Baudžiamoji byla Nr. N1-191-1142/2021             

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50496-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.11.12; 1.1.11.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.2

 (S)

           PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 3 d.

Kretinga

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas,

sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant prokurorei Irenai Gedžiuvienei, 

kaltinamajam G. Ž., įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei D. Ž.,

kaltinamojo gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,

nukentėjusiajam S. N., jo atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

G. Ž. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą bei nežymiai jį sužalojo: 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės aikštėje, Kretingos mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, G. Ž., konflikto su S. N. metu, trenkė pastarajam, sėdinčiam automobilyje Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, vieną kartą kumščiu į nosį, paskui S. N. išlipus iš automobilio, dar vieną kartą trenkė kumščiu į nosį, po ko apkabino pastarąjį per kaklo sritį, bandė smaugti, įvyko grumtynės, kurių metu ranka trenkė dar vieną kartą į burnos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. N. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus: nosies sumušimą – poodines kraujosruvas nosies nugarėlės ir viršūnės srityje, smulkias kraujosruvas odoje tarpuakio dešinėje pusėje, apatinės lūpos kairės pusės poodinę kraujosruvą ir paviršinę muštinę žaizdą gleivinėje, daugines smulkias kraujosruvas odoje kaklo dešinėje pusėje.

       Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. Ž. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad atvykęs į Kretingos centrą, pamatė ten S. N. automobilį. Priėjo pasikalbėti dėl nesumokėtų pinigų už darbą. Priėjo iš vairuotojo pusės, ten sėdėjo S. N.. Pasisveikino ir paklausė jo dėl nesumokėtų pinigų. S. N. pasakė, kad pinigų nebemokės ir priminė, jog jis yra apskundęs S. N. mokesčių inspekcijai bei draugų akivaizdoje pradėjo jį įžeidinėti. Tada jie apsižodžiavo, jis nesusivaldė ir kumščiu trenkė S. N. į veido sritį. Tuo metu S. N. dar sėdėjo automobilyje. Po smūgio jis išlipo, pradėjo elgtis agresyviai, savo draugų akivaizdoje jį žemino. Tada dar vieną kartą kumščiu trenkė jam į veido sritį, pataikė į dešinę veido pusę. Po to jie susistumdė ir susigrūmė. S. N. bandė jam trenkti, bet jis suėmė S. N. per kaklą, kad jis netrenktų atgal, tokiu būdu bandė apsiginti. Laikė, kol jis pradėjo šaukti, kad paleistų, tai truko gal 10-15 sekundžių, tada paleido. Neketino jo smaugti, norėjo tik sulaikyti. Laikant už kaklo, S. N. galėjo būti padaryti kūno sužalojimai. Sudavė du smūgius, gal buvo ir trečias smūgis, tiksliai nepamena. Kai jį paleido, S. N. nubėgo prie savo automobilio ir iškvietė policiją. Visos grumtynės vyko apie 3–4 metrus nuo automobilių, atstumas nuo automobilių buvo didelis. Nori atsiprašyti Sigito už jam sukeltą skausmą, už neteisingą savo poelgį. Gailisi, kad taip kvailai ir nederamai pasielgė. Išvadas padarė, daugiau tokioje situacijoje nenorėtų atsidurti, niekada smurtu nebespręs problemų. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, mokslai sekasi gerai, ateityje ketina stoti į pasienio policiją. Su S. N. civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies. Dėl per S. N. nedarbingumą negautų pajamų nuomonės neturi, išlaidas už eksperto išvadą pripažįsta, bet vykimo pas ekspertą išlaidų atlyginti nesutinka. Mano, kad prašoma neturtinė žala yra per didelė, jam neatrodo, jog sukėlė tokį skausmą ir nepatogumus, kad tai būtų vertinama 1 000 Eur. Nesutinka su pareikštu reikalavimu atlyginti automobilio sugadinimo išlaidas. Automobilio jis nelietė, per grumtynes jie nebuvo atsitrenkę į S. N. automobilį. Šiuo metu mokosi, papildomų pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi, yra išlaikomas tėvų. Jei teismas spręstų klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, jis sutiktų, kad būtų skirti nemokami darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose.

       Teisiamajame posėdyje kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė D. Ž. nurodė, kad yra G. Ž. mama. Jų šeimoje smurtas yra nepropaguojamas, nori vaikus išauginti protingais. Sūnus mokosi labai gerai, turi susidaręs gyvenimo planą. G. lankė futbolą, jam gerai sekėsi, dalyvavo mainų programoje, buvo išskridęs į Rumuniją. Mokykla jokių priekaištų neturi. Jie gerai sutaria, jokių elgesio problemų nėra. G. puikiai sutaria su seserimis, padeda buityje, pjauna žolę, neša malkas ir pan. G. dirbo pas S. N., tarp jų įvyko nesusipratimas. Fiziniam smurtui ji nepritaria, bet psichologiniam smurtui taip pat. Jos sūnui buvo grasinta, ji visur sūnų vežiodavo  automobiliu, kad nesusitiktų su S. N.. Šis konfliktas bus labai didelė pamoka. Apie įvykį ji sužinojo tą pačią dieną, nes atvyko į policijos komisariatą. Sūnus savo elgesį vertina labai blogai. Jis jos atsiprašė, aiškino, kad nesusivaldė. Siūlė jam važiuoti atsiprašyti, gal kažkiek žalos padengti, bet nusprendė susilaikyti ir nebevažiuoti, nes S. N. tėtis yra labai piktas. Su ieškiniu yra susipažinusi. Galėtų skirti 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ligonių kasoms žalą atlygino. Dalį dėl negautų pajamų, t. y. 284,47 Eur dėl to, kad S. N. nedirbo, pripažįsta, dabar tos sumos sumokėti negali. Taip pat sutinka sumokėti 23,30 Eur už ekspertizės atlikimą. Dėl išlaidų už kurą vykstant pas ekspertą negali atsakyti, nes tą dieną Sigitas daug kur važinėjosi. Kitos turtinės žalos nepripažįsta, policijos pareigūnė aiškiai pasakė, kad nematė jokių automobilio sugadinimų. Jos šeima turi būsto paskolą. Šeimoje yra trys vaikai. Vyras dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Prieš kelias dienas ji pradėjo dirbti naujame darbe dėvėtų rūnų parduotuvėje. Bendros šeimos pajamos per mėnesį yra apie 1 500 Eur.

       Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. N. paaiškino, kad jo civilinis ieškinys susideda iš automobilio remonto sąmatos, jo nedarbingumo ir neturtinės žalos. Turtinė žala buvo padaryta jo automobiliui Porsche Panamera. Grumtynių metu, kai jį smaugė, jie buvome prisilietę prie automobilio, jis judėjo. Grumtynių metu jis turėjo užsidėjęs apyrankę, kurioje yra metaliukas, su kuriuo ir buvo subraižytas automobilis. Jie buvo prisilietę prie automobilio. Jis jautė, kad apyrankė braukėsi per automobilį – per priekines vairuotojo dureles (per vidurį), vėliau veidrodėlio kampelį, statramstį prie priekinio lango viršaus. Iš alkūnės ar kitos kūno dalies buvo įdaužta duobutė, perskelta slenksčio apdailos plastmasė, nubrėžtos durelės, veidrodėlis. Lapkričio mėnesį buvo atlikęs automobilio vertinimą, jame buvo nurodyta, kad yra nubraukti dažai nuo vairuotojo galinės pusės galinių durelių, daugiau jokių defektų nebuvo. Kitą dieną po įvykio nuvažiavo į plovyklą, nusiplovė automobilį ir viskas pasimatė. Nuvyko į policiją ir viską nufotografavo. Įvykio metu automobilis buvo draustas kasko draudimu, bet draudimo išmokos negavo, nes į draudimo bendrovę nesikreipė.  Policijoje jam pasakė, kad viskas bus gerai, kreiptis nereikia. Automobilis iki šiol nėra sutvarkytas. Negautų pajamų, t. y. 284,47 Eur, sumą apskaičiavo buhalterė. Jis yra įmonės direktorius, dėl įvykio buvo nedarbingume. Patyrė 20 Eur kuro išlaidų vykstant iš namų į Klaipėdos ligoninę. Jis gyvena Klibiuose, nuo Klibių iki Klaipėdos yra apie 40-50 km atstumas. Jo automobilis 100 km sunaudoja apie 17 litrų benzino. Neturtinės žalos prašo 1 000 Eur, nes dėl panaudoto smurto jautėsi įžeistas, sumuštas, kitų akivaizdoje buvo pažemintas.

       Kaltinamajam G. Ž. prisipažinus kaltu padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davus parodymus, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Prokurorei, kaltinamajam, jo įstatyminei atstovei ir gynėjui sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalis).

       Be kaltinamojo prisipažinimo, G. Ž. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtais įrodymais.

       Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo (BK 140 straipsnio 1 dalis) 

       BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

       Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką kaip liudytojas apklausiamas, taip pat ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis S. N. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės a., Kretingoje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, sėdint jam priklausančiame automobilyje Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie automobilio priėjo jam pažįstamas G. Ž.. Jo ir G. Ž. pokalbis truko apie 15 sekundžių, jis nespėjo susivokti, kas vyksta. G. paklausė, kada pinigai. Jis paklausė, kokie pinigai, nors suprato, apie kokius pinigus ėjo kalba. Tuomet G. pasakė: „ką čia apsimetinėji?” Jis atsakė, kad neapsimetinėja ar kažką panašaus, tuomet G., jam atrodo, su abiem rankomis, nors nėra tikras, pačiupo jam už plaukų, šiek tiek patempė, bet jam dėl to neskaudėjo. Tuomet jis susierzinęs nustūmė G. ranką nuo savo plaukų, pažiūrėjo į telefoną ir pajuto smūgį tiesiai į nosį. Jis nematė, su kuria ranka G. jam trenkė, bet mano, kad su kairiąja, nes su dešine ranka būtų buvę sunku pataikyti į nosį. Dėl šio smūgio skausmo nejuto, gal sukilo adrenalinas. Jis buvo susinervinęs dėl gauto smūgio, todėl iškart išlipo iš automobilio išsiaiškinti, kas čia įvyko. Išlipus iš automobilio, jie dar pasakė vienas kitam kažką, neatsimena ką, nepamena ar sakė necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius G. atžvilgiu, pokalbis truko dar apie 15 sekundžių. Tuo metu jis stovėjo prie priekinių automobilio durelių, o G. prie galinių, jiedu žiūrėjo vienas į kitą. Kai kalbėjo, tarp jų atstumas buvo metras, gal net mažiau. Tuo metu lauke stovėjo K. S., kuris, kiek pamena, kalbėjosi su G. S., kuris sėdėjo kitame automobilyje. Po tų 15 sekundžių pokalbio, G. trenkė jam dešinės rankos kumščiu į nosį, dėl šio smūgio juto fizinį skausmą. Iš karto po smūgio G. rankomis suėmė jį su kairiąja ranka, sulenkęs per alkūnę laikė ties kaklo sritimi, juto kaip jį spaudžia, jis dėl to negalėjo pajudėti, jo judesiai buvo ribojami. Tokioje padėtyje G. jį laikė apie pusę minutės. Kai jį G. laikė ties kaklo sritimi, jis bandė išsilaisvinti, pajudėti ir gavo nuo G. dar vieną smūgį su dešine ranka į burną, tačiau nematė, su kuria rankos sritimi. Dėl šio smūgio taip pat juto skausmą. Kai jį G. laikė suėmęs už kaklo, jautė, kad jį spaudžia, bet nuo to jam neskaudėjo. Tuomet G. jį paleido ir nubėgo prie automobilio, su kuriuo buvo atvažiavęs. Kol jie grūmėsi, lietėsi į jo automobilį, susikibę judėjo, per visas priekines jo automobilio dureles, o jis ant kairės rankos turėjo odinę apyrankę, ant kurios yra stačiakampio formos metalas, kurio kampai yra aštrūs, todėl nubraižė priekines automobilio vairuotojo pusės dureles, gali būti, kad veidrodėlis irgi buvo įbrėžtas su apyranke, įskeltas priekinių vairuotojo pusės durelių slenkstis bei įlenktas statramstis. Kaip buvo apgadinta slenksčio plastmasė ir įlenktas statramstis, jis nematė, tuos sugadinimus pastebėjo tik po įvykio, kai nusiplovė automobilį. Mano, kad G. nenorėjo apgadinti jo automobilio, jis tikrai nebuvo apgadintas tyčiniais veiksmais, visa tai įvyko grumtynių metu. Dėl apgadinto automobilio jam padaryta 1 800 Eur turtinė žala, taip pat jam padaryta moralinė žala, kurią pinigine išraiška įvardins civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 2-3, 41-42, 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas A. R. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.30 val., tikslaus laiko nepamena, jis su S. N., su šiam priklausančiu automobiliu Porsche atvyko į Rotušės aikštę, Kretingos mieste. Automobilį pasistatė priešais taksi automobiliams skirtas stovėjimo vietas, arčiau parduotuvės „Laura“. Šalia automobilio Porsche, su kuriuo jie atvažiavo, jau stovėjo automobilis BMW 5, kuriame sėdėjo jų draugai R. Č. ir G. S., jie atsidarę automobilių langus tarpusavyje bendravo. Prie vairuotojo pusės priekinio lango, kur sėdėjo S. N., priėjo G. Ž., kuris paklausė S., kur pinigai. S. jam atsakė: „kokie pinigai?“. Toliau tarp jų vyko pokalbis apie 1-2 min. apie skolą, konkrečiai ką jie kalbėjo, neatsimena. Tuo metu prie jų automobilio, prie S. pusės, privažiavo kitas automobilis BMW, kuriame sėdėjo T. M.. S. per atidarytą langą pradėjo kalbėti su T. ir ignoravo G., kuris toliau kalbėjo apie kažkokius pinigus. Apie kokius pinigus ėjo kalba, jis nesuprato ir nežino. Tarp S. ir G. buvo ramus pokalbis, nemanė, kad gali peraugti į muštynes. Staiga G., stovėdamas prie automobilio, per atidarytą langą įkišo ranką ir patampė S. už plaukų, galbūt tuo norėjo atkreipti S. dėmesį, nes jie per telefoną žaidė kortomis. Matė, kaip S. galva šiek tiek sujudėjo. Matė, kaip G. vieną kartą trenkė su kumščiu S. į veido sritį. Tuo metu S. dar sėdėjo mašinoje. Po gauto smūgio S. jam greitai padavė telefoną ir išlipo iš automobilio, klausdamas G., ko šis nori. Jis tuo metu buvo automobilyje ir per langą matė, kaip G. gestikuliavo ranka, buvo panašu į smūgį, tačiau nematė, kur konkrečiai pataikė. Tuomet suėmė S. galvą, sulenkdamas savo ranką ties alkūne, tarp jų prasidėjo grumtynės, pajuto, kaip pradėjo judėti automobilis, jie grūmėsi maždaug ties vairuotojo pusės veidrodėliu. Kai automobilis pradėjo judėti, jis išlipo iš jo, tačiau jie jau buvo vienas kitą paleidę ir grumtynės buvo pasibaigusios. Būdamas automobilyje, buvo pasilenkęs į priekį ir pro vairuotojo pusės langą stebėjo grumtynes, todėl G. ir S. matė tik iki krūtinės. G. ir S. pažįsta jau seniai, jie visi buvo draugai, tik žino, kad šie tarpusavyje nebesutaria dėl kažkokių pinigų. G. įprastai yra ramus, taip nesielgia, S. taip pat yra ramus, nekonfliktiškas, tikrai nesitikėjo, kad tarp jų gali įvykti muštynės (t. 1. b. l. 90-91).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas T. M. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., tikslaus laiko nepamena, jis su tėčio automobiliu BMW 325 atvažiavo į Rotušės aikštę, Kretingoje, nes važiuodamas pro šalį pamatė, kad stovi jo draugo S. N. automobilis Porsche. Jis sustojo šalia S. automobilio, šiam iš kairės pusės, atsidarė langą, pasisveikino su S. ir nieko nespėjo daugiau pakalbėti, nes priėjo G. Ž., kuris, tuo metu, kai privažiavo, stovėjo prie S. automobilio iš keleivio pusės. Būdamas automobilyje, per langą matė, kaip G. su S. kalbėjosi apie 5-10 min., negirdėjo apie ką jiedu kalbėjosi, nes klausėsi muzikos. Jis nematė, kad G. būtų trenkęs S., kol šis sėdėjo automobilyje, nes jam G. su savo nugara užstojo visą vaizdą. Matė kaip iš automobilio išlipo S., jiedu su G. kažką vienas kitam pasakė, pokalbis truko neilgai ir matė, kaip G. trenkė kumščiu du smūgius S. į veido sritį. Nėra tikras, bet gali būti, kad buvo ir trečias smūgis. Tada G. su savo ranka, sulenkęs ties alkūne, suėmė S. per kaklo sritį ir kažkiek laiko palaikė S. tokioje padėtyje. G. laikė S. suėmęs per kaklą, jiedu grūmėsi, lietėsi prie S. automobilio Porsche, lietėsi ir prie jo automobilio, nes buvo nedidelis tarpas, todėl jis savo automobilį patraukė toliau. Tada priėjo prie S. ir G., jiedu grūmėsi atsirėmę į S. automobilio Porsche priekines vairuotojo dureles. Netrukus G. paleido S. ir S. iškvietė policiją. Kiek suprato, viskas įvyko dėl kažkokių pinigų. Jis matė, kaip jie ramstėsi į S. automobilį, gali būti, kad tuo metu ir apibraižė vairuotojo pusės dureles. Kaip buvo apgadinta slenksčio plastmasė ir įlenktas statramstis, jis tikrai nematė. Kažkokių aktyvių G. veiksmų, nukreiptų į S. automobilį, tikrai nebuvo. Nematė, kad S. ar G. grumtynių metu būtų spyrę į automobilio slenkstį (t. 1, b. l. 108-109, 114).