Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-05-13][nuasmeninta nutartis byloje][1A-25-519-2022].docx
Bylos nr.: 1A-25-519/2022
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
SKRIVANEK vertimų biuras ir kalbų mokykla kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Kategorijos:
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Asmenų parodymų vertinimas
Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
Įrodymų tyrimas apeliacinės instancijos teisme (BPK 324 str. 6 d.)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42, 46-51 str.)
Bauda (BK 47 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso principai
Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos (BPK 320 str.)
Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 324 str.)
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas (BPK 44 str. 5 d. ir kt. str.)
Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d. ir kt. str.)
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme (BPK VI dalis)
Nuosprendžio pakeitimo pagrindai
Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Seksualinis priekabiavimas (BK 152 str.)
Bylos parengimas ir jos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 323-325 str.)
Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK XXI skyrius)
Bausmė (BK VII skyrius)
Įrodymai ir įrodinėjimo procesas
Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)

?Pranešėjas B

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-519/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51030-2018-3

Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.1.8.10.3.; 1.2.7.5.1.; 2.1.2.4.; 2.1.7.4.1.; 2.4.2.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7.

 (S)

 

img1 

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. gegužės 12 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei, Sonatai Rimdžiutei,

dalyvaujant prokurorui Jonui Trumpuliui,

gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei,

nuteistajam H. G. H.,

nukentėjusiosios A. Z. atstovei advokatei Nainai Lanzbergienei,

nukentėjusiosios L. P. atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

vertėjui O. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo H. G. H. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie J. M.) – bauda 50 MGL (2500 Eur);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie L. P.) – bauda 50 MGL (2500 Eur);

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 152 straipsnio 1 dalį (seksualinis priekabiavimas prie A. Z.) – bauda 50 MGL (2500 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta H. G. H. galutinė bausmė – bauda 120 MGL (6000 Eur).

Priteista iš kaltinamojo H. G. H. valstybės naudai 2910,76 nukentėjusiosioms suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė:

 

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.       H. 

G. H. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2015-11-09 iki 2017-05-05, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios J. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų suimdamas rankomis J. M. veidą, lenkdavosi prie jo lyg norėtų pabučiuoti, kišdamas rankas po rūbais ir liesdamas nukentėjusiosios J. M. kūną, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „mesenger“ vaizdus su nuogų moterų kūnais, ne mažiau kaip du kartus demonstruodamas savo lytinį organą ir klausdamas: „ar norėtum paragauti“, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja J. M..

2.       Be to, H. G. H. nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-10-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų liesdamas jos kojas, kišdamas rankas už kelnių ir rūbų bei liesdamas nuogą kūną, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja L. P..

3.       Be to, H. G. H. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gruodžio 31 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu Vilniaus g. 10, Joniškis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios A. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, prispausdamas nukentėjusiąją A. Z. prie durų staktos, įkišęs savo koją į jos tarpukojį, bandė įkišti pirštus į jos makštį, po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-10-01, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organą, patempdamas už kelnių, ar užkišdamas ranką už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu būdu pataisytų jo sveikatos būklę, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „messenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja A. Z..

II. Apeliacinio skundo argumentai, proceso dalyvių prašymai

4.       Apeliaciniu skundu nuteistojo H. G. H. gynėja advokatė Daiva Balčiūnienė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį (iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis) baudžiamojoje byloje Nr. 1-167-874/2021 dėl H. G. H. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 152 straipsnio 1 dalį ir priimti naują nuosprendį – H. G. H. išteisinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies1 punktas).

4.1. Apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, susijusius su kaltinamojo procesinių teisių užtikrinimu (BPK 20 straipsnio 3 dalis), susijusius su įrodymų tyrimui ir vertinimui keliamais reikalavimais (BPK 20 straipsnis). Teigia, kad subendrindamas nuteistajam H. G. H. paskirtas bausmes – baudas iš dalies sudedant, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nemotyvavo kiekvienos iš pridedamų baudos dalių parinkimo (BK 63 straipsnio 4 dalis). Tvirtina, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad H. G. H. padarė BK 152 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Gynėjo teigimu, padaryti pažeidimai yra pagrindas spręsti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Todėl nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kaltinamojo teisių pažeidimo ir teismo šališkumo

5.       Gynėja nurodo, kad bylą perduodant teismui su kaltinamuoju aktu, kaltinamajam H. G. H. kaltinamas aktas nebuvo įteiktas jam suprantama kalba. Byla nagrinėti teisiamajame posėdyje perduota taip pat kaltinamajam neįteikus kaltinamojo akto jam suprantama kalba, nors kaltinamas yra ne lietuvis, ne Lietuvos Respublikos pilietis ir nemoka lietuvių kalbos tokiu lygiu, kad galėtų suprasti jam įteiktų procesinių dokumentų prasmę ir aiškiai žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

5.1. Pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra konstatuota, kad Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Kaltinamasis aktas kaltinamajam yra pagrindinis orientyras byloje, todėl kaltinamojo akto vertimas neturi kelti jokių abejonių, kaltinamajam turi būti užtikrinta tinkama kaltinamojo akto vertimo kokybė.

5.2. Pažymi ir tai, kad tam tikros taisyklės, susijusios su teise į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. spalio      20 d. direktyvoje 2010/64/ES dėl teisės į vertimo žodžiu ir raštu paslaugas baudžiamajame procese (toliau – Direktyva), ši Direktyva BPK priede yra nurodyta kaip įgyvendinamas Europos sąjungos teisės aktas (2013 m. lapkričio 26 d. įstatymas Nr. XII-617), todėl reikšmingos BPK nuostatos turi būti interpretuojamos atsižvelgiant į Direktyvos nuostatas ir tikslus. Pagal Direktyvos 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį vertimo, atitinkamai, žodžiu ir raštu paslaugos, teikiamos remiantis šių straipsnių nuostatomis, turi būti pakankamai kokybiškos, kad būtų užtikrintas teisingas procesas, ypač užtikrinant, kad įtariamieji ar kaltinamieji būtų supažindinti su jiems iškelta byla ir galėtų pasinaudoti teise į gynybą; pagal Direktyvos 5 straipsnio 1 dalį valstybės narės imasi priemonių užtikrinti, kad teikiamos vertimo žodžiu ir raštu paslaugos atitiktų kokybę, kurios reikalaujama pagal 2 straipsnio 8 dalį ir 3 straipsnio 9 dalį.

5.3. Atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra konstatuota, jog Konvencijos 6 straipsnis, kaip visuma, garantuoja kaltinamojo teisę veiksmingai dalyvauti baudžiamajame procese. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte kaltinamajam, kuris nemoka teismo procese vartojamos kalbos, garantuojama teisė nemokamai naudotis vertėjo pagalba apima visus dokumentus ar pasisakymus baudžiamajame procese, kuriuos kaltinamajam būtina suprasti arba perteikti proceso kalba siekiant pasinaudoti teise į teisingą bylos nagrinėjimą; teikiama vertėjo pagalba turi būti tokia, kad suteiktų kaltinamajam galimybę susipažinti su jam iškelta byla ir gintis, pateikiant teismui savąją įvykių versiją; siekiant užtikrinti, kad Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies e punkte garantuojama teisė būtų reali ir veiksminga, kompetentingų institucijų pareiga neapsiriboja vertėjo paskyrimu; tuo atveju, jeigu joms pranešta apie tam tikras aplinkybes, ši pareiga gali apimti tam tikros apimties kontrolę, ar vertimas yra tinkamas (pvz., Kamasinski v. Austria, no. 9783/82, judgmentof 19 December 1989, § 74; Ucak v. the U. K., no. 44234/98, decisionof 24 January 2002).

5.4. Nurodo, kad perdavus bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, teismas įpareigojo prokurorą padaryti ir kaltinamajam H. G. H. įteikti kaltinamojo akto vertimą. Kaltinamajam buvo įteikti keli 2019 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo akto vertimo variantai, tačiau visi vertimai kėlė abejonių, buvo su trūkumais, ir tai patvirtino teismo posėdžiuose dalyvavęs vertėjas į arabų kalbą žodžiu. Visi kaltinamojo akto vertimai buvo pasirašyti ne vertėjo, o vertimą atlikusios įstaigos (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) direktoriaus, viename vertimo egzemplioriuje buvo nurodyta, kad vertėjas O. I. vertė iš lietuvių į anglų kalbą, kitame, kad iš lietuvių į arabų kalbą išvertė vertėjas O. I., nurodyta, kad vertėjas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį įspėtas, tačiau vertėjo parašo prie įspėjimo nėra. Pažymi, jog dėl to teismui buvo pateiktas prašymas grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų ir 2020 m. spalio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas šį prašymą tenkino. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismas tenkino prokuroro skundą ir 2020 m. spalio 13 d. nutartį panaikino. 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, „teismui kilus abejonių dėl to, ar kaltinamasis aktas yra išverstas tinkamai, teismas privalėjo šią abejonę šalinti BPK numatytomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, vertimą atlikusio asmens, jam vadovaujančio asmens šaukimas į teisiamąjį posėdį, nurodant pateikti minėtiems asmenims paaiškinimus dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo aplinkybių, esant būtinybei vertimą atlikusį asmenį įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą, taip pat teismas turi galimybė ir pats kviestis kitą (-us) vertėjus (kaip tai apylinkės teismas darė ankstesnių atliktų kaltinamojo akto vertimų metu), kurie nurodytų, ar padarytas kaltinamojo akto vertimas turi esminių trūkumų, galiausiai, teismas, turėdamas objektyvių abejonių dėl atlikto kaltinamojo akto vertimo ir jį atlikusio vertėjo kompetencijos, gali ir savo iniciatyva paskirti atlikti kaltinamojo akto vertimą, išverstą kaltinamojo akto nuorašą įteikti kaltinamajam, o paaiškėjus, jog proceso dalyviai netinkamai atliko vertimo pareigas, imtis BPK 257 straipsnio 2 dalyje numatytų priemonių“. Pažymi, jog 2021 m. kovo 10 d. prašymu bylą nagrinėjanti teisėja kreipėsi į teismo pirmininkę prašydama spręsti klausimą dėl kito vertėjo parinkimo, prašyme išsamiai išdėstė visas aplinkybes, keliančias abejonių dėl VšĮ „Visuomenės specialaus mokymo ir konsultavimo centras“ teikiamų vertimo paslaugų, tačiau kitas vertėjas byloje nebuvo parinktas. Nurodo, kad bylą vėl perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, 2021 m. balandžio 20 d. kaltinamajam H. G. H. buvo įteiktas dar vienas kaltinamojo akto vertimo variantas. Vertimas ir vėl nebuvo pasirašytas vertėjo, pasirašytas tik tos pačios vertimą atlikusios įstaigos (VšĮ (duomenys neskelbtini)) direktoriaus, vertime nurodyta, kad „Iš lietuvių į arabų kalbą išvertė vertėjas H. E. <...>, dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį įspėtas“, bet vertėjo parašo ir įspėjimo nėra. Nepaisant visų teismui išsakytų pastabų dėl vertimo, kad jis toks pat, kaip ankstesnieji, su tais pačiais vertimo trūkumais, kad vertėju nurodytas H. E., kaltinamajam su juo susisiekus telefonu, paaiškino, kad jis vertimo nedarė, atstovės teigimu, 2021 m. gegužės 21 d. teisiamajame posėdyje teismas nutarė pradėti bylą nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad 2021 m. birželio 22 d. teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu buvo apklaustas vertėjas H. E., kuris patvirtino, jog jis vertimo nedarė, tik iš vertimų biuro gavo vertimą ir jo buvo paprašyta patikrinti, ar nėra klaidų. Iš vertėjo paaiškinimų apie vertimo formuluotes aišku, kad jos neatitinka lietuviško kaltinamojo akto teksto, pvz. vietoje kaltinimo aplinkybės „siekė seksualinio bendravimo“, vertimo prasmė yra „norėjo seksualinio kontakto (pasimylėti)“, ar „ siekė užsiimti seksu“, žodis „ rėkia“ išverstas kaip „loja“, ir pan. Pasak gynėjos, šios aplinkybės patvirtina, kad neaišku, kas išvertė kaltinamąjį aktą į arabų kalbą, vertimą atlikusi įstaiga VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vertime akivaizdžiai melagingai nurodė, kad „ išvertė vertėjas H. E.“, nes pats H. E. patvirtino, kad nėra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas ir vertimo nedarė. Teigia, kad pagal kaltinamajam įteikto kaltinamojo akto vertimo turinį galima daryti pagrįstą prielaidą, kad vertimas padarytas tiesiog naudojant google vertimo paslaugą, už vertimo tinkamumą ir atitikimą originalui niekas atsakomybės neprisiima. Gynėjos teigimu, taip buvo pažeista nuteistojo H. G. H. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto vertimą raštu.

