Administracinė byla Nr. eA-614-624/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00103-2023-5
Procesinio sprendimo kategorija 24.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“ (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno miesto savivaldybės administracijos Šančių seniūnija) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. AG4-101/19-2022 (toliau – ir Sprendimas).
2. Atsakovas skunde nurodė, kad:
2.1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Protekcija“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kurioje į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Komisija Sprendime nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.
2.2. Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Ginčijama Įsakymo dalis priimta remiantis tuo, kad Administracijos filialo Šančių seniūnijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Seniūnija) darbuotojai 2022 m. gegužės 19 d. patikrino Žemės sklypą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 15-4-166 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 1), kuriame nustatė, kad Žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis, todėl pažeisti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 patvirtintų Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 7.3, 7.5 ir 25.14 punktų reikalavimai. Seniūnija 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 15-2-194 „Dėl ketinimo įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą“ (toliau – ir Raštas) informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus ir įspėjo, kad, nevykdant Taisyklių reikalavimų, Žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą, apmokestintas maksimaliu žemės mokesčio tarifu bei kt., taip pat įpareigojo per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos imtis veiksmų Žemės sklypo priežiūros trūkumams ištaisyti ir apie tai pranešti Seniūnijai. Informacija apie ketinimą Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Seniūnijos darbuotojai, negavę jokios informacijos iš Žemės sklypo savininko, 2022 m. liepos 29 d. atliko pakartotinę žemės sklypo apžiūrą ir surašė nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 15-4-262 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. 2), kuriame nustatė, kad Žemės sklypo būklė nepagerėjo, ir konstatavo tuos pačius Taisyklių pažeidimus.
2.3. Atsakant į pareiškėjo argumentus, kad jam nebuvo teikiama informacija apie Žemės sklypo patikrinimus ir Įsakymo priėmimą, pažymėta, jog tiek Raštas, tiek Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2022 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. 29-2-1384, kuriame pateikta informacija apie Įsakymo priėmimą, buvo išsiųsti pareiškėjui, bet neįteikti dėl nuo atsakovo nepriklausiusių aplinkybių, t. y. siuntos grįžo neįteiktos dėl atsakovui nežinomų priežasčių. Informacija apie Įsakymą, t. y. Įsakymo tekstas ir nuasmeninta informacija apie į Sąrašą įtrauktus žemės sklypus, 2022 m. spalio 10 d. buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Įsakymas nėra paskelbtas viešai. Be to, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintame Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) ar aukštesnės galios teisės aktuose, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinta pareiga įteikti pranešimus žemės sklypų savininkams, o nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo nukrypti nuo teismų praktikos šiuo aspektu, todėl Komisija nepagrįstai nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nepaaiškino, kodėl nagrinėjamoje byloje nėra taikytina naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021).
2.4. Pareiškėjo paaiškinimai, jog jis laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. birželio 20 d. kreipėsi į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, prašydamas išduoti leidimą želdiniams genėti, suponuoja išvadą, jog pareiškėjas pats suprato, kad Žemės sklype esantys želdiniai nėra pakankamai geros būklės ir juos reikia prižiūrėti. Nesuvokiama, kokias pareiškėjo teises galėjo pažeisti Seniūnija ar Administracija, registruota siunta išsiųsdamos jam pranešimą (kurio pareiškėjas neatsiėmė tik dėl jam žinomų priežasčių) apie tai, kad pareiškėjas akivaizdžiai suprato pats. Komisija nepagrįstai nusprendė, jog vien aptariamo rašto neįteikimas pareiškėjui sudarė pagrindą jam netvarkyti Žemės sklypo, ir nepaaiškino atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens kaltės šiuo atveju, taip pat neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų galimą pažeidimą, padarytą pareiškėjo veiksmais, t. y. neatsiimant registruotų siuntų, išsiųstų jo buveinės adresu.
2.5. Tiek Taisyklės, tiek Aprašas yra paskelbti viešai, todėl pareiškėjas neturi pagrindo teigti, jog jis nežinojo Taisyklėse nustatytų reikalavimų ir negalėjo jų vykdyti vien dėl tariamo formalaus pažeidimo – raštų negavimo. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje nustatyta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės; panaši nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.6 straipsnyje. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2016 m. lapkričio 30 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-4073-553/2016 pateiktas aiškinimas, jog Taisyklėse įtvirtinti bendri, elementarūs ir visiems suprantami reikalavimai, kuriais protingas ir apdairus asmuo vadovaujasi nuolat, net ir nežinodamas šio norminio administracinio akto konkretaus turinio, taip pat pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis bendravo su Administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus specialistais dėl galimų želdinių tvarkymo darbų ir reikalingų leidimų gavimo, patvirtina, kad pareiškėjas suprato ir tinkamai įvertino Žemės sklypo būklės defektus, net ir negavęs Seniūnijos raštų, tačiau byloje nėra pateikta tinkamų ir informatyvių įrodymų, jog Žemės sklype 2022 metais buvo atlikti kokie nors tvarkybos darbai. Komisija nepagrįstai suabsoliutino atsakovo pareigą bet kokiomis priemonėmis informuoti žemės sklypų savininkus apie kiekvieną ketinimą įtraukti žemės sklypus į Sąrašą ir apie patį įtraukimą į Sąrašą, bei nepagrįstai ignoravo žemės savininkų pareigas.
2.6. Komisija Sprendime neapsisakė dėl pareiškėjo keliamų abejonių dėl Seniūnijos padarytų nuotraukų pagrįstumo ir informatyvumo, nors šios aplinkybės turi esminės įtakos sprendžiant dėl ginčijamos Įsakymo dalies pagrįstumo. Pareiškėjo argumentai, kad nėra galimybės identifikuoti schemoje pažymėtų žemės sklypų plotus ir nustatyti, kad Žemės sklypas yra nenaudojamas, todėl Administracija nesurinko jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis Žemės sklypas galėjo būti įtrauktas į Sąrašą, ir taip pažeidė VAĮ nuostatas, yra nepagrįsti. Tiek pareiškėjo, tiek atsakovo pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matyti Žemės sklypo fragmentai ir jame esantys objektai, pavyzdžiui, paties pareiškėjo minėtos saugyklos ir kitų statinių fragmentai. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad nenaudojama žemė gali būti žemės sklypas ar jo dalis, ir nei Aprašas, nei kiti norminiai teisės aktai nenumato pareigos identifikuoti pažymėtų žemės sklypų plotus, tokios pareigos savo procesiniuose dokumentuose nepagrindė ir pareiškėjas.
2.7. Pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Žemės sklypas buvo naudojamas ir todėl jis buvo nepagrįstai įtrauktas į Sąrašą. 2021 m. rugpjūčio 12 d. teritorijos ir statinio panaudos sutartis įrodo tik tai, kad su šia byla nesusijusiu laikotarpiu požeminė saugykla buvo išnuomota renginiui ir panaudos gavėjas įsipareigojo iki 2021 m. rugpjūčio 22 d. nupjauti žolę bei apžėlusius krūmynus. 2022 m. gegužės 17 d. teritorijos ir statinio panaudos sutartis, kurioje panaudos gavėjas taip pat įsipareigojo iki 2022 m. gegužės 26 d. nupjauti žolę ir atžėlusius krūmynus, savaime neįrodo, jog šie darbai buvo atlikti, be to, šia sutartimi buvo sulygta tik dėl itin mažo Žemės sklypo plotelio tvarkymo. Nesunumeruotos, nedatuotos ir tik prie požeminės saugyklos darytos nuotraukos įrodo tik tai, kad kažkada Žemės sklype esančiuose statiniuose vyko renginiai, bet jos nėra susijusios su šio sklypo priežiūros klausimais. Nedatuotos ir neaišku kur darytos nuotraukos, kuriose matyti medžio pjaustymo darbai, nepatvirtina pareiškėjo teiginių. Esamos situacijos fotofiksacijos buvo padarytos jau esant sniego dangai, taigi, akivaizdžiai po 2022 m. rugsėjo mėn., todėl jos nėra susijusios su ginčo laikotarpiu, t. y. 2022 m. gegužės–rugsėjo mėn. buvusia Žemės sklypo būkle. Taigi, pareiškėjas, keldamas per didelius kriterijus atsakovui, pats nepateikė jokių abejonių nekeliančių įrodymų. Be to, jei pareiškėjas mano, kad panaudos sutarčių sąlygos buvo vykdomos netinkamai, jis turi teisę ginti savo teises (pvz., reikalauti atlyginti žalą), pasikreipdamas į sutartis pažeidusius asmenis, bet jis negali dangstytis šiomis sutartimis kaip pagrindu išbraukti Žemės sklypą iš Sąrašo. Taip pat, vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, akcentuota, kad žemės sklypo naudojimas nėra tapatus žemės sklypo nepriežiūrai.
2.8. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo argumentus, jog jam buvo užkirstas kelias pasinaudoti Aprašo 13 punkte įtvirtinta teise per 30 dienų pateikti įrodymus, jog Žemės sklypas nėra nenaudojamas bei yra tvarkomas ir prižiūrimas, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog ginčui aktualioje Aprašo redakcijoje, t. y. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. T-441 patvirtintoje redakcijoje, yra tik 10 punktų. Be to, kaip minėta anksčiau, pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nes niekas nedraudė jam kreiptis į atsakovą ir teikti įrodymus, o vien tai, kad pareiškėjas negavo informacinio pobūdžio rašto, neatleidžia jo nuo bendro pobūdžio pareigų tinkamai ir laiku rūpinti žemės sklypu, įtvirtintų, be kita ko, CK 4.37 straipsnyje.
2.9. Įsakymas buvo priimtas įvertinus visas faktines situacijos aplinkybes ir surinktus įrodymus, jis atitinka VAĮ įtvirtintus reikalavimus, o pareiškėjo teiginiai dėl VAĮ įtvirtintų principų pažeidimo atmestini. Seniūnijos priimtuose Patikrinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 užfiksuotos aplinkybės paneigia pareiškėjo teiginius, jog Žemės sklype ginčui aktualiu laikotarpiu buvo atlikti tvarkybos darbai. Administracijos surinkta informacija buvo pakankama Įsakymui (ginčijamai jo daliai) priimti. Teismų praktika panašaus pobūdžio bylose patvirtina, kad atsakovas tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, o vien tai, kad pareiškėjui dėl jo paties netinkamų veiksmų kilo didesnė finansinė našta, nėra pagrindas panaikinti ginčijamą Įsakymo dalį.
3. Pareiškėjas UAB „Protekcija“ atsiliepime į skundą prašė atmesti atsakovo skundą.
4. Pareiškėjas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
4.1. Pareiškėjas, gavęs Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2022 m. spalio 22 d. pranešimą apie žemės mokesčio deklaracijos duomenis už 2022 metus, kuriame nurodyta, jog Žemės sklypo žemės mokesčio tarifas yra 4 proc., ir aiškindamasis susidariusią situaciją, susipažino su Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje paskelbtu Sąrašu (pats Įsakymas nebuvo ir iki šiol nėra paskelbtas nei Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, nei Teisės aktų registre) ir sužinojo, jog Žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą, eil. Nr. 151. Pareiškėjas taip pat rado Seniūnijos 2022 m. birželio 2 d. paskelbtą preliminarų nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, kuriame buvo nurodytas Žemės sklypas ir jame nustatyti Taisyklių 7.3, 7.5 ir 25.14 punktų pažeidimai. Pareiškėjas negavo pranešimo apie Žemės skype nustatytus pažeidimus ar terminą šiems pažeidimams pašalinti, jeigu jis buvo nustatytas, taip pat pareiškėjas nebuvo informuotas apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą, jam nebuvo pateiktas Įsakymas. Atsakovas, atsakydamas į pareiškėjo prašymą, 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė pareiškėjui Įsakymą ir Sąrašo išrašą, kuriame Žemės sklypas buvo nurodytas eil. Nr. 167.
4.2. Skunde nepagrįstai nurodyta, kad Seniūnija Raštu informavo pareiškėją apie nustatytus pažeidimus ir kt., nes, kaip nustatė Komisija, pareiškėjas nebuvo tinkamai informuota sapie ketinimą įtraukti Žemės skypą į Sąrašą bei galimybę per nustatytą terminą pašalinti užfiksuotus Taisyklių pažeidimus. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog jo pasirinkta privati siuntų tarnyba įteikė pareiškėjui bent pranešimą apie siuntos atsiėmimą pašte. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, turi būti atsakingas už informavimo / įspėjimo procedūrą, elgtis rūpestingai ir sąžiningai bei imtis visų įmanomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad pareiškėjas būtų informuotas / įspėtas apie atliekamus veiksmus ir ketinimus, turėtų galimybę pasiaiškinti ir / arba atsikirsti į motyvus. Šiuo atveju atsakovas elgėsi formaliai, nepaisė VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ir principų. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjas privalo žinoti Taisyklių nuostatas, neeliminuoja atsakovo pareiškėjo pareigos laikytis Aprašo (konkrečiai, 6 ir 9 p.) reikalavimų ir teikti pareiškėjui privalomą informaciją. Atsakovui neįvykdžius šios pareigos, pareiškėjas nežinojo apie Žemės sklype atliekamus patikrinimus ar kitokius veiksmus ir juose nedalyvavo, jam nebuvo žinomos per patikrinimus užfiksuotos aplinkybės. Be to, atsižvelgiant į tai, kad viešai paskelbtame Sąraše Žemės sklypas nurodytas eil. Nr. 151, bet pareiškėjui pateiktame Sąrašo išraše Žemės sklypas nurodytas eil. Nr. 167, laikytina, kad pareiškėjas yra klaidinamas, taip pat kyla abejonių dėl viešai paskelbtos Sąrašo versijos atitikties Sąrašui, kuris buvo patvirtintas Įsakymu. Taip pat skunde nėra argumentacijos, kas sutrukdė atsakovui informuoti pareiškėją per nuomininkus, kurie vykdo veiklą Žemės sklype.
4.3. Pareiškėjas Žemės sklypą prižiūri, periodiškai šienauja ir tvarko, todėl šis sklypas buvo nepagrįstai įtrauktas į Sąrašą. Atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Žemės sklypas yra nenaudojamas, o iš nuotraukose užfiksuotų žemės plotų situacijos nėra objektyvios galimybės neginčijamai identifikuoti schemoje pažymėtus žemės plotus, pateiktos nuotraukos nėra išsamiai aprašytos Patikrinimo aktuose, juose nurodyta bendro pobūdžio informacija. Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. birželio 20 d. buvo pasikreipęs į Administracijos Aplinkos apsaugos skyrių, prašydamas išduoti leidimą želdiniams genėti, patvirtina, kad pareiškėjas prižiūrėjo ir nuolat tvarkė Žemės sklypą. Pareiškėjas, 2022 m. birželio 21 d. gavęs atsakymą, jog išvirtusiems / nulūžusiems medžiams, jų kamienams, šakų ataugoms ir atžaloms pašalinti nereikia leidimo, ėmė ieškoti asmenų ir / ar įmonių, kurios galėtų atlikti tvarkymo darbus, ir tokie darbai Žemės sklype buvo nutraukti. Bendraujant su Administracijos specialistu, pareiškėjas nebuvo informuotas apie Žemės sklype užfiksuotus Taisyklių pažeidimus.
4.4. Pareiškėjas pagrįstai manė, jog Žemės sklypas atitinka Taisyklėse įtvirtintus reikalavimus. Tai patvirtina anksčiau nurodytos aplinkybės, taip pat tai, kad Žemės sklypas buvo nuomojamas / suteikiamas panaudai planuojamiems įvairiems renginiams, pobūviams, šventėms ir kt. Pateiktose panaudos sutartyse numatyta panaudos gavėjo pareiga užtikrinti švarą ir tvarką tiek Žemės sklype, tiek saugyklos viduje ir išorėje. Ginčo nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė nuotraukas, iš kurių matyti, jog Žemės sklypas yra prižiūrimas, nemažą jo dalį užima asfaltuota dalis. Jokie pažeidimai Žemės sklype anksčiau nebuvo užfiksuoti.
4.5. Būtina įvertinti tą aplinkybę, kad dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą pareiškėjui apskaičiuotas žemės mokestis už 2022 metus, taikant maksimalų – 4 proc. – tarifą, sudaro net 30 760 Eur, o anksčiau pareiškėjui buvo taikomas 0,36 proc. tarifas. Jei pareiškėjas būtų buvęs informuotas apie nustatytus pažeidimus dėl per aukštos žolės, įsiveisusių invazinių augalų ar pan., jis būtų nedelsiant juos pašalinęs, o tokių trumpalaikių trūkumų egzistavimas negali lemti ypatingai neigiamų materialiųjų padarinių. Be to, žolės pjovimo darbai Žemės sklype buvo atliekami nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.
4.6. Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Įsakyme nėra nei administracinio sprendimo faktinio pagrindo ar kitų administraciniam sprendimui įtakos turėjusių aplinkybių, nei administracinio sprendimo motyvų. Įsakymas yra nesuderinamas su VAĮ įtvirtintais objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais (3 str. 8 ir 9 p.).
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu tenkino atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą, t. y. panaikino Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. 21R4-124(AG4-101/19-2022) ir atmetė pareiškėjo UAB „Protekcija“ skundą.
6. Teismas nustatė, kad:
6.1. Pareiškėjas nuosavybės teise valdo 2,0810 ha ploto Žemės sklypą. Žemės sklype pareiškėjas nuosavybės teise valdo pastatą-požeminę saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-požeminę saugyklą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatą-sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. Seniūnija 2022 m. gegužės 19 d. patikrino Žemės sklypą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. 1, kuriame konstatavo, kad žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis; Žemės sklype pažeidžiami Taisyklių 7.3, 7.5 ir 25.14 punktai.
6.3. Seniūnija 2022 m. gegužės 27 d. Rašte pateikė pareiškėjui informaciją apie tai, kad Žemės sklypas neatitinka Taisyklių reikalavimų (pažeidžiami Taisyklių 7.3, 7.5 ir 25.14 p.) ir kad, savininkams nevykdant Taisyklių reikalavimų, šis sklypas bus įrašytas į Sąrašą ir apmokestinamas maksimaliu žemės mokesčio tarifu, ir pasiūlė pareiškėjui per 30 dienų imtis veiksmų Žemės sklypo priežiūros trūkumams ištaisyti ir apie tai pranešti Seniūnijai, nes bus atliekama pakartotinė žemės sklypo apžiūra. Minėta informacija 2022 m. birželio 2 d. buvo papildomai paskelbta viešai, Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Raštas pareiškėjui nebuvo įteiktas, siunta grąžinta siuntėjui.
6.4. Seniūnija 2022 m. liepos 29 d. atliko pakartotinę Žemės sklypo apžiūrą ir surašė Patikrinimo aktą Nr. 2, kuriame konstatavo, kad apžiūros metu užfiksuota nepagerėjusi Žemės sklypo būklė, t. y. sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis; Žemės sklype pažeidžiami Taisyklių 7.3, 7.5 ir 25.14 punktai.
6.5. Administracijos direktorius 2022 m. rugsėjo 21 d. priėmė ginčijamą Įsakymą, kuriuo Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą.
6.6. Pareiškėjas, iš VMI gavęs žemės mokesčio deklaracijos duomenis už 2022 metus, 2022 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą dėl Įsakymo išdavimo. Administracija kartu su 2022 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 25-2-11 pateikė pareiškėjui Įsakymo nuorašą ir išrašą iš Sąrašo.
6.7. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Įsakymo dalies, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, 2022 m. gruodžio 16 d. priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo tenkino pareiškėjo skundą, t. y. panaikino Įsakymo dalį dėl Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą. Sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė tinkamai apginti savo teises ir / arba pašalinti nustatytus Taisyklių pažeidimus, nes pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie atsakovo ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, o vėliau ir apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą. Komisija konstatavo, kad atsakovo padaryti administracinės procedūros pažeidimai lėmė ir sutrukdė nustatyti bei įvertinti visas aplinkybes, turinčias įtakos priimto sprendimo teisėtumui.
7. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualias Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ ir Aprašo nuostatas, pažymėjo, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad Raštas buvo išsiųstas pareiškėjui jo buveinės adresu ((duomenys neskelbtini)) registruota pašto siunta, tačiau siunta buvo grąžinta siuntėjui, kaip neįteikta. Informacija apie ketinimą Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą 2022 m. birželio 2 d. taip pat buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Teismo vertinimu, toks registruotos pašto siuntos siuntimas, kai neįteikta siunta grįžta siuntėjui, neatitinka Aprašo 6 punkto nuostatų, kurios įpareigoja registruotu laišku įspėti sklypo savininką apie ketinimą įtraukti sklypą į sąrašą. Aplinkybė, kad informacija papildomai buvo paskelbta savivaldybės interneto svetainėje, neatleidžia atsakovo nuo pareigos apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į sąrašą pranešti žemės sklypo savininkui registruotu laišku, nes priešingu atveju būtų pažeidžiama sklypo savininkų teisė pagal Aprašo 6 punktą per nustatytą terminą pašalinti Taisyklių pažeidimus.
8. Teismas akcentavo, jog Aprašo 10 punktas nustato, kad skyrius per 15 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos: 1) paskelbia jį savivaldybės interneto svetainėje ir registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą; 2) pateikia VMI šio įsakymo nuorašą. Aprašo 10.1 punkte vartojamas jungtukas „ir“ nesuteikia teisės atsakovui pasirinkti, kokiu būdu Administracijos direktoriaus įsakymą jis gali įteikti žemės sklypų savininkams, o imperatyviai įpareigoja tiek paskelbti interneto svetainėje, tiek pranešti registruotu laišku. Šie du informavimo būdai yra ne alternatyvūs, o privalomi abu kartu. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad atsakovas po Įsakymo priėmimo Aprašo 10 punkte nustatyta tvarka registruotu laišku tinkamai informavo pareiškėją apie priimtą Įsakymą. Pareiškėjas teigė, kad apie Įsakymą sužinojo tik gavęs iš VMI pranešimą apie žemės mokesčio deklaracijos duomenis už 2022 metus.
9. Teismas konstatavo, kad nors atsakovas netinkamai įgyvendino savo prievolę informuoti pareiškėją apie jo pareigą laikytis Taisyklių nuostatų, tačiau šis atsakovo pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats Įsakymas (jo dalis dėl Žemės sklypo) yra neteisėtas iš esmės. Negalima teigti, jog, negavęs įspėjimo apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, pareiškėjas negalėjo ir neprivalėjo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų. Pareiškėjui turėjo būti žinoma apie Taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą Žemės sklype. Be to, ši pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam savo turtu. Netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą yra procedūrinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jam trukdo teisinę galimybę inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą. Įvertinus tai, kad ginčas dėl Įsakymo yra nagrinėjamas teisme, konstatuotina, jog padarytas procedūrinis pažeidimas pareiškėjo informavimo procese nebuvo esminis, vertinant ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumą, todėl nėra pagrindo naikinti priimtą Įsakymą (jo dalį) dėl pareiškėjo netinkamo informavimo.
10. Teismo vertinimu, priimant Įsakymą, buvo surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių Žemės sklypo nepriežiūros faktą. Žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota du kartus, t. y. Patikrinimo aktuose Nr. 1 ir Nr. 2. Patikrinimų metu konstatuota, kad Žemės sklypas neprižiūrimas, netvarkomas, nešienaujamas, apleistas savaiminiais krūmais ir piktžolėmis, statybinio laužo atliekomis ir šiukšlėmis. Minėtas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos 2022 m. gegužės 19 d. ir 2022 m. liepos 29 d. Žemės sklypo nuotraukos, iš kurių matyti, kad patikrinimų metu šis sklypas buvo apleistas, žolė akivaizdžiai nešienauta, sklype matomos statybinės atliekos, į krūvą sukrautos sudžiūvusios medžių šakos, t. y. buvo nesilaikyta Taisyklių 7.3 punkto (prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm), 7.5 punkto (tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka) ir 25.14 punkto (draudžiama palikti netvarkomą, apleistą invaziniais augalais ir piktžolėmis nuosavybės teise priklausantį, nuomojamą, naudojamą ar kitaip valdomą žemės sklypą). Patikrinimų duomenys nuosekliai patvirtina, kad Žemės sklypas nebuvo nuolat tvarkomas taip, kaip reikalauja Taisyklių 7.3, 7.5 ir 25.14 punktai, todėl atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė minėtus Taisyklių reikalavimus. Atsakovo nustatyti Žemės sklypo nepriežiūros faktai atitinka Aprašo 4 punkte nustatytą kriterijų, kurio pagrindu Žemės sklypas turėjo būti įtrauktas Sąrašą.
11. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentus, kad Žemės sklypas buvo tinkamai prižiūrimas, paneigia Patikrinimo aktai Nr. 1 ir Nr. 2 bei atsakovo pateiktos nuotraukos, kuriose užfiksuoti faktai apie neprižiūrėtą sklypą: jis akivaizdžiai apaugęs žolę, jame sukrautos statybinės atliekos (betono luitai), į krūvą sukrautos sudžiūvusios medžių šakos. Iš 2022 m. liepos 29 d. nuotraukų matyti, kad Žemės sklype žolės aukštis patikrinimo metu buvo akivaizdžiai didesnis nei Taisyklių 7.3 punkte nustatyta 12 cm riba. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Žemės sklypas buvo prižiūrimas, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas vykdė nuolatinę (periodinę) jo priežiūrą. Iš pareiškėjo pateiktų nuotraukų matyti, kad nuotraukos padarytos ne ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. kai žolė dar nebuvo užaugusi, todėl iš šių nuotraukų nėra galimybės daryti išvadą apie nuolatinę Žemės sklypo priežiūrą. Pareiškėjo pateikti įrodymai apie tai, kad Žemės sklypas buvo naudojamas (teritorijos ir statinio panaudos sutartys) taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog Žemės sklypo priežiūra ginčui aktualiu laikotarpiu atitiko Taisyklių reikalavimus.
12. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo teiginius, kad dalį Žemės sklypo užima asfaltuotas kelias, dėl ko sprendimas apmokestinti visą Žemės sklypą maksimaliu žemės mokesčio tarifu yra nepagrįstas, akcentavo, kad, vadovaujantis Aprašo 10 punktu ir Žemės mokesčio įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, žemės mokestį apskaičiuoja ne Administracija, o mokesčių administratorius (VMI), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su galbūt neteisingai apskaičiuotu žemės mokesčiu, yra atmestini.
13. Teismo vertinimu, Įsakymas (jo dalis dėl Žemės sklypo) yra pagrįstas objektyviais faktiniais duomenimis (faktais), patvirtinančiais šio sklypo apleistumą ir nepriežiūrą, bei atitinkantis Taisyklėse nurodytus reikalavimus (7.3, 7.5 ir 25.14 p.). Atsakovas, priimdamas Įsakymą, tinkamai įvertino faktinių aplinkybių apimtį bei pateiktas vaizdines priemones, todėl Įsakymas atitinka esminius VAĮ reikalavimus. Taigi, ginčijama Įsakymo dalis, kurioje Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nėra teisinio pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, Komisijos priimtas Sprendimas pripažintas nepagrįstu ir neteisėtu, o pareiškėjo skundas – atmestinu.
14. Teismas likusius šalių argumentus laikė pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau jų neanalizavo. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes teismo sprendimas priimamas ne pareiškėjo naudai.
III.
15. Pareiškėjas UAB „Protekcija“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja skunde Komisijai ir atsiliepime į atsakovo skundą išdėstytus argumentus ir papildomai nurodo, kad:
16.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos ir nesąžiningai suvaržė pareiškėjo galimybes tinkamai apginti savo teises dėl atsakovo netinkamų veiksmų ir / ar neveikimo. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nebuvo nei informuotas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą ir galimybę per nustatytą terminą pašalinti užfiksuotus Taisyklių pažeidimus, nei supažindintas su Patikrinimo aktu Nr. 1, nei gavo Įsakymą ir / ar kitus dokumentus, kuriuose pateikta informacija apie Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą ir / ar bet kokius Taisyklių pažeidimus. Kadangi atsakovas tinkamai neįgyvendino savo pareigos pranešti pareiškėjui apie priimtą Įsakymą, buvo suvaržyta galimybė pareiškėjui apginti savo teises, be kita ko, teikti įrodymus, kurie pagrįstų, jog Žemės sklypo priežiūra atitinka Taisykles, pavyzdžiui, duomenis apie planuojamą Žemės sklypo tvarkymo laikotarpį.
16.2. Teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino gan deklaratyviai. Atsakovo pateiktos nuotraukos nepatvirtina konstatuotų Taisyklių nuostatų pažeidimų. Byloje nėra jokių įrodymų apie žolės aukštį Žemės sklype patikrinimo dieną: Seniūnijos atstovas nenaudojo jokio matavimo prietaiso, nebuvo kviestas joks ekspertas, kuris įvertintų žolės aukštį, o teismas žolės aukštį vertino kaip neatitinkantį Taisyklių reikalavimų išimtinai tik spėjimo būdu. Be to, pateiktos nuotraukos neįrodo, kad pareiškėjas nuolat netvarko ir nešienauja ir / ar kitaip pažeidžia Taisyklių reikalavimus. Ta aplinkybė, jog Žemės sklype suplanuotas žolės šienavimas prasilenkė su Seniūnijos atliktais patikrinimais, ypač atsižvelgiant į tai, kad atsakovas akivaizdžiai nesilaikė reikalavimo informuoti pareiškėją, negali būti priežastimi nepagrįstai padidinti pareiškėjui žemės mokesčio tarifą iki 4 proc. Priešingas vertinimas būtų nesuderinamas su teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-968/2022).
16.3. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad vien prie Patikrinimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2 pridėtos nuotraukos akivaizdžiai neatitinka Aprašo 6 punkte numatyto išsamumo reikalavimo. Minėti patikrinimo aktai, net jei jie būtų buvę įteikti pareiškėjui, neatitinka tokiems aktams keliamų reikalavimų, nes juose objektyviai nėra duomenų, patvirtinančių Žemės sklypo nenaudojimą ir nepriežiūrą, o iš nuotraukose užfiksuotų žemės plotų situacijos nėra galimybės neginčijamai identifikuoti schemoje pažymėtus žemės plotus, žolės aukštį, be to, nuotraukose neužfiksuoti atžėlę krūmai ir piktžolės, statybinio laužo atliekos ir šiukšlės (teismo posėdyje atsakovo atstovė taip pat negalėjo paaiškinti šių tariamų pažeidimų). Atsakovas nesurinko ir kitų objektyvių Žemės sklypo apleistumą įrodančių dokumentų, pavyzdžiui, pareiškėjo ir Žemės sklypo nuomininkų apklausa, pareiškėjo dalyvavimas atliekant Žemės sklypo apžiūrą. Be to, nebuvo apžiūrėtas visas Žemės sklypas, o tik jo dalis, todėl nėra pagrindo visą Žemės sklypą pripažinti neatitinkančiu Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų. Teismas taip pat nepasisakė dėl pareiškėjo pateiktų įrodymų, kad Žemės sklypas buvo šienaujamas nuo 2022 m. liepos 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 3 d. bei kad pareiškėjas dar 2022 m. gegužės mėn. kreipėsi į Administraciją dėl leidimo tvarkyti Žemės sklype esančius medžius.
16.4. Įsakymas neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų ir principų, be kita ko, teisėtumo principo.
17. Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
18. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja savo skunde išdėstytus argumentus, be kita ko, tai, kad, priimant Įsakymą, buvo atliktos visos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjas buvo informuotas apie Įsakymo priėmimą raštu ir viešai (paskelbiant Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje), todėl pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti teise inicijuoti Įsakymo pakeitimą. Teismas teisėtai ir teisingai nustatė, kad Įsakymas buvo priimtas įvertinus visas faktines situacijos aplinkybes ir surinktus įrodymus. Šiuo atveju iš pateiktų nuotraukų akivaizdu, jog Žemės sklypas yra neprižiūrimas ir apleistas, todėl pareiškėjas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos nuolat tvarkyti Žemės sklypą, o priešingi pareiškėjo teiginiai yra tik jo formali pozicija, kuri nepagrįsta rašytiniais ar kitokio pobūdžio įrodymais. Pakartotinai pažymėta, kad pagal Aprašo 4 punktą sąvoka „nenaudojama žemė“ suprantama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi, todėl, Seniūnijai nustačius pažeidimus bent vienoje Žemės sklypo dalyje, atsirado teisinis ir faktinis pagrindai įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą. Pareiškėjo teiginiai dėl materialiosios teisės normų ir įrodymų vertinimo taisyklių nepagrįsti, nes ginčijamas teismo sprendimas yra suderinamas su teismų praktika panašaus pobūdžio bylose.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
19. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. A1-1453 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2022 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kurioje į Nenaudojamos valstybinės žemės sklypų 2022 metų sąrašą įtrauktas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), ir 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinio ginčo byloje Nr. AG4-101/19-2022 teisėtumo ir pagrįstumo.
20. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
21. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3380 redakcija), išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskiriami kainų ir tarifų už savivaldybės valdomų įmonių, biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas viešąsias paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų, įmokų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. Žemės mokesčio įstatymo (2011 m. gruodžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1829 redakcija) 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami tik atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).
22. Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (2019 m. spalio 15 d. sprendimo Nr. T-441 redakcija) 1 punkte nurodyta, kad šis Aprašas reglamentuoja žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras. Pagal Aprašo 2 punktą, šio Aprašo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais. Aprašo 4 punkte sąvoka „nenaudojama žemė“ apibrėžiama kaip žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės).
23. Aprašo 6 punkte įtvirtinta, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pagal Aprašo 10.1 punktą (2020 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-218 redakcija) Savivaldybės administracijos skyrius, administruojantis valstybinės žemės nuomos mokestį, per 15 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos paskelbia jį Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.
24. Nagrinėjamu atveju Seniūnija informaciją apie Žemės sklype nustatytus pažeidimus ir ketinimą įtraukti šį sklypą į Sąrašą išdėstė 2022 m. gegužės 27 d. rašte Nr. 15-2-194. Šiame rašte nurodytas Juridinių asmenų registre skelbiamas pareiškėjo buveinės adresas (sutampa su Žemės sklypo adresu ir pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytu jo adresu). Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjui 2022 m. gegužės 19 d. buvo išsiųsta siunta LT060698540 LT, kuri nebuvo įteikta ir 2022 m. birželio 2 d. buvo grąžinta siuntėjui, tačiau, atsižvelgiant į minėtame rašte nurodytą datą – 2022 m. gegužės 27 d. (tokia šio rašto data nurodoma ir atsakovo procesiniuose dokumentuose), – nėra pagrindo išvadai, kad tai buvo siunta su Seniūnijos 2022 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 15-2-194. Taigi, byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas buvo informuotas apie nustatytus Taisyklių pažeidimus ir įspėtas apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą Aprašo 6 punkte nustatyta tvarka.
25. Administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyrius Įsakymą ir išrašą iš Sąrašo išsiuntė pareiškėjui kartu su 2022 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. 29-2-1384, kuriame nurodytas Juridinių asmenų registre skelbiamas pareiškėjo buveinės adresas. Atsakovas pateikė duomenis apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 29 d. buvo išsiųsta siunta Nr. LT064605336LT, kuri buvo neįteikta ir todėl grąžinta siuntėjui 2022 m. lapkričio 10 d., tačiau nepateikti išsamesni duomenys apie šią siuntą (jos gavėją ar kt.). Kita vertus, bylos duomenys patvirtina, kad Įsakymas (juo patvirtintas Sąrašas) buvo paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.
26. Teisėjų kolegija, pritardama ginčijamame Komisijos Sprendime išdėstytai pozicijai dėl gero administravimo principo pažeidimo, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad gero administravimo principas yra ir Lietuvos teisės sistemos bendrasis teisės principas. Viešojo administravimo subjektas yra saistomas, inter alia (be kita ko, įskaitant), gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1245-662/2015). Iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų taip pat kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš viešojo administravimo subjektui priimant sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010, 2017 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4702-858/2017).
27. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas administracinių sprendimų atitiktį motyvuotumo reikalavimams, yra pažymėjęs, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012). Tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-486-575/2020).
28. Akcentuotina ir tai, kad ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje yra išvardyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai, tarp jų – jeigu skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 p.). Taigi, ne dėl kiekvieno procedūrinio pažeidimo yra panaikinamas aktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, nuosekliai laikosi pozicijos, kad nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti. Nustatant, ar buvo pažeistos atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo pagrindinės procedūros ir taisyklės, turi būti atsižvelgiama į atitinkamo akto priėmimo procedūrai nustatytus teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1487/2012, 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1760-575/2018).
29. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo informavimo, vadovaudamasis tuo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs, kad netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą dėl sąrašo yra procedūrinis pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jiems sutrukdė įgyvendinti teisinę galimybę inicijuoti atsakovo Įsakymo dėl Sąrašo pakeitimą (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021, 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-53-968/2022). Tačiau, kaip matyti iš pacituotų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, skundžiamame teismo sprendime nurodytose administracinėse bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenagrinėjo situacijos, kai Seniūnija neįvykdė (nepateikė įvykdymą patvirtinančių įrodymų) Aprašo 6 punkte įtvirtintos pareigos registruotais laiškais įspėti žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą ir nustatyti protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti.
30. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad nors atsakovas ir netinkamai įgyvendino savo prievolę informuoti pareiškėją apie jo pareigą laikytis Taisyklių nuostatų, tačiau šis atsakovo pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats Įsakymas (jo dalis dėl Žemės sklypo) yra neteisėtas iš esmės. Pareiškėjui turėjo būti žinoma apie Taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą Žemės sklype; be to, ši pareiga yra bendro pobūdžio ir suprantama protingam bei apdairiam asmeniui, tinkamai besirūpinančiam savo turtu. Netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą yra procedūrinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jai sutrukdo teisinę galimybę inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą. Įvertinus tai, kad ginčas dėl Įsakymo yra nagrinėjamas teisme, konstatuotina, jog padarytas procedūrinis pažeidimas pareiškėjo informavimo procese nebuvo esminis, vertinant ginčijamos Įsakymo dalies teisėtumą.
31. Teisėjų kolegija sutinka su pozicija, kad Taisyklėse įtvirtintos pareigos turėjo būti žinomos pareiškėjui ir jis privalėjo jas vykdyti, tačiau šioje byloje susiklosčiusiomis individualiomis aplinkybėmis yra pagrindas vertinti, kad Seniūnija, Aprašo 6 punkte nurodyta tvarka neįspėdama pareiškėjo apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą ir neinformuodama apie nustatytą terminą konstatuotiems Taisyklių pažeidimams pašalinti, iš esmės pažeidė pagrindines procedūras ir dėl tokios pažaidos Įsakymas gali būti panaikintas. Šiame kontekste pastebėtina, kad vieni iš pagrindinių pareiškėjo argumentų yra tai, kad pareiškėjas būtų pašalinęs Patikrinimo akte Nr. 1 nustatytus trūkumus (pvz., nušienavęs žolę), jeigu jis būtų buvęs informuotas apie Patikrinimo akte Nr. 1 užfiksuotus patikrinimo rezultatus. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas procedūrinis pažeidimas negali būti pripažintas neturinčiu esminės reikšmės Įsakymo teisėtumui ir pagrįstumui, nes toks pažeidimas sudaro reikšmingas kliūtis siekiant pakeisti / panaikinti ginčijamą administracinį sprendimą (jo dalį): sprendžiant dėl administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo paprastai yra vertinamos tos faktinės aplinkybės, kurios buvo jo priėmimo metu, tačiau nagrinėjamoje byloje pareiškėjui nebuvo sudaryta teisės aktuose (t. y. Aprašo 6 p.) numatyta galimybė iki Įsakymo priėmimo pakeisti tas faktines aplinkybes, kurios sudaro Įsakymo faktinį pagrindą. Atsakovas, priimdamas Įsakymą, rėmėsi Patikrinimo akte Nr. 2 užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, neatsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui realiai nebuvo sudaryta galimybė pakeisti šias faktines aplinkybes, t. y. pašalinti Patikrinimo akte Nr. 1 nustatytus taisyklių pažeidimus, todėl ginčijamas Įsakymas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisija, priimdama Sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktikoje suformuotomis taisyklėmis ir todėl nepagrįstai panaikino šį Sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, Komisijos Sprendimas paliekamas nepakeistas.
33. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus dokumentus, sprendžia, kad pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos – 4 325,76 Eur už advokato pagalbą bylą nagrinėjant Komisijoje ir pirmosios instancijos teisme bei 1 131,35 Eur už advokato pagalbą rengiant apeliacinį skundą – atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo kriterijus, prašoma suma neviršija pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) apskaičiuoto maksimalaus dydžio, todėl, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, ši suma yra priteistina pareiškėjui iš atsakovo. Be to, pareiškėjui priteistina sumokėto žyminio mokesčio suma – 15 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Protekcija“ apeliacinį skundą tenkinti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. sprendimą administracinio ginčo byloje Nr. AG4-101/19-2022 palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Protekcija“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 5 472,11 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt du eurus ir vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Arūnas Dirvonas
Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan