Baudžiamoji byla Nr.1-31-213/2015

Teisminio proceso Nr.1-28-1-00046-2014-9

                                                          procesinio sprendimo kategorija

                                                                1.1.7.2.4; 1.2.20.1; 2.3.4;  

                                                                2.3.5; 2.3.6.4.5

(S)

TRAKŲ   RAJONO   APYLINKĖS   TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS   RESPUBLIKOS   VARDU

2015 m. gegužės 6 d.

               Trakai,

          Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Mastebrockienei, dalyvaujant prokurorams Jolitai Okuškienei ir Jūratei Žvironienei, nukentėjusiajam Andrejui Rimanui, kaltinamajam P. K., kaltinamojo gynėjui advokatui Pauliui Vinkleriui,

          Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., a/s (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą  Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 2 d.

                                Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

P. K. trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai panaudodamas fizinį smurtą, o būtent: kaltinamasis 2014-02-04 d. apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresnįjį tyrėją Andrejų Rimaną trukdė atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent: sugriebė ranka pareigūną Andrejų Rimaną už kaklo ir neleido jam paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingą objektą, tokiu būdu trukdė minėtam pareigūnui atlikti kratos procesinį veiksmą, t.y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos BK 231 str. 2d.

  Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014m. vasario 4d. apie 17 val. jo gyvenamojoje vietoje lankėsi policijos pareigūnai. Tą dieną pareigūnai atvyko kažkur apie 13 val. 30 min.  Atvyko du pareigūnai Rimanas ir  Okulevičius. Jie neprisistatė, jie pasakė, kad  reikia pakalbėti su jo sūnumi J. K.. Kadangi sūnus buvo namuose, jis leido jiems užeiti į vidų ir tada Rimanas prisistatė, tačiau pažymėjimo neparodė iš arti. Norėjo išsiaiškinti, kur ir kokiose pareigose dirba atėję policijos pareigūnai, bet  Rimanas nuėjo į jo darbo kambarį ir pradėjo nešti  kompiuterius ir dėti juos ant stalo. Jis vėl paprašė Rimano, kad pastarasis prisistatytų ir pasakytų, kur jis dirba,  bet atsakymo jokio nebuvo, nenurodė ir savo telefono numerio. Pagalvojo, jog atėję asmenys apsimeta pareigūnais ir nori juos visus paveikti psichologiškai.  Pagalvojo, kad  turi būti kažkoks kratos orderis, bet jie nieko nedavė.  Šarūnas Okulevičius priėjo prie  stalo, atsisėdo ir pradėjo išrašinėti kažkokius dokumentus, teismo nutarties nebuvo. Jam padavė nutarimo pirmą lapą, bet ten nieko nebuvo parašyta, tiesiog buvo forma pateikta, jam parodė nutarimą daryti kratą, šis nutarimas buvo surašytas pas jį namuose. Tą nutarimą surašė  Okulevičius Šarūnas, tačiau jam paskaityti nedavė. Parodė, jog buvo įeita į jo namus ir įvertinta padėtis. Parodė, kad kompiuteriai, rasti jo namuose, priklausė jo dukrai, kaimynų vaikui, dukros draugui bei jam. Jie sakė, kad pamatė nusikaltimą elektroninėje  erdvėje.  Tuo metu name buvo daug kompiuterių.  Buvo keturi kompiuteriai, dėl to jie nusprendė, kad daromi nusikaltimai. Jie buvo įleisti tam, kad pasikalbėtų su kaltinamojo sūnumi, sūnui yra 22 metai. Sūnus tuo metu buvo namuose, tačiau policijos pareigūnai su juo nebendravo, jiems buvo  reikalingi daiktai. Jie nešėsi daiktus ir dėjosi ant stalo, jis prieštaravo, kad neteisėta krata ir prašė, kad policijos pareigūnai paliktų privatų būstą. Parodė, kad kompiuterius  nešė į vieną vietą ir dėjo juos ant stalo, po to tuos kompiuterius išsivežė, bet kaltinamojo tuo metu namuose jau nebuvo. Parodė, kad Pivoriūnas atvažiavo vėliau, jį pasikvietė  Rimanas.  Pivoriūnas kaltinamajam pasakė, kad jis matė kaip jis sugriebė Rimanui už kaklo, o tada Rimanas  pasakė, kad jam buvo griebta už kaklo. Nurodė, kad su kratos procesu nesutiko, sakė policijos pareigūnams, kad jų kratos procesas neteisėtas, prašė išeiti, nes reikės atsakyti už savo veiksmus ir tai sakė ne vieną kartą, kalbėjo mandagiai. Parodė, kad negriebė nukentėjusiajam už kaklo, gal kai jis pats griuvo nuo kėdės, tai tuomet galėjo sužeisti pareigūną. Parodė, kad tuo metu, kai jis lipo per kėdę, nes nebuvo kur praeiti ir tuo momentu jį sugriebė pareigūnai. Jis pats norėjo atsistoti prie sofos ir žiūrėti, ką pareigūnai daro, o kuomet lipo per kėdę, policijos pareigūnai jį sugriebė, dėl ko jis labai išsigando. Laiko, kad jam pareikšti kaltinimai yra nepagristi. Jis buvo nepalankus, prieštaravo visam procesui, o Pivoriūnas jam pasakė, kad taip jis prisišnekės. Nurodė, jog neėmė jokių daiktų, negrasino. Parodė, kad policijos pareigūnai jį surakino, iškvietė kitus policijos pareigūnus, kurie jį išvežė į Elektrėnų policijos komisariatą. Nurodė, kad policijos pareigūnų tapatybės nesiaiškino, paskambino numeriu 112 ir paprašė pagalbos ir tada atvyko policijos pareigūnai Žilvinas Apanavičius ir Ričardas Jerašas.  Jis jų paprašė išsiaiškinti, ar pas jį namuose buvę asmenys yra pareigūnai. Dar pakvietė J. M. kaip liudytoją, tačiau jo neįleido. Kambaryje buvo Andrejus Rimanas, Julius Pivoriūnas ir Žilvinas Apanavičius.  Kai pokalbis vyko su pareigūnais ir kai jį puolė pareigūnai, tuo metu  žmona buvo kambaryje, nes ji šaukė, ką daro policijos pareigūnai su kaltinamuoju. Okulevičius kaip sėdėjo prie stalo, taip ir liko  sėdėti. Tame kambaryje kur jį užpuolė, buvo 3 pareigūnai, o kitame kambaryje Jerašas stovėjo prie durų, o Okulevičius sėdėjo prie stalo ir tvarkė dokumentus. Šitie pareigūnai negalėjo matyti, kas vyko kitame kambaryje, nes ten durys buvo. Žilvinas Apanavičius stovėjo prie durų, tačiau nežino, ar pastarasis galėjo matyti, kad jis užpuolė Rimaną. Žilvinas Apanavičius buvo toje pačioje patalpoje ir jis stovėjo prie durų. Parodė, kuomet į jo namus užėjo pareigūnai, jis pagalvojo, kad tai sūnaus draugai. Į namus įėjo dviese, Rimanas ir Okulevičius, o po to jie iškvietė trečią žmogų. Parodė, kad jo name yra 4 kambariai. Kai policijos pareigūnai įėjo į vidų, tada Andrejus prisistatė, parodė pažymėjimą ir pasakė, kad daroma krata. Gal kažką tokio ir pasakė, kad yra vykdomi nusikaltimai elektroninėje  erdvėje ir jis pakartotinai paprašė, jog pastarieji dar kartą parodytų pažymėjimus, bet jie to nepadarė. Trečias pareigūnas atvyko po 40 min., jis buvo kaip fotografas. Negali pasakyti, kur buvo žmona, nes jis bendravo su Andrejumi, norėjo išsiaiškinti ar čia tikri pareigūnai. Andrejus  nuėjo į jo darbo kambarį ir pradėjo nešti daiktus. Jis buvo užpultas savo darbo kabinete, bet bendrai viskas vyko abiejuose kambariuose. Nurodė, jog jis lipo per kėdę darbo kambaryje ir ten jį surakino. Numeriu 112  paskambino dar kai fizinio  konflikto nebuvo, skambino jis du kartus, jam atsakė, jog pareigūnai tuojau atvyks.  Elektrėnų policijos pareigūnai  atvyko su uniforma, o iš Vilniaus atvykę pareigūnai nebuvo su uniforma.  Iš Elektrėnų atvyko dviese ir užėjo į namus. Parodė, kuomet skambino numeriu 112, tai pasakė namų adresą  ir pasakė, kad yra atvykę neaiškūs asmenys.  Kai atvyko Elektrėnų pareigūnai  tai  tie kompiuteriai jau  buvo ant stalo. Dar nebuvo atvykę Elektrėnų  pareigūnai, kai jam rodė nutarimą. Gal praėjo valanda laiko nuo tada, kai  atvyko pareigūnai ir jį išvežė. Parodė, kad nuolat kartojo policijos pareigūnams, kad jų veiksmai neteisėti ir kad jie išeitų iš jo namų, dėl to skambino numeriu 112. Jis vaikščiojo po kambarį, pareigūnai neprieštaravo tam, kad jis vaikščiotu po kambarį. Parodė, kad darbo kambaryje stovi  spinta, sofa ir ten, kad atsisėsti  ant sofos, reikėjo perlipti per kėdę. Kai lipo per kėdę, visi trys policijos pareigūnai buvo jam už  nugaros. Jie paėmė korteles, visokius dokumentus. Jie jį puolė iš nugaros, gal dėl to, kad jis prieštaravo žodžiais tam procesui, bet ne veiksmais, išreiškė savo nepasitenkinimą dėl atliekamos kratos. Nurodė, kad jo žmona ir sūnus buvo kartu kambaryje, visi vaikščiojo iš vieno kambario į kitą, Parodė, jog skambino Matkevičiui tam, kad pastarasis ateitų pas jį į namus ir būtų kaip liudytojas, bet jo neįleido. Parodė, kad jis negriebė pareigūnui už kaklo, jo nesmaugė. Jis gal griuvo ant pareigūno, kai visi jį čiupo, nes jį vertė nuo kėdės, tuo metu jis sakė pareigūnams, ką jie čia daro, nes jis jiems nieko nedaro. Bandė lipti ant kėdės ir buvo praktiškai ant jos užlipęs, nežino, ar pareigūnai norėjo, kad jis liptų ant kėdės, ar nenorėjo. Galėjo jam pasakyti, kad negalima eiti, jis pats norėjo išeiti iš namų. Parodė, kad kai jį vertė nuo kėdės, pagalvojo, kad jam gal kas su stuburu atsitiko, tačiau jis nesipriešino. Parodė, kad spintoje gulėjo pinigai. Nežino, kokį pavojų jame matė pareigūnai. Jis buvo jiems neparankus, nes prieštaravo jų veiksmams.  Rimanas  ir Okulevičius buvo be uniformų ir trečias pareigūnas buvo be uniformos. Tik Rimanas parodė pažymėjimą, bet be akinių jis nematė gerai. Policijos pareigūnai, atėję į namus, iš karto nutarimo daryti kratai neparodė, buvo priešiškai nusiteikę, kalbėjo pakeltu tonu. Parodė, kad ne jis užpuolė policijos pareigūnus, o policijos pareigūnai jį užpuolė. Nežiūrėjo, ką darė Rimanas jo darbo kambaryje, kai Rimanas darė kratą, griūdamas nuo kėdės galėjo užkabinti pareigūną. Jis nedarė jokių neteisėtų veiksmų, reikėtų įvertinti pareigūnų veiksmus, prašė jį išteisinti.

Nors kaltinamasis P. K. savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo visiškai nepripažino, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:

             Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis ir civilinis ieškovas Andrejus Rimanas parodė, kad tą dieną pagal atliekamą ikiteisminį  tyrimą atvyko į Žebertonių kaimą atlikti kratą pas J. K.. Iš pradžių  nuvyko į J. darbo vietą, jis dirbo bibliotekoje, bet ten jo nebuvo, buvo tik motina, jai prisistatė  ir ji sutiko juos palydėti iki sūnaus. Namų duris atidarė  tėvas  ir į namo vidų užėjo jis, policijos pareigūnas Okulevičius ir J. motina. Užėję į namo vidų, prisistatė ir J. tėvui, parodė pažymėjimus, pasakė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jie turi atlikti kratą šiuo adresu, nes buvo priimtas nutarimas  atlikti kratą. Nutarimas kratai buvo ir iš karto, kai policijos pareigūnai atėjo į namus, padavė jį perskaityti K. Parodė, kad K. perskaitė tą nutarimą ir pasakė, kad tai popierius ne popierius. Tada paprašė parodyti  pažymėjimus, jam buvo duotas pažymėjimas, jis nurašė duomenis į sąsiuvinį. Tada pradėjo skambinti kitiems  žmonėms, kviesti kuo daugiau žmonių, kad jie išvarytų pareigūnus. Kadangi nukentėjusysis suprato, jog nepavyks atlikti kratos, numeriu 112 išsikvietė vietinius policijos pareigūnus. Parodė, kad P. K. policijos pareigūnų pažymėjimai nieko nereiškė, nutarimas jam taip  pat buvo ne dokumentas. Kai atvyko uniformuoti  pareigūnai, tai K. buvo paklausta, ar jis pasirašys nutarimą, bet jis tai daryti atsisakė, nurodęs, kad turi būti teismo nutartis. Jam buvo paaiškinta, kad policijos pareigūnai turi teisę daryti kratą su nutarimu. Jam sakė, kad jis neskambintų  telefonu,  bet jis vis tiek skambino.  Jis taip pat sakė, kad dalis kompiuterių  ne jo, kad kaimynų. Kompiuteriai  nebuvo nešami iki kol nebuvo pradėta krata, o ji buvo pradėta, kai atvyko Elektrėnų policijos pareigūnai. J. buvo taip pat name. Kai atvyko Elektrėnų pareigūnai, tada  Okulevičius sėdėjo prie stalo didžiajame kambaryje ir  rašė, o jis pradėjo daryti kratą. Iš pradžių viskas vyko sklandžiai, nešiojo daiktus  į pagrindinį kambarį, kur Okulevičius rašė kratos protokolą. Buvo daug kompiuterių, daug telefonų, bet konkretaus skaičiaus nurodyti negali. Justo tėvas vis bandė užstoti kelią, sakydamas, kad nieko neduos, kad policijos pareigūnai čia randasi neteisėtai ir tai kartojo nuolat, užstodavo praėjimą. Kai įėjo į darbo kambarį, tai J. paprašė iš ten išeiti. Kai įėjo į darbo kambarį, tai žmona su sūnum pasiliko tame kambaryje, kur Okulevičius rašė kratos protokolą. Parodė, kad darbo kambaryje  buvo tokia spinta  ir kaltinamasis  pasakė, kad  neduos į šitą spintą  lysti, kol nepaims iš jos savo daiktų. Nukentėjusysis priėjo prie spintos,  atidarė viršutinę jos dalį ir norėjo paimti polietileninį maišelį, tuomet kaltinamasis ant jo užšoko, kaire ranka griebė už polietileninio maišelio, o su kita ranka griebė jam už kaklo ir  jis pajuto skausmą. Tuomet nukentėjusysis griebė tą maišelį, o tuo metu Pivoriūnas ir Apanavičius  kaltinamąjį atitraukė  nuo jo. Kai jis pradėjo kelti ranką  link to maišo, tada pamatė,  kad virš jo lekia ranka, o kita ranka griebė jam už kaklo.  Kaltinamasis sako, kad taip nebuvo. Tame maiše buvo rasta didelė pinigų suma. K. surakino arba Pivoriūnas arba Apanavičius. Tuose namuose kratos atlikimas užtruko apie 5-6 valandas, K kratos metu  buvo apie 3 valandas. Incidentas įvyko darbo kambaryje, tame kambaryje nebuvo nei J. nei kaltinamojo žmonos, nes ten nebuvo vietos, jie buvo prie Okulevičiaus kitame kambaryje. Po incidento K.  buvo surakintas ir išvežtas. Fizinis kontaktas buvo vieną kartą. K. pastoviai grasino, sakė, kad jiems bus blogai ir vis šypsojosi.  Parodė, kad K. tikrai jam griebė už kaklo, po ko jis pajuto skausmą ir jeigu nebūtų kitų pareigūnų tai nežino kaip viskas būtų pasibaigę. Civilinį ieškinį įvertino 2500 Lt, nes jam su kaklu yra negerai, nes kaklas jam ir iki incidento skaudėjo. Dar po įvykio buvo reabilitacijoje, tik nežino kiek turėjo įtakos tas įvykis. Prašė priteisti iš kaltinamojo nurodytą piniginę sumą. Parodė, kad po incidento jis ir kiti pareigūnai, pasibaigus kratai, rašė tarnybinius pranešimus. Nurodė, kad kratos metu buvo išimta nemažai daiktų ir jie visi buvo išvežti. Parodė, kad K. buvo leista naudotis telefonu iki to momento, iki kol prasidėjo krata. Jis norėjo išsiaiškinti ar jie turi teisę  daryti tą veiksmą, bet tai jam nepadėjo. Nors kratai prasidėjus K. su savimi turėjo telefoną, bet jam juo naudotis nebuvo leidžiama. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad nenorėjo atliekant kratą jokio konflikto, tačiau K. nuo pat pirmų minučių  elgėsi nesuprantamai, jis elgėsi agresyviai, jis nenorėjo klausyti policijos pareigūnų. Papildomai nurodė, kad nutarimas daryti kratą K. buvo įteiktas tik įėjus į namus, tačiau jis atsisakė pasirašyti ant nutarimo. Jis sakė, kad tai neprocesinis dokumentas. Nurodė, kad jam kaklą skauda nuo nugaros, tačiau nepastoviai. Incidento metu jis buvo pažemintas prieš kitus policijos pareigūnus, ir būtent K. neteisėtais veiksmais jis buvo pažemintas. Parodė, kad jam nereikėjo stovėti ant kėdės, norint pasiekti viršutines spintos dalis, be to, kai jį griebė už kaklo, jis nepargriuvo. Jokių požymių dėl sugriebimo už kaklo nebuvo. Kai jis atsisuko, pamatė, jog K. buvo sulaikytas  už rankų. Laiko, kad tokiu K. elgesiu jis buvo pažemintas, pareigūnas  turi atlikti savo pareigas ir tokie žmonės negali taip elgtis. Parodė, kad jam nepriklauso dėvėti uniformą, o pažymėjimą jis K. parodė. Parodė, kad K. visą laiką stebėjo, kaip buvo atliekama krata, jis buvo aršus, trukdė daryti kratą, o kai paėmė maišą, tai pastarasis jam griebė už kaklo, dėl to pajuto grėsmę. Kai jį sugriebė už kaklo, tai jis net negalėjo pasisukti, šiuo atveju jam pagelbėjo kolegos, nes kambaryje buvo Pivoriūnas, o tarpduryje stovėjo Apanavičius. 

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Žilvinas Apanavičius parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate patruliu. Buvo 2014 m. vasario 4d., jis patruliavo kartu su Jerašu, kai iš Elektrėnų policijos komisariato apie 14 val. gavo pranešimą, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur yra kriminalinės  policijos  būrio pareigūnai ir jiems reikia  pagalbos. Nuvyko į gyvenamąjį namą, juos pasitiko  vienas iš pareigūnų ir pasakė, kad jie daro kratą ir reikia užtikrinti tvarką,  nes jiems trukdo atlikinėti kratą. Namo viduje buvo K. ir jis sakė, kad pareigūnai ten yra neteisėtai.  Jis vis kartojo, kad paliktų teritoriją ir vaikščiojo iš paskos be perstojo. Parodė, kad gyvenamajame name buvo apie trys valandas, K. vis  sakė, kad paliktų pareigūnai patalpas, kad jiems bus blogai, liepė padėti daiktus. Visas tas 3 val. buvo K., jo žmona ir sūnus.  Kai atvyko, kartu su Jerašu užėjom į tą namą.  Iš pradžių buvo du pareigūnai iš Vilniaus, bet vėliau dar vienas atvažiavo.  Sūnus irgi kažką sakė,  bet neatsimena ką,  o žmona nesikišo, tik stebėjo. Rimanas  darė kratą kambaryje. Kambaryje buvo dar vienas pareigūnas, kaltinamasis ir kaltinamojo  sūnus buvo, o jis stovėjo už sūnaus. Sūnus bandė įsiveržti į tą kambarį bet jį atitraukė ir perdavė sūnų Jerašui. Užėjęs į darbo kambarį pamatė kaip kaltinamasis uždėjo ranką  Rimanui ant kaklo ir tuomet jis ir kitas pareigūnas priėjo prie K. ir jį atitraukė nuo Rimano ir iškvietė kitus pareigūnus. Čia viskas įvyko nedideliame kambarėlyje, Rimanas  buvo užlipęs ant kėdės ir nuo spintos nuiminėjo kažkokius daiktus,  o kaltinamasis stovėjo šalia jo. Kokiu momentu jis griebė už kaklo Rimanui, jis nematė, kai jis užėjo į kambarį, kaltinamojo ranka buvo uždėta ant Rimano kaklo. Buvo pasyvus pasipriešinimas iš K.. Jį išvežė kiti pareigūnai. Parodė, kad dar kurį laiką buvo tame name, bet neužilgo išvyko. Parodė, kad kai pažiūrėdavo į tą mažąjį kambarį, tai Rimanas  nuėminėjo daiktus, o K.  stovėjo Rimanui iš už nugaros. Jis atvyko prižiūrėti, kad netrukdytų daryti kratos. Mano, kad policijos pareigūnų dalyvavimas buvo būtinas, nes nežino kuo būtų viskas pasibaigę. Vakare surašė tarnybinius pranešimus. Parodė, kad kratos metu mažame kambaryje Rimanas  buvo ant kėdės, iš nugaros K.  buvo sugriebęs Rimaną, už K. stovėjo dar vienas pareigūnas. Po incidento K. buvo užlaužtos rankos ir uždėti antrankiai.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Ričardas Jerašas parodė, kad dirba Elektrėnų policijos komisariate vyr. patruliu. Šių metų vasario mėnesį patruliuodami kartu su Apanavičium nuvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur kriminalinei policijai buvo  reikalinga pagalba, buvo iškviesti palaikyti viešąją tvarką. Kai nuvyko, ten buvo buto šeimininkas, sūnus ir kriminalinės policijos du darbuotojai ir dar trečias atvažiavo. Kaip suprato, buvo daroma krata, ten jie užtruko apie 2-3 valandas. Krata vyko jo akivaizdoje, tačiau incidento tarp  policijos  pareigūno ir kaltinamojo  nematė, nes jis buvo kitame  kambaryje, tik girdėjo, kad įvyko kažkoks stumdymasis, bet kas įvyko, nematė. Dar toje patalpoje kurioje jis buvo, buvo šeimininko žmona  ir dar pareigūnas iš kriminalinės policijos, jis surašinėjo daiktus. Sūnus buvo kitoje patalpoje. Po incidento K.  buvo išvežtas, buvo iškviestas kitas ekipažas. Parodė, kad K. vis kartojo, kad jie čia randasi neteisėtai, prašė palikti teritoriją. Taip pat buvo grasinimai, fizinių veiksmų iš jo pusės nebuvo. Nurodė, kad jo dalyvavimas buvo būtinas, nes reikėjo pagalbos. Parodė, kad kas vyko mažame kambaryje, jis nematė, Apanavičius stovėjo tarpduryje, jis patraukė sūnų ir perdavė jį jam. Mano, kad Rimanas patyrė didelę žalą, nes jis atlikinėjo savo darbą ir jį užsipuolė. Jis toliau tęsė savo darbinę veiklą po to incidento.  Parodė, kad buvo asmenų, kurie norėjo patekti į vidų, buvo kažkokie asmenys  atėję atsiimti kompiuterių. Buvo mergaitė su tėvu atėjusi atsiimti kompiuterį, bet jų neįleido ir dar vienas vyras buvo atėjęs. Jauna mergina buvo atėjusi kompiuterio pasiimti, o ko buvo atėjęs pagyvenęs vyras, neatsimena. Visiems buvo pasakyta, kad jie negali užeiti.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas Šarūnas Okulevičius parodė, kad jis dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyboje. 2014 m. vasario mėnesį buvo atliekama krata Elektrėnų savivaldybėje.  Pagal jų priimtą nutarimą buvo atlikta krata. Tame name buvo kaltinamasis, jo sūnus, žmona ir Rimanas.  Nutarimas  buvo priimtas, bet  jie dar norėjo patikslinti adresą, nes nežinojo namo numerio. Kai įėjo į namą, davė susipažinti su nutarimu, tačiau K. atsisakė pasirašyti ant nutarimo. Negali pasakyti, ar K. skaitė nutarimą. Jeigu neklysta, tai liudytojas parašė nutarime, kad K. atsisakė nuo parašo. K. buvo pasakyta, kad bus atlikta krata pagal jo priimtą  nutarimą, o jis  pasakė, kad turi būti teismo nutarimas.  Jis pradėjo visiems skambinėti. K. parodė pažymėjimus, nes jis paprašė ir jis užsirašė jų pavardes ir pareigas. Po nutarimo  paskelbimo pradėjo atlikinėti kratą.  Nuo pat pradžių jis sakė kas kelias minutes, kad krata neteisėta, pagal nutarimą kratos negalima atlikinėti, jis vis maišėsi, stovėjo jam už nugaros, prašė išeiti. Kai Rimanas  pradėjo nešti daiktus, jis pradėjo juos surašinėti, o kaltinamasis pradėjo trukdyti. P. K., J. ir mama buvo kambaryje. Kadangi pamatė, kad situacija sunkiai kontroliuojama, todėl Andrejus iškvietė iš Elektrėnų policijos komisariato policijos pareigūnus. Jie buvo iškviesti kaip  kviestiniai  ir krata buvo tęsiama. Kratą pradėjo atlikinėti dviese. Dar po kažkiek laiko jie pritrūko maišelių daiktams sudėti, todėl paskambino į savo darbovietę ir paprašė, kad jiems atvežtų maišų ir tuomet atvyko Pivoriūnas. K. ne visus daiktus leido imti, dar buvo paketas su pinigais ir jį K. iš karto stvėrė. Jis laikė tą paketą, sakydamas, kad jie neturi teisės jį imti, nes krata neteisėta. Jis išgirdo tokį triukšmą, kolegos balsą ir tuo metu pamatė, kad Pivoriūnas ir dar vienas pareigūnas K. atitraukinėja nuo Rimano.  Kolega tada buvo labai išsigandęs, veidas buvo blyškus ir pasakė, kad jį smaugė. Jis tuo metu laikė polietileninį  paketą ir ten buvo rasti pinigai. Krata užtruko apie 7 val. K.  dalyvavo gal 2-3 val., nes jis buvo surakintas antrankiais ir išvežtas, o žmona ir sūnus pasiliko. Jie netrukdė taip intensyviai, sūnus vis stovėjo už jo  ir sakė, kad jam padarys. Parodė, kad krata buvo baigta atlikinėti jau be K..  K. išvežė kiti pareigūnai, o tie kurie buvo kratos metu liko tame name.  Buvo kratos protokolas. Kai visi daiktai  buvo surašyti, buvo baigtas rašyti kratos protokolas. Pivoriūnas buvo iškviestas dėl procesinių veiksmų. Jis yra tyrėjas. Jis atvyko iš Vilniaus. Jis atvyko dar su viena tarnybine  mašina, buvo dvi mašinos. Visi daiktai buvo sutalpinti į tarnybines mašinas. Parodė, dar kartą, kad atvykus nutarimas daryti kratą jau buvo surašytas, tik norėjo patikslinti adresą ir įrašė savo pavardę, vietoje ten buvusios kitos pavardė, nes taip galima padaryti. Nurodė, kad negali įvardinti, kam nuosavybės teise priklausė namas, kuriame buvo atliekama krata, tačiau nutarimas daryti kratą buvo paskelbtas viešai, bet jo niekas nenorėjo skaityti  ir su juo susipažinti. Nutarimas buvo duotas K., tačiau jis atsisakė jame pasirašyti. Parodė, kad krata buvo atlikta ten, kur K. gyvena. Nurodė, kad tikslaus namo numerio nežinojo, daugiau nutarime dėl kratos nieko netikslino. Parodė, kad LR BPK jo nutarimas turėjo būti sankcionuotas ir šita krata buvo sankcionuota teisėjo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas Julius Pivoriūnas parodė, kad jis dirba Lietuvos kriminalinės policijos biuro nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyboje tyrėju.  Šių metų žiemą jam paskambino  Rimanas ir pasakė, kad jiems reikia  pagalbos. Jam buvo žinoma, kad policijos pareigūnai atlieka kratą. Reikėjo daryti nuotraukas darant kratą ir reikėjo atvežti daugiau maišų, į kuriuos dedami daiktai darant kartą. Jam pasakė adresą, jis ir nuvyko nurodytu adresu. Jis užėjo į namą ir viduje buvo jo kolegos, buvo keli policijos pareigūnai su uniformomis, buvo kaltinamasis,  moteris ir jaunas vaikinas. Namo viduje buvo atliekama krata, jis taip pat dalyvavo atliekant kratos veiksmus.  Jis ieškojo daiktų, kurie buvo išvardinti nutarime daryti kratą, darė nuotraukas. Jis prisistatė K., parodė tarnybinį pažymėjimą. Tame name buvo didelis kambarys  kur kolega rašė kratos protokolą ir dar buvo du maži kambariai. Viename iš tų mažų kambarių, iš kairės  pusės buvo  aukšta spinta, nes norint atidaryti viršutinius stalčius reikėjo lipti ant kėdės. Būnant tame mažame kambaryje, jo kolega Andrejus Rimanas atsistojo  ant kėdės ir jis ištraukė iš spintos polietileninį maišelį. Tuo metu, kai kolega lipo nuo kėdės kaltinamasis dešine ranka griebė Rimanui  už kaklo.  Rimanas, kai lipo nuo kėdės, rankose turėjo maišelį. K. stovėjo už nugaros Rimanui, jis tuo metu metro atstumu nuo K.. Tuo metu, kai K. puolė jo kolegą,  jis atrėmė tą pasikėsinimą. Jis griebė K. už rankos ir tada dar pribėgo vienas policijos pareigūnas.  K. Rimanui griebė už kaklo su ranka, tačiau negali pasakyti, ar alkūnę įrėmė į kaklą, ar su ranka. Kolega leidosi nuo kėdės turėdamas rankose maišelį ir tuo metu K.  jį puolė. Nežino, ką norėjo K. padaryti. Jis tuo metu negalėjo taip greitai Rimano pasmaugti.  Buvo dedami antrankiai, jokių veiksmų nenaudojo, nes jų nereikėjo naudoti. K. visos kratos metu vis kalbėjo, kad  viskas daroma neteisėtai, kad  jie turi išeiti, kodėl jie čia užėjo. Nurodė, kuomet važiavo link namo, jam užsifiksavo vietovės pavadinimas, jam atrodo, kad lentelių su adresais ant namų nebuvo. Incidento nefotografavo, nes turėjo atremti užpuolimą. Parodė, kad tas maišas, dėl kurio įvyko incidentas buvo atidarytas kratos metu, ten buvo apie 50 000 litų.  

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja I. K. parodė, kad 2014m. vasario 4d. pas ją į darbą atvažiavo du policijos pareigūnai Rimanas ir Okulevičius. Jie klausė, ar yra jos sūnus J.  Jie prisistatė,  bet ji nesuprato. Jie rodė jai dokumentus, bet ji jų neskaitė.  Jie pasakė, kad jie yra policijos pareigūnai, buvo civiliai apsirengę. Parodė, kad su policijos pareigūnais ji nenorėjo važiuoti , ji jų bijojo, tarp jų vyko 15 minučių pokalbis. Jie norėjo pasikalbėti su jos  sūnumi J. K., ji norėjo Justą  pakviesti pokalbiui, bet jie nesutiko. Jie liepė juos vežti  pas sūnų, kur jis tada buvo. Parodė, kad jos sūnus tuo metu ėjo aplankyti tėvo, nes tuo metu jos vyras turėjo nedarbingumą. Ji pareigūnus palydėjo į savo namus, paskambino į duris ir vyras atidarė duris. Pasakė, kad atvažiavo pareigūnai ir nori pasikalbėti su jų sūnumi.  Jie iškarto pareiškė, kad darys kratą. Jos sūnus  tuo metu buvo namuose. Jis gyvena atskirai, bet tuo metu jis buvo pas juos. Pareigūnai pasakė, kad darys kratą ir,  kad sūnus  bus suimtas. Bet ji jiems sakė, kad tai gali pakenkti sūnaus sveikatai. Vyras prašė, kad parodytų pareigūnai savo pažymėjimą, jie ištraukė juos,  bet parodė iš tolo, o jiems reikėjo  paimti į rankas, kad perskaityti pažymėjimus. Ji negalėjo užsirašyti duomenų, kas jie tokie, nes tai kėlė įtarimų ar jie tikri pareigūnai. Jie pradėjo daryti kartą, pradėjo nešti kompiuterius ant stalo. Tuomet jie pradėjo kviesti savo kaimyną J. M., jis atėjo, bet jo neįleido į namus, jis buvo už durų. Vyko toks nesusipratimas tarp jų ir pareigūnų. Kai vyko  ta krata, tada atvažiavo  dar du pareigūnai iš Elektrėnų ir dar vienas pareigūnas atvažiavo iš Vilniaus. Kai buvo daroma krata, trys pareigūnai buvo jų darbo kambaryje, pareigūnas Apanavičius stovėjo tarpduryje, jis buvo atsisukęs  į tą pusę, kur buvo krečiama spinta. Spintą krėtė Rimanas. Ji tuo metu buvau pagrindiniame kambaryje, kuriame vienas iš pareigūnų rašė poėmio dokumentą. Vienas iš Elektrėnų policijos pareigūnų stovėjo prie durų ir saugojo, kad į namus neįeitų jų liudytojai, o ji su sūnumi buvo tame pačiame kambaryje. Jos vyras įėjo į darbo kambarį, jam žengiant per slenkstį, Elektrėnų pareigūnas  galvos žestu ir žvilgsiu parodė, kad praėjo  jos vyras ir tai jai sukėlė nepasitikėjimą. Ji priėjo arčiau durų ir pamatė, kad jos vyras bandė perlipti per kėdę, nes ten perėjimo nebuvo.  Jis lipdamas susvyravo ir tada  visi ten buvę pareigūnai pradėjo jį tempti prie sienos, kaltindami jį, kad jis kažką padarė. Prie durų stovėjo Apanavičius, prie sienos už nugaros stovėjo Pivoriūnas  ir kratą darė  Rimanas.  Rimanas  apžiūrinėjo spintą, jis žiūrinėjo įvairius daiktus. Jis ten daug ką nešė iš tos spintos, paėmė jų padėtus pinigus. Ten dar buvo mobilieji telefonai, nes juos gauna kas keli metai darbe, o senų neišmeta. Tame kambaryje buvo kompiuteriai. Ant stalo stovėjo vienas nešiojamas kompiuteris, prie stalo stovėjo stacionarus kompiuteris ir dar buvo kaimynų atėjusi mergaitė su savo kompiuteriu. Kompiuterių buvo daug, nes buvo daug senų kompiuterių. Parodė, kad tas  namas, jai priklauso nuosavybes teise. Registrų centre ir namas ir žemė yra užregistruota abiejų vardu. Pareigūnai iš pradžių sakė, kad reikia pasikalbėti  su sūnum. Kai jie buvo bibliotekoje, nerodė jai nutarimo atlikti kratą. Kai atvyko į namus, ji nutarimo neperskaitė.  Okulevičius atsisėdo ir pradėjo pildyti tuos dokumentus ir ji tada suprato, kad jie nebuvo užpildyti. Ji prašė, kad jai duotų perskaityti tą nutarimą, o jai pasakė, kad buvo laiko perskaityti. Ji atsisakė  pasirašyti, nes nepasitikėjo jais, prašė advokato pagalbos,  bet jai neleido jo iškviesti. Ji kelis kartus skambino policijai. Jai pasakė, kad atvyko daryti  kratą pas J., bet ji sakė, kad J. čia negyvena. Ji nesuprato  kaip galima pas juos atlikti kratą. Jų visų deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Ten dar vyksta statybos. Jie visi buvo registruoti (duomenys neskelbtini)kaime, ten visų deklaruota  gyvenamoji vieta, o jie gyvena sodyboje. Sūnus gyvena (duomenys neskelbtini). Jų namui dar nesuteiktas numeris, tik (duomenys neskelbtini)kaimas.

