ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

(S)

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 12 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Liubovei Chaleckienei,

dalyvaujant ieškovei N. L., jos atstovei advokatei Dianai Vaitkevičienei,

trečiajam asmeniui Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarei Laimai Muzikevičiūtei,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai  Valstybės įmonės Turto bankas, trečiajam asmeniui Varėnos rajono 2-ajam notarų biurui, kreditoriui Swedbank, AB dėl nuosavybės teisės valstybei paveldint turtą panaikinimo ir palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė prašo: (1) panaikinti Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės palikimo perėjimo valstybei 2017-10-25 liudijimus, kurių registro Nr. 4269 ir Nr. 4270M; (2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė R. L. palikimą, t. y. visą jo turimą turtą: ½ gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Ieškovė ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirus jos vyrui R. L., jo palikimą sudarė:  ½  gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kita namo ir ūkinių pastatų dalis priklauso jai, ieškovei N. L.. Šį turtą ji ir jos miręs sutuoktinis įsigijo 1992-06-17, pirkimo- pardavimo sutartimi. Jos šeima šiame name gyveno su savo 7 vaikais, iš kurių 6 jau pilnamečiai, o nepilnametė yra tik dukra A. L.. Ji su vaikais vieninteliai turto paveldėtojai, tačiau nė vienas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. R. L. testamento nepaliko, po jo mirties ji paveldėjimo dokumentų nesutvarkė dėl savo sunkios psichinės būklės ir užklupusių finansinių sunkumų, kuriuos, neturėdama patirties, turėjo kažkaip įveikti. Buvo labai sudėtingas laikotarpis, nesulaukė pagalbos net iš savo artimiausių žmonių. Palikimo atsiradimo metu ji dėl objektyvių priežasčių negalėjo įstatymo nustatytu terminu kreiptis dėl paveldėjimo, tačiau turtą perėmė faktiniu valdymu. Dėl vyro R. L. palikimo nesikreipė ir paveldėjimo byla nebuvo pradėta, todėl ji praleido įstatymo numatytą terminą palikimui priimti. Ji palikimą priėmė faktiškai pradedama jį valdyti: rūpinosi namo ir statinių priežiūra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, rūpinosi aplink namą esančia žeme ir ūkiniais pastatais. Faktiniu valdymu perėmė ir vyro asmeninius daiktus, kitą kilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus, ūkio padargus.

Ji pripažino, kad ne kartą buvo raginama notarės susitvarkyti dokumentus, bet viena nieko nesuprato, nežinojo nuo ko pradėti, buvo viskam apatiška, turėjo skolų ir buvo įsitikinusi, kad kol negrąžins skolų, tol negalės priimti palikimo. Pagal vykdomuosius raštus iš jos atlyginimo buvo išskaičiuojama ženkli suma - net iki 150 Eur, o jos pajamos buvo apie 313 Eur, o išskaičiavus, likdavo 127 Eur. Jai buvo labai sunku iš tų pinigų išlaikyti save ir du nepilnamečius vaikus (kiti 5 vaikai jau buvo pilnamečiai), todėl galimybių skirti lėšų teisinei pagalbai neturėjo.

Ieškovė mano, kad VĮ Turto bankas neįvertino aplinkybės, kad ji po savo vyro R. L. mirties faktiškai valdo visą jo turtą, skubėjo šį turtą pripažinti bešeimininkiu ir jį paveldėti. Todėl ji prašo atsižvelgti į jos neišprusimą, į piniginių lėšų nebuvimą ir panaikinti valstybės nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo, ½ ūkinių pastatų, ½ kiemo statinių, esančių Varėnos r. sav. Vydenių sen., Papiškių k., nes šis nekilnojamas turtas buvo perduotas valstybei jai faktiškai priėmus vyro palikimą, pradėjus jo turtą valdyti.

Posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti. Patvirtino, kad į notarą nesikreipė dėl depresijos – žinojo, kad reikia, bet nepadarė. Dabar jai geriau, ji pasiryžusi viską susitvarkyti. Tuose namuose ji gyveno iki vyro mirties ir po jo mirties. Į Alytų ji persikėlė prieš metus, kai Alytuje susirado darbą. Namą su statiniais pirko kartu su vyru. Žemė po statiniais taip pat yra jos ir mirusio vyro - per pusę. Sodyba yra prižiūrima iki šiol, traktorių ir padargus ji išsipardavė. Jos 3 vaikai prisideda prie turto (sodybos) išlaikymo. Skolas ji mokės ir toliau. Ji patvirtino, kad ir notarė, ir Turto bankas jai pranešė, kad reikia susitvarkyti dokumentus, bet ji nesusitvarkė – dėl depresijos bei pinigų stygiaus.

Ieškovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė teismo posėdžio metu prašė tenkinti ieškovės ieškinį bei nurodė, kad Turto bankas susitvarkė greičiau, nei jie pasiruošė dokumentus. Turto bankas žinojo, kad tai yra šeimos namai, ieškovė turi 7 vaikus. Įrodyta, kad ieškovė N. L. priėmė palikimą faktiniu valdymu.  Šeima rūpinasi turtu, moka mirusio R. L. skolas (L. moka iš savo darbo užmokesčio). N. L. darbo užmokestis buvo labai mažas, ji neturėjo finansinių galimybių susitvarkyti dokumentus dėl palikimo priėmimo.

Trečiasis asmuo  Varėnos r. 2-ojo notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė teismo posėdžio metu prašė bylą nagrinėti atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

               Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto banko, pateiktu atsiliepimu į ieškovės ieškinį  neprieštaravo ieškinio reikalavimams, t. y. nurodė, jog tuo atveju, jei teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė palikimą po R. L. mirties priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, tuomet ieškovės reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu tenkinti, priešingu atveju atmesti. Nurodė, jog Turto bankas neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. L. paveldimo turto priėmimą valdyti. Pažymėjo, jog paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriima. Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, ją atstovaujančiai Valstybės įmonei „Turto bankui“ buvo išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovė pateiktų papildomus įrodymus, kad būtų galima daryti išvadą, jog ieškovė atliko nurodytus aktyvius veiksmus – tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius ar atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus bei jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, taip pat ieškovė padengtų visas išlaidas susijusias su mirusiojo R. L. turto administravimu, VĮ Turto bankas neprieštarautų reikalavimo  dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinimui. Valstybės atstovas, Valstybės įmonė Turto bankas pateiktu prašymu prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. liepos 8 d.).

CK 5.51 straipsnyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Įpėdinis, pradėjęs turtą valdyti, turi teisę per palikimui priimti nustatytą laiką atsisakyti palikimo, padavęs dėl to pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Tokiu atveju laikoma, kad palikimą įpėdinis valdė dėl kitų įpėdinių interesų (CK 5.51 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 5.60 straipsnio 1 dalį įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo.  Įpėdinis atsisako palikimo, paduodamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui (CK 5.60 straipsnio 3 dalis).

Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu: 1) turtas testamentu paliktas valstybei; 2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą; 3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; 4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Teismų praktikoje išaiškinta, jog tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. turintis teisę paveldėti asmuo gali paveldėjimo teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, o tam, kad įgytų palikimą įstatyme nustatytu būdu, jis turi išreikšti savo valią ir atlikti tam tikrus teisinius veiksmus įstatyme nustatytais būdais ir laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos (CK 5.50 straipsnis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimas, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz., CK 5.62 straipsnio 1 dalis), priimamas laisva valia, vienu iš įstatyme nurodytų būdų. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-547/2011).

Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas neturi būti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu. Minėta, kad faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Jeigu faktinio palikimo priėmimo aplinkybės yra ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti kitam asmeniui išduotą paveldėjimo teisės liudijimą į tą palikimą, reikalavimo pagrindas, tai jos turi būti ištirtos kaip šio ieškinio pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (CK 5.60 straipsnis). Atsisakymas palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Šis sandoris negali būti sudarytas konkliudentiniais veiksmais. Tačiau įpėdinio teisės į palikimą gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiškimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiškai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas. Tais atvejais, kai kyla ginčas dėl teisės paveldėti tarp įpėdinių, kurių vienas savo teisę paveldėti yra įgyvendinęs paduodamas pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, o kitas siekia įrodyti, jog šią teisę įgyvendino pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, būtina nustatyti ar tokio įpėdinio elgesys atitinka palikimo priėmimo sampratos turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo panaikinti valstybei išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą iš esmės remdamasi tuo, kad valstybei buvo išduotas liudijimas į ieškovei priklausantį turtą, kurį ši įgijo paveldėjimo pagrindu, pradėjusi faktiškai valdyti kaip savo turtą (palikimą), likusį po jos vyro R. L. mirties. Atsakovė atsiliepime nurodžiusi, kad neprieštarautų ieškovės reikalavimų patenkinimui, jeigu visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti, taip pat ieškovė padengtų visas išlaidas susijusias su mirusiojo R. L. turto administravimu.

Byloje nustatyta, kad statinių, esančių (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkai (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2017-09-07 išrašo duomenys) yra  ieškovė N. L. ir R. L.. Išrašu patvirtinama, kad   jiems priklausė po ½  gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Po R. L. mirties jo sutuoktinė, ieškovė N. L. liko gyventi jiems priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes patvirtina pačios ieškovės paaiškinimai bei byloje apklausto liudytojo parodymai. Liudytojas Ž. L., gimęs (duomenys neskelbtini) nurodęs, kad po tėvo R. L. mirties, jo mama su 2 broliais ir sese liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno iki to laiko, kai mama susirado darbą Alytuje. Mama naudojosi visu turtu. Jie prižiūri sodybą iki šiol.

Ieškovės teigimu bei liudytojo parodymais ieškovė po vyro R. L. mirties liko gyventi name, rūpinosi namo ir statinių priežiūra, naudojosi visais sodyboje likusiais daiktais, rūpinosi aplink namą esančia žeme ir ūkiniais pastatais. Sodyba yra prižiūrima iki šiol. Ieškovė nurodžiusi, kad ji perėmė ir vyro asmeninius daiktus, kitą kilnojamąjį turtą, namų apyvokos daiktus, ūkio padargus. Jau mirus sutuoktiniui R. L. ji pardavė traktorių ir padargus.

Nors byloje nėra rašytinių įrodymų apie tai, kad ieškovė po 2015 m. sausio 14 d. (vyro mirties) iš karto pradėjo mokėti namo išlaikymo mokesčius, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė kartu su sutuoktiniu gyvenant santuokoje buvo paėmę paskolas, kurias mirus sutuoktiniui R. L., dengė N. L., t. y. dengė bendrus jos ir mirusiojo skolinius įsipareigojimus, bei tai, kad ieškovė ir toliau liko gyventi jiems priklausiusiame name, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė priėmė vyro palikimą (teises ir pareigas), per 3 mėnesių laikotarpį nuo vyro mirties, pradėjusi faktiškai valdyti mirusiojo paliktą turtą bei dengdama jo bei jų bendrus įsiskolinimus.

Teismas konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai (ieškovės, jos atstovės paaiškinimai, liudytojo parodymai, rašytiniai įrodymai) patvirtinta, kad ieškovė priėmė savo sutuoktinio R. L. palikimą po šio mirties per 3 mėnesių laikotarpį, pradėjusi aktyviais veiksmais faktiškai valdyti mirusiojo turtą kaip savo. Dėl to darytina išvada, kad 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimais Lietuvos Respublikai buvo perduotas ieškovei CK 4.47 straipsnio 2 punkto pagrindu priklausantis turtas. Tai leidžia daryti išvadą, kad liudijimo išdavimo dieną nebuvo CK 5.62 straipsnyje nurodytų palikimo perdavimo valstybei pagrindų (R. L. nepaliko turto testamentu valstybei; mirties dieną jis turėjo įpėdinių pagal įstatymą; palikimą priėmė ieškovė, pradėjusi turtą valdyti kaip savo, gyvendama tame pačiame name, kuriame kartu gyveno su sutuoktinio iki jo mirties; mokėdama bendras jos ir mirusiojo skolas; iš mirusiojo įpėdinės nebuvo atimta paveldėjimo teisė).

