcijų, kurios yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas, M. G. ir UAB „Statega“ 2009 m. spalio 12 d. sudarė mainų sutartį, kuria pareiškėjas ir jo sutuoktinė 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų išmanė į UAB „Statega“ turėtus 5000 vienetus Vyriausybės iždo vekselių. UAB „Neapolis“ akcininkų knygoje antstolio aprašytų 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų savininkas nurodytas pareiškėjas. Antstolio padėjėja 2009 m. spalio 20 d. surašė turto parašą, kuriuo aprašyta 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų. Nurodytas aprašas 2009 m. spalio 26 d. įteiktas pareiškėjui.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

 

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2010 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalį nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Turto aprašo sudarymo dieną nebuvo įrašų apie pareiškėjui priklausančių 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų perleidimą, todėl teismas pripažino, kad ginčijamo turto aprašo sudarymo metu jos buvo pareiškėjo asmeninė nuosavybė. Teismas pripažino nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad, aprašant ginčo akcijas, nedalyvavo jo savininkas, nes CPK 677 straipsnio 3 dalies nuostatos iš esmės taikomos aprašant materialaus pobūdžio turtą, bet ne vertybinius popierius. Be to, teismas pabrėžė, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti antstoliui duomenis apie savo turtą, bet to nepadarė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens UAB ,,Statega“ atskiruosius skundus, Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, papildomai teismas nurodė, kad pareiškėjas negalėjo mainų sutartimi perleisti ginčo akcijų, nes tuo metu pareiškėjui galiojo teismo nutartimi nustatytas draudimas disponuoti turtu, taip pat vertybiniais popieriais. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad pagal CPK 677 straipsnio 3 dalį skolininko dalyvavimas būtinas tik aprašant materialųjį turtą.

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl nuosavybės teisės į akcijas įgijimo momento. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Neapolis“ akcijos neperleistos ir 2009 m. spalio 20 d. jų savininkas buvo kasatorius, nepagrįsta, nes padaryta netinkamai aiškinant CK 4.47, 4.49 straipsnius, 6.432 straipsnio 2 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalį. Pastarojoje teisės normoje nereglamentuotas nuosavybės teisės į įgijimo (perėjimo) momentas, todėl jis turi būti nustatomas pagal bendrąsias taisykles. Kasatorius nurodo, kad nuosavybės teisės į ginčo akcijas perėjimo momentas buvo mainų sutarties sudarymo momentas, nes taip susitarė akcijų pirkėjas ir pardavėjas mainų sutarties 4 punkte. Toks susitarimas yra galimas pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį.

2.     Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, nes joje nedraudžiama akcijų perleidimo sandorio šalims susitarti dėl nuosavybės teisės įgijimo (perėjimo) momento. Tokią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, byla Nr. 3K-3-112/2008).

3.     Pagal Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždariusiose akcinėse bendrovėse taisyklių 17 punktą akcijų apskaitos tvarkytojas, gavęs dokumentus, įrodančius akcijų perleidimą, privalo nedelsdamas padaryti atitinkamus įrašus akcijų apskaitos dokumentuose. Remdamasis šia nuostata, kasatorius teigia, kad įrašais vertybinių popierių sąskaitose fiksuojamas tik įvykęs nuosavybės teisės perleidimas, o nuosavybės teisės įgijimo pagrindas negali būti sąskaitų tvarkytojo veiksmai, ir nuosavybės teisės įgijimas negali priklausyti išimtinai nuo sąskaitų tvarkytojo elgesio (neveikimo).

4.     Nuo nematerialiųjų akcijų perleidimo įrašymo (neįrašymo) į vertybinių popierių sąskaitas priklauso tik akcijų savininko teisių turinys; jeigu nuosavybės teisė į akcijas neužfiksuota vertybinių popierių sąskaitoje, tai akcijas įgijęs asmuo neturi teisės įgyvendinti turtinių ir neturtinių akcininko teisių (balsuoti, gauti dividendus ir kt.), bet nuosavybės teisė yra įgyta nuo sandorio sudarymo momento.

5.     Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 690 straipsnio 1 dalį, nes nepripažino antstolio veiksmų neteisėtais, nors privalėjo tai padaryti, nes pagal CPK 690 straipsnio 1 dalį antstolis, tiek areštuodamas, tiek aprašydamas turtą, turi patikrinti, ar turtas priklauso skolininkui. Nagrinėjamo ginčo atveju ginčo akcijos jų aprašymo metu nepriklausė skolininkui (kasatoriui).

