Administracinė byla Nr. A-1109-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02701-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.18

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC, pareiškėjas) pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas) 179,22 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
2. Nurodė, kad atsakovas, ginčo laikotarpiu būdamas nekilnojamojo turto objekto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas, už ginčo laikotarpį nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą buvo nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Ginčo rinkliava ir jos dydžiai nustatyti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimais. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus rinkliavos dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu yra paskirtas KRATC.
3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Paaiškino, jog pareiškėjas prašymą grindžia rašytiniais įrodymais, kurie nėra oficialiai pateikti teismui ar viešai paskelbti. Byla Klaipėdos apygardos administraciniam teismui būtų teisminga tik tuo atveju, jeigu prašymą pateiktų Klaipėdos miesto savivaldybė, tuo tarpu pareiškėjas dėl skolos priteisimo privalo kreiptis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą. Atsakovas sutiktų mokėti vietinę rinkliavą tik į Klaipėdos miesto savivaldybės sąskaitą, tačiau savivaldybė tokio prašymo teismui neteikė. Pažymėjo, kad koncesijos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Nuo 1988 m. jis gyvena ginčo nekilnojame objekte, yra DNSB „Miško vartai“ narys, kuri turi vieną konteinerį, kuris pagal grafiką išvežamas UAB „Specialus transportas“.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 20 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 179,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktu, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsniu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 12 straipsnio 1 ir 2 punktais, taip pat Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (Nuostatų redakcijos su vėlesniais pakeitimais; cituojami aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Nuostatų 6 punkte numatyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintų Nuostatų 3 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Atliekų turėtojas apibrėžiamas kaip fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi komunalinių atliekų arba kurio veiklos metu susidaro komunalinių atliekų (Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Nuostatų 2 p.). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. Nr. T2-425 patvirtintų Nuostatų 13 punktą, atliekų turėtojas yra atliekų gamintojas arba asmuo, kuris turi atliekų. Vietinė rinkliava apskaičiuojama Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš metinės komunalinių atliekų susikaupimo normos, nurodytos Nuostatų 1 priede pagal nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (Nuostatų 14 p.). Tais atvejais, kai vietinės rinkliavos administravimo parametras yra nekilnojamojo turto bendrojo ploto kvadratinis metras, mokėtina vietinės rinkliavos už kalendorinius metus suma apskaičiuojama metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 15.1 p.). Vietinės rinkliavos mokėtojai gali deklaruoti komunalinių atliekų kiekį, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintu Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašu (Nuostatų 17 p.).
7. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatė, jog nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise ginčo laikotarpiu priklausė atsakovui. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo nekilnojamąjį turto objektą kokiu nors būdu valdo/valdė DNSB „Miško vartai“, atsakovas tai patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė, o pareiškėjas nurodė, jog nėra duomenų apie tai, kad minėta bendrija būtų vietinės rinkliavos mokėtoja Klaipėdos apskrityje, būtų deklaravusi komunalinių atliekų kiekį. Taigi ginčo nekilnojamąjį turto objektą ginčo laikotarpiu valdė atsakovas, o ne kitas juridinis ar fizinis asmuo, atitinkamai vietinės rinkliavos mokėtojas, kaip faktinis nekilnojamojo turto objekto valdytojas, yra atsakovas.
8. Teismas iš KRATC 2016 m. lapkričio 22 d. pažymos Nr. (8.2)-5R-2622 bei pakartotinio mokėjimo pranešimo nustatė, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. už atsakovo valdomą turto objektą buvo priskaityta 179,23 Eur dydžio suma (vietinė rinkliava paskaičiuota pagal Nuostatų 15.1 p. (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija), metinę vietinę rinkliavą padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto). Pagal pareiškėjo į bylą pateiktus duomenis, atsakovas sumokėjo 0,01 Eur dydžio vietinę rinkliavą, todėl liko 179,22 Eur įsiskolinimas. Ginčo dėl apskaičiuoto rinkliavos dydžio byloje nėra. Duomenų, jog atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba kreipėsi nustatyta tvarka dėl vietinės rinkliavos lengvatų, byloje taip pat nėra. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas sprendė, jog vietinė rinkliava apskaičiuota tinkamai, yra teisėta ir pagrįsta.