Atsakovė neprieštaravo, ieškovės reikalavimų patenkinimui, todėl esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog N. L. priėmė palikimą  faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Patenkinus šį ieškovės reikalavimą, atsirado pagrindas panaikinti palikimo priėmimo valstybei liudijimus, išduotus Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro, notarinio registro Nr. 4269M, Nr. 4270M, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje nurodyto teisinio ir faktinio pagrindo palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Todėl teismas tenkina ir ieškovės reikalavimą panaikinti 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus Nr. 4269M ir Nr. 4270M, išduotus Varėnos rajono 2-ojo notarų biuro notarės Laimos Muzikevičiūtės.

Dėl atsakovės prašymo priteisti iš ieškovės išlaidų, susijusių su valstybės perimtu turtu, atlyginimą

CK 6.50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.

Byloje atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto bankas, perėmusi R. L. ½ gyvenamojo namo dalį, ½ ūkinių pastatų dalį bei ½ inžinerinių statinių dalį, patyrė išlaidų susijusių su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Atsakovė mokėjo VĮ Registrų centrui už teisinės registracijos paslaugas ir už paiešką Registrų centro registre bei notarei, įforminusiai palikimo perėjimą valstybei. Teismo manymu, atsakovės 150,66 Eur išlaidos, turėtos dėl VĮ Registrų centras ir notarės paslaugų, turi būti priskirtos prie išlaidų, turėtų dėl daikto (½ gyvenamojo namo su statiniais), atsakovei sąžiningai manant, kad ji turi teisę į R. L. turtą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad ji sutinka atlyginti atsakovei jos patirtas išlaidas susijusias su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad atsakovės prašymas dėl išlaidų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Iš ieškovės atsakovei, atstovaujamai VĮ Turto banko, priteistina 150,66 Eur patirtų išlaidų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista 50 procentų, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismų praktikoje panašaus pobūdžio civilinėse bylose (kuriose sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti nustatymo, kai valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas) išaiškinta, jog valstybės turėtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu asmeniui, prašančiam nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą bei pripažinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, neturi būti priteisiamos iš atsakovės (valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas). Tokią išvadą suponuoja tai, kad atsakovė (valstybė), skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Net jei atsakovė nebūtų priėmusi palikimo, jokiu kitu keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovė nebūtų galėjusi nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Svarbu ir tai, kad atsakovė ieškovės reikalavimų neginčija, proceso nevilkina. Panašiose bylose nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo kažkokiu būdu nulemtas atsakovės (valstybės) veiksmų. Šias aplinkybes teismai pripažįsta pakankamu pagrindu spręsti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas iš atsakovės neturi būti priteisiamas (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-308-221/2018; 2018 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-914-945/2018).

Šioje byloje VGTPT pažymos duomenimis ieškovės antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 165,12 Eur dydžio. Ieškovė buvo 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo. Ieškovė teikdama teismui ieškinį sumokėjusi 56,50 Eur žyminio mokesčio (t. y. pusė mokėtinos sumos), kurios šiuo atveju ir paliktinos kaip asmeninės ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.  Be to, valstybė turėjo ir išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 50 procentų atleista nuo valstybės bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos nebuvo nulemtos atsakovės (valstybės, atstovaujamos VĮ Turto bankas) veiksmų, nepriteisia šioje byloje valstybės turėtų išlaidų atlyginimo nei iš ieškovės N. L., nei iš atsakovės, atstovaujamos VĮ Turto bankas (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po savo sutuoktinio R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį palikimą, t. y. visą jo turimą turtą: ½  gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),  ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  ūkinio pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½  kitų inžinerinių statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pradėjusi jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

  Panaikinti (pripažinti negaliojančiais) Varėnos rajono 2-ojo notarų biure notarės Laimos Muzikevičiūtės Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, išduotus 2017 m. spalio 25 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimus (notarinio registro Nr. 4269M ir Nr. 4270M).

Priteisti iš N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, juridinio asmens kodas 112021042, 150,66 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 66 ct) patirtų išlaidų, susijusių su liudijimų pagrindu valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu. 

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui, Testamentų registrui.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja                                                                                                                      Silvana Girdenienė