Civilinė byla Nr. eB2-1113-259/2019

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00974-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.4;3.4.3.2.2.1;3.4.3.4;3.4.3.5.1;3.4.4.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. vasario 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ direktoriaus V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė Šiaulių bankas, Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,

nustatė :

Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 28 d. nutartimi priimtas UAB „Kamesta“ direktoriaus V. M. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kamesta“, kuriame prašoma iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „Kamesta“, restruktūrizavimo administratore paskirti UAB „Valnetas“, leisti mokėti visus UAB „Kamesta“ einamuosius mokėjimus iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 437 065 Eur. Pareiškime nurodoma, jog bendrovės pagrindinė veikla nuo jos įkūrimo dienos (1994 m. balandžio 27 d.) yra statybos ir su tuo susijusios paslaugos. Šiuo metu bendrovė turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos iš esmės nulėmė ne dėl bendrovės kaltės atsiradusios aplinkybės ir kurių bendrovė neturėjo galimybės numatyti. Sudėtingą bendrovės finansinę situaciją įtakojo Kauno miesto savivaldybės veiksmai, kurie teismo buvo pripažinti neteisėtais. 2005 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Kamesta“ su Kauno miesto savivaldybe sudarė Koncesijos sutartį Nr. 200-2-1717 (toliau - Sutartis) dėl koncesijos ruožo - Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo ir dalies Nemuno krantinės Kauno mieste - projektavimo, statybos, priežiūros ir eksploatacijos. Savivaldybė vengia vykdyti Sutartį - laiku neatsiskaito, siekia nutraukti Sutartį dėl neegzistuojančių aplinkybių. Tiek bendrovė, tiek Kauno miesto savivaldybė yra iniciavusios ne vieną civilinę bylą tiek dėl netinkamo Sutarties vykdymo, tiek dėl neteisėto Sutarties nutraukimo, tiek dėl atsiskaitymo pagal Sutartį. Kauno miesto savivaldybės veiksmai nulėmė, kad bendrovei iki šios dienos savivaldybė yra skolinga mažiausiai 1,6 mln. Eur. Tokių sumų nesumokėjimas lėmė, kad bendrovė turėjo ieškoti resursų atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais. Todėl ilgainiui bendrovės apyvartinės lėšos tiesiog buvo sunaudojamos Sutarčiai su savivaldybe vykdyti. Nurodytų aplinkybių visuma lėmė, kad bendrovė negalėjo tinkamai vykdyti veiklos bei užtikrinti visų savo įsipareigojimų savalaikį vykdymą. Bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro 10 proc. bendrovės balanse įrašyto turto. Nepaisant to, kad bendrovė turi finansinių sunkumų, toliau yra vykdoma ūkinė komercinė veikla. Bendrovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos bendrovės restruktūrizavimui skirtos priemonės yra ekonomiškai pagrįstos ir realios, galinčios atkurti bendrovės mokumą, normalią veiklą ir kartu sumažinti įsiskolinimus bei išsaugoti konkurencingumą. UAB „Kamesta“ atitinka visus Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatyme nurodytus kriterijus ir jai keltina restruktūrizavimo byla. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad restruktūrizavimo proceso metu bendrovei pavyks atkurti ilgalaikį mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams.

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyrius pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kamesta“. Pareiškime nurodoma, jog UAB „Kamesta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetui 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 249 350,19 Eur, iš jų: 245 773,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 891,84 Eur palūkanų ir 2 674,60 Eur delspinigių. Ieškovas, siekdamas išsiieškoti skolą, taikė UAB „Kamesta“ priverstinio poveikio priemones, t. y. teikė mokėjimo nurodymus kredito įstaigoms nesumokėtas socialinio draudimo įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitų kredito įstaigose. UAB „Kamesta“ su VSDFV Kauno skyriumi 2018 m. balandžio 27 d. buvo pasirašiusi valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Kadangi draudėjas nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, minėta sutartis 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-292 buvo nutraukta. VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. kovo 29 d. sprendimu Nr.VIA_SP2E-27 buvo įkeista 11 vienetų įregistruotos technikos ir 2018 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. VIA_SP2E-84 įregistruotas priverstinis įkeitimas 15 transporto priemonių ir savaeigės technikos. VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas skolą išieškoti iš turto Nr.VIA_SP1-21 perduotas vykdyti antstoliams priverstine tvarka. Ieškovo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Kamesta“ įsiskolinimas Fondo biudžetui sudaro 249 350,19 Eur, įsiskolinimas VMI – 76 166,02 Eur, bendrovės įsipareigojimai 2017 metais viršijo pusę į jos balansą įrašytos turto vertės, pelno (nuostolio) ataskaitoje yra 2 203 733 Eur nuostolis, darytina išvada, kad bendrovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

