Civilinė byla Nr. e2A-625-381/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01415-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Danguolės Martinavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“, atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Viadukas“, uždaroji akcinė bendrovė „Statytų kodas“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Vaidva“,

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vilniaus betono demontavimo technika“ kreipėsi į teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ visą tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymą, jo priedus ir susirašinėjimą su atsakove, pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo
11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.3) išdėstytą sprendimą atmesti tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ pasiūlymą bei atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytą sprendimą pripažinti tiekėjų grupę UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ supaprastinto pirkimo „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, griovimo darbai“ (toliau – Pirkimas) laimėtoja, pripažinti, kad tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą turėti teisę atlikti griovimo darbus, priskiriamus bendriesiems statybos darbams, ypatingų negyvenamųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, grupėje, bei grąžinti į pasiūlymų vertinimo stadiją, priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad ji su trečiuoju asmeniu UAB „Viadukas“ pateikė pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotos perkančiosios organizacijos UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdytame supaprastintame pirkime „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, griovimo darbai“. 2019 m. rugpjūčio
30 d. ieškovė pateikė atsakovei tiekėjų grupės kvalifikaciją pagrindžiančius dokumentus. 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakovė paprašė ieškovės patikslinti pasiūlymą ir pateikti papildomus dokumentus, paaiškinti, kaip ieškovė atliks negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje griovimo darbus bei kaip jos partnerė, turinti kvalifikacijos atestatą Nr. 472, atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatytą reikalavimą statiniams. Ieškovė 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte atsakovei pateikė įrodymus dėl tiekėjų grupės atitikties Pirkimo sąlygų 32.1 punkto, numatančio, kad tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą), turi būti įgiję teisę atlikti šiuos statinio statybos darbus: statinių kategorija – ypatingi statiniai: statinių grupė – negyvenamieji pastatai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje; statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai ir griovimo darbai, reikalavimams bei nurodė, kad pastato griovimo darbus vykdys ieškovė, o šių darbų atlikimui vadovaus partnerė ir jos statybos vadovas. Tą pačią dieną atsakovė raštu Nr. 10-BP-(171.3) informavo ieškovę apie sprendimą atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą dėl jos neatitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui.

3.       Dėl nurodyto sprendimo ieškovė, veikdama tiekėjų grupės vardu, pateikė pretenziją, kurioje prašė panaikinti skundžiamą sprendimą, grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir pripažinti tiekėjų grupės kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą turėti teisę atlikti griovimo darbus, priskiriamus bendriesiems statybos darbams, ypatingų negyvenamųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, grupėje. Perkančioji organizacija 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu ieškovės pretenzijos dalį paliko nenagrinėtą, kadangi sprendė, kad ieškovė ginčija Pirkimo sąlygas ir tam yra praleisti įstatyme nustatyti terminai, o kitą pretenzijos dalį atmetė. 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 10-BP-(171.8)12 atsakovė informavo apie tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pripažinimą Pirkimo laimėtoja bei sprendimą sudaryti su šia tiekėjų grupe Pirkimo sutartį.

4.       Susipažinusi su laimėjusio pasiūlymo nekonfidencialia informacija, ieškovė pateikė pretenziją, prašydama: (1) panaikinti skundžiamą sprendimą dėl laimėtojos, grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir pripažinti laimėtojos pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo dokumentų reikalavimų bei jį atmesti, ir (2) pateikti jai susipažinti likusius laimėjusios tiekėjų grupės pasiūlymo dokumentus, ypatingai tuos, kuriais laimėtoja grindžia savo atitikimą Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams bei pasiūlymo atitikimą ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui. 2019 m. rugsėjo 20 d. raštu atsakovė pretenziją atmetė. 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, kad dėl tiekėjų grupei neatskleistos laimėtojos pasiūlymo konfidencialios informacijos dalies papildomai kreipėsi į laimėtoją pagrindimo ir nustatė jai terminą atsakymui pateikti.

5.       Ieškovė teigia, kad jos partnerės turimas kvalifikacijos atestatas Nr. 472 atitinka Pirkimo sąlygų
32.1 punkto reikalavimus ir suteikia teisę partnerei užsiimti veikla, reikalinga Pirkimo sutarčiai įvykdyti. Jos turima teisė būti ypatingos kategorijos kultūros paveldo statinio rangove apima visas statinių grupes, įskaitant negyvenamuosius pastatus.

6.       Tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ suminė kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimus ir suteikia teisę tiekėjų grupei užsiimti veikla, reikalinga Pirkimo sutarčiai įgyvendinti. Ieškovė turi teisę būti ypatingos kategorijos negyvenamųjų pastatų rangove, Pirkimui yra pasitelkti tinkami specialistai, o partnerės turima teisė būti ypatingos kategorijos kultūros paveldo statinio rangove apima visas statinių grupes, įskaitant negyvenamuosius pastatus. Pirkimo objektas – pastatas neturintis vertingųjų savybių ir nesantis kultūros paveldo objektas, todėl ieškovė gali jį griauti, o pastato teritorijoje esančius statinius gali griauti partnerė.

7.       Atsakovė neteisėtai nusprendė dalį ieškovės pretenzijos dėl sprendimo atmesti pasiūlymą palikti nenagrinėtą, nes neteisingai vertino, kad ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų teisėtumą. Reikalavimo pakeisti (modifikuoti) ar panaikinti Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą ieškovė neišreiškė. Ieškovė pretenzijoje pateikė vertinimą, kad ji turi teisę užsiimti veikla, būtina Pirkimo sutarčiai įgyvendinti ir atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą, net jeigu pačiame ieškovės atestate, kuris buvo išduotas iki 2017 m. sausio 1 d., tiesiogiai nėra nurodyta, kad ieškovė turi teisę vykdyti griovimo darbus pastato, kuris yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Teisę vykdyti tokius darbus iki 2017 m. sausio 1 d. turėjo rangovai, kurių atestatuose buvo suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu. Statybos darbų rangovams, kurie iki 2017 m. sausio 1 d. buvo įgiję teisę būti ypatingos kategorijos statinių rangovu (kaip ir ieškovė), nėra ir nebuvo nustatyta pareiga atsinaujinti kvalifikacijos atestatų, nes jie ir toliau galėjo vykdyti atitinkamus darbus, jeigu jų turimi iki 2017 m. sausio 1 d. išduoti kvalifikacijos atestatai leido vykdyti darbus atitinkamuose ypatinguose ar neypatinguose statiniuose, pasitelkiant kultūros paveldo objektuose atestuotus statybų vadovus. Prievolė įgyti specialią teisę, kuri suteiktų galimybę vykdyti statybos rangos darbus kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, kyla tik tiems rangovams, kurie kvalifikacijos atestatus įgyja pirmą kartą po 2017 m. sausio 1 d., tačiau kitiems (įgijusiems anksčiau) tokios pareigos imperatyviai neatsirado. Toks aiškinimas yra logiškas, kadangi teisė vykdyti darbus kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros vietovėje yra išskirtinai siejama su atitinkamos kvalifikacijos specialistais (fiziniais asmenimis).

8.       Pirkimo laimėtoja neatitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkte nustatyto kvalifikacinio reikalavimo, nes nepateikė objektyvių duomenų, kad jos vidutinė metinė per paskutinius penkerius metus (jeigu veikla vykdyta mažiau nei penkerius metus – per laikotarpį nuo įregistravimo dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įvykdytų ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbų apimtis yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM. Laimėtojos vidutinė metinė pastarųjų penkerių metų griovimo darbų patirtis ypatingos kategorijos negyvenamuosiuose statiniuose, kurie yra kultūros paveldo teritorijoje ar vietovėje, sudarė 291 094,12 Eur. Atsakovė, vertindama laimėtojos pasiūlymą, pažeidė lygiateisiškumo principą, Pirkimo sąlygas skirtingiems tiekėjams taikė skirtingai, kadangi neprašė laimėtojos pagrįsti ir įrodyti atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui.

9.       Atsakovė neteisėtai nesuteikė teisės ieškovei susipažinti su dalimi laimėtojos pasiūlymo, prisidengdama konfidencialia informacija, nors nepateiktos informacijos dalis neatitinka konfidencialios informacijos kriterijų. Atsakovė galimai protegavo laimėtoją ir pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus.

10.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime ieškinį prašė jį atmesti bei nurodė, kad UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatu Nr. 472 suteikiama teisė būti ypatingojo statinio statybos rangove vykdant bendruosius statybos darbus statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio kelias, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai; kultūros paveldo statiniai, atskirai nenumatant jokios kitos statinių grupės. Atestate nurodytas prierašas „kultūros paveldo statiniai“ neturėtų būti aiškinamas plečiamai ir turi būti suprantamas tik kaip kultūros paveldo inžineriniai statiniai, nepatenkantys į ypatingos kategorijos gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinių grupę. UAB „Viadukas“ turimas kvalifikacijos atestatas laikytinas netinkamu, siekiant tiekėjų grupei pagrįsti atitikimą Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui. Statybos įmonė gali vykdyti tik tokią statybos veiklą, kuri nurodoma jos kvalifikacijos atestate, t. y. jei statybos veiklos įmonės kvalifikacijos atestate nėra tiesiogiai nurodoma, kad įmonei suteikiama teisė vykdyti veiklą ypatingos kategorijos gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatuose, tokia įmonė šios paskirties pastatuose negali vykdyti veiklos. Ieškovei suteikta teisė atlikti statinio statybos (įskaitant griovimo – ardymo) darbus ypatingų statinių kategorijoje, gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grupėje, tačiau nesuteikta teisė šio pobūdžio darbus atlikti kultūros paveldo statiniuose, kultūros paveldo objektų teritorijose ar vietovėse. Taigi, nei ieškovė, nei jos partnerė tiekėjų grupėje, kurios kvalifikacija ieškovė nurodė ketinanti remtis, atskirai, nei tokiu atveju tiekėjų grupė bendrai, neturi reikiamos kvalifikacijos Pirkime numatytiems statybos (griovimo) darbams atlikti.

11.       Pagal Pirkimo sąlygų reikalavimus Pirkimą laimėjusi tiekėjų grupė pateikė įrodymus, patvirtinančius tinkamą griovimo darbų atlikimą Pirkimo sąlygose nurodytais terminais ir reikiamos apimties. Ieškovė nepateikė nesutikimo su tokiu vertinimu argumentų.

12.       Atsakovė sprendimą suteikti dalį ieškovės prašomos informacijos priėmė remdamasi laimėjusios tiekėjų grupės nurodymais ir teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais. Atsakovė nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų nesutikti su tiekėjų nurodymais.

13.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nesutiko su ieškiniu bei pritarė atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepimo argumentams.

14.       Teismui patiktame dublike ieškovė papildomai prašė teismo ex officio pripažinti negaliojančia
2019 m. spalio 3 d. tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ sudarytą Pirkimo sutartį Nr. A62-202/19. Ieškovė nurodė, kad ji kreipėsi į valstybės įmonę (toliau – VĮ) „Statybos produktų sertifikavimo centras“ dėl ieškovės atestato atnaujinimo. Be papildomų reikalavimų ar procedūrų ieškovės atestatas 2019 m. rugsėjo
27 d. buvo papildytas patikslinimu dėl darbų kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Todėl nebeliko net formalių abejonių dėl to, kad ieškovė su partnere turi teisę atlikti pastato (Profsąjungų rūmų) griovimo darbus.

15.       Partnerės kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą, kadangi kvalifikacijos atestate esantis įrašas „kultūros paveldo statiniai“ apima visus statinius, įskaitant negyvenamuosius pastatus, ir nėra tik konkretizuojantis tam tikros atestate nurodytos statinių grupės (susisiekimo statinių) pogrupis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

16.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytu sprendimu tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nepagrįstai pripažinta supaprastinto pirkimo „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, griovimo darbai“ laimėtoja ir skyrė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
55 284,90 Eur baudą, kitą ieškovės pareikštų reikalavimų dalį atmetė.

17.       Teismas nustatė, kad gramatinis (lingvistinis) atestato Nr. 472 įrašų išaiškinimas ir duomenys UAB „Viadukas“ interneto svetainėje, skyriuje „Atlikti darbai“, patvirtina, kad UAB „Viadukas“ turi kvalifikaciją būti rangove tik susisiekimo komunikacijų objektų, kurie priskiriami kultūros paveldo statiniams, statybos darbams atlikti. Palyginęs šią kvalifikaciją su Pirkimo sąlygose nurodyta reikalaujama kvalifikacija (darbai negyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje) teismas sprendė, kad UAB „Viadukas“ kvalifikacija Pirkimo sąlygose iškeltų reikalavimų neatitinka. Darbai negyvenamuosiuose pastatuose skiriasi nuo darbų susisiekimo komunikacijose.

18.       Teismo vertinimu, ieškovės iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos (2019 m. rugpjūčio 12 d. 10.00 val.) pateiktas atestatas, priešingai jos argumentams, nepatvirtina ieškovės kvalifikacijos Pirkime nurodytiems darbams atlikti ypatingųjų statinių kategorijai priskirtoje statinių grupėje –negyvenamuosiuose pastatuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Kartu su dubliku pateiktas ieškovės atestatas, suteikiantis ieškovei teisę būti rangove statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje pradėjo galioti nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. Tuo tarpu rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais, kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino. Todėl atsakovė pagrįstai ieškovės atitikimą kvalifikacijos reikalavimams vertino pagal dokumentus, pateiktus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos.

19.       Esant aplinkybėms, kai ieškovė neturi kvalifikacijos vykdyti darbus kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, o jos partnerės UAB „Viadukas“ kvalifikacija vykdyti darbus kultūros paveldo objektuose apsiriboja darbais susisiekimo komunikacijose, teismas konstatavo, kad tiekėjų grupės pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygų
32.1. punkto reikalavimo. Kadangi nei ieškovė, nei jos partnerė visos reikiamos kvalifikacijos neturėjo, atsakovė pagrįstai 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ pasiūlymą atmesti.

20.       Teismas nustatė, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3. punkto reikalavimui grindė Atliktų griovimo darbų sąrašu, kuriame nurodyta bendra atliktų griovimo darbų suma – 3 254 285,32 Eur be PVM. Iš pateikto Atliktų griovimo darbų sąrašo teismas nustatė, kad Kaune, Radvilėnų pl. 1C buvo griaunami neypatingi statiniai už 790 063,07 Eur be PVM bei pati atsakovė tiekėjų grupės pateikto atliktų Griovimo darbų sąrašo Nr. 5 ir 8 nurodytus darbus (bendra vertė be PVM 120 404,87 Eur) pripažino nepatvirtinančiais tiekėjų kvalifikacijos. Atsakovė, ieškovei reikalaujant, neatskleidė informacijos apie tris sąraše nurodytus objektus (Nr. 3, 6 ir 7), kurių griovimo darbų bendra vertė (be PVM) 1 147 381,77 Eur, taip pat nesuteikė dalies informacijos apie Atliktų griovimo darbų sąraše (Nr. 4) nurodytus Vilniaus dugiafunkcinio Lazdynų sveikatingumo centro, Erfurto g. 13, pastato griovimo darbus: nepateikė laimėtojo atliktus darbus pagrindžiančio dokumento. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti, kad šios vertės darbai patvirtina tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3. punkto reikalavimams. Atsižvelgdamas į tai, kad likusi tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atliktų darbų (be PVM) vertė, atėmus iš jos minėtų darbų vertes, 866 435,61 Eur be PVM yra žymiai mažesnė darbų suma, negu turėtų būti (2 500 000 Eur be PVM) pagal atsakovės nustatytus kvalifikacijos reikalavimus, teismas sprendė, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja.

21.       Įvertinęs galimybę šioje byloje teismui ex officio spręsti viešojo pirkimo statybos rangos sutarties
Nr. A62-202/19 pripažinimo negaliojančia klausimą, teismas pažymėjo, jog nėra akivaizdus šios sutarties niekinis pobūdis. Šiame sprendime konstatuota, kad nepateikta įrodymų, jog konkurso laimėtoja – tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atitinka atsakovės nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau atitinkami įrodymai nepateikti ne todėl, kad jų nėra, o todėl, kad atsakovė šių įrodymų nepateikė, laikydama juos konfidencialiais. Viešojo pirkimo statybos rangos sutarties Nr. A62-202/19 su tiekėjų grupe UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ sudarymas neatitiko perkančiosios organizacijos tiekėjams iškeltų kvalifikacijos reikalavimų, o ne imperatyviųjų teisės normų reikalavimų. Ieškovė dublike pateikė pasiūlymą spręsti Pirkimo statybos rangos sutarties Nr. A62-202/19 pripažinimo negaliojančia klausimą, tačiau nėra pareiškusi atitinkamo ieškinio reikalavimo. Ieškovės interesai dėl to, kad Pirkimo statybos rangos sutartis
Nr. A62-202/19 sudaryta ne su ieškove ir UAB „Viadukas“, nenukentėjo, kadangi šiame sprendime konstatuota, jog atsakovė pagrįstai 2019 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ pasiūlymą atmesti. Atsakovė triplike nurodė ir pateikė įrodymus, kad darbai pagal statybos rangos sutartį Nr. A62-202/19 atlikti. Tad šios sutarties pripažinimas negaliojančia nebeturi prasmės. Dėl šioje sprendimo pastraipoje išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti niekine ir negaliojančia viešojo pirkimo statybos rangos sutartį Nr. A62-202/19.

22.       Teismas, nustatęs, jog Pirkimo sutartis su tiekėjų grupe UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ sudaryta neteisėtai, sprendė, kad veiksminga, proporcinga ir atgrasančia (Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 106 straipsnio 3 dalis) bei pakankama sankcija būtų baudos perkančiajai organizacijai skyrimas. Nustatęs, kad su laimėtoja buvo numatoma pasirašyti sutartį, kurioje numatytų atlikti darbų vertė – 1 842 830 Eur, įvertinęs aplinkybes, kad tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pripažinimas Pirkimo laimėtoja ieškovės teisių nepažeidė, šios grupės pasiūlymo pripažinimo laimėtoju neteisėtumas konstatuotas, teismas sprendė, jog pažeidimai nėra labai šiurkštūs, susiję su skaidrumo stoka ir informacijos (įrodymų) nepateikimu, todėl pakankama sankcija už nurodytus pažeidimus – 3 proc. Pirkimo sutarties vertės bauda – 55 284,90 Eur.

23.       Teismas nurodė, jog nors Pirkimo procedūras, dėl kurių vyksta šis šalių ginčas, vykdė atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tačiau ji veikė ne savo naudai, o kaip įgaliotinė perkančioji organizacija, kurią įgaliojo perkančioji organizacija – atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotoji, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015), VPĮ 83 straipsnio nuostatomis, apibrėžiančiomis įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribas (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras, baudą skyrė įgaliotojai perkančiajai organizacijai – atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

24.       Ieškovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ apeliaciniame skunde prašo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus, kurių pateikimo poreikis paaiškėjo ir kurie buvo gauti po skundžiamo sprendimo priėmimo, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria atmeti ieškinio reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Vienos ieškovės kvalifikacija yra pakankama pastato (Profsąjungų rūmams) griovimo darbams atlikti. Teismas, vertindamas tiekėjų atitiktį Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, privalėjo nustatyti, kuriuo metu (t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. ar po) ieškovei yra išduotas kvalifikacijos atestatas ir atitinkamai vertindamas atestatus, išduotus iki 2017 m. sausio 1 d., Pirkimo sąlygų 32.1 punktą taikyti ne formaliai, o vadovaujantis turinio viršenybės prieš formą principu, įsitikinant, kad ieškovė turi teisę būti rangove ypatingos kategorijos negyvenamuosiuose pastatuose bei statybos darbų vadovą, kurio kvalifikacija leidžia atlikti darbus kultūros paveldo objekte ar jo teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Ieškovė su jos turimu atestatu, išduotu iki 2017 m. sausio 1 d., turi teisę vykdyti Pirkimo objekto darbus ir jai neprivaloma atnaujinti savo kvalifikacijos atestato tik tam, kad formaliai atitiktų Pirkimo sąlygų 32.1 punkte įtvirtintą lingvistinę (pažodinę) sąvoką. 

24.2.                      Pastato griovimo darbus atlikti turi teisę pati ieškovė, nes pagal Pirkimo sąlygų 9.1 punktą Pirkimo objektas yra kultūros paskirties pastato griovimo darbai, tačiau pastatas (Profsąjungų rūmai) nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir neturi jokių vertingųjų savybių. Pastate kultūros paveldo vertybėmis yra laikomi tik trys vitražai. Šių kultūros paveldo vertybių demontavimas ir išvežimas yra numatytas kaip atskira griovimo darbų dalis, todėl neturi įtakos viso pastato griovimo darbus atliekančio rangovo kvalifikacijai. Už vitražo perkėlimo ir restauravimo darbus bus atsakinga partnerė, kaip ir nurodyta tiekėjų grupės pasiūlyme, darbus atliks D. J. B. – kvalifikuotas kultūros paveldo apsaugos specialistas – restauratorius, turintis teisę atlikti vitražo restauravimo darbus (ne žemesnės kaip II kategorijos). Darbus, susijusius su inžineriniais statiniais, esančiais kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, gali atlikti partnerė ir jos specialistas V. K.. 

24.3.                      Vertingosiomis savybėmis taip pat pasižymi pastato teritorija (jai priskirtina automobilių aikštelė), šalia kurios yra pastatyti inžineriniai tinklai. Už teritorijos vertingųjų savybių išsaugojimą atsakinga partnerė, kuri turi teisę vykdyti darbus kultūros paveldu pripažintuose inžineriniuose statiniuose. Tuo tarpu tiekėjų grupės siūlomas specialistas V. K., be kita ko, turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; susisiekimo komunikacijose: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai; inžineriniuose tinkluose (vandentiekio ir nuotekų šalinimo); kitos paskirties inžineriniuose statiniuose, ir statiniuose, kurie yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

24.4.                      Visus darbus gali atlikti ieškovė, atskiroms darbų dalims pasitelkdama vadovaujančius specialistus – fizinius asmenis. Tokią išvadą patvirtina į bylą pateiktas 2019 m. spalio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kultūros paveldo departamento raštas Nr. (9.41)2-2316 ir Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 79.3 punktas, kuriame nurodyta, kad teisė būti statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, rangovu išimtinai siejama su atestuotu darbų vadovu. Be to, ieškovė ne kartą dalyvavo bei laimėjo atsakovės skelbiamus viešuosius pirkimus ir tuo metu jos kvalifikacija atsakovei buvo tinkama.

24.5.                      Partnerės UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatas Nr. 472 suteikia jai teisę būti ypatingo statinio statybos rangove. Įrašas „kultūros paveldo statiniai“ yra vienprasmiškai įrašytas atskiriant jį nuo ankstesnės grupės (susisiekimo komunikacijos) kabliataškiu – lygiai kaip viena nuo kitos yra atskiriamos ir kitos atestatuose nurodomos statinių grupės, kuriose rangovė turi teisę vykdyti darbus. VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ nurodo, kad, vertinant atestate esančius skyrybos ženklus yra vadovaujamasi bendrosiomis lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis. Teismo sprendime nurodomas neteisingas lingvistinis atestato teksto aiškinimas. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame kalbininko doc. dr. A. S. atestato Nr. 472 teksto išaiškinime nustatyta, kad „sakinio sklaida galima tik tokia: sakinio tema yra statiniai, tema – susisiekimo komunikacijos ir kultūros paveldo statiniai. Tai rodo ir hierarchiniai ryšiai: susisiekimo komunikacijos ir kultūros paveldo statiniai yra du lygiaverčiai ekvonimai ir apskritai statinių meronimai. Į sakinio vidurį įterpti penki vienarūšiai nariai, išskirti dvitaškiu ir kabliataškiu, yra susisiekimo komunikacijų nelinijinis ir hierarchiškai žemesnis paaiškinimas ar patikslinimas, neturintis nieko bendra (jokių hierarchinių ryšių) su kultūros paveldo statiniais.“ UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatas suteikia jai teisę vykdyti darbus visiškai atskirose statinių grupėse: susisiekimo komunikacijose ir kultūros paveldo statiniuose. Be to, partnerė, dar 2013 m. kreipdamasi į VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ dėl atestato išdavimo, prašė išduoti atestatą „kultūros paveldo statiniams“ kaip visiškai atskirai statinių grupei. Atestatas buvo išduotas tenkinant minėtą prašymą, todėl jo turinys negali būti aiškinamas atsietai nuo atestato turėtojos valios, išreikštos siekiant gauti atestatą. 

24.6.                      Aplinkybę, kad kultūros paveldo statiniai nėra tik patikslinantis įrašas kitų atestate nurodytų statinių grupių atžvilgiu, patvirtina faktas, kad yra išduodami atestatai išimtinai tik kultūros paveldo statiniams ir yra įmonių, kurių atestatuose nurodyta vien tik „kultūros paveldo statiniai“. Partnerės kvalifikacijos atestato Nr. 472 išdavimo metu (2013 m.) galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas” 19.4 punkte buvo įtvirtinta nuostata, jog „suteikiama teisė būti statinio statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose, kai kvalifikacijos atestate nurodoma „kultūros paveldo statiniai“. Jokių nuorodų į tai, kad įgyti teisę būti rangovu kultūros paveldo statiniuose galima tik kartu su teise būti kitos grupės statinių rangovu nebuvo. UAB „Viadukas“ internetiniame puslapyje (www.viadukas.lt) skelbiama informacija apie rekonstruotus tiltus jokiu būdu nepaneigia jos teisės atlikti darbus kituose statiniuose.

24.7.                      Pirkimo laimėtojos pasiūlymas privalėjo būti atmestas, kaip neatitinkantis Pirkimo sąlygų
32.3 punkto reikalavimui, o ne dėl to, kad, kaip nurodė teismas, nepateikta informacija dėl jos laikymo konfidencialia. Pagal Pirkimo sąlygų 32.3 punktą, tiekėjai privalėjo pateikti atsakovei atliktų darbų sąrašą su užsakovų pažymomis, kad griovimo darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami. Atsakovė nurodė, kad laimėtoja jai pateikė tik atliktus darbus pagrindžiantį dokumentą, tačiau ne užsakovo pažymą, kuria būtų patvirtinta, jog laimėtojos Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centre, Erfurto g. 13, Vilnius, atlikti darbai atitiko galiojančių teisės aktų, reglamentuojančių darbų atlikimą, reikalavimus ir tinkamai užbaigti. Tokios pažymos laimėtojai užsakovė nėra išdavusi ir negalėtų išduoti, kadangi iš viešai prieinamos informacijos yra žinoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra patenkinti laimėtoja, jos atliekamais darbais, jų kokybe ir terminais. Taip pat perkančioji organizacija plečiamai aiškino Pirkimo sąlygų 32.3 punkto kvalifikacinį reikalavimą, kadangi priėmė iš laimėtojos kaip tinkamus ir įvykdytus griovimo darbus, atliktus Radvilėnų pl. 1C, Kaune, kurie nėra ypatingos kategorijos statiniai, taip pat nėra negyvenamieji pastatai. Tai galėtų būti įvertinta, kaip neteisėtas Pirkimo sąlygų keitimas. Todėl už padarytus pažeidimus skiriant baudą, atsakovei bauda turėtų būti maksimali (10 proc. sutarties vertės), o ne sumažinta iki 3 proc. Pirkimo sutarties vertės.

24.8.                      Iš viešai pateikiamos informacijos matyti, kad ne visi pastato griovimo darbai yra atlikti. Viešai skelbiama apie neva po griaunamu pastatu netikėtai aptiktą slėptuvę. Tačiau atsakovei ir Pirkimo dalyviams buvo žinoma, jog po pastatu yra slėptuvė, kurios dalis yra ir antžeminė. Slėptuvės griovimo darbų kaina turėjo būti tiekėjų įsivertinta ir įtraukta į pasiūlymų kainą. Ieškovės pasiūlyta kaina, kuri yra daugiau kaip 500 000 Eur mažesnė už laimėtojos, apima viso pastato, tame tarpe ir slėptuvės iki - 0,5 m. nuo žemės paviršiaus, griovimo darbus. Laimėtoja, tikėtina, už tokius darbus sieks gauti papildomas pinigų sumas. Neracionaliam mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimui kelias gali būti užkertamas Pirkimo sutartį pripažįstant niekine ir negaliojančia. 

2.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo teismo jį atmesti ir ieškovės skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

25.1.       Pasiūlymų vertinimo metu ieškovės kvalifikacijos atestatas, išduotas 2006 m. gegužės 26 d. (tikslintas 2016 m. birželio 27 d.), neleido jai atlikti Pirkimo objektu numatytų darbų, todėl įgaliotoji organizacija negalėjo pripažinti ieškovės kvalifikacijos tinkama. Ieškovei 2019 m. rugsėjo 27 d išduotas kvalifikacijos atestatas kaip tik ir buvo papildytas sritimi, dėl kurios neturėjimo ieškovės pasiūlymas buvo atmestas. Ieškovė turimą kvalifikaciją papildė tik po to, kai Pirkimas buvo baigtas, nors visą laiką teigė, esą turėjo reikalaujamą kvalifikaciją. Faktas, kad ieškovė papildė atestatą ir įgijo galimybę verstis ginčo veikla įrodo, kad ji turėjo teisę įgyti atestatą, bet ne tai, kad ji tokį atestatą (teisę verstis veikla) turėjo. 

25.2.       Byloje esantys objektyvūs duomenys patvirtina, kad pastatas (Profsąjungų rūmai), kurio griovimo darbai buvo perkami, neabejotinai pateko į kultūros paveldo objektų ir vietovių teritoriją, todėl, net ir pačiam pastatui nesant įtrauktu į kultūros paveldo objektų sąrašą, bet kokie su jo griovimu susiję darbai turėjo būti laikomi darbais, atliekamais kultūros paveldo teritorijoje, kas lėmė reikalavimą tiekėjams turėti specialią kvalifikaciją. 

25.3.       Ieškovė savarankiškai viena neturėjo teisės vykdyti Pirkimu įsigyjamų darbų, pasitelkdama atskirus, kvalifikaciją turinčius specialistus, nes fizinio asmens turima kvalifikacija negali būti prilyginama ar aiškinama kaip atitinkanti paties rangovo, t. y. juridinio asmens kvalifikaciją, kadangi siūlomo specialisto ir paties rangovo (tiekėjo) kvalifikacija yra skirtingai vertinamos ir netapačios: specialisto patirtis ir kvalifikacija neatsietini nuo paties specialisto ir negali užpildyti tiekėjo (rangovo) kvalifikacijos trūkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-548-553/2019).

25.4.       Remiantis ieškovės į bylą pateiktu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išaiškinimu, ypatingojo statinio statybos rangovas, turintis kvalifikacijos atestatą, išduotą iki 2017 m. sausio 1 d., kuriuo suteikiama teisė būti statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose ir atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo nuostatomis, neprivalo papildyti atestato įrašu „statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“. Taigi ieškovė dėl iki 2017 m. sausio 1 d. išduoto atestato pakeitimo galėjo nesikreipti tik tuo atveju, jeigu jos atestate iki to būtų buvę nurodyta, jog jai suteikiama teisė būti statybos rangovu kultūros paveldo statiniuose. Tokios specialios teisės ieškovės atestatas Nr. 4278 jai nesuteikė, o teisės aktų pasikeitimas savaime tokių teisių taip pat nesuteikia. 

25.5.       Ieškovės partnerės UAB „Viadukas“ atestate Nr. 472, išduotame 1998 m. gegužės 8 d. (tikslintame 2013 m. balandžio 25 d.), nurodyta, jog UAB „Viadukas“ suteikiama teisė būti ypatingo statinio – susisiekimo komunikacijos – statybos rangove. Pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį statybos techninį reglamentą STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“, teikdamas prašymą kvalifikacijos atestatui gauti, pareiškėjas prašyme turėjo nurodyti veiklos rūšį iš minėto reglamento 1.1.2.-1.1.4. punktuose numatytų veiklos rūšių: būti ypatingo statinio statybos rangovu, statinio projekto (projekto dalies) ekspertizės rangovu, statinio (statinio dalies) ekspertizės rangovu. UAB „Viadukas“ atestate nustatyta veiklos rūšis – ypatingo statinio statybos rangovė. Tuo tarpu iš pastarojo reglamento11.4. punkto seka, kad gaudamas teisę atlikti darbus tam tikrai statinių grupei, pareiškėjas turi papildomai nurodyti, kad jis siekia gauti teisę atlikti darbus tos pačios grupės statiniuose, jeigu jie yra „kultūros paveldo statiniai“. Kultūros paveldo statiniams, kaip savarankiškai grupei, atestatai neišduodami, o atestatai išduodami teisės aktuose numatytoms statinių grupėms, papildomai suteikiant teisę, jeigu tie statiniai yra kultūros paveldo statiniai. Todėl ieškovės partnerės atestate esantis prierašas „kultūros paveldo statiniai“ neturėtų būti aiškinamas plečiamai ir ši sąvoka nesuteikia savarankiškų teisių ir tik detalizuoja suteiktas teises. 

25.6.       UAB „Viadukas“ atestate neišskyrus savarankiškos statinių rūšies – negyvenamieji pastatai, ji turi teisę būti tik inžinerinių statinių rūšiai priskiriamų susisiekimo komunikacijų (įskaitant ir susisiekimo komunikacijas, kurios yra kultūros paveldo statiniai) statybos rangove. 

1.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė, jog tiekėjų UAB „Statybos kodas“ ir UAB „Vaidva“ grupė nepagrįstai pripažinta Pirkimo laimėtoja ir klausimą dėl tiekėjų UAB „Statybos kodas“ ir UAB „Vaidva“ kvalifikacijos vertinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.                      Teismas, bylos nagrinėjimo metu nespręsdamas klausimo dėl tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo konfidencialios informacijos išreikalavimo, tačiau preziumuodamas, esą tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų dėl to, jog tokių įrodymų perkančioji organizacija nepateikė ieškovei, netinkamai išnagrinėjo bylą. Perkančioji organizacija savo iniciatyva tiekėjų perkančiajai organizacijai pateiktos informacijos, kurios konfidencialumą nurodė tiekėjas, atskleisti negalėjo. Tuo tarpu teismas, kaip institucija, nagrinėjusi tarp šalių kilusį ginčą, turėjo teisę susipažinti su informacija, kurią konfidencialia nurodė tiekėjų UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ grupė.

26.2.                      Perkančioji organizacija visapusiškai įvertino tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymą, jo atitikimą Pirkimo sąlygų reikalavimams. Tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, patvirtindama atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3. punkto reikalavimams, atsakovei pateikė ne tik pačios tiekėjų grupės suruoštus dokumentus, tačiau ir užsakovų atsiliepimus ir pažymas apie UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ vykdytų sutarčių vertes ir kokybę. Atsakovė tiekėjų grupės pasiūlymą tikrino ir vertino pagal juose pateiktų duomenų visumą. Vertinant tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo turinį, perkančiajai organizacijai nekilo abejonių dėl jo atitikimo Pirkimo sąlygų 32.3. punkto reikalavimams. 

26.3.                      Tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ Kaune, Radvilėnų pl. 1C, be kitų pastatų ir statinių, buvo griaunama degalinė, kareivinės (visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių), garažas. Nurodyti pastatai ir statiniai priskirtini ypatingų statinių kategorijai pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtiną STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį. Atsakovė pagrįstai pripažino laimėjusios tiekėjų grupės patirtį šioje dalyje tinkama.

26.4.                      Tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ kvalifikacijos vertinimo metu perkančiajai organizacijai pateikti įrodymai patvirtina, jog griovimo darbai Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centre, Erfurto g. 13 yra atlikti ir jie yra priimti užsakovo, tačiau dėl to, jog tiekėjų grupė šią informaciją laikė konfidencialia, ši informacija nebuvo atskleista. Tai, jog sutartis yra vykdoma toliau, nereiškia, jog jau atlikti griovimo darbai negalėjo būti vertinami kaip pagrindžiantys patirtį. Šių darbų vykdymo atveju užsakove buvo pati perkančioji organizacija, dėl to ji neturėjo pagrindo kvestionuoti tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ patirties šioje dalyje.

26.5.                      Perkančioji organizacija neturėjo teisės atskleisti ieškovei duomenų apie tris sąraše nurodytus objektus (Nr. 3, 6 ir 7) be tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ sutikimo. Šie įrodymai galėjo būti išreikalauti Vilniaus apygardos teismo iniciatyva, tačiau šių įrodymų teismui neturint ir nereikalaujant pateikti, teismas nepagrįstai sprendė, esą šioje dalyje tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ patirtis nepagrįsta. Be to, proceso eigoje tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ vykdytų sutarčių pagal lentelės pozicijas Nr. 6 ir Nr. 7 ieškovė nebekvestionavo.

26.6.                      Vilniaus apygardos teismui vietoje perkančiosios organizacijos įvertinus tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ kvalifikaciją, tiekėjų grupė neteko teisės į teisminę gynybą, kadangi prarado teisę ginčyti tokį vertinimą ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje bei ginčo nagrinėjimo pirmojoje instancijoje stadijoje. Tokia situacija iš esmės prieštarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, dėl to bylos dalis turi būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

1.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ieškinys ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      Teismas, nesiėmęs reikiamų priemonių tiesai išsiaiškinti, priėmė tokį sprendimą, kuriuo nepagrįstai kaltinama atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ tariamai nuslėpusi duomenis, kai faktiškai atsakovė nurodė, jog dokumentų pateikti negali dėl konfidencialumo įsipareigojimų tiekėjų grupei UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ bei prašė dokumentų pateikimo klausimą išspręsti teismo. Akivaizdu, kad toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisingumo ir pagrįstumo standartų ir privalo būti pakeistas.

27.2.                      Teismas sprendime ne tik neidentifikavo, kuriuo VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu Pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, nes tokio pagrindo nėra, bet kartu sprendime pripažino, jog neegzistuoja joks imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimas. Remiantis VPĮ 105-106 straipsnių nuostatomis bauda gali būti taikoma ne už bet kokį neesminį pažeidimą viešųjų pirkimų procese, tačiau nustačius konkretų VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą arba kitų įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų. Šiuo atveju nenustačius jokio šiurkštaus imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimo ir netgi jokio ieškovės teisių pažeidimo, tuo pačiu nebuvo ir jokio teisinio pagrindo atsakovei skirti baudą. Bauda buvo skirta visiškai nepagrįstai, nesant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės. Pats pirmosios instancijos teismas buvo neleistinai pasyvus ir neišsprendė klausimo dėl papildomų dokumentų iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ išreikalavimo. 

27.3.                      Teismas pripažino, kad būtent kita atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nepateikė teismui jo norimų dokumentų, tačiau nenustatė, kad dokumentų nepateikė ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija ar kad šie dokumentai būtų buvę nepateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodymu ar prašymu. Atsakovė nurodomais dokumentais net nedisponuoja, todėl bet kokiu atveju jų negalėjo ir nebūtų galėjusi pateikti teismui. Atitinkamai, neegzistuoja joks faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltę dėl dokumentų nepateikimo (ar kokių nors kitų veiksmų) ir baudą skirti būtent jai, kai dokumentų nepateikė kita atsakovė. Tuo tarpu teismas nenustatė jokios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaltės dėl nustatyto pažeidimo (dokumentų nepateikimo), jokių neteisėtų veiksmų ir jokio priežastinio ryšio tarp veikos (dokumentų nepateikimo) ir sukeltų pasekmių (teismo sprendimo). Todėl teismas visiškai neteisingai ir nepagrįstai atsakovės atžvilgiu taikė ekonominio pobūdžio sankcijas. 

27.4.                      Jeigu teismas visgi laikytų, kad bauda Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo skirta pagrįstai, nuo baudos sumokėjimo ji turėtų būti atleista arba baudos dydis turėtų būti ženkliai sumažintas vadovaujantis bendraisiais teisės principais (protingumo, proporcingumo, teisingumo), atsižvelgiant į tai, kad už nustatytus galimus pažeidimus atsakingu laikytinas kitas subjektas, įvertinus, kad teismas nenustatė jokių imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimų, pripažino, kad ieškovės teisės nebuvo pažeistos, pažeidimai nėra šiurkštūs. Baudos dydžio mažinimas šioje byloje atitiktų ir viešuosius interesus, kadangi savivaldybės biudžete esančios lėšos yra reikalingos savivaldybės gyventojų reikmėms.

1.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą su skundo argumentais iš esmės sutiko, tačiau remdamasi tuo, kad pati yra pateikusi savarankišką apeliacinį skundą, teismo prašė bylą nagrinėti pagal jį.

2.       Ieškovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atsiliepime į atsakovių UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus prašo juos atmesti bei jos byloje pateiktą apeliacinį skundą tenkinti. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti analogiški argumentai nekartojami, atsiliepimas grindžiamas šiais naujais argumentais:

29.1.       Objektų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbų, kurie neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, įvykdymo kaina nurodyta 790 063,07 Eur. Atėmus šią sumą iš bendros darbų vertės, likusi bendra Pirkimo sąlygose reikalaujamos patirties suma sudaro tik 2 464 222,25 Eur be PVM. Tai reiškia, kad vien atmetus šio objekto darbų vertę Pirkimo laimėtoja neatitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimų.

29.2.       UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde pateikti nauji argumentai neva griaunami statiniai Kaune, Radvilėnų pl. 1C atitiko ypatingų statinių kategoriją. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Todėl atitinkami argumentai neturėtų būti vertinami apeliacinio teismo. Kita vertus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 1 lentelės 3 punkte nurodyta, kad prie ypatingų statinių kategorijos priskiriamos degalinės tik tuo atveju, jeigu jos nepriskirtos nesudėtingiems statiniams. Iš Griovimo aprašo, kuriame nurodyta, kad visi pastatai yra neypatingos kategorijos, bei įrašų, jog degalinės plotas tik 15,5 kv.m. ir ji nebaigta statyti bei fotofiksacijos, akivaizdu, kad degalinė yra neypatingas statinys. Taip pat nei kareivinių Griovimo apraše, nei Nekilnojamojo turto registro išraše nėra nurodyta, kad minėtame statinyje vienu metu būna daugiau kaip šimtas žmonių. Todėl atitinkamas nebaigtas statyti pastatas (baigtumas 66 proc.), kuris Griovimo apraše įvardijamas kaip neypatingų statinių kategorijos, neturėtų būti laikomas ypatingos kategorijos statiniu. Taip pat garažo Griovimo apraše nurodyta, kad pastatas yra neypatingos kategorijos, o baigtumo procentas pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą – tik 83 proc. Todėl ir šis pastatas negali būti laikomas ypatingos kategorijos statiniu. Be to, iš Griovimo aprašo bei užsakovo pažymos matyti, jog Radvilėnų pl. 1C buvo atliekami ne tik griovimo darbai, bet ir teikiamos užterštos teritorijos tvarkymo paslaugos, griaunami ir kiti statiniai. Todėl visa Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbų suma negalėjo būti vertinama kaip patvirtinanti laimėtojos kvalifikaciją.

29.3.       UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė neva ieškovė procese nebekvestionavo Pirkimo laimėtojos vykdytų sutarčių pagal lentelės pozicijas Nr. 6 ir Nr. 7. Tokie teiginiai nepagrįsti, nes atsakovė pati pasirinko neatkleisti informacijos apie šiose pozicijose nurodytus darbus, kurie nepatvirtina atitikties kvalifikaciniams reikalavimams. Atsakovė dėl visiškai neaiškių priežasčių nepateikė ieškovei ir teismui susipažinti dalies laimėtojos pasiūlymo dokumentų. Taip pat ji taikė skirtingas konfidencialumo apsaugos taisykles – pateikė informaciją apie vienus dalyvės atitiktį Pirkimo dokumentams pagrindžiančius duomenis ir savo pasirinkimu nepateikė visiškai jokios informacijos apie kitus. Tokie atsakovės veiksmai nepateisinami jokia konfidencialios informacijos apsauga.

29.4.       Neatskleisdama duomenų, kurie savo esme negali būti konfidencialūs (VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas), atsakovė prisiima tokio savo procesinio elgesio pasekmes, t. y. atsakovei sąmoningai atsisakant įrodinėti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus, ji prisiima riziką, kad atitinkami atsikirtimai bus laikomi neįrodytais. Šiuo atveju teismas pasiūlė atsakovei pateikti duomenis (įrodymus), kurie jos nuomone pagrįstų atsakovės atsikirtimus. Atsakovė, jei manė, kad kažkokie duomenys yra neatskleistini ieškovei, galėjo prašyti pripažinti juos neviešinamais, taip pat galėjo prašyti uždaro bylos nagrinėjimo. Tokiomis teisėmis atsakovė nepasinaudojo. Taip pat atsakovė nepasinaudojo teise atitinkamus įrodymus pateikti su apeliaciniu skundu. Todėl šiuo atveju neabejotinai turi būti laikoma, kad Pirkimo laimėtojos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų. 

29.5.       Kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančių tiekėjų pripažinimas laimėtojais yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tiek Pirkimo sąlygas, tiek VPĮ nuostatas, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas. Atsakovės priimtas sprendimas lėmė, kad su neteisėtai pripažintais laimėtojais buvo sudaryta Pirkimo sutartis, taigi, neabejotinai egzistuoja ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir sukeltų pasekmių (neteisėtai sudarytos Pirkimo sutarties, kuri negalėjo būti sudaryta su laimėtojais, jei būtų buvę laikomasi teisės aktų reikalavimų, neteisėti atsakovės veiksmai lėmė, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta ne su ieškove (taigi egzistuoja ir ieškovės teisių pažeidimas)). Todėl apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiai apie negalimumą skirti baudą yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka susiformavusios VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktikos.

29.6.       Bauda galėjo būti skirta atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, o ne UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, nes pastaroji veikė ne savo naudai, o kaip įgaliota perkančioji organizacija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnyje numatyta, jog atstovo veiksmai sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

29.7.       Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nurodyti motyvai nesudaro pagrindo nei sumažinti paskirtos baudos dydį, nei juo labiau atleisti nuo atsakomybės. Atsakovė pripažino laimėjusiu pasiūlymą, kuris net 0,5 milijono Eur didesnis už ieškovės pasiūlytą analogiškų darbų kainą, kas sumenkina apeliavimą į racionalų finansų naudojimą ar miestiečių poreikių tenkinimą. Pagal CK 6.253 straipsnio 4 dalį, trečiojo asmens veiksmai – tai asmens už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių. Šiuo atveju UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ veikė sutarties su Vilniaus miesto savivaldybės administracija bei pastarosios išduoto įgaliojimo pagrindu, todėl ji nelaikytina trečiuoju asmeniu CK 6.253 straipsnio 4 dalies prasme.

29.8.       Visi apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai buvo nurodyti ieškovės pretenzijose įgaliotojai organizacijai. Įgaliotoji organizacija nagrinėjo skundus, todėl ši byla išnagrinėta nepažeidžiant ikiteisminės nagrinėjimo tvarkos. UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ yra įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, taigi turi teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis ir ginti savo teises, jei iš tiesų mano, kad jos yra pažeistos. Visgi tretieji asmenys bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad jų teisės būtų pažeidžiamos, bet to neskundė pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tuo tarpu UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ galimai siekia vilkinti teisminį procesą, prašydama bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Iš karto po Pirkimo rezultatų paskelbimo buvo sudaryta sutartis ir nedelsiant pradėti vykdyti statybos darbai. Teisminio proceso metu, prieš pat bylos nagrinėjimą, kuris buvo numatytas 2019 m. lapkričio 14 d., atsakovės atstovas 2019 m. lapkričio 13 d. pateikė prašymą dėl su bylos nagrinėjimu nesusijusių dokumentų išreikalavimo, kurio patenkinimas užvilkintų bylos išnagrinėjimą. Taigi, prašymas grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui yra skirtas vien tik vilkinti procesą. Be to, apeliantė nenurodė jokių klausimų, kurių nebūtų galima išspęsti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

1.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinius skundus prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai palikti nepakeistą, kitą sprendimo dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškinys, pakeisti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Atsiliepime atsakovė sutiko su atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliacinio skundo argumentais ir plačiau dėl to nepasisakė. Atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė iš esmės grindė pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis bei papildomai nurodė:

30.1.       Ieškovė su apeliaciniu skundu teikia naują įrodymą – kalbininko A. S. pateiktą atestato išaiškinimą. Net jei pastarasis naujai teikiamas įrodymas ir būtų priimtas apeliacinės instancijos teismo, jis nepaneigtų fakto, kad Pirkimo metu tokie dokumentai perkančiajai organizacijai pateikti nebuvo. Atitinkamai, neegzistuoja joks faktinis pagrindas vadovautis šiais dokumentais, kuriais nebuvo remiamasi Pirkimo metu. Ieškovė privalėjo pateikti visus reikiamus Pirkimo sąlygas atitinkančius dokumentus perkančiajai organizacijai Pirkimo metu, o ne po įvykusio Pirkimo, prasidėjus teisminiam procesui, ruošti ir rinkti naujus dokumentus. 

30.2.       Nors specialistas A. S. nurodo, kad turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą – humanitarinių mokslų daktaro diplomą, tačiau nepateikiami jokie paaiškinimai ir įrodymai, kad pastarasis specialistas specializuotųsi statybos rangovų kvalifikacijos atestatų vertinime. Tokie atestatai turi savo specifiką – išduodami pagal nustatytą tvarką, įvertinus bendrovės pasirengimą vykdyti atitinkamą veiklą, priimant reikiamus sprendimus išduoti atestatą. Duomenų, kad ieškovės pateiktoje išvadoje būtų įvertinta atestatų išdavimo specifika ir šis konkretus atestato išdavimo atvejis – nepateikta. Todėl ieškovės pateikta išvada remtis yra netikslinga ir klaidinga.

1.       Trečiasis asmuo UAB „Statybų kodas“ atsiliepime į visus byloje pateiktus apeliacinius skundus prašė atsisakyti priimti ieškovės pateiktus naujus įrodymus, priimti ir vertinti trečiojo asmens teikiamą rašytinį įrodymą – 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, atsakovių apeliacinius skundus tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

31.1.       Ieškovės prie apeliacinio skundo pridėti rašytiniai įrodymai galėjo būti pateikti jau pirmosios instancijos teismui. Jokių motyvų ar pagrindų, kodėl apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti pirmosios instancijos teismui nepateiktus ir neištirtus rašytinius įrodymus, ieškovė nenurodė. Pateikta išvada „Dėl teksto supratimo“, kurią parengė filologas A. S., nėra susijusi su civilinės bylos nagrinėjimu: statybos kvalifikacijos atestatas yra teisinis dokumentas, kurio turinį aiškinti turi teisę tik teismai ir kvalifikacijos atestatą išdavusi valstybinė institucija.

31.2.       Ieškovės pateiktas prašymas dėl kvalifikacijos atestato suteikimo yra surašytas 2013 m. bei nepagrindžia jokių bylai reikšmingų aplinkybių: teisę atlikti statybos darbus suteikia tik atitinkamas kvalifikacijos atestatas, o ne prašymas išduoti atestatą. Ieškovės pateikti Neringos savivaldybės atsakymai į tiekėjų klausimus kitame viešajame pirkime taip pat neturi jokios įrodomosios reikšmės šiame apeliaciniame procese.

