Civilinė byla Nr. e3K-3-317-969/2021
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01734-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.9; 2.6.11.4.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ecoservice“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytos paslaugų pirkimo sutarties sąlygų, reglamentuojančių apmokėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė UAB „Ecoservice“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 55 619,04 Eur skolą, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. tarp jos, kaip viešojo pirkimo „Mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimas“ (toliau – ir Pirkimas) laimėtojos, ir atsakovės buvo pasirašyta Mišrių komunalinių atliekų (toliau – ir MKA) surinkimo ir jų vežimo antroje zonoje „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-136/19 (toliau – Sutartis dėl II zonos) ir MKA surinkimo ir jų vežimo ketvirtoje zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ paslaugų teikimo sutartis Nr. A64-138/19 (toliau – Sutartis dėl IV zonos), jų sąlygos buvo identiškos (toliau kartu – Sutartys). Šių Sutarčių pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atitinkamų zonų atliekų surinkimo ir vežimo, konteinerio pastatymo bei dažnesnio ištuštinimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo už jas sumokėti Sutartyse nustatyta tvarka. Ieškovė teigia, kad ji 2019 m. birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais tinkamai ir laiku teikė atsakovei paslaugas, rengė ir teikė tvirtinti kiekvieno mėnesio paslaugų teikimo ataskaitas, kaip nustatyta Techninėje specifikacijoje, kuri yra Sutarčių priedas, o paslaugų kainą skaičiavo taikydama Sutarčių priede Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nurodytus tarifus ir kainas. Tuo tarpu atsakovė nepagrįstai atsisakė tvirtinti ataskaitas, todėl ieškovė negali išrašyti jai sąskaitų ir gauti 55 619,04 Eur už suteiktas paslaugas bei 672,49 Eur delspinigių.
4. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. birželio–rugsėjo mėnesiais II ir IV zonose suteiktai individualaus konteinerio dažnesnio ištuštinimo paslaugai, kuri yra suteikiama vieną kartą per vieną savaitę, taiko Sutarties dėl II zonos Priedo Nr. 2 5 punkte nurodytą įkainį – 10 Eur už vieną ištuštinimo kartą bei Sutarties dėl IV zonos Priede Nr. 2 5 punkte nurodytą įkainį – 2 Eur už vieną ištuštinimo kartą, tačiau atsakovė su tokiu skaičiavimu nesutinka ir tik kas antram konteinerio ištuštinimui taiko dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, o likusiam ištuštinimui taiko įprasto ištuštinimo paslaugos įkainį, nors tai nei Sutartyse, nei Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta. Ieškovės teigimu, dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskira atliekų vežimo paslauga, kuri teikiama pagal atskirą dažnesnį grafiką, kiekvienam ištuštinimo kartui taikant atskirai nustatytą dažesnio ištuštinimo paslaugos įkainį; ji teikiama ne kartu su įprasto atliekų vežimo paslauga, kai yra užsakoma papildomai, bet vietoj įprasto atliekų vežimo paslaugos. Be to, ieškovė, teikdama pasiūlymą, dažnesnio ištuštinimo paslaugai nurodė atskirą įkainį, skaičiuojamą kas savaitę.
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė Pirkimo sąlygų paaiškinimuose nurodė, jog galimos situacijos, kai teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą individualų konteinerį teks ištuštinti ne vieną kartą per savaitę, o dažniau, netgi kasdien, todėl kiekvienas ištuštinimo kartas teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą turi būti apmokestinamas nurodytu tarifu. Atsakovė negali kitaip aiškinti savo pačios paskelbtų Pirkimo sąlygų, taikyti niekur neišviešintų sąlygų, keisti Sutarčių turinio, bet kokie neaiškumai aiškintini tiekėjo naudai.
6. Ieškovė nurodė, kad per 4 mėnesius individualius konteinerius ištuštino 8195 kartus, tačiau tik 3405 kartai iš jų buvo atsakovės apmokėti pagal dažnesnio ištuštinimo paslaugos tarifą, todėl atsakovė ieškovei nesumokėjo 40 877,44 Eur. Taip pat, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai II ir IV zonose esančius 142 konteinerius laikydama mišrių komunalinių atliekų bendro naudojimo (kolektyviniais) konteineriais, o ne individualaus naudojimo konteineriais, kurie ištuštinami pagal atskirą dažnesnį grafiką (ne vieną kartą per dvi savaites, o dažniau) ir apmokami pagal dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį, nesumokėjo 14 741,60 Eur.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovės 55 619,04 Eur skolą už suteiktas paslaugas, 672,49 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (56 291,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
8. Teismas nustatė, kad, ieškovei laimėjus atsakovės vykdytą MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugų Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pirkimą, šalys 2019 m. balandžio 29 d. sudarė dvi identiško turinio Sutartis dėl nurodytų paslaugų teikimo savivaldybės teritorijose „Antakalnis – Naujoji Vilnia“ (II zona) ir „Pašilaičiai – Lazdynai“ (IV zona). Sutartyse šalys, be kita ko, susitarė, kad perkamų paslaugų savybės ir apimtis apibūdinamos Techninėse specifikacijose, esančiose Sutarčių priede Nr. 1 (Sutarčių 5 punktas). Atsiskaitymas už paslaugas bus vykdomas pagal kainą ir įkainius, nurodytus Sutarčių priede Nr. 2 (Sutarčių 14 punktas).
9. Teismas, remdamasis Pirkimo sąlygų Technine specifikacija (priedas Nr. 1) ir Sutarčių priedo Nr. 1 Techninės specifikacijos 1.20 papunkčiu, nustatė, kad atsakovė Sutartimis įsigijo atskiras (savarankiškas) paslaugas, kurių kiekvienos turinys detalizuojamas Techninių specifikacijų 4 skyriuje: 1) MKA surinkimo ir jų vežimo paslauga, teikiama visų atliekų turėtojų individualaus ir bendro naudojimo konteineriams ištuštinti pagal grafiką (MKA vežimo paslauga); 2) naujų atliekų turėtojų, renginių laikino naudojimo aprūpinimo konteineriu paslauga, teikiama gavus užsakovo užsakymą (konteinerio pastatymo paslauga), ir 3) dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo vieną kartą per savaitę vietoj nustatyto vieno karto per dvi savaites (dažnesnio ištuštinimo paslauga).
10. Taigi, MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga (vienas kartas per vieną savaitę) yra dvi atskiros paslaugų teikėjo teikiamos ir atitinkamai užsakovo perkamos paslaugos, kiekvienai iš jų nustatytos atitinkamos teikimo sąlygos (dalis jų sutampa, o dalis, pvz., paslaugos teikimo periodiškumas, skiriasi) ir jų teikimas iš esmės priklauso nuo atliekų turėtojo pasirinkimo, kuris yra nustatyta forma išreiškiamas užsakovei, kuri duoda nurodymą paslaugų teikėjui dėl vienokios ar kitokios paslaugos teikimo.
11. Teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, kad, užsakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą, ir toliau yra teikiama MKA vežimo paslauga, o dažnesnis ištuštinimas yra tik papildomai teikiama paslauga. Teismo vertinimu, sisteminis, loginis ir lingvistinis Pirkimo sąlygų ir Sutarčių sąlygų bei jų priedų aiškinimas patvirtina, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga, t. y. individualaus konteinerio ištuštinimas vieną kartą per vieną savaitę, gali būti pasirinkta to pageidaujančio atliekų turėtojo vietoj ginčo šalių įprastine vadinamos MKA vežimo paslaugos, t. y. konteinerio ištuštinimo vieną kartą per dvi savaites. Vienos paslaugos teikimas vietoj kitos reiškia, kad konkrečiam atliekų turėtojui gali būti taikomas tik vienas iš atliekų ištuštinimo paslaugos planų, paketų ar variantų: arba MKA vežimo paslauga, arba dažnesnio ištuštinimo paslauga. Sutartyse nėra nustatyta, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga gali būti teikiama kaip papildoma paslauga.
12. Teismo vertinimu, Pirkimo dokumentų ir Sutarčių sąlygų formuluotės, jų išdėstymas ir turinys suteikė pagrindą ieškovei pagrįstai tikėtis, kad už MKA vežimo paslaugos suteikimą jai bus atlyginama pagal jos Pasiūlymo formoje bei atitinkamai Sutarčių priede Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nurodytus įkainius, tuo tarpu už dažnesnio ištuštinimo paslaugos, kaip ji apibrėžta pačiose Sutartyse ir jų priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“, suteikimą jai bus atlyginama būtent pagal šiai paslaugai Sutarčių priede Nr. 2 atskiroje eilutėje nustatytus įkainius.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Techninių specifikacijų priedo Nr. 8 „Esami MKA konteineriai, jų rekomenduojamo pakėlimo (ištuštinimo) dažnumo skaičiavimai, skirti MKA vežimo paslaugai“ 1 lentelėje yra atskirai į dvi savarankiškas grupes išskiriami konteineriai, ištuštinami kas dvi savaites, ir konteineriai, ištuštinami kas savaitę, pateikiant kiekvienai iš šių konteinerių grupių priskirtinų konteinerių skaičių bei bendrą ištuštinimo skaičių per metus kiekvienoje iš zonų. Iš šios lentelės matyti, kad konkrečiam konteineriui (atitinkamai juo besinaudojančiam atliekų turėtojui) taikoma arba ištuštinimo kas dvi savaites paslauga, arba ištuštinimo kas savaitę paslauga, ir tų pačių konteinerių atžvilgiu nėra taikomos abi paslaugos ar paslaugų paketai vienu metu (ar dažnesnis ištuštinimas, kaip papildomas prie įprastinio ištuštinimo).
14. Nors atsakovė su tuo nesutiko, teigdama, kad šiuose Techninių specifikacijų prieduose pateikti tik preliminarūs, rekomendaciniai konteinerių ir jų ištuštinimo per metus skaičiai (kiekiai), kurie gali būti keičiami Sutarčių vykdymo metu, tačiau teismas nurodė, jog, net ir laikant Techninių specifikacijų priedo Nr. 8 1 lentelėje nurodytus ištuštinimo kartų skaičius tik preliminariais, pats konteinerių grupavimo faktas, ištuštinimo kartų skaičiavimo principas, taip pat ir galutinės dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainos apskaičiavimo principas (formulė) lieka nepakitę.
15. Teismo vertinimu, atsakovės pozicija šiuo klausimu yra nenuosekli, kadangi, esant situacijoms, kai per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti tris ar penkis kartus (pvz., kai tam tikras mėnuo turi penkias savaites arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinti tik tris kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu sumoka už du iš trijų arba tris iš penkių ištuštinimus per mėnesį, ir atitinkamai tik už vieną ar du ištuštinimus per mėnesį sumoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu, kiekvieną mėnesį skaičiavimus atlikdama iš naujo. Tokiu būdu neretai susidaro situacijos, kai, pavyzdžiui, už konkretaus atliekų turėtojo konteinerio ištuštinimą vieną kartą per savaitę ieškovei du kartus (dvi savaites) iš eilės (pvz., penktą atitinkamo mėnesio savaitę ir pirmą ateinančio mėnesio savaitę) sumokama pagal tą patį – mažesnį MKA vežimo paslaugai nustatytą tarifą. Tai patvirtina, kad atsakovė faktiškai taiko niekur nenustatytą atsiskaitymo už konteinerių ištuštinimą metodą, skaičiuodama dažnesnio ištuštinimo kiekį tik per konkretų mėnesį, o ne atsižvelgdama į bendrą atliekų išvežimo skaičių.
16. Teismas, atmesdamas atsakovės argumentą, kad ieškovė, vykdydama Pirkimą, nesikreipė į ją dėl neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, nurodė, jog ieškovei atrodė aiškios Pirkimo sąlygos, jų formuluotė, santykis su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis leido jas vienareikšmiškai suprasti ir pagal šį supratimą teikti atitinkamą pasiūlymą, kurį, kaip matyti, perkančioji organizacija vėliau priėmė ir vertino kaip atitinkantį Pirkimo dokumentų reikalavimus, ir pripažino laimėjusiu.
17. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, turėdama teisę laisvai pasirinktu būdu formuoti kainos pasiūlymą bei spręsti dėl savo kainodaros politikos, kainos formavimo būdų bei konkrečių kainodaros elementų ir aspektų, šiuo atveju ir pasiūlė mažesnę MKA vežimo paslaugos kainą (įkainį), bet didesnę dažnesnio ištuštinimo paslaugos kainą (įkainį), neviršydama bendros perkančiajai organizacijai priimtinos viso pasiūlymo kainos. Pati perkančioji organizacija, nustatydama maksimalią MKA vežimo paslaugos kainą, o konteinerių pastatymo paslaugai ir dažnesnio ištuštinimo paslaugai palikdama tam tikrą bendros kainos procentą, iš dalies pateikė tiekėjams kainodaros formavimo modelį, pagal kurį tiekėjo pajamų dalis už konteinerio pastatymo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugas II zonoje objektyviai bus didesnė.
18. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartį ir netinkamai teikusi dažnesnio ištuštinimo paslaugą, todėl, atsakovei neginčijant pačių skaičiavimų teisingumo ir nepateikus jokių jais suabejoti leidžiančių paaiškinimų ar įrodymų, teismas, vadovaudamasis CK 6.716 straipsnio 1 dalimi, 6.720 straipsnio 3 dalimi, nusprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti jai už suteiktas paslaugas 40 877,44 Eur (su PVM) sumą yra pagrįstas.
