Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2-822-452/2012
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00117-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 75.8;116.4
(S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS V A R D U
2012 m. birželio 1 d.
Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Svirplienė
sekretoriaujant Kristinai Keršulytei,
dalyvaujant ieškovėms L. K., E. K., jų atstovui advokato padėjėjui Juozui Norkūnui,
atsakovui G. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, kreditorinės prievolės priteisimo turtu pagal ieškovių L. K. ir E. K. ieškinį atsakovui G. K., ir
n u s t a t ė :
ieškovė L. K., patikslintu ieškiniu ( 49-51 b.l.) prašė padalinti santuokoje įgytą bendrąja jungtine nuosavybe dviejų kambarių 48,97 kv.m bendro ploto butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 37907 Lt vertės, esantį (duomenys neskelbtini), jai priteisiant 2/3 dalis buto dalis, atsakovui priteisti 1/3 dalį buto.
Ieškovė E. K., patikslintu ieškiniu ( 49-51 b.l.) prašė priteisti iš atsakovo G. K. esamą 11685 Lt kreditorinę prievolę, atsiradusią dėl įsiskolinimo už išlaikymą, nekilnojamuoju turtu – 1/3 dalimi buto unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 11685 Lt vertės ir 1560 Lt sumokėtus už mokslą, viso 13245 Lt.
Ieškovė L. K. paaiškino, kad 1996 m. spalio 22 d. buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka. Nutraukiant santuoką, santuokoje įgytas turtas padalintas nebuvo, nes ji neturėjo pinigų bylinėjimuisi. Privatizuojant butą ji sumokėjo 13207 Lt, o atsakovas - 965 Lt. Dalintino buto vertė yra 37907 Lt nustatyta 1998-08-21, pasibaigus bendrajai sutuoktinių nuosavybei pagal kadastro duomenis. Atsakovas nuo 1996 metų bute negyveno, prie jo išlaikymo neprisidėjo, 16 metų nemokėjo mokesčių bendrijai, nedarė remonto, todėl prašo priteisti jai 2/3 dalis buto. Su atsakovo vertinimo ataskaitoje nurodyta buto verte nesutinka, nes butas įvertintas jo neapžiūrėjus, be to, jis 16 metų bute negyveno, neprisidėjo prie jo išlaikymo, remonto. Už jos lėšas yra pakeisti langai, durys, darytas remontas, tačiau ji neturi šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Santuokos metu buvo nupirkta sodyba, tačiau ji prie pirkimo neprisidėjo, joje buvo tik du kartus, jos vertės nežino. Sutinka, kad sodyba būtų priteista atsakovui.
Ieškovė E. K. nurodė, kad atsakovas 11 metų nemokėjo priteisto išlaikymo. 11685 Lt išlaikymą prašo priteisti turtu, nes ji šiame bute gyvena ir kitokiu būdu įsiskolinimo negalėtų gauti. Tris semestrus ji mokėsi Panevėžio kolegijoje ir už vieną semestrą sumokėjo po 520 Lt, tačiau reikalavimo dėl sumos už mokslą priteisimo atsisako. Su atsakovo pateikta buto verte nesutinka, nes jis turi būti vertinamas tuo laikotarpiu, kai buvo nutraukta tėvų santuoka. Jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 150 Lt.
