Civilinė byla Nr. e2A-374-516/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00535-2019-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1; 2.6.26; 3.3.1.14; 3.3.1.20
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Astola Professional Services B. V apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3091-565/2019 pagal ieškovės Astola Professional Services B. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grens Cargo“ dėl įpareigojimo perduoti prekes.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Astola Professional Services B. V. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Grens Cargo“ perduoti ieškovei prekes, nurodytas OOO „Konsolyut“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitoje Nr. 28082018, kurių kaina 200 000 Eur.
2. Prekes iš Rusijos į Nyderlandus ieškovei įsipareigojo pristatyti atsakovė, tą, ieškovės teigimu, patvirtina ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas el. paštu, taip pat atsakovės ieškovei išrašyta sąskaitą už prekių pervežimą, kurią ieškovė apmokėjo. Atsakovė prekes priėmė vežti 2018 m. gruodžio 9 d., tačiau krovinys iš Rusijos pajudėjo tik 2019 m. vasario 5 d.
3. Kroviniui atvykus į muitinės sandėlį Lietuvoje, atsakovė krovinį neteisėtai sulaikė Lietuvoje ir jo ieškovei nepristatė, o ieškovei pareikalavus perduoti krovinį, atsakovė nepagrįstai atsisakė tai padaryti. Ieškovė teigė, kad krovinys vis dar gali būti Lietuvoje, nes atsakovės pateikti dokumentai dėl krovinio išformavimo ir išvežimo iš Lietuvos ieškovei kelia abejonių.
4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. užsakyme Nr. AL95737 krovinio gavėju buvo nurodyta Nyderlandų įmonė Allpacks B. V., taip pat pažymėta, kad už krovinio pervežimą mokės ieškovė, todėl sąskaitą už krovinio pervežimą atsakovė išrašė ieškovei. Vėliau OOO „Konsolyut“ atsakovei pranešė, kad nurodymas, jog už krovinio pervežimą mokės ieškovė, buvo įrašytas dėl operacinės klaidos, todėl atsakovei už krovinio pervežimą sumokėjo OOO „Konsolyut“, o atsakovė grąžino ieškovei šios už krovinio pervežimą sumokėtas sumas.
5. Krovinys pagal OOO „Konsolyut“ 2018 m. lapkričio 9 d. užsakymą Nr. AL95737 į muitinės sandėlį Vilniuje buvo vežamas pagal tarptautinį prekių-transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113, kuriame krovinio siuntėju nurodytas OOO „Konsolyut“, gavėju – Allpacks B. V., vežamu kroviniu – hidraulinis kūjis 40 AM su hidrauliniu jėgos įrenginiu 950 VH ir 2-jų griebtuvų 165 CC vamzdžių kėlimui komplektu (taip pat su laikančiąja sija), išmontuotas, kurio svoris 22 400 kg. Ieškovė važtaraštyje nurodyta nebuvo. Prie važtaraščio buvo pridėta 2019 m. sausio 25 d. OOO „Konsolyut“ sąskaita Nr. 20160039, išrašyta Allpacks B. V. 129 900 Eur sumai dėl prekės – hidraulinio kūjo 40 AM su hidrauliniu jėgos įrenginiu 950 VH ir 2-jų griebtuvų 165 CC vamzdžių kėlimui komplektu. Taigi, atsakovė vežė prekę ne pagal OOO „Konsolyut“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 28082018, nors šioje sąskaitoje nurodytas prekės pavadinimas – 40 AM hidraulinis kūjis, 950 VH avarinė hidraulinė jėgainė, 165 CC griebtuvų vamzdžiams pakelti kompleksas, sutampa su pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežtų prekių pavadinimu, tačiau skiriasi 2019 m. sausio 25 d. sąskaitoje Nr. 20160039 ir 2018 m. rugpjūčio d. sąskaitoje Nr. 28082018 nurodytų prekių kaina ir svoris.
6. Krovinys pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 buvo pristatytas į muitinę Vilniuje. Pagal krovinio siuntėjo OOO „Konsolyut“ nurodymus krovinys buvo išformuotas, dalis krovinio pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 22/1 buvo pristatyta į Pionerskiy (Rusija), o kita dalis krovinio pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 20190308 buvo pristatyta į kitą paskirties vietą Rusijoje. Taigi, atsakovė neturi ieškovės prašomų išreikalauti prekių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės 3589,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog atsakovė pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežė ieškovei nuosavybės teise priklausančias prekes – hidraulinį kūjį su priedais, kuriuos ieškovė pirko iš OOO „Konsolyut“ pagal 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 28082018, nėra įrodytas. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, nes pagal tarptautinio prekių transportavimo važtaraščio Nr. 10113110/040219/0013113 duomenis prekės buvo vežamos ne pagal minėtą 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 28082018, o pagal 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą Nr. 20160039, taip pat nesutapo 2019 m. kovo 1 d. pakavimo lape nurodytas ieškovės įsigytos prekės svoris ir pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežto krovinio svoris.
10. Ieškovė tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 10113110/040219/0013113 nėra nurodyta kaip krovinio gavėja, apie tai, kad disponavimo šiuo kroviniu teisė priklauso ieškovei, taip pat nėra nurodyta tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 10113110/040219/0013113, ieškovei nebuvo perduotas antrasis tarptautinio prekių transportavimo važtaraščio Nr. 10113110/040219/0013113 egzempliorius. Todėl ieškovė neturėjo teisės disponuoti kroviniu, vežtu pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113. Tokią teisę pagal CMR konvencijos 12 str. 1 p. turėjo krovinio siuntėjas OOO „Konsolyut“. Todėl atsakovė, gavusi skirtingus nurodymus, t. y. krovinio siuntėjo OOO „Konsolyut“ 2018 m. vasario 12 d. nurodymą sustabdyti krovinio pervežimą iki tolesnių nurodymų ir 2018 m. vasario 22 d. ieškovės nurodymą nedelsiant pristatyti krovinį į paskirties vietą, pagrįstai vadovavosi tolesniais krovinio siuntėjo OOO „Konsolyut“ nurodymais.
11. Ieškovė neįrodė teiginių, kad pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežtas krovinys galimai iki šiol yra muitinės sandėlyje Vilniuje. Ieškovė turėjo galimybę kreiptis į atitinkamą muitinės sandėlį (muitinę) ir gauti priešingas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, ar prašyti teismą tokius įrodymus išreikalauti. Apie galimas atsakovės nusikalstamas veikas, susijusias su krovinio, vežto pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113, neteisėtu užvaldymu iš muitinės sandėlio ar paslėpimu, byloje įrodymų nėra.
12. Krovinio siuntėjas OOO „Konsolyut“ 2019 m. vasario 21 d. raštu nurodė atsakovei išformuoti pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežtą krovinį, vibracinį krautuvą 40 AM pasilikti iki tolesnių nurodymų, o griebtuvus 165 CC išsiųsti įforminimui muitinėje į Rusijos Federaciją: Smolensko sritis, Viazmos m. 2019 m. vasario 21 d. OOO „Konsolyut“ pateikė atsakovei užsakymą Nr. AL97289 pervežti įrenginius ir dalis per muitinę Smolensko srityje, Viazmoje, į Kaliningradą (adresas pagal CMR). Šis krovinys pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 22/1 2019 m. vasario 22 d. buvo pakrautas muitinės sandėlyje Vilniuje ir pristatytas į Pionerskiy (Kaliningradas, Rusija).
13. Krovinio siuntėjas OOO „Konsolyut“ 2019 m. kovo 6 d. raštu nurodė atsakovei likusią krovinio dalį grąžinti į Smolensko sritį, Stabnos km. 2019 m. kovo 7 d. OOO „Konsolyut“ pateikė atsakovei užsakymą Nr. AL97520 pervežti įrenginius ir dalis iš muitinės sandėlio Vilniuje į Smolensko sritį. Šis krovinys pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 20190308 2019 m. kovo 8 d. buvo pakrautas muitinės sandėlyje Vilniuje ir pristatytas į Smolensko sritį, Viazmą. Nors tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 22/1 ir tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 20190308 krovinį lydinčiais dokumentais nurodyta ne 2019 m. sausio 25 d. sąskaita Nr. 20160039, o atitinkamai 2019 m. sausio 18 d. sąskaita Nr. 201901181 ir 2019 m. vasario 1 d. sąskaita Nr. 201902011, tai savaime nepatvirtina, kad pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 22/1 ir pagal tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį Nr. 20190308 buvo vežami kiti kroviniai, o ne krovinys, vežtas pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113.
14. Tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 22/1 ir tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 20190308 nurodytos prekės iš esmės atitinka pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežtas prekes. Byloje nėra įrodymų, kad panašiu laikotarpiu atsakovė pagal kitą OOO „Konsolyut“ užsakymą būtų vežusi kitą hidraulinį kūjį 40 AM ir jo dalis.
15. Ieškovo teiginiai, kad atsakovė, neperduodama ieškovei krovinio, vežto pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113, slepia šio krovinio sugadinimo faktą, niekuo nepagrįsti. Nors tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 10113110/040219/0013113 yra ranka padarytas įrašas apie tai, kad krovinys iškrito, įrodymų apie tai, kad krovinys tikrai buvo sugadintas, nėra, nėra aiškios ir šio įrašo surašymo aplinkybės bei jį surašęs asmuo. Atsakovės atstovas teigė, kad krovinys sugadintas nebuvo.
16. Šiuo atveju ieškovė neįrodė nei kad ji yra atsakovės vežtų ginčo prekių, savininkė, nei kad pas atsakovę ieškinio pareiškimo metu buvo ir iki šiol yra prekės, nurodytos OOO „Konsolyut“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitoje Nr. 28082018.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas nevertino visų reikšmingų civilinės bylos aplinkybių ir nepašalino neaiškių krovinio gabenimo aplinkybių. Atsakovė civilinėje byloje pateikė dokumentus, kurie yra prieštaringi, nes važtaraščiuose nesutampa krovinį lydintys dokumentai. Be to, ieškovė byloje neteigė, kad atsakovė būtent pagal CMR važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežė ieškovei nuosavybės teise priklausančias prekes, tik nurodė, kad atsakovė turėjo gabenti jai nuosavybės teise priklausančias prekes. Teismas privalėjo išsiaiškinti, kodėl yra krovinį lydinčių dokumentų neatitikimai. Teismas nevertino ieškovės pateiktų dokumentų – OOO „Konsolyut“ (toliau – Pardavėjas) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitos Nr. 28082018 (t. 1, b. l. 9), 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimų (t. 1, b. l. 19-20), kurie patvirtina ieškovės nuosavybės teisę į prekes. Teismas taip pat nevertino ieškovės pateikto susirašinėjimo su atsakove (t. 1, b. l. 26, 30-36).
7.2. Teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas, susijusias su krovinio disponavimu, dėl ko neteisėtai nustatė, kad ieškovė neturi teisės disponuoti kroviniu. Atsakovė, prieš gabendama krovinį, kreipėsi el. paštu į ieškovę, nurodydama, kad turi užsakymą pristatyti krovinį, ir prašydama suteikti instrukcijas – nurodyti Olandijos muitinės adresą bei kontaktinių asmenų duomenis dėl dokumentų tvarkymo (t. 1, b. l. 26). Taigi, atsakovė pati pripažino ieškovės teisę disponuoti kroviniu ir suteikti instrukcijas dėl krovinio gabenimo. Tai, kad ieškovė negavo antrojo CMR važtaraščio kopijos, taip pat nepagrindžia, kad ji neturi disponavimo kroviniu teisės.
7.3. Teismas netinkamai vertino materialinės teisės normas dėl vindikacinio ieškinio, todėl nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė savo teisės išreikalauti savo turtą iš neteisėto valdymo. Teismas nenagrinėjo ir nenurodė, kurių vindikacinio ieškinio sąlygų ieškovė neįrodė.