2014-02-05 Vilniaus aps. VPK Elektrėnų PK viešosios policijos skyriaus viršininko Edgaro Telinskio tarnybiniu pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 28-1-00046-14 pagal LR BK 231 str. 2d., 286 str.(1 tomas, b.l.2)

  2014-02-04 nutarimo daryti kratą kopijoje nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos vyriausiasis tyrėjas Šarūnas Okulevičius, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 38-1-00002-14, vadovaudamasis LR BPK 145 str., nutarė padaryti kratą pas J. K., esančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), priklausančiame I. K.. Nutarimo daryti kratą 2 lape matyti ranka rašyti tekstai ir pavardės, tarp jų ir „A. Rimanas“, parašas.(1 tomas, b.l. 25-26).

  2014-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi dėl kratos teisėtumo patvirtinimo, matyti, kad patvirtintas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo Šarūno Okulevičiaus 2014-02-04 LR BPK 160 (1) str. tvarka priimtas nutarimas atlikti kratą J. K. gyvenamojoje vietoje, Žebertonių kaime, Elektrėnų sen., Elektrėnų sav., priklausančiame I. K., teisėtumas.(1 tomas, b.l. 23-24).

           2014-02-04 kratos protokolo kopijoje užfiksuota, kad dalyvaujant policijos pareigūnams Žilvinui Apanavičiui ir Ričardui Jerašui kaip kviestiniams, dalyvaujant J. K., I. K., Andrejui Rimanui, nuo 16 val. Juliui Pivoriūnui, nuo 14 val. 20 min. iki 19 val. buvo atlikta krata pas J. K. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). (1 tomas, b.l. 105-112).

2015-01-28 Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas P. K. ir I. K. priklausančiame žemės sklype esančiame name (duomenys neskelbtini). P. K. parodė kambarį, kuriame vyko krata, nurodydamas, kad baldai tame kambaryje stovi tose pačiose vietose, kaip ir kratos metu, išskyrus vieną kėdę ir kur jis, norėdamas perlipti kėdę, tam, kad galėtų atsisėsti ant sofos ir stebėti kambaryje atliekamą kratą, buvo užlipęs ant kėdės, po ko įsisvyravo ir pajuto, jog yra traukiamas atgal. Jokio pareigūno jis užpuolęs nebuvo, o policijos pareigūnai pasakė netiesą (2 tomas, b.l. 4-7).

2015-01-28 Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas P. K. ir I. K. priklausančiame žemės sklype, esančiame name (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Liudytojas Žilvinas Apanavičius parodė kambarį, kuriame buvo atliekama krata, nurodydamas, kad jis kratos metu stovėjo prie įėjimo į šį kambarį, šalia stovėjo namo savininko sūnus, pačiame kambaryje buvo du pareigūnai ir namo savininkas. Vienas pareigūnas darė kratą ir jis buvo užlipęs ant kėdės, už pareigūno, darančio kratą stovėjo namo savininkas, o už namo savininko stovėjo kitas pareigūnas. Kai kilus šurmuliui, namo savininko sūnus bandė užeiti į tą kambarį, kur buvo atliekama krata, jis jį atitraukė nuo kambario, o kai atsisuko, tai pamatė, kad namo šeimininkas laiko dešine ranka už kaklo pareigūną, kuris buvo prie spintos, tuomet jis ir kitas  pareigūnas sulaikė namo šeimininką. Jie visi stovėjo ant grindų, o kaip viskas prasidėjo, jis nematė (2 tomas, b.l. 8-11).

2015-01-28 Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas P. K. ir I. K. priklausančiame žemės sklype esančiame name (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Liudytojas Julius Pivoriūnas parodė kambarį, kuriame buvo atliekama krata, nurodydamas, kad baldai stovi taip kaip ir kratos metu, paėmęs kambaryje stovėjusį krėslą, jį pastatė tai, kaip jis stovėjo incidento metu, t.y. atlošu į sofą. Kratos metu kambaryje buvo Andrejus Rimanas, K., gretimame kambaryje buvo Šarūnas Okulevičius, taip pat buvo du patruliai. Nurodė, kad prieš pat incidentą Rimanas stovėjo ant kėdės prie spintos, iš karto jam už nugaros stovėjo K. Pastebėjo, kaip Rimanas spintoje rado kažkokį maišą, neužfiksavo tuo metu, ar Rimanas jau buvo nulipęs nuo kėdės, tik pastebėjo, kad K. užlipo ant kėdės  ir pradėjo siekti tą maišą kaire, ranka, o kadangi Rimanas sugriebė rastą maišą, tai K. dešine ranka suspaudė Rimanui kaklą. Tuomet jis kartu su kitu policijos pareigūnų puolė gelbėti Rimaną ir sugriebė K. Viskas įvyko labai greitai (2 tomas, b.l. 13-17).

2015-01-28 Liudytojo (nukentėjusiojo) Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad parodymų patikrinimas vietoje buvo atliekamas P. K. ir I. K. priklausančiame žemės sklype esančiame name (duomenys neskelbtini)savivaldybėje. Nukentėjusysis Andrejus Rimanas parodė, kad kambaryje, kuriame buvo atliekama krata, stalas, spinta ir sofa stovi toje pačioje vietoje, krėslas taip pat toks pats. Tame kambaryje buvo jis, P. K. ir Julius Pivoriūnas. Taip pat tarpduryje stovėjo pareigūnas Apanavičius. Parodė, kuomet P. K. jam griebė už kaklo su ranka, kai jis norėjo ištraukti iš spintos maišą, jis stovėjo ant grindų, o kaip K. ranka praskriejo virš jo galvos taip aukštai, jis neatkreipė dėmesio. Tuo metu prie jų pribėgo policijos pareigūnai ir atitraukė nuo jo P. K. (2 tomas, b.l. 18-21).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo  eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog BK 231 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė pareigūnui vykdyti procesinį sprendimą.  Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką, trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (LAT nutartys Nr. 2K-630/2007, Nr. 2K-188/2007). Teismas, vertindamas vieną ar kitą elgesį, kuriuo sudaromos kliūtys pareigūnui vykdyti veiklą ir pripažindamas šį elgesį nusikalstamu, privalo įvertinti ne vien tik kliūtis, su kuriomis susidūrė pareigūnas, bet ir įvykio kontekstą: procesinio sprendimo turinį, asmenų, kurių interesai paliečiami procesiniu sprendimu, padėtį, jų informuotumą apie priimtą tokio priimto sprendimo turinį, veiksmų, kuriais trukdoma pareigūnui, intensyvumą, taip pat paties pareigūno veiksmų teisėtumą ir pan. Tik visapusiškai įvertinus visas šias aplinkybes, įmanoma konstatuoti pakankamą baudžiamajai atsakomybei atsirasti padarytos veikos pavojingumą, taip pat tyčinę kaltę, kuriai nustatyti būtina, kad kaltas asmuo suprastų, jog trukdo pareigūno veiklai, ir norėtų taip veikti (2009-01-06 LAT nutartis Nr. 2K-47/2009).

          Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo neginčijamai nustatyta, kad P. K. ir I. K. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014m. vasario 4d. buvo atliekama krata, susijusi su ikiteisminiu tyrimu J. K. (sūnaus) atžvilgiu. Šių aplinkybių neginčijo nei pats kaltinamasis P. K. nei kaip liudytoja apklausta I. K.. Tai, kad (duomenys neskelbtini) kaime P. K. ir I. K. gyvenamojoje vietoje buvo atliekama krata patvirtino ir kiti asmenys nukentėjusysis Andrejus Rimanas, policijos pareigūnas Šarūnas Okulevičius, Julius Pivoriūnas, Žilvinas Apanavičius bei Ričardas Jerašas. Kaltinamojo gynėjas nesutinka su tuo, jog nėra nurodyta tiksli nusikaltimo padarymo vieta. Kaip buvo nustatyta teisminio bylos nagrinėjimo metu, namas, kuriame buvo atlikta krata, nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, apie tai patvirtino ir pats kaltinamasis, o adresas (duomenys neskelbtini), yra suteiktas žemės sklypui, kuris nuosavybės teise priklauso P. K. ir I. K., apie ką patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir kad minėtas namas yra šiame sklype taip pat patvirtino pats kaltinamasis.  Bet šios aplinkybės neleidžia daryti prielaidos, kad nenurodžius tikslios nusikaltimo padarymo vietos, kaip teigia gynėjas šiuo atveju, negalimas konstatavimas, jog buvo padarytas nusikaltimas ir kad jį padarė P. K.. Iš visos byloje esančios medžiagos matyti, kad yra tiksliai nurodyta gyvenamoji vietovė, t.y. (duomenys neskelbtini) kaimas, žemės sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, priklauso Povilui ir I. K., kaltinamasis yra patvirtinęs, jog gyvenamasis namas nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, krata buvo atliekama P. K. ir I. K. gyvenamojoje vietoje, ko neginčijo nei pats kaltinamasi nei kaip liudytoja apklausta jo žmona I. K.. Todėl teismas laiko, kad nusikaltimo padarymo vieta yra užfiksuota tiksliai ir teisingai.

Tos aplinkybės, jog krata buvo atlikta neteisėtai, nesilaikant jokių procedūrų, kad ją atliko neaiškūs asmenys, nepasitvirtino jokiais ištirtais įrodymais. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad policijos pareigūnai Andrejus Rimanas ir Šarūnas Okulevičius atvykę pas P. K. į namus prisistatė, parodė tarnybinius pažymėjimus, pateikė nutarimą daryti kratą, P. K. neginčijo tos aplinkybės, jog nutarimas buvo pateiktas, tačiau jis laikė, kad krata atliekama neteisėtai, nes tai buvo ne teisėjo priimtas nutarimas, be to, jo manymu, nutarimą pareigūnas rašė atvykęs į vietą, be to, pareigūnai neprisistatė ir neparodė jam savo pažymėjimų. Šios aplinkybės yra paneigiamos pačių policijos pareigūnų parodymais, kur jie patvirtino, kad atvykę prisistatė, parodė savo pažymėjimus, net kelis kartus, o P. K. užsirašė jų duomenis į sąsiuvinį, netikėti jų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir įrodymų tyrimo teisme metu. Pareigūnų tapatybės nesukėlė jokių abejonių atvykusiems Elektrėnų policijos komisariato policijos pareigūnams, kurie būtent šių pareigūnų prašymu, atvyko užtikrinti tvarkos, atliekant kratą. Be to, minėtos kratos teisėtumas yra patvirtintas 2014-02-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Todėl teismas daro išvadą, kad ir šioje dalyje kaltinamojo ir jo gynėjo argumentai yra nepagrįsti ir neįrodyti, todėl ir yra atmestini.

Neginčijamai šioje byloje taip pat yra nustatyta, kad atliekant kratą P. K. gyvenamojoje vietoje, pastarasis nuolat trukdė tai daryti policijos pareigūnams, reikalaudamas, jog policijos pareigūnai nutrauktų savo veiksmus ir išvyktų iš patalpų. Teisminio bylos nagrinėjimo metu šie argumentai nebuvo paneigti.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu buvo nustatyta, kad atliekant kratą P. K. priklausančiame gyvenamajame name, jo darbo kabinete esančioje spintoje buvo rastas maišas, kuriame buvo apie 50000 litų. Maišą su pinigais rado nukentėjusysis Andrejus Rimanas spintos viršutinėje dalyje, dėl ko ir įvyko incidentas. Kaltinamasis tvirtina, kad jis norėjo stebėti jo darbo kambaryje atliekamą kratą, todėl jis neturėdamas kitos galimybės patekti ant kambaryje esančios sofos, stojosi ant prie sofos esančios kėdės ir tuo metu pajuto, jog yra traukiamas žemyn, po ko jam buvo uždėti antrankiai. Galbūt tuo metu, kai buvo traukiamas žemyn nuo kėdės, jis galėjo užgauti policijos pareigūną. Nukentėjusysis Andrejus Rimanas tvirtina, jog tuo metu, kai jis ranka bandė pasiekti iš spintos viršutinės dalies ten esantį maišą, staiga virš jo galvos pasirodė P. K. kairė ranka, kuria jis bandė tą maišą paimti, o dešine ranka P. K. griebė jam už kaklo ir stipriai suspaudė jį. Netikėti nukentėjusiojo Andrejaus Rimano parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jie yra nuoseklūs, šie parodymai pasitvirtina ir kitų policijos pareigūnų parodymais  - Juliaus Pivoriūno ir Žilvino Apanavičiaus parodymais, kurie taip pat patvirtino, jog P. K. dešine ranka buvo prispaudęs Andrejaus Rimano kaklą, dėl ko jie tuojau pat ėmėsi veiksmų, t.y. pribėgo prie P. K., atitraukė jį nuo Andrejaus Rimano ir uždėjo jam antrankius, po ko P. K. buvo išvežtas į Elektrėnų policijos komisariatą. Teismas, įvertinęs šiuos įrodymas, daro išvadą, kad P. K. savo veiksmais siekė, kad šie pinigai nepatektų ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Veiksmų kryptingumas įrodo, kad P. K. suvokė, jog jo namuose yra atliekama krata, o jis savo veiksmais kliudo ikiteisminio tyrimo pareigūnams tinkamai atlikti šį procesinį veiksmą-paimti bylai ištirti reikšmingus daiktus, t.y., veikė tiesiogine tyčia. Todėl kaltinamojo aiškinimai atmestini kaip prieštaraujantis byloje esantiems įrodymams. Nors bylos nagrinėjimo metu iš gynybos pusės buvo kreipiamas dėmesys į tai, kad visų liudytojų parodymai yra prieštaringi vieni kitiems, kad nėra aišku, kurioje vietoje stovėjo kėdė kambaryje, kur incidento metu buvo Andrejus Rimanas – ar ant kėdės, ar ant grindų, kur buvo P. K. – ar ant kėdės ar ant grindų, teismas laiko, kad parodymų neatitikimas šioje dalyje neleidžia daryti prielaidą, kad P. K. nepadarė jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Priešingai, ištirtų įrodymų visuma tik patvirtina, kad P. K. padarė nusikalstamą veiką, t.y. kad jis 2014-02-04 d. apie 17.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną – Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos Pirmojo skyriaus vyresnįjį tyrėją Andrejų Rimaną trukdė atlikti su baudžiamosios bylos tyrimu susijusias pareigas, o būtent: sugriebė ranka pareigūną Andrejų Rimaną už kaklo ir neleido jam paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingą objektą, tokiu būdu trukdė minėtam pareigūnui atlikti kratos procesinį veiksmą. Todėl kaltinamojo P. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 231 str. 2 d.

Dėl bausmės skyrimo

                  Kaltinamojo P. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

          Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baigtą apysunkį nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas, neturintis galiojančių nuobaudų (tomas 1, b.l. 54-55); nepriklauso VšĮ Elektrėnų PsSP centro stebimų ligonių grupei (tomas 1, b.l. 58). Atsižvelgiant į tai, P. K. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Manytina, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirus P. K. švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, įvertinus tai, kad jo nusikalstamais veiksmais nėra padaryta didelė žala nukentėjusiajam.

                                                               Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis  pareiškė 2500 litų (724,05 Eur) dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (tomas 1, b. l. 15).

              Nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir paaiškino, kad jam P. K. elgesys sukėlė diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, nes kaltinamasis, spausdamas ranka jo kaklą sukėlė jam fizinį skausmą, be to, bendradarbių akivaizdoje buvo pažemintas, kadangi nusikalstamą veiką įvykdęs asmuo tokiu elgesiu demonstravo neigiamą požiūrį į savo pareigas vykdantį pareigūną.

              Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

              Ieškinys tenkintinas iš dalies.

   Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas pažymi, kad asmens prašomas priteisti neturtinės žalos dydis negali būti vertinamas kaip iš anksto žinomas ir nustatytas, nes tokio žalos dydžio įvertinimo pareiga ginčo atveju priklauso teismui. Teismo nuomone, nustatant žalos dydį, svarbu atsižvelgti į aplinkybę, kad nukentėjusysis kentė fizinį skausmą, patyrė pažeminimą kitų policijos pareigūnų akivaizdoje. Iš to seka, kad padarytos neturtinės žalos dydis santykinai negali būti laikomas dideliu.

Teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, aplinkybę, kad nėra duomenų apie jo išgyvenimų išliekamąjį poveikį, fizinio skausmo tolimesnį poveikį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad nukentėjusiojo reikalaujama 2500 Lt (724,05 Eur) suma yra nepagrįstai per didelė, todėl toks reikalavimas pilnai negali būti patenkintas. Teismo nuomone, nukentėjusiojo Andrejaus Rimano patirta neturtinė žala vertintina 300 Eur suma. Teismas pripažįsta, kad būtent tokio dydžio neturtinės žalos suma atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų turinį.

                                 Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303straipsnio 2 dalimi, teismas

n u s p r e n d ž i a :                     

           P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 str. 2 d. ir paskirti jam 50 MGL (1882,53 Eur) baudą, kurią jis per du mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos  privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

           Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo P. K. palkti tą pačią. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

           Nukentėjusiojo Andrejaus Rimano civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš P. K. 300 Eur nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui Andrejaus Rimano naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą Trakų rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                Vita Lučkauskaitė