Ieškovių atstovas palaikė savo atstovaujamųjų poziciją ir prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškovių pareikštais reikalavimais sutiko iš dalies. Sutiko, kad visas santuokoje įgytas turtas būtų dalijamas abiem per pusę, nenukrypstant nuo lygių dalių principo. Nesutiko su ieškovės nurodyta buto verte, nes pagal jo atliktą vertinimą šio buto vertė yra 81000 Lt. Todėl prašė lygiomis dalimis per pusę padalinti 81000 Lt vertės butą ir 6088 Lt vertės sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Nepripažįsta ieškovės E. K. reikalavimo dėl išlaidų už mokslą priteisimo ir sutinka, kad 11685 Lt išlaikymo įsiskolinimas būtų priteistas iš turto dalies pinigine išraiška.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
2012 m. balandžio 5 d. nutartimi teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti - sudaryti dalintino turto balansą ir jį įtraukti sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), nurodyti dalintino turto vertę, padalijimo būdą, pateikti ieškinį patvirtinančius įrodymus. Tuo pačiu išaiškino, kad dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis). Ieškovės nustatytu terminu patikslino ieškinį, suformuluodamos atskirus reikalavimus dėl turto padalijimo ir išlaikymo įsiskolinimo turtu, tačiau nesudarė į dalintino turto balansą neįtraukė sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), nenurodė ir nepateikė įrodymų apie šios sodybos vertę, todėl teismas, todėl teismas priima sprendimą pagal byloje esančius įrodymus.
Sudarę santuoką, sutuoktiniai turtiniuose santykiuose, susijusiuose su bendru turtu, veikia kaip nuosavybės teisinių santykių subjektų daugetas – bendraturčiai. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Pažymėtina, kad analogiška prezumpcija buvo įtvirtinta iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio SŠK 21 straipsnio 1 dalyje. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po santuokos sudarymo įgytas turtas teismo gali būti pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe tik tuo atveju, jeigu ieškinį dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe padavęs sutuoktinis nuginčija sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją CK 3.89 straipsnio 2 dalyje nustatytais leistinais įrodymais. Taigi tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo.
Byloje yra keliami ieškininiai reikalavimai dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK iki įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006).
Byloje nustatyta, kad santuoka tarp L. K. ir G. K. buvo sudaryta 1987 m. birželio 27 d. ir nutraukta 1996 m. spalio 22 d. (14,15 b.l.). Pagal šalių bendrą susitarimą L. K. ir G. K. susitarė pirkti privatizuotą butą ieškovės vardu ( 17 b.l.) 1992 m. vasario 24 d.pagal notarinę pirkimo-pardavimo sutartį L. K. nupirko butą 48,97 kv.m ploto, esantį (duomenys neskelbtini) ( 18 b.l.). 1994 m. vasario 3 d. G. K. įsigijo medinį gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus 3J1/p, 2,4,5,6,7J1/m ir kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini) (53 b.l.). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis šis nekilnojamasis turtas registruotas nuosavybės teise G. K. vardu ( 56-
59 b.l.). 1997-02-03 Respublikinės valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro išduota pažyma dėl nuosavybės įregistravimo nėra pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog sodybos pastatai yra G. K. asmeninė nuosavybė ( 54 b.l.). Tarp šalių nėra ginčo dėl turto, įgytos santuokos metu, padalijimo.
Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 str. 4 p.). Esminis ginčas šioje byloje yra dėl dalijamo buto vertės ir šio buto dalies dydžio, tenkančio kiekvienai šaliai.
Dalijant santuokoje įgytą turtą daiktų vertė turi būti apskaičiuojama verte daiktų sutuoktinių santuokos nutraukimo pabaigoje. Tokia teismo išvada visiškai atitinka CK 3.119 straipsnį, kuriame nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t.y. sprendimo dėl turto padalijimo priėmimo metu. Šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje šiuo klausimu išaiškinta, kad dalijant sutuoktinių turtą turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje T. B. v. D. B., Nr. 3K-3-92/2008). Kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rūšies; tais atvejais, kai dalijamas nekilnojamasis turtas (ginčo atveju - butas), vienas iš įrodymų šaltinių yra Nekilnojamojo turto registro duomenys. Kartu pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Dėl šių aplinkybių Nekilnojamojo turto registro duomenys paprastai laikomi mažiau tiksliais turto vertės įrodymais už individualaus vertinimo išvadas, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės. Kai turto rinkos vertė nustatyta individualaus vertinimo būdu, teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo veiksmų tuo atveju, jeigu bylos medžiagos duomenys teikia pagrindą pagrįstai abejoti turto vertinimo išvados teisingumu arba daryti pagrįstą prielaidą, kad turto vertė galėjo reikšmingai pasikeisti per laiką, praėjusį nuo pradinio vertinimo. Vien byloje dalyvaujančių asmenų nuomonė, abejonės ar nepasitenkinimas turto įvertinimu, nepagrįsti objektyviais duomenimis apie turto rinkos padėtį ar dinamiką, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dalytino turto vertė teismo nustatyta neteisingai.