5.5. Gynėja skundu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam H. G. H. iki šios dienos nėra įteiktas skundžiamo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vertimas jam suprantama kalba.

5.6. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuo 2021 m. liepos 2 d. iki rugpjūčio 11 d. dėl teisėjos atostogų bylos nagrinėjime padarė pertrauką. Kaltinamasis H. G. H., gavęs iš artimųjų žinią apie pablogėjusią motinos sveikatą, 2021 m. rugpjūčio 3 d. išskrido į (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugpjūčio 11 d. teisiamajame posėdyje teismas buvo informuotas, kad kaltinamasis H. G. H. skubiai išvyko į (duomenys neskelbtini) dėl svarbių asmeninių priežasčių. Teismui buvo žinoma, kad kaltinamasis H. G. H. Yra (duomenys neskelbtini)pilietis. Jo motina, senyvo amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), tėvas miręs. Teismas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis H. G. H. vengia atvykti į teismą ar ketintų negrįžti į Lietuvą, nes jis seniai gyvena Lietuvoje, čia turi šeimą (sutuoktinę ir tris nepilnamečius vaikus), nekilnojamojo turto ir verslą, niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme, todėl ir jokia kardomoji priemonė jam nebuvo paskirta. Teismui buvo paaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. pradžioje, H. G. H. taip pat skubiai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), kai pablogėjo tėvo sveikata, spėjo su tėvu atsisveikinti ir jis mirė, po laidotuvių grįžo į Lietuvą. Nepaisant to, 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi teismas paskelbė kaltinamojo H. G. H. paiešką ir suradus – sulaikymą. 2021 m. rugpjūčio 20 d. teismui buvo pateiktas kaltinamojo grįžimo į Lietuvą bilietas 2021 m. rugsėjo 28 d., taip pat prašymas sudaryti galimybę 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, tačiau dėl elektros tiekimo sutrikimų (duomenys neskelbtini), nesant internetinio ryšio, kaltinamasis neturėjo galimybės prisijungti. Tuomet teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. teisiamajame posėdyje protokoline nutartimi nutarė, vadovaujantis BPK 246 straipsnio nuostatomis, bylą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam, nes apie paskirtus posėdžius jis žinojo, į užsienį išvyko nepranešęs teismui, negavęs leidimo, nepateikė duomenų, kur šiuo metu yra, nepasinaudojo galimybe prisijungti prie posėdžio nuotoliniu būdu. Nurodo, jog po to teismui buvo pateiktas prašymas atšaukti numatytus 2021 m. rugsėjo 8 d., 13 d., 20 d., 24 d. posėdžius ir bylos nagrinėjimą tęsti po 2021 m. rugsėjo 28 d., kai kaltinamasis grįš į Lietuvą, dar kartą akcentuojant, kad kaltinamasis išvyko dėl svarbių priežasčių, buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kad pačiam kaltinamajam H. G. H. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugsėjo 3 d. patvirtinta COVID liga (anksčiau į bylą buvo pateikti duomenys, kad kaltinamasis serga diabetu, dėl ko COVID infekcija jam itin pavojinga), informacija apie ribotą elektros tiekimą (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nusprendė toliau tęsti bylos nagrinėjimą kaltinamajam nedalyvaujant.

5.7.         Apeliaciniu skundu gynėja atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Pažymi, kad kaltinamasis H. G. H. iš Lietuvos išvykos trumpam ir apibrėžtam laikui. Kaltinamasis niekada netrukdė ikiteisminiam tyrimui ir bylos nagrinėjimui teisme. Iki išvykimo į (duomenys neskelbtini) dėl motinos sveikatos kaltinamasis H. G. H. be pateisinamos priežasties nebuvo praleidęs nei vieno teisiamojo posėdžio, dėl to nėra jokių abejonių, kad jis nebuvo suinteresuotas dalyvavimu savo teismo procese, pagrindo spręsti, kad jis vengia atvykti į teismą. Ne dėl kaltinamojo kaltės 2018 m. spalio 23 d. pradėtame ikiteisminiame tyrime tik 2019 m. gruodžio 23 d. buvo surašytas kaltinamas aktas, ne kaltinamojo kaltė tame, kad dėl karantino nevyko teismo posėdžiai, ne kaltinamojo kaltė tame, kad kaltinamasis aktas nebuvo tinkamai išverstas ir įteiktas jam suprantama kalba – paskutinis kaltinamojo akto vertimas, ir tas su vertimo trūkumais, kaltinamajam įteiktas tik 2021 m. balandžio 20 d. Gynėjos teigimu, byla buvo ilgiau nagrinėjama dėl netinkamo baudžiamojo proceso organizavimo ir karantino, nei dėl kaltinamojo nedalyvavimo išvykus pas sergančią motiną. Nurodo, kad teismui buvo pateiktas kaltinamojo lėktuvo bilietas grįžimui į Lietuvą 2021 m. rugsėjo 28 d. Teigia, kad pertrauka bylos nagrinėjime nuo 2021 m. rugsėjo 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 28 d. nebūtų buvusi ilgesnė, nei pertrauka dėl teisėjos atostogų nuo 2021 m. liepos 2 d. iki rugpjūčio 11 d. Todėl mano, kad teismo sprendimas bylą nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nagrinėti kaltinamajam H. G. H. nedalyvaujant, yra nepateisinamas jo procesinių teisių duoti teismui paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo, dalyvauti įrodymų tyrime, kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu ribojimas, rungimosi, procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimas. Pažymi, jog teisė dalyvauti savo bylos nagrinėjime yra fundamentali kaltinamojo teisė, esminis teisės į teisingą teismą elementas, kuris sukuria prielaidas Įgyvendinti kitas kaltinamojo teises, ir ši kaltinamojo H. G. H. teisė buvo pažeista.

5.8. Taip pat apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. teismui suteikus galimybę pateikti prašymus, kaltinamojo gynėja paprašė liudytoja apklausti kaltinamojo sutuoktinę V. H., teismas šį prašymą tenkino, bet į kitą numatytą teisiamąjį posėdį 2021 m. rugsėjo 13 d. V. H. negalėjo atvykti dėl privalomos izoliacijos dukrai D. nustačius Covid infekciją, ir dėl to, kad pati jau turėjo nedarbingumą ir ligos požymius, tik dar neturėjo Covid testo rezultato, dar į kitą posėdį 2021 m. rugsėjo 20 d. V. H. negalėjo atvykti dėl jai pačiai jau patvirtintos Covid infekcijos – visi tai patvirtinantys įrodymai ir specialios formos medicininė pažyma apie teismui buvo pateikti. Pažymi, jog teismas buvo informuotas, kad V. H. nuotoliniu būdu 2021 m. rugsėjo 20 d. posėdyje negali dalyvauti dėl blogos savijautos esant aukštai temperatūrai ir kitiems ligos požymiams. Teismas nusprendė liudytojos neapklausti remdamasis BPK 243 straipsnio 2 dalimi, kai kaltinamasis ar kitas į teisiamąjį posėdį šaukiamas asmuo dėl šio Kodekso 37 straipsnyje numatytų priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į teisiamąjį posėdį, teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, tačiau ne daugiau kaip vieną kartą. Gynėjos teigimu, toks teismo sprendimas vertintinas kaip pareigos išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes pažeidimas, kaip pareigos tirti tiek kaltinančius, tiek teisinančius įrodymus pažeidimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Nurodo, kad teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai apie liudytojos V. H. pateisinamas nedalyvavimo priežastis, posėdžiai buvo paskirti savaitės intervalu, todėl nėra protinga tikėtis, kad iš pradžių saviizoliacijoje privalėjusi būti, o po to ir pati susirgusi Covid liga, V. H. galėjo dalyvauti teismo posėdyje.

5.9. Pažymi, jog BPK 22 straipsnio 3 dalyje numatyta viena iš kaltinamojo teisių – teisė kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu. BPK 436 straipsnyje reglamentuojančio bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant ypatumus, 3 dalis nustato, kad, nagrinėjant bylą kaltinamajam nedalyvaujant, po baigiamųjų kalbų gynėjui suteikiama galimybė pasakyti baigiamąjį žodį, po to teismas iš karto išeina priimti nuosprendžio. 2021 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje jai, kaip kaltinamojo H. G. H. gynėjai advokatei Daivai Balčiūnienei, po baigiamųjų kalbų nebuvo suteikta galimybė pasakyti baigiamąjį žodį. Šis pažeidimas, gynėjos teigimu, atitinka kaltinamojo teisės į paskutinį žodį pažeidimą, kas laikytinas esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, sudarančiu pagrindą nuosprendį panaikinti.

5.10.Gynėjos teigimu, šioje baudžiamojoje byloje teismas savo procesiniais veiksmais, komentarais ir sprendimais ne kartą demonstravo šališkumą. Teismas bylos nagrinėjimą iš esmės pradėjo kaltinamajam įteikus abejotinos kokybės kaltinamojo akto vertimą. Teismas reikalavo kelių dienų bėgyje (nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 16 d. – tame laike savaitgalis) pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo išvykimo priežastį iš (duomenys neskelbtini), nepaisydamas viešai prieinamos informacijos apie padėtį šioje šalyje, visiškai kitokios šios šalies įstaigų veikimo tvarkos, to, kad kaltinamasis, nors ir (duomenys neskelbtini)  pilietis, yra ne vietinis gyventojas, o motina ligota. Teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi tenkino valstybinį kaltinimą byloje palaikančio prokuroro prašymą ir nutarė paskelbti kaltinamojo H. G. H. paiešką, o nustačius jo buvimo vietą, sulaikyti 48 valandoms, 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi, turėdamas iš esmės tą pačią informaciją apie kaltinamojo išvykimo priežastis, teismas nutraukė 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi paskelbtą paiešką, ir protokoline nutartimi nusprendimas bylą nagrinėti kaltinamajam nedalyvaujant dėl to, kad kaltinamasis, kuriam nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, išvyko aplankyti sergančios mamos, gavęs informaciją iš artimųjų, kad sveikata labai bloga ir gali nespėti pamatyti gyvos. Gal formaliai tokie teismo sprendimai gali būti laikomi teisėtais, tačiau jie nėra teisingi, be elementaraus žmogiško supratimo, kad H. G. H. turi ne tik kaltinamojo pareigas, bet ir sūnaus pareigas savo motinai. Jai, kaip kaltinamojo gynėjai pateikus 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti kaltinamojo paiešką ir sulaikyti, teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi skundą atsisakė priimti kaip neskundžiamą ir grąžino; dėl šios nutarties buvo pateiktas kaltinamojo gynėjos 2021 m. rugpjūčio 24 d. skundas, grindžiamas tuo, kad teismo nurodymas, jog 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartis neskundžiamą, yra nepagrįstas, ir kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl kaltinamojo raštu išreikštos valios nebuvimo; teismas 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi ir vėl atsisakė priimti kaltinamojo gynėjos skundą dėl 2021 m. rugpjūčio  23 d. nutarties ir grąžino jį nurodydamas, jog nutartis neskundžiama; tuomet dėl 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutarties kaltinamojo gynėja skundą pateikė tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nurodė pirmosios instancijos teismui išspręsti skundo priėmimo klausimą, tik tuomet pirmosios instancijos teismas skundą priėmė ir perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kuris 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (bylos Nr. 1S-123-354/2021) 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartį panaikino, pasisakė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė nutarties apskundimo galimumo ir skundo priėmimo klausimus, nurodė pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti skundo dėl 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutarties priėmimo klausimą, šiuo metu skundas priimtas ir perduotas nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, kol nebus išspręsti visi skundai dėl atsisakymo priimti skundus, lieka neišnagrinėtas pagrindinis skundas dėl 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti paiešką ir sulaikyti teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodyta eilė teismo nutarčių atsisakyti priimti skundus ir nuoseklus jos, kaip kaltinamojo gynėjos, bandymas pasiekti, kad 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutarties paskelbti paiešką ir sulaikyti teisėtumas ir pagrįstumas būtų įvertintas aukštesnės instancijos teismo, galimai turėjo įtakos tam, kad pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugsėjo 13 d. teisiamajame posėdyje paskyręs posėdžius 2021 m. spalio 5 d., spalio 22 d., 2021 m. rugsėjo 20 d. teisiamajame posėdyje nutarė bylos nagrinėjimą baigti, pabaigus įrodymų tyrimą,  atsisakė padaryti pertrauką pasiruošimui baigiamosioms kalbos, nors argumentuotai buvo prašoma. Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 8 d. teisiamajame posėdyje teismas netenkino jos, kaip kaltinamojo gynėjos, prašymo apklausti liudytoju (duomenys neskelbtini), kurį nukentėjusiosios ne kartą minėjo savo parodymuose, kuris buvo susijęs su konfliktine situacija tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų L. P. ir A. Z., kuris turi Lietuvos pilietybę ir deklaruotą gyvenamąją vietą, kurią teismas gali nustatyti turėdamas priėjimą prie Gyventojų registro duomenų, motyvuodamas tuo, kad nežinomi jo kontaktai, neaišku, ar jis yra Lietuvoje, ar jis moka lietuviškai, ir pan. Visos šios aplinkybės, gynėjos teigimu, duoda pagrindą spręsti, kad bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė šališkas teismas. Gynėjos teigimu, jos anksčiau aptarti procesiniai pažeidimai, padaryti nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, pripažintini esminiais, kuriais buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir sukliudžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą.

Dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BK 63 straipsnio 4 dalis)

6.       Nurodo, jog BK 63 straipsnio 4 dalis numato, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės, nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę nuteistajam H. G. H. teismas nenurodė jokių pridedamų dalių parinkimo motyvų. Nuteistajam H. G. H. bausmės už tris veikas buvo paskirtos vienodos, todėl mano, kad dalinis bausmių sudėjimas buvo atliktas prie vienos iš 50 MGL dydžio baudos iš dalies pridedant už kitas dvi veikas paskirtas baudas, iš viso 70 MGL – po 35 MGL už vieną veiką, t. y. daugiau kaip po pusę už vieną veiką paskirtos bausmės. Gynėjos teigimu, toks teismo pasirinktas bendrinimo būdas artimesnis visiškam bausmių sudėjimui, teismas nebuvo nuoseklus pridėdamas tokias dideles bausmių dalis, todėl paskyrė nemotyvuotą ir per griežtą subendrintą bausmę.

Dėl H. G. H. kaltės pagal BK 152 straipsnio 1 dalį

7.       Gynėjos teigimu, nors nukentėjusios trys, jų parodymų apimtis didelė, tai nėra priežastis nepateikti išsamaus parodymų vertinimo, iš kurio logiškai išplauktų H. G. H. kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Teismas visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, įskaitant būtinuosius nuteistajam inkriminuotos veikos požymius, subjektyvinę pusę, nuosprendyje pagrindė tik deklaratyviai nurodydamas, kad įrodymų visuma patvirtina, jog inkriminuota veika buvo padaryta. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas didesnį dėmesį skyrė bylos medžiagos išvardinimui, padarytų procesinių pažeidimų pateisinimui, o ne H. G. H. inkriminuotų faktinių aplinkybių pagrindimo patikimais ir leistinais įrodymais klausimui, ignoravo kaltinamojo ir jos, kaip kaltinamojo gynėjos, byloje pateiktus argumentus, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte, numatytus reikalavimus, o tai, pasak gynėjos, turėjo esminės įtakos teismo išvadai, kad buvo padarytos BK 152 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, kad H. G. H. kaltas dėl jam inkriminuotų veikų padarymo. Teigia, kad skundžiamas nuosprendis neatitinka BPK 302 straipsnio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.6, 3.1.7.,3.1.8. punktų reikalavimų.

7.1. Nurodo, kad BK 152 straipsnyje numatyta veika baudžiamajame įstatyme įtraukta į nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 21 skyrius). Seksualinis neliečiamumas yra siejamas su mažamečiais asmenimis, taigi pagrindinė vertybė, kurią siekiama apsaugoti BK 152 straipsnyje įtvirtinta teisine norma, yra asmens seksualinio apsisprendimo laisvė. Pasak gynėjos, šioje byloje teismas turėjo pagrįsti, kad nuteistasis H. G. H. pažeidė nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. seksualinio apsisprendimo laisvę, kaip tai pasireiškė. Gynėjos teigimu, seksualiniu priekabiavimu nesunku palaikyti dėmesio kitam žmogui rodymą, siekį paerzinti, gal ir įžeisti. Tačiau tai nėra seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme. Pažymi, jog seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo esmė yra seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas naudojantis savo viršesne padėtimi. Kai galimai seksualiai priekabiaujama, teismas turi vertinti visą aplinkybių kontekstą – pokalbius, bendravimą iki galimai nusikalstamų veiksmų ir po jų, pačių galimai nukentėjusių asmenų elgesį, žodžius. Gynėjos teigimu, asmuo kaltu pagal BK 152 straipsnio 1 dalį gali būti pripažintas kaltu kai nekyla abejonių, kad savo poelgiais siekė seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo, priešingu atveju yra pažeidžiama nekaltumu prezumpcija. Nustatant, ar nuteistasis H. G. H. turėjo BK 152 straipsnyje numatytą tikslą, pasak gynėjos, reikia vertinti ne tik tai, ar nuteistasis H. G. H. tikrai padarė jam inkriminuotus veiksmus, bet ir tai, ar tokiais poelgiais yra realu pasiekti seksualinio bendravimo su kitu asmeniu, ar tokie poelgiai galėtų suteikti asmeniui seksualinį pasitenkinimą, ar H. G. H. turėjo kitus tikslus.

7.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis H. G. H., kuriam, išklausius nukentėjusiųjų parodymus, buvo atimta galimybė teismui duoti paaiškinimus dėl jam mestų kaltinimų, nes teismas nusprendė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, kategoriškai neigia siekį seksualiai bendrauti ar pasitenkinti su savo darbuotojomis, ir kai kuriuos veiksmus, kuriuos nurodė nukentėjusiosios, kurie neva patvirtina tokį siekį. Gal H. G. H. veiksmai nukentėjusiosioms kartais ir buvo nepriimtini, tačiau, vedamos tik joms pačioms žinomų paskatų, jos tuos veiksmus ilgą laiką toleravo ir netgi skatino savo neformaliu elgesiu su darbdaviu H. G. H.. Nurodo, kad visos kavinės darbuotojos buvo moterys ir jos itin laisvai tarpusavyje aptarinėdavo vyrus, dėstydavo požiūrį į juos, laidydavo juokelius su seksualine potekste, seksistinius juokelius pašiepiant vyrus, H. G. H. tik palaikydavo jų pokalbių temą ir jos mielai tai toleruodavo. A. Z. su kolektyvu kovo 8-osios proga valgant „suchi“ visiems rodė įrašą, kuriame nuogi vyrai su rankinukais rankose žygiavo podiumu, Velykų proga A. Z. darbdaviui telefonu atsiuntė sveikinimą su animuotu paveiksliuku, kuriame moteris dažo vyrui sėklides, ir pan. O kai 2018 m. rugpjūčio mėnesį po atostogų grįžęs iš L. H. G. H. pareiškė nepasitenkinimą L. P. ir A. Z. veikla jam nesant, sužinojusios apie priimamus naujus darbuotojus, pradėjo reikšti nepagrįstas pretenzijas, kaltinimus dėl grasinimo sužaloti, o po to ir susivienijusios apkaltino seksualiniu priekabiavimu. Gynėjos įsitikinimu, nukentėjusiųjų parodymai byloje nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, jų patikimumas itin abejotinas dėl to, kad tai akivaizdus kerštas buvusiam darbdaviui po to, kai jam tapo žinoma apie darbuotojų netoleruotiną elgesį tuo metu, kai jis buvo išvykęs.