19. Remdamasis Techninės specifikacijos 1.3, 1.2, 1.8, 1.14, 7.2, 7.2.1, 7.2.2 ir 7.2.3 punktų loginiu ir sisteminiu aiškinimu, teismas nurodė, kad konteinerio priskyrimas prie individualaus naudojimo ar bendrojo naudojimo iš esmės priklauso nuo to: a) ar konteineriu naudojasi vienas, ar du ir daugiau atliekų turėtojų (fizinis ar juridinis asmuo), iš esmės nepriklausomai nuo nekilnojamojo turto objekto, kuriam priskiriamas konteineris, pobūdžio (ar tai gyvenamosios, ar negyvenamosios paskirties objektas), tačiau aiškiai nurodant, jog prie individualių namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų priskirtini konteineriai yra individualaus naudojimo, tuo tarpu prie daugiabučių namų, sodininkų ir garažų bendrijų priskirtini konteineriai yra bendro naudojimo konteineriai; b) ar konteineris yra atitinkamoje konteinerių aikštelėje, ar ne; c) ar konteinerio plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka pačiam atliekų turėtojui, ar paslaugų teikėjui (ieškovei).
20. Techninėje specifikacijoje nurodoma, kad prie individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų esantys konteineriai laikomi individualaus naudojimo konteineriais, nes jais paprastai naudojasi vienas atliekų turėtojas ir tokie konteineriai nėra pastatyti konteinerių aikštelėse. Tam, kad konteineris būtų laikomas bendrojo naudojimo konteineriu: a) juo turi naudotis du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinių ar juridinių asmenų); b) konteineris turi stovėti atitinkamoje konteinerių aikštelėje (šachtoje); c) jo plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, o ne atliekų turėtojams, paprastai tokiais yra laikomi prie daugiabučių gyvenamųjų namų, sodininkų ir garažų bendrijų esantys konteineriai.
21. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys ir įrodymai (konkrečiu adresu stovinčių, konkrečius identifikacinius numerius turinčių konteinerių fotonuotraukos, jais besinaudojančių atliekų turėtojų rašytiniai patvirtinimai, 2020 m. gegužės 15 d. ieškovės pateikti susisteminti duomenys atskirai dėl kiekvieno iš 142 ginčo konteinerių) leidžia daryti išvadą, kad 142 konteineriai, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, turi būti vertinami kaip individualaus naudojimo konteineriai, kadangi jie turi tik vieną naudotoją, t. y. jais naudojasi tik vienas atliekų turėtojas (konkretus gyvenamasis namas ar kotedžo tipo namas, kalbant apie fizinius asmenis, ar konkretus juridinis asmuo), jie nėra pastatyti bendrose konteinerių aikštelėse, juos į kelio važiuojamąją dalį išstumia ir atgal prie savo pastatų pristumia, plauna ir dezinfekuoja atliekų turėtojai (ieškovė patvirtino nė vieno iš šių konteinerių neplaunanti ir nedezinfekuojanti), ir nėra jokių duomenų, kad jais naudotųsi du ar daugiau atliekų turėtojų. Teismas pažymėjo, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą jokių argumentų bei įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodomas aplinkybes dėl 142 ginčo konteinerių individualaus, o ne bendro naudojimo, leistų suabejoti ieškovės įrodinėjimų aplinkybių bei pateiktų įrodymų teisingumu ir sudarytų pagrindą teismui daryti priešingas, nei teigia ir įrodinėja ieškovė, išvadas.
22. Nors trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ kartu su tripliku pateikė savo suvestinę 142 ginčo konteinerių lentelę, prie kiekvieno iš jų nurodydamas, kad tai yra kolektyvinis konteineris, kuriuo naudojasi 2 ar daugiau atliekų turėtojų, tačiau trečiasis asmuo nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kokių duomenų ir dokumentų pagrindu buvo sudaryta ši lentelė, kodėl jis teigia, jog šiais konteineriais naudojasi 2 ir daugiau atliekų turėtojų, ir kokie į bylą pateikti įrodymai tai patvirtina, todėl teismas šių įrodymų nevertino kaip paneigiančių ieškovės šioje byloje įrodinėjamą poziciją.
23. Atsakovė ir trečiasis asmuo neįrodinėjo, kad ieškovė būtų netinkamai vykdžiusi Sutartis ir netinkamai teikusi dažnesnio ištuštinimo paslaugą 142 individualaus naudojimo konteineriams. Ieškovei ištuštinus visus 142 individualaus naudojimo konteinerius, už kiekvieną tokį ištuštinimo kartą atsakovė privalėjo sumokėti Sutartyse ir jų prieduose įtvirtintą 10 Eur už vieną kartą tarifą II zonoje ir 2 Eur už vieną kartą tarifą IV zonoje, todėl teismas nusprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 14 741,60 Eur sumą yra pagrįstas.
24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
25. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, pagal Pirkimo dokumentų ir Sutarčių nuostatų sisteminę, loginę bei lingvistinę analizę, dažnesnio ištuštinimo paslauga yra savarankiška paslauga, kuri turi būti apmokama kiekvieną kartą ištuštinus konteinerį pagal padidintą tarifą. Potencialiems ginčo Pirkimo dalyviams neturėjo kilti abejonių dėl to, kad MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga yra dvi atskiros paslaugos, kurioms taikomi skirtingi įkainiai. Tokia išvada darytina sistemiškai vertinant Pirkimo sąlygų priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ ir priedo Nr. 2 „Pasiūlymo forma“ bei Sutarčių priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ ir priedo Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nuostatas, kuriose aiškiai išskirtos trys paslaugos: MKA vežimo paslauga, konteinerio pastatymo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga, nustatyti minėtų paslaugų įkainiai, jų teikimo sąlygos ir tvarka, bei šių nuostatų lingvistinę išraišką ir atsižvelgiant į tai, kad Techninėje specifikacijoje keliose vietose įtvirtinta, jog dažnesnio ištuštinimo paslauga teikiama vietoj MKA vežimo paslaugos (vienas kartas per dvi savaites).
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, šią išvadą papildomai patvirtina ir Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 „Esami MKA konteineriai, jų rekomenduojamo pakėlimo (ištuštinimo) dažnumo skaičiavimai, skirti MKA vežimo paslaugai“ nuostatos, pagal kurias konkrečiam konteineriui taikoma arba ištuštinimo vieną kartą per dvi savaites paslauga, arba ištuštinimo vieną kartą per savaitę paslauga (tų pačių konteinerių atžvilgiu nėra taikoma dažnesnio ištuštinimo paslauga, kaip papildoma prie įprastinės MKA vežimo paslaugos) (priedo Nr. 8 1 lentelė). Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelėje nurodytas individualių konteinerių ištuštinimo skaičius teikiant jiems dažnesnio ištuštinimo paslaugą leidžia daryti išvadą, kad kiekvienas tokio ištuštinimo kartas bus apmokamas pagal nurodytą įkainį, nes, nurodytą ištuštinimo skaičių padalijus iš nurodyto konteinerių skaičiaus, gaunama, jog vienam konteineriui per metus vidutiniškai tenka 52,14 ištuštinimo kartų, o tai atitinka vieną kartą per savaitę.
27. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad laikant, jog dažnesnio ištuštinimo paslauga taikoma kaip papildoma paslauga prie ištuštinimo vieną kartą per dvi savaites paslaugos, kaip tvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo, tada II zonoje tas pats 690 konteinerių, ištuštinamų vieną kartą per vieną savaitę, skaičius dar turėjo būti pridėtas ir prie 10 320 konteinerių, kurie ištuštinami vieną kartą per dvi savaites, skaičiaus, kad atitinkamai padidėtų bendras tokių konteinerių ištuštinimo per metus skaičius. Tokiu atveju priedo Nr. 8 1 lentelės skiltyje „Ištuštinimai per metus (12 mėn.)“ būtų nurodytas tik viršijantis vieno ištuštinimo per dvi savaites konteinerių ištuštinimo vienam konteineriui skaičius, t. y. 26 kartai, o ne 52 kartai. Analogiška situacija ir IV zonoje.
28. Atsižvelgdama į kasacinio teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl perkančiosios organizacijos pareigos aiškiai suformuluoti pirkimo sąlygas, teisėjų kolegija pažymėjo, kad atsakovė, norėdama dažnesnio ištuštinimo paslaugą traktuoti kaip papildomą paslaugą, turėjo tai aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti Pirkimo sąlygose.
29. Atsakovės argumentą, kad ieškovė Pirkimo metu turėjo kreiptis dėl neaiškių Pirkimo sąlygų paaiškinimo, teisėjų kolegija vertino kaip nepagrįstą. Atsakovės pozicija dėl konteinerių dažnesnio ištuštinimo paslaugos pobūdžio ir jai taikytino įkainio ieškovei tapo žinoma tik pradėjus teikti paslaugas ir pateikus pirmąją paslaugų teikimo ataskaitą.
30. Teisėjų kolegija nurodė, kad argumentas, jog kitiems subjektams, su kuriais sudarytos analogiškos sutartys dėl paslaugų teikimo kitose zonose, dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo tvarka yra aiški, nėra pagrįstas, nes tie kiti subjektai ir yra tik pati atsakovė bei trečiasis asmuo, kuriam perduotas atsakovės teisių ir pareigų įgyvendinimas atliekų tvarkymo sistemos administravimo ir kontrolės srityje.
31. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus automatinės duomenų perdavimo sistemos duomenis, faktiškai pirmiausiai buvo apmokama taikant įprastą tarifą, nepaisant to, kurią savaitę konteineriai ištuštinti, ir tik už likusius kartus, jei tokių likdavo, buvo sumokėta pagal dažnesnio ištuštinimo tarifą, tačiau tokia tvarka neatitinka nei Sutarčių nuostatų, nei pačios atsakovės deklaruojamos apmokėjimo tvarkos.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės nurodytus 142 konteinerius vertino kaip individualaus naudojimo konteinerius ir ieškovei už tinkamai suteiktas paslaugas priteisė iš atsakovės 14 741,60 Eur (su PVM) skolą.
33. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Techninės specifikacijos nuostatos (7.2, 10.12, 10.13, 10.14 punktai) leidžia daryti išvadą, jog prie individualių gyvenamųjų namų, sodų bendrijų teritorijose esančių namų ir kotedžų esantys konteineriai laikomi individualaus naudojimo konteineriais, o tam, kad konteineris būtų laikomas bendro naudojimo konteineriu, juo turi naudotis du ar daugiau atliekų turėtojų (fizinių ar juridinių asmenų); konteineris turi stovėti atitinkamoje konteinerių aikštelėje (šachtoje); jo plovimo, dezinfekavimo pareiga tenka paslaugų teikėjui, o ne atliekų turėtojams. Paprastai tokiais yra laikomi prie daugiabučių gyvenamųjų namų, sodininkų ir garažų bendrijų esantys konteineriai.
34. Atsižvelgdama į ieškovės paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, susistemintus duomenis atskirai dėl kiekvieno iš 142 ginčo konteinerių (konkrečiu adresu stovinčių, konkrečius identifikacinius numerius turinčių konteinerių fotonuotraukas bei jais besinaudojančių atliekų turėtojų rašytinius patvirtinimus), teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo konteineriai, tikėtina, yra individualaus naudojimo konteineriai, kadangi jie priskirti arba prie individualių gyvenamųjų namų, arba prie kotedžų, arba prie konkretaus juridinio asmens naudojamo pastato (statinio) ar jo dalies. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs tokią išvadą, būtų pažeidęs įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
35. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutarties dalis dėl 40 877,44 Eur priteisimo (dalies dėl 14 741,60 Eur, priteistų už individualių konteinerių ištuštinimą, neginčija) ir dėl šios dalies grąžinti bylą nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
35.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsnius, analizuodami sutarčių atsiskaitymo tvarką, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių. Nors ginčo Sutarčių IV skyriuje bei Sutarčių prieduose Nr. 2 įtvirtinta suteiktų paslaugų apmokėjimo tvarka, teismai šių konkrečių nuostatų neanalizavo, nepagrįstai rėmėsi kitomis Pirkimo dokumentų nuostatomis, kurios tiesiogiai apmokėjimo tvarkos nereglamentuoja (Techninės specifikacijos priedo Nr. 8 1 lentelė, pasiūlymų formos). Šalys nesutarė dėl atsiskaitymo tvarkos pagal Sutartis aiškinimo, todėl šiuo atveju subjektyvus sutarčių aiškinimo metodas netaikytinas, o sistemiškai vertintinas pažodinis sutarčių tekstas, reglamentuojantis atsiskaitymo tvarką:
35.1.1. Lingvistiškai vertinant Sutarčių priedų Nr. 2 5 punktą, dažnesnis ištuštinimas nėra teikiamas pagal MKA vežimo paslaugos grafiką. Techninių specifikacijų 4.1.1 punkte aiškiai nustatyta, kad MKA vežimo paslaugos metu konteineriai yra tuštinami pagal grafiką, o dažnesnio ištuštinimo paslaugos atveju konteineriai yra tuštinami pagal atskirą, dažnesnį grafiką.
35.1.2. Kadangi Sutarčių priedų Nr. 2 5 punkte nustatyta, kad didesnis tarifas taikomas atskiram, dažnesniam grafikui, negali būti laikoma, jog, paslaugas pradėjus teikti dažniau, visa paslauga – teikta tiek minimaliu grafiku, tiek dažniau pagal atliekų turėtojo prašymą atskiru grafiku – yra įkainojama didesniu tarifu.
35.1.3. Priešingai nei nurodė teismai, dažnesnio ištuštinimo paslauga ir MKA išvežimo paslauga gali ir yra teikiamos vienu metu, atliekų turėtojui užsisakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą (1 kartas per savaitę), nereiškia, kad MKA paslauga (Techninės specifikacijos 4.1 punktas) jam nėra teikiama. Ieškovė privalo teikti MKA vežimo paslaugą atliekų turėtojams nepaisydama to, ar jie yra pateikę prašymus dėl dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimo.
35.2. Priešingai nei nurodė teismai, atsakovė laikėsi ir laikosi nuoseklios pozicijos, kad kas antras kartas, teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą, turėtų būti apmokamas didesniu tarifu, o vienas kartas per dvi savaites – standartiniu, MKA vežimo paslaugai taikomu tarifu. Atsakovė nėra atsakinga už tai, kad atliekų turėtojai neišstumia konteinerių, todėl ieškovė negauna mokėjimo už konteinerio ištuštinimą dažesniu, atskiru grafiku.
35.3. Teismai nepagrįstai visą atsakomybę dėl skirtingo sutarties kontrahentų požiūrio į Sutarčių sąlygas perkėlė perkančiajai organizacijai, nors Pirkimo laimėtoja iki pat ginčo kilimo neprašė išaiškinti atsiskaitymo pagal Sutartis tvarkos. Tik pradėjus vykdyti Sutartis ieškovei apmokėjimo tvarka tapo nepriimtina. Tokiu būdu teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią nei perkančiajai organizacijai, nei tiekėjui neturi tekti neigiami padariniai dėl nepasinaudojimo iniciatyvos teise paaiškinti pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011).
36. Trečiasis asmuo pareiškė prisidėjimą prie atsakovės kasacinio skundo.
37. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
37.1. Atsakovės pateiktas neva lingvistinis Sutarčių IV skyriaus nuostatų ir Sutarčių priedų Nr. 2 aiškinimas prieštarauja kitoms Sutarčių nuostatoms ir Pirkimo sąlygoms. Teismai, taikydami sisteminį Sutarčių nuostatų ir Pirkimo sąlygų aiškinimo būdą, padarė teisingas išvadas, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskira atliekų vežimo paslauga, kuri teikiama pagal atskirą dažnesnį grafiką kiekvienam ištuštinimo kartui taikant atskirai nustatytą dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainį. Būtent Sutarčių priedai Nr. 2 yra pagrindiniai dokumentai, apibrėžiantys įkainių taikymo tvarką, pagal kurią dažnesnio ištuštinimo paslauga yra apmokama tik kas antrą kartą taikant didesnį tarifą, todėl kitais Pirkimų dokumentais teismai neturėjo vadovautis. Priešingai nei nurodo atsakovė, nei Sutarčių IV skyriaus, nei Sutarčių prieduose Nr. 2 tiesiogiai ir aiškiai nenustatyta individualaus konteinerio dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo tvarka.
37.2. Lingvistinė Pirkimo sąlygų ir Sutarčių nuostatų (Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos, pasiūlymo formos, Sutarčių priedo Nr. 1 „Techninė specifikacija“ 1.20 punkto „Paslauga“ ir priedo Nr. 2 „Kaina ir įkainiai“ nuostatų, taip pat Techninių specifikacijų 4 skyriaus 4.1, 4.2, 4.3 punktų, Techninių specifikacijų 8 priedo lentelių) išraiška ir tai, kad Techninėje specifikacijoje keliose vietose įtvirtinta, jog dažnesnio ištuštinimo paslauga teikiama vietoj MKA vežimo paslaugos (1 kartas per 2 savaites), teismams leido daryti išvadas, jog potencialiems ginčo Pirkimo dalyviams neturėjo kilti abejonių dėl to, kad MKA vežimo paslauga ir dažnesnio ištuštinimo paslauga yra dvi atskiros paslaugos, kurioms taikomi skirtingi įkainiai. Vienos paslaugos teikimas vietoj kitos reiškia, kad vienos paslaugos teikimas pašalina kitos paslaugos teikimą.
37.3. Jei atsakovės nurodoma dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokėjimo tvarka (tik kas antrą kartą taikant padidintą tarifą) būtų buvusi išviešinta ir aiškiai paskelbta pirkimo metu, akivaizdu, kad nei ieškovė, nei joks kitas protingas vidutinis tiekėjas tokiame pirkime net nebūtų dalyvavęs. Net ir esant tai pačiai paslaugų apimčiai, kokia nurodyta Pirkimo dokumentuose, ieškovė negalėtų tikėtis gauti visos savo pasiūlytos kainos, o pagal II zonoje nustatytas kainodaros sudarymo taisykles (kur beveik pusę visos Sutarties kainos sudaro dažnesnio ištuštinimo paslaugos kaina) ieškovė iš esmės galėtų patirti tik nuostolį.
37.4. Teismai, vertindami atsakovės elgesį po Sutarčių sudarymo (faktinį paslaugų apmokėjimą), teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad atsakovės pozicija yra nenuosekli, neatitinkanti jos deklaruojamos apmokėjimo tvarkos. Nors atsakovė deklaruoja, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga pagal Sutartis turi būti ir yra apmokama kas antrą konteinerio ištuštinimo kartą taikant padidintą tarifą, tačiau faktiškai yra taikoma kitokia apmokėjimo tvarka. Kai per mėnesį atitinkamus konteinerius tenka ištuštinti tris ar penkis kartus (pvz., kai mėnesis turi penkias savaites arba konkretus atliekų turėtojas išstumia konteinerį ištuštinti tik tris kartus), faktiškai atsakovė MKA vežimo paslaugai nustatytu (įprastiniu) tarifu apmoka du iš trijų arba tris iš penkių ištuštinimus per mėnesį ir atitinkamai tik vieną ar du ištuštinimus per mėnesį apmoka dažnesnio ištuštinimo paslaugai nustatytu (didesniu) tarifu.
37.5. Atsakovė, teigdama, kad ieškovei, nepasinaudojusiai teise prašyti neaiškių Pirkimo sąlygų išaiškinimo, tenka visa dėl to atsiradusių nuostolių rizika, nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika, suformuota bylose dėl viešųjų pirkimų sąlygų ginčijimo, dėl ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų tvarkos laikymosi, bet ne dėl viešųjų pirkimų būdu sudarytų sutarčių vykdymo ar jų nuostatų aiškinimo. Kasacinio teismo praktikoje dėl viešojo pirkimo sutarčių nuostatų aiškinimo pažymima, kad dviprasmiškos sutarties sąlygos neigiamų padarinių rizika tenka sąlygą pasiūliusios ir parengusios šalies nenaudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019). Pirkimo dalyviai neturėjo suprasti, kad dažnesnio ištuštinimo paslauga apmokama tik už kas antrą konteinerio ištuštinimą taikant didesnį paslaugos įkainį, kaip atsakovė teigė byloje. Pirkimo sąlygos buvo sudarytos pagal priešingą principą, jog kiekvienas konteinerio pakėlimas teikiant dažnesnio ištuštinimo paslaugą bus apmokamas taikant didesnį įkainį. Ieškovei net nekilo poreikio kreiptis į atsakovę dėl Pirkimo sąlygų išaiškinimo, nes Sutarčių sąlygos atrodė aiškios, jų formuluotė, santykis su kitomis Pirkimo dokumentų sąlygomis leido tiekėjai jas vienareikšmiškai suprasti.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ginčo Sutarčių nuostatų, susijusių su atitinkamų paslaugų apmokėjimu, aiškinimo
38. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo, jis kilo šalims skirtingai aiškinant Sutarčių nuostatas dėl MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugos ir dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslaugos santykio. Šis ginčo aspektas lemia dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslaugos kvalifikavimą kaip papildomos arba kaip savarankiškos paslaugos, o tai suponuoja konkretų šalių piniginės prievolės dydį. Kasaciniame procese šalys nesiginčija dėl atliekų kiekio, konteinerių pakėlimo skaičiaus ir panašių faktinių aspektų.
39. Ieškovė, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai laikėsi pozicijos, kad MKA surinkimo ir jų vežimo paslauga bei dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslauga yra atskiros ir savarankiškos viena kitos atžvilgiu, jos negali būti teikiamos vienu metu, todėl, atliekų turėtojui pasirinkus pastarąją paslaugą, kiekvienas individualaus konteinerio ištuštinimas laikytinas ir apmokestinamas tik pagal dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslaugos įkainį. Atsakovė ir trečiasis asmuo ginčo Sutartis aiškino priešingai, t. y. dažnesnis konteinerio ištuštinimas tik papildo bazinę (pagrindinę) MKA surinkimo ir jų vežimo paslaugą, taigi abi paslaugos teiktinos vienu metu ir dėl to atitinkamai turėtų būti apmokestinamos. Kasacinis teismas kaip labiau teisiškai pagrįstą pripažįsta atsakovės ir trečiojo asmens poziciją.
40. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims. Šiems aspektams nustatyti taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, jų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 101, 102 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).
41. CK 6.193 straipsnyje įtvirtinta, kad, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti siekiama nustatyti tikruosius jos šalių ketinimus, tai teismas daro atsižvelgdamas į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes; be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Sutartis – tai suderintos šalių valios išraiška, todėl aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami bendri sutarties šalių ketinimai, siekiama nustatyti suderintą šalių valią. Jeigu šio tikslo taikant sutarčių aiškinimo taisykles pasiekti negalima, įskaitant atvejus, kai perkančiosios organizacijos ketinimai iš viešojo pirkimo sąlygų aiškiai neišplaukia, tai ginčijamas sutarties turinys turi būti nustatomas pagal tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013). Protingo sutarčių aiškinimo metodas, be kita ko, suponuoja poreikį atsižvelgti į atitinkamo civilinės teisės instituto turinį (prigimtį), įvertinti, kiek jo taikymas konkrečiu atveju atitiks sutarties šalių interesų pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-943/2021 54 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
43. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu nustatyti, kuri kainodaros metodika – hibridinė (dalis atliekų tvarkymo paslaugų apmokama pagal MKA vežimo įkainį, dalis – pagal dažnesnio ištuštinimo įkainį) ar vienanarė (atliekų turėtojui užsakius dažnesnio ištuštinimo paslaugą, visi konteinerių pakėlimai dėl to laikytini dažnesniais ir dėl to apmokestinami brangiau) – labiau atitinka ginčo šalių interesų teisingą pusiausvyrą, atsižvelgiant ne tik į atitinkamas lingvistines Pirkimo ir Sutarčių teksto formuluotes, bet ir į tikslus, išplaukiančius iš šių dokumentų. CK įtvirtintose sutarčių aiškinimo taisyklėse yra perkelti Tarptautinio privatinės teisės unifikavimo instituto (UNIDROIT) parengti Tarptautinių komercinių sutarčių principai (UNIDROIT principai), šiuose, be kita ko, įtvirtinta sutarčių aiškinimo maksima – į sutartį reikia žiūrėti kaip į visumą, ir atskiros sutarties sąlygos negali būti aiškinamos izoliuotai, jos turi būti aiškinamos viso sutarties turinio kontekste (UNIDROIT principų 4.5 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 90 punktą).
44. Šiame kontekste pažymėtina, kad vienas svarbiausių ginčo aspektų susijęs su dažnesnio ištuštinimo paslaugos apibrėžtimi, pagal kurią „dažnesnio individualaus MKA konteinerio ištuštinimo paslauga, teikiama atliekų turėtojui, pageidaujančiam individualaus konteinerio ištuštinimo 1 kartą per savaitę vietoj nustatyto 1 karto per 2 savaites“ (Techninės specifikacijos 1.20.3 punktas). Kasacinis teismas konstatuoja, kad teismų atliktas teksto aiškinimas ir padaryta išvada, susieta su sąvoka „vietoj“, yra nepagrįsta ne tik pagal protingo vertinimo kriterijų (dėl to bus pasisakoma toliau), bet ir lingvistine prasme. Iš tiesų, kaip procese įrodinėjo atsakovė, žodis „vietoj“ nurodytas paslaugos teikimo intensyvumui apibrėžti, o ne vienai iš kelių galimų paslaugų pasirinkti. Teismų išvadą apie paslaugų savarankiškumą ir negalimumą jų gauti vienu metu galėtų patvirtinti, pavyzdžiui, tokia formuluotė „dažnesnio ištuštinimo paslauga teikiama vietoj MKA vežimo paslaugos“, tačiau, kaip nurodyta pirmiau, sąvoka „vietoj“ įtvirtinta šalia ištuštinimo periodiškumo žymos.
45. Kaip pažymėta, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad MKA vežimo paslauga ir konteinerio dažnesnio ištuštinimo paslauga yra atskiros ir savarankiškos bei neteiktinos vienu metu (bendrai). Tokia jų pozicija, be kita ko, pagrįsta Techninės specifikacijos (Sutarčių 1 priedu) nuostatomis, pagal kurias sąvoka „paslauga“ apibrėžta kaip apimanti MKA vežimo, konteinerių pastatymo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugas. Šis skirstymas taip pat atsispindi ir Pirkimo sąlygose, kuriose buvo įtvirtinta pasiūlymų forma, kurią tiekėjai turėjo užpildyti teikdami pasiūlymus.
46. Kaip teisiškai nepagrįsta pripažintina teismų išvada, kad dėl tokio skirstymo MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos laikytinos savarankiškomis. Nors nėra ginčo dėl to, kad pirmiau nurodytos atliekų tvarkymo operacijos iš tiesų yra atskirtos, bet ši aplinkybė savaime nepatvirtina teismų padarytos išvados dėl negalimumo joms koegzistuoti. MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos turinio prasme laikytinos tapačiomis, nes jų objektas (MKA) ir dalykas (šių atliekų tvarkymas) yra tas pats, individualūs atliekų turėtojai tik dėl to, kad pateikė prašymą dažniau ištuštinti jų konteinerius, nesikeičia, be to, lieka nepakitęs ir pagrindinis Sutarčių tikslas sutvarkyti komunalines atliekas.
47. Atsakovė ir trečiasis asmuo teisingai nurodo, kad iš Techninės specifikacijos 4.1 ir 4.3 punktų matyti, jog didžioji dalis MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų sutampa, skiriasi tik kai kurie Sutarčių vykdymo aspektai: apimtis, atliekų turėtojo prašymas kaip pagrindas dažniau tuštinti konteinerius, paslaugos teikimo periodiškumas. Taigi, tai yra iš esmės tos pačios paslaugos, tik joms teikti nustatytos tam tikros individualios vykdymo sąlygos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Sutarčių nuostatas taikomos tos pačios netesybos už netinkamą MKA išvežimo paslaugą ir dažnesnio ištuštinimo paslaugą (pavyzdžiui, po 20 Eur už pagal grafiką neištuštintą individualų konteinerį).
48. Kita vertus, prie MKA išvežimo paslaugų skilties nurodyta įvairesnių (skaitlingesnių) netesybų taikymo atvejų. Jei dažnesnio ištuštinimo paslauga būtų atskira ir savarankiška taip, kaip išaiškino teismai (t. y., ją teikiant, nebeteikiama MKA išvežimo paslauga), jos atžvilgiu negalėtų būti taikoma pati griežčiausia bauda už komunalinių atliekų sumaišymą teritoriniu pagrindu (200 Eur už atvejį). Tokiu būdu susidarytų paradoksali situacija, kai paslaugos teikėjui, gaunančiam iki 12 kartų didesnį atlygį už dažnesnį konteinerio ištuštinimą, būtų taikomos mažesnio dydžio netesybos netinkamo Sutarčių vykdymo atveju.
49. Aptariamų paslaugų išskyrimas gali būti racionaliai paaiškintas poreikiu taikyti skirtingą fiksuotą įkainį. Kaip iš esmės patvirtina ir ieškovė atsiliepime į kasacinį skundą, vieno konteinerio ištuštinimo kaina skiriasi priklausomai nuo Sutarčių vykdymo aplinkybių, t. y. ar jis tuštinamas pagal bendrąjį grafiką, ar pagal individualaus konteinerio turėtojo prašymo pagrindu sudarytą dažnesnio ištuštinimo periodiškumą. Kaip matyti iš Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelės, pagal praeities duomenis 0,12–0,36 kub. m talpos konteinerių, kurie tuštinami vieną kartą per savaitę ir vieną kartą per dvi savaites, santykis, pavyzdžiui, II zonoje, sudarė 1 prie 15 (690/10320). Taigi, tik nežymiam atliekų turėtojų skaičiui prireikdavo papildomo (dažnesnio) konteinerių ištuštinimo, tokios paslaugos teikimas, akivaizdu, yra santykinai brangesnis už bendrą visoje zonoje esančių konteinerių aptarnavimą, nes Sutarčių vykdymo sąnaudos dalijamos žymiai mažesniam atliekų turėtojų skaičiui. Atsižvelgiant į tai, skirtinga kainodara išvežant tas pačias MKA iš tų pačių atliekų turėtojų, bet skirtingu intensyvumu yra pagrįsta, jos taikymas vykdant Sutartis suponuoja tiekėjui tenkančios rizikos finansinį įvertinimą (sąnaudų atlyginimą). Kasacinio teismo konstatuota, kad nepagrįsta versti tiekėją į bendrą pasiūlymo kainą įskaičiuoti aiškiai neapibrėžtą, nuo jo nepriklausančią riziką, nes tokiu būdu netinkamai apibrėžiamas pirkimo objektas, perkančioji organizacija rizikuoja gauti neracionalių kainų pasiūlymus, o tiekėjai – susidurti su sutarčių vykdymo sunkumais (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).
50. Vis dėlto iš ieškovės ir teismų argumentų nėra aišku, kodėl, atliekų turėtojui pasirinkus dažnesnio ištuštinimo paslaugą, už ją turėtų būti mokama (taikomas dažnesnio ištuštinimo įkainis) ne atskirais atvejais, kai paslaugos teikiamos išimtinai tokiems subjektams, o visais tokių subjektų konteinerių pakėlimo atvejais, nepriklausomai nuo to, kad dalis paslaugos teikimo sąnaudų nepadidėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad, be tam tikros pastovios (fiksuotos) dalies, dėl kurios byloje nėra ginčo, Sutartys, be kita ko, sudarytos ir vykdomos pagal fiksuoto įkainio kainodarą, būtent kurios pagrindu atlyginama pagal faktines Sutarčių vykdymo aplinkybes, reaguojama (atsižvelgiama) į galimą pokytį tarp duomenų, nustatytų Pirkimo sąlygose, ir konkrečios informacijos, paaiškėjusios sutartinių santykių metu.
51. Teisiškai nepagrįstais pripažįstami ieškovės atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti subjektyvaus pobūdžio, įrodymais nepagrįsti argumentai, kad skundžiamu Sutarčių nuostatų aiškinimu įgyvendinamas tiekėjų ir perkančiosios organizacijos rizikos paskirstymas, atsižvelgiant į tai, jog MKA vežimo paslaugos vykdymas nuostolingas, o dažnesnio ištuštinimo kainodaros taikymas visiems tokią paslaugą užsakiusių subjektų konteinerių pakėlimams užtikrina Sutarčių pelningumą. Pažymėtina, kad viešojo pirkimo sutarčių, priešingai nei koncesijų sutarčių, sudarymo atveju tiekėjams tenkanti teigiamo ar neigiamo pobūdžio ekonominė rizika turi būti kaip įmanoma aiškiau apibrėžta ir įvertinta bei taikoma atsiskaitant su tiekėju.
52. Tiekėjui neturi tekti ekonominė nauda vien tik dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo fakto, kai atlygis už paslaugas (darbus) nesusietas su konkrečių jo veiksmų atlikimu (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 55, 64, 65 punktus). Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio naudos (jos dalies) susidarymo situacija galėtų kilti, jei, kaip nurodyta pirmiau, dažnesnio ištuštinimo paslaugos įkainis būtų taikomas visais atitinkamo konteinerio pakėlimo atvejais. Kaip pažymėjo atsakovė ir trečiasis asmuo, MKA vežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikiamos pagal du – bendrą ir atskirą (dažnesnį) – grafikus.
53. Šiame kontekste atkreiptinas ypatingas dėmesys į atsakovės ir trečiojo asmens argumentus viso proceso metu, dėl kurių teismai aiškiai nepasisakė, kad MKA tvarkymo paslaugos atliekų turėtojams teikiamos be jų išankstinio sutikimo, jie su atliekų tvarkytojais atskirai nesudaro sutarčių. Taigi, Sutartys kvalifikuotinos kaip sandoriai trečiųjų asmenų naudai (CK 6.191 straipsnis). Kasacinio teismo konstatuota, jog tam, kad sutarties sudarymui būtų privalu taikyti VPĮ, nebūtina, kad galutinę naudą iš jos gautų perkančioji organizacija; tai, kad perkančioji organizacija negauna (ar ne visada gauna) tiesioginės naudos iš viešojo pirkimo sutarties, kaip jos rezultato, ypač kai atlieka viešąsias, įstatymų priskirtas funkcijas, nereiškia, kad sutarties sudarymas jai neturi ekonominės vertės, nes būtent viešojo pirkimo sutarties sudarymas jai leidžia pirmiau nurodytas funkcijas įgyvendinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2014 ir joje nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).
54. Tik pagal atliekų turėtojų prašymą gali būti teikiama dažnesnio ištuštinimo paslauga. Vis dėlto šiai paslaugai teikti reikalingas užsakovo nurodymas (Techninės specifikacijos 4.3.2 punktas). Taigi, atliekų turėtojo prašymas gauti tokią paslaugą nėra tiek savarankiškas, kad vien jo valios išreiškimas jam sukurtų atitinkamas teises. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartis tretieji asmenys (atliekų turėtojai) neturi savarankiškos reikalavimo teisės į paslaugų teikėją gaunant paslaugas ar šių atsisakant, jų prašymas gauti papildomų naudų nereiškia, jog jie taip atsisakė kitų paslaugų, t. y. dažnesnio ištuštinimo paslauga nesuponuoja MKA išvežimo paslaugos atsisakymo.
55. Net jei būtų priešingai, Sutartyse nėra įtvirtinto konkretaus mechanizmo, kaip atliekų turėtojui, užsisakiusiam dažnesnį konteinerio ištuštinimą, o vėliau jo atsisakius, būtų iš naujo teikiama MKA išvežimo paslauga. Bet kokiu atveju akivaizdu, kad, nutraukus dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą, atitinkamo subjekto atliekos negali būti nebetvarkomos. Tai dar kartą patvirtina pirmiau nurodytą vertinimą, kad MKA paslauga atliekų turėtojo atžvilgiu teikiama nepasirinktinai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens viso proceso metu palaikyta pozicija, kad MKA išvežimo paslauga yra pagrindinė (bazinė), o dažnesnio ištuštinimo paslauga – šią papildančioji.
56. Kitas ginčo aspektas, kurio pagrindu būtų galima pagrįsti ieškovės pateiktą ir teismų patvirtintą dažnesnio ištuštinimo paslaugos apmokestinimo būdą, yra pirmiau nurodyta Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelė, kurioje, be kita ko, praeities duomenų pagrindu atskirai pažymimi preliminarūs dažnesnio ištuštinimo (vienas kartas per savaitę) konteinerių kiekis ir pakėlimo skaičiai. Pavyzdžiui, nurodyta, kad IV zonoje „Pašilaičiai – Lazdynai“ konteinerių skaičius – 89, o ištuštinimai per metus – 4641; vadinasi, šie konteineriai ištuštintini 52 kartus (4641/89), t. y. kiekvieną kalendorinių metų savaitę. Vis dėlto vien ši izoliuotai vertinama aplinkybė negali paneigti pirmiau nurodytų Sutarčių aiškinimo pagal protingo asmens standartą, Sutarčių sudarymo tikslus, atliekų turėtojams tenkančias teises.
57. Iš esmės pritartina atsakovės pozicijai dėl pirmiau nurodytų duomenų reikšmės šalių ginčui. Nors Sutarčių IV skyriai („Paslaugų kaina ir įkainiai, atsiskaitymų ir mokėjimo tvarka“) iš tiesų nukreipia tik į Sutarčių 2 priedus, kuriuose įtvirtinti paslaugų įkainiai, tačiau tai savaime nereiškia, kad Techninės specifikacijos 8 priedo 1 lentelė dėl to negali būti vertinama, juolab kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymimas sisteminis viešojo pirkimo (sutarčių) sąlygų aiškinimo principas. Kita vertus, nors aptariami duomenys, kaip teisingai pažymi atsakovė, yra preliminarūs (be to, kaip buvo pažymėta, tai praeities statistinė informacija, tačiau byloje nėra nustatyta, kaip konkrečiai anksčiau buvo vykdomos analogiškos sutartys), bet jų reikšmė būtų didesnė, jei šalių ginčas būtų kilęs dėl paslaugos kiekio, o ne, kaip nagrinėjamu atveju, jos apmokestinimo.
58. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pirmiau nurodytus duomenis pripažinti iš dalies nekorektiškais, nes arba, kaip pažymėjo teismai, aptariamoje lentelėje turėjo būti nurodytas didesnis kas dvi savaites ištuštinamų konteinerių skaičius atitinkamai pridedant kas savaitę tuštinamus konteinerius, arba preliminarūs dažnesnio ištuštinimo per metus skaičiai turėjo būti perpus mažesni. Vis dėlto tokia klaida nesuponavo tiekėjų konkurencijos iškraipymo vykstant Pirkimo procedūroms, nes visi pasiūlymai pateikti pagal tas pačias sąlygas. Kita vertus, tokia klaida dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų visumos neturi lemti ir ginčo baigties.
59. Nors, kaip teisingai pažymėjo teismai, pagal nuoseklią nacionalinę jurisprudenciją tikslių viešojo pirkimo sąlygų nustatymo pareiga ir jos pažeidimo neigiami padariniai kyla perkančiosioms organizacijoms, tačiau atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo praktiką, pagal kurią tiekėjai nėra atleidžiami nuo sąžiningo sutarčių vykdymo ir bendradarbiavimo su perkančiosiomis organizacijomis, kurių klaidos tiekėjams nesukuria teisės dėl to gauti naudos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-969/2021 46–48 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
60. Dėl šioje nutartyje išdėstytų argumentų visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėjo prie teisiškai nepagrįstų Sutarčių aiškinimo išvadų.
61. Kartu pažymėtina, jog atsakovė kasaciniame skunde pažymi, kad nesutinka tik su teismų procesinių sprendimų dalimi, kuria priteista 40 877,44 Eur už dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą. Tai sudaro pagrindą teismų procesinius sprendimus šia apimtimi panaikinti, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kitos dalies (t. y. dėl 14 741,60 Eur, priteistų už individualių konteinerių ištuštinimą) atsakovė peržiūrėti kasacine tvarka neprašo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija dėl šios teismų procesinių sprendimų dalies (14 741,60 Eur priteisimo) nepasisako, palikdama ją nepakeistą.
62. Pakartotinai sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo priteisti 40 877,44 Eur pagrįstumo, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytą Sutarčių aiškinimą, turi būti nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės realiai suteiktų MKA išvežimo ir dažnesnio ištuštinimo paslaugų apimtimi, šių paslaugų teikimo ginčo laikotarpiu grafiku ir faktiškai gautu apmokėjimu už jas. Šių faktinių aplinkybių pagrindu turi būti sprendžiama dėl pirmiau nurodytos ieškovės reikalavimo dalies pagrįstumo. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo turėtų būti išspręstas klausimas, kokią dalį iš reikalautų priteisti delspinigių (672,49 Eur) sudarė delspinigiai už vėlavimą atsiskaityti už 142 individualaus naudojimo konteinerių ištuštinimo paslaugas (toje apimtyje, dėl kurios ginčo nagrinėjant bylą kasacine tvarka nebuvo).
63. Dėl kitų kasacinio skundo (ir prisidėjimo prie jo) bei atsiliepimo į jį argumentų kaip teisiškai nereikšmingų šalių ginčui spręsti teisėjų kolegija nepasisako.
64. Kasaciniam teismui nusprendus panaikinti teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ginčo šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Ecoservice“ naudai priteista 40 877,44 Eur už dažnesnio ištuštinimo paslaugos teikimą, 672,49 Eur delspinigių, 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 40 877,44 Eur sumos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 18 d. nutartį ta apimtimi, kuria iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovės UAB „Ecoservice“ naudai priteista 14 741,60 Eur ir 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 14 741,60 Eur sumos palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys