Civilinė byla Nr. 2-704-560/2021

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01317-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.10.2.4.; 2.6.10.2.1.; 2.6.16.5.; 2.6.16.4.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ atstovui advokatui P. B.,

atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ atstovui advokatui A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ ieškinį atsakovei ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“, atstovaujamos filialo „MO-24“, dėl skolos priteisimo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. J..

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pilūnė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1 t., b. l. 1-12), kuriuo prašė iš atsakovė ribotos atsakomybės bendrovės (toliau – RAB) „TILTS“ priteisti 30 927,60 Eur patirtų nuostolių, 5 077,74 Eur skolą už nesumokėtą pastolių nuomą, 9 190 Eur dydžio žalą dėl prarastų pastolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Nurodė, jog ieškovė ir atsakovės filialas „MO-24“  toliau – filialas) 2017 m. sausio 2 d. sudarė Dalies negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S17/54, kurios pagrindu filialas įsipareigojo perduoti ieškovei, kaip nuomininkei, laikinai valdyti ir naudotis 217,00 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo sumokėti filialui patalpų nuomos mokestį. Patalpų nuomos termino pabaiga – 2017 m. gruodžio 31 d. Šia nuomos sutartimi ieškovei buvo suteikta galimybė nuomos pagrindais naudotis ne tik patalpomis, bet ir žemės sklypo dalimi esančia šalia patalpų. Filialas 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu Nr. 17/200 informavo ieškovę apie tai, kad patalpų nuomos sutartis pratęsta nebus ir pareikalavo jas atlaisvinti bei grąžinti filialui. Pranešimas ieškovės atstovui direktoriui S. P. įteiktas 2018 m. gruodžio 18 d. Kadangi ieškovė apie patalpų nuomos sutarties nepratęsimą informuotas prieš pat šventinį periodą, ieškovė objektyviai neturėjo galimybės išsikraustyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., apie ką informavo atsakovę bei paprašė suteikti papildomą protingą terminą daiktams išsivežti ir naujoms sandėlio patalpoms surasti. Ieškovė nesitikėjo bei nenumatė, kad patalpų nuomos sutartis nebus pratęsta, nes tarp šalių susiklostę nuomos teisiniai santykiai tęsėsi 4 metus. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė suteiks ieškovei papildomą terminą kitoms patalpoms rasti ir daiktams išvežti, tačiau 2018 m. sausio 12 d. ieškovės atstovui atvykus į patalpas išsivežti dalį jai nuosavybės teise priklausančių daiktų, ieškovė į jas patekti negalėjo, nes jos buvo užrakintos nauju užraktu ir naujomis spynomis. Spynos buvo uždėtos ir ant pastolių, sudėtų šalia patalpų.

3.       Ieškovė buvo informuota, kad jai nuosavybės teise priklausančius daiktus ji galės išsivežti tik iš anksto informavus atsakovės atstovus apie planuojamo išsikraustymo datas. Ieškovė informavo atsakovę, kad išsikraustymo darbus planuoja vykdyti nuo 2018 m. sausio 22 d. bei paprašė nuo nurodytos datos nuimti visas uždėtas spynas, kitus užraktus ir pan., bei netrukdyti daiktų išvežimo procesui. Atsakovė uždėtų spynų nenuėmė, o 2018 m. sausio 25 d. ieškovės atstovui pakartotinai atvykus į sandėlio teritoriją išsivežti ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus atsakovė ne tik, kad negrąžino ieškovei daiktų, bet dar ir visiškai neteisėtai apribojo ieškovės atstovo judėjimo laisvę. Ieškovės atstovui pradėjus aiškintis aplinkybes bei galimybes išvažiuoti iš sandėlio teritorijos, jam buvo paaiškinta, kad jo buvimas sandėlio teritorijoje yra neteisėtas, todėl jis negali būti nei įleistas, nei išleistas. Atsakovės darbuotojai ieškovės direktoriui leido išvykti tik atvykus policijos ekipažui ir parašius pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Atsakovė tyčia trukdė ieškovei atsiimti jai nuosavybės teise priklausančius daiktus bei nesąžiningai visais įmanomais būdais vilkino daiktų išvežimo procesą. 2018 m. kovo 2 d. šalys pasirašė patalpų grąžinimo aktą, kuriuo ieškovė, kaip nuomininkas, grąžino patalpas ir žemės sklypo dalį atsakovei, kaip nuomotojui. Ieškovė dėl atsakovės neteisėtų ir savavališkų veiksmų, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2018 m. vasario 13 d. neturėjo galimybės naudotis, valdyti ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiais daiktas. Dėl atsakovės neteisėtai užvaldytų ieškovės daiktų, pastaroji negalėjo vykdyti savo tiesioginės veiklos – teikti pastolių nuomos paslaugas, negalėjo įvykdyti jai pateiktų užsakymų dėl pastolių nuomos, dėl ko patyrė žalą, kurią privalo atlyginti atsakovė, kurios neteisėtais tyčiniais veiksmais ji buvo sukelta.

4.       Nurodo, jog ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 17.08.02, kuria ieškovė įsipareigojo laikinai atlygintinai perduoti nuomininkui naudotis pastolius ir jų sudėtines dalis, o atsakovė įsipareigojo pastolių nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti jai perduotų naudotis daiktų nuomos mokestį. Pastolių nuomos sutartis sudaryta 1 kalendorinių metų terminui. Ieškovė, vykdydama pastolių nuomos sutartimi priimtus įsipareigojimus, perdavė atsakovei laikinai atlygintinai naudotis statybinius modulinius-pleištinius pastolius ir jų sudėtines dalis, kurių bendras plotas - 148,80 m2. Atsakovė jai perduotus pastolius priėmė, ką pagrindžia abiejų šalių pasirašytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Nuomojamų daiktų priėmimo – perdavimo aktas. Atsakovė nevykdė savo priešpriešinės pareigos sumokėti jai nuomos pagrindais perduotų pastolių nuomos kainą. Atsakovė pareigos sumokėti pastolių nuomos kainą nevykdo nuo 2017 m. gruodžio 20 d.. 2018 m. balandžio 16 d. atsakovei buvo išsiųstas pranešimas apie vienašališką pastolių nuomos sutarties nutraukimą bei pareikalauta grąžinti pastolius, tačiau atsakovė pastolių negrąžino iki šiol bei nevykdo pareigos mokėti pastolių nuomos mokestį. Sąskaita už pastolių nuomą už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. balandžio 20 d. atsakovei buvo išsiųsta 2018 m. gegužės 4 d. elektroniniu laišku. Dėl atsakovės neįvykdytos pareigos sumokėti pastolių nuomos kainą, atsakovės skola 2018 m. gegužės 2 d. sudarė 3 727,38 Eur. Vertinant pačios atsakovės nurodytą poziciją, kad jai nėra nieko žinoma, apie neva jai išnuomotus pastolius, ieškovė pagrįstai mano, kad jai yra sukelta žala, kurią sudaro prarastų pastolių vertė – 9 190 Eur. Ieškovė teikia teismui iš užsakovų gautus el. laiškus, kuriais ieškovei buvo pateikti užsakymai pastolių nuomai, tačiau, atsakovei iki 2018 m. vasario 13 d. neleidžiant atsiimti daiktų iš patalpų ir sandėlio teritorijos, ieškovė negalėjo įvykdyti jai pateiktų užsakymų, dėl ko patyrė nuostolius (negavo pajamų). Atsakovei leidus nuo 2018 m. vasario 13 d. pradėti daiktų atsiėmimo procesą, ieškovė susisiekė su visais nurodytais asmenimis, kurie buvo pateikę užsakymus pastolių nuomai, tačiau absoliučiai visi klientai pareiškė, kad sudarė pastolių nuomos sutartis su kitais tiekėjais, todėl atsisakė išsinuomoti pastolius iš ieškovės.

5.       Atsakovė SIA „TILTS“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 130-137), kuriuo prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovė nesudarė su ieškove nuomos sutarties, o ieškovės pastoliai, jei ir buvo išnuomoti atsakovei, tai neabejotinai buvo ieškovei sugrąžinti. Ieškovė šiuo ieškiniu paprasčiausiai bando nesąžiningai pasipelnyti atsakovės sąskaita. 2009 m. rugsėjo 14 d. atsakovė Lietuvoje įsteigė filialą „MO-24“, 2016 m. balandžio 6 d. filialo direktoriumi buvo paskirtas V. J.. 2017 m. gruodžio 14 d. V. J. buvo atleistas iš užimamų pareigų už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. V. J. neteisėtai sudarytos sutartys yra ginčijamos teismuose, prašant pripažinti šias sutartis negaliojančiomis. 2018 m. gegužės 4 d. atsakovė išsiuntė ieškovei elektroninį laišką, kuriame prašė pateikti dokumentus, pagrindžiančius atsakovės neva turimą įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį. Ieškovės pateikta nuomos sutartis nėra pasirašyta filialo atstovų, joje nėra filialo rekvizitų, taip pat nėra įvardintas asmuo, atstovaujantis filialą, nuomos sutartis nėra registruota filialo sutarčių registre, todėl atsakovė nepripažįsta, jog nuomos sutartis apskritai kada nors būtų buvusi sudaryta. Ieškovės pateiktą Pastolių priėmimo – perdavimo aktą filialo vardu pasirašė ne filialo vadovas, o darbuotojas G. K., neturėjęs jokio įgaliojimo veikti filialo vardu. Atsakovė nesudarė nuomos sutarties su ieškove, o pastoliai, jei ir buvo išnuomoti atsakovei, tai neabejotinai buvo ieškovei sugrąžinti – atsakovė jokių ieškovės pastolių neturi, lygiai kaip atsakovė neturi ir jokių įsiskolinimų ieškovei pagal nuomos sutartį. Iš antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.157-18-23 matyti, kad ieškovė išsivežė daugybę daiktų, tarp kurių buvo ir visi ieškovės pastoliai.

6.       Patalpų nuomos sutarties 1.4 punkte buvo aiškiai apibrėžtas patalpų nuomos terminas, t. y. patalpos buvo išnuomotos iki 2017 m. gruodžio 31 d. Ieškovė turėjo pareigą savo veiksmus organizuoti tokiu būdu, kad pasibaigus patalpų nuomos terminui patalpos būtų laiku atlaisvintos ir grąžintos atsakovei. Atsakovė 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimu informavo ieškovę apie tai, kad patalpų nuomos terminas nebus pratęstas. Šis pranešimas įteiktas ieškovei 2017 m. gruodžio 15 d. pasirašytinai. Patalpų grąžinimo aktas buvo sudarytas tik 2018 m. kovo 2 d., t. y. praėjus daugiau negu 3 mėn. nuo patalpų nuomos termino pabaigos. Vietoj operatyvumo ir kooperavimosi su atsakove grąžinant patalpas, ieškovė savavaliaudama įvažiavo į filialo privačią teritoriją bei joje krovėsi įvairius daiktus, dėl ko atsakovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Ieškovė dėl netinkamo, konfliktiško ir agresyvaus savo elgesio laiku neatlaisvino ir negrąžino patalpų atsakovei, nesikooperavo su atsakove ir visais įmanomais būdais vilkino patalpų perdavimą atsakovei. Taigi, tik dėl pačios ieškovės kaltų veiksmų ji negalėjo naudotis savo pastoliais ir taip sukėlė visas su tuo susijusias neigiamas pasekmes. Ieškovė neįrodė nei vienos iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Filialo vadovybė negalėjo leisti ieškovei bet kuriuo metu be priežiūros atvykti į filialo teritoriją ir savo nuožiūra krautis kokius nors daiktus, nepateikiant jokių dokumentų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į juos. Žalos dydį ieškovė mėgina grįsti tik elektroniniais laiškais, iš kurių negalima nustatyti, kad pastoliai būtų buvę realiai išnuomoti, nes nei viename iš pateiktų laiškų nėra nurodyta pastolių nuomos kaina. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad po pastolių pasiėmimo, ji būtų susisiekusi su nurodytais tiekėjais ir jie būtų atsisakę nuomotis pastolius iš ieškovės. Ieškovei neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos yra akivaizdu, kad nėra ir priežastinio ryšio tarp minimų sutartinės atsakomybės sąlygų. Ieškovė praturtėjo atsakovės sąskaita, nes naudojosi atsakovei priklausančiu žemės sklypu.