9. Teismas, vertindamas atsakovo teiginius, jog jis vietinę rinkliavą privalo mokėti tik Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, bet ne pareiškėjui, nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu, KRATC buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1581-502/2015 konstatavo, jog Klaipėdos miesto savivaldybė, pavesdama be konkurso regioniniams atliekų tvarkymo centrams teikti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnį. Minėta teismo nutartimi buvo paliktas nepakeistas Lietuvos Respublikos Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 2S-27, kuriuo buvo pripažinta, kad koncesijos sutarties 32 punkto nuostatos, kiek jos yra susijusios su komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo funkcijų pavedimu KRATC, nesudarant vienodų konkurencijos sąlygų kitiems ūkio subjektams teikti šias paslaugas, prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams. Minėtu nutarimu Klaipėdos miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota atitinkamai pakeisti nurodytas priimtų sprendimų ir/ar jų pagrindu sudarytų sutarčių nuostatas. Taigi tol, kol savivaldybė nepakeis sprendimų pagrindų sudarytų sutarčių nuostatų, KRATC savarankiškai vykdo jam Klaipėdos miesto savivaldybės perduotas funkcijas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje. Teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už valdomą nekilnojamojo turto objektą ginčo laikotarpiu, o ne dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo) vykdant minėtą Konkurencijos tarybos įpareigojimą. Iš to teismas padarė išvadą, kad atsakovo argumentai apie tai, jog KRATC nėra tinkamas pareiškėjas šioje byloje, yra nepagrįsti.
10. Teismas nurodė, kad pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas byloje nustatęs, kad atsakovas yra nesumokėjęs 179,22 Eur ginčo rinkliavos sumos, šią sumą priteisė iš atsakovo pareiškėjui.

III.

11. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei išsireikalauti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-336-609/2014 ir prijungti ją prie nagrinėjamos bylos.
12. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė teismui oficialiai paskelbtų dokumentų, todėl teismas nepagrįstai jais vadovavosi. Atsakovas teikė teismui prašymą išsireikalauti iš pareiškėjo papildomus rašytinius įrodymus (finansinius dokumentus apie atsiskaitymą su savivaldybe už vietinės rinkliavos surinkimą 2008–2017 m.), nes pastarasis tokių teismui neteikė, taip pat prašymą patraukti byloje trečiaisiais suinteresuotais asmenimis Klaipėdos miesto savivaldybę, UAB „Specialus autotransportas“, DNSB „Miško vartai“.
13. Mano, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo jam neteismingą administracinę bylą. Pagal pareiškėjo prašymą, bylą galėjo išnagrinėti tik Klaipėdos miesto apylinkės teismas, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas galėjo priimti nagrinėti tik Klaipėdos miesto savivaldybės prašymą.
14. Pažymi, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, priklauso DNSB „Miško vartai“, kuris deklaruoja atliekų kiekį. Atliekų išvežimo paslaugas realiai teikia UAB „Specialus transportas“ ir UAB „Econovus“, tuo tarpu pareiškėjas praturtėjo neteisėtai, iš surinktų lėšų tik 25‑30 proc. skirdamas savivaldybei. Atliekų tvarkymas turi būti ne pelno siekianti veikla, o būtinoji paslauga visuomenei.
15. Teigia, kad 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831 nėra įregistruota, nes buvo pripažinta, jog ji prieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.
16. Nurodo, kad šioje byloje keliami sudėtingi Europos Sąjungos, konkurencijos teisės, viešojo administravimo ir teismų praktikos klausimai, kurių tinkamas išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su teisingu ginčui aktualių faktinių aplinkybių įvertinimu, todėl byla turėtų būti išnagrinėta žodinio proceso tvarka.
17. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
18. Pareiškėjas nurodo, kad iš pateiktų kartu su prašymu rašytinių įrodymų aišku, jog atsakovas apmokestintas vietine rinkliava pagal jam nuosavybes teise priklausančio nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį ir plotą. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė DNSB „Miško vartai“ parengtus mokėjimo pranešimus, iš kurių aišku, kad tai yra atsiskaitymo lapeliai už suteiktas komunalines paslaugas. Apeliantas taip pat pateikė komunalinių atliekų išvežimo tvarkaraščio kopiją ir pranešimą dėl naudojimosi komunalinių atliekų šachta. Šie dokumentai patvirtina, kad DNSB „Miško vartai“ apeliantui apskaičiuoja mokesčius už komunalines paslaugas, kurie apima ir šachtos aptarnavimo išlaidas, t. y. išlaidas daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo sanitarinei techninei įrangai prižiūrėti, tačiau neapima apeliantui apskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste objektas yra siejamas su atitinkamos teisės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu.
19. Teigia, kad, patikrinęs Klaipėdos miesto vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, nustatė, jog DNSB „Miško vartai“ nėra registruota kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nėra deklaravusi komunalinių atliekų kiekio ir jai nėra skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste. Kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas yra apmokestintas vietine rinkliava, apskaičiuota pagal jam priklausančio buto plotą.
20. Pažymi, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl vietinės rinkliavos skolos priteisimo iš atsakovo, ginčas yra kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų (neveikimo), vykdant Konkurencijos tarybos 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 2S-27 dėl 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 nuostatų. Analogiškus argumentus dėl nepagrįsto apmokestinimo vietine rinkliava atsakovas yra nurodęs ir administracinėje byloje Nr. I-336-609/2014, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš apelianto priteista vietinė rinkliava už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovui yra žinoma pareiga mokėti vietinę rinkliavą ir jos teisinis pagrindas.
21. Akcentuoja, kad pareiškėjas vykdo tik vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, o vietinės rinkliavos įmokos yra Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto pajamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovo 179,22 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.
23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
24. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Tai savo ruožtu leidžia daryti išvadą, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d.) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme.
26. Toks vietinės rinkliavos aiškinimas iš esmės atitinka ir formuojamą praktiką kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2210/2011; 2011 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1035/2011), kuriose pažymėta, kad vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
27. Byloje nagrinėjamam laikotarpiui aktuali Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais), redakcija numatė, kad vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamo turto savivaldybės teritorijoje.
28. Byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, turi jam nuosavybės teise priklausantį butą daugiabučiame name. Ši aplinkybė atitinka aptarto teisinio reguliavimo sąlygą, nustatančią, kad atsakovas yra šios rinkliavos subjektas, t. y., kad jam tenka pareiga mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą.
29. Šių aplinkybių, o taip pat ir apskaičiuotos vietinės rinkliavos dydžio, atsakovas iš esmės ir neginčija, tačiau savo nesutikimą mokėti šią rinkliavą grindžia tuo, kad jo butas yra daugiabučiame name, kuriame yra įsteigta DNSB „Miško vartai“, kuri deklaruoja atliekų kiekį, o atliekų išvežimo paslaugas realiai teikia UAB „Specialus transportas“ ir UAB „Econovus“. Tačiau pareiškėjas nurodė, kad, patikrinęs Klaipėdos miesto vietinės rinkliavos mokėtojų registrą, nustatė, jog DNSB „Miško vartai“ nėra registruota kaip vietinės rinkliavos mokėtoja, nėra deklaravusi komunalinių atliekų kiekio ir jai nėra skaičiuojama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, taip pat papildomai informavo, jog kiekvienas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkas yra apmokestinamas vietine rinkliava, apskaičiuota pagal jam priklausančio buto plotą (b. l. 42). Atsakovas savo ruožtu duomenų, kad DNSB „Miško vartai“ yra šios rinkliavos mokėtojas ir realiai šią rinkliavą mokėjo, nepateikia. Todėl šie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
30. Apibendrinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, o tuo pačiu nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog byloje nagrinėjamu laikotarpiu atsakovas nesumokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurią privalo sumokėti.
31. Toliau apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl atsakovo apeliaciniame skunde ir papildomuose prašymuose suformuluotų procesinio pobūdžio klausimų.
32. Atsakovas apeliaciniame skunde suformulavo prašymą nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, nes šioje byloje keliami sudėtingi Europos Sąjungos, konkurencijos teisės, viešojo administravimo ir teismų praktikos klausimai, kurių tinkamas išsprendimas yra tiesiogiai susijęs su teisingu ginčui aktualių faktinių aplinkybių įvertinimu.
33. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
34. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, tai, kad atsakovas savo prašymo nagrinėti administracinę bylą žodinio proceso tvarka nedetalizuoja bei nepagrindžia, kodėl jo nurodytų klausimų negalima išspręsti rašytinio proceso tvarka, o kitų priežasčių, dėl kurių turėtų būti skirtas žodinis bylos nagrinėjimas, nenurodo, tai, kad proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes jis nori papildomai paaiškinti, bei tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, nenustatė būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių atsakovo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra tenkinamas ir byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
35. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą išreikalauti ir prie nagrinėjamos administracinės bylos prijungti administracinę bylą Nr. I-336-609/2014 (b. l. 59).
36. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo prašomoje prijungti administracinėje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą, kuriuo, tenkindamas pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą, priteisė jam iš atsakovo G. S. 1 096,30 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. už nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 21–25). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-11-438/2015 atsakovo G. S. apeliacinį skundą atmetė ir paliko pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (b. l. 26–31).
37. Prieš tai nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra nagrinėjamoje administracinėje byloje. Kokie kiti dokumentai, reikalingi šios administracinės bylos teisingam išnagrinėjimui, yra administracinės bylos Nr. I-336-609/2014 medžiagoje, atsakovas nenurodo, tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl atsakovo prašymas prijungti šią bylą prie nagrinėjamos administracinės bylos netenkinamas.
38. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirtos bylos dėl rinkliavų sumokėjimo, todėl priešingi šiuo klausimu atsakovo argumentai (t. y. kad byla turėtų būti nagrinėjama Klaipėdos miesto apylinkės teisme) yra nepagrįsti.
39. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo išsireikalauti iš pareiškėjo papildomus rašytinius įrodymus (finansinius dokumentus apie atsiskaitymą su savivaldybe už vietinės rinkliavos surinkimą 2008–2017 m.). Šiuo aspektu pasisakytina, kad atsakovo nurodyti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku ir pagrindu, todėl pareiškėjas pagrįstai jų su prašymu pirmosios instancijos teismui neteikė, o šis ir nereikalavo.
40. Pagal Nuostatų 35 punktą KRATC atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo administravimą. Tai lemia, kad pareiškėjas turi subjektinę teisę reikalauti sumokėti šią rinkliavą iš ją nesumokėjusių asmenų. Iš teismo sprendimo matyti, kad juo nebuvo išspręsti kitų asmenų, išskyrus pareiškėją ir atsakovą, subjektinių teisių klausimai. Dėl šios priežasties atsakovo teiginiai, kad teismas neįtraukęs į bylą Klaipėdos miesto savivaldybės, DNSB „Miško vartai“ ir UAB „Specialusis transportas“, pažeidė šių subjektų teises, yra nepagrįsti (ABTĮ 146 str. 2 d. 2 p.).
41. Nuostatai yra paskelbti Teisės aktų registre, todėl pareiškėjo argumentai, kad jie oficialiai nepaskelbti, atmestini kaip nepagrįsti.
42. Kiti atsakovo argumentai dėl 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831, kuria buvo įsteigtas pareiškėjas, neteisėtumo, neįregistravimo ir pan., yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko. Šiuo pagrindu teismui nėra nustatyta tvarka pateikto skundo (prašymo), t. y., nustatyta tvarka nėra pradėtas nagrinėti toks materialinis teisinis reikalavimas.
43. Apibendrinat tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, tuo tarpu atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.