7.4. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą. Teismas iš esmės nepateikė argumentų, kuriais remiantis atmetė ieškovės argumentus ir paaiškinimus, susijusius su krovinio vežimu ir vežamų prekių tapatumu. Teismas nevertino, kad prekės, kurias gabeno atsakovė pagal teismo nurodytas sąskaitas, yra tapačios. Mažai tikėtina, kad tapačių prekių, kurios yra itin didelių gabaritų technika, svoris ženkliais skirtųsi, todėl manytina, kad krovinius lydinčių dokumentų sąskaitose prekių svorio skirtumai kilo dėl jų verčių bruto ir neto svorių pateikimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu, ieškovės atstovas prašė teismo išreikalauti iš atsakovės pateikti importo – eksporto deklaracijas, kuriomis krovinys buvo pristatytas į Lietuvą ir vėliau išgabentas iš jos ir iš kurių būtų galima nustatyti, kokios prekės buvo gabenamos, pašalinant visus neaiškumus dėl pateiktų dokumentų. Teismas šių dokumentų iš atsakovės neišreikalavo.
7.5. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko priėmė nepagristą ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas rėmėsi vien atsakovės pateiktais įrodymais, kuriuos parengė pati atsakovė, ir argumentais. Teismas savo sprendime nenurodė, kokie yra ieškovės įrodymų atmetimo motyvai.
7.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigos nustatymą, įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas. Pareigą pagrįsti, kokį krovinį realiai vežė atsakovė, tenka ne ieškovei, o atsakovei. Ieškovė nenurodė konkretaus CMR važtaraščio, todėl teismas netinkamai nustatė ieškovei pareigą įrodyti aplinkybes, kad būtent su konkrečiu važtaraščiu buvo vežamas ieškovei priklausantis krovinys.
7.7. Teismas nenurodė teisės aktų ir jų nuostatų, kuriomis remiantis ieškinys yra atmetamas. Teismas sprendime itin glaustai cituoja CMR konvencijos 12 ir 13 straipsnius, taip pat civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį, tačiau nevertina ieškovės argumentų ir pateiktų įrodymų šių nuostatų ir jų aiškinimo Lietuvos teismų praktikos kontekste.
7.8. Teismas sprendime nepagrįstai pasisakė dėl į bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro savarankišką sprendimo negaliojimo pagrindą. Teismas, darydamas išvadas, kad teisę disponuoti kroviniu pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 punktą turėjo krovinio siuntėjas OOO „Konsolyut, nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens – OOO „Konsolyut“ teisių ir pareigų.
7.9. Teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės pateikto patikslinto ieškinio, kuriuo ieškovė siekė pakeisti ieškinio dalyką, reikšdama kitą materialinį reikalavimą ir nukreipdama tokį reikalavimą prieš dar kitą atsakovą. Ieškinio dalyko keitimas buvo sąlygotas objektyvių ir pateisintinų aplinkybių (ieškovei sužinojus kad prekių nebėra Lietuvos teritorijoje). Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, patikslintu ieškiniu bandė pareikšti alternatyvų reikalavimą – priteisti 200 000 EUR nuostolius dėl krovinio praradimo.
8. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Ieškovė nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad būtent pagal OOO „Konsolyut“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą ieškovės įsigytos prekės yra atsakovės žinioje, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovė būtų gabenusi kokį nors kitą krovinį nei nurodyta atsakovės į bylą pateiktuose dokumentuose. Neįrodžius minėtų aplinkybių, nebuvo pagrindo detaliai aiškinti, kur ir kokių dokumentų pagrindu iš Lietuvos buvo išgabentas krovinys, kurį į Lietuvą buvo atvežusi atsakovė pagal važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 ir OOO „Konsolyut“ gautą 2018 m. lapkričio 9 d. užsakymą Nr. AL95737.
8.2. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių neaiškumų. Aplinkybės dėl atsakovės gabento krovinio išvežimo ieškovei turėjo būti žinomos nuo 2019 m. balandžio 12 d., kuomet atsakovė apie tai informavo teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdantį antstolį, o pagal bylos medžiagą tapo žinoma po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau ieškovė nesikreipė nei į muitinę, nei į teismą dėl priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų gavimo ar išreikalavimo, o aplinkybes dėl tariamų neaiškumų dėl gabenimo aplinkybių išdėstė tik žodinio posėdžio metu 2019 m. birželio 26 d. Importo – eksporto deklaracijų išreikalavimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą. Be to, minėti dokumentai patvirtina tik muitinės procedūros įforminimą. Nagrinėjamu atveju su kroviniu, kurį atsakovė vežė pagal OOO „Konsolyut“ 2018 m. lapkričio 9 d. užsakymą, jokios muitinės procedūros Lietuvoje nebuvo atliekamos, todėl nėra ir deklaracijų.
8.3. Vien tik susirašinėjimo el. paštu faktas niekaip nepatvirtina ieškovės buvimo atsakovės gabento krovinio savininke, gavėja ar siuntėja, kuomet šį krovinį lydėjusiuose dokumentuose buvo nurodyta Allpacks International B. V., taip pat skyrėsi krovinio pristatymo adresas, krovinio svoris ir kaina.
8.4. Vien tas faktas, kad ieškovė neteigia, jog atsakovė būtent pagal tarptautinį krovinio transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežė ieškovei priklausantį krovinį, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovė neturėjo teisės disponuoti kroviniu. OOO „Konsolyut“ tarptautiniame krovinio transportavimo važtaraštyje buvo nurodyta kaip krovinio siuntėja, jokių žymų apie ieškovę nebuvo. Nors už krovinio gabenimą sumokėjo ieškovė, atsakovės gabentas krovinys į pristatymo vietą Almerejė, kur krovinį būtų priėmęs gavėjęs, nebuvo pristatytas, todėl ieškovei negalėjo pereiti visa prekių praradimo ar sugadinimo rizika, o kartu ir nuosavybės teisė į atsakovės gabentą krovinį.
8.5. Ieškovė ieškiniu įrodinėjo prievolinių santykių su atsakove (pervežimo sutarties sudarymo) faktą, taip pat teigė turėjusi teisę disponuoti kroviniu, bet apeliaciniame skunde prievolinius santykius neigia, tvirtindama, kad nebuvo pervežimo sutarties šalimi ir daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Taigi, ieškovė pati paneigia visų reikalingų sąlygų vindikaciniam reikalavimui pareikšti buvimą.
8.6. Ieškovės paaiškinimai dėl mažos tikimybės, kad tapačių prekių, kurios yra ypač didelių gabaritų technika, svoris ženkliai skirtųsi, taip pat svorio bruto ir neto neatitikimų tėra tik prielaidos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė įrodymus ir aplinkybes dėl atsakovo gabento krovinio, palygino juos su ieškovės pateiktais įrodymais ir aplinkybėmis, dėl ko akivaizdūs krovinio svorio, kainos ir pirkėjo nesutapimai buvo pagrindas atmesti ieškinį.
8.7. Atsakovė pateikė teismui visus turėtus įrodymus, patvirtinančius, kieno konkrečiai užsakymu ir kokį krovinį ji gabeno konkrečiam gavėjui ir tai nebuvo ieškovės krovinys.
8.8. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kas turėjo teisę disponuoti atsakovės gabentu kroviniu pagal transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113, siekė ne nuspręsti dėl OOO „Konsolyut“ teisių ir pareigų, o nustatyti, ar atsakovė pagrįstai vadovavosi ne ieškovės, o OOO „Konsolyut“ instrukcijomis.
8.9. Tai, ar pagrįstai, ar nepagrįstai buvo nepriimtas ieškovės patikslintas ieškinys, neturi ir negali turėti įtakos tam, ar teisingai nagrinėjamoje byloje buvo išspręstas pirminiu ieškiniu suformuluotas ieškovės reikalavimas. Tai, kad krovinio nėra Lietuvos teritorijoje, ieškovei vėliausiai turėjo būti žinoma po atsakovės atsiliepimo į ieškinį pateikimo, bet tuo metu ieškovė ieškinio netikslino. Jokių argumentų, kodėl ieškinio tikslinimo būtinumas iškilo vėliau nei byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, ieškovė nepateikė. Patikslinto ieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, nes naujas atsakovas yra Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo, todėl procesinių dokumentų įteikimas būtų vykdomas CPK 803 straipsnio tvarka, o bylos nagrinėjimo trukmė būtų sunkiai prognozuojama. Be to, ieškovė gali reikšti patikslintą reikalavimą atskiroje civilinėje byloje.
9. 2020 m. gegužės d. gautas ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės UAB „Grens Cargo“ 2 050,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato ir (ar) advokato padėjėjo pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
11. CK 4.95 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, pasinaudodama šia teise, pareiškė atsakovei vindikacinį ieškinį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; 2008 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008).
12. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).
13. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kurių vindikacinio ieškinio sąlygų ieškovė neįrodė. Su šiuo apeliantės argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog jai priklauso krovinys, kurį vežė atsakovė, bei jog minėtas krovinys ieškinio pareiškimo metu buvo ir iki šiol yra pas atsakovę.
15. CK 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Netekęs valdymo teisės, savininkas pas kitą asmenį be teisinio pagrindo atsidūrusį daiktą turi teisę išreikalauti iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis). Teisę pareikšti vindikacinį ieškinį turi faktiškai nevaldantis daikto savininkas, t. y. kai šis nebevaldo daikto ir jis yra pas kitą asmenį. Taigi, viena iš sąlygų vindikacijai taikyti – nustatymas fakto, kad asmuo, pareiškęs vindikacinį ieškinį, yra ginčo daikto savininkas, kuris prarado daikto valdymo teisę. Nustačius, kad asmuo nėra daikto savininkas, nebūtų teisinio pagrindo vindikacijai taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2010).
16. Apeliantė nuosavybės teisę į ginčo turtą grindžia 2018 m. rugpjūčio 28 d. pardavėjo išrašyta sąskaita Nr. 28082018 (t. 1, b. l. 9–13), pardavėjo pakavimo sąrašu (t. 1, b. l. 14–18) bei 2018 m. rugsėjo 18 d. ir 2018 m. spalio 18 d. mokėjimo pavedimais (t. 1, b. l. 19–25) bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių įrodymų byloje nevertino.
17. Bylos duomenimis, atsakovas 2018 m. lapkričio 9 d. gavo OOO „Konsolyut“ užsakymą Nr. AL95737 (t. 1, b. l. 186–188) pervežti krovinį – vibro kūjį 40 AM ir jo dalis, iš Smolensko srities (Rusija) į Almerę (Nyderlandai) per muitinę Vilniuje. Užsakyme krovinio gavėju nurodyta Nyderlandų įmonė Allpacks B. V., esanti Almerėje, taip pat pažymėta, kad už krovinio pervežimą mokės ieškovė (užsakyme nurodytas komercinis ieškovės pavadinimas). Krovinys pagal OOO „Konsolyut“ minėtą užsakymą Nr. AL95737 į muitinės sandėlį Vilniuje buvo vežamas pagal tarptautinį prekių transportavimo važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 (t. 1, b. l. 135–138), kuriame krovinio siuntėju nurodytas OOO „Konsolyut“, gavėju – Allpacks B. V., vežamu kroviniu – hidraulinis kūjis 40 AM su hidrauliniu jėgos įrenginiu 950 VH ir 2-jų griebtuvų 165 CC vamzdžių kėlimui komplektu (taip pat su laikančiąja sija), išmontuotas, kurio svoris 22 400 kg. Ieškovė važtaraštyje nurodyta nebuvo, taip pat važtaraštyje nebuvo nurodyta ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaita Nr. 28082018, kuria apeliantė grindžia savo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Važtaraštyje nurodyta, kad prie važtaraščio pridėta 2019 m. sausio 25 d. OOO „Konsolyut“ sąskaita Nr. 20160039. Šią sąskaitą 129 900 Eur sumai dėl prekės – hidraulinio kūjo 40 AM su hidrauliniu jėgos įrenginiu 950 VH ir 2-jų griebtuvų 165 CC vamzdžių kėlimui komplektu, OOO „Konsolyut“ išrašė Allpacks B. V. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė pagal minėtą važtaraštį vežė būtent ieškovei priklausantį krovinį. Aplinkybė, kad už krovinio transportavimą ir prastovą sumokėjo ieškovė, neįrodo jos nuosavybės teisės. OOO „Konsolyut“ 2019 m. kovo 6 d. rašte atsakovei nurodė, kad įrašas 2018 m. lapkričio 9 d. užsakyme Nr. AL95737 apie tai, jog už krovinio pervežimą mokės ieškovas, atsirado dėl „operacinės klaidos išsiuntimo metu“, todėl, pasak atsakovės, ieškovei jos sumokėtos sumos už krovinio pervežimą ir prastovą buvo grąžintos.