Ieškovė dalijamą butą įvertino 37907 Lt, t.y. ta verte, kokia ji buvo santuokos nutraukimo metu ir pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ( 24 b.l.). Atsakovas pateikė turto vertintojo V. J. įmonės 2012 m. balandžio 30 d. atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą, kuriame nurodyta, kad šio buto su rūsiu rinkos vertė įvertinimo dienai yra 81000 Lt (67-86 b.l.). Ieškovės atstovo nurodytą aplinkybę, kad objektas buvo įvertintas lyginamosios vertės metodu, nevertinant buto vidaus apdailos techninės charakteristikos, teismas nelaiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad dalytino turto vertė nustatyta neteisingai. Ieškovė nesutikdama su atsakovo turto vertintojų išvada, taip pat turėjo galimybę pateikti teismui jos pasirinktų nepriklausomų turto vertintojų atliktą vertinimą. Ieškovės nurodytą vertę pagal 1998-08-21 Nekilnojamojo turto registro duomenis, kurie atlikti masinio vertinimo būdu, laiko mažiau tiksliais ir objektyviais. Todėl teismas pripažįsta įrodyta aplinkybę, kad ginčo buto rinkos vertė yra 81000 Lt. Nustatant turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę teismas vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, iš kurių matosi, kad gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 736 Lt, garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)- vidutinė rinkos vertė 633 Lt, viralinės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2162 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 1707 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 395 Lt, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 197 Lt, ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini),
vidutinė rinkos vertė – 203 Lt, kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 55 Lt, viso turto vertė 6088 Lt. Byloje šalys neginčijo šio turto vertės ir nepateikė įrodymų apie kitokią šio turto vertę, todėl teismas laiko, kad sodybos vertė yra 6088 Lt ( 56-59 b.l.). Tokiu būdu teismas laiko įrodytu, kad nagrinėjamojoje byloje dalintino turto balansą sudaro 48,97 kv.m ploto butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 81000 Lt vertės, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 736 Lt vidutinės rinkos vertės, garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 633 Lt vidutinės rinkos vertės, viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2162 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1707 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 395 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 197 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 203 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 55 Lt vidutinės rinkos vertės, esantys (duomenys neskelbtini). Teismas daro išvadą, kad viso dalintino turto vertė yra 87088 Lt (81000 Lt +6088 Lt).
Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė yra sumokėjusi skolas, susijusias su bendro būsto išlaikymu – 3554,66 Lt AB “Panevėžio butų ūkis“, 12489,73 Lt AB „Panevėžio energijai“, 1373 Lt Rambyno g. 3-čiojo namo savininkų bendrijai, 1006,98 Lt AB “Panevėžio butų ūkis“, viso 18424,37 Lt (19,20, 21, 22 b.l.). Atsakovas šių skolų sumų neginčijo, pripažino, kad bute negyveno ir neprisidėjo prie buto išlaikymo.Teismas laiko, kad, ieškovei sumokėjus skolas, susijusias su bendro būsto išlaikymu, jai turi būti kompensuojama 1/2 dalis jos turėtų išlaidų, t. y. 9212,19 Lt, mažinant šia suma atsakovo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ieškovės naudai (CK 3.118 straipsnio 3 dalis).
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, taikomas dalijant sutuoktinių turtą. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai įtvirtinti CK 3.123 straipsnyje : nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.
Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo teismas visų pirma atsižvelgia į sutuoktinių pageidavimus; kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d., ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka santuokinio turto padalijimo būdą. Teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus ir viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai reiškia, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nėra suvaržytas konkrečiais sutuoktinių reikalavimais, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus tokiu būdu, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita.
Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. Toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiti ne natūra padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. L. K. ir G. K. pasirinko padalinimo būdą natūra. Ieškovė sutiko, kad sodyba būtų priteista atsakovui, nes ji ja nesinaudoja.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra dviejų atskirų kambarių, virtuvės ir kitų naudojimo patalpų, kurios naudojamos bendrai, nėra nedalus daiktas. Dalindamas sutuoktinių turtą teismas vadovaujasi lygių sutuoktinių dalių bendrame turte principu, nes teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.3.117str.1,2d.). Parinkdamas turto padalijimo būdą, teismas atsižvelgia ne tik į sutuoktinių interesus, bet ir į atsakovo kreditorių interesus išieškojimo procese (CK 1.5 str., 3.123str.1d.). Pagal teismų informacinę sistemą
LITEKAS matyti, kad L. K. yra pareiškusi prašymą dėl G. K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bei naudojimosi daikto dalimi tvarkos nustatymo, siekiant išieškoti 13694,40 Lt išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 537-452/2012). Dėl šios priežasties bei vadovaudamasis CPK 376 str., dalindamas butą, nors ir nesant pareikštam reikalavimui dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, nustato padalinto buto naudojimosi tvarką. Ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteistina 44131, 58 Lt vertės 545/1000 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), atsakovui – 36869,22 Lt vertės 455/1000 dalis buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), sodyba, esanti (duomenys neskelbtini), 6088 Lt vertės, viso turto 42957 Lt sumai. Nustatytina naudojimosi butu (duomenys neskelbtini), tvarka : ieškovei skiriant kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 44-617, 19,43 kv.m ploto, atsakovui- kambarį buto plane pažymėtą indeksu 44-5, 15,04 kv.m ploto, bendro naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtu 44-1 (5,21 kv.m), vonią plane pažymėtą 44-3 (2.06 kv.m), tualetą, plane pažymėtą 44-2 (0,90 kv.m), virtuvę, plane pažymėtą 44-4 (6,33 kv.m) bei rūsį skirti šalims naudotis bendrai( CPK 376str., CK 1.5str., CK 4.75str., 4.81str. ). Iš atsakovo ieškovei L. K. priteistina 8037,61 Lt kompensacija.
Dėl ieškovės E. K. reikalavimo kreditorinės prievolės priteisimo turtu
Konstitucija garantuoja kiekvienam asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismas (Konstitucijos 30 straipsnio 1dalis). Nepilnamečių asmenų atstovai pagal įstatymą yra jų tėvai, įtėviai, rūpintojai ar globėjai (CPK 38 straipsnis). Pasiekę pilnametystės fiziniai asmenys įgyja visišką veiksnumą ir savarankiškai gali įgyvendinti savo teise teisme. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 1989 m. gegužės 30 d. gimusi E. K. yra šalių L. K. ir G. K. dukra ( 16 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas nepilnametės dukros E. K. privalėjo teikti teismo priteistą išlaikymą. Iš antstolės išduotos pažymos apie susidariusią skolą, matyti, kad pagal vykdomąjį dokumentą 2007-05-31, t.y. E. pilnametystės dienai, buvo neišieškota 11685 Lt skola. Ieškovė, tapusi pilnamete, turi teisę įgyvendinti savo teisę dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo teismine tvarka iš tėvo, nevykdžiusio įstatyminės nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos. Atsakovas, neginčydamas įsiskolinimo sumos, sutiko dėl 11685 Lt įsiskolinimo priteisimo, todėl teismas laiko pagrįstą ir įrodytą šį reikalavimą, todėl ieškinį šioje dalyje tenkina.