6.     Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius negalėjo perleisti akcijų, nes joms ir visam kitam kasatoriaus turtui galiojo teismo nutartimi dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo nustatytas draudimas disponuoti turtu, nepagrįsta, nes padaryta pažeidžiant CPK 331 straipsnio 4 dalies 4 punktą, 249 straipsnio 2 dalies, 250 straipsnį. Kasatorius nurodo, kad, pagal vykdomosios bylos duomenis, antstolis neareštavo ginčo akcijų išieškotojo R. G. prašymu. Antstolis 2009 m. rugsėjo 11 d. pateikė išieškotojui informaciją apie visą areštuotą turtą, kurio sąraše nebuvo ginčo akcijų, ir ieškotojas sutiko su tokiu areštu.

7.     Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 677 straipsnio 3 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nurodytoje teisės normoje nustatytas reikalavimas taikomas tik materialaus pobūdžio turtui, bet ne vertybiniams popieriams. Kasatorius teigia, kad CPK straipsnyje neišaiškinta turto sąvoka, todėl laikytina, jog ji apima visą turtą, taip pat vertybinius popierius.

8.     Nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatorius nesidomėjo vykdomosios bylos eiga ir nepateikė visos informacijos apie turimą turtą, vertybinius popierius ir lėšas. Kasatorius nurodo, kad tai, jog jis pagrįstai neteikė informacijos apie turimą turtą, nes antstolis turėjo visus duomenis apie kasatoriaus turtą, nustatyta įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartimi. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 punktą.

9.      Apeliacinės instancijos teismas neįvertino išieškotojo R. G. (suinteresuoto asmens) nesąžiningų veiksmų. Teismo išvada, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog šis asmuo sąmoningai neužfiksavo akcijų perleidimo vertybinių popierių sąskaitose, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad, tik 2009 m. spalio 20 d. sužinojęs apie akcijų mainų sutartį, šis asmuo kreipėsi į antstolį dėl perleistų akcijų arešto, žinodamas, jog jos priklauso kitam asmeniui – UAB „Statega“, nors dar 2009 m. rugsėjo mėn. nurodė antstoliui neareštuoti UAB „Neapolis“ akcijų, priklausančių kasatoriui.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą antstolis prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Kasatorius nebendradarbiauja su antstoliu ir neteikia informacijos apie turimą turtą.

2.     Pagal CPK 677 straipsnio 3 dalį skolininkas turi dalyvauti aprašant tik materialųjį turtą, bet neprivalo – aprašant vertybinius popierius.

3.     Teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apriboja viso skolininkui priklausančio turto disponavimą iki antstolis aprašys konkretų skolininko turtą. Dėl to antstoliui neaprašius pakankamai turto, kurio užtektų teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas areštas taikymas visam skolininko turtui. Taigi nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos kasatorius negalėjo perleisti jokio savo turto.

 

Atsiliepime į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo R. G. prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1.     Dėl nuosavybės teisės į akcijas įgijimo momento. Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje nustatyta CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės, jog turto įgijėjas nuosavybės teisę į turtą įgyja nuo turto perdavimo įgijėjui momento, išimtis. CK 1.101 straipsnio 10 dalyje nustatyta tokia pati nuostata kaip ir Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje, kad įmonės išleisti vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad antstolis aprašė ne jam priklausančias UAB „Neapolis“ akcijas, yra nepagrįsta. Be to, po mainų sutarties sudarymo ir akcijų arešto pats kasatorius balsavo UAB „Neapolis“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, taip pripažindamas, kad akcijų savininku laiko save, bet ne UAB „Statega“.

2.     Kasatorius nepagrįstai remiasi kasacinio teismo nutartimi, nes bylos, kurioje ji priimta, ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

3.     Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Atsiliepime nesutinkama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 690 straipsnio 1 dalį. Nesutikimas grindžiamas tuo, kad akcijų aprašymo metu kasatorius buvo jų savininkas.

4.     Atsiliepime ginčijamas kasatoriaus argumentas, kad ginčo akcijoms negaliojo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. pritaikytas turto areštas. Tai, jog ginčo akcijos iki 2009 m. spalio 20 d. nebuvo aprašytos, nereiškia, kad joms nebuvo taikomas bendro pobūdžio aktas.

5.     Areštuoto turto eiliškumo klausimas nekeltas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl negali būti kasacinio nagrinėjimo dalykas.

6.     Atsiliepime tvirtinama, kad R. G. tik vėliau paprašė antstolio aprašyti ginčo akcijas, nes vyko derybos dėl UAB „Neapolis“ akcijų pardavimo. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad ši aplinkybė nepaneigia jo teisės vėliau prašyti antstolio areštuoti ginčo akcijas arba, jeigu įvyktų akcijų pirkimo–pardavimo sandoris, – areštuoti už akcijas gautas kasatoriaus lėšas.

7.     Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiu, kad suinteresuotas asmuo R. G., kreipdamasis į antstolį dėl ginčo akcijų arešto, žinojo apie akcijų perleidimą suinteresuotam asmeniui UAB „Statega“. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad UAB „Statega“ prašymą įregistruoti ją UAB „Neapolis“ akcininke pateikė tik 2009 m. spalio 23 d.

8.     Kasatoriaus argumentai dėl suinteresuoto asmens R. G. nesąžiningo elgesio, yra nesusiję su nagrinėjama byla, nes jos nagrinėjimo dalykas yra tik antstolio veiksmų teisėtumo vertinimas.

 

Teisėjų kolegija

 

konstatuoja:

 

 

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nuosavybės teisės į akcijas perėjimo momento

 

Akcija – tai vertybinių popierių rūšis, suteikianti teisę jos turėtojui (akcininkui) tam tikras turtines teises – gauti įmonės pelno dalį dividendais, teisę į dalį įmonės turto, likusio po jos likvidavimo, pirmumo teise įsigyti bendrovės išleidžiamų akcijų, išskyrus atvejį, kai visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendžia pirmumo teisę visiems akcininkams atšaukti, taip pat neturtines teises – dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti juose, kitas įstatymuose bei bendrovės įstatuose nustatytas teises (CK 1.102 straipsnis; Akcinių bendrovių įstatymo 15, 16 straipsniai). Uždarosios akcinės bendrovės akcijos gali būti nematerialiosios arba materialiosios (Akcinių bendrovių 40 straipsnio 8 dalis). Skirtingų rūšių akcijų specifika lemia nuosavybės teisės į jas įgijimo ypatumus.

Nematerialiosios akcijos neturi materialios išraiškos, todėl negali būti fiziškai perduotos įgijėjui. CK 4.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 1.101 straipsnio 10 dalį nematerialūs vertybiniai popieriai perleidžiami atitinkamais įrašais vertybinių popierių sąskaitose. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas įrašais jų perleidėjo ir jų įgijėjo asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1041 patvirtintų Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų – nematerialiųjų akcijų savininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialiųjų akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte nustatyta, kad akcijų apskaitos tvarkytojas privalo atidaryti asmenines vertybinių popierių sąskaitas (Taisyklių 1 priedas) kiekvienam akcininkui, įsigijusiam bendrovės, kuri yra išleidusi nematerialiąsias akcijas, nematerialiųjų akcijų, ir jų turimas akcijas apskaityti šiose vertybinių popierių sąskaitose. Pagal Taisyklių 5 punktą nematerialiųjų akcijų perleidimas fiksuojamas dviejose korespondentinėse sąskaitose: asmens, įsigijusio akcijų, sąskaitoje – akcijų įsigijimas, o asmens, perleidusio akcijas, sąskaitoje – akcijų perleidimas. Pažymėtina, kad, perleidžiant uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas pagal sandorį, nuosavybės teisės į akcijas įgijimo pagrindas yra sandoris, o momentas, nuo kurio įgijėjas įgyja nuosavybės teisę į jas, yra įrašų akcijas perleidžiančio asmens ir jas įgyjančio asmens akcijų sąskaitose įrašymas. Uždarosios akcinės bendrovės nematerialiosios akcijos savininku, turinčiu teisę disponuoti įsigytu turtu, asmuo tampa ne nuo sandorio dėl nematerialiųjų akcijų perleidimo sutarties sudarymo momento, bet nuo to momento, kai jo vardu atidaroma asmeninė vertybinių popierių sąskaita, t. y. nuosavybės teisė į nematerialiąsias akcijas perneina jas įrašius į įgijėjo sąskaitą. Taigi nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti turi būti dvi sąlygos: 1) rašytinės formos sutartis, kurios pagrindu tokios akcijos perleidžiamos kitam asmeniui (kitiems asmenims); 2) nematerialiųjų akcijų perleidimo fakto užfiksavimas akcijas perleidusio ir įgijusio asmenų vertybinių popierių sąskaitose. Tik įvykdžius šias abi sąlygas, nematerialiąsias akcijas įgijęs asmuo turi teisę visa apimtimi įgyvendinti Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas turtines bei neturtines akcijų suteikiamas teises.

Nagrinėjamo ginčo atveju, galiojant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi pritaikytai laikinosios apsaugos priemonei – kasatoriaus turto areštui, šis asmuo 2009 m. spalio 12 d. mainų sutartimi perleido 5000 vienetų UAB „Neapolis“ akcijų UAB „Statega“. 2009 m. spalio 20 d. turto aprašo, kuriuo aprašytos nurodytos akcijos, surašymo metu UAB „Neapolis akcininkų nematerialiųjų akcijų sąskaitose nebuvo įrašų apie kasatoriui priklausančių akcijų perleidimą, taip pat kasatorius nepateikė mainų sutarties UAB „Neapolis“. UAB „Statega“ pateikė prašymą UAB „Neapolis“ įregistruoti ją UAB „Neapolis“ akcininke 2009 m. spalio 23 d., t. y. po antstolio atlikto ginčo akcijų aprašymo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo akcijų aprašymo metu kasatorius buvo jų savininkas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad kasatorius būtų pateikęs ginčo akcijų mainų sutartį akcijų sąskaitas tvarkančiai UAB „Neapolis“. Dėl to kasatoriaus argumentas, kad antstolis aprašė ne jam priklausančias UAB „Neapolis“ akcijas ir taip pažeidė CPK 690 straipsnį, yra nepagrįstas. Be to, kasatorius nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, byla Nr. 3K-3-112/2008, nes jos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės netapačios. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl, esant pritaikytoms laikinosios apsaugos priemonėms (turto areštui), mainų sutartimi perleistų nematerialiųjų akcijų perleidimo galimumo. Kasatoriaus nurodomoje byloje spręstas klausimas dėl materialiųjų akcijų perleidimo pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu, už jas neatsiskaičius ir akcijų sąskaitose įrašius klaidingus įrašus, teisėtumo klausimas. Pažymėtina, kad materialiosios akcijos perleidžiamos kitokia negu nematerialiosios akcijos tvarka (Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnio 1 dalis).

 

Dėl teismo taikyto turto arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės pobūdžio

 

Kasatorius nepagrįstai teigia, kad ginčo akcijų perleidimo metu jam negaliojo teismo nutartimi pritaikyta laikinosios apsaugos priemonė – turto areštas.

Pagal Turto arešto aktų registro įstatymo 6 straipsnio 1 dalį Turto arešto aktų registre registruojami teismų, teisėjų, antstolių, prokurorų, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų valstybės institucijų bei pareigūnų turto arešto aktai, kuriais įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka laikinai priverstinai apribojamos teisės į Lietuvos Respublikoje esantį turtą, jį areštuojant. CPK 675 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas teismo (teisėjo) nutartį areštuoti turtą, antstolis sudaro areštuojamo turto aprašą CPK 677 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolis turto arešto akto nesurašo. Turto areštas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areštuotas, nuo turto arešto akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip (CPK 675 straipsnio 4 dalis; Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Taigi teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) taikymo yra turto arešto aktas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas nutartį dėl arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, taikymo, apribojo viso kasatoriui priklausančio turto disponavimą iki antstolis aprašys konkretų skolininko turtą. Antstoliui neaprašius pakankamai turto, kurio užtektų teismo nutarčiai dėl laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti, laikoma, kad teismo nustatytas areštas taikymas visam skolininko turtui. Taigi kasatorius nuo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos negalėjo perleisti jokio savo turto. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus sudaryta mainų sutartis laikytina nustatytų arešto apribojimų pažeidimu CPK 145 straipsnio 8 dalies prasme, t. y. asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti, taip pat tais atvejais, kai nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės priimama šiam asmeniui nedalyvaujant, – nuo nutarties įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

 

Dėl nematerialiųjų akcijų aprašymo pagal CPK 677 straipsnį

 

Kasaciniame skunde nurodoma, kad antstolis pažeidė CPK 677 straipsnio 3 dalį, nes aprašant nurodytas akcijas nedalyvavo skolininkas (kasatorius). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šis kasacinio skundo argumentai taip pat nepagrįstas.

Pabrėžtina, kad, įgyvendinant nematerialiųjų akcijų areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, CPK 677 straipsnio 3 dalį būtina aiškinti sistemiškai su kitomis šio straipsnio dalimis, taip pat mutatis mutandis CPK L skyriaus, kuriame nustatyti vertybinių popierių arešto ir realizavimo ypatumai, normas. CPK 677 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai apribojamos visos nuosavybės teisės į skolininko turtą ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims arba yra paimami dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises, taip pat atvejais, kai apribojamos teisės į turto registre neregistruojamą kilnojamąjį turtą, turi būti sudarytas šio turto aprašas. Pagal CPK 677 straipsnio 3 dalį skolininko turtas aprašomas dalyvaujant skolininkui. Jeigu paties skolininko nėra, turtas aprašomas dalyvaujant kuriam nors iš pilnamečių jo šeimos narių, o jeigu ir šių nėra, – dalyvaujant teismo ar antstolio paskirtam turto saugotojui (administratoriui). CPK 728 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad, išieškant iš vertybinių popierių, antstolis bankams, finansų maklerio įmonėms, vertybinių popierių emitentams bei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui pasiunčia patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra vertybinių popierių, bei sustabdyti vertybinių popierių realizavimą už tokią sumą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nurodyto straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų pranešimą apie tai, kad reikalavimas sustabdyti skolininko vertybinių popierių realizavimą yra įvykdytas, per tris dienas šiems asmenims ir skolininkui išsiunčia patvarkymą areštuoti skolininko turtą. Nagrinėjamu atveju, vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės (turto arešto) aprašytos nematerialiosios UAB „Neapolis“ akcijos. Pirmiau nutartyje minėta, kad nematerialiosios akcijos neturi fizinės išraiškos ir yra apskaitomos akcijų sąskaitose, kurias tvarko atitinkami tvarkytojai (nagrinėjamu atveju UAB „Neapolis“). Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 728 straipsnyje nustatytą vertybinių popierių arešto tvarką nenustatytas skolininko, kurio vertybiniai popieriai areštuojami, dalyvavimas areštuojant vertybinius popierius, darytina išvada, jog tokioje kaip šioje byloje susidariusioje situacijoje skolininko dalyvavimas, aprašant jo turimas nematerialiąsias akcijas, yra neprivalomas. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino CPK 677 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamos bylos atveju kasatoriaus turimos nematerialiosios akcijos aprašytos įgyvendinant teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę (turto areštą), kurios tikslas užtikrinti ateityje būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. kad tokio sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas (CPK 144 straipsnis). Dėl to jo interesai šiuo atveju nebuvo pažeisti. Be to, byloje nustatyta, kad kasatoriui 2009 m. rugpjūčio 20 d. įteiktas patvarkymas, kuriuo jis įpareigotas apteikti visą informaciją apie turtą, vertybinius popierius ir lėšas, bet šio įpareigojimo neįvykdė. Taip pat pabrėžtina, kad pagal CPK 603 straipsnio 1 dalį kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu. Tokį ginčą nagrinėja teismas pagal ginčo teisenos taisykles. Ieškinius dėl arešto turtui panaikinimo gali pareikšti ir nepriklausančio skolininkui turto savininkas, ir teisėtas jo valdytojas (CPK 603 straipsnio 2 dalis).

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes nenusiję su šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyku ir yra išvestiniai iš pirmiau aptartų argumentų.

 

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties. Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės į nematerialiąsias akcijas perėjimo momentą, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias skolininko turto aprašymo tvarką, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

 

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 70,75 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos valstybei iš kasatoriaus.

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

nutaria:

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovo V. G. (duomenys neskelbtini) 70,75 Lt (septyniasdešimt litų 75 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai	Gražina Davidonienė
	Gintaras Kryževičius
	Egidijus Laužikas