7.3. Teigia, kad epizode dėl nukentėjusiosios J. M., kitų įrodymų, išskyrus pačios J. M. parodymus, patvirtinančių H. G. H. kaltę, byloje nėra. Pasak gynėjos, nuteistajam H. G. H. gintis nuo tokių kaltinimų tiesiog neįmanoma, nes jie yra išgalvoti – lenkdavosi bučiuoti, bet nepabučiavo, lietė kūną, bet niekas nematė, siuntė nuotraukas, bet jų nėra, kaltinimas lytinio organo demonstravimu kavinėje darbo metu iš viso prasilenkia su sveiku protu. Pažymi, jog daugiau niekam, išskyrus J. M., taip nebuvo – jai du kartus parodė ir viskas. Iš esmės net nėra procesinių priemonių patikrinti J. M. parodymų patikimumą. Vien tai, kad J. M. teisme teigė, jog „nebepamena“, kiek kartų H. G. H. jai neva rodė savo lytinį organą – vieną, ar du kartus, yra pagrindas abejoti jos parodymais, nes nelogiška tokio dalyko neprisiminti, jau nekalbant apie tai, kad po tokių darbdavių veiksmų buvo tęsiami darbo santykiai. Pažymi, jog vertinant J. M. parodymų patikimumą, svarbus faktas yra tai, kad jos sutuoktinis R. M. buvo įtariamas 2017 m. birželio 2 d. padegęs H. G. H. automobilį, jis su bendrininkais tą pačią naktį buvo sulaikyti po pasikėsinimo padegti gyvenamąjį namą (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)). Sulaikytas R. M. iš pradžių prisipažino, kad padegė H. G. H. automobilį dėl to, kad jis atleido J. M. (tuomet jie dar nebuvo susituokę) iš darbo ir nesumokėjo pinigų, tačiau vėliau parodymus pakeitė, savo prisipažinimą paneigė, J. M. tame ikiteisminiame tyrime davė parodymus, kad ji (duomenys neskelbtini) G. H. jokių pretenzijų neturėjo, ir ikiteisminis tyrimas dėl automobilio padegimo buvo nutrauktas nesurinktus pakankamai R. M. kaltės įrodymų. Nurodo, kad šioje byloje nukentėjusiąją pripažinta J. M. aiškino, kad išėjo iš darbo dėl H. G. H. seksualinio priekabiavimo, nuolatinio streso, įtampos ir baimės. Gynėjos nuomone, toks parodymų nenuoseklumas rodo, kad J. M. nėra sąžininga ir duoda tokius parodymus, kurie jai atrodo naudingesni pagal situaciją.

7.4. Dėl nukentėjusiosios L. P. epizodo, gynėja nurodo, kad apklausiama teisme L. P. parodė „už kelnių rankų tikrai nekišo“. Darbuotojų fotonuotraukas, padarytas stebint kavinę vaizdo kamera, į jų žinioje esantį darbinį telefoną H. G. H. siųsdavo kaip įspėjimą, kad kai kurios jų pozos ir veiksmai, pvz. nugaros apnuoginimas ar net apatinių išlindimas pasilenkiant nedera klientų akivaizdoje. Kelnių numovimas iki pusės sėdmenų nebuvo daugkartinis veiksmas. Pati L. P. parodė, kad, jai kalant vinį, šalia esant kitai darbuotojai, H. G. H. patempė jos džinsus žemyn. H. G. H. tai darė kaip priekaištą dėl L. P. aprangos darbe, kad nedera darbe tokia apranga, kai matosi apatinės kelnaitės. Pažymi, jog pastabas dėl L. P. aprangos darbe H. G. H. reiškė ne kartą, tuo tikslu siuntė ir darbo vietoje padarytas fotonuotraukas. Teigia, kad iš visumos L. P. parodymų matyti, jog tarp jos ir darbdavio H. G. H. buvo daugiau nesutarimų, erzinimo, piktumų (baksnojimai, apsispardymai ir pan.), nei seksualinį priekabiavimą primenančių veiksmų. Gynėjos teigimu, tokius veiksmus nėra pagrindo sieti su seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimu. L. P. parodymai apie tariamą seksualinio pobūdžio fotonuotraukų ar SMS žinučių siuntimą jai nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, jie neįtraukti į kaltinimą, kas parodo, kad ir valstybinis kaltinimas abejojo tokiais parodymais.

7.5. Dėl nukentėjusiosios A. Z. epizodo, gynėjos teigimu, kitų įrodymų, išskyrus A. Z. parodymus, byloje nėra. Nurodo, kad 2017 m. gruodžio 31d. darbo vietoje pačios darbuotojos susiorganizavo Naujametinį pasisėdėjimą ir pasikvietė vadovą H. G. H., niekas iš vakarėlyje buvusių nematė A. Z. nurodytų veiksmų. Teisme A. Z. parodė surikusi, negirdėti riksmo tokiose nedidelėse greta esančiose patalpose neįmanoma, tačiau nei L. P., nei V. N. neparodė girdėjusios A. Z. riksmą. Pasak gynėjos, sunku įsivaizduoti tokį veiksmą ir jo tikslą patalpoje, kur yra daugiau žmonių. Teigia, kad ir pati kaltinimo formuluotė „bandė įkišti pirštus į jos makštį“, kai pati A. Z. nurodė buvusi su kelnaitėmis ir pėdkelnėmis, pagal moters anatomiją ir makšties lokalizaciją, yra apie tiesiog neįmanomą veiksmą. Teigia, kad tokie pat išgalvoti ir kiti A. Z. metami kaltinimai. Pažymi, jog į bylą A. Z. pateiktų fotonuotraukų siuntimo iniciatorė buvo pati A. Z., pradėjusi diskusiją apie fotosesiją su apatiniais, ta tema 2018 m. birželio 10 d. H. G. H. jai į facebook paskyrą siunčiant įvairias nuotraukas iš instagram ne tik neparodė, kad jai tai nepriimtina ar nemalonu, tačiau ir toliau provokavo H. G. H. jam siųsdama „šypsenėles“. Gynėjos įsitikinimu, tokioje situacijoje H. G. H. tikrai negalėjo suprasti, kad jo veiksmai buvo nepageidaujami. Darbo vietoje darytos fotonuotraukos iš viso neturi jokios seksualinės potekstės, nepagrįstai akcentuojama, kad tai sėdmenų fotonuotraukos, nes nuotraukos yra apsirengusių darbuotojų, yra visokių nuotraukų – ir darbuotojos visu ūgiu, ir iš nugaros, o siunčiamos jos buvo konkrečiu momentu kaip pastabos dėl elgesio darbo vietoje, o ne seksualinio bendravimo tikslu. A. Z. apklausiama teisme patvirtino, kad H. G. H. lytinių santykių „tiesiogiai siūlęs man to nėra“, kas patvirtina, jog jos supratimas, kad darbdavys H. G. H. „tikisi lytinių santykių“ yra jos asmeninė interpretacija, o ne faktas, už kurį taikytina kraštutinė baudžiamoji atsakomybė.

7.6. Gynėjos teigimu, pačios nukentėjusiosios parodė, kad H. G. H. kavinėje būdavo gana trumpai ryte ir vakare, jis turėjo kitą darbo vietą autoservise. Byloje parodymus davusios ne viena anksčiau dirbusi ir šiuo metu dirbanti darbuotoja – V. N., K. I. G. V., A. V., A. B., buhalterines paslaugas teikianti D. Č., nei viena neparodė apie tai, kad H. G. H. būtų siekęs su jomis seksualinio bendravimo, paminėjo darbdavio užsiplieskiantį, ūmų būdą, tačiau apibūdino kaip gerą darbdavį. Pastebi, kad liudytojų – darbuotojų parodymų tendencija dėl H. G. H. tariamo seksualinio priekabiavimo: tos liudytojos, kurios yra pažįstamos ir draugės su nukentėjusiosiomis (A. R., E. A. (Š.), nurodo, kad darbdavys priekabiavo, o tos, kurios nepalaiko draugiškų ryšių su nukentėjusiosiomis, tokių aplinkybių nenurodė.

7.7. Teigia, kad pagrindas nukentėjusiųjų J. M., L. P., A. Z., liudytojų A. R. parodymus vertinti kaip nepatikimus yra ir jų akivaizdus melas apie kreipimosi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą aplinkybes. Visos nurodė, neva tarpusavyje nederino kreipimosi į nurodytą tarnybą, tačiau visų pareiškimai gauti tą pačią dieną – 2018 m. spalio 1 d. ir jų autorystė akivaizdžiai vieno žmogaus. Pažymi, kad liudytoja E. A. (Š.), apklausiama teisiamajame posėdyje 2021 m. liepos 2 d., parodė, kad prieš kreipiantis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą „visos kartu susibūrėme“, kad kažkoks vyras pas A. Z. namuose užrašinėjo jų parodymus. Kai duodant parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davus priesaiką ir esant įspėtam dėl atsakomybės, apklausiamas asmuo nurodo netiesą, nėra pagrindo teigti, kad ir kiti jo parodymai atitinka tikrovę, priesaika, kaip parodymų patikimumo garantas, netenka prasmės. Gynėjos teigimu, tai, kad parodymai apie tokius H. G. H. veiksmus yra sugalvoti, patvirtina nukentėjusiųjų organizuotumas reiškiant kaltinimus buvusiam darbdaviui – A. Z., duodama parodymus, nurodė supratusi, kad seksualinį priekabiavimą sunku įrodyti, todėl ir suorganizavo grupę, kuri ją palaikė.