Ieškovė E. K., bylos nagrinėjimo metu atsisakiusi reikalavimo dėl išlaidų už mokslą priteisimo, prašė priteisti 11685 Lt įsiskolinimą iš atsakovo turto, t.y. jam priteistos 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies. Įstatymas numato galimybę priteisti išlaikymą turtu nepilnamečiams vaikams (LR CK 3.196 str. 1d. 3 p.). Ieškovė, būdama pilnametė, savarankiškai įgyvendina savo teises, todėl jai ši įstatymo norma dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turtu, netaikoma. Nustatyta, kad atsakovui tenkanti buto dalis yra 36869,22 Lt vertės. Teismui patenkinus šį E. K. reikalavimą, ji privalėtų kompensuoti verčių skirtumą, nes atsakovo buto dalies vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė nei įsiskolinimo sumą. Atsižvelgiant į tai, jog E. K. nepateikė įrodymų apie jos gaunamas pajamas, turimas lėšas, teismas neturi galimybės įsitikinti, kad ji realiai galės 25184,22 Lt skirtumą sumokėti atsakovui. Priimdamas sprendimą teismas įvertina kiekvienos šalies interesus ir sprendžia ginčą remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos šalių interesų pusiausvyros principais. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į nustatytų ir ištirtų visetą įrodymų, kuriuos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnaginėjimu bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas E. K. reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo 1/3 atsakovui tenkančia buto dalimi netenkina.
Teismas bendrąją jungtine nuosavybe pripažino turto už 87088 Lt ir jį padalino. Ieškovė L. K. turėjo 1155,82 Lt žyminio mokesčio ir 150 Lt atstovavimo išlaidų (5, 12, 52, 66 b.l.). Ieškovės E. K. turėtos išlaidos – 150 Lt atstovavimo išlaidų (66 b.l.) CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( 80, 88, 96,98straipsniai).
Vadovaudamasis išdėstytu ir LR CPK 259-260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Padalinti santuokos metu L. K., a .k. (duomenys neskelbtini) su G. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) įgytą turtą :
L. K. priteisti 44131, 58 Lt vertės 545/1000 dalis buto su rūsiu, unikalus numeris 2797(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)ir 8037,61 Lt ( aštuonis tūkstančiai trisdešimt septynis litus 61 ct) piniginę kompensaciją iš G. K..
G. K. priteisti 36869,22 Lt vertės 455/1000 dalis buto su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 736 Lt vidutinės rinkos vertės, garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 633 Lt vidutinės rinkos vertės, viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 2162 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 1707 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 395 Lt vidutinės rinkos vertės,ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 197 Lt vidutinės rinkos vertės, ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 203 Lt vidutinės rinkos vertės, kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 55 Lt vidutinės rinkos vertės, viso turto vertė 6088 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), viso turto bendrai 42957 Lt sumai.
Nustatyti naudojimosi butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką : ieškovei skiriant kambarį, buto plane pažymėtą indeksu 44-6, 19,43 kv.m ploto, atsakovui- kambarį buto plane pažymėtą indeksu 44-5, 15,04 kv.m ploto, bendro naudojimo patalpas - koridorių, plane pažymėtą 44-1 (5,21 kv.m), vonią plane pažymėtą 44-3 (2.06 kv.m), tualetą, plane pažymėtą 44-2 (0,90 kv.m), virtuvę, plane pažymėtą 44-4 (6,33 kv.m) bei rūsį skirti šalims naudotis bendrai.
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11685 Lt (vienuolika tūkstančių šešis šimtus aštuoniasdešimt penkis litus) išlaikymo įsiskolinimą ir 134,50 Lt atstovavimo išlaidų E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 874 Lt (aštuonis šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, 99 Lt (devyniasdešimt devynis litus) atstovavimo išlaidų L. K., (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1639,55 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt devynis litus 55 ct) žyminio mokesčio ir 14,52 Lt (keturiolika litų 52 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).
Priteisti iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Teisėja Virginija Svirplienė