Atsiliepime į VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Kamesta“ vadovas V. M. prašo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti. Nurodo, kad pareiškimas neatitinka ĮBĮ 6 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes pareiškime ir pranešime apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyti atsakovės įsiskolinimai VSDFV Kauno skyriui nesutampa, o tai sudaro savarankišką pagrindą VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. UAB „Kamesta“ ir VSDFV Kauno skyrius dar 2018 m. balandžio 27 d. sudarė sutartį dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo. VSDFV Kauno skyrius, prieš priimdamas tokį sprendimą, gauna atitinkamus duomenis, kurie leidžia įvertinti skolininko galimybes grąžinti įsiskolinimus ir tuo pačiu įvertina mokumą, taigi, šiuo atveju UAB „Kamesta“ finansinės galimybės buvo įvertintos teigiamai. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų neabejotiną UAB „Kamesta“ nemokumą. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. balansą bendrovė turi iš viso 13 531 175 Eur vertės turto, kurio didžiąją dalį (8 985 742 Eur) sudaro ilgalaikis likvidus turtas. Atitinkamai bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 9 284 517 Eur, tačiau per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 5 386 287 Eur. Taigi, vien per vienerius metus mokėtinos sumos nesudaro pusės bendrovės turimo turto. Pagal 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašą bendrovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 1 947 524,09 Eur. Taigi, pradelsti bendrovės įsipareigojimai sudaro 14,40 proc. bendrovės balanse įrašyto turto. Be to, bendrovės nuosavas kapitalas yra teigiamas ir sudaro 3 892 710 Eur. Taigi, UAB „Kamesta“ būklė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytos nemokumo sąvokos, bendrovė yra moki, tačiau laikinai susidurianti su finansiniais sunkumais, kas atitinka reabilitacinio tikslo paskirtį. Dėl šios priežasties bendrovė ir pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Iškėlus bendrovei bankroto bylą, būtų daroma įtaka ir viešajam interesui, nes pragyvenimo šaltinio netektų daugiau nei 150 asmenų, už šiuos darbuotojus nebūtų mokamos socialinės draudimo įmokos. Pažymi, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog iš esmės pusė bendrovės kreditorių sutinka, jog UAB „Kamesta“ būtų iškelta restruktūrizavimo byla, todėl turėtų būti atsižvelgta ir į kreditorių valią.

Atsiliepime į atsakovės UAB „Kamesta“ vadovo V. M. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kamesta“ iškėlimo ieškovas VSDFV Kauno skyrius prašo pareiškimą atmesti, iškelti atsakovei bankroto bylą. Nurodo, kad UAB „Kamesta“ įsiskolinimas Fondo biudžetui 2019 m. sausio 23 d. sudaro 297 178,49 Eur, iš jų: 293612,05 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų, 891,84 Eur palūkanų ir 2674,60 Eur delspinigių. Bendrovėje yra 158 apdraustieji. Su atsakove 2018 m. balandžio 27 d. buvo pasirašyta Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartis, tačiau, draudėjui nevykdant  sutartyje  numatytų sąlygų, minėta  sutartis VSDFV Kauno skyriaus 2018 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. VIA_SP4-292 buvo nutraukta. Ši aplinkybė patvirtina, kad UAB „Kamesta“ neturėjo pakankamai lėšų įsiskolinimui Fono biudžetui sumokėti dalimis, dėl ko darytina išvada, kad UAB „Kamesta“ turi rimtų finansinių sunkumų, kurie tęsiasi ilgą laiką ir dėl ko atsisakytina kelti UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą. VSDFV Kauno skyrius 2018 m. spalio 19 d., 2018 m. spalio 24 d., 2018 m. lapkričio 8 d. raštais kreipėsi į UAB „Kamesta“ skolininkus, praleidusius skolos grąžinimo terminą, dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo už UAB „Kamesta“. Bendrovės debitoriai VĮ „Valstybinių miškų urėdija“, Kauno rajono savivaldybės administracija, UAB „Gatas“ ir Birštono savivaldybės administracija pervedė VSDFV Kauno skyriui iš viso 61 668,63 Eur. Ieškovas pažymi, kad 2018 m. spalio 31 d. balanse apskaityta UAB „Kamesta“ turto vertė neatitinka realios jo vertės ir yra mažesnė nei nurodyta. Be to, nesavalaikis darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimas įmonės darbuotojams, sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos UAB „Kamesta“ iškėlimui (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal UAB „Kamesta“ pateiktą darbuotojų darbo užmokesčio skolą bendrovė skolinga darbuotojams iš viso 414 968,84 Eur. Atsakovė nepateikė duomenų, jog darbuotojai sutinka su restruktūrizavimo bylos bendrovei iškėlimu. Be to, kritiškai vertintinos atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse numatytos galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir atkurti bendrovės mokumą, nes plane nurodytos priemonės yra nerealios ir negali atkurti atsakovės mokumo.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (toliau – Luminor bankas) atsiliepime į pareiškimus dėl restruktūrizavimo ir bankroto bylos iškėlimo prašo netenkinti UAB „Kamesta“ vadovo V. M. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, patenkinti VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei „Kamesta“ iškėlimo, priteisti trečiojo asmens naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „Kamesta“ neatitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo sąlygų, būtinųjų restruktūrizavimo bylai iškelti. Luminor banko nuomone, UAB „Kamesta“ yra nemoki, jai keltina bankroto. UAB „Kamesta“ 2017-2018 metais veikė nuostolingai, pardavimo pajamos smuko dvigubai, jos vykdoma veikla negeneruoja tiek pajamų, kad padengtų veiklos nuostolius ir atsiskaitytų su kreditoriais, t. y. įmonės veiklos finansinių rodiklių analizė ir verslo perspektyvos yra neigiamos, išlaidos viršija pajamas, įmonės darbuotojų skaičius mažėja, įsiskolinimai darbuotojams auga, įmonė turi ženklių įsiskolinimų VMI ir VSDFV, pastarosios įregistravo priverstinį įkeitimą UAB „Kamesta“ turtui, įmonės atžvilgiu inicijuota baudžiamoji byla, įmonė nevykdo finansinių įsipareigojimų kreditoriams. UAB „Kamesta“ nemokėjo Luminor bankui einamųjų kredito/palūkanų įmokų pagal su Banku sudarytą 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. 8876 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais, todėl susidarius įsiskolinimui, taip pat esant kitiems Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindams, bankas 2018 m. spalio 9 d. raštu nustatė UAB „Kamesta“ 3 mėnesių papildomą terminą pašalinti rašte nurodytus Kreditavimo sutarties pažeidimus, tačiau UAB „Kamesta“ to nepadarė. Bankas nuo 2019 m. sausio 25 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Kamesta“ sudarytą Kreditavimo sutartį, apie sutarties nutraukimą UAB „Kamesta“ buvo papildomai įspėta 2019 m. sausio 14 d. raštu „Dėl 2005-11-29 Kreditavimo sutarties Nr. 8876 nutraukimo“. Atsižvelgiant į tai, UAB „Kamesta“ 1 884 857,79 Eur skola 2019 m. sausio 28 d. Luminor bankui pagal 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. 8876 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais yra pradelsta ir turi būti įtraukta į UAB „Kamesta“ pradelstų įsipareigojimų dydį. Be to, 2019 m. sausio 28 d. UAB „Kamesta“ yra pradelsusi 2 674,04 Eur einamųjų palūkanų sumą pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14. Todėl pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodytas UAB „Kamesta“ 1 446 657,89 Eur pradelstų įsipareigojimų dydis turėtų būti didinamas pradelsta skola Luminor bankui. Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad nepritaria UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo procesui dėl jo neperspektyvumo ir ekonominio nepagrįstumo – restruktūrizavimo metmenyse nepateikta nei ekonomiškai pagrįstų priemonių įmonės mokumui atkurti, nei įrodymų apie jų įgyvendinimo realumą, o deklaruojami tikslai neturi pakankamo ekonominio pagrindimo. Pažymi, kad Luminor banko reikalavimas UAB „Kamesta“ atžvilgiu pagal 2005 m. lapkričio 29 d. Kreditavimo sutartį Nr. 8876 ir 2012 m. rugsėjo 21 d. Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14 yra 2 385 514,40 EUR (2019-01-09 duomenimis), o tai sudaro 26,65 % visų kreditorių reikalavimų. Todėl be Luminor banko pritarimo UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo planas negalės būti patvirtintas, kaip tai numato ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis. Dėl ko restruktūrizavimo procesas yra neperspektyvus. Iš atsakovės UAB „Kamesta“ pateiktų finansinių rodiklių matyti, kad įmonei negali būti keliama restruktūrizavimo byla, nes ji neatitinka ĮRĮ numatytų kriterijų, t. y. finansiniai sunkumai yra nuolatinio pobūdžio, įmonės restruktūrizavimo metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimų, nėra pateiktas realiais ekonominiais skaičiavimais pagrįstas verslo planas, atsakovė yra nemoki įmonė, todėl jai keltina bankroto byla.

Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartimi ieškovo VSDFV Kauno skyriaus pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Kamesta“ ir ieškovo UAB „Kamesta“ vadovo V. M. pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Kamesta“ sujungti į vieną bylą, bylos numeriu paliekant Nr. eB2-1113-259/2019.

Pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkinamas, pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 5 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu.

Tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo procesai skirti spręsti įmonių nemokumo problemoms. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tuo tarpu įmonės bankroto procesu pirmiausia siekiama ne išsaugoti įmonę, o patenkinti kreditorių reikalavimus iš nemokios įmonės turto, apsaugoti kreditorius nuo dar ilgesnio atsiskaitymų uždelsimo (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis, 27, 32 ir kiti straipsniai).

Restruktūrizavimo bylai iškelti turi būti nustatytos materialaus (ĮRĮ 4 straipsnis) ir procesinio pobūdžio sąlygos (ĮRĮ 5, 6 straipsniai) bei nebūti ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.

ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, jog įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnio sąlygas ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimai. Restruktūrizavimas gali būti pradėtas, jeigu įmonė: 1) turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai (ĮRĮ 4 straipsnis). 

ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas prieina pagrįstos išvados, kad įmonė yra nemoki.

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą sprendžia pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis, taip pat  remdamasis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Teismų praktikoje pažymima, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jeigu kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013 ir kt.). Mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Iš paskutinio teismui pateikto 2019 m. sausio 22 d. sudaryto 2018 m. gruodžio 31 d. preliminaraus balanso duomenų matyti, kad UAB „Kamesta“ priklausančio turto vertė iš viso yra 13 531 175 Eur. Iš to skaičiaus ilgalaikis turtas – 8 985 742 Eur, kurį sudaro: ilgalaikis nematerialus turtas (programinė įranga) – 1 151 Eur, ilgalaikis materialus turtas – 8 657 995 Eur (žemė – 932 054 Eur, pastatai ir statiniai – 6 751 736 Eur, mašinos ir įrengimai – 712 430 Eur, transporto priemonės – 132 403 Eur, kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai – 14897 Eur), finansinis turtas – 326 596 Eur. Iš nurodytos bendros turto vertės trumpalaikis turtas – 4 542 652 Eur, kurį sudaro: atsargos – 1 235 510 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 3 059 849 Eur (pirkėjų skolos – 2 685 925 Eur, įmonių grupės įmonių skolos – 273 583 Eur, kitos gautinos sumos – 100 341 Eur), pinigai ir pinigų ekvivalentai – 247 293 Eur. Į bendrą turto vertę taip pat įtrauktos ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos – 2 781 Eur. Įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai minėto balanso duomenimis aptariamuoju laikotarpiu sudarė 9 284 517 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir iki trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 5 386 287 Eur (skolos kredito įstaigoms – 224 160 Eur, gauti avansai – 2 377 003 Eur, skolos tiekėjams – 1 406 013 Eur, įmonių grupės įmonėms mokėtinos sumos – 81 116 Eur, su darbo santykiais susiję įsipareigojimai – 978 961 Eur). Iš 2018 m. gruodžio 31 d. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad atsakovė aptariamuoju laikotarpiu  patyrė 4 097 347 Eur nuostolį. Atsakovės veikla buvo nuostolinga ir 2017 metais, atitinkamai patirtas 2 206 733 Eur nuostolis.

Ieškovės VSDFV Kauno skyriaus kartu su pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo pateikti duomenys patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, UAB „Kamesta“ nuosavybės teise priklauso iš viso 43 atskirais registro numeriais įregistruoti nekilnojamojo turto objektai - žemės sklypai, statiniai, patalpos/butai. Dalis atsakovei priklausančio turto yra areštuotas, taip pat jam pritaikyta hipoteka/įkeitimas. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išraše esantys duomenys įrodo, kad bendrovė yra 121-os transporto priemonės valdytoja – savininkė, iš jų 17-ai transporto priemonių taikomi apribojimai, o 39-ių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Remiantis LR traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro duomenimis, atsakovės vardu įregistruotos iš viso 151-a šios rūšies mašina bei įrengimai (greideris, ratiniai ekskavatoriai, ratiniai bei vikšriniai traktoriai ir kt.).

Teismas, vertindamas į atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso įrašyto turto realumą, pažymi, jog UAB „Kamesta“ nuosavybės teise priklausančio 43 atskirais registro numeriais įregistruoto nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gruodžio 19 d. išrašo duomenimis iš viso siekia 7 243 523 Eur, todėl į bendrovės balansą įrašyta ilgalaikio materialaus turto vertė (žemė, pastatai ir statiniai - 7 683 790 Eur), teismo vertinimu, turėtų būti mažintina 440 267 Eur suma. Be to, kaip nustatyta, atsakovė yra 121-os transporto priemonės valdytoja-savininkė. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nustatyta, kad lizingo objektai iki visiško jų išpirkimo yra lizingo davėjo nuosavybė (CK 6.567 straipsnis); pagal bendrąją taisyklę lizingo objektai, iki visiško jų išpirkimo, lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas, todėl įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neišpirkta vertė, nepaisant to, kad šis turtas yra įtrauktas į įmonės balansą, negali būti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimą dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1866/2011 ir kt.). Todėl, iš atsakovės pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašo nustačius, jog bendrovės įsiskolinimas pagal lizingo sutartis sudaro 61 610 Eur, šia suma taip pat mažintina į 2018 m. gruodžio 31 d. balansą įrašyta ilgalaikio materialus turto - transporto priemonių, vertė. Iš to, kas pasakyta, teismas sprendžia, kad bendrovės ilgalaikio turto vertė sudaro 8 483 865 Eur (8 985 742 Eur - 440 267 Eur - 61 610 Eur).

Kaip minėta, pagal atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „Kamesta“ trumpalaikis turtas yra 4 542 652 Eur, iš to skaičiaus per vienerius metus gautinos sumos - 3 059 849 Eur (pirkėjų skolos – 2 685 925 Eur, įmonių grupės įmonių skolos – 273 583 Eur, kitos gautinos sumos – 100 341 Eur). Pažymėtina, kad teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012, 2012 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2012, 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2014). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015). Iš byloje atsakovės pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. debitorių sąrašo matyti, kad atsakovės įmonė turi reikalavimo teises į debitorius 3 070 835,06 Eur sumai. Iš šio sąrašo duomenų bei VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad debitoriai UAB „Kamesta G“ (skola – 593 399,17 Eur), Impex house UAB (2 202,82 Eur), UAB „Restauracija“ (29 230,25 Eur), UAB „Šalčininkų statyba“ (3 037,43 Eur) yra bankrutavusios bendrovės, todėl šių įsiskolinimų realus atgavimas yra mažai tikėtinas. Atsakovė atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikė informaciją tik apie bylas, kuriose UAB „Kamesta“ yra pareiškusi reikalavimus VĮ Registrų centras (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo adm. byla Nr. eA-1835-442/2018), Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracijai, UAB „Stadena“, UAB „Ryšių statyba“. Tačiau, teismo vertinimu, vien faktas, kad atsakovė teismuose yra pareiškusi turtinius reikalavimus savo debitoriams, nepagrindžia aplinkybės, kad visi reikalavimai bus patenkinti, o patenkinti reikalavimai galės būti realiai įvykdyti. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad: Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusia 2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-32232-435/2018 nutraukta, patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria UAB „Stadena“ įsipareigojo UAB „Kamesta“ sumokėti 16 550 Eur iki 2019 m. kovo 15 d.; Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-21419-819/2019 priimtas sprendimas, kuriuo UAB „Kamesta“ ieškinys UAB „Ryšių statyba“ atmestas, šis sprendimas neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacinės instancijos teismui; Vilniaus apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2-3266-656/2018 ir e2-2867-866/2018 priimti sprendimai, kuriais atsakovei iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos priteista atitinkamai 61 014,43 Eur ir 55 042,68 Eur, tačiau šie sprendimai neįsiteisėję, apskųsti apeliacinės instancijos teismui; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-373-910/2019, kurioje UAB „Kamesta“ pareiškusi reikalavimą Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl garantinių sumų pripažinimo nemokėtinomis. Tačiau pastarojoje byloje Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat yra pareiškusi priešieškinį UAB „Kamesta“ dėl 4 400 244,23 Eur nuostolių priteisimo. Sprendimas dėl šių ginčų kol kas nėra priimtas; Kauno apygardos teisme nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-1029-413/2019 ir Nr. e2-152-413/2019, kuriose UAB „Kamesta“ be kita ko yra pareiškusi ir turtinius reikalavimus Kauno miesto savivaldybės administracijai. Sprendimai minėtose bylose kol kas nėra priimti; Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1213-259/2018 priimtas sprendimas, kuriuo be kita ko UAB „Kamesta“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos priteista 355 814,86 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-383-464/2019) šis pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kitų duomenų, patvirtinančių debitorinių skolų iš turimų skolininkų atgavimo perspektyvą, atsakovė nepateikė, todėl teismas pripažįsta, jog šią dieną realus debitorinių įsiskolinimų dydis sudaro 372 364,86 Eur (16 550 Eur + 355 814,86 Eur).

Be to, tiek iš atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. balanso duomenų, tiek iš 2017 m. finansinių ataskaitų aiškinamojo rašto ir finansinio turto detalizacijos matyti, jog iš bendros atsakovės ilgalaikio finansinio turto sumos (326 596 Eur) 273 583 Eur suma nurodyta kaip iš UAB „Vilniaus hidroprojektas“ gautina suma. Tačiau atsakovė nepateikė teismui konkrečių duomenų, pagrindžiančių galimybes šią sumą realiai atgauti ir disponuoti šiomis lėšomis, atsižvelgiant jau vien į tą finansinio turto detalizacijoje nurodomą aplinkybę, jog minėta bendrovė pastaruosius metus veikė nuostolingai. Teismui nepateikta ir duomenų, pagrindžiančių galimybes atgauti ir realiai disponuoti balanse įvardintomis kaip kitomis gautomis sumomis – 100 341 Eur. Atsižvelgiant į tai, šios nurodytos sumos, įrašytos į balansą kaip trumpalaikis atsakovės turtas (per vienerius metus gautinos sumos), taip pat vertintinos kaip abejotinos.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad UAB „Kamesta“ per vienerius metus gautinos sumos yra 372 364,86 Eur, o viso trumpalaikio turto vertė sudaro 1 855 167,80 Eur (1 235 510 Eur + 372 364,86 Eur + 247 293 Eur).

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad visa UAB „Kamesta“ turto vertė yra 10 341 813 Eur (8 483 865 Eur (ilgalaikis turtas) + 1 855 167,80 Eur (trumpalaikis turtas) + 2 781 Eur (sukauptos pajamos)).

Paminėta, kad, sprendžiant dėl bendrovės mokumo, būtina nustatyti jos pradelstų kreditorinių įsipareigojimų dydį. Atsakovė UAB „Kamesta“ atsiliepime į VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nurodė, kad pagal 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašą pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 1 947 524,09 Eur (459 289,14 Eur pradelstas įsiskolinimas tik darbuotojams + 1 488 234,95 Eur pradelstas įsiskolinimas kitiems kreditoriams). Teismas, vertindamas atsakovės kreditorių sąrašą ir pradelstų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydį, sprendžia, kad atsakovės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydis yra didesnis nei nurodo atsakovė, kadangi UAB „Kamesta“ (ne)mokumas vertinamas 2019 m. vasario 6 d., atitinkamai šiai datai nustatytini ir atsakovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams.

Dėl nurodytų aplinkybių, pagal atsakovės pateiktą 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąrašą, prie pradelstų atsakovės įsipareigojimų kreditoriams priskirtinas jame nurodomas bendras įmonės įsiskolinimas darbuotojams - 554 253,71 Eur, kurio atsiskaitymo terminas šią dieną jau suėjo. 

Taip pat prie atsakovės nurodytų 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių (ne darbuotojų) sąraše pradelstų įsipareigojimų kitiems įmonės kreditoriams (1 488 234,95 Eur sumai), turi būti priskirtini pradelsti įsipareigojimai dar bendrai 84 442 Eur sumai: UAB „Samus“ (22,26 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), Ergo Insurance SE (1 122,00 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), G. M. (100 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 31 d.), UAB „Žemėtvarkos sprendimai“ (459,80 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 31 d.), UAB „Sostena“ (283,65 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), UAB „Stiklorama“ (1 862,53 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 20 d.), Telia Lietuva AB (2 809,49 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), UAB „Šalmesta“ (10 999,81 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 30 d.), AB ESO (4 420,38 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 31 d.), UAB „Giraitės vandenys“ (54,22 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), R. K. (500,00 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 30 d.), VĮ Registrų centras (42,31 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 15 d.), Luminor Bank AS (pagal lizingo sutartis) (61 610,20 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 10 d.), Lietuvos energijos tiekimas (155,49 Eur, atsiskaitymo terminas 2019 m. sausio 14 d.).  

Atsakovės įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše (ne darbuotojų) nurodė 74 721,96 Eur sumą kaip pradelstą skolą Luminor bankui. Tačiau Luminor bankas atsiliepime į pareiškimus dėl restruktūrizavimo/bankroto bylos iškėlimo UAB „Kamesta“ nurodė, kad bankas nuo 2019 m. sausio 25 d. vienašališkai nutraukė su UAB „Kamesta“ 2005 m. lapkričio 29 d. sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. 8876 su jos vėlesniais pakeitimais ir papildymais, todėl UAB „Kamesta“ 2019 m. sausio 28 d. pradelsta skola bankui pagal minėtą kreditavimo sutartį sudaro 1 884 857,79 Eur. Be to, 2019 m. sausio 28 d. UAB „Kamesta“ yra pradelsusi 2 674,04 Eur einamųjų palūkanų sumą pagal 2012 m. rugsėjo 21 d. Banko garantijos suteikimo sutartį Nr. G-2500-2012-14. Kaip minėta, mokumo pagrindimo našta tenka įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą. Šiuo atveju atsakovės įmonė nepaneigė Luminor banko nurodytos pradelstų įsipareigojimų sumos teisingumo, todėl pradelstų įsipareigojimų Luminor bankui suma, nurodyta bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše, turi būti didinama mažiausiai 1 812 809,80 Eur suma (1 884 857,79 Eur + 2 674,04 Eur ­–74 721,96 Eur).

Be to, atsakovės įmonė 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše (ne darbuotojų) nurodė 245 091,60 Eur sumą kaip pradelstą skolą VSDFV Kauno skyriui. Teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo VSDFV Kauno skyrius nurodė, jog 2019 m. sausio 23 d. UAB „Kamesta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudarė 297 178,49 Eur. Tačiau iš viešai skelbiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. duomenimis atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 296 341,33 Eur. Šios sumos teisingumo bendrovė taip pat nepaneigė. Taigi, pradelsta įsipareigojimo VSDFV Kauno skyriui suma, nurodyta bendrovės 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše, turi būti didinama mažiausiai 51 249,73 Eur suma.

Taigi, iš viso pradelstų įsipareigojimų suma (1 488 234,95 Eur), nurodyta 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių (ne darbuotojų) sąraše, turi būti didinama mažiausiai 1 948 501,50 Eur suma (84 442 Eur +1 812 809,80 Eur + 51 249,73 Eur), ir sudaro mažiausiai 3 436 736,40 Eur.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, jog bendra atsakovės 2018 m. gruodžio 31 d. kreditorių sąraše nurodyta pradelstų kreditoriams reikalavimų suma sudaro mažiausiai 3 990 990,10 Eur (554 253,71 Eur + 3 436 736,40 Eur).

Nustačius, kad atsakovės turtas sudaro 10 341 813 Eur sumą, o pradelsti įsipareigojimai – 3 990 990,10 Eur sumą, t. y. neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, darytina išvada, kad UAB „Kamesta“ formaliai neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotos nemokios įmonės būklės. Kartu nurodytų duomenų pagrindu galima daryti išvadą, kad nors UAB „Kamesta“ yra finansinių sunkumų turinti įmonė – įmonė, kuri šiuo metu negali vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti, tačiau šie sunkumai nėra akivaizdžiai nuolatinio pobūdžio (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 punktas). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų, kad UAB „Kamesta“ yra bankrutuojanti ar bankrutavusi įmonė (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas). ĮRĮ nustatytas reikalavimas įmonei vykdyti ūkinę komercinę veiklą reiškia siekį išsaugoti įmonę ne kaip formalų vienetą, o tokį, kuris realiai plėtoja ar gali plėtoti veiklą. Iš atsakovės pateiktų dokumentų (sudarytų sutarčių) matyti, kad UAB „Kamesta“ tebevykdo ūkinę komercinę veiklą (ĮRĮ 4 straipsnio 2 punktas). Šių duomenų pagrindu spręstina, kad atsakovės įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus: UAB „Kamesta“ įsteigta 1994 metais, turi finansinių sunkumų, nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, jai nebuvo iškelta restruktūrizavimo byla. Atsakovė pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, įvykdė ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus. Teismui pateiktas UAB „Kamesta“ 2018 m. gruodžio 4 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtinti UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo plano metmenis, pritarti restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrai, kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Nors trečiasis asmuo Luminor bankas atsiliepime į pareiškimus dėl bankroto/restruktūrizavimo iškėlimo teigia, jog minėtas atsakovės įmonės sprendimas priimtas pažeidžiant LR akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, tačiau teismas pažymi, jog šio atsakovės sprendimo priėmimo teisėtumo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šią dieną jis yra galiojantis ir nenuginčytas.

Pažymėtina, jog ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pagrindinis įmonės restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Tokie tikslai pasiekiami per laiku pradėtą restruktūrizavimo procesą, taip padedant išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2-3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-691-330/2015, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1878/2014).

Byloje nustatyta, jog Juridinių asmenų registre UAB „Kamesta“ įregistruota 1994 m. balandžio 28 d. Pagrindinė bendrovės veiklos sritis – gatvių, kelių, pėsčiųjų takų įrengimas; hidrotechnikos objektų, tiltų, tunelių ir metalų lengvų konstrukcijų pastatų statyba ir projektavimas; inžinerinių tinklų įrengimas; melioracijos įrengimų rekonstrukcijos; pastatų statyba, rekonstrukcija, renovacija; statybinių medinių konstrukcijų ir staliaus dirbinių gamyba; betono mišinio ir asfaltbetonio gamyba; smėlio ir žvyro karjerų eksploatavimas; langų gamyba; kitos statybinės paslaugos. Įmonė veikos nėra nutraukusi. Remiantis viešai skelbiamais Sodros duomenimis, 2019 m. vasario mėn. įmonėje dirba 156 darbuotojai. Bendrovė pateikė duomenis, kad šiuo metu vykdo šešias didelės vertės sutartis, kurių vertė siekia nuo 98 199,79 Eur iki 7 733 718,75 Eur. Bendrovė 2017 metais gavo 5 434 417 Eur pajamų, o 2018 metais – 3 124 469 Eur. Byloje nepateikta duomenų, kad darbuotojai prieštarautų restruktūrizavimo bylos iškėlimui, atsakovė taip pat pateikė teismui kreditorių AB Šiaulių bankas, UAB „Skulas“, UAB „Vilniaus hidroprojektas“, V. M., Č. P., UAB „Audito standartas“, R. S., D. P., V. U., E. M., T. M., P. G., V. A., Z. V., R. M., R. R., UAB „Emunda“ pritarimus dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kamesta“ iškėlimo. Atsakovė stengiasi išsaugoti darbo vietas tolimesnės veiklos vykdymui. Taigi, atsakovei iškėlus bankroto bylą, nesant tam pakankamo pagrindo, darbo vietas prarastų net 156 darbuotojai, sustotų įmonės darbai, dėl ko atsakovė, jos darbuotojai ir kreditoriai patirtų didelių nuostolių.

Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas, susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Pažymėtina, kad restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui. Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, vien tai, kad teikiant metmenis nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip klaidinančio ar neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų pagrįstumo bus galima pareikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad šios įmonės restruktūrizavimo proceso tikslai išsaugoti ir tęsti bendrovės pagrindinę veiklą, atkurti ilgalaikį mokumą ir galimybę įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, išvengti bendrovės bankroto, už baigti pradėtus vystyti nekilnojamojo turto statybos projektus. Šie tikslai atitinka ĮRĮ įtvirtintus įmonės restruktūrizavimo tikslus – išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 3 dalis). Metmenyse pateiktas preliminarus verslo planas, kuriame nurodyta, jog bendrovė toliau vykdys pagrindinę veiklą, bus įgyvendinti planai dėl veiklos optimizavimo, nereikalingo ilgalaikio turto pardavimo, kurio vertė sudarytų iki 3 000 000 Eur, o gautos lėšos bus panaudotos apyvartinių lėšų papildymui, mokesčių už sandorius sumokėjimui ir daliniam atsiskaitymui su kreditoriams. Iš atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų turinio darytina išvada, kad atsakovės nurodytos ekonominės priemonės, tikslai yra pakankamai konkretūs ir aiškūs, jog teismas galėtų spręsti apie tikėtinai teigiamas atsakovės restruktūrizavimo perspektyvas bei jų atitikimą.

Pažymėtina ir tai, kad restruktūrizavimo plano parengimui, kuriame jau nustatomos konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui, nustatytas 6 mėnesius terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti trumpai apibūdintus plano metmenų atskirus rodiklius, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime vaidina esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę, kuomet bus svarstomas jo patvirtinimo klausimas, pateikdami konkrečius su plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius argumentus, ir tik jie lems, ar tęsis toliau įmonės restruktūrizavimo procesas. Pažymėtina, kad metmenyse UAB „Kamesta“ yra prisiėmusi savanoriškus įsipareigojimus kreditoriams restruktūrizavimo plano rengimo laikotarpiu mokėti galiojančiose sutartyse numatytas palūkanas.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra ĮRĮ 4 ir 5 straipsniuose nurodytos sąlygos restruktūrizavimo procesui taikyti, todėl, siekiant rinkoje išsaugoti ūkio subjektą, kuris sukuria darbo vietas, bei atkurti įmonės mokumą, UAB „Kamesta“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis), atsisakytina iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Pagal ĮRĮ 15 straipsnio 1 dalį, įmonės administratoriumi gali būti paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Kamesta“ iškėlimo pasiūlyta administratore skirti UAB „Valnetas“. Šios administratorei kandidatūrai pritarė trečiuoju darbotvarkės klausimu įmonės akcininkai 2018 m. gruodžio 4 d. vykusiame neeiliniame visuotiniame UAB „Kamesta“ akcininkų susirinkime. Siūloma administratorė sutinka teikti įmonės restruktūrizavimo paslaugas ir turi tai patvirtinantį leidimą (Leidimo Nr. 26), yra apsidraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, pateikė teismui deklaraciją, kad atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo administratore skirtina UAB „Valnetas“ (ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalis, 15 straipsnis). 

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 4 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodoma administravimo išlaidų sąmata, į kurią įtraukta atlyginimo restruktūrizavimo administratoriui suma, laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, nustatytina atsakovės prašoma restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti UAB „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1 500 Eur (neįskaitant mokesčių) per mėnesį atlyginimas restruktūrizavimo administratoriui; 4 000 Eur (neįskaitant mokesčių) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos.

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 8 dalies 6 punktą nutartyje iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą nurodomos įmonės sąskaitos, iš kurių gali būti mokamos einamosios įmokos ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali būti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota šiems mokėjimams ir įmokoms mokėti. Vadovaujantis nurodyta įstatymo nuostata bei atsižvelgiant į pateiktus duomenis apie atsakovės kas mėnesį patiriamas išlaidas, leistina mokėti UAB „Kamesta“ darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas ir mokėjimus iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 437 065 Eur.

Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės UAB „Kamesta“ trečiojo asmens naudai 1 210 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus – 2019 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimą Nr. APMM000483. 

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, į bylą trečiuoju asmeniu įstojo savo iniciatyva, atsiliepime į pareiškimus dėl restruktūrizavimo/bankroto bylos atsakovei iškėlimo prašė netenkinti ieškovo UAB „Kamesta“ vadovo V. M. pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei UAB „Kamesta“ iškėlimo ir patenkinti VSDFV Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Teismui šia nutartimi atsisakius iškelti UAB „Kamesta“ bankroto bylą, laikytina, kad Luminor Bank AS Lietuvos skyrius šioje proceso stadijoje bylą pralaimėjo, kadangi jos atsiliepime pateiktas prašymas iš esmės buvo nepatenkintas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 8 dalimi, 11 dalimi, 13 dalimi, 14 straipsnio 5 dalimi, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 3 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)).

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ specialioje interneto svetainėje.

Iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) restruktūrizavimo bylą.

Uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo administratore paskirti uždarąją akcinę bendrovę „Valnetas“ (juridinio asmens kodas 135778275, adresas (duomenys neskelbtini), Leidimo teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas Nr. 26).

Nustatyti 45 dienų terminą nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ kreditorių finansiniams reikalavimams, atsiradusiems iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pareikšti.

Nustatyti restruktūrizavimo administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos: 1 500 Eur per mėnesį (neįskaitant mokesčių) atlyginimas restruktūrizavimo administratoriui; 4 000 Eur (neįskaitant mokesčių) restruktūrizavimo plano parengimo išlaidos.

Leisti mokėti uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ (juridinio asmens kodas 259805810, buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) darbuotojams darbo užmokestį, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei apmokėti visas kitas einamąsias įmokas iš bendrovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių bankas, nurodant, kad didžiausia lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams ir įmokoms mokėti, yra 437 065 Eur.

UAB „Kamesta“ vadovui V. M. išaiškinti, kad už tinkamą bendrovės lėšų einamosioms įmokoms mokėti naudojimą Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju pagal kompetenciją atsako įmonės valdymo organas.

Nustatyti šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus.

Įpareigoti restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ restruktūrizavimo administratorę atlikti Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje nurodytus bei kitus, šio įstatymo nuostatose jo kompetencijai priskirtus, veiksmus.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Įsiteisėjus nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos patvirtintas kopijas išsiųsti restruktūrizavimo administratorei uždarajai akcinei „Valnetas“, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kamesta“, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstoliams M. P., S. V., R. G., J. Ž., R. S., S. U., teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                  Arvydas Žibas