7.8. Gynėjos teigimu, nukentėjusiosios J. M., L. P. ir A. Z., pasakojančios istorijas apie H. G. H. priekabiavimo veiksmus, kurie tikrai galėtų būti pagrindas konstatuoti seksualinio bendravimo siekį (lytinio organo rodymas (J. M. parodymai), lytinių organų lietimas (A. Z. parodymai)), juos nurodo kaip individualius kiekvienos nukentėjusiosios atžvilgiu, kas taip pat turi kelti pagrįstą abejonę jų parodymų patikimumu, nes tikro seksualinio priekabiavimo atveju veiksmai kažin ar būtų individualizuoti kiekvienos moters atveju ir tik epizodiški. Pasak gynėjos, abejonių nukentėjusiųjų parodymais turi kelti ir tai, kad jos nurodo, jog šitaip vulgariai darbdavys prie jų priekabiavo kavinės patalpose, kur buvo ir daugiau žmonių, tačiau tuo metu, kai jos tikrai vienos su H. G. H., pvz. jam nukentėjusiąsias pavežant iki namų, iki autoserviso, iki Šiaulių ir atgal, seksualinio priekabiavimo nebuvo. Todėl, net jei nuteistasis H. G. H. prisiliesdavo prie nukentėjusiųjų, kad ir kokius laidė juokelius ar užuominas, tai nesusiję su jokiais seksualinio pobūdžio siekiais, o pačių nukentėjusiųjų nevengimas tokio pobūdžio bendravimą su darbdaviu palaikyti, rodo, jog seksualinio priekabiavimo iš darbdavio H. G. H. pusės nebuvo. Šiuo atveju tarpusavio santykius reikėtų įvardyti ne kaip priekabiavimą, o kaip flirtą ar tam tikrą tarpusavio bendravimo būdą, kurį abi pusės toleruoja ir jam pritaria. Baudžiamoji teisė negali kištis į tokių santykių sritį, kurioje vyrauja pilnamečių ir veiksnių asmenų savanoriškumo elementas. Tai patvirtina ir valstybinio kaltintojo baigiamojoje kalboje pateiktas vertinimas „Merginos tenorėjo, kad kaltinamasis atsiprašytų ir nieko čia nebūtų buvę“.

7.9. Nurodo, kad sprendžiant dėl nuteistojo H. G. H. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį, visų trijų nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. parodymai apie būtinąjį šios veikos objektyvios pusės požymį – seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimą, atsirado vienu metu, t. y. 2019 m. sausio 15 d. papildomų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, kas duoda pagrindo spręsti apie ikiteisminio tyrimo pareigūnų tendencingą įtaką nukentėjusiųjų parodymams – 2019 m. sausio 15 d. apklausos atliktos būtent šiam požymiui, ko nukentėjusiosios ankstesnėse apklausose nenurodė.

                        Dėl senaties termino taikymo

8.       Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje atskirą pastraipą skyrė senaties termino aptarimui, tačiau ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, kad 2018 m. spalio 1 d. L. P. ir A. Z. jau faktiškai nedirbo, todėl galimybės prie jų priekabiauti nebuvo. Pažymi, jog tą dieną jos jau pateikė pareiškimus (duomenys neskelbtini) tarnybai. Prieš tai, 2018 m. rugsėjo 28 d., jos kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kai nebuvo išleistos atostogų. Teigia, kad A. Z. teisme nurodė, jog paskutinė darbo diena buvo 2018 m. rugsėjo 27 d., kas, gynėjos teigimu, paneigia teismo nustatytą paskutinės nusikalstamos veikos datą. Nurodo, kad nukentėjusioji L. P. teisme parodė, jog H. G. H. iš atostogų, per kurias buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), grįžo 2018 m. rugpjūčio 15 d., ir „po grįžimo tik priekaištai“. 2019 m. liepos 18 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, kuri teismo buvo pagarsinta skelbiant bylos medžiagą, A. Z. parodė, kad po atostogų L. H. G. H. „vengė ateiti į darbą“, taigi apie priekabiavimą prie L. P., pasak gynėjos, galima svarstyti tik iki nuteistojo išėjimo atostogų ir išvykimo į (duomenys neskelbtini), o tai buvo 2018 m. liepos mėn. Gynėjos teigimu, teismas šių aplinkybių nevertino ir nepagrįstai sprendė, kad H. G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. spalio 1 d. Pažymi, jog pagal pačių nukentėjusiųjų nurodytą konfliktinės situacijos ir bendravimo su darbdaviu jų darbo pabaigoje eigą, nukentėjusiųjų nurodomi H. G. H. veiksmai galėjo vykti tik iki 2018 m. liepos mėn., todėl mano, kad teismas netinkamai sprendė dėl senaties termino taikymo

9.       Teismo posėdyje nuteistasis H. G. H. ir jo gynėja advokatė D. Balčiūnienė prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras J. Trumpulis, nukentėjusiosios A. Z. atstovė advokatė N. Lanzbergienė, nukentėjusiosios L. P. atstovė advokatė L. Musteikienė prašė nuteistojo H. G. H. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.

 

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

10.       Nuteistojo H. G. H. gynėja apeliaciniu skundu nesutikdama su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu priimtu H. G. H. atžvilgiu bei nurodydama BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimus, iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje atliktą įrodymų vertinimą. Taip pat apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad buvo pažeista nuteistojo H. G. H. teisė žinoti, kuo jis kaltinamas ir gauti kaltinamojo akto vertimą raštu jam suprantama kalba. Atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodydama, kad kaltinamasis H. G. H. iš Lietuvos išvykos trumpam ir apibrėžtam laikui, o nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. teismui nusprendus nagrinėti kaltinamajam H. G. H. nedalyvaujant, buvo pažeistos jo procesinės teisės teisme duoti paaiškinimus dėl pareikšto kaltinimo, dalyvauti įrodymų tyrime, kreiptis į teismą su paskutiniu žodžiu. Gynėjos teigimu, šioje baudžiamojoje byloje teismas savo procesiniais veiksmais, komentarais ir sprendimais ne kartą demonstravo šališkumą, nes netenkino prašymo apklausti liudytojų, skelbti byloje pertrauką pasiruošti baigiamosioms kalboms. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl H. G. H. paskirtų bausmių subendrinimo bei senaties termino nustatymo. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

11.       BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.). Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia bei nerodo teismo šališkumo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015).

12.       Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis H. G. H. buvo asmeniškai supažindintas su kaltinimo pozicija ir kaltinimo surinktais duomenimis. 2020 m. spalio 7 d. nuteistasis gavo jam suprantama gimtąja arabų kalba išverstą kaltinamojo akto nuorašą (4 t., b. l. 162), 2021 m. balandžio 19 d. kaltinamajam dar kartą buvo įteiktas kaltinamojo akto vertimas į arabų kalbą (5 t., b. l. 103). Jokių objektyvių duomenų, kad minėtas kaltinamojo akto vertimas būtų atliktas netinkamai, byloje nėra. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo vertėjai, kurie teismo posėdžių metu prisiekė ir buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, ir kurie užtikrino kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą. Iš  2021 m. gegužės 21 d. teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis H. G. H. nurodė, jog kaltinamojo akto nuorašą ir vertimą yra gavęs, o prokurorei pagarsinus kaltinimus, pareiškė, kad kaltinimus supranta, tačiau kaltės nepripažįsta. Minėto posėdžio metu H. G. H. buvo suteikta teisė duoti parodymus dėl visų jam pareikštų kaltinimų, tačiau jis nesutiko duoti paaiškinimų, nurodydamas, kad parodymus duos po visų proceso dalyvių apklausų. Taip pat kaltinamajam dalyvaujant teismo posėdžiuose tiesiogiai buvo apklaustos visos nukentėjusiosios, liudytojai V. N., A. R., K. I., T. P., A. V., D. Č., A. Š., A. A. (Š.). Nuteistasis H. G. H. ir jį ginanti advokatė dalyvavo nukentėjusiųjų, liudytojų apklausose, girdėjo minėtų asmenų teisme duodamus parodymus, turėjo teisę teisme užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, aiškintis aplinkybes ir jas tikslinti bei tokiomis teisėmis naudojosi. Taip pat visiems proceso dalyviams buvo užtikrintos lygios teisės reikšti prašymus, visi jų pareikšti prašymai buvo išnagrinėti ir dėl jų priimti motyvuoti teismo sprendimai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui baigus įrodymų tyrimą, kaltinamojo gynėjos pareikštas prašymas apklausti liudytoją V. H. buvo motyvuotai atmestas, kitų gynybos prašymų papildyti įrodymų tyrimą nebuvo pareikšta. Be to, apeliacinės instancijos teisme nuteistajam H. G. H. buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų, suteiktas paskutinis žodis, t. y. nuteistojo teisė būti išklausytam bei pasakyti paskutinį žodį apeliacinės instancijos teisme buvo įgyvendinta. Taip pat apeliacinės instancijos teisme buvo tenkintas gynybos prašymas ir apklausta liudytoja V. H., taigi pirmosios instancijos teismo padaryti procesiniai trūkumai buvo pašalinti apeliacinės instancijos teisme. 

13.       Gynėja skundu atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistajam H. G. H. iki šios dienos nėra įteiktas skundžiamo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio vertimas jam suprantama kalba. Iš bylos duomenų matyti, kad gynėja teisi, teigdama, kad nuteistajam H. G. H. nebuvo įteiktas pirmosios instancijos nuosprendžio vertimas į jam suprantamą kalbą. Tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu. Kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkybė, kad nuteistajam nebuvo įteiktas nuosprendžio vertimas į jam suprantamą arabų kalbą, jam nesutrukdė pasinaudoti savo teise ir kreiptis į gynėją dėl apeliacinio skundo surašymo bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje duoti paaiškinimus dėl jo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio.

14.       Apeliaciniu skundu gynėja atkreipia dėmesį į BPK 246 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad nagrinėti bylą, kai nedalyvauja kaltinamasis, leidžiama tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje ir vengia atvykti į teismą. Kaip matyti iš bylos duomenų, H. G. H. neatvyko į 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. teisiamuosius posėdžius, į (duomenys neskelbtini), kaip nurodė gynėja, nuteistasis išvyko be teismo leidimo, teismui nepateikė duomenų apie savo buvimo vietą, nepasinaudojo galimybe prie posėdžio prisijungti nuotoliniu būdu. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi, kuri yra galutinė ir neskundžiama, konstatuota, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis H. G. H. į teisiamuosius posėdžius neatvyko 2021 m. rugpjūčio 11 d. ir 2021 m. rugpjūčio 16 d., išvyko be teismo leidimo, jo buvimo vietos adresas nežinomas, nepateikė duomenų apie grįžimo į Lietuvos Respubliką datą, pagrįstai sprendė, jog kaltinamojo H. G. H. buvimo vieta nežinoma ir paskelbė jo paiešką. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kad kaltinamasis buvo užsienyje, jam buvo žinoma apie paskirtų teisiamųjų posėdžių laiką bei vietą, tačiau vengiant atvykti į teismą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė toliau nagrinėti bylą nedalyvaujant kaltinamajam.

15.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nurodomų BPK nuostatų taikymo klaidos, kurias, gynėjos nuomone, padarė pirmosios instancijos teismas, taip pat ir kiti dėstomi argumentai (nenurodant, kokios konkrečios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos buvo pažeistos) negali būti siejamos su teismo šališkumu.

Dėl įrodymų vertinimo

16.       Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad vertindamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė veikos požymių, kaip nuteistojo H. G. H. pažeidė nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. seksualinio apsisprendimo laisvę, kuo tai pasireiškė. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas H. G. H. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Gynėjos apeliacinio skundo argumentai, kuriais siekiama, kad H. G. H. būtų išteisintas, yra nepagrįsti ir atmestini, nes H. G. H. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 152 straipsnio 1 dalyje, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.

17.       BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta: „Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.“ Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Taigi viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013 ir kt.).

18.       Pagal BK 152 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomo asmens. Šio baudžiamojo įstatymo saugoma pagrindinė vertybė – seksualinio apsisprendimo laisvė. Seksualinio apsisprendimo laisvė suprantama kaip asmens saugumas nuo bet kokios prievartos seksualiniame bendravime, t. y. kiekvieno asmens laisva valia pasirinkti seksualinį partnerį, seksualinio bendravimo su juo būdus, laiką, vietą ir pan. BK 152 straipsnio papildomas objektas yra žmogaus garbė ir orumas, tačiau vien tik šių vertybių pažeidimas asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 152 straipsnį neužtraukia. Aptarta sudėtis rodo, kad tam, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, privalomai turi būti nustatytas veiksmų pobūdis, tikslas, priklausomumo forma bei veikos pavojingumas.

19.       Objektyviai seksualinis priekabiavimas BK 152 straipsnio prasme pasireiškia vulgariais ar panašiais veiksmais, pasiūlymais ar užuominomis. Vulgarūs ar panašūs veiksmai – tai nepageidautinas, seksualinio pobūdžio fizinis kontaktas su asmeniu (prisilietimai, glostymai, apkabinimai ir pan.). Vulgarūs ar panašūs pasiūlymai ar užuominos – tai aiškiai nukentėjusiam asmeniui nepriimtinas, jį žeminantis ir įžeidžiantis, įžūlus, akivaizdžiai nukrypęs nuo elgesio normų verbalinis arba neverbalinis seksualinio pobūdžio asmens elgesys (pavyzdžiui, žeminantys asmenį seksualinio pobūdžio pokalbiai, komentarai apie asmens išvaizdą, siejami su asmens lytimi, įvairaus pobūdžio pažadai ir siūlymai, susiję su seksualiniu bendravimu, seksualinio pobūdžio spaudinių, vaizdo ar garso įrašų demonstravimas, seksualinio pobūdžio gestai, SMS žinučių, raštelių, laiškų rašymas bei telefono pokalbiai seksualinėmis temomis, intymių dovanų pirkimas ir pan.). Ši veika turi pasireikšti aktyviais veiksmais ir jie asmeniui, kurio atžvilgiu šie veiksmai atliekami, turi būti nepageidautini, nepriimtini ir atgrasantys. Meilinimasis, pasiūlymas, užuomina į intymius santykius tampa seksualiniu priekabiavimu, kai tai daroma pakartotinai po to, kai į tokį poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai.

20.       Seksualinio priekabiavimo baudžiamojo nusižengimo esmė yra seksualinio bendravimo ar pasitenkinimo siekimas, todėl toks tikslas yra privalomai įrodinėtina aplinkybė. Nustatant kaltininko tikslo – siekio seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti – (ne)buvimą analizuojamas kaltininko elgesys prieš nukentėjusį asmenį (seksualinio priekabiavimo būdas, atliktų fizinių veiksmų apimtis ir (arba) išsakytų pasiūlymų ar užuominų turinys), vertinamas kaltininko elgesio sistemiškumas ir intensyvumas (pakartotinumas, tęstinumas), aplinka, kurioje reiškiasi seksualinio pobūdžio kaltininko elgesys (vieta, laikas), ir kitos aplinkybės, galinčios patvirtinti arba paneigti kaltininko tikslą. Pažymėtina, kad BK 152 straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų įrodytas siekis seksualiai bendrauti ar seksualiai pasitenkinti, o kaip išaiškinta teismų praktikoje, baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvės ir neliečiamumo pažeidimo faktai, ar kaltininkas pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, privalomai nenustatomi, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus (formalioji sudėtis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014).

21.       Būtinas baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 152 straipsnyje, požymis yra nukentėjusio asmens priklausomumas nuo kaltininko. Teismų praktikoje išaiškinta, kad pasinaudojimas nukentėjusio asmens priklausomumu pasireiškia tuo, kad kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, piktnaudžiauja tarp jo ir nukentėjusio asmens esamu priklausomumu, kuris gali susiklostyti dėl giminystės, tarnybos, materialinės priklausomybės ir kitais pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 288-648/2018). Seksualinio priekabiavimo norma išskiria dvi galimas priklausomumo formas: 1) pagal tarnybą priklausomi asmenys ir 2) kitaip priklausomi asmenys.

22.       Priklausomumas pagal tarnybą reiškia, kad nukentėjusįjį ir kaltininką sieja tarnybiniai ar darbiniai santykiai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos, Lietuvos Respublikos karo tarnybos ir kitų įstatymų, nustatančių darbdavio ir darbuotojo (valstybės tarnautojo) teises ir pareigas, normomis. Be kita ko, DK 26 straipsnio 2 dalyje detalizuotos darbdavio pareigos, įgyvendinant darbuotojų lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Šio straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad darbdavys privalo imtis priemonių, kad darbuotojas darbo vietoje nepatirtų priekabiavimo, seksualinio priekabiavimo.

23.       Veikos pavojingumas priklauso nuo keleto aspektų – nuo jos tęstinumo, intensyvumo, pastovumo bei nuo to, kaip šį elgesį suvokė asmuo, prie kurio priekabiauta, nes seksualinis priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys. Paprastai priekabiavimas (tiek seksualinis, tiek ir dėl lyties) yra nulemtas ekonominės, socialinės, fizinės ar simbolinės (pvz., su patriarchaliniais stereotipais susijusios) galios disproporcijos tarp priekabiautojo ir asmens, prie kurio priekabiaujama. Todėl asmuo gali sutrikti, išsigąsti, nežinoti, kaip pasielgti. Atsižvelgiant į tai, priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas. Taigi darytina išvada, kad seksualinio pobūdžio veiksmai, pasiūlymai ir užuominos tampa seksualiniu priekabiavimu BK 152 straipsnio prasme, kai toks kaltininko elgesys yra ne vienkartinis, o trunka tam tikrą laiką (yra pasikartojantis arba sistemingas) ir kai į tokį kaltininko poelgį buvo reaguota nedviprasmiškai neigiamai. Būtent nepageidautinų vulgarių ar panašiai seksualinio pobūdžio veiksmų, pasiūlymų ar užuominų pakartotinumas leidžia spręsti apie tokių veiksmų intensyvumą, sistemiškumą ir tokią veiką vertinti kaip pavojingą baudžiamosios teisės prasme kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-1073/2020).

24.       Skundžiamu nuosprendžiu H. G. H. nuteistas dėl seksualinio priekabiavimo pagal BK 152 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis siekdamas seksualinio bendravimo ir pasitenkinimo, vulgariais ir panašiais veiksmais, pasiūlymais bei užuominomis priekabiavo prie pagal tarnybą nuo jo priklausomų J. M., L. P. ir A. Z..

25.       Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis H. G. H. neigė seksualiai priekabiavęs prie nukentėjusiųjų, nurodė, kad problema prasidėjo nuo J. M.. Problemų su ja nebuvo, kol neatsirado jos draugas R.. R. ateidavo į (duomenys neskelbtini), bendraudavo su darbuotojais. Jis pakalbėjo su J., kad, jeigu ateina pavalgyti, tai gali, bet jei ateina bendrauti su darbuotojais ar su ja, tai negalima, nes čia darbo vieta. Nuo to laiko J. pradėjo pykti. Ji paskui išėjo iš darbo ir problemų nebuvo. Nuteistasis tvirtino, kad niekada nebuvo priekabiavimo. J., duodama parodymus, pasakė, kad jis priekabiavo katilinėje tarp Kalėdų ir Naujų metų. Iš darbo ji išėjo gegužės mėnesį, o ne sausio mėnesį. Taip pat nuteistasis paaiškino, kad L. P. atėjo į darbą liepos mėnesį. Ji dirbo su A. Z. ir V. N., viskas buvo normaliai. A. skundėsi, kad L. nedirba, netvarko. Jis pasikalbėjo su L., jai tai nepatiko, ji supyko. L. kaltina jį, jog jis jai movė kelnes. Tai buvo salėje, L. ir V. kažką kabino, kalė vinį. L. džinsai žemu liemeniu, sportinės kelnaitės išlindusios, tai jis du kartus patempė už gumos, tačiau kelnių nemovė. Nuteistojo teigimu, L. pati teisme sakė, kad jis jai kelnių nemovė. Kai grįžo su šeima iš (duomenys neskelbtini), tuo metu dirbo L., visur buvo primėtyta rankšluosčių. Ji atsisakė rinkti, liepė pačiam susirinkti. L. ieškojo problemų. Atėjo A. ir pasakė, kad jis priekabiauja prie L.. Paklausus kaip, pasakė, kad jis uždėjo jai ranką ant peties ir su ja šnekėjo. Teigia, kad L. parodymai yra prieštaringi. Jis ieškojo kitos darbuotojos vietoj L., prašė A. pasikalbėti su L., kad ši normaliai dirbtų arba išeitų iš darbo. Kitą dieną A. atėjo į darbą ir pradėjo šaukti, kad jis melagis, kad priekabiauja prie J., L.. Jis nesuprato, kodėl ji taip kalba. Kitą dieną nuėjęs į darbą pasikvietė V. ir paprašė, kad pasakytų A., kad atsiprašytų arba nebeturi darbo. A. gerai dirbo, visur švaru būdavo, apie ją nei vieno blogo žodžio nesakė. P. L. neatėjo į darbą, paskui sužinojo, kad ji buvo penktadienį Darbo inspekcijoje, pasiėmė biuletenį. Pas jį atėjo iš Darbo inspekcijos ir klausė, kodėl neduoda atostogų, negražiai elgiasi. Kitą savaitę atvyko policija dėl to, kad jis nori ranką L. nupjauti, nori A. nušauti. Policija peilį rado, pistoleto nerado. A. pagrasino, kad jei jis nesumokės išeitinės už du mėnesius, ji jam dar padarys. Su A. nebuvo jokių problemų. Ji kaltina jį priekabiavimu, kad jis jai pakėlė suknelę, įkišo ranką. A. parodymus davė keturis kartus ir jos parodymai visi skirtingi. Nesupranta, kaip katilinėje jis prie jos priekabiauja, tačiau to nemato nei L., nei V., nors yra tai yra už pusės metro. Pripažįsta, kad siuntė A. Z. jos sėdmenų nuotrauką, padarytą darbo vietoje. Ji stovėjo nugara į jį, kažką darė. Jai už kelnaičių niekada netempė. Apie savo lytinį organą nekalbėjo. Tikrai nerodė A. Z. savo lytinio organo. Su A. Z. niekada nekalbėjo apie lytinius santykius su žmona.

26.       Nors nuteistasis H. G. H. kategoriškai neigia seksualiai priekabiavęs vulgariais veiksmais prie nukentėjusiųjų, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiųjų J. M., L. P. ir A. Z. duotais parodymais, kurie viso proceso metu dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs. Be to, nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. N., A. R., T. P., E. A. (Š.) bei prie bylos pridėtos nukentėjusiosios A. Z. facebook profilyje rastų nuotraukos.

27.       Nukentėjusioji A. Z. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme nuosekliai tvirtino, kad su H. G. H. ją siejo tik darbiniai santykiai. Nukentėjusioji parodė, kad pradėjus dirbti (duomenys neskelbtini), iš pradžių viskas buvo normaliai. Po kelių mėnesių prasidėjo čiupinėjimai, rankų kišimas po megztiniu. Tai darė direktorius H. G. H.. Kai ji pakeldavo balsą ant darbdavio, tada ir šis keldavo balsą, klausdavo kodėl negalintis liesti. 2017 m. gruodžio 31 d. vakarėlio jai einant į virtuvę, direktorius ėjo iš paskos. L. P. su V. N. liko rūkyti katilinėje. Direktorius griebė ją ir prispaudė prie staktos. Tai vyko labai greitai, buvo grubūs veiksmai. Jis įstatė koją tarp jos kelių ir kišo ranką jai į tarpkojį. Bandė kišti pirštus jai į makštį per pėdkelnes ir kelnaites. Ji suriko, stūmė pastarojo ranką. Direktorius nuėjo į barą. Ji su V. N. išėjo į kiemą ir pastarajai viską papasakojo. Darbe direktorius yra jai siūlęs „paragauti“ lytinio organo, katilinėje sagstėsi kelnes ir aiškino, kad europiečiai purvini, o jis apipjaustytas, klausė gal norinti pamatyti ir paragauti. Direktorius jai yra tempęs megztinio apykaklę, už džinsų, kad pažiūrėtų kokios spalvos jos apatiniai, lietė jos nuogas kojas po sijonu, siuntė jai žinutes per „mesenger“ programėlę su lytinio akto pozomis, siūlė nupirkti apatinius su sąlyga, kad jo akivaizdoje persirengs. Iš direktoriaus tokių veiksmų – rankų dėjimas ant klubų, spaudimas prie sienos, lindimas prie nuogo kūno, rankų kišimas už kelnių ar megztinio, po sijonu, ji suprato, kad jis tikisi iš jos lytinių santykių. Dėl tokio direktoriaus elgesio ji jautėsi labai blogai, šaukdavo ant direktoriaus, sakydavo, kad taip negalima elgtis, prašydavo nesiartinti, kad ji to nenori, kasdien eidavo į darbą su baime. Apie netinkamą direktoriaus elgesį yra pasakojusi L. P., V. N.. Dėl direktoriaus veiksmų kreipėsi pagalbos į pastarojo žmoną, kuriai ji papasakojo kas vyksta kavinėje. Taip pat nukentėjusioji A. Z. tvirtino, kad L. P. ir V. N. yra jai pasakojusios, kad L. P. kalant vinį į sieną kavinėje, direktorius pribėgo ir numovė L. P. kelnes. J. M. su ja nedirbo, bet ji pastarąją pažįsta. J. M. jai šiek tiek pasakojo, kad direktorius prie jos taip pat kabinėjosi, kai dirbo (duomenys neskelbtini), kad baisu buvo darbe vienai būti.

28.       Nukentėjusioji L. P. apklausta tiek ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek ir duodama parodymus pirmosios instancijos teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) ji įsidarbino 2017 m. rugsėjo pradžioje. Pradžioje buvo viskas gerai. Vėliau prasidėjo pykčiai, kad nepadarydavo direktoriui kavos, neįdėdavo pietų. Grįžęs iš kito darbo, direktorius kišdavo savo šaltas rankas jai po maikute. Būdavo, kad erzindavo ją, baksnodamas į petį ar spirdamas jai į šlaunį. Buvo atvejis, kai jai pasilipus kalant vinį, H. nusmaukė jai kelnes iki pusės sėdmenų. Kitą kartą, jai pjaustant mėsą, H. priėjęs patraukė jos džinsus į apačią. Grįžęs pavalgyti pietų, direktorius į jos plėšytų džinsų tarpus kišdavo pirštus, bet daugiausiai rankas kišdavo po maikute, liesdavo jos nuogą nugarą, yra traukęs maikutę, kad pažiūrėtų kokios spalvos liemenukas. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad direktorius atsiuntė į jos mobilų telefoną moteriškos lyties organo nuotrauką, per vaizdo kameras fotografuodavo ir siųsdavo į darbinį telefoną darbuotojų sėdmenų nuotraukas, siūlė parodyti jai savo apipjaustytą lytinį organą. Iš tokių veiksmų ji suprato, kad H. nori su ja lytinių santykių. Direktoriaus veiksmai ją žemino, ji bijodavo būti darbe viena. Apie direktoriaus elgesį yra sakiusi V. N., A. Z. ir buvusiam vyrui. Ji rėkdavo ant H. G. H., kad nelįstų prie jos, pastumdavo, atsitraukdavo, su juo nesikalbėdavo. Nukentėjusioji L. P. taip pat nurodė, kad A. Z. jai yra pasakojusi, kad direktorius H. G. H. jai kišdavo rankas po džinsais, po megztiniu. Nukentėjusioji L. P. taip pat tvirtino pati mačiusi kokius du kartus, kaip direktorius kišo A. Z. rankas po megztiniu ir kišo pirštus į kelnes. A. reikalavo jo nebelysti prie jos. Jis tik klausdavo, kodėl negalima. A. kalbėjo su H. žmona, rodė messendžerį, ką jis siunčia.

29.       Nukentėjusioji J. M. tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad netinkami darbdavio veiksmai jos atžvilgiu prasidėjo po antro įsidarbinimo. Direktorius H. G. H. darbovietės katilinėje yra išsitraukęs savo penį ir siūlė jai paragauti, kišdavo rankas jai už rūbų, prispausdavo prie sienos, suimdavo jai už veido, bandydamas pabučiuoti. Jai išreiškus pasipriešinimą, direktorius supykdavo, imdavo ant jos šaukti, sakydavo, kad ji pasigailės. Jos nuomone, tokiais veiksmais direktorius siekė lytinių santykių su ja. Direktoriui taip elgiantis ji sukdavosi į šoną, muistydavosi, stengėsi išvengti kontakto, sakydavo, kad šis nelįstų, nes tai ją žemino. Antrą kartą išeiti iš darbo ją būtent ir pastūmėjo direktoriaus priekabiavimas. Nukentėjusioji mano, kad V. matydavo kaip elgiasi direktorius, nes sakydavo „baik, ką tu čia darai“. Be to, ji apie netinkamą direktoriaus elgesį V. yra sakiusi. V. jai sakydavo, kad nekreiptų dėmesio, nes jis juokauja.

30.       Nors pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja V. N. parodė, kad ji nėra girdėjusi iš J. M. nusiskundimų dėl netinkamo darbdavio elgesio, A. Z. nėra sakiusi, jog prie jos priekabiauja, o L. P. yra sakiusi, kad ranką pridėjo, kai stūmė šaldytuvą, tačiau patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu ji davė teisingus parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad darbe buvo moterų diskusijų, jog H. G. H. priekabiauja, kiša rankas po megztuku pasišildyti. Ji matė kaip H. vinį kalančiai L. P. patempė džinsus žemyn ir pasimatė kelnaičių juostelė. Taip pat liudytoja patvirtino, kad buvo pokalbis, kurio metu H. užsiminė, jog jo lytinis organas apipjaustytas. A. Z. jai rodė H. siuntinėjamus moterų su apatiniais paveiksliukus ir prašė pasikalbėti su H., kad negalima taip elgtis, jog ji eilę kartų buvo kalbėjusi su H. ta tema (2 t., b. l. 4–6). Taigi liudytoja patvirtino nukentėjusiųjų A. Z., L. P. ir J. M. nurodytas aplinkybes, jog jos yra sakiusios, kad H. G. H. prie jų seksualiai priekabiauja vulgariais veiksmais, jog jos prašė liudytojos pasikalbėti su darbdaviu, kad jis taip nesielgtų, kad J. M. net jai nurodė išėjimo iš darbo priežastį.

31.       Liudytojas T. P. apklaustas teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad nukentėjusioji L. P., kuri yra buvusi jo sutuoktinė, jam yra sakiusi, kad kavinėje darosi negeri dalykai. Ji skundėsi H. elgesiu, sakė, kad jis prie jos seksualiai priekabiauja, ant jų rėkia, daro „spaudimą“. L. ne nuo pat darbo pradžios pradėjo skųstis, gal tik po pusės metų.

32.       Nors teisme apklaustos liudytojos K. I. ir A. J. (buvusi V.) teigė, kad H. prie jų nepriekabiavo, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jos įmonėje dirbo tik labai trupą laiką – mėnesį ar du mėnesius, tačiau liudytojos buvo girdėjusias tokias kalbas, kad H. kabinėjasi. Liudytoja E. A. (buvusi Š.) parodė, kad H. buvęs jos darbdavys. Dirbo pas jį prieš 4 metus. Liudytoja nurodė, kad darbe buvo daug psichologinio spaudimo, netinkamų prisilietimų, buvo siūlymų „eiti į viršų“, pasakojimų apie lytinį gyvenimą. Apie darbdavio elgesį ji pasikalbėdavo su J. M.. Su V. N. pasišnekėdavo apie darbdavio veiksmus. Ši žinojo, sakydavo, kad pakalbės su H..

33.       Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja V. H. iš esmės patvirtino savo sutuoktinio nuteistojo H. parodymus, kad jis prie darbuotojų nepriekabiavo, nurodydama, kad įmonėje mikroklimatas buvo geras, santykiai buvo šilti, jog matė kaip vyras bendrauja su darbuotojomis, niekada nematė kažkokios įtampos, baimės jų akyse, atvirkščiai, visada buvo pajuokavimai. Tačiau liudytoja taip pat pripažino, kad telefonu paskambinusi A. Z. jos klausė, ar ji yra informuota, kad jos vyras „(duomenys neskelbtini)“ priekabiauja, pasakė, kad turi nuotraukų ir gali parodyti, gali ateiti į namus. Susitikus A. Z. rodė nuotraukas, kuriose buvo moterys su maudymosi kostiumais. Tarp tų nuotraukų buvo ir pačios A. Z. reakcijų, šypsenėlių. A. Z. užsiminė apie priekabiavimą, kad jos vyras prieina iš nugaros, kai ji plauna lėkštes ir kišą šaltas rankas po palaidine, o ji šlapiomis rankomis nieko jam padaryti negali. A. Z. pasakė, kad jos vyras apjuodino jos šeimą ir, jeigu ją atleis, ji viską paviešins. Liudytoja taip pat patvirtino, kad ji kalbėjo su vyru apie jo netinkamą elgesį, priekabiavimą (duomenys neskelbtini), po susitikimo su A. Z. mieste. Vyras jai pasakė, kad tai netiesa, tik sutiko su tuo, kad siuntė nuotraukas.

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, pažymi, jog dėl H. G. H. seksualinio priekabiavimo vulgariais veiksmais prie pagal tarnybą priklausomoms J. M., L. P. ir A. Z. yra pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų ir posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, kurią, be pačių nukentėjusiųjų nuoseklių parodymų, patvirtina ir anksčiau aptartų liudytojų V. N., T. P. E. A. (Š.) parodymai bei rašytinė bylos medžiaga.

35.       Remiantis įrodytomis pripažintų aplinkybių visuma nustatyta: H. G. H. atlikti nevienkartiniai vulgarūs veiksmai prieš nukentėjusiąsias J. M., L. P. ir A. Z., pasireiškę nukentėjusiosioms nepageidautinu fiziniu jų kūno lietimu, rankų kišimu po nukentėjusiųjų drabužiais, apatinių drabužių spalvos tikrinimas, kelnių numovimas iki pusės sėdmenų, per vaizdo kameras užfiksuotų darbuotojų sėdmenų siuntimas į darbinį mobilųjį telefoną ir pan., tokių veiksmų intensyvumas ir jų tęstinumas, vieta ir laikas, jo statusas (įmonės direktorius, darbdavys), leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą dėl H. G. H. tyčios turinio ir jo veiksmų tikslo – seksualiai bendrauti ar pasitenkinti ir tokius jo veiksmus vertinti kaip nusikalstamus baudžiamosios teisės prasme. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai H. G. H. taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 152 straipsnio 1 dalį.

36.       Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė paskutinės veikos padarymo laiką. Kaip matyti teismas iš nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. parodymų, kad realiai jų paskutinė darbo diena UAB (duomenys neskelbtini) buvo rugsėjo 27 d. Nukentėjusiosios nurodė, kad direktoriui rugpjūčio 15 d. grįžus su šeima iš (duomenys neskelbtini), jų santykiai su darbdaviu dar labiau pablogėjo. Prašė atostogų, bet direktorius neišleido, pareiškimų nepriėmė. Darbdavio žmona pasiuntė jas į Darbo inspekciją. Šias nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. buvo paskutinė reali nukentėjusiųjų A. Z. ir L. P. darbo diena, liudytojos V. N. bei V. H. bei byloje esantys rašytiniai įrodymai.

37.       Atsižvelgiant į tai, kad aptartais įrodymais nustatyta, jog H. G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. rugsėjo 27 d., tikslintinas kaltinimas nurodant: H. G. H. laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų liesdamas jos kojas, kišdamas rankas už kelnių ir rūbų bei liesdamas nuogą kūną, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja L. P.; H. G. H. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organą, patempdamas už kelnių, ar užkišdamas ranką už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu būdu pataisytų jo sveikatos būklę, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „messenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja A. Z..

Dėl bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 4 dalį

38.       Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja nesutinka su nuteistajam H.. G. H. taikytu bausmių bendrinimo būdu ir paskirta galutine subendrinta bausme, teigdama, kad teismas nenurodė jokių pridedamų dalių parinkimo motyvų.

39.       Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nuteistajam už baudžiamuosius nusižengimus paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 120 MGL bauda. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistajam bausmės paskirtos už baudžiamuosius nusižengimus subendrintos parinkus nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį sudėjimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 63 straipsnio 4 dalyje reglamentuojančioje bausmių bendrinimą iš dalies sudedant, nustatyta, jog pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Už baudžiamąjį nusižengimą skiriamas minimalus baudos dydis yra 15 MGL. Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, bendrinant už baudžiamuosius nusižengimus paskirtas baudas, prie už vieną baudžiamąjį nusižengimą paskirtos baudos gali būti pridedama už kitą baudžiamąjį nusižengimą paskirtos baudos dalis ne mažesnė kaip 15 MGL. Tai, kad pirmosios instancijos teismas prie vienos iš paskirtų bausmių pridėjo didesnes bausmių dalis nei nurodyta aptartoje normoje, atsižvelgiant į nuteistojo H. G. H. asmenybę ir kitas byloje svarbias aplinkybes, nėra pagrindas daryti išvadą, kad teismas neteisingai subendrino bausmes ir skyrė nuteistajam aiškiai per griežtą galutinę subendrintą bausmę – 120 MGL baudą.

Dėl senaties taikymo

40.       Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas įtvirtintas BK 95 straipsnyje. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems suėjus asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, 2–8 dalyse nustatytos terminų skaičiavimo taisyklės (inter alia (be kita ko), senaties eigos sustojimo sąlygos), o 9 dalyje išvardyti nusikaltimai, kuriems nėra senaties. BK 95 straipsnyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad, suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams, padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Minėto straipsnio 6 dalyje įtvirtintos procesinio pobūdžio senaties terminus stabdančios aplinkybės (tarp jų ir teismo paskelbta bylos nagrinėjimo teisme pertrauka ar bylos nagrinėjimo atidėjimas dėl kaltinamojo ar jo gynėjo nedalyvavimo (1 punktas)), kurias konstatavus nukeliama BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatytų senaties terminų pabaiga.

41.       Dėl minėto baudžiamojo įstatymo taikymo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi tai, kad anksčiau aptartais įrodymais nustatyta, kad H. G. H. paskutinė nusikalstama veika padaryta 2018 m. rugsėjo 27 d. Būtent šią dieną senaties terminai dėl visų nusikalstamų veikų nutrūko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl jų turi būti skaičiuojami nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento. Taigi apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikių, numatytų BK 152 straipsnio 1 dalyje, turėjo būti priimtas 2021 m. rugsėjo 27 d. Todėl formaliai pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dieną, t. y. 2021 m. rugsėjo 30 d., H. G. H. turėjo būti taikomos apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties nuostatos. Tačiau, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties eiga BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu H. G. H. buvo sustojusi 58 dienas, dėl to apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2021 m. rugsėjo 30 d., dar nebuvo suėjęs.

42.       Kaip nustatyta iš bylos medžiagos, dėl nuteistojo H. G. H. ir jo gynėjos neatvykimo be svarbių priežasčių į paskirtus pirmosios instancijos teismo posėdžius bylos nagrinėjimas buvo atidėtas arba bylos nagrinėjime buvo skelbiama pertrauka: nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. balandžio 20 d. (14 dienų) dėl kaltinamojo gynėjos užimtumo kitoje byloje (5 t., b. l. 51, 52); nuo 2021 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. gegužės 21 d. (31 dienai) dėl sveikatos būklės neatvykus kaltinamajam (teismui pateikta nustatytos formos medicininė pažyma, kuri vėliau gydytojų komisijos buvo panaikinta) (5 t., b. l. 104, 106-107, 112–113); nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. (5 dienoms) dėl kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį, nes išvyko į užsienį (6 t., b. l. 17, 18–19); nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. iki 2021 m. rugpjūčio 24 d. (8 dienoms) dėl kaltinamojo neatvykimo į teisiamąjį posėdį (negrįžęs iš užsienio, paskelbta kaltinamojo paieška) (6 t., b. l. 25–26, 28–29). Taigi pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad dėl BK 95 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės, be pateisinamos dėl kaltinamojo ir jo gynėjos nedalyvavimo nevyko teismo posėdžiai 58 dienas.

43.       Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinkti, pirmosios instancijos teismo betarpiškai ištirti ir įvertinti bei šioje nutartyje dar kartą aptarti įrodymai patvirtina H. G. H. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatyta BK 152 straipsnio 1 dalyje. Gynėjo apeliacinio skundo argumentai nuosprendyje padarytų išvadų dėl H. G. H. kaltės nepaneigia ir nesudaro pagrindo jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį arba bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio senačiai. 

 

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

 

n u t a r i a:

nuteistojo H. G. H. gynėjos advokatės Daivos Balčiūnienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti - patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant:

H. 

G. H. laikotarpiu nuo 2017-12-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasinaudodamas nukentėjusiosios L. P., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojos tarnybiniu priklausomumu, seksualiai priekabiaudamas vulgariais veiksmais, tai yra tiksliai nenustatytą kiekį kartų liesdamas jos kojas, kišdamas rankas už kelnių ir rūbų bei liesdamas nuogą kūną, numaudamas kelnes iki pusės sėdmenų, siusdamas nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja L. P.;

H. 

G. H. tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-09-27, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tiksliai nenustatytą kiekį kartų, pasakodamas apie savo lytinį organą, patempdamas už kelnių, ar užkišdamas ranką už jų, siekdamas patikrinti kokiais apatiniais vilki nukentėjusioji A. Z., kalbėdamas užuominomis, kad nukentėjusioji A. Z. su juo turėtų lytinius santykius ir tokiu būdu pataisytų jo sveikatos būklę, siųsdamas į jos mobiliojo ryšio telefono internetinę programą „messenger“ nukentėjusios sėdmenų fotonuotraukas, kurias užfiksuodavo darbo vietoje per vaizdo stebėjimo kamerą, tokiu būdu siekė seksualinio bendravimo su nukentėjusiąja A. Z..               

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

Teisėjai Boleslovas Kalainis

 

                                                                                                              Gražvydas Poškus

 

                                                                                                              Virginija Žindulienė

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • 1-167-874/2021
  • BK
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 152 str. Seksualinis priekabiavimas
  • BPK 329 str. Nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo pagrindai
  • BPK 257 str. Teismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo
  • BPK 246 str. Kaltinamojo dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme
  • BPK 243 str. Nagrinėjimo teisme pertraukos
  • BPK 22 str. Kaltinamasis
  • 1S-123-354/2021
  • 2K-7-176-303/2015
  • 2K-P-218/2009
  • BK 2 str. Pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos
  • 2K-671/2010
  • 2K-315/2014
  • DK
  • DK 26 str. Terminų skaičiavimas
  • BK 95 str. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis