Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-646-581/2015
Proceso Nr. 4-08-3-02482-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 25 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimu K. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50 straipsnį 86 eurų bauda už tai, kad ji 2015-09-06, apie 9.30 val., iš prekybos centro (duomenys neskelbtini) esančio, adresu (duomenys neskelbtini), išsinešė pirkinių krepšelį ir į parduotuvę jo negrąžino, taip pirkinių krepšelį neteisėtai pasisavindama. Parduotuvei padaryta 3,50 eurų žala.
Administracinėn atsakomybėn patraukta K. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišklausė ir nevertino jos paaiškinimų, kad krepšelį iš parduotuvės išsinešti jai leidusi kasoje dirbusi pardavėja, nes nusinešti pirkinius iki automobilio be krepšelio jai būtų buvę nepatogu. Tačiau teismas šios pardavėjos į teismo posėdį neiškvietė ir neapklausė jos liudytoja. Be to, parduotuvės apsaugos darbuotojas R. Š. teigia matęs ją išsinešančią krepšelį, tačiau niekaip tam nesutrukdė, kas jai davė papildomą pagrindą manyti, kad ji nedaro nieko neteisėto. Teigia, kad nusinešusi pirkinių krepšelį prie automobilio, dėl skubėjimo į oro uostą, pamiršo jį gražinti.
Tikslo pasisavinti, užvaldyti ir naudoti krepšelį kaip savą ji neturėjo. Ketino progai pasitaikius jį grąžinti parduotuvei. Be to, atkreipia dėmesį, kad nesislapstydama į tą pačią parduotuvę užsuko po dviejų dienų. Teismas nesiaiškino aplinkybių, kodėl ji dvi dienas negražino krepšelio. Tvirtina buvusi užimta, o 2015-09-08 į parduotuvę užsuko iškart po darbo ir krepšelio su savimi neturėjo, bet apsaugos darbuotojams paaiškino, kad krepšelį gali gražinti, ką faktiškai ir padarė. Kadangi jis grąžintas parduotuvei, pamainos viršininkė raštu patvirtino jokių pretenzijų jai neturinti, todėl nėra pagrindo jai taikyti administracinę atsakomybę, jei kaip pavogtu įvardijamo daikto savininkas nereikalauja, kad ji būtų nubausta.
Be to, net ir padarius prielaidą dėl to, kad ji padarė pažeidimą, turėjo būti taikyta ATPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata ir paskirta mažesnė nei įstatymo numatyta minimali administracinė nuobauda - įspėjimas. Teismas turėjo įvertinti ypač mažą daikto, kuris įvardijamas kaip pavogtas turtas, vertę, kad tas daiktas gražintas parduotuvei ir žala nepadaryta, kad nėra sunkinančių aplinkybių, kad ji anksčiau nėra bausta už analogiškų pažeidimų padarymą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu į paduotą apeliacinį skundą nurodo, kad su K. P. apeliacinio skundo reikalavimais nesutinka, mano, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas ir prašo apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 50 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už smulkųjį svetimo turto pagrobimą vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo arba iššvaistymo būdu, kai nėra Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178, 182, 183, 184 straipsniuose numatytų sunkinančių aplinkybių. Turto pagrobimas laikomas smulkiuoju, jeigu pagrobtojo turto vertė neviršija 3 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos. Be pagrobtojo turto vertės, taip pat atsižvelgiama į pagrobtų daiktų natūralų kiekį (svorį, dydį).
Šis pažeidimas laikytinas baigtu tada, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl apylinkės teismo nutarimas laikomas pagrįstu ir teisėtu.
Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, kad K. P. savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje. Nors pažeidėja savo kaltę neigia, ji įrodyta byloje surinktais, pirmosios instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintais įrodymais. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato 2015-09-08 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 2015-09-08 darbuotojos J. P. prašymas nubausti pirkėją, pasisavinusią 3,50 eurų vertės pirkinių krepšelį (b.l. 4), parduotuvės (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojo R. Š. 2015-09-08 paaiškinimas (b.l.5), vaizdo įrašas (b.l. 12) patvirtina, kad K. P. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50 straipsnyje.
K. P. neneigia paėmusi iš parduotuvės pirkinių krepšelį ir jį parsinešusi namo, kur laikė iki 2015-09-08, kol parduotuvės personalo buvo paprašyta jį gražinti, tačiau tokius savo veiksmus nelaiko pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus, nes jos vertinimu tiek ją aptarnavusios pardavėjos leidimas nusinešti krepšelį iki automobilio, tiek apsaugos darbuotojo konkliudentiniai veiksmai – nesulaikant jos, leido jai manyti, kad ji nedaro jokio pažeidimo. Sutiktina, kad pirkėjas, aptarnaujančiam personalui leidžiant gali tiek parduotuvės pirkinių krepšelį, tiek vežimėlį panaudoti prekių gabenimui. Tokie veiksmai vertinant įprastą praktiką leistini ne tik parduotuvės patalpose, bet ir jos teritorijoje pernešant krepšeliu ar pervežant vežimėliu prekes į automobilį, stovintį parduotuvės aikštelėje. Tačiau šiuo atveju, K. P. pirkinių krepšelį, panaudojusi jį pagal tiesioginę paskirtį, – prekių persinešimui, negražino dvi dienas tol, kol iš jos nebuvo pareikalauta, svetimą turtą gražinti.
Apeliaciniame skunde nurodomas subjektyvus byloje nustatytų aplinkybių vertinimas, interpretuojant byloje surinktus įrodymus, ir keliant objektyviais duomenimis savo neteisėtus veiksmus pateisinančias versijas, t. y., kad krepšelio negražino dėl skubėjimo, kad laukė tokiam veiksmui palankios progos ir pan., nesudaro pagrindo abejoti Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu nustatytų faktinių aplinkybių teisingumu. Šiuo atveju rinkti papildomus įrodymus – apklausti pažeidėją aptarnavusią pardavėją ar apsaugos darbuotoją nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patraukta K. P. apeliaciniame skunde nenurodo, kokią naują informaciją galėtų pateikti šie asmenys, kad paneigtų jos kaltę dėl jai inkriminuoto pažeidimo ir leistų pripažinti, kad dvi dienas ji UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu turtu – prekių krepšeliu naudojosi, disponavo ir valdė, be jo savininko ar jo įgalioto asmens sutikimo.
Šiuo atveju pasisavinto objekto nedidelė vertė, pažeidimo tyrimo metu atlikti pažeidėjos veiksmai, siekiant pašalinti pažeidimo padarymo pasekmes, t. y. krepšelio grąžinimas, negali būti vertinamos kaip aplinkybės lemiančios administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą. Iš ATPK 50 straipsnio dispozicijos analizės seka išvada, kad šis pažeidimas laikomas baigtu nuo smulkaus svetimo turto pagrobimo vagystės, sukčiavimo, pasisavinimo ar iššvaistymo būdu momento. Įstatyme nereikalaujama, kad dėl to kitam asmeniui atsirastų materialinių nuostolių. K. P. pasinaudojusi krepšeliu pagal jo tiesioginę paskirtį, privalėjo jį nedelsiant grąžinti, tačiau to nepadarė. Ta aplinkybė, kad pažeidimo tyrimo metu apeliantė pasisavintą turtą grąžino jokios įtakos veikos kvalifikavimui pagal ATPK 50 straipsnį, neturi, bet vertintina kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Aukščiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neginčijamai patvirtina K. P. kaltę padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo pasisavinimo būdu.
K. P. apeliaciniame skunde kelia ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, teigdama, kad jos atžvilgiu turėjo būti taikoma ATPK 301 straipsnio nuostata ir skirta administracinė nuobauda – įspėjimas.
Už K. P. inkriminuoto pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinis areštas nuo dešimties iki trisdešimties parų. Parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta - kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje, t.y., kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose.
Remiantis bylos medžiaga matyti, kad pirmos instancijos teismo už pažeidimo padarymą paskyrė švelniausią straipsnio sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, kurios dydis yra minimalus. Apylinkės teismas, skirdamas tokios rūšies ir dydžio nuobaudą įvertino padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pagrobto turto vertę, į tai, kad K. P. yra bausta administracine tvarka (pagal ATPK 181 straipsnio 1 dalį 2015-07-17 (b.l.8), tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, neteista, o taip pat pasisakė, kad nenustatė K. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir paskyrė minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą.
Šiuo atveju apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad K. P. pašalino pažeidimu padarytą žalą, t.y. grąžino pasisavintą krepšelį, kas vertintina kaip atsakomybę lengvinanti ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė. Tačiau apygardos teismas, įvertinęs tiek pirmiau minėtų nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, tiek nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, mano, kad K. P. pagrįstai paskirta tokios rūšies ir dydžio nuobauda, kadangi skirti švelnesnę nuobaudą arba iš viso neskirti administracinės nuobaudos nebuvo pagrindo.
K. P. paskirta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra tinkama realizuoti ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Išskirtinių sąlygų buvimas, kuris leistų, vadovaujantis ATPK 301 straipsnio nuostatomis, apeliantei paskirtą nuobaudą švelninti, nekonstatuotas.
Remiantis išdėstytais argumentais, teismas daro išvadą, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-09-25 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar pakeisti apeliaciniame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30210 straipsniu, 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėja Jolanta Raščiuvienė