31.3.       UAB „Statybų kodas“ kartu su partnere UAB „Vaidva“ tinkamai ir laiku įvykdė Pirkimo sutartį – nugriovė ginčo pastatą (Profsąjungų rūmus). Šią aplinkybę patvirtina pridedamas oficialus rašytinis įrodymas: 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1.

31.4.       Objektų, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbai UAB „Statybų kodas“ ir jos partnerės UAB „Vaidva“ buvo atlikti būtent ypatingajame statinyje, ką patvirtina byloje esantis Griovimo darbų aprašas, kuris atitinkamai, įrodo, jog UAB „Statybų kodas“ ir jo partnerio UAB „Vaidva“ pasiūlymas visiškai atitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkte nustatytą kvalifikacinį reikalavimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

1.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK
329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

2.       Ieškovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. gruodžio 16 d. Specialisto išvadą „Dėl teksto supratimo“, UAB „Viadukas“ 2013 m. balandžio 15 d. prašymą VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, Neringos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos raštą bei prašė juos prijungti prie bylos. Apeliantė paaiškino, jog pateikiami nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjama byla, gauti jau po nagrinėjamos bylos iškėlimo bei papildomų įrodymų pateikimo poreikis kilo įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

3.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo UAB „Statybų kodas“, susipažinę su pateiktais papildomais įrodymais (šios nutarties 30.1-30.2 ir 31.1-31.2 punktai), nurodė, jog jie nepatvirtina jokių bylai reikšmingų aplinkybių, teismui galėjo būti pateikti anksčiau, todėl vertino, kad nei jų priimti, nei jais vadovautis nereikėtų.

4.       Trečiasis asmuo UAB „Statybų kodas“ kartu su atsiliepimu į visus apeliacinius skundus pateikė naują įrodymą – 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktą Nr. 1, pagrindžiantį ginčo Pirkimo darbų atlikimą.

5.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į tai, kad pateikti nauji įrodymai – 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, 2019 m. gruodžio 16 d. Specialisto išvada „Dėl teksto supratimo“ bei UAB „Viadukas“ 2013 m. balandžio 15 d. prašymas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, išskyrus Neringos savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos raštą, kuris buvo teikiamas kitame, su ginčo Pirkimu nesusijusiame, viešajame pirkime dėl rekonstrukcijos darbų įsigijimo, yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, nėra didelės apimties, bylos šalys turėjo galimybę susipažinti su pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, jog kartu su ieškovės apeliaciniu skundu pateikti nauji dokumentai – 2019 m. gruodžio 16 d. Specialisto išvada bei UAB „Viadukas“ 2013 m. balandžio 15 d. prašymas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, taip pat kartu su trečiojo asmens atsiliepimu į apeliacinius skundus pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktas Nr. 1, priimtini (CPK 42 straipsnis, 302 straipsnis, 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

6.       Perkančioji organizacija UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atviro konkurso būdu vykdė supaprastintą pirkimą „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje griovimo darbai“. 2019 m. rugpjūčio 14 d. raštu perkančioji organizacija informavo pasiūlymą Pirkime pateikusią tiekėjų grupę UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“, kad pagal Europos bendrajame viešųjų pirkimų dokumente (EBVPD) pateiktą informaciją tiekėjų grupė atitinka Pirkimo dokumentų reikalavimus. 2019 m. rugsėjo 5 d. raštu perkančioji organizacija kreipėsi į tiekėjų grupę, prašydama paaiškinti, kaip tiekėjų grupės pagrindinė partnerė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atliks negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje griovimo darbus, nes pagal VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ duomenis, UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ išduotame atestate Nr. 4278 nėra nurodyta, kad tiekėja būtų atestuota atlikti griovimo darbus negyvenamajame pastate, esančiame kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Taip pat perkančioji organizacija prašė paaiškinti, kaip tiekėjų grupės partnerė UAB „Viadukas“, turinti atestatą Nr. 472, atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nurodytą reikalavimą negyvenamiesiems statiniams. Atsakyme perkančiajai organizacijai tiekėjų grupė paaiškino, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ turi teisę atlikti ypatingo statinio griovimo darbus tiek gyvenamuosiuose, tiek negyvenamuosiuose pastatuose. Kadangi griaunamas pastatas (Profsąjungų rūmai) neturi jokių vertingųjų savybių, todėl pagrindinės partnerės kvalifikacija turi būti pripažįstama tinkama atlikti griovimo darbus. Už teritorijos vertingųjų savybių išsaugojimą bei su vitražais susijusius perkėlimo ir restauravimo darbus bus atsakinga partnerė UAB „Viadukas“, kuri turi atestatą, suteikiantį jai teisę atlikti griovimo darbus ypatinguose statiniuose (kultūros paveldui priskirtame negyvenamajame pastate), esančiuose kultūros objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Nepaisant tiekėjų grupės pateikto atsakymo, perkančioji organizacija 2019 m. rugsėjo 11 d. raštu informavo Pirkimo dalyvę apie jos pasiūlymo atmetimą. Perkančioji organizacija nurodė, kad tiekėjų grupės partnerės UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatu Nr. 472 suteikiama teisė vykdyti bendruosius statybos darbus, būnant ypatingos kategorijos susisiekimo komunikacijos grupei priskiriamo inžinerinio statinio statybos rangove, atestate esant nurodytam prierašui „kultūros paveldo statiniai“, neturėtų būti aiškinamas plečiamai ir turi būti suprantamas tik kaip kultūros paveldo inžineriniai statiniai, nepatenkantys į ypatingos kategorijos gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statinių grupę. Todėl UAB „Viadukas“ atestatą perkančioji organizacija laikė netinkamu, siekiant tiekėjų grupei atitikti Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą. Taip pat perkančioji organizacija nurodė, kad pagrindinė partnerė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ savarankiškai neatitinka minėto Pirkimo sąlygų kvalifikacinio reikalavimo. Tą pačią dieną perkančioji organizacija Pirkimo dalyves informavo apie tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu bei Pirkimo sutarties su pastarąja tiekėjų grupe sudarymą. Gavusi šį pranešimą, tiekėjų grupė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu leisti susipažinti su visu laimėtojos pasiūlymu, išskyrus jo konfidencialią informaciją. 2019 m. rugsėjo 12 d. perkančioji organizacija tiekėjų grupei pateikė laimėjusios dalyvės Pirkime teiktą pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą bei atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, išskyrus tą informaciją, kurią dalyvė nurodė kaip konfidencialią. Taip pat perkančioji organizacija nurodė, kad ji kreipėsi į Pirkimo laimėtoją su prašymu įrodyti konfidencialios informacijos pagrįstumą arba atsisakyti konfidencialumo žymų, todėl paaiškino, kad likusią konfidencialią informaciją tiekėjų grupei pateiks/ nepateiks, gavusi laimėtojos papildomus paaiškinimus.

7.       Savo ruožtu, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu atmesti tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ pasiūlymą, pastaroji tiekėjų grupė 2019 m. rugsėjo 18 d. pateikė pretenziją (Pretenzija I), kuria prašė panaikinti skundžiamą sprendimą, grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir pripažinti tiekėjų grupės kvalifikaciją atitinkančia Pirkimo sąlygų 32.1 punktą, kuriuo reikalaujama turėti teisę atlikti griovimo darbus, priskiriamus bendriesiems statybos darbams, ypatingų negyvenamųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje grupėje. Pretenzija grindžiama tuo, jog 1) Pirkimu įsigyjamus darbus atlikti turi teisę tiekėjas, kuris yra atestuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, o šiuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje nekeliami, 2) UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestate statinių grupės susisiekimo komunikacijos pogrupiai (keliai, keliai (gatvės), kt.) yra nurodyti juos atskiriant kableliais ir tokiu būdu aiškiai rodant jų tarpusavio sąsajas, t. y. priklausymą vienai statinių grupei, tuo tarpu kabliataškis kvalifikacijos atestate prieš prierašą „kultūros paveldo statiniai“ naudojamas nurodyti atskirą statinių grupę. Statinių grupė „kultūros paveldo statiniai“ bei statinių grupė „susisiekimo komunikacijos“ yra visiškai atskiros statinių grupės, apimančios skirtingus savo esme ir pobūdžiu statinius, t. y. kultūros paveldo statiniai sudaro atskirą statinių grupę. Tai įrodo ir aplinkybė, kad yra išduodami atestatai išimtinai tik kultūros paveldo statinių grupei ir yra įmonių, kurių atestatuose nurodyta vien tik ši statinių grupė, 3) UAB „Viadukas“ kvalifikacijos atestatas, kuriame nurodyta teisė atlikti bendruosius statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, suteikia teisę atlikti griovimo darbus statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, 4) net pagal perkančiosios organizacijos sprendime pateiktus išaiškinimus, kurie nevisiškai atitinka teisinį reguliavimą, tiekėjų grupės partnerės kartu turi pakankamą kvalifikaciją atlikti visus Pirkimo objektą sudarančius darbus: (a) Profsąjungų rūmų, kaip ypatingo negyvenamosios (kultūros) paskirties pastato, kuris nėra kultūros paveldo statinys, griovimo darbus turi teisę atlikti pati pagrindinė partnerė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, kurios kvalifikacijos atestatas suteikia jai teisę atlikti griovimo darbus ypatinguose gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties statiniuose, įskaitant kultūros paskirties pastatuose, (b) Profsąjungų rūmų pastate kultūros paveldo vertybėmis yra trys vitražai, už kurių perkėlimo ir restauravimo darbus atsakinga partnerė UAB „Viadukas“, o šiuos darbus atliks D. J. B. – kvalifikuotas kultūros paveldo apsaugos specialistas – restauratorius, turintis teisę atlikti vitražo restauravimo darbus, (c) vertingosiomis savybėmis pasižymi griaunamo pastato teritorijoje esanti automobilių aikštelė, šalia jos pastatyti inžineriniai tinklai, už kurių išsaugojimą atsakinga partnerė, kuri, pačios perkančiosios organizacijos pateiktu aiškinimu, turi teisę vykdyti darbus kultūros paveldu pripažintuose inžineriniuose statiniuose; tuo tarpu tiekėjų grupės siūlomas specialistas V. K. turi teisę atlikti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, 5) tai, kad tiekėjų grupė turi teisę atlikti kultūros paveldo pastatų griovimo darbus, papildomai patvirtina UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ laimėti viešieji pirkimai ir jų pagrindu atlikti griovimo darbai kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje; pagrindinė partnerė dalyvavo penkiuose UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ organizuotose pirkimuose, kuriuose buvo perkami pastatų griovimo ir užterštų teritorijų objektų tvarkymo darbai kultūros paveldo apsaugos zonoje.

8.       2019 m. rugsėjo 19 d. tiekėjų grupė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją (Pretenzija II), kurioje prašė (1) panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu ir Pirkimo sutarties su pastarąja sudarymo, grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją ir pripažinti laimėtojos pasiūlymą neatitinkančiu Pirkimo reikalavimų bei jį atmesti, (2) pateikti tiekėjų grupei susipažinti likusius Pirkimo laimėtojos pasiūlymo dokumentus, ypatingai tuos, kuriais laimėtoja grindžia savo atitiktį Pirkimo sąlygose nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams bei pasiūlymo atitiktį pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo kriterijui. Pretenzija grindžiama tuo, kad iš tiekėjų grupei susipažinimui pateiktų laimėjusios dalyvės pasiūlymo dokumentų – laimėjusios dalyvės Atliktų griovimo darbų sutarčių sąrašo, kuriame nurodytos aštuonios sutartys ir kai kurių užsakovų pažymų apie tinkamą sutarčių įvykdymą, aišku, kad laimėtojos pasiūlymas ir kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 32.2 punkto kvalifikacinio reikalavimo, nes dalyvė pateikė įrodymus apie tinkamai atliktus darbus tik už
196 509,88 Eur su PVM. Taip pat tiekėjų grupė teigė, kad perkančioji organizacija ne tik nepagrįstai pateikė tik dalį laimėjusios dalyvės pasiūlymo informacijos, tačiau ir pateiktuose dokumentuose dalį informacijos, kuri negali būti laikoma konfidencialia vadovaujantis VPĮ 20 straipsnio 2 dalies
3 punktu, nuslėpė. Tokiais savo veiksmais perkančioji organizacija nemotyvuotai taikė skirtingas konfidencialumo taisykles bei neleido tiekėjų grupei įvertinti, ar laimėtojos atžvilgiu buvo taikytos analogiškos pasiūlymo vertinimo taisyklės.

9.       Perkančioji organizacija, susipažinusi su tiekėjų grupės Pretenzija I, 2019 m. rugsėjo 20 d. atsakyme nurodė, kad tiekėjos argumentas, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose specifiniai reikalavimai dėl darbų atlikimo kultūros paveldo statinyje ar teritorijoje nekeliami, reiškia nesutikimą su Pirkimo sąlygomis ir siekį jas pakeisti, t. y. tokiu būdu tiekėjų grupė skundžia Pirkimo sąlygų 32.1 punkto kvalifikacinį reikalavimą. Remdamasi VPĮ 102 straipsnio
1 dalies 2 punktu dėl pretenzijos pateikimo termino skųsti Pirkimo sąlygas praleidimo, perkančioji organizacija pretenzijos šioje dalyje nepriėmė ir paliko nenagrinėtą. Dėl likusių tiekėjų grupės pretenzijos argumentų perkančioji organizacija laikėsi 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte pareikštos pozicijos dėl tiekėjų grupės kvalifikacijos neatitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimams ir juos atmetė. Taip pat papildomai perkančioji organizacija nurodė, kad dvitaškio naudojimo skyryboje paskirtis (šis skyrybos ženklas naudojamas siekiant paaiškinti, detaliau atskleisti, sukonkretinti sąvokas, sąlygas ir kt.) atskleidžia partnerės UAB „Viadukas“ kvalifikacijos turinį, t. y. teisę būti ypatingojo statinio – įvairių susisiekimo komunikacijų (įskaitant priskiriamus kultūros paveldo statiniams) statybos rangove.

10.       Tą pačią dieną (2019 m. rugsėjo 20 d.) perkančioji organizacija pateikė atsakymą į tiekėjų grupės Pretenziją II, kuriuo informavo apie jos atmetimą. Tokį savo sprendimą perkančioji organizacija grindė tuo, kad Pirkimo laimėtoja pateikė įrodymus apie tinkamai atliktus griovimo darbus ir jos atliktų griovimo darbų, įvykdytų ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, vidutinė metinė per paskutinius penkis metus iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos apimtis yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM. Paaiškindama dėl perkančiosios organizacijos vertinto laimėjusios dalyvės pateikto darbų sąrašo, perkančioji organizacija nurodė, kad 1) vertindama pastato, esančio tarp ašių E-P, griovimo darbus projekte „Pastato – muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėda, rekonstravimo darbai“ rėmėsi užsakovo išduota pažyma, kurioje nurodytas griovimo darbų atlikimas už 133 100 Eur su PVM,
2) vertindama pastatų ir statinių, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo darbus rėmėsi tiek dalyvės pateiktais dokumentais, tiek viešai prieinama informacija bei vertino griovimo darbų apimtį 751 633,07 Eur be PVM, 3) pastato – laboratorijos, esančios Žalioji a. 1, Vilniuje, griovimo darbai nebuvo vertinami, kadangi nebuvo pateikti griovimo darbų atlikimą pagrindžiantys dokumentai,
4) vertindama PC „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, ardymo-griovimo darbus, rėmėsi užsakovo išduota pažyma, kurioje nurodyta, kad griovimo darbų atlikta už 427 892,30 Eur su PVM, viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad PC „Akropolis“ yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, 5) griovimo darbų pagal sutartį dėl Kultūros paskirties pastato, esančio T. Kosciuškos g. 4, ir maitinimo paskirties pastato, esančio Maironio g. 7, Druskininkuose rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą buvo atlikta už 866 435,62 Eur be PVM, viešai prieinamais duomenimis nustatyta, kad minėti pastatai yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, 6) sutartis dėl pastato, esančio Radvilėnų pl. 19, Kaune, langų keitimo darbų nebuvo vertinama, kadangi pagal ją nebuvo atliekami griovimo darbai, 7) vertinant Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, esančio Erfurto g. 13, pastato griovimo darbus, iš dalyvės nebuvo prašoma pateikti atsiliepimo apie įgyvendintą sutartį, bet buvo prašoma pateikti dokumentą apie faktiškai atliktus griovimo darbus, kadangi šiame punkte nurodytos sutarties vykdymą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, todėl vertinimo metu buvo žinomos aptariamos sutarties vykdymo aplinkybės, 8) dalyvės Atliktų griovimo darbų sąrašo eilutė Nr. 3, kuri pažymėta kaip konfidenciali informacija, įvertinta įvykdytų griovimo darbų apimtis 125 405 Eur be PVM sumai. Taip pat atsakyme į pretenziją UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nurodė, kad tiekėjų grupei buvo pateikta susipažinti su nekonfidencialia laimėjusios dalyvės pasiūlymo informacija, todėl argumentus, kad buvo apribota tiekėjų grupės teisė susipažinti su laimėjusios dalyvės pasiūlymu, perkančioji organizacija atmetė.