7.       Ieškovė pateikė dubliką (1 t., b. l. 204-211), kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė pati pripažįsta faktą, kad pastoliai buvo išnuomoti ir nepateikia teismui jokių įrodymų, kad ieškovės turtas pagal nuomos sutartį buvo sugrąžintas, tik deklaratyviai teigia, kad pastoliai neabejotinai buvo sugrąžinti ieškovei. Nuomos sutartį pasirašė atsakovės darbuotojas G. K., akivaizdu, kad įmonės darbuotojas atstovavo atsakovės, o ne savo asmeninius interesus, todėl faktas, kad su juo darbo sutartis buvo nutraukta jau po nuomos sutarties pasirašymo, yra nereikšmingas. Atsakovė teismui turėtų pateikti Pastolių perdavimo - priėmimo aktą, kaip numatyta nuomos sutartyje. Atsakovė tokios galimybės neturi, nes pastoliai ieškovei grąžinti nebuvo. Tarp ieškovės ir atsakovės buvo susidarę nuomos teisiniai bendradarbiavimo santykiai, todėl atsakovės 2017 m. gruodžio 14 d. pranešimas, kad patalpų nuomos sutartis pratęsta nebus ir reikalavimas atlaisvinti patalpas ieškovei buvo netikėtas. Atsakovė apie patalpų nuomos sutarties nepratęsimą ieškovę informavo prieš pat šventinį periodą, ieškovė objektyviai neturėjo galimybės išsikraustyti iki 2017 m. gruodžio 31 d., apie ką nedelsiant informavo atsakovę bei paprašė suteikti papildomą protingą terminą daiktams išsivežti ir naujoms sandėlio patalpoms surasti. Ieškovė tikėjosi, kad atsakovė, atsižvelgdama į visas susiklosčiusios situacijos aplinkybes ir šalių ilgametę bendradarbiavimo praktiką, suteiks ieškovei papildomą terminą kitoms patalpoms rasti ir daiktams išvežti. Atsakovės neteisėti veiksmai grindžiami faktais, kad atsakovė savavališkai, bei jokio teisinio pagrindo, neteisėtai ir nesąžiningai užvaldė svetimus daiktus. Atsakovė, ribodama ieškovės galimybes patekti į patalpas ir išvežti daiktus, nuolat deklaravo ir laikėsi nekintamos pozicijos, jog tai yra susiję su sandėlio teritorijoje esančių kitų nuomininkų daiktų saugumu. Ieškovė nurodė, kad daiktų atsiėmimas ir išvežimas iš patalpų niekaip negali būti pažeisti kitų nuomininkų teisių, nes patalpose objektyviai negali būti jokių trečiųjų ne ieškovei, priklausančių daiktų. Ieškovė įrodė visas privalomas sąlygas, būtinas civilinės atsakomybės taikymui atsakovės atžvilgiu.

8.       Atsakovė pateikė tripliką (2 t., b. l. 1-8), kuriame nurodė, kad atsakovė nesudarė su ieškove jos pateiktos nuomos sutarties, o ieškovės pastoliai, jei ir buvo išnuomoti atsakovei, tai neabejotinai buvo ieškovei ir sugrąžinti. Ieškovė patalpų grąžinimo atsakovei metu patalpose turėjo visus savo pastolius. Ieškovė niekaip nepakomentavo, kodėl į bylą ieškovės pateikta nuomos sutartis nėra pasirašyta filialo atstovų, joje nėra filialo rekvizitų, nėra įvardintas asmuo, atstovaujantis filialą, nuomos sutartis nėra registruota filialo sutarčių registre. Atsakovė jokių ieškovės pastolių neturi. Tik pati ieškovė disponuoja informacija apie tai, kokie pastoliai kokiais konkrečiai laikotarpiais priklausė ieškovei nuosavybės teise. Patalpų nuomos terminas nebuvo pratęsiamas, o buvo sudaryta visiškai nauja atskira nuomos sutartis, vadinasi, šalys ją aptarinėjo, rengė ir derino jos tekstą iš anksto. Ieškovė neatliko jokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų išreiškusi savo prašymą ar pasiūlymą nuomotis patalpas po 2017 m. gruodžio 31 d. Ieškovė visais įmanomais būdais vilkino patalpų grąžinimą atsakovei. Atsakovė yra įsitikinus, kad reikalavimai suderinti patalpų grąžinimo datą ir trukmę, nurodyti asmenis ir transporto priemones, kurie dalyvaus ieškovės daiktų atsiėmimo ir patalpų priėmimo-perdavimo procese, bei pateikti filialo teritorijoje esančių ieškovės daiktų sąrašą su nuosavybės teisę pagrindžiančiais dokumentais, atsižvelgiant į ieškovės elgesį – buvo būtini, protingi ir proporcingi. Atsakovės atstovams (dalyvaujant antstoliui) 2018 m. vasario 13 d. apžiūrėjus patalpas ir nustačius, kad jose nėra atsakovės turto – ieškovės veiksmų iš arti stebėti nebuvo būtinybės, pakako apsaugos darbuotojams stebėti teritoriją iš posto ir vaizdo kamerų pagalba, užtikrinant, kad kartu su ieškove atvykę asmenys neklaidžiotų laisvai po visą teritoriją ir nepasisavintų atsakovės turto. Jei ieškovė būtų elgusi sąžiningai ir protingai, tai savo daiktus būtų atsiėmusi dar iki 2017 m. gruodžio 31 d., arba bet kurią kitą iš anksto atsakovei praneštą ir visų suderintą dieną.

Ieškinys netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių

9.       Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės filialas „MO-24“ 2017 m. sausio 2 d. sudarė dalies negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. S17/54, kuria filialas ieškovei laikinai valdyti ir naudotis perdavė 217 kv. m ploto negyvenamąsias patalpas – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos sutartyje nuomos termino pabaiga buvo numatyta 2017 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 35-37). Atsakovė 2017 m. gruodžio 14 d. rašytiniu pranešimu Nr. 17/200 papildomai informavo ieškovę apie būsimą patalpų nuomos sutarties termino pabaigą bei nurodė patalpas perduoti įforminant priėmimo-perdavimo aktą (1 t., b. l. 38). Patalpų grąžinimo aktas buvo sudarytas 2018 m. kovo 2 d. (1 t., b. l. 108). 2017 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė ir atsakovės filialas sudarė nuomos sutartį Nr. 17.08.02 (1 t., b. l. 113-116).

Dėl patirtų nuostolių 

10.       Ieškovė prašo jai iš atsakovės priteisti 30 927,60 Eur patirtų nuostolių, kuriuos sudaro prarastos pajamos - 25 560 Eur be PVM (30 927,60 Eur su PVM), ir kurios apskaičiuojamos už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 1 d. Pagal civilinės atsakomybės sampratą civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė ir atlieka kompensacinį vaidmenį. Civilinė atsakomybė atsiranda esant asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002). Ieškovė, norėdama, kad jos ieškinio reikalavimas būtų patenkintas turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas.

Dėl žalos

11.       Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjęs asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397-969/2015).

12.       Šiuo atveju ieškovė patirtą žalą įrodinėja potencialių klientų elektroniniais laiškais, kuriais jie norėjo išsinuomoti iš ieškovės pastolius, tačiau to negalėjo padaryti, nes ieškovė negalėjo iš atsakovės atsiimti savo turto. Ieškovė nurodo, jog UAB „Pušyno slėnis“ pateikė ieškovei užsakymą 700 kv. m. pastolių nuomai, 6-8 mėnesiams (ieškovė negavo 12 600 Eur (+ PVM) – 16 800 (+ PVM) pajamų), UAB „Gerbūvio sprendimai“ pateikė ieškovei užsakymą 220 kv. m. pastolių nuomai, vienam mėnesiui (ieškovė negavo 660 Eur (+ PVM) pajamų), UAB „Metalmeta“ pateikė ieškovei užsakymą 2 600, kv. m. pastolių nuomai, šešiems mėnesiams (ieškovė negavo 46 800 Eur (+ PVM) pajamų), R. L. pateikė ieškovei užsakymą 220 kv. m. pastolių nuomai, šešiems mėnesiams (ieškovė negavo 15 300 Eur (+ PVM) pajamų). Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų matyti, jog iš jų negalima daryti išvados, jog ieškovė su šiais asmenimis būtų galėjusi sudaryti pastolių nuomos sutartis, kadangi nei viename iš elektroninių laiškų nėra nurodyta pastolių nuomos kaina, jų specifikacijos, aptartos planuojamų sudaryti sutarčių sąlygos. Iš ieškovės pateiktų elektroninių laiškų neįmanoma spręsti, kad ieškovės nurodomiems asmenims būtų tikusios ieškovės pastolių nuomos sąlygos ir jie tokiomis sąlygomis nuomos sutartis būtų sudarę. Taip pat ieškovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atgavusi iš atsakovės ginčo pastolius, ji susisiekė su šiais asmenimis ir jie atsisakė sudaryti nuomos sutartis su ieškove. Teismo vertinimu, vien šie elektroniniai laiškai su asmenų užklausimais neįrodo, jog ieškovė patyrė 30 927,60 Eur žalą, todėl teismas sprendžia, jog ši civilinės atsakomybės sąlyga nėra įrodyta (CPK 178 straipsnis).

Dėl neteisėtų veiksmų

13.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies ir 6.263 straipsnio nuostatos, civilinės atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Tokiam teisės taikymui nagrinėjamoje byloje pritartina. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012).

14.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė savavališkai, neteisėtai ir nesąžiningai užvaldė ieškovės daiktus. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog šalių sudarytos patalpų nuomos sutartis baigėsi 2017 m. gruodžio 31 d. Patalpų nuomos sutarties 3.2.7 punkte numatyta, kad patalpos filialui turėjo būti grąžintos sudarant priėmimo-perdavimo aktą per 2 darbo dienas po patalpų nuomos sutarties termino pabaigos. Atsakovė 2017 m. gruodžio 15 d. papildomai informavo ieškovę apie būsimą patalpų nuomos sutarties termino pabaigą. Taigi, aplinkybė dėl patalpų nuomos sutarties termino pabaigos bei patalpų grąžinimo tvarkos ieškovei buvo žinoma ir negali būti laikoma siurprizine. Nors ieškovė byloje nurodo, kad ji tikėjosi, jog sutarties terminas bus pratęstas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iki sutarties termino pabaigos būtų kreipusi į atsakovę dėl sutarties pratęsimo. Ieškovė, būdama privatus juridinis asmuo (profesionalus verslininkas), kuriam yra taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo jo veikloje reikalavimai, žinodama sutarties termino pabaigos datą, neinicijuodama derybų dėl sutarties termino pratęsimo ar naujos nuomos sutarties sudarymo, nesulaukusi atsakovės valios pratęsti sutartį, turėjo suprasti, jog sutartis baigsis suėjus sutartam terminui ir ieškovė privalės atlaisvinti atsakovei priklausančias patalpas, todėl ieškovės argumentai dėl to, jog ji tikėjosi, kad sutartis bus pratęsta yra atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esanti medžiaga patvirtina, jog ieškovė iki nuomos sutarties termino pabaigos atsakovės patalpų neatlaisvino ir jų atsakovei neperdavė. Ieškovė nurodo, jog to ji nespėjo padaryti dėl šventinio laikotarpio, tačiau ieškovė, sudarydama patalpų nuomos sutartį ir derėdamasi dėl patalpų nuomos sutarties termino, turėjo suprasti kada baigiasi šalių sutartas nuomos terminas ir tai negali būti laikoma pagrindu nevykdyti sutartinių įsipareigojimų.

15.       Patalpų nuomos termino galiojimo metu (t. y. iki 2017 m. gruodžio 31 d.) ieškovė turėjo galimybę nevaržomai patekti į nuomojamas patalpas ir išsivežti visus savo daiktus. Ieškovei to nepadarius ji pati pažeidė šalių sudarytos sutarties sąlygas, kadangi patalpų grąžinimo aktas buvo sudarytas tik 2018 m. kovo 2 d. Ieškovė taip pat nurodo, jog atsakovė savavališkai užvaldė ieškovės daiktus. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šalių santykiai suėjus sutarties pabaigos terminui tapo konfliktiški, šalys viena kita nepasitikėjo, ieškovė mėgino savo daiktus išsivežti neinformavusi atsakovės ir savo veiksmų su ja nesuderinusi, šalys kvietė policiją. Šios aplinkybės pagrindžia atsakovės norą ieškovės daiktų išvežimą organizuoti tik šalims iš anksto suderinus datą ir laiką. Atsakovė norėdama, kad iš jos teritorijos ieškovė neišsivežtų ne ieškovei priklausančius daiktus, reikalavo, kad ieškovė nurodytų asmenis, kurie dalyvaus daiktų išvežime ir pateiktų dokumentus, patvirtinančius ieškovės nuosavybės teisę į išsivežamus daiktus. Siekiant išvengti konfliktų, ieškovės daiktų išvežimą fiksavo antstolis. Iš byloje esančių elektroninių laiškų (1 t., b. l. 64-107) matyti, jog atsakovė siekė su ieškove iš anksto suderinti abiem šalims tinkamą daiktų paėmimo datą, tam, kad tinkamą laiką galėtų suderinti ir su antstoliu. Taigi, šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog atsakovė būtų pasisavinusi ieškovės turtą. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų ieškovės turtą naudojusi kaip savo ar neigusi ieškovės nuosavybės teisę į jį. Kaip patyti iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, tai, kad šalių santykiai buvo konfliktiški, lėmė, kad ieškovės daiktų išsivežimas iš atsakovės teritorijos užtruko, kadangi šalys ilgai derino abiem pusėms tinkamą daiktų išvežimo datą ir laiką. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neįrodo jokių neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl ši civilinės atsakomybės sąlyga taip pat nėra įrodyta.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

16.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti argumentai neįrodo, jog atsakovė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus, o ieškovė dėl jų būtų patyrusi žalą. Tam, kad būtų patenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, turi būti nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės dėl padarytos žalos sąlygos: žala bei nuostoliai, neteisėti atsakovės veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246- 6.250 straipsniai). Ieškovei neįrodžius, jog ji patyrė žalą, kurią lėmė neteisėti atsakovės veiksmai, iš esmės nebetenka prasmės kitų civilinės atsakomybės sąlygų nustatinėjimas, nes tai nekeistų ginčo išsprendimo rezultato. Teismas, įvertinęs išdėstytus argumentus sprendžia, jog ieškovė neįrodė visų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl pagrindo tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimą dėl 30 927,60 Eur nuostolių priteisimo nėra.

Dėl skolos už nesumokėtą pastolių nuomą ir žalos dėl prarastų pastolių

17.       Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 5 077,74 Eur skolą už nesumokėtą pastolių nuomą ir 9 190 Eur dydžio žalą dėl prarastų pastolių. Ieškovė nurodo, jog ieškovė ir atsakovė 2017 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Nuomos sutartį Nr. 17.08.02, kuria ieškovė įsipareigojo laikinai atlygintinai perduoti nuomininkui naudotis pastolius ir jų sudėtines dalis, o atsakovė įsipareigojo pastolių nuomos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais sumokėti jam perduotų naudotis daiktų nuomos mokestį. Pastolių nuomos sutartis sudaryta 1 kalendorinių metų terminui. Ieškovė nurodo, kad ji perdavė atsakovei laikinai atlygintinai naudotis statybinius modulinius-pleištinius pastolius ir jų sudėtines dalis, kurių bendras plotas - 148,80 m2, tačiau atsakovė pareigos sumokėti pastolių nuomos kainą nevykdo nuo 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. jau daugiau nei 6 mėnesius, taip pat atsakovė prarado ieškovės pastolius, todėl turi atlyginti žalą. Atsakovė ieškovei nurodė, jog ieškovės reikalavimas jai yra nesuprantamas, nes ji nedisponuoja nei pastoliais, nei jokiais dokumentais, pagrindžiančiais skolą už pastolių nuomą.

18.       Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 str.). Nuomos sutarties dalykas gali būti bet kokie nesunaudojamieji daiktai. CK 6.38 ir 6.200 str. yra įtvirtinti prievolių ir sutarčių vykdymo principai. Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu būdu kitai šaliai, laikytis teisingumo ir protingumo. CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Šiuo atveju atsakovė nurodo, jog ieškovė nuomojo atsakovės filialui pastolius, kurie buvo naudojami bent keturiuose objektuose ((duomenys neskelbtini)), ir nė vienu atveju (išskyrus (duomenys neskelbtini) objektą) ieškovė nepareiškė jokių pretenzijų filialui dėl kokio nors pastolių trūkumo, t. y. visi pastoliai ieškovei buvo grąžinti, ir visais atvejais – nepasirašant jokio grąžinimo dokumento.

19.       Į bylą yra pateiktas buvusio atsakovės filialo darbuotojo V. V. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog iš ieškovės išsinuomotus pastolius 2017 m. gruodžio 20 d. grąžino ieškovei (nuvežė prie sandėlio durų ir ten sukrovė, pastolius priėmė ir suskaičiavo ieškovės vairuotojas). Kaip nurodė V. V., grąžinus pastolius, jie jokių dokumentų (aktų ar pan.) nepasirašė, nes niekada to nedarydavo, jis yra paėmęs ir grąžinęs pastolius daug kartų ir niekada jokių aktų su ieškove nepasirašinėdavo) (2 t., b. l. 144). Byloje pateiktas atsakovės darbuotojo M. B. paaiškinimas teismui, kuriame nurodyta, kad išnuomoti pastoliai ieškovei buvo išvežti 2017 m. gruodžio 20 d., vėliau jie objekte nebuvo naudojami (2 tomas, b. l. 133). Atsakovės darbuotojas S. Č. paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. padėjo iškrauti pastolius ir sudėti juos prie ieškovės nuomojamo sandėlio, kur ieškovės darbuotojas juos skaičiavosi ir žymėjosi į sąsiuvinį. Ieškovės darbuotojas jokių pretenzijų neturėjo (2 t., b. l. 145). Šie byloje esantys paaiškinimai patvirtina, jog atsakovė nuomotus pastolius ieškovei grąžino, o ieškovė jokių šias aplinkybės paneigiančių įrodymų nepateikė. Nors ieškovė savo reikalavimo pagrįstumą įrodinėja tuo, jog nėra pasirašytas pastolių grąžinimo priėmimo aktas, patvirtinantis pastolių grąžinimą, tačiau kaip nurodė atsakovės darbuotojai, tarp šalių buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog pastolių grąžinimas nebūdavo įforminamas raštiškai. Ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog tarp šalių buvo susiklosčiusi kitokia praktika ir ankstesniais kartais, kai atsakovė iš ieškovės nuomodavosi pastolius, šalys jų grąžinimą įformindavo pasirašydamos pastolių perdavimo aktą.

20.       Teismo vertinimu ieškovė byloje nepagrindė ir to, jog ji neturi pastolių, kurie buvo išnuomoti atsakovei. Į bylą pateikta daug informacijos apie ieškovės turimų pastolių ir jų dalių skaičių, tačiau ieškovės pateikti apskaičiavimai tarpusavyje nesutampa, kas rodo, jog ieškovė negali įvardinti kiek ir kokių pastolių ir jų dalių ji turi. Ieškovės daiktų paėmimas iš atsakovės patalpų buvo fiksuojamas antstolio Armino Naujokaičio. Iš antstolio Armino Naujokaičio 2018 m. vasario 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr.157-18-23 matyti, kad prie atsakovės patalpų ar jose neliko atsakovės ieškovei grąžintų pastolių, kas rodo, jog ieškovė juos pasiėmė. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pretenzijas dėl įsiskolinimo ir negrąžintų pastolių ieškovė atsakovei pradėjo reikšti po to, kai tarp šalių įvyko konfliktas dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovės daiktų iš atsakovės patalpų išsivežimo. Taigi, visos šios aplinkybės paneigia ieškovės teiginius apie atsakovės išsinuomotus ir negrąžintus pastolius, todėl teismas daro išvadą, jog ieškovės reikalavimai dėl 5 077,74 Eur skolos už nesumokėtą pastolių nuomą ir dėl 9 190 Eur dydžio žalos dėl prarastų pastolių priteisimo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė patyrė 5 083,86 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovės atstovui rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką, kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant teisme, bendrai prašomos priteisti sumos neviršija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl atsakovės prašymas tenkinamas.

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pilūnė“ (į. k. 122310223) atsakovės ribotos atsakomybės bendrovės „TILTS“ (į. k. 50103005351) naudai 5 083,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Dainius Rinkevičius