Nuorašas

Civilinė byla Nr. 2-1099-808/2012

Proceso Nr. 2-04-3-00732-2012-6

Kat. 34.3; 113.2; 116.1; 128.2

VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2012 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriausiant Aldonai Daudaitei,

dalyvaujant pareiškėjui R. V. (R. V.),

suinteresuotam asmeniui A. V. (A. V.),

suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Algirdui Paulauskui,

vertėjai Olgai Lyginai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. V., Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, fakto nustatymo,

n u s t a t ė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V. paveldėjo J. J., mirusios 1993 m. gegužės 28 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis (pareiškėjas) paveldėjo H. V., mirusios 2003 m. gruodžio 19 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Nurodo, kad 1993 m. gegužės 28 d. mirė J. J., kuri niekada nebuvo ištekėjusi ir neturėjo vaikų. Po J. J. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta. J. J. kartu su savo dukterėčia H. V. gyveno Gluosnių g.18, Vilniuje. Po J. J. mirties per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusi palikimą, kaip penktos eilės paveldėtoja, priėmė H. V. pradėdama turtą faktiškai valdyti. H. V. mirė 2003 m. gruodžio 22 d. H. V. ir jos sutuoktinis J. V. vaikų neturėjo. J. V. 2011 m. sausio 17 d. mirė, tačiau po sutuoktinės H. V. mirties atsiradusio palikimo nepriėmė. Pareiškėjas iki pat H. V. mirties ja rūpinosi, prižiūrėjo, slaugė ir kartu gyveno adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Po H. V. mirties, jos sūnėnas (pareiškėjas) liko gyventi adresu Gluosnių g.18, Vilniuje, prižiūri tuo adresu esančius pastatus, moka komunalinius mokesčius, jis taip pat priėmė valdyti asmeninius H. V. daiktus. Taip pat nurodo, kad po H. V. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, tačiau palikimą priėmė pradėdamas turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime sutiko su pareiškimu ir, kad palikimą priėmė jo brolis – pareiškėjas R. V..

Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pateiktu pareiškimu nesutiko nurodydama, kad J. J. mirė 1993 m. gegužės 28 d., o 1994 m. Civiliniame kodekse dukterėčios nebuvo numatytos kaip įstatyminės paveldėtojos, todėl negali būti nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad H. V. paveldėjo tetos J. J., mirusios 1993 m. gegužės 28 d., ½ dalį nekilnojamojo turto, registruoto adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. H. V. neturėjo pirmos eilės įpėdinių, todėl po jos mirties atsiradęs palikimas lygiomis dalimis dalinamas tarp jos sutuoktinio J. V. ir jos tėvo K. R.. Mirus H. V. palikimą priėmė jos sutuoktinis J. V., likęs gyventi Gluosnių g.18, Vilniuje, kuris mirė 2011 m. liepos 17 d. Pareiškėjas nėra J. V. įpėdinis nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, todėl negali pretenduoti į jo palikimą.

Teisme pareiškėjas R. V. nurodė, kad J. J. yra jo močiutės sesuo. Jie visi kartu gyveno adresu Gluosnių g.18, Vilniuje. Po J. J. mirties visas turtas liko H. V., tik ji nespėjo sutvarkyti dokumentų, nes netikėtai mirė. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. J. mirties palikimą priėmė H. V., o po H. V. palikimą priėmė jis (pareiškėjas). Juridinio fakto nustatytas reikalingas pavelėjimo teisės liudijimui gauti.

Teisme suinteresuotas asmuo A. V. nurodė, kad jis yra pareiškėjo brolis, o H. V. buvo motinos sesuo. K. R. yra jo ir pareiškėjo miręs senelis. Po H. V. mirties paveldėjimo dokumentus turėjo tvarkyti jo ir pareiškėjo motina, tačiau nieko nepadarė.

Teisme suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas Algirdas Paulauskas su pareikštu pareiškimu nesutiko ir papildomai paaiškino, kad nėra jokių įrodymų, jog H. V. būtų pradėjusi valdyti mirusiosios J. J. turtą. H. V. buvo ištekėjusi už J. V., kuris galėjo paveldėti jos turtą kaip sutuoktinę pergyvenęs asmuo, nes jis mirė 2011 m. liepos 17 d., t.y. jis pergyveno savo sutuoktinę H. V.. H. V. ir J. V. vaikų neturėjo, todėl prašo pareiškimo netenkinti.

Pareiškimas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad palikėja J. J. (J.) mirė 1993 m. gegužės 28 d. (b.l. 12,15). Palikimas atsirado galiojant 1964 m. Civiliniam kodeksui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, nagrinėjant bylą, taikytinos šio kodekso paveldėjimo santykius reglamentuojančios normos.

1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmos eilės įpėdiniai yra – mirusiojo vaikai (jų tarpe ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai); prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat ir mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šio straipsnio 2 dalis nurodo, kad antros eilės įpėdiniai yra – mirusiojo broliai ir seserys, jo senuoliai tiek iš tėvo pusės tiek iš motinos pusės. Po J. J. mirties 1993 m. gegužės 28 d., turtą turi teisę paveldėti giminės pagal įstatymą, o kadangi H. V. nepriklauso mirusiosios J. J. giminei, tai ji neturi paveldėjimo teisės. Pagal Civilinio kodekso (1964 m. redakcija) 573 straipsnį, mirusiojo brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ir dukterėčios), J. J. mirties dienai – 1993 m. gegužės 28 d., į nebuvo įtraukti į įstatyminių įpėdinių sąrašą. Ši norma, praplėtusi įstatyminių įpėdinių ratą, buvo pakeista 1994 m. gegužės 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. I-459, tačiau jau po J. J. mirties, todėl dukterėčia H. V. neturėjo teisės į tetos J. J. turto dalį po pastarosios mirties. Iš 1999 m. birželio 11 d. Vilniaus miesto 14 notaro biuro notarės R.Birutienės liudijimo matyti, kad po J. J. 1993 m. gegužės 28 d. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo išduotas (b.l. 14). Darytina išvada, kad H. V. neturėjo teisės paveldėti turtą po savo tetos J. J. mirties, nes tokia galimybė nenumatyta įstatyme (CK 573 straipsnis, 1964 m. redakcija).

Byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad H. V. mirė 2003 m. kovo 19 d. (b.l. 13). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus pažymoje dėl J. V. ir G. R. santuokos įregistravimo yra 1988 m. rugsėjo 17 d. įrašas Nr. 213 apie tarp J. V. ir G. R. sudarytą santuoką. Po santuokos įregistravimo G. R. buvo suteikta V. pavardė (b.l. 10). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato specialią sutuoktinio paveldėjimo pagal įstatymą tvarką. LR CK 5.13 straipsnis numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. LR CK 5.11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo bei tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Byloje nustatyta, kad H. V. ir jos sutuoktinis J. V. vaikų neturėjo, vadinasi po H. V. mirties atsiradusi palikimą turėjo teisę paveldėti jos sutuoktinis J. V. bei jos tėvai J. R. ir K. R. (b.l. 8-9). Iš bylos medžiagos matyti, kad H. V. tėvai – motina J. R. mirė 1992 m. birželio 23 d. (b.l. 17), o tėvas K. R. mirė 1979 m. kovo 13 d. (b.l. 57), todėl preziumuojama, kad po H. V. mirties visą turtą turėjo teisę paveldėti ją pergyvenęs sutuoktinis J. V..

P. R. V. neįrodė, kad jis po tetos H. V. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiniu valdymu, o ne H. V. pergyvenęs jos sutuoktinis J. V..

Teismas konstatuoja, kad įrodymai ir bylos aplinkybės nesudaro pagrindo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad H. V. po tetos J. J. mirties priėmė jos palikimą ir pareiškėjas po tetos H. V. mirties yra priėmęs jos palikimą.

Remdamasis išdėstytų ir vadovaudamasis LR CPK 443, 444, 270 str. str., teismas

n u t a r i a :

Netenkinti R. V. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Gražina Žukauskienė