Baudžiamoji byla Nr. 1-2342-926/2012
Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00703-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.6; (S)
KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugpjūčio 2 d.
Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Vingilė, sekretoriaujant Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorei D. S., kaltinamajam V. R., kaltinamojo gynėjui advokatui V. K., nukentėjusiajai J. K., nukentėjusiajai V. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Jakutijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas: 1) 2002-06-27 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. nuteistas 1 m. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m. 2) 2005-07-13 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. nuteistas 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidedant 1 m. 3) 2008-12-02 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto bausme 4) 2009-02-12 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 1 d. nuteistas 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2011-01-20 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę.
n u s t a t ė:
kaltinamasis V. R. panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2011-06-22 apie 0.10 val. požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Savanorių pr. ir Taikos pr. sankirtoje, Kaune, spirdamas J. K. į kaklą ir pagrasinęs jai vesdintu šunimi, pareikalavo atiduoti turimą mobiliojo ryšio telefoną, ir J. K., būdama įbauginta, jam atidavė turėtą mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson“ 300 Lt vertės, priklausantį V. G..
Kaltinamasis V. R. pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad eidamas iš centro, pamatė Klementavičiūtę, kurią pasisiūlė palydėti. Su savimi vedėsi kovinės veislės šunį. Šuo buvo su pavadėliu, antsnukiu. Kai priėjo prie požeminės perėjos, merginai į kažkurią vietą spyrė. Kodėl spyrė, nurodyti negali. Buvo blaivus. Tada liepė atiduoti telefoną, kuris rodos buvo rankinuke. Mergina prašė nurašyti numerius, esančius telefone. Antsnukį nuo šuns nuėmė jau būdamas su nukentėjusiąja. Norėjo pagąsdinti, kad mergina nepabėgtų. Liepė nerėkti, nes žadėjo ,,užfasinti“ šunį, bet taip tikrai nebūtų pasielgęs. Telefoną po to pardavė, ar išmainė, tiksliai nepamena. Su nukentėjusiąja po to nesimatė. Civilinius ieškinius pripažįsta pilnai. Ekstradicijos išlaidas taip pat pripažįsta.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai taip pat įrodyta:
Nukentėjusiosios J. K. parodymais. Ji parodė, kad 2011 m. birželio mėn., galėjo būti 22 diena, apie 24 val., ėjo iš draugės Savanorių prospektu. Prie jos pribėgo vaikinas su šunimi ir pasisiūlė palydėti. Nors ji sakė, kad nereikia, tačiau šis vis tiek ėjo šalia. Ji su vaikinu nuėjo į požeminę perėją. Tada vaikinas nuėmė šuniui antsnukį ir jai spyrė. Nuo spyrio ji atsitrenkė į sieną. Tada paklausė, ar ji turi telefoną. Nors telefoną ji turėjo kišenėje, tačiau pasakė, kad neturi. Tada vaikinas pasakė, kad jei atras, jai bus blogai, todėl ji telefoną ištraukė iš kišenės. Vaikinui liepus atiduoti telefoną, ji paprašė, kad jis leistų nusirašyti kontaktus. Jis leido, taip pat leido išsiimti kortelę. Išėjus iš požeminės perėjos, ėjo link ,,Topo centro“. Prie ,,IKI“ parduotuvės tuo metu važiavo apsauga. Ji bandė pamojuoti, tačiau apsauga nepastebėjo. Vaikinas norėjo, kad ji ir toliau eitų su juo, tačiau ji pasakė, kad jai reikia eiti kita kryptimi. Tada jis davė jai savo telefono numerį ir liepė jam rytą paskambinti, žadėjo atiduoti telefoną. Jos telefonas buvo Sony Ericsson. Jį jai buvo nupirkusi mama. Vaikinas dar jos klausė ar ji turi pinigų, bet jai atsakius, kad neturi, jos nekraustė. Kai spyrė ir atėmė telefoną, šuo elgėsi ramiai. Vaikinas jai sakė, jei ji bėgs, tai yra šuo. Ji galvojo apie bėgimą, bet bijojo šuns. Jos patirta neturtinė žala – pirkti vaistai, patirtas šokas, nes net jau atvykus policijos pareigūnams, negalėjo kalbėti. Kurį laiką bijojo viena vaikščioti, niekur nevažiavo. Baimę jautė maždaug mėnesį laiko.
Nukentėjusiosios V. G. parodymais. Ji parodė, kad 2011 m. birželio 20 ar 21 dieną jos dukra grįžo į namus drebanti, negalėjo kalbėti, tik pasakė, kad ją užpuolė, grasino šuniu be antsnukio. Šuo buvo kaip pitbulis. Minėjo, kad požeminėje perėjoje jai įspyrė. Dėl šio įvykio iškvietė policiją. Telefoną dukrai buvo nupirkusi ji. Po šio įvykio dukra apie mėnesį laiko neišėjo iš namų. Dukrai davė raminančių, pas medikus nevedė.
2011-06-22 nukentėjusiosios J. K. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2011-06-22, apie 0.10 val. požeminėje pėsčiųjų perėjoje, esančioje Taikos pr., nepažįstamas vyras spyrė jai į kaklą, bei grasindamas šunimi, liepė jai atiduoti jos mamai V. G. priklausantį mobilaus ryšio telefoną Sony Ericsson (b.l.5).
2011-06-22 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra Kaune, požeminėje pėsčiųjų perėjoje, į kurią įėjimas yra ties Savanorių g. Nr. 204 (b.l. 7-9).
Asmens atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad J. K. pateikus 6 asmens nuotraukas, ji fotonuotraukoje Nr. 3 atpažino vaikiną, kuris 2011-06-22 apie 0.10 val. požeminėje pėsčiųjų perėjoje jai spyrė, grasino šunimi ir atėmė mobiliojo ryšio telefoną ,,Sony Ericsson“. Nuotraukoje Nr. 3 yra V. R. (b.l. 13-15).
Įvertinęs byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kurie vieni kitus papildo, yra neprieštaringi, tai: nukentėjusiosios protokolą-pareiškimą, įvykio vietos, asmens atpažinimo protokolus, nukentėjusiųjų parodymus, taip pat kaltinamojo prisipažinimą, pagrobto turto vertės neginčijimą, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. R. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą bei grasindamas tuoj pat jį panaudoti, užvaldė nukentėjusiosios turtą.
Teismų praktika nuosekliai orientuojama ta linkme, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tačiau kaltininkas nesistengė sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, t. y. padaręs nusikalstamą veiką kaltinamasis pasislėpė, nukentėjusiųjų formaliai atsiprašė tik baigiamojoje kalboje. Taigi teismas, nors ir nustatė kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustatė, kad jis kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius, todėl negali konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką šis padarė.
Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo V. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę bei parinkdamas jos rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos laipsnį ir pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis padarė baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). Kaltinamasis V. R. nedirba ir nesimoko, baustas administracine tvarka (b.l. 113-122), registruotas Priklausomybės ligų centro įskaitoje nuo 2005-03-10, diagnozė/patikslinimas: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (b.l. 143-144), pagal specialisto išvadą Nr. 93TPK-387, skirti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (b.l. 146). V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus, kas rodo, kad jis ignoruoja įstatymus ir nenori pasitaisyti. Kadangi V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, jis laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str.). Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nukentėjusiosios prašo kaltinamojo griežtai nebausti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes V. R. skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas arčiau šios bausmės vidurkio, numatyto įstatymo sankcijoje.
Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Tokia nuostata numatyta BK 66 straipsnio 1 dalyje. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo suimtas užsienio valstybėje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 42 27 punktą pagal tarptautinę sutartį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą (BPK 127 straipsnis) įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmimo laikas.
Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos pateiktų duomenų (b.l. 102) matyti, kad V. R., vykdant Europos arešto orderį, Ispanijos Karalystėje buvo sulaikytas nuo 2012-04-26 ir laikomas suimtas iki jo perdavimo Lietuvos pareigūnams 2012-05-23. 2012-05-24 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi V. R. suėmimo terminas nustatytas trims mėnesiams. Taigi šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę.
Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos
Nukentėjusioji J. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. R. (b.l. 18).
Nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo V. R. (b.l. 23).
LR CK 6 263 str. nurodo, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą – privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. V. G. nurodė, kad mobilaus ryšio telefonas buvo įsigytas už daug didesnę sumą, nei ji nurodė civiliniame ieškinyje, tačiau telefonu jau kurį laiką naudojosi dukra, todėl pagrobtą turtą įvertino 300 Lt suma. Kaltinamasis sutiko su tokiu civilinio ieškinio dydžiu.
CK 6. 250 str. nuostatos nurodo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nuomone, surinkta pakankamai įrodymų, kad nukentėjusioji J. K. dėl kaltinamojo veiksmų jos atžvilgiu patyrė neturtinę žalą - jautė skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis nedirba, jokio turto neturi. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, laiko, kad J. K. naudai priteisus 1000 Lt, tai bus pakankama suma jos neturtinei žalai atlyginti.
Įstatymas numato, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas (LR BPK 105 str. 1 d.). Teismas išlaidas, kurias patyrė Policijos departamentas prie LR VRM pripažįsta proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 6 d.). Kaltinamasis V. R. po įvykio pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška, išduotas Europos arešto orderis. Išlaidas Policijos departamentas patyrė dėl kaltinamojo ekstradicijos iš Ispanijos Karalystės. Jas sudaro 12945,49 Lt ir turi būti priteistos kaip proceso išlaidos iš kaltinamojo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297-303 str., 304- 307 str.,
n u s p r e n d ė:
V. R. pripžinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir nuteisti jį 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2012-08-02. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-26 iki 2012-08-02 (įskaitytinai).
Civilinius ieškinius tenkinti pilnai. J. K. priteisti iš V. R. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. V. G. priteisti iš V. R. 300 litų turtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš nuteistojo V. R. 12945,49 Lt už proceso išlaidas, kurias turėjo Policijos departamentas prie LR VRM valstybei, įmokant jas į Valstybinę mokesčių inspekcijos sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801.
Nuosprendis per 20 dienų nuo suimtam nuteistajam nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno miesto apylinkės teismą.
Teisėja Aušra Vingilė