Baudžiamoji byla Nr. 1-92-635/2024

Teismo procesinis Nr. 1-01-1-11474-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.2; 2.3.6.4.4.

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant V. D., J. D., K. R.,

dalyvaujant prokurorei Daliai Mackevičienei,

kaltinamajai  A. D., jos gynėjui advokatui Haroldui Juškai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietė, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), našlė, dirbanti A. K. komercinėje firmoje „(Duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. D. kaltinama tuo, kad neturėdama leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis: savo gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama leidimo, laikė ne mažiau, kaip tris šaunamuosius ginklus, tinkamus šaudyti bei didelį kiekį - iš viso 106 vnt. šovinių, kol 2022-06-20 apie 8.45 val. kratos metu šaunamuosius ginklus bei šovinius paėmė teisėsaugos pareigūnai, o būtent:

-  pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro „B“ kategorijos  šautuvą „Toz-8”, Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais;

-  pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį „B“ modelio šautuvą, kurio vamzdžio ir atramos numeriai panaikinti, lovelio Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą   šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais  šoviniais;

-  pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį vienvamzdį  “B” kategorijos  medžioklinį „IŽK“ modelio šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais.

- 22 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinius  (9 mm PM), skirtus „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams - 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir automatiniams pistoletams;

-1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (7,62x39),  skirtą  „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams -    įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams;

- 1 vnt. pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinį (7,62x39) su trasuojančia kulka, skirtą  „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams -įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams;

- 21 vnt. pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžioklinį šovinį,  skirtą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams- įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams;

- 61 vnt. pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinį, skirtą „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams - įvairių modelių 5,6 mm kalibro pistoletams, revolveriams, šautuvams.

Kaltinamosios, liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga

Kaltinamoji A. D. teisiamajame posėdyje dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo namuose, kaltės nepripažino ir parodė, kad apie juos jai nebuvo žinoma. Nurodė, kad atliekant kratą jos namuose, ji buvo išsigandusi, nes prieš tai manė, kad ją seka, o atėję asmenys buvo be uniformų, todėl manė, kad ją gali nužudyti. Visos kratos metu nesuprato, kad tai policijos pareigūnai. Kratos metu jai pasidarė bloga, pareigūnai iš jos šaipėsi. Pareigūnams pareikalavus jiems perdavė raktus nuo seifo, buvusio antrame aukšte. Kadangi yra tekę darbe naudotis seifu, žinojo kaip atrodo jų raktai. Vyro raktai, tame tarpe ir seifo raktai, buvo kitoje palėpėje, ji žinojo kur jie yra. Matė, kad buvo ištrauktos šautuvų dalis, bet jų nematė gerai. Pareigūnams ji nesakė palikti rastus daiktus, nes tuomet nerūpėjo jokie daiktai, rūpėjo jos pačios gyvybė ir sveikata. Staiga mirus vyrui turėjo didelę traumą, penkis metus apie tai negalėjo kalbėti, išgyveno. Nelietė vyro daiktų, nenorėjo, kad išneštų iš namų. Didelių išgyvenimų pasėkoje, jai išsivystė vėžys, prieš tai turėjo didelę operaciją, todėl negalėjo rūpintis vyro daiktais. Jei būtų žinojusi, kad yra šovinių, ginklų dalys, būtų paklaususi vaikų kur juos dėti. Apie ginklus, nieko nežinojo, nebuvo mačiusi šautuvų dalių. Mano, kad jaunystėje  vyras buvo medžiotojas, eidavo į medžioklę. Gimus vaikams išeidavo su draugais ir visada sakydavo, kad eina į medžioklę, bet šautuvų niekada nerodė, nebuvo minėjęs, leidimo mačiusi nebuvo. Vyras eidavo į medžiotojų būrelio susirinkimus, tada buvo (Duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis (Duomenys neskelbtini) rajone. Persikėlus į šią, paskutinę gyvenamąją vietą, būreliuose vyras nebesilankydavo Jis buvo gydytojas, gal jį pakviesdavo į medžioklę. Vyras medžioklę galėjo nutraukti iki 1990 m. Iki vyro mirties buvo pilnos palėpės daiktų. Name su vyru gyveno dviese. Po vyro mirties į antrą aukštą neidavo, negalėjo psichologiškai. Kratos metu ji pasakė „palikti“, turėdama galvoje, kad ją paliktų ramybėje. Apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, šios aplinkybės nepatikslino, nes niekas jos neklausė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi paskelbus A. D. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 50–52), kaltinamoji parodė, kad apklausiama buvo emocinio šoko būsenoje, neatsimena, kad taip būtų sakiusi, kad palikti apie ginklus. Tvirtino, kad sakydama palikti, ji prašė ją palikti, nes kaip minėjo prieš tai manė, kad yra sekama, buvo labai išsigandusi, yra vieniša, o atėję kratą daryti asmenys nėra pareigūnai. Pažymėjimų, ženklelių pareigūnai neparodė. Nutartis kratai ir kratos protokolas jai buvo duoti pasirašyti išeinant iš namų, ją išvedant. Į namą atsikėlė gyventi 2004 m., namas apie 1950 m. statybos. Namą rekonstravo. Antrame namo aukšte vyras įsirengė patalpą, susitvarkė. Eidama laistyti gėlės, nematė to seifo, nes reikia įeiti į kitą kambarį ir eiti į palėpę. Žinojo, kad name yra seifas, jį vertino kaip metalinę spintelę. Vyras paliko visus raktus, pirties, garažo, senų namų, jo privataus kabineto, darboviečių raktus. Raktus jis laikė dėžutėje, palėpėje. Kai tuokėsi, žinojo, kad vyras turėjo leidimą ginklui, pats buvo pasakęs. Prieš kratą pareigūnai klausė, ar ji turi nelegalių daiktų. Pasakė, kad neturi ir nevedė parodyti, kur yra ginklai. Ginklo niekada nėra turėjusi ir mačiusi, kaip juo naudotis, apie juos nieko neišmano. Nežino ar vyras prieš mirtį turėjo leidimą ginklui. Kai paėmė ginklus, juos šiek tiek matė, taip pat ir kelis šovinius. Neginčija, kad tokie ginklai buvo rasti palėpėje, jos name. Mano, kad niekas daugiau negalėjo ginklų atnešti, jie galėjo būti iš anksčiau.

A. D. ikiteisminio tyrimo metu 2024-04-03 apklausiama įtariamąja, parodė, kad kratos metu surasti ginklai ir šoviniai yra ne jos. Apie ginklus ir šovinius, kad jie yra namuose, nieko nežinojo. Antrame aukšte buvo laikomi daiktai bei esančiame seife buvę ginklai ir šaudmenys yra jos mirusio vyro.  2022-06-20 atliktos kratos metu buvo labai sutrikusi, beveik šoko būsenoje ir nepamena, ko klausė ir ką ji pareigūnams atsakė. Kai antrame aukšte rado seifą, ji padavė pareigūnams vyro paliktus raktus, tačiau apie ten buvusius ginklus nieko nepasakė. Kai išėmė iš seifo ginklus, prašė pareigūnų juos palikti, kadangi tai mirusio vyro daiktai, norėjo apie juos kai ką išsiaiškinti. Tos pačios apklausos metu patikslino, kad nepamena ar prašė ginklus palikti. Kad pareigūnai prašė parodyti ginklus, pamena (t. 2, b. l. 50­­–53).

Liudytojas K. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad nagrinėjamo nusikaltimo tiriamos aplinkybės jam yra žinomos tik tiek, kiek, kiek buvo susiję su atskiro pavedimo vykdymu. 2022 m. birželio mėnesį ėjo (Duomenys neskelbtini) AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininko pareigas. Kratos iniciatorius buvo (Duomenys neskelbtini) Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba, iš kurių buvo gautas atskiras pavedimas atlikti procesinius veiksmus. Vykdant nurodymą, buvo nuvykta pas D. (Duomenys neskelbtini) rajone atlikti kratą, Vyko keturiese, jis, skyriaus pareigūnai: I. T., R. B., V. P.. Išlipę kieme pasibeldė į duris, D. ne iš karto atidarė duris, priėjo prie lango, jie rodė jai pažymėjimus. Matėsi, kad ji rankoje turi telefoną, kelių minučių bėgyje prie jų priėjo kaimynas. Jam taip pat parodė pažymėjimus, paaiškino dėl ko atvyko, Jis prie lango pasikalbėjo su D. ir ji jiems atidarė duris. Užėjus į vidų, D. buvo nurodytas jų atvykimo tikslas, buvo perskaitytas visas nutarimas, perskaitė pats asmeniškai, bet gali būti, kad perskaitė R. B., kuri buvo atsakinga už veiksmo protokolavimą. Protokolavo pareigūnė R. B.. Viena kopija D. buvo įduota iš karto, ji bandė komentuoti nutarime įrašytus asmenis, jai buvo paaiškinta, kad jie tik atlieka atskirą pavedimą, kad tiriamo nusikaltimo aplinkybės jiems nėra žinomos. Supažindinus su nutarimu, buvo pareikalauti nutarime nurodyti daiktai. Jai atsakius, kad šių daiktų neturi, įprasta paklausti, ar neturi kitų draudžiamų, neteisėtai laikomų daiktų. A. D. pasakė, kad namuose yra šaunamųjų ginklų. Jiems tai buvo netikėta, nes iniciatorius, kuris inicijuoja procesinių veiksmų atlikimą – kratą, perduoda visus duomenis apie asmenį, pas kurį reikalinga atlikti kratą. Dažniausiai tai yra asmens nuotrauka, duomenys, ar šeimoje yra nepilnamečių vaikų, ar yra ginklų. Atvykdami į įvykio vietą, neturėjo duomenų, kad gali būti ginklų, todėl tik iš pačios D. sužinojo, kad name, kuriame bus atliekama krata, yra šaunamieji ginklai. D. pati nurodė šaunamųjų ginklų buvimo vietą – antrą aukštą ir labai lengvai surado rankinę, kuri buvo kairėje nuo įlipimo, pasiėmė ir jai einant girdėjosi, kad rankinėje žvangėjo raktai. Raktus paėmė iš moteriškos delninukės. Rankinė nebuvo padėta matomoje vietoje, ji žinojo, kur padėta, atidarė spintelę ir ją iš ten paėmė. Jai padavus raktus, buvo atrakintas seifas, , iš kurio buvo paimti ir sudėti priešais ją visi ginklai ir šaudmenys, kuriuos matė pati D.. Jai buvo užduotas klausimas, ar jos velionis vyras buvo medžiotojas. Ji į tą klausimą iki galo neatsakė, bet jei būtų buvęs medžiotojas, tuos duomenis būtų gavę iš kratos iniciatoriaus. Visi rasti šaudmenys ir ginklai buvo nunešti į apačią, kad būtų patogiau juos aprašyti ir supakuoti. Jam buvo netikėtas D. pasakymas namo antrame aukšte: „Ar galite palikti kaip atminčiai šiuos ginklus?“ Tai pakartojo kelis kartus. Ji už tai nieko nesiūlė, neprovokavo, jai buvo išaiškinta, kad šie ginklai bus paimti, apžiūrėti specialistų, įvertinti, ar jie tinkami šaudyti. Matėsi, kad ginklai blizgūs, nėra pernelyg ilgai užsistovėję. Kelios ginklo dalys, buvo ilgavamzdis galimai nupjautas. D. akivaizdoje buvo suskaičiuoti, supakuoti visi paimami daiktai ir pasirašoma. Iš kratos atlikimo vietos išvyko tik po to, kai buvo baigtas visas procesinis veiksmas, pasirašyti visi dokumentai, supakuoti paimami objektai. D. neatrodė labai sutrikusi. Netikėtumo momentas buvo, ji ilgą laiko tarpą jautė, kad yra nemalonu. Ji bandė skaityti nutarimą, komentavo jo esmę, bet vėliau nurimo, siūlė kavos, elgėsi natūraliai. Jai buvo paaiškinta, kad yra nurodymas ją pristatyti į (Duomenys neskelbtini) AVPK, tai ji priėmė natūraliai, paprašė leisti nusimaudyti. Jai buvo leista nusimaudyti, niekas nevaržė jos komunikavimo, nes ji labai pergyveno, kad tą dieną reikėjo vežti vėžiu sergantį žmogų. Jai buvo leista suorganizuoti, nenorėjo, kad nukentėtų jos funkcijos centre. Po to D. pasiūlyta vykti kartu, buvo informuota, kad gali būti sulaikyta. Ji vyko kartu, paprašė užvažiuoti į jos darbo vietą, kad galėtų perduoti raktus vairuotojui. Pristačius į policijos komisariatą, ją iš jų paėmė kratos iniciatoriai. Kratos metu nuotraukų jis nedarė, ar kiti pareigūnai darė, nepamena. Protokole buvo pasirinkta tokia fiksavimo eiga, kad aprašoma nuo pirmo namo aukšto, bet buvo galima rašyti iš karto, kad apžiūrimas antras aukštas ir leidžiamasi į pirmą aukštą. Antras aukštas, palėpė buvo tvarkingi. Klausimas dėl turimų draudžiamų daiktų (šaudmenų ir narkotinių medžiagų) D. buvo užduotas iš karto, kai buvo paskelbta nutartis. Jeigu to nėra įrašyta į kratos protokolą, nereiškia, kad nebuvo užduota. Jei nebūtų to klausimo uždavę, D. nebūtų nurodžiusi ginklų buvimo vietos.

Liudytoja I. T., policijos pareigūnė teisiamajame posėdyje parodė, kad pagal (Duomenys neskelbtini) kolegų prašymą buvo atvykta į nurodytą adresą (Duomenys neskelbtini) rajone, pas D.,  kur pagal nutartį buvo atliekama krata. Atvyko anksti ryte, nežymėtu automobilis, civiliais rūbais. D. dar tebemiegojo. Kai atvyko, pašalinių asmenų nebuvo, beldėsi į duris, prisistatė, kad yra pareigūnai. Priėjusio kaimyno nematė, nepamena, gal buvo automobilyje. Kratos pradžioje D. buvo paklausta, ar turi nutartyje nurodytus daiktus ir dokumentus, kurie buvo nurodyti. Pagal nutartį pas D. turėjo ieškoti užrašų, buvo susiję su įmonės apskaitos dokumentais. Daugiausia su įtariamąja bendravo Š.. Nepamena, ar ji skaitė visą nutartį, lyg skaitė, pasirašė, kad susipažino. Patvirtino, kad buvo atliktas supažindinimo veiksmas. Nutartį skaitė ir pati D.. D. buvo paklausta ar namuose turi draudžiamų daiktų (narkotikai, ginklai). Ji nurodė, kad yra ginklų. Tuomet kratą pradėjo nuo tos patalpos, kur buvo padėti ginklai – antrame aukšte, palėpėje. Antrame aukšte buvo seifas, kuris buvo užrakintas. Jei gerai pamena, kolega K. Š. paėmė raktus pagal D. nurodytą vietą, kur jie yra. Raktų nereikėjo labai ieškoti. Kratos protokolą rašė R. B., ji antrą aukštą nėjo. Nežino ir nepamena ar kratos metu buvo fotografuojama, ji nefotografavo. Kratos metu rasti daiktai buvo supakuoti, pretenzijų kaltinamoji neturėjo. Išėmus ginklus, kaltinamoji prašė juos palikti, nes tai prisiminimas apie jos velionį vyrą. Žodį „palikti“ ji suprato, kad ji kalbėjo apie ginklus. Kaltinamoji nesakė, kad palikti ją ramybėje. Ar seife buvę ginklai, buvo surinkti, nežiūrėjo.  Kratos metu prašė nesinaudoti telefonu, bet kad kolega kalbėtų grubiai, negirdėjo. Kaltinamoji kratos metu gal buvo truputį pasimetusi. Buvo situacija, kad kaltinamoji pasijuto blogai, ji matavosi kraujo spaudimą, buvo pasiūlyta iškviesti greitąją, bet ji atsisakė, išgėrė vaistų, pasakė, kad viskas gerai. Mano, kad jos elgesys kratos atlikimo metu buvo adekvatus. Negali įvardinti, kad kaltinamoji prieš kratą išsigando jų kaip ne policijos pareigūnų. A. D. po kratos, pristatė į komisariatą pagal (Duomenys neskelbtini) AVPK pavedimą. Negali atsakyti ar pildė sulaikymo protokolą. Tyrimo grupėje, kurios pavedimu atliko kratą, nedalyvavo.

Liudytojas V. P., policijos pareigūnas teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamoji jam nėra asmeniškai pažįstama. Dalyvavo kaip policijos pareigūnas pagal (Duomenys neskelbtini) pareigūnų pavedimą atliekant kratą dėl įmonės dokumentų galimo klastojimo, buhalterinės apskaitos pas kaltinamąją ir šios kratos metu buvo rasti ginklai. Atvyko kratą atlikti anksti ryte, durų iš pradžių niekas neatidarė, po to duris atidarė moteris apsirengusi chalatu ar pižama, kaip matyti ką tik atsikėlusi. Prisistatė, kad yra policijos pareigūnai, paaiškino, kad atvyko tikslu daryti kratą, buvo supažindinta su nutartimi ir paklausta ar turi kitų kažkokių draudžiamų apyvartoje daiktų, t. y. ginklai, narkotinės medžiagos ir t.t. Moteris iš karto nurodė, kad turi mirusio vyro ginklus. Nurodydama apie ginklus, moteris neatrodė, kad kažką slėptų. Seifas, jei gerai prisimena, buvo šalia spintos, ten atrodo buvo moters rankinė, iš kurios paimti seifo raktai. Kas paėmė tuos raktus, ar ji pati pareigūnams davė, to neprisimena. Kai ji susipažino su nutartimi ir pasirašė, kad susipažino, iš pat pradžių ir buvo nueita apžiūrėti galimai tų ginklų, kurie buvo antrame aukšte. Ginklus apžiūrėjo K. Š.. Kodėl tie ginklai likę, kas naudojosi, papildomų detalių negirdėjo, nepamena. Jis pats buvo tame pačiame kambaryje, bet labiau koncentravosi į kitų vietų apžiūrą. Po to visi ginklai buvo nunešti į namo pirmą aukštą, kur buvo protokoluojama, ten jis padėjo supakuoti ginklus, šaudmenis, tada buvo apžiūrimos kitos patalpos, tiek pirmame, tiek antrame aukšte bei lauke esančios patalpos. Kokios būklės buvo ginklai, ar surinkti, ar išardyti, neprisimena. Kratos metu nebuvo tokia situacija, dėl ko asmuo galėjo būti įbaugintas ar keistai elgtis. Moteris vienu momentu sakė, kad jaučiasi negerai, gal stresas, tuomet kažkuris iš kolegų pasiūlė greitosios medikų pagalbos. Kratos metu negirdėjo, kad moteris sakytų, jog paliktų ginklus. Kratos metu buvo fotografuojama, tai darė K. Š., kuris ir paėmė tuos ginklus.

Liudytoja R. B., policijos pareigūnė teisiamajame posėdyje parodė, kad 2022 m., pagal (Duomenys neskelbtini) kolegų pavedimą su kitais kolegomis atliko kratą (Duomenys neskelbtini) rajone, pas D.. Kratos metu buvo paimti skysčiai, ginklai, nepamena ar buvo kokie dokumentai ir užrašai. Atvykus ir patekus į patalpas, t. y. D. buvo supažindinta su nutartimi pasirašytinai. Paklausta ar turi kažkokių neleistinų daiktų draudžiamų apyvartoje nurodė, kad namuose turi ginklų. Nurodžius, kad yra mirusio vyro ginklai, pirmiausia buvo paimti ginklai. Ji tai fiksavo kratos protokole. Pati su kolegomis ir D. prie tų ginklų nėjo, nes pirmame aukšte ruošė kompiuterinę darbo vietą, buvo atsakinga už procesinių dokumentų pildymą. Kratos protokolas buvo pildomas kompiuteryje. Negali tiksliai atsakyti ar buvo po to užlipusi į antrą aukštą, nepamena, bet ginklų radimo momentu nebuvo. Rastus ginklus matė, jie buvo atnešti į pirmą aukštą supakavimui. Kratos protokole nurodė kur jie surasti. Rasti ginklai, jei gerai pamena, buvo ginklų dalys, nebuvo vientisi, buvo rasta ir šaudmenų. Ką kolegoms D. nurodė suradus ginklus, nežino. Jei kratos protokole parašyta, kad kratos metu buvo fotografuojama, tai foto lentelės dažniausiai būna sudaromos vėliau, ne kratos metu. Ar buvo sudarytos foto lenteles, negali atsakyti. Kodėl kratos protokole nėra fiksuota, kad D. pasakė, jog turi ginklų ir, kad jai toks klausimas buvo užduotas, paaiškino, kad kratos protokolas surašytas, gal tokios aplinkybės ir nebuvo fiksuotos. Kodėl protokole fiksuota, kad krata pradėta nuo pirmo aukšto, negali atsakyti. Kratos protokole fiksuoti rasti daiktai nuo pirmo aukšto, tikslios daiktų vietos. Kratos protokolą pasirašė elektroniniu parašu IBP sistemoje tą pačią dieną, iš karto po kratos. Atvykus į vietą aprašomąją dalį kratos protokole paprastai pradeda pildyti nuo pirmo aukšto. Būna, kad krata daroma nuosekliai, bet šiuo atveju buvo eita žiūrėti nurodytų ginklų, o kaip buvo surašyta šiuo atveju, nepamena.

Liudytoja A. B., kaltinamosios duktė teisiamajame posėdyje parodė, kad apie jokius ginklus namuose, kuriuose gyveno mama, niekada nežinojo. Nežino ar tėvas turėjo leidimą ginklui, po jo mirties ginklų nepaveldėjo. Nežino, ar tėvas buvo oficialus medžiotojas, jos vaikystėje tėvas važiuodavo į medžioklę. Ginklų niekada nematė, ta tema nebuvo kalbama. Tėvai namą įsigijo jai būnant studente, tuose namuose niekada negyveno, tik atvažiuodavo savaitgaliais. Namas yra dviejų aukštų ir rūsys. Palėpės yra antrame aukšte, šonuose, kambarys per vidurį, palėpės atskirtos. Tėvams įsigijus namą, namas buvo rekonstruojamas, gerinamas. Antrame aukšte yra buvusi, bet palėpėse niekada nebuvo, nežino, kas ten laikoma. Kad antrame aukšte buvo seifas, nebuvo mačiusi. Santykiai su mama labai artimi, kiekvieną dieną susiskambina, susitinka. Iki kratos mama pasakojo apie jos sekimus pusę metų. Sakė, kad nuolat stovi mašina prie autobusų stotelės, kaip ji kiekvieną vakarą bijo sugrįžti į namus, jaučiasi sekama, bijo.

Liudytojas V. D., kaltinamosios sūnus teisiamajame posėdyje parodė analogiškai liudytojai A. B., kad apie mamos namuose buvusius ginklus sužinojo tik po atliktos kratos, vykstant tyrimui. Advokatas jam papasakojo, kad ginklai rasti kažkokiame seife, antrame aukšte, palėpėje, sunkiai prieinamoje vietoje. Mamos paklausus, iš kur ginklai gali būti, ji atsakė, kad nežino. Jam žinoma iš vaikystės, kad tėtis medžiojo, bent jau dalyvaudavo, nes buvo ir jį nusivežęs į mišką. Tėvas turėjo daug draugų medžiotojų, jis (liudytojas) nematė  kaip jie medžiojo. Jam nėra žinoma, kad tėtis turėjo leidimą ginklams ir būtų juos laikęs. Mano, kad mama neleidžia svetimų žmonių į namus, jokio draugo neturi. Mama jam pasakė, kad ginklus rado palėpėje. Seifo nebuvo matęs ir dabar nežino, kur buvo seifas. Palėpė yra antrame aukšte, ten labai siaura vieta, sunku įeiti, patalpa užsisuka. Yra buvęs palėpėje,  ten pilna įvairių daiktų, sunku buvo praeiti, mamos paprašytas ten keitė lemputę. Yra dvi palėpės. Galėjo būti dešinėje palėpėje, kuri užsisuka, apie tai jam pasakė mama. Tėvų namuose lankydavosi, tėvams persikėlus juos nėra gyvenęs. Mansardinis aukšte yra tvarkinga vieta, bet mažai naudojama, pats užsukinėjo radiatorius. Jame yra dvi erdvės, iš vienos ir kitos pusės yra labai žemos palėpės, gale yra dar užsisukimas. Patekimas į palėpes turi dvejas duris. Atvažiavus pas tėvus, į antrą aukštą neidavo.

2022-06-13 (Duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nutartimi ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), leista atlikti kratą kaltinamosios A. D. gyvenamojoje vietoje tikslu surasti ir paimti tyrimui reikšmingus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (t. 2, b. l. 47–49).

2022-06-20 kratos protokole užfiksuota, kad be kitų daiktų, pas A. D. gyvenamojoje vietoje, esančioje (Duomenys neskelbtini), namo antrame aukšte, seife ir šalia seifo, rasta ir paimta (kratos protokolo priedo, paimtų daiktų sąrašo 8-9, 11-13 pozicijos), :

-        21 vnt. medžioklinių šaudmenų, buvusių popierinėje dėžutėje „Saga C.16 Gold“,

-       50 vnt. šaudmenų, buvusių dėžutėje „Magtech“,

-       11 vnt. pavienių šaudmenų,

-       24 vnt. įvairaus kalibro šaudmenų, buvusių popierinėje dėžutėje,

-       medžioklinis šautuvas su medine buože ir atskirai esančiomis kriaunomis bei vamzdžiu, ant kurio pritvirtintas optinis įtaisas 1 vnt.,

-       medžioklinis šautuvas su medine buože, bei metaliniu dvivamzdžiu 1 vnt.,

-       medžioklinis šautuvas su medine buože, bei metaliniu vamzdžiu, kuris sujungtas su buože Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 1 vnt.  

        Kratos protokole užfiksuota, kad A. D. buvo supažindinta su teismo nutartimi leisti atlikti kratą, pareiškė, kad nutartyje nurodytų daiktų ir dokumentų neturi ir kratos eigoje geranoriškai atrakino seifą, kuriame rasti ginklai ir šaudmenys. Kratos protokolą A. D. pasirašė, pastabų nenurodė (t.1, b. l. 50–56).

        2022-06-29 ikiteisminio tyrimo tyrėjo užduotimi pavesta atlikti kratos metu iš kaltinamosios paimtų ginklų ir šaudmenų balistinį tyrimą (t.1, b. l. 70–74).

2022-07-30 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad :

1.1 Tirti pateiktas šautuvas surinktas iš tirti pateiktų dalių yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro šautuvas „Toz-8”, numeris (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro šoviniais. Šautuvas yra „B“ kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudyti tinkamas.

1.2 Tirti pateiktas šautuvas surinktas iš tirti pateiktų dalių yra pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis „B“ modelio šautuvas, kurio vamzdžio ir atramos numeriai panaikinti, lovelio numeris  (duomenys neskelbtini). Šautuvas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Pagal galiojantį LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą tirti pateiktas šautuvas yra draudžiamas šaunamasis ginklas, kadangi jam panaikinti numeriai. Šautuvas šaudyti tinkamas.

1.3 Tirti pateiktas šautuvas surinktas iš tirti pateiktų dalių yra pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdis vienvamzdis medžioklinis „IŽK“ modelio šautuvas, numeris (duomenys neskelbtini). Šautuvas skirtas šaudyti 16-o kalibro medžiokliniais šoviniais. Šautuvas yra “B” kategorijos šaunamasis ginklas ir šaudyti tinkamas.

2.1 Tirti pateikti dvidešimt du šoviniai yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro centrinio įskėlimo šoviniai, skirti 9 mm kalibro įvairių modelių pistoletams ir automatiniams pistoletams. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai nėra skirti ir netinkami šaudyti iš tirti pateiktų šautuvų. 19 šovinių šaudyti buvo tinkami, 3 šoviniai šaudyti buvo netinkami.

2.2 Tirti pateiktas vienas šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys, skirtas įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šovinys nėra skirtas ir netinkamas šaudyti iš tirti pateiktų šautuvų. Šovinys šaudyti buvo tinkamas.?

2.3 Tirti pateiktas vienas šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro centrinio įskėlimo šovinys su trasuojančia kulka. Šis šovinys skirtas įvairių modelių 7,62 mm kalibro šautuvams, automatiniams šautuvams ir kulkosvaidžiams. Šovinys yra šaudmuo, skirtas „A“ ir „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šovinys nėra skirtas ir netinkamas šaudyti iš tirti pateiktų šautuvų. Šovinys šaudyti buvo tinkamas.?

2.4 Tirti pateiktas dvidešimt vienas šovinys yra pramoninės gamybos 16-o kalibro centrinio įskėlimo medžiokliniai šoviniai, skirti įvairių modelių 16-o kalibro lygiavamzdžiams medžiokliniams šautuvams, tame tarpe ir tirti patiktiems šautuvams, nurodytiems 1.2 ir 1.3 punktuose. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai nėra skirti ir netinkami šaudyti iš tirti pateikto šautuvo, nurodyto 1.1 punkto. Šoviniai šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateiktų šautuvų nurodytų 1.2 ir 1.3 punktuose.

2.5 Tirti pateiktas šešiasdešimt vienas šovinys yra pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šoviniai, kurie skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams tame tarpe ir tirti pateiktam šautuvui, nurodytam 1.1 punktui. Šoviniai yra šaudmenys, skirti „B“ kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai nėra skirti ir netinkami šaudyti iš tirti pateiktų šautuvų, nurodytų 1.2 ir 1.3 punktuose. Šoviniai šaudyti tinkami, tame tarpe ir iš tirti pateikto šautuvo, nurodyto 1.1 punkte. (t. 1, b. l. 75–91).

Specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad balistinį ginklų ir šaudmenų tyrimą atlikęs specialistas P. Š. paaiškino, kad pagal LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, šaunamuoju ginklu laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių. Ginklo dalys, susidedančios iš vamzdžio, uokso, paleidžiamojo mechanizmo, slankiojančio užrakto, optinio taikiklio, yra tinkamos šaudyti. Nesurinktos atskiros ginklų dalys šaudyti nėra tinkamos. (t. 2, b. l. 73–75).

2024-04-24 Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro licencijavimo valdybos duomenimis Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje: šautuvas „Toz-8, Nr. (duomenys neskelbtini); 16-to kalibro lygiavamzdis dvivamzdis medžioklinis “B” modelio  šautuvas, lovelio Nr. (duomenys neskelbtini); lygiavamzdis vienvamzdis medžioklinis „IŽK“ modelio šautuvas, Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruoti (t. 2, b. l. 79).

Įrodymų vertinimas, motyvai, išvados 

BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektas – visuomenės saugumas, į kurį kėsinamasi, kai neteisėtai gaminami, įgyjami, laikomi, nešiojami gabenami ar realizuojami šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nustato ginklų ir šaudmenų apyvartos įstatyminį reguliavimą bei kontrolės priemones. Šio nusikaltimo dalykas – tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos.

Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymo), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje savo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme apibrėžto leidimo, laikė šaunamuosius ginklus, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-895/2017, 2K-77-489/2022 ir kt.). Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamųjų ginklų laikymo pradžios momento.

LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje apibrėžta šaunamojo ginklo sąvoka – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, o to paties įstatymo 2 straipsnio 66 dalyje nustatyta, kad šaunamojo ginklo dalis – šaunamojo ginklo sudėtinis elementas, būtinas tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Vamzdis, rėmas, uoksas, įskaitant viršutinį ir apatinį uoksus, būgnelis, spyna (užraktas), spynos (užrakto) rėmas, šovinio lizdas (kai jis yra atskira dalis) ir į šaunamojo ginklo vamzdį įdedamas įdėklas (mažesnio kalibro vamzdis) priskiriami prie pagrindinių šaunamojo ginklo dalių.

Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 69 punktas nustato, kad asmuo, paveldėjęs ginklus ir pageidaujantis juos įregistruoti savo vardu, į įgaliotą policijos įstaigą dėl ginklų įregistravimo turi kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sueina 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos.

Baudžiamojoje byloje ištirtų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma patvirtina, kad  kaltinamosios namuose, kratos metu buvo rasti ir paimti šaunamieji ginklai ir tinkami šaudyti šaudmenys, buvo laikomi kaltinamosios namuose, kaltinamajai neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo. Specialisto išvada patvirtina, kad rasti ginklai yra šaunamieji ginklai tinkami šaudyti, vienas iš jų draudžiamas dėl panaikintų numerių, didžioji dalis šaudmenų yra tinkami šaudymui iš rastų šaunamųjų ginklų. Atliktos kratos duomenimis ir liudytojų, policijos pareigūnų, atlikusių kratą, parodymais nustatyta, kad šaunamieji ginklai rasti nesurinkti. Pagal anksčiau minėto LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Taigi teismas konstatuoja, kad kratos metu paimtos pagrindinės ginklų dalys yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, o ir rasti šaudmenys yra BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku. 

Bylos duomenimis kratos metu rasti ginklai nėra registruoti, taigi akivaizdu, kad jiems negalėjo būti nustatyta tvarka išduotas leidimas juos laikyti.

Kaltinamoji A. D. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino, paaiškino, kad jai nebuvo žinoma apie jos namuose, seife buvusius šaunamuosius ginklus ir šaudmenis, kad jie galėjo priklausyti jos prieš keletą metų mirusiam vyrui, kuris jos žiniomis anksčiau, jaunystėje yra dalyvavęs medžioklėse. Teigė, kad apklausos ikiteisminio tyrimo metu buvo pasimetusi, išsigandusi ir galėjo ne taip ką nors nurodyti ar atidžiai perskaityti protokolą. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, A. D. nurodė, kad prašė pareigūnų ginklus palikti, kadangi tai mirusio vyro daiktai, norėjo apie juos kai ką išsiaiškinti ir tos pačios apklausos metu patikslino, kad  nepamena ar prašė ginklus palikti. Kad pareigūnai prašė parodyti ginklus, pamena (t. 2, b. l. 50­­–53).

Kaltinamosios nurodytą aplinkybę apie tai, kad galimai jos vyras dalyvaudavo medžiotojų veikloje, patvirtino ir liudytojai A. B. ir V. D., kaltinamosios vaikai. Tai, kad A. D. visgi buvo žinoma apie namuose esančius ginklus, patvirtina kratą atlikusių policijos pareigūnų K. Š., I. T., V. P. ir R. B. parodymai. Liudytojai nurodė, kad apie esamus ginklus, jų buvimo vietą informavo pati kaltinamoji prieš pradedant kratą paklausus ar kaltinamoji turi kokių nors draudžiamų daiktų, tokių kaip narkotikai, ginklai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, krata buvo atliekama dėl kito ikiteisminio tyrimo, nesusijusio su neteisėtu šaunamųjų ginklų, šaudmenų disponavimu. Be to, liudytojai nurodė, kad kaltinamajai nesudarė sunkumų rasti seifo, kuriame buvo rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys, rakto, kurį ji pareigūnams perdavė savanoriškai, o radus ginklus prašė juos palikti prisiminimui. Kaltinamoji teisme neigė prašiusi palikti ginklus ir tvirtino, kad sakydama „palikti“ turėjo omenyje palikti ją ramybėje dėl savo emocinės būklės, bijodama dėl savo gyvybės, teigė, kad iki kratos jautėsi sekama, gyvena viena, o atvykę asmenys buvo civiliais rūbais, todėl nebuvo įsitikinusi, kad tai policijos pareigūnai. Aplinkybę dėl to, kad kaltinamoji nebuvo įsitikinusi, kad atvykę asmenys yra policijos pareigūnai paneigia ta aplinkybė, kad policijos pareigūnus ji įsileido po to, kai prie jos namo lango priėjęs kaimynas patvirtino, kad tai pareigūnai. Be to, jei iš tiesų, kaltinamoji būtų maniusi, kad atvykę asmenys nėra policijos pareigūnai, turėjo visas galimybes telefonu iš karto susisiekti tiek su artimaisiais, tiek su policija, kreiptis į kaimynus pagalbos, tačiau to nedarė, kas akivaizdžiai paneigia jos teiginį, kad pradėjus kratą, ji nesuprato, jog atvykę asmenys yra policijos pareigūnai. Natūralu, kad asmens namuose atliekama krata nėra kasdienis įvykis ir tai sukelia stresą ir įtampą. Apie tai, kad kaltinamoji buvo sekama atliekant kitą ikiteisminį tyrimą, patvirtina ir jos gynėjo pateikti duomenys iš kito ikiteisminio tyrimo, apie tai nurodė ir kaltinamosios duktė liudytoja A. B., kuri patvirtino, kad mama guodėsi, jog bijo, nes mano, kad yra sekama. Tačiau šios aplinkybės nepaneigia liudytojų K. Š., I. T. nurodytos aplinkybės, kad kaltinamoji aiškiai ir nedviprasmiškai sakydama „palikti“, išreiškė prašymą palikti atminimui rastus ginklus. Be to ir pati kaltinamoji nedetalizavo kokiu būdu buvo rasti ginklai, tik nurodė, kad paprašius seifo raktų, juos padavė, nes žinojo, kur yra vyro raktai, o ir seifo raktus pažįsta iš savo darbinės veiklos. Gynybos išsakytas argumentas dėl kratos eigos fiksavimo eiliškumo neatitikimo policijos pareigūnų nurodytai kratos eigai, tai yra, kad kratos protokole nebuvo užfiksuota, jog pirma buvo rasti šaunamieji ginklai ir šaudmenys kaip nurodo pareigūnai, ir todėl šių pareigūnų parodymai yra nepatikimi, nepagrįstas. Toks procesinio veiksmo fiksavimas iš tiesų yra trūkumas, tačiau jis nėra esminis ir nepaneigia paties daiktų radimo fakto ar daro liudytojų parodymus nepatikimais. Teismas neturi pagrindo netikėti bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų, liudytojų K. Š., I. T., V. P. ir R. B. parodymais. Taigi, įvertinus nustatytas ir aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apie namuose esančius ginklus ir šaudmenis kaltinamajai buvo žinoma ir nepaneigta jos versija, kad jie priklausė jos 2016 m. mirusiam sutuoktiniui. 

Formaliai vertinant kaltinamosios A. D. veiksmus, galima teigti, kad A. D. šių šaunamųjų ginklų ir šaudmenų suradimo metu juos laikė neteisėtai. A. D. pareikštame kaltinime veikos pradžios momentas nenurodytas, veikos pradžia nenustatyta nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu. Nepaneigus kaltinamosios versijos, kad rasti ginklai priklausė jos 2016 m. mirusiam sutuoktiniui, veikos pradžios momentas svarbus tuo, kad nuo jo galima manyti, kad jau buvo galutinai susiformavęs kaltininko valinis momentas dėl ginklų ir šaudmenų laikymo tyčia. Tuo atveju, jei kaltinamoji apie vyro laikomus ginklus žinojo jau jo mirties momentu, dėl tokių ginklų paveldėjimo, ji privalėjo teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sueina 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, tai yra per 9 mėnesius nuo sutuoktinio mirties. Vertinant kaltinamosios ir jos vaikų glaudų ryšį ir tai, kad nėra duomenų, jog apie ginklų ir šovinių buvimą kaltinamosios vaikai taip pat žinojo, mažai tikėtina, kad A. D. tokią aplinkybę kaip ginklų laikymas būtų nuo jų nuslėpusi.

Teismo nuomone, vien šių šaunamųjų ginklų suradimo kaltinamosios gyvenamojoje vietoje faktas savaime nesuponuoja jo kaltės dėl BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kad kaltinamoji suprato, jog neteisėtai, neturėdama leidimo, laiko šaunamuosius ginklus ir šovinius ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kaltės formos, rūšies,  subjektyvinių nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014).

 Kaltinamoji teisme neigė žinojusi apie vyro laikytus ir po jo mirties namuose likusius ginklus ir šovinius, visgi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ji apie tai žinojo ir pati paklausta pareigūnų nurodė jų buvimo vieta, prašė ginklus palikti atminimui. Kaltinamosios pasirinkta gynybinė pozicija ir bylos nustatytos aplinkybės, kad A. D. žinojo apie esamus ginklus savaime nereiškia, jog ji veikė tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyti ketinimai šiuos ginklus naudoti, nebuvo bandyta juos sumontuoti su tikslu juos naudoti pagal paskirti kaip šaunamuosius ginklus. Kaltinamosios kratos metu išreikštas prašymas patvirtina jos nesuvokimą apie tokių daiktų laikymo pavojingumą ir neteisėtumo vertinimą. Teismo vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamoji būdama vyresnio amžiaus, po staigios vyro netekties patyrė išgyvenimus, susirgo onkologine liga, žinių apie šaunamuosius ginklus neturi ir nemoka jais naudotis, todėl neturėdama leidimo savo gyvenamojoje vietoje šaunamuosius ginklus laikiusi A. D. nesiekė pažeisti BK 253 straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektą – sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Kaltinamosios elgesys nesiimant priemonių išspręsti ginklų ir šovinių laikymo teisėtumo klausimą, rodo jos nerūpestingą, neatsakingą elgesį, o ne valinį elgesį tyčia, neteisėtai juos laikyti.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme nustatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį sudarančio požymio, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai, neturėdamas leidimo, gamina, įgyja, laiko, nešioja, gabena ar realizuoja ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, ir nori taip veikti.

Atsižvelgus į nustatytas bylos aplinkybes ir įvertinus A. D. baudžiamosios atsakomybės klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veiksmai nesudaro jai inkriminuoto sunkaus, itin pavojingo visuomenės saugumui nusikaltimo sudėties, nesant jos veiksmuose būtino BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios, todėl ji išteisinama, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti

BK

        Byloje nustatyta, kad pas A. D. 2022-06-20 kratos metu rasti ir (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų sandėlyje saugomi: 106 vnt. šaudmenų; medžioklinis šautuvas su medine buože ir atskirai esančiomis kriaunomis, bei vamzdžiu, ant kurio pritvirtintas optinis įtaisas - 1 vnt.; medžioklinis šautuvas su medine buože, bei metaliniu dvivamzdžiu - 1 vnt.; medžioklinis šautuvas su medine buože, bei metaliniu vamzdžiu, kuris sujungtas su buože Nr. „(duomenys neskkelbtini)“ - 1 vnt. (t. 1, b. l. 92–94). Saugomi ginklai yra neregistruoti, vienas, jų dėl pakeitimų yra draudžiamas, šoviniai yra tinkami šaudyti, A. D. leidimų laikyti ginklus ir šovinius neturi, todėl šie ginklai ir šoviniai yra konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 - 307 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

A. D. dėl kaltinimo, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). 

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti: 

1) 106 vnt. šovinių; 

2) 5,6 mm kalibro šautuvą „Toz-8”,

3) 16-o kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį šautuvą, kurio vamzdžio ir atramos numeriai panaikinti, lovelio numeris (duomenys neskelbtini),

4)16-o kalibro lygiavamzdį vienvamzdį medžioklinį „IŽK“ modelio šautuvą, numeris (duomenys neskelbtini), saugomus (Duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ginklų sandėlyje, konfiskuoti ir perduoti į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                 Daiva Jazbutienė