11.       Nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimais dėl pretenzijų netenkinimo, tiekėjų grupė, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtais ir panaikinti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.3) išdėstytą sprendimą atmesti tiekėjų grupės pasiūlymą bei 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytą sprendimą pripažinti tiekėjų grupę UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pirkimo laimėtoja, taip pat pripažinti  tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ kvalifikaciją atitinkančią ginčo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą bei grąžinti tiekėjų grupę į pasiūlymų vertinimo stadiją. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytu sprendimu tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nepagrįstai pripažinta supaprastinto pirkimo „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, griovimo darbai“ laimėtoja ir skyrė atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 55 284,90 Eur baudą, kitą ieškovės pareikštų reikalavimų dalį atmetė.

12.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria dalis ieškinio reikalavimų buvo atmesta, tiekėjų grupė, atstovaujama pagrindinės partnerės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, kad tiek vienos ieškovės kvalifikacija, tiek tiekėjų grupės kvalifikacija atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkte įtvirtintą reikalavimą. Kadangi pastatas (Profsąjungų rūmai) nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir ieškovė su jos turimu atestatu, išduotu iki 2017 m. sausio 1 d., turi teisę vykdyti Pirkimo objekto darbus ir jai neprivaloma atnaujinti savo kvalifikacijos atestato tik tam, kad formaliai atitiktų Pirkimo sąlygų 32.1 punkte įtvirtintą lingvistinę sąvoką, ji pati viena gali atlikti visus Pirkimo darbus, atskiroms darbų dalims pasitelkdama vadovaujančius specialistus – fizinius asmenis. Kultūros paveldo vertybėmis yra laikomi trys pastate esantys vitražai, už kurių perkėlimo bei restauravimo darbus atsakinga partnerė UAB „Viadukas“, pasitelkianti šiam darbui kvalifikuotą kultūros paveldo apsaugos specialistą. Taip pat už darbus, susijusius su inžineriniais statiniais, esančiais kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, bus atsakinga UAB „Viadukas“ ir jos specialistas
V. K., turintis teisę atlikti statybos vadovo pareigas Pirkimo darbams. UAB „Viadukas“ turimas kvalifikacijos atestatas suteikia pastarajai teisę vykdyti darbus visiškai skirtingose statinių grupėse: susikimo komunikacijose ir kultūros paveldo statiniuose, šią aplinkybę pagrindžia lingvistinis atestato aiškinimas bei aplinkybė, kad yra išduodami atestatai išimtinai tik kultūros paveldo statiniams.

13.       Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalį, kuria buvo patenkinta ieškovės ieškinio dalis. UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nespręsdamas klausimo dėl tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo konfidencialios informacijos išreikalavimo, nepagrįstai preziumavo, jog Pirkimo laimėtojos kvalifikacija neatitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimų vien dėl to, kad perkančioji organizacija tokių įrodymų nepateikė ieškovei ir tokiu būdu netinkamai išnagrinėjo bylą. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimą dėl tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymo pripažinimo laimėtoju, neišsprendus laimėtojos kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų išreikalavimo klausimo byloje, yra neteisėtas. Atsakovės teigimu, neišsprendus klausimo dėl papildomų dokumentų iš įgaliotosios perkančiosios organizacijos išreikalavimo, tokiu būdu nenustačius konkretaus VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje jos padaryto pažeidimo, nebuvo pagrindo skirtai jai baudą. Be to, tokia ekonomine sankcija Vilniaus miesto savivaldybės administracijai skirta nepagrįstai, nes ne ji, o jos įgaliota perkančioji organizacija UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ nepateikė teismui atitinkamų dokumentų. Teismui nusprendus, kad bauda jai visgi skirta pagrįstai, atsakovė vertino, kad ji turėtų būti atleista nuo jos mokėjimo arba bauda turėtų būti sumažinta, nes teismas nenustatė jokių imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimo.

14.       Dėl nurodytų aplinkybių atsakovės prašo teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ieškinys, panaikinti, atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ prašo šią bylos dalį grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo šioje bylos dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl tiekėjų grupės partnerių UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ kartu ir pagrindinės partnerės – atskirai atitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto kvalifikaciniam reikalavimui, tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nurodytos konfidencialios informacijos išviešinimo procedūros ir jos metu perkančiajai organizacijai bei teismui tenkančių pareigų, tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atitikimo Pirkimo sąlygų 32.3 punkto kvalifikaciniam reikalavimui, taip pat alternatyvios sankcijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, įgaliojusiai kitą juridinį asmenį vykdyti ginčo Pirkimą, skyrimo teisėtumo.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

16.       Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio, techninio ir profesinio pajėgumo) negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). 

17.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tiekėjams nustačiusi tam tikrus kvalifikacijos reikalavimus, nepaisant to, kad tiekėjo veikla, kuriai vykdyti šie yra būtini, viešojo pirkimo sutartyje sudarytų labai nedidelę visos sutarties vertės dalį, perkančioji organizacija laimėtoju turi išrinkti tą tiekėją, kuris visiškai juos atitinka. Net ir nedidelė neatitiktis tiekėjų kvalifikacijai keliamiems reikalavimams suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigą tokiems tiekėjams neleisti dalyvauti tolesnėse viešojo pirkimo procedūrose. Tik toks griežtas kvalifikacijos reikalavimų vertinimas leidžia užtikrinti VPĮ įtvirtintų viešųjų pirkimų principų laikymąsi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015).

18.       Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu pagal VPĮ 47 straipsnio
2 dalies nuostatas, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo
47 straipsnio 3 dalies nuostatas ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnio 6 dalies nuostatas, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tiekėjui pageidaujant remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, jis privalo perkančiajai organizacijai pasiūlyme (paraiškoje) įrodyti, kad vykdant pirkimo sutartį ūkio subjektų, kurių pajėgumais jis remiasi, ištekliai jam bus prieinami (VPĮ 49 straipsnio 1, 3 dalys).

19.       Ginčo Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatyta, kad tiekėjas, tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas (kiekvienas toje srityje, kurioje vykdys veiklą), turi turėti teisę atlikti šiuos statinio statybos darbus: statinių kategorija – ypatingi statiniai: statinių grupė – negyvenamieji pastatai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai: griovimo darbai. Todėl tiekėjų grupė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“, siekdama atitikti nurodytą kvalifikacinį reikalavimą, turėjo (1) turėti teisę (atestatą) atlikti griovimo darbus ypatingos kategorijos negyvenamosios paskirties pastatuose, (2) kurie yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Ieškovės įsitikinimu tiek UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ turimas kvalifikacijos atestatas Nr. 4278, tiek jos partnerės UAB „Viadukas“ kvalifikacinis atestatas Nr. 472 pagrindžia tiekėjų grupės atitikimą nurodytam Pirkimo sąlygų kvalifikaciniam reikalavimui bei įrodo perkančiosios organizacijos sprendimą dėl jos pasiūlymo atmetimo esant neteisėtą.

20.       Iš byloje esančio 2006 m. birželio 27 d. išduoto (2016 m. birželio 27 d. tikslinto) UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ atestato matyti, kad ieškovei yra suteikta teisė būti ypatingo statinio statybos rangove statiniuose: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai; susisiekimo komunikacijose: keliai (griovimo darbai), keliai (gatvės), geležinkelio kelias (griovimo darbai), kiti transporto statiniai (griovimo darbai); inžineriniuose tinkluose: vandentiekio, nuotekų šalinimo, elektroninių ryšių infrastruktūra; kitos paskirties inžineriniuose statiniuose; branduolinės energetikos objektų statiniuose (žemės darbai, statybinių konstrukcijų (betono, metalo, mūro) statyba ir montavimas, griovimo darbai). Statybos darbų sritys: žemės darbai, statybinių konstrukcijų (betono, metalo, mūro) statyba ir montavimas, griovimo darbai; statinio šildymo ir vėdinimo inžinerinių sistemų įrengimas. Tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde ieškovė iš esmės teigia, jog nors jos kvalifikacijos atestate pažodžiui nėra nurodyta, kad ji gali vykdyti negyvenamojo pastato griovimo darbus, kuris yra kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, tačiau teisę vykdyti tokius darbus iki 2017 m. sausio
1 d. turėjo rangovai, kurių atestatuose suteikta teisė būti ypatingo statinio rangovu.

21.       Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punkte nustatyta, kad ypatingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje ? statinys, kuriame naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos (pagal nustatytus jų ribinius kiekius); statinys, kuriame yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; sudėtingos konstrukcijos ir sudėtingų technologijų statinys (pagal šio Reglamento 1 lentelėje nustatytus sudėtingumo požymius ir techninius parametrus); visuomenės poreikiams naudojamas pastatas, kuriame vienu metu būna daugiau kaip 100 žmonių; aukštybinis (daugiau kaip 5 aukštų) daugiabutis gyvenamasis namas; kultūros paveldo statinys. Ši teisės akto nuostata leidžia spręsti, kad kultūros paveldo statiniai yra priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Kultūros paveldo statinys – tai vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs dailės kūriniai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 19.4 punkte, kaip teisingai nurodo ieškovė, buvo nustatyta, kad kvalifikacijos atestate, kai pareiškėjui suteikiama teisė būti rangovu kultūros paveldo statiniuose, nurodoma „kultūros paveldo statiniai“. Tuo tarpu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ir prieš tai minėtą Statybos techninį reglamentą STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ pakeitusio Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 86.4.4. punkte nustatyta, kad „kvalifikacijos atestate nurodoma ypatingieji arba neypatingieji statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje (išskyrus kultūros paveldo objektus ir kultūros paveldo statinius), jeigu pareiškėjui suteikiama teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (2.2.2 – 2.2.4 punktai) šiuose statiniuose.“ Atsižvelgdama į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad iki 2017 m. sausio 1 d. buvo išduodami atestatai ypatingų statinių rangovams atlikti tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, tačiau ne saugomoje vietovėje ar teritorijoje, kurią užima kultūros paveldo statinys, kaip yra nustatyta dabartiniame teisiniame reguliavime. Remiantis nurodytu, teisėjų kolegija taip pat sutinka su ieškove, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame teisiniame reglamentavime teisės pripažinimui ypatingų statinių rangovams atlikti tvarkomuosius statybos darbus tiek kultūros paveldo statiniuose, tiek ir kituose statiniuose, esančiuose saugomoje vietovėje ar teritorijoje, taip pat kultūros paveldo statiniuose, nesančiuose tokioje vietovėje ar teritorijoje, nebuvo nustatytas skirtingas teisinis režimas, o tokios teisės suteikimas visais nurodytais atvejais buvo siejamas tik su sąvoka „kultūros paveldo statinys“. Todėl rangovas, turintis teisę atlikti tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, kartu galėjo atlikti šiuos darbus ir kitų kategorijų (ne kultūros paveldo) statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje. Šią išvadą pagrindžia ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo, kurio pagrindu nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo redakcija, 2 straipsnis, kuriame nurodyta, kad teisę eiti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje nurodytas pareigas, t. y. ypatingųjų ar neypatingųjų statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, statybos rangovu, turi ir asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 2017 m. sausio 1 d., teisės aktų nustatyta tvarka gavę atestatus ar teisės pripažinimo dokumentus, suteikiančius teisę vykdyti atitinkamą veiklą ir ši teisė galioja iki atestato ar teisės pripažinimo dokumento galiojimo pabaigos dienos. Tai kartu patvirtina ir ieškovės teigiamą aplinkybę, kad atestatai, išduoti iki 2017 m. sausio
1 d., neprivalo būti papildyti įrašu „statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje“ tam, kad rangovė galėtų laikoma atitinkamą teisę turinčia.

22.       Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės atestato, pateikto perkančiajai organizacijai kartu su pasiūlymu, turinį, priešingai ieškovės teiginiams, sprendžia, kad ieškovei iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo suteikta teisė atlikti ypatingojo statinio, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbų. Minėta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 19.4 punkte buvo nustatyta, kad kvalifikacijos atestate, kai pareiškėjui suteikiama teisė būti rangovu kultūros paveldo statiniuose, nurodoma „kultūros paveldo statiniai“. Taigi, nors kultūros paveldo statiniai ir yra priskiriami ypatingiesiems statiniams, tačiau ypatingojo statinio rangovo, kuriam iki 2017 m. sausio 1 d. buvo suteikiama teisė atlikti atitinkamus statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, atestate privalomai turėjo būti nurodyta „kultūros paveldo statiniai“. Ieškovės 2006 m. birželio 27 d. išduotame (2016 m. birželio 27 d. tikslintame) atestate tokio įrašo nebuvo. Tai patvirtina, kad teisės atlikti pastato (Profsąjungų rūmų), nors ir nesančio kultūros paveldo objektu, tačiau esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbus ieškovė iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos neturėjo. Aplinkybė, kad pats griaunamas pastatas nėra įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos teisingos išvados. Ieškovės atestate nesant įrašo „kultūros paveldo statiniai“, ji kartu negali atlikti darbų objekte, nors ir neįtrauktame į kultūros paveldo objektų sąrašą, tačiau patenkančiame į kultūros paveldo objekto teritoriją ar jo apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę. Šią išvadą taip pat pagrindžia ir aplinkybė, jog ieškovės iki 2017 m. sausio 1 d. išduotame atestate, vadovaujantis tuo metu galiojusio minėto STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 19.4 punktu, buvo numatyta, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ yra ypatingo statinio statybos rangovė branduolinės energetikos objektų statiniuose. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punktą ir 1 lentelės „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ 23 punktą branduolinės energetikos objektų statiniai yra ypatingos kategorijos statiniai. Nepaisant to, kad ieškovė turėjo ypatingo statinio statybos rangovės kvalifikaciją, įrašas „branduolinės energetikos objektų statiniai“ pagal minėtą teisės aktą buvo įrašomas į rangovės atestatą tik tuo atveju, jei tokia teisė rangovei buvo suteikiama. Ši ir aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė neturi teisės atlikti pastato, patenkančio į kultūros paveldo objekto teritoriją ar jo apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, griovimo darbų.

23.       Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kreipėsi į VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“, kuri papildė ieškovės atestatą įrašu „<...> taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ir kultūros paveldo vietovėje, <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ši aplinkybė nepakankama spręsti, kad pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimo metu ieškovė atitinkamą teisę turėjo. Nors ieškovė tvirtina, kad tokiu būdu tebuvo patikslintas atestato turinys, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kita vertus, kaip teisingai nurodyta skundžiamame sprendime, rangovų kvalifikacijos atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, atitinkančioms VPĮ 47 straipsnio nuostatas, įrodinėtina specialiaisiais teisę verstis atitinkama statybos veikla suteikiančiais dokumentais (jei pagal pirkimo paskelbimo metu galiojančius Lietuvos teisės aktus jie reikalingi), kurie kompetentingų Lietuvos ar užsienio institucijų privalo būti išduoti iki perkančiosios organizacijos nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Aukščiau nustatytos aplinkybės kartu paneigia ieškovės apeliacinio skundo teiginius apie jos vienos kvalifikacijos pakankamumą pastato griovimo darbams atlikti.

24.       Ieškovė taip pat teigia, kad ji gali pati atlikti visus reikalingus pastato griovimo darbus, atskiroms darbų dalims pasitelkdama vadovaujančius specialistus – fizinius asmenis. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus. Ieškovė šį argumentą grindžia Statybos techninio reglamento STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 79.3 punkto interpretacija. Šio teisės akto 78 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, siekiantis būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (2.2.2–2.2.4 punktai), teikia VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ Reglamento 3 priede nurodytos formos prašymą. Prie tokio prašymo pareiškėjas, siekiantis būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statinio projekto (jo dalies) ekspertizės rangovu, statinio (jo dalies) ekspertizės rangovu (2.2.2–2.2.4 punktai) statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, privalo pateikti darbo sutarčių su atestuotais vadovais, turinčiais teisę dirbti šiuose statiniuose, kopijas (STR 1.02.01:2017 „Statybos dalyvių atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 79.3 punktas). Ši teisės akto nuostata patvirtina, kad teisė būti statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, rangovu suteikiama tam juridiniam asmeniui, kuris yra sudaręs darbo sutartis su atestuotais vadovais, turinčiais teisę dirbti šiuose statiniuose. Nors rangovas, neturintis atitinkamos kvalifikacijos būti statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje rangovu, atskiru atveju tokių darbų atlikimui gali pasitelkti atestuotus vadovus, turinčius teisę dirbti šiuose statiniuose, tačiau savaime tai nereiškia, kad ieškovė yra įgijusi atitinkamą kvalifikaciją, nes nenurodė, jog šios kategorijos darbams atlikti gali pasitelkti savo darbuotojus – atestuotus vadovus, turinčius teisę dirbti šiuose statiniuose. Šią išvadą patvirtina aplinkybė, jog ieškovė ginčo Pirkime teikė pasiūlymą su partnere UAB „Viadukas“, turinčią specialistą V. K., kuriam teisės aktų nustatyta tvarka yra suteikta teisė atlikti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, tačiau tai nereiškia, jog pagal teisės aktų reikalavimus ieškovės partnerio darbuotojo kvalifikacijos turėjimas suteikia atitinkamą kvalifikaciją ir pačiai ieškovei. 

25.       Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo išvada dėl jos partnerės turimos kvalifikacijos (atestato) neatitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui. UAB „Viadukas“ atestate Nr. 472 nurodyta, kad UAB „Viadukas“ suteikta teisė būti ypatingo statinio rangove „Statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio keliai, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai; kultūros paveldo statiniai. Statybos darbų sritys: bendrieji statybos darbai.“ Tarp šalių kilo ginčas dėl partnerės atestate esančio įrašo „kultūros paveldo statiniai“ prasmės ir aiškinimo. Ieškovės įsitikinimu, šis įrašas atestate turi būti suprantamas kaip UAB „Viadukas“ teisė atlikti bendruosius statybos darbus atskiroje statinių grupėje – kultūros paveldo statiniuose. Tuo tarpu perkančioji organizacija laiko, kad šis įrašas yra tik patikslinantis prierašas prie susisiekimo komunikacijų grupei priskiriamų atskirų inžinerinių statinių ir turėtų būti suprantamas kaip suteikiantis UAB „Viadukas“ teisę atlikti darbus tik kultūros paveldo inžineriniuose statiniuose. Šią poziciją iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas.

26.       Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 punkte nustatyta, kad statiniai skirstomi į pastatus ir inžinerinius statinius; pastatai pagal paskirtį skirstomi į dvi grupes: gyvenamuosius ir negyvenamuosius pastatus (5.1., 5.1.1.-5.1.2 punktai); inžineriniai statiniai pagal paskirtį skirstomi į grupes: susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai ir kiti inžineriniai statiniai (5.2, 5.2.1.-5.2.4 punktai). Minėta, kad kultūros paveldo statinys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžiamas kaip vertingųjų savybių turintis pastatas, jo dalis, inžinerinis statinys ar jo išlikusi dalis, monumentalūs dailės kūriniai. Dėl turimų vertingųjų savybių kultūros paveldo statiniai yra priskiriami ypatingų statinių kategorijai (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punktas, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 20 punktas). Remdamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis ir kultūros paveldo statinio sąvokos apibrėžimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad kultūros paveldo statiniai yra ypatingai statinių kategorijai priskiriami gyvenami ir negyvenami pastatai, inžineriniai statiniai bei šių statinių dalys, t. y. atskira ypatingų statinių grupė, apimanti visas statinių, kurie turi vertingųjų savybių, grupes. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikta išvada paneigia perkančiosios organizacijos teiginius apie UAB „Viadukas“ atestate esančio įrašo „kultūros paveldo statiniai“, kaip patikslinančio, pobūdį. 

27.       Aukščiau padarytą teismo išvadą pagrindžia ir ieškovės pateiktas UAB „Viadukas“ 2013 m. balandžio 15 d. prašymas, teiktas VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ dėl kvalifikacijos atestato papildymo, kuriame tiekėja, vadovaudamasi tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 11.3 ir 20 punktais, prašė išduoti atestatą, kuriuo jai suteikiama teisė būti ypatingojo statinio rangove ypatinguose statiniuose: susisiekimo komunikacijos: keliai, valstybinės reikšmės keliai (magistraliniai, krašto, rajoniniai), keliai (gatvės), geležinkelio kelias, kiti transporto statiniai; kultūros paveldo statiniuose; kituose statiniuose: hidrotechnikos statiniai, kitos paskirties statiniai. Iš rašto turinio aišku, kad UAB „Viadukas“ teikė prašymą būti kultūros paveldo statinių, kaip visiškai atskiros statinių grupės, rangove.

28.       Kaip minėta, iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Statybos techninio reglamento
STR 1.02.07:2012 „Ypatingo statinio statybos rangovo, statinio projekto ekspertizės rangovo ir statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciniai reikalavimai, atestavimo ir teisės pripažinimo tvarkos aprašas“ 19.4 punkte buvo nustatyta, kad kvalifikacijos atestate, kai pareiškėjui suteikiama teisė būti rangovu kultūros paveldo statiniuose, nurodoma „kultūros paveldo statiniai“. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Viadukas“ atestatas buvo išduotas 1998 m. gegužės 8 d. (tikslintas 2013 m. balandžio 25 d.), t. y. iki 2017 m. sausio 1 d. Todėl UAB „Viadukas“ atestate Nr. 472 esant įrašui „kultūros paveldo statiniai“, šis turi būti suprantamas tiesiogiai, t. y. kad UAB „Viadukas“ buvo suteikta teisė būti rangove kultūros paveldo statiniuose, o ne kaip patikslinantis prierašas prie kitos atestate įrašytos statinių grupės (susisiekimo komunikacijos). Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad UAB „Viadukas“ iki pasiūlymų Pirkime pateikimo termino pabaigos buvo įgijusi teisę būti statybos rangove visuose atitinkamų valstybės institucijų pripažintuose kultūros paveldo statiniuose – pastatuose, inžineriniuose statiniuose ar pastarųjų dalyse. Vadovaudamasi šioje nutartyje padaryta išvada (nutarties 52 punktas), kad iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame teisiniame reglamentavime rangovas, turintis teisę atlikti tvarkomuosius statybos darbus kultūros paveldo statiniuose, kartu galėjo atlikti šiuos darbus ir statiniuose, esančiuose kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, teisėjų kolegija sprendžia, kad UAB „Viadukas“ atitinka Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimą.

29.       Galiausiai apeliacinės instancijos teismo remiantis sistemine teisės aktų analize anksčiau padarytą išvadą patvirtina į bylą pateikta 2019 m. gruodžio 16 d. Specialisto išvada „Dėl teksto supratimo“ (toliau – Specialisto išvada). Specialisto išvadoje nurodoma, jog UAB „Viadukas“ aptariamo atestato sakinio (UAB „Viadukas“ suteikta teisė būti ypatingo statinio rangove, statiniai: susisiekimo komunikacijos: keliai, keliai (gatvės), geležinkelio keliai, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai; kultūros paveldo statiniai.) tema (sakinio atkarpa teikianti informaciją apie iš situacijos ar konteksto žinomus arba numanomus dalykus) yra „statiniai“. Ją aiškina, tikslina – „susisiekimo komunikacijos“ – tema (sakinio atkarpa teikianti naują informaciją). Dvitaškis po „susisiekimo komunikacijos“ rodo, kad toliau sekantis išvardijimas („keliai, keliai (gatvės), geležinkelio kelias, vandens uostų statiniai“) yra sinoniminis žemesnės hierarchijos aiškinimas, tikslinimas, atskirtas kableliais, t. y. aiškinama ar tikslinama ne „statiniai“, o „susisiekimo komunikacijos“. Ten, kur baigiasi šio tikslinimo pabaiga, prasideda tolesnis statinių vardijimas. Vardijimo pabaigos ženklas šiuo atveju yra kabliatškis, kuris rašomas vietoje kablelio esant sudėtingesnei sakinio daliai ar dėmenims bei jungiant juos grupėmis. Po kabliataškio prasideda tolimesnis vienarūšių statinių išvardijimas – „kultūros paveldo statiniai“. Teksto elementų grupavimas ir skyryba leidžia daryti išvadą, kad „susisiekimo komunikacijos“ ir „kultūros paveldo statiniai yra lygiaverčiai ekvonimai (vienodo lygio terminai) ir bendrai statinių meronimai (visumos dalis). Tuo tarpu į sakinio vidurį įterpti penki vienarūšiai nariai („keliai, keliai (gatvės), geležinkelio keliai, vandens uostų statiniai, kiti transporto statiniai“), išskirti dvitaškiu ir kabliataškiu, yra „susisiekimo komunikacijų žemesnis“ paaiškinimas ar patikslinimas. Ši Specialisto išvada kartu paneigia atsakovės teiginį, kad partnerės atestate „kultūros paveldo statiniai“ grupę numačius šalia aiškiai išskirtos – „susisiekimo komunikacijos“ – grupės, kultūros paveldo statinių grupė yra aiškintina kaip tokios visumos (susisiekimo komunikacijų) dalis ir yra jai priskirtina. Su tokiu aiškinimu būtų galima sutikti tik tuo atveju, jei atestate sąvoka „kultūros paveldo statiniai“ užimtų sąvokos „statiniai:“ vietą ir toliau būtų detalizuojama. Tačiau šiuo atveju kultūros paveldo statiniai atestate įrašyti kaip visiškai atskira statinių grupė. Be to, kaip teisingai akcentuoja ieškovė, jeigu kultūros paveldo statiniai būtų tik ankstesnes statinių grupes sukonkretinantis prierašas, toks įrašas atestate visada eitų šalia kitų statinių grupių ir negalėtų būti tokių situacijų kuomet, remiantis viešais duomenimis, rangovų atestatuose yra nurodoma „statiniai: kultūros paveldo statiniai.“ VĮ „Statybos produktų sertifikavimo centras“ taip pat yra pateikęs informaciją, kad, vertinant atestatuose panaudotus skyrybos ženklus, turi būti vadovaujamasi bendrosiomis lietuvių kalbos skyrybos taisyklėmis. Remiantis šiais bei aukščiau pateiktais išaiškinimais teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl UAB „Viadukas“ neatitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui yra klaidinga.

30.       Pagal ginčo Pirkimo sąlygų 42 punktą pasiūlymą teikianti tiekėjų grupė privalėjo perkančiajai organizacijai pateikti jungtinės veiklos sutartį, kurioje turėjo būti nurodyti kiekvienos iš jungtinės veiklos sutarties šalies (partnerio) įsipareigojimai vykdant su perkančiąja organizacija numatomą sudaryti Pirkimo sutartį, nenurodant apimties eurais ir procentais. Iš į bylą pateiktos tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ 2019 m. rugpjūčio 9 d. Jungtinės veiklos sutarties nuostatų matyti, kad partnerių susitarimu UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ Pirkime įsipareigojo vykdyti: paruošiamuosius darbus, darbų aikštelių aptvėrimą; elektros tinklų ir įrenginių perkėlimo darbus; šilumos tinklų įvadų demontavimą; darbų įgyvendinimui reikiamos technikos suteikimą; pastato griovimo, antžeminės dalies konstrukcijos darbus; statybinių atliekų pakrovimą, transportavimą į tvarkymo aikštelę ir priėmimą tvarkymui; teritorijos saugų aptvėrimą iki antro etapo ir likusių konstrukcijų išpildomosios dokumentacijos parengimą; statybos užbaigimą patvirtinančių dokumentų gavimo darbus; kitus būtinus darbus Pirkimo sutarties su užsakove įvykdymui; Pirkimo sutarties administravimą; esant reikalui su partnere sutarus reikiamus darbus pagal partnerių tarpusavio susitarimą (Jungtinės veiklos sutarties 3.1.1. punktas). UAB „Viadukas“ įsipareigojo paskirti darbų vadovą darbų organizavimui; paskirti kultūros paveldo specialistus vitražų demontavimo, restauravimo, saugojimo darbų organizavimui ir vadovavimui; atlikti vitražų demontavimo, restauravimo, saugojimo darbų organizavimą, pasitelkiant subrangovus/ subtiekėjus; paskirti atsakingus asmenis archeologinių tyrinėjimų priežiūrai, organizuoti archeologinius tyrinėjimus; kitus būtinus darbus Pirkimo sutarties įvykdymui (Jungtinės veiklos sutarties 3.1.2 punktas). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad esminius Pirkimo objektą sudarančius – Profsąjungų rūmų pastato griovimo darbus, įsipareigojo atlikti ieškovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, tuo tarpu jos partnerė atsakinga už darbų vadovo bei atitinkamų specialistų paskyrimą bei darbų organizavimą.

31.       Minėtame Pirkimo sąlygų 32.1 punkte nustatyta, kad tiekėjų grupės partneriai kartu (kiekvienas partneris toje srityje, kurioje vykdys veiklą), turi turėti teisę atlikti ypatingos kategorijos negyvenamojo pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje griovimo darbus, t. y. aptariamas kvalifikacijos reikalavimas Pirkimo sąlygose nustatytas taip, kad kiekvienas iš tiekėjų (tiekėjų grupės partneriai) atitiktų kvalifikacijos reikalavimus tose srityse, kuriose vykdys darbus.

32.       Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustačius pagrindinės partnerės kvalifikacijos neatitikimą Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui (nutarties 53-55 punktai) bei atsižvelgus į tai, kad būtent pastaroji įsipareigojo vykdyti Profsąjungų rūmų pastato griovimo darbus, nors reikiamos kvalifikacijos tam neturi, sprendžia, kad tiekėjų grupės pasiūlymą perkančioji organizacija atmetė pagrįstai. Vien ta aplinkybė, kad Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimus atlikti partnerių sutartyje numatytus jos sričiai priskirtus darbus tenkina viena iš tiekėjų grupės partnerių UAB „Viadukas“, kuriai partnerių sutartyje nebuvo numatyta atlikti kitus (esminius) Pirkimu siekiamus įsigyti darbus, nepatvirtina šios partnerių grupės atitikimo Pirkimo sąlygose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams. Aplinkybė, jog UAB „Viadukas“ įsipareigojo paskirti darbų vadovą pastato griovimo darbų organizavimui, nepatvirtina pagrindinės rangovės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ kvalifikacijos atlikti Pirkime nurodytos kategorijos darbus kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, nes, teisė būti statinių, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, rangovu suteikiama tam juridiniam asmeniui, kuris yra sudaręs darbo sutartis su atestuotais vadovais, turinčiais teisę dirbti šiuose statiniuose (nutarties 55 punktas). Taigi, Profsąjungų rūmų pastato griovimo darbus, įskaitant šių darbų organizavimą, galėjo atlikti tik tas tiekėjų grupės partneris, kuriam pagal partnerių sutartyje numatytą susitarimą ir yra numatytas tokių darbų atlikimas. Tuo tarpu ieškovė, kaip konstatuota šioje nutartyje, teisės vykdyti pastato, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbus, neturėjo, o jos partnerei UAB „Viadukas“ pastato griovimo darbų atlikimas nenumatytas tiekėjų grupės sudarytoje sutartyje.

33.       Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis bei pateiktais argumentais, teisėjų kolegija ieškovės apeliacinio skundo netenkina.

Dėl atsakovių apeliacinių skundų argumentų

34.       Apeliaciniuose skunduose atsakovės ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria teismas pripažino, kad atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytu sprendimu tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nepagrįstai pripažinta ginčo Pirkimo laimėtoja. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijai teismas skyrė 55 284,90 Eur baudą (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis, 3 dalies 2 punktas). Šį sprendimą teismas iš esmės grindė įrodymų, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ atitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimą dėl vidutinės metinės darbų apimties, byloje trūkumu. 

35.       Ginčo Pirkimo sąlygų 32.3 punkte nustatyta, kad tiekėjas kartu su pasiūlymu turėjo pateikti perkančiajai organizacijai įrodymus (Atliktų griovimo darbų sąrašą kartu su užsakovų pažymomis, pagrindžiančiomis, kad griovimo darbų atlikimas ir galutiniai rezultatai buvo tinkami), kad tiekėjo, tiekėjų grupės partnerių kartu, subtiekėjų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, vidutinė metinė per paskutinius penkerius metus (jeigu veikla vykdyta mažiau nei penkerius metus – per laikotarpį nuo įregistravimo dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įvykdytų ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbų apimtis yra ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM.

36.       Byloje nustatyta (nutarties 37 punktas), kad ieškovė, gavusi pranešimą apie Pirkimo laimėtojos nustatymą, nedelsiant kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama susipažinti su laimėtojos pasiūlymo nekonfidencialia informacija. Perkančioji organizacija tiekėjų grupei pateikė laimėjusios dalyvės Pirkime teiktą pasiūlymą ir dokumentus, patvirtinančius pašalinimo pagrindų nebuvimą bei atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, išskyrus tą informaciją, kurią dalyvė nurodė kaip konfidencialią. Taip pat perkančioji organizacija nurodė, kad ji kreipėsi į Pirkimo laimėtoją su prašymu pagrįsti jos kartu su pasiūlymu pateiktų duomenų, kuriuos ji nurodė esant konfidencialius, pagrįstumą. Teismas, iš esmės remdamasis į bylą ieškovės pateiktais laimėtojos atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui pagrindžiančiais dokumentais, – Atliktų griovimo darbų sąrašu ir keturiomis užsakovų pažymomis apie atliktus darbus –, kuriuos jai pateikė perkančioji organizacija, sprendė, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ nepagrindė savo atitikimo Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui. Taigi teismas išvadą dėl sprendimo, kuriuo tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pripažinta Pirkimo laimėtoja, neteisėtumo, grindė ne tuo, kad duomenų, pagrindžiančių jos atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui objektyviai nėra, tačiau tuo, kad perkančioji organizacija šių įrodymų nepateikė nei ieškovei, nei teismui, nes laikė juos konfidencialiais.

37.       VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, kad tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. VPĮ 20 straipsnio 4 dalyje atskirai įtvirtinta suinteresuotų dalyvių subjektinė teisė susipažinti su konkurento, laimėjusio pirkimą, pasiūlymu. Tačiau nurodyta įstatymo nuostata draudžia atkleisti informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

38.       Informacijos kaip konfidencialios kvalifikavimas pirmiausia priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.

39.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad informacijos įslaptinimas viešųjų pirkimų procedūroje yra išimtis iš bendros taisyklės; atsižvelgiant į tai, kad konfidencialios informacijos apsaugos tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būti aiškinama siaurai, nepažeidžiant VPĮ įtvirtintų skaidrumo ir konkurencijos principų bei tiekėjų teisės į veiksmingą pažeistų teisių gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims; informacijos pripažinimo konfidencialia išimtinumą lemia teisinių santykių specifika, kuri suponuoja šių santykių viešumą, ir vieno iš šių santykių dalyvių subjektiškumas, priskyrimas viešosios teisės reguliavimo sričiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 82, 83 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

40.       VPĮ įtvirtinta tiekėjo teisė apsaugoti pasiūlyme atskirai nurodytą neviešintiną informaciją apima tik tokius duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis CK 1.116 straipsnio 1 dalies prasme; tik pačios svarbiausios ir komerciškai jautriausios informacijos apsauga pagrįsta viešųjų pirkimų teisinių santykių reguliavimo tikslais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-378/2018 40 punktą).

41.       Kasacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos kvalifikavimo kriterijų ir nurodęs, kad informacijai, kuri gali būti pripažinta komercine paslaptimi, keliami reikalavimai, nustatyti CK 1.116 straipsnio 1 dalyje, iš esmės yra trys: slaptumas, vertingumas ir protingos pastangos, nukreiptos šiai informacijai išsaugoti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 38, 50 punktus).

42.       Su informacijos konfidencialumu susijęs ir teismo proceso viešumo klausimas. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui; tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017 79 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

43.       Iš pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad kartu su materialiaisiais teisiniais reikalavimais ieškovė taip pat prašė teismo išreikalauti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ visą tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymą, jo priedus ir susirašinėjimą su atsakove perkančiąja organizacija. Ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendė 2019 m. spalio 2 d. rezoliucija. 2019 m. spalio 14 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas, nustatęs pasirengimą nagrinėti bylą teismo posėdyje paruošiamųjų dokumentų būdu, nurodė šalims bei tretiesiems asmenims, kad jie paruošiamuosiuose pasirengimo nagrinėti bylai teismo posėdyje dokumentuose privalo pateikti visus turimus įrodymus, prašymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių negali pateikti teismui, kartu nurodant aplinkybes, trukdančias tai padaryti. Ieškovė teismui pateiktame dublike pakartotinai prašė teismo išreikalauti iš atsakovės visą tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pasiūlymą, jo priedus ir susirašinėjimą su atsakove perkančiąja organizacija. Tačiau teismas, neišsprendęs ieškovės prašymo – neįpareigojęs ir/ar nepasiūlęs perkančiajai organizacijai pateikti ieškovės reikalaujamos informacijos, 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi paskyrė civilinės bylos nagrinėjimą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.

44.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių ginčui teisingai bei išsamiai išnagrinėti. Kaip teisingai nurodo atsakovės, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju užuot išsprendęs prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atsakomybę dėl tokio klausimo neišsprendimo bei padarinius nepagrįstai perkėlė atsakovams.

45.       Remiantis aukščiau cituojama kasacinio teismo praktika, teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo Pirkimo laimėtojo atitikimo kvalifikaciniams reikalavimams ir turėdamas duomenų dėl dalies informacijos, kuria remiantis perkančioji organizacija tiekėją pripažinimo atitinkančia Pirkimo sąlygų reikalavimus, konfidencialumo, pirmiausia turėjo išreikalauti tokius dokumentus. CPK
4238 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas viešųjų pirkimų bylas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą. Taigi, net ir bylos šalims nepateikus prašymo dėl tiekėjų kvalifikaciją pagrindžiančios informacijos išreikalavimo, teismas, vykdydamas pareigą tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias esmines bylos aplinkybes viešąjį interesą turinčioje byloje, turi teisę ir pareigą tokius įrodymus išreikalauti.

46.       Antra, bylos šaliai pateikus atitinkamus įrodymus, teismas turi spręsti dėl pagrindo pripažinti jos nurodytą informaciją esant konfidencialia. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „ Vilniaus vystymo kompanija“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, 2019 m. rugsėjo 12 d. gavusi ieškovės prašymą dėl susipažinimo su laimėjusios tiekėjos pasiūlymu ir kartu pateiktais nekonfidencialiais dokumentais, tą pačią dieną kreipėsi į tiekėjų grupę UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, prašydama patikslinti konfidencialios informacijos apimtį ir ją pagrįsti. UAB „Statybų kodas“ 2019 m. rugsėjo 20 d. pateikė raštišką paaiškinimą dėl konfidencialios informacijos. 2019 m. rugsėjo 24 d. perkančioji organizacija pakartotinai kreipėsi į tiekėjų grupę UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, prašydama argumentuotai pagrįsti, kokiu pagrindu konfidencialia informacija laikytina pasiūlyme ir jo patikslinimuose pateikta informacija. 2019 m. spalio 1 d. pranešimu Pirkimo laimėtoja atsakė, kad klausimai dėl ginčo Pirkimo, taip pat ir dėl konfidencialios informacijos yra/ bus sprendžiami nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas į šias atsakovės atsiliepime nurodytas aplinkybes visiškai neatsižvelgė bei jų nevertino. Minėta, kad pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, pirmiausia tenka perkančiajai organizacijai. Tuo tarpu teismas, išreikalavęs atitinkamą informaciją turi įvertinti, ar atitinkama informacija tiekėjos, o vėliau ir perkančiosios organizacijos, konfidencialia pripažinta pagrįstai, t. y. ar tokia informacija atitinka CK 1.116 straipsnyje įtvirtintus konfidencialumo kriterijus.

47.       Trečia, teismas pripažinęs atitinkamą informaciją ar jos dalį nekonfidencialia turi leisti su ja susipažinti bylos šalims, pripažinus konfidencialia – tokią informaciją įvertinti pats ir visų byloje surinktų įrodymų pagrindu spręsti dėl tiekėjos pasiūlymo atitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams.

48.       Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų veiksmų neatliko. Minėta, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ neatitinka Pirkimo sąlygų 32.3 punkte nustatyto kvalifikacijos reikalavimo, nes perkančioji organizacija nepateikė atitinkamų įrodymų, nes juos laikė konfidencialiais.

49.       Kita vertus, skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad atsakovė, ieškovei reikalaujant, neatskleidė informacijos apie tris laimėjusios tiekėjų grupės Atliktų griovimo darbų sąraše nurodytus objektus – Nr. 3, Nr. 6 ir Nr. 7. Su šia teismo išvada sutiktina tik iš dalies. Atliktų darbų sąraše nurodytos aštuonios sutartys, kurių pagrindu laimėjusi tiekėjų grupė grindė atitikimą kvalifikaciniam reikalavimui dėl vidutinės metinės atliktų darbų vertės. Iš nurodytų aštuonių pozicijų atskleidžiama, kad Pirkimo laimėtoja vykdė: (1) kultūros paskirties pastato T. Kosčiuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose, rekonstravimo į kultūros paskirties pastatą darbus, įskaitant darbo projekto rengimo ir griovimo darbus, darbų vertė – 866 435,61 Eur be PVM; (2) pastatų ir statinių, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbus, darbų vertė – 790 063,07 Eur be PVM; (3) detalios informacijos apie objektą nepateikta, darbų vertė – 683 751,77 Eur be PVM; (4) Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, pastato griovimo darbus, darbų vertė – 330 000 Eur be PVM; (5) pastato-laboratorijos, esančio Žalioji a. 1, Vilniuje, griovimo darbus, darbų vertė – 68 000 Eur be PVM (byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija šią sutartį pripažino netinkama aptariamo kvalifikacijos reikalavimo atitikimui pagrįsti, kadangi nebuvo pateikti griovimo darbų atlikimą pagrindžiantys dokumentai); (6) detalios informacijos apie objektą nepateikta, darbų vertė – 353 630 Eur be PVM; (7) detalios informacijos apie objektą nepateikta, darbų vertė – 110 000 Eur be PVM; (8) pastato 1C3p Radvilėnų pl. 19, Kaunas, langų keitimo darbus, darbų vertė – 52 404,87 Eur be PVM (byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija šią sutartį pripažino netinkama aptariamo kvalifikacijos reikalavimo atitikimui pagrįsti, kadangi pagal ją nebuvo atliekami griovimo darbai). Iš byloje aptarto perkančiosios organizacijos atsakymo į ieškovės Pretenziją II (nutarties 41 punktas) matyti, kad rašte ieškovei papildomai buvo išviešinta informacija apie Pirkimo laimėtojos vykdytus pastato, esančio tarp ašių E-P griovimo darbus projekte „Pastato – muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėda rekonstravimo darbai“ už 133 100 Eur su PVM ir PC „Akropolis“, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, ardymo-griovimo darbus už 427 892,30 Eur su PVM. Atsižvelgiant į tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ Atliktų griovimo darbų sąrašą bei perkančiosios organizacijos rašte ieškovei papildomai atskleistą informaciją, galima daryti išvadą, kad atsakovė papildomai išviešino informaciją apie Atliktų griovimo darbų sąrašo pozicijoje Nr. 6 Pirkimo laimėtojos nurodytus darbus, t. y. vykdytus PC „Akropolis“ pastato, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, ardymo-griovimo darbus už 427 892,30 Eur su PVM, kurių vertė be PVM yra 353 630 Eur, atitinkanti Atliktų griovimo darbų sąraše (Nr. 6) nurodytą darbų sumą be PVM. Taip pat perkančioji organizacija išviešino Atliktų griovimo darbų sąrašo pozicijoje Nr. 7 Pirkimo laimėtojos nurodytus darbus, t. y. vykdytus pastato, esančio tarp ašių E-P griovimo darbus projekte „Pastato – muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėda rekonstravimo darbai“ griovimo darbus už 133 100 Eur su PVM, kurių vertė be PVM 110 000 Eur, atitinkanti Atliktų griovimo darbų sąraše (Nr. 7) nurodytą sumą be PVM. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovei, tiek pirmosios instancijos teismui nebuvo atskleista informacija tik apie Atliktų griovimo darbų sąrašo pozicijoje Nr. 3 Pirkimo laimėtojos vykdytus griovimo darbus. Todėl pirmosios instancijos išvada, kad perkančioji organizacija neatskleidė informacijos apie Atliktų griovimo darbų sąrašo pozicijose Nr. 6 ir Nr. 7 Pirkimo laimėtojos vykdytus darbus yra klaidinga.

50.       Pažymėtina, kad perkančioji organizacija atsakyme į ieškovės Pretenziją II nurodė, kad darbų vertė buvo nustatyta remiantis užsakovų pažymose nurodyta darbų verte. Tuo tarpu į bylą yra pateiktos keturios iš aštuonių užsakovų pažymos: dėl kultūros paskirties pastato T. Kosčiuškos g. 4 ir maitinimo paskirties pastato Maironio g. 7, Druskininkuose atliktų darbų, dėl pastatų ir statinių, esančių Kaune, Radvilėnų pl. 1C, griovimo ir teritorijos sutvarkymo darbų, dėl Pastato 1C3p Radvilėnų pl. 19, Kaune, langų keitimo darbų ir dėl pastato, esančio tarp ašių E-P griovimo darbų projekte „Pastato – muzikinio teatro, esančio Danės g. 19, Klaipėda rekonstravimo darbai“, griovimo darbų. Todėl siekiant nustatyti tikrąją tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ iki ginčo Pirkimo atliktų griovimo darbų vertę, turėjo būti vertinami visi dokumentai – tiek visos Atliktų griovimo darbų sąraše nurodytos pozicijos, tiek užsakovų pažymos – kuriuos perkančiajai organizacijai teikė Pirkimo laimėtoja. 

51.       Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ Atliktų griovimo darbų sąraše nurodyti Kaune, Radvilėnų pl. 1C atlikti griovimo ir teritorijos tvarkymo darbai už 790 063,07 Eur be PVM buvo atlikti neypatinguose statiniuose. Minėta, kad pagal Pirkimo sąlygų 32.3 punktą tiekėjai, siekdami pagrįsti atitikimą aptariamam kvalifikaciniam reikalavimui, turėjo pateikti duomenis apie įvykdytus ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esantį pastatų, esančių Radvilėnų pl. 1C, Kaune, griovimo aprašą, šio dokumento priedus, neturi jokio objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija. Nors perkančioji organizacija apeliaciniame skunde tvirtina, kad adresu Radvilėnų pl. 1C, Kaune Pirkimo laimėtoja vykdė ypatingų statinių griovimo darbus, tačiau tuo pačiu teigia, kad šiuo atveju ji teikia prioritetą ne formaliam vertinimui, tačiau vadovaujasi turinio prieš formą viršenybės principu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą konstatuota, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 64.1, 71.1 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktiką). Todėl ginčo Pirkimo sąlygose nustačius, kad tiekėjai turi pateikti duomenis apie ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbus, ji tokį reikalavimą turi taikyti visiems be išimties Pirkime pasiūlymus pateikusiems tiekėjams. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes dėl minėtame objekte Kaune, Radvilėnų pl. 1C tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ griautų pastatų – degalinės, sandėlio, kareivinių, garažo ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių – priskyrimo ypatingiems statiniams perkančioji organizacija grindžia ne šiame objekte atliktų griovimo darbų kategoriją patvirtinančiame tiesioginiame dokumente (Pastatų, Radvilėnų pl. 1C, Kaune griovimo apraše) pateikta informacija, bet Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 13 punkto ir 1 lentelės „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ nuostatomis. Tačiau šio teisės akto nuostatos savaime neįrodo, kad Kaune, Radvilėnų pl. 1C Pirkimo laimėtojos griauti pastatai priskirtini ypatingos kategorijos statiniams. Kaip teisingai nurodė ieškovė, pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“
1 lentelės 3 punktą degalinės ypatingos kategorijos statiniams priskiriamos tik tuo atveju, jeigu jos nepriskirtos nesudėtingiems statiniams. Nors atsakovė nurodo, kad kareivinės yra ypatingas statinys, nes jame vienu metu būna daugiau kaip šimtas žmonių, tačiau tokio įrašo kartu su Pastatų, Radvilėnų pl. 1C, Kaune griovimo aprašu pateiktame šio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra. Taip pat iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad garažas yra priskirtas neypatingų statinių kategorijai. Be to, visi minėti statiniai pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis yra nebaigti statyti. Todėl perkančiosios organizacijos argumentai dėl minėtų pastatų priskyrimo ypatingai kategorijai nepagrįsti.

52.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pirkimo laimėtoja perkančiajai organizacijai nepateikė Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, pastato atliktus griovimo darbus pagrindžiančio dokumento, laikė, kad ir ši sutartis nepagrindžia jos atitikimo Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui.

53.       Pirkimo sąlygų 21 punkte nustatyta, kad įgaliotoji organizacija nereikalauja iš tiekėjo pateikti dokumentų, patvirtinančių pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, ir, jeigu taikytina, kokybės vadybos sistemos ir (arba) aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams, jeigu ji turi galimybę susipažinti su šiais dokumentais ar informacija tiesiogiai ir neatlygintinai prisijungusi prie nacionalinės duomenų bazės bet kurioje valstybėje narėje arba naudodamasi CVP IS priemonėmis ir/ arba šiuos dokumentus turi iš ankstesnių pirkimo procedūrų. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus daugiafunkcinio Lazdynų sveikatinimo centro, Erfurto g. 13, pastato griovimo darbų užsakove buvo UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, kuri buvo įgaliota Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vykdyti ginčo Pirkimą. Todėl sutiktina su perkančiąja organizacija, kad ji neturėjo pagrindo kvestionuoti tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ patirties šioje dalyje, nors ši tiekėjų grupė ir nebūtų perkančiajai organizacijai pateikusi šių darbų vertę patvirtinančių įrodymų. Tačiau nepaisant to, byloje kilus ginčui, ieškovė turėjo teisę reikalauti pateikti įrodymus, kokios vertės griovimo darbus Pirkimo laimėtojas atliko šiame objekte, o teismas privalėjo su tuo susijusias aplinkybes aiškintis ir reikalauti iš perkančiosios organizacijos įrodymų, patvirtinančių pagrindą šių darbų vertę įtraukti apskaičiuojant tiekėjo iki Pirkimo atliktų griovimo darbų vidutinę metinę vertę.

54.       Minėta, kad pagal Pirkimo sąlygų 32.3 punktą pasiūlymą teikiančios tiekėjos (tiekėjų grupės) vidutinė metinė per paskutinius penkerius metus (jeigu veikla vykdyta mažiau nei penkerius metus – per laikotarpį nuo įregistravimo dienos) iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos įvykdytų ypatingų negyvenamųjų pastatų, esančių kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje, griovimo darbų apimtis turėjo būti ne mažesnė kaip 500 000 Eur be PVM, t. y. iš viso 2 500 000 Eur be PVM. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ Atliktų griovimo darbų sąraše nurodyta bendra atliktų griovimo darbų suma – 3 254 285,32 Eur be PVM. Perkančioji organizacija tiekėjų grupės pateikto Atliktų griovimo darbų sąrašo Nr. 5 ir 8 punktuose nurodytus darbus (bendra vertė be PVM – 120 404,87 Eur) pripažino nepatvirtinančiais tiekėjų kvalifikacijos (byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra), todėl iš esmės laikė, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pagrindė, kad jos bendra atliktų griovimo darbų suma yra 3 133 880,45 Eur be PVM. Teismui taip pat pagrįstai nustačius, kad ši Pirkimo dalyvė objekte Kaune, Radvilėnų pl. 1C vykdė neypatingos kategorijos statinių griovimo darbus, kurių vertė 790 063,07 Eur be PVM, jos bendra atliktų griovimo darbų suma yra lygi 2 343 817,38 Eur be PVM (3 133 880,45 –790 063,07). Ši aplinkybė patvirtina, kad tiekėjų grupė UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“, net jeigu visi kiti Atliktų griovimo darbų sąraše nurodytos vertės griovimo darbai iš tikrųjų buvo atlikti, neatitiko Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimų. Todėl perkančioji organizacija Pirkimo sutartį sudarė su Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančiu tiekėju, t. y. su nepagrįstai Pirkimo laimėtoja pripažinta tiekėjų grupe UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“.

55.       Remiantis aukščiau nustatytomis aplinkybėmis akivaizdu, jog, nors pirmosios instancijos teismas perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teisėtumo peržiūros procedūroje ir neįvykdė visų jam nustatytų pareigų – nepareikalavo perkančiosios organizacijos pateikti ieškovės prašomų dokumentų, kuriais Pirkimo laimėtoja grindė savo atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui, šių dokumentų nevertino ir nesprendė dėl jų konfidencialumo, tačiau byloje esančių duomenų iš esmės pakako perkančiosios organizacijos padarytam pažeidimui nustatyti. Kvalifikacijos reikalavimų neatitinkančių tiekėjų pripažinimas laimėtojais yra neteisėtas veiksmas, pažeidžiantis tiek Pirkimo sąlygas, tiek VPĮ nuostatas, todėl atsakovės veiksmų neteisėtumas yra nustatytas. VPĮ 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija, vadovaudamasi VPĮ 55, 56 ir 57 straipsnių nuostatomis, laimėjusį nustato ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, jeigu pasiūlymą pateikęs tiekėjas atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus pagal šio įstatymo 47 straipsnį. VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija Pirkimo sąlygų 32.3 punkte nustačiusi kvalifikacinį reikalavimą dėl vidutinės metinės atliktų darbų vertės, iš esmės neįsitikino visų tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ Atliktų griovimo darbų sąraše nurodytų darbų atitikimu minėtam reikalavimui, t. y. neįvertino visų nurodytame dokumente pateiktų duomenų atitikimo Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui. Tokiu būdu perkančioji organizacija pažeidė imperatyvias VPĮ 45 straipsnio 1 dalies ir 47 straipsnio nuostatas dėl perkančios organizacijos pareigos tikrinti tiekėjo kvalifikaciją. Tuo tarpu nustačiusi, kad nei vienas iš pasiūlymą Pirkime pateikusių tiekėjų neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, perkančioji organizacija juos turėjo atmesti ir vadovaudamasi VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 2 punktu (pirkimo procedūros baigiasi, kai atmetami visi pasiūlymai) ginčo Pirkimą nutraukti. Šiuo atveju perkančioji organizacija Pirkimo laimėtoja nepagrįstai pripažino ir Pirkimo sutartį sudarė su Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinkančiu tiekėju, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai yra neteisėti. VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais remiantis teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką teismams nustačius tokio pobūdžio perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. pirkimo sutarties su Pirkimo sąlygų neatitinkančiu tiekėju sudarymą, jau sudaryta pirkimo sutartis turėtų būti pripažinta niekine (CK 1.80 straipsnis). Panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą dėl imperatyviųjų teisės normų pažeidimo, perkančiosios organizacijos sprendimo pagrindu sudarytos pirkimo sutarties galiojimas negali būti pateisinamas. Teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2019 m. rugsėjo 11 d. rašte Nr. 10-BP-(171.8) išdėstytą sprendimą dėl tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ pripažinimo supaprastinto pirkimo „Profsąjungų rūmų pastato, esančio V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, griovimo darbai“ laimėtoja neteisėtu. Vienok, šiuo atveju byloje nustačius, kad tiek Pirkimo laimėtojos, tiek ieškovės pasiūlymas Pirkime perkančiosios organizacijos buvo pagrįstai atmesti, o Pirkimo sutartis remiantis į bylą pateiktu 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 yra įvykdyta, pripažinti Pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sankcijos – baudos nagrinėjamu atveju taikymo.

Dėl alternatyvios sankcijos – baudos – skyrimo įgaliotojai ir jos dydžio

56.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nesutinka dėl jai paskirtos VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos alternatyvios sankcijos – baudos. Šį nesutikimą atsakovė grindžia tuo, kad teismas sprendime ne tik neidentifikavo, kuriuo VPĮ 105 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu Pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai, taip pat sprendime pripažino, jog neegzistuoja joks imperatyvių teisės normų reikalavimų pažeidimas. Remiantis VPĮ 105-106 straipsnių nuostatomis bauda gali būti taikoma ne už bet kokį neesminį pažeidimą viešųjų pirkimų procese, tačiau nustačius konkretų VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą arba kitų įstatymo imperatyviųjų nuostatų šiurkščių pažeidimų. Be to, ginčo Pirkimą šiuo atveju vykdė ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, bet jos įgaliota institucija UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (Pirkimo sąlygų 1, 1.1 punktai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentai dėl skirtos alternatyvios sankcijos – baudos neturi teisinio pagrindo.

57.       VPĮ 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas taiko alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, jeigu perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, tačiau nėra kitų šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių. VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia, jei perkančioji organizacija pažeidė šio įstatymo 86 straipsnio 8 dalyje, 103 straipsnio 2 dalyje ar 104 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus, kartu pažeisdama ir kitus šio įstatymo reikalavimus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teismui prašymą pateikusio ar ieškinį pareiškusio dalyvio galimybėms sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, ir šis dalyvis neturėjo galimybės pasinaudoti teisių gynimo priemonėmis iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, jog ji, neįsitikinusi tiekėjos atitikimu Pirkimo sąlygų reikalavimuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui, Pirkimo sutartį sudarė su tokiu tiekėju, kuris Pirkimo sąlygų reikalavimų neatitinka. Tokia situacija pagal VPĮ
106 straipsnio 1 dalies bei VPĮ 105 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas vertinama kaip kita VPĮ
105 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė. Perkančiajai organizacijai pažeidus VPĮ jai nustatytas pareigas dėl tiekėjų kvalifikacijos vertinimo ir neteisėtai Pirkimo sutartį sudarius su netinkamu tiekėju, toks Pirkimas turėjo būti nutrauktas. Tokiu atveju potencialūs tiekėjai turėjo pagrindo tikėtis dalyvauti naujame pirkime ir sudaryti pirkimo sutartį. Todėl tokiais atvejais alternatyvios sankcijos netaikomos, nes, kaip minėta šios nutarties 86 punkte, neteisėti perkančiosios organizacijos veiksmai lemia jau sudarytos pirkimo sutarties pripažinimą negaliojančia. Tačiau VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 105 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi ar preliminariąja sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį negaliojančia. Remiantis VPĮ 105 ir 106 straipsnio nuostatų sisteminiu aiškinimu bei nuosekliai formuojama teismų praktika, kai vadovaujantis VPĮ 106 straipsnio 2 dalimi yra pagrindas viešojo intereso apsaugos tikslais viešojo pirkimo sutarties pasekmes išsaugoti, neteisėtus veiksmus atlikusiai perkančiajai organizacijai, pažeidusiai Pirkimo sutartį ir įstatymo nuostatas, yra taikomos alternatyvios sankcijos.

58.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

59.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad VPĮ viešojo pirkimo sutarties išsaugojimas ir alternatyviųjų priemonių taikymas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, jos taikymas susietas su viešuoju interesu, nesusijusiu su ekonominėmis priežastimis, nepatogumais renkantis naują kontrahentą ir pan. (VPĮ 106 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 37 punktas).

60.       Šioje byloje nustačius aplinkybes, kad tiek Pirkimo laimėtojos, tiek ieškovės pasiūlymas Pirkime perkančiosios organizacijos buvo pagrįstai atmestas, o Pirkimo sutartis remiantis į bylą pateiktu 2019 m. gruodžio 10 d. Griovimo darbų ir aptvertos teritorijos priėmimo – perdavimo aktu Nr. 1 yra įvykdyta, pripažinti Pirkimo sutartį niekine ir negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl alternatyvios sankcijos – baudos taikymo.

61.       VPĮ 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo skiriamos alternatyvios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Teismas taiko šias alternatyvias sankcijas: 1) pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties trukmės sutrumpinimą; 2) perkančiajai organizacijai skiriamą baudą. Bauda skiriama ne didesnė negu 10 procentų pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės.

62.       Kasacinio teismo pažymėta, kad alternatyvios sankcijos – baudos dydis (santykinis ir nominalus) bet kokiu atveju turi atitikti įstatyme įtvirtintus bendruosius veiksmingumo, proporcingumo ir atgrasymo tikslus, turi būti individualizuotas ir motyvuotas, kita vertus, perkančiajai organizacijai neturi būti sunkiai įvykdomas ir (ar) tapti bausmės priemone; perkančiajai organizacijai skiriant alternatyvią sankciją – baudą – neatsižvelgtina į tai, kad atsakovė, priimdama neteisėtus sprendimus, iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, tačiau šiam tikslui pasiekti neužtikrino visiško tiekėjų konkurencinio lygiateisiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017 84, 86, 89 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

63.       Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, bylos aplinkybėmis sprendžia, kad pagrindo atleisti atsakovę ar sumažinti jai paskirtos 3 proc. Pirkimo sutarties vertės 
55 284,90 Eur baudos dydį nėra. Ginčo Pirkimu buvo siekiama įsigyti statinio, esančio specialios paskirties teritorijoje – kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje ar kultūros paveldo vietovėje griovimo darbus, kurie, kaip nurodė abi atsakovės, susiję su ypatingais reikalavimais rangovams. Dėl to perkančiosios organizacijos sprendimams priimti buvo būtina aiškinti bei taikyti statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, taip pat spręsti sudėtingus teisės klausimus, susijusius su teisės atlikti tam tikros specifinės kategorijos statybos darbus. Bylos duomenys leidžia teigti, kad perkančioji organizacija, vertindama tiekėjų pasiūlymus bei su jais kartu pateiktus dokumentus, sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą, o trečiojo asmens pasiūlymą pripažinti laimėjusiu priėmė nesiekdama pažeisti byloje aptartas statybos teisinius santykius reglamentuojančias bei Pirkimo sąlygų nuostatas. Kita vertus, minėta, kad aplinkybė, jog priimdama neteisėtus sprendimus, perkančioji organizacija iš esmės siekė teisėto viešąjį interesą atitinkančio tikslo, neatleidžia perkančiosios organizacijos nuo tokių neteisėtų veiksmų padarinių. Todėl teisėjų kolegija įvertinusi, kad šiuo atveju perkančiajai organizacijai yra paskirta tik 3 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio bauda, sprendžia, kad toks jos dydis iš esmės atitinka veiksmingumo, proporcingumo principus, pasieks atgrasymo tikslą bei atsakovei yra realiai įvykdoma.

64.       Nepagrįsti taip pat apeliantės argumentai, kad alternatyvi sankcija, esant pagrindui, turi būti skiriama ne perkančiajai organizacijai – įgaliotojai, bet įgaliotiniui, kuris faktiškai organizavo viešąjį pirkimą. VPĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimams organizuoti, pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo atlikti, taip pat atlikto pirkimo procedūrų ataskaitai ar skelbimui apie sudarytą pirkimo ar preliminariąją sutartį pateikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją. Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Už (įgaliotojos) perkančiosios organizacijos įgaliotajai (įgaliotinei) organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija. Už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija (VPĮ 83 straipsnio 2 dalis).

65.       Kasacinis teismas, nagrinėdamas analogišką klausimą, yra suformavęs praktiką, kurios nuosekliai laikosi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bauda yra neteisėtos sutarties, kurios šalis yra ne įgaliotinė, o įgaliotoja perkančioji organizacija, pripažinimo negaliojančia alternatyva, todėl tik ši pastaroji perkančioji organizacija (įgaliotoja) yra tinkamas šios ekonominės sankcijos subjektas; VPĮ 14 straipsnio (šiuo metu galiojančio VPĮ 83 straipsnio) nuostatomis apibrėžiamos įgaliotinės ir įgaliotojos perkančiųjų organizacijų kompetencijų ribos (atsakomybės paskirstymas) organizuojant ir vykdant viešojo pirkimo procedūras; tokį įgaliojimo teisinių santykių saistomų perkančiųjų organizacijų atsakomybių paskirstymą perkelti į sutarties negaliojimo teisinių padarinių sritį, tarp jų ir alternatyvių sankcijų taikymo mechanizmus, nėra teisinio pagrindo, todėl VPĮ 14 straipsnyje (šiuo metu galiojančio VPĮ 83 straipsnyje) įtvirtintas teisinis VPĮ 952 straipsnio (šiuo metu galiojančio VPĮ 106 straipsnio) taikymo reglamentavimas tiesiogiai nėra reikšmingas. VPĮ expressis verbis (aiškiai, tiesiogiai) nesureglamentavus alternatyvių sankcijų taikymo, esant įgaliojimo teisiniams santykiams, taikomos bendrosios Civiliniame kodekse įtvirtintos atstovavimo teisės normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013, 2015 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-415/2015). Toks sankcijos skyrimo modelis per se įgaliotojai perkančiajai organizacijai neužkerta kelio reikšti regresinį reikalavimą įgaliotinei perkančiajai organizacijai dėl priteistos sumos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2018 m. gruodžio 6 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-427-378/2018, 54 punktas). Todėl vien ta aplinkybė, kad ginčo Pirkimą vykdė ne pati Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o jos įgaliotinė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, tačiau įgaliotojos naudai patvirtina, kad bauda būtent šiai atsakovei teismo buvo paskirta pagrįstai, vadovaujantis teismų praktikos išaiškinimais.

66.       Nepagrįstas taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad aplinkybė, jog ne ji, o jos įgaliotinė nepateikė teismui reikalingų dokumentų, kuriais tiekėjų grupės grindė atitikimą Pirkimo sąlygų 32.3 punkto reikalavimui, suteikia pagrindo atleisti ją nuo baudos mokėjimo ar paskirtą baudą sumažinti.

Dėl procesinės bylos baigties

67.       Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nors pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl UAB „Viadukas“ neatitikimo Pirkimo sąlygų 32.1 punkto reikalavimui, neišreikalavo dalies bylai reikšmingų dokumentų ir neatliko jų konfidencialumo vertinimo, tačiau šios aplinkybės nepaneigia iš esmės teisingų teismo išvadų dėl tiekėjų grupės UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ ir UAB „Viadukas“ bei tiekėjų grupės UAB „Statybų kodas“ ir UAB „Vaidva“ neatitikimo Pirkimo sąlygų reikalavimams. Nustatęs, kad Pirkimo sutartis buvo sudaryta su netinkamu tiekėju, tačiau Pirkimo sutarčiai jau esant įvykdytai, teismas pagrįstai, remdamasis aktualia teismų praktika, skyrė 3 proc. Pirkimo sutarties vertės dydžio baudą Pirkimą kitam subjektui įgaliojusiai vykdyti, t. y. įgaliotinei baudą. Todėl tiek ieškovės, tiek atsakovių apeliaciniai skundai netenkinami ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

68.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

69.       Ieškovė UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitų faktūrų – teisinių paslaugų išklotinių, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymų) nustatyta, kad ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 2 480,50 Eur, o už atsiliepimo į atsakovių apeliacinius skundų parengimą patyrė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, už jį sumokėtas žyminis mokestis bei už jo parengimą patirtos išlaidos nepriteisiamos. Netenkinus atsakovių apeliacinių skundų ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis, po 544,50 Eur, priteistinos jos už atsiliepimą į atsakovių apeliacinius skundus patirtos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ (toliau – Rekomendacijos) nustatyto maksimalaus dydžio.

70.       Atsakovė UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ taip pat pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme priteisimo. Iš pateiktų dokumentų (prašymo, PVM sąskaitų faktūrų, teisinių paslaugų išklotinių, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymų) nustatyta, kad atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 1 500 Eur žyminio mokesčio, už apeliacinio skundo parengimą patyrė 3 872 Eur, o už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė
4 670,60 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės apeliacinio skundo netenkinus, už jį sumokėtas žyminis mokestis bei už jo parengimą patirtos išlaidos nepriteisiamos. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, išlaidos už atsiliepimo į jį parengimą atsakovei priteisiamos iš ieškovės. Kadangi atsakovės prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį 1 675,70 Eur (1289 Eur (užpraėjusio, t. y. 2019 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 1,3 (už atsiliepimą į apeliacinį skundą, Rekomendacijų 8.11 punktas)), ji yra mažintina iki 1 676 Eur ir priteistina atsakovei UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ iš ieškovės.

71.       Atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nepateikus prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsniu

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus betono demontavimo technika“ (juridinio asmens kodas 125722762) iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061) po 544,50 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163) iš uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus betono demontavimo technika“ (juridinio asmens kodas 125722762) 1 676 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                        Artūras Driukas

                                                                                Dalia Kačinskienė

                                                                                Danguolė Martinavičienė