18. Apeliantė taip pat nurodo, kad byloje neteigė, jog atsakovė būtent pagal CMR važtaraštį Nr. 10113110/040219/0013113 vežė ieškovei nuosavybės teise priklausančias prekes, tik nurodė, kad atsakovė turėjo gabenti jai nuosavybės teise priklausančias prekes. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad panašiu laikotarpiu atsakovė pagal kitą OOO „Konsolyut“ užsakymą būtų vežusi kitą hidraulinį kūjį 40 AM ir jo dalis. Ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kad atsakovė būtų gabenusi kokį nors kitą krovinį nei nurodyta atsakovės į bylą pateiktuose dokumentuose, todėl šis apeliantės argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.
19. Apeliantės teigimu, teismas nevertino, kad atsakovės gabentos prekės yra tapačios, nes mažai tikėtina, jog tapačių prekių, kurios yra itin didelių gabaritų technika, svoris ženkliai skirtųsi, todėl manytina, kad krovinius lydinčių dokumentų sąskaitose prekių svorio skirtumai kilo dėl jų verčių bruto ir neto svorių pateikimo. Šie apeliantės argumentai nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje buvo nustatyta, kad atsakovė vežė prekę ne pagal OOO „Konsolyut“ 2018 m. rugpjūčio 28 d. sąskaitą Nr. 28082018, o pagal 2019 m. sausio 25 d. sąskaitą Nr. 20160039, todėl nors prekių pavadinimai – 40 AM hidraulinis kūjis, 950 VH avarinė hidraulinė jėgainė, 165 CC griebtuvų vamzdžiams pakelti komplektas, sutampa, tačiau skiriasi nurodytų prekių kaina ir svoris, todėl teigti, kad prekės tapačios nėra pagrindo.
20. Pasak apeliantės, kadangi atsakovė, prieš gabendama krovinį, kreipėsi el. paštu į ieškovę, nurodydama, kad turi užsakymą pristatyti krovinį, ir prašydama suteikti instrukcijas – nurodyti Olandijos muitinės adresą bei kontaktinių asmenų duomenis dėl dokumentų tvarkymo (t. 1, b. l. 26–28), todėl teismas neteisėtai nustatė, kad ieškovė neturi teisės disponuoti kroviniu, Vien tas faktas, kad atsakovė dėl duomenų, reikalingų tolesniam krovinio iš muitinės Vilniuje pervežimo į Nyderlandus, kreipėsi į ieškovę niekaip nepatvirtina ieškovės buvimo atsakovės gabento krovinio savininke, gavėja, taip pat nepatvirtina ir ieškovės teisės disponuoti kroviniu. Atsakovės atstovas atsakovės elektroninį susirašinėjimą su ieškove dėl minėtų duomenų gavimo aiškino tuo, kad vertino ieškovę kaip krovinio gavėjo atstovę, nes 2018 m. lapkričio 9 d. užsakyme buvo nurodyta, kad už krovinio pervežimą mokės ieškovė. Taigi, iš atsakovės ir ieškovės elektroninio susirašinėjimo nėra pagrindo spręsti, kad atsakovei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, jog ieškovė yra krovinio savininkė. Be to, kaip jau minėta, užsakyme vežti prekę gavėja buvo nurodyta kita įmonė – Allpacks B. V.
21. CMR konvencijos 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad siuntėjas turi teisę disponuoti kroviniu – pareikalauti iš vežėjo nutraukti jo vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, negu nurodytas važtaraštyje. Siuntėjas praranda šią teisę nuo to momento, kai antrasis važtaraščio egzempliorius perduodamas gavėjui arba kai gavėjas veikia pagal teises, nustatytas 13 straipsnio 1 punkte. Nuo šio momento vežėjas privalo vadovautis krovinio gavėjo instrukcijomis (CMR konvencijos 12 straipsnio 2 dalis). Šioje nuostatoje įtvirtina siuntėjo teisė disponuoti kroviniu suponuoja galimybę pareikalauti iš vežėjo nutraukti vežimą, pakeisti krovinio pristatymo vietą arba atiduoti krovinį kitam gavėjui, nei nurodyta važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2006). Ieškovė tarptautiniame prekių transportavimo važtaraštyje Nr. 10113110/040219/0013113 nenurodyta krovinio gavėja, ar kad jai priklauso disponavimo šiuo kroviniu teisė, ieškovei nebuvo perduotas antrasis tarptautinio prekių transportavimo važtaraščio Nr. 10113110/040219/0013113 egzempliorius, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neturėjo krovinio disponavimo teisės.
22. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas, kas turi teisę disponuoti kroviniu pagal CMR konvencijos 12 straipsnio 1 punktą, nusprendė dėl į bylą neįtraukto trečiojo asmens – OOO „Konsolyut“ teisių ir pareigų.
23. Vertinant pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių turinį, konstatuotina, kad bylą nagrinėjęs teismas, analizuodamas bylos duomenis ir darydamas faktines išvadas, nesprendė dėl byloje nedalyvavusio asmens – OOO „Konsolyut“ teisių ir pareigų sukūrimo, pakeitimo ar panaikinimo, nepadarė išvadų, kurios turėtų įtakos šio asmens teisinei padėčiai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tik tai, jog atsakovė pagrįstai vadovavosi ne ieškovės, o OOO „Konsolyut“ instrukcijomis, nes jis buvo krovinio siuntėjas ir tuo metu CMR konvencijos prasme disponavo kroviniu.
24. Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriėmė ieškovės pateikto patikslinto ieškinio, kuriuo ieškovė siekė pakeisti ieškinio dalyką, reikšdama kitą materialinį reikalavimą ir nukreipdama tokį reikalavimą prieš dar kitą atsakovą.
25. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo.
26. Ieškovė patikslintą ieškinį pateikė 2019 m. birželio 19 d., 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi byla buvo skirta nagrinėti iš esmės 2019 m. birželio 20 d. Taigi, ieškovė patikslintą ieškinį pateikė pavėluotai. Aplinkybės dėl atsakovės gabento krovinio išvežimo iš Lietuvos ieškovei turėjo būti žinomos po atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau ieškovė tuo metu ieškinio netikslino. Jokių argumentų, kodėl ieškinio tikslinimo būtinumas iškilo vėliau nei byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje, ieškovė nepateikė. Be to, patikslinto ieškinio priėmimas būtų užvilkinęs bylos nagrinėjimą, nes naujas atsakovas yra Rusijos Federacijoje registruotas juridinis asmuo, todėl teismo procesinių dokumentų įteikimas jam užtruktų.
27. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims ir tinkamai atskleidė į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinį, o galutinį sprendimą priėmė bylos duomenų visuma paremtomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija iš bylos duomenų sprendžia, kad kiti apeliacinio argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.
30. Atsakovė, prašydama priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliaciniame teisme, pateikė 2019 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą VYZ Nr. 1908211, mokėjimo nurodymą (t. 2, b. l. 157, 159), iš kurių matyti, kad patyrė 1482,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad suteiktos teisinės paslaugos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteisia 1482,25 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo (CPK 93, 98 straipsniai; Rekomendacijų 8.11 papunktis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Astola Professional Services B. V. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grens cargo“ 1482,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Gintaras Pečiulis
Agnė Tikniūtė