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas R. Č. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.00 val., jis su jam priklausančiu automobiliu BMW 530 atvažiavo į Rotušės aikštę, Kretingos mieste. Kartu su juo automobilyje buvo ir draugas G. S.. Šalia jų sustojo S. N. su savo automobiliu Porsche, su kuriuo automobilyje kartu buvo A. R.. Jiems sėdint automobiliuose atidarytais langais ir kalbantis, pamatė, kad maždaug už 7-8 automobilių stovėjimo aikštelės vietų, sustojo automobilis ir iš jo išlipo K. S. ir G. Ž.. K. priėjo prie jo automobilio ir kalbėjosi su jais, o G. nuėjo prie S. automobilio iš keleivio pusės, bet netrukus nuėjo prie vairuotojo pusės, kur sėdėjo S. Jo automobilis S. automobiliui stovėjo iš dešinės pusės. Kai G. priėjo prie S., jie pradėjo kalbėtis, visų automobilių langai buvo atidaryti, girdėjo, kad jie maždaug 1-2 minutes kalbėjosi tyliai, normaliai, tačiau palaipsniui jų pokalbis pradėjo garsėti, pasigirdo keiksmažodžiai, vienas kitą pradėjo įžeidinėti. Kai pradėjo abu kalbėti pakeltu tonu, jis atsisuko į jų pusę ir pamatė, kaip G. kumščiu trenkė S., sėdinčiam automobilyje, į galvos sritį. Vieną smūgį tikrai mate. G. ranka įdomiai sujudėjo automobilyje, todėl jam atrodė, kad galėjo būti dar vienas smūgis, tačiau dėl to nėra tikras. Po to S. staigiai išlipo iš savo automobilio. Vos tik S. išlipo iš automobilio, tarp jų vyko žodinis konfliktas, kurio metu abu kažką garsiai kalbėjo, keikėsi, tačiau už kokių 30 sekundžių matė, kaip tarp jų atsirado fizinis kontaktas, matė kaip G. suėmė savo ranka. sulenkęs per alkūnę, S. už kaklo srities, šiek tiek palenkė, buvo panašu, kad bando suspausti savo ranką, kaip atlikdamas smaugimo veiksmą, S. bandė išsivaduoti, jiedu grūmėsi, matė kaip kliudė S. automobilio veidrodėlį. Kai G. ir S. stovėjo prie automobilio, jis jų galvų beveik nematė, matė tik, kad tarp jų buvo fizinis kontaktas. Jis nematė, kas vyko nuo tada, kai S. išlipo iš automobilio iki tol, kol jau G. ranka buvo suėmęs S. už kaklo, nes jam vaizdą užstojo automobilis. Visas veiksmas truko labai neilgai, jiedu greitai paleido vienas kitą. Nesitikėjo, kad G. gali naudoti fizinę jėgą, kai pamatė, kad šis pareina, manė, kad susipyks su S. ir viskas tuo pasibaigs, nes žinojo, jog šie nesutaria dėl kažkokių pinigų (t. 1, b. l. 96-97).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojas apklaustas K. S. parodė, kad 2020 m. gruodžio 28 d. vakare, apie 20.00 val., jo iš namų atvyko pasiimti draugai G. Ž. ir R. S. su R. automobiliu. Jie nuvyko į Rotušės aikštę pasėdėti automobilyje, pasikalbėti. Kai jie sustojo matė, kad maždaug už 10 metrų stovi 3 automobiliai, vienas šalia kito, kuriuos jie atpažino, vienas iš tų automobilių buvo S. N. Porsche, kitas automobilis T. M. BMW 3 bei R., kurio pavardės nepamena, automobilis BMW 5. Jie visi vieni kitus pažįsta. G. pasakė, kad eina pasikalbėti su S. dėl skolos ir nuėjo. Matė, kaip kalbėjosi su S. Jis jau iš seniau žinojo, kad S. yra skoloje G., nes G. vasarą dirbo pas S., o šis nesumokėjo G. už darbą ir visą laiką šio vengė, todėl nebuvo galimybės G. su šiuo pasikalbėti ir išsiaiškinti. Kai G. nuėjo pasikalbėti su S., jie su R. toliau sėdėjo automobilyje, jų pokalbis truko 3-5 min. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo prie minėto BMW 5 automobilio pasikalbėti su pažįstamais, o R. išvažiavo namo. Jam kalbant su G. S., išgirdo keistą garsą, priėjo prie S. automobilio pažiūrėti, kas vyksta ir pamatė, kaip G. Ž. ir S. N. grumiasi, laikydami su alkūnėmis vienas kitam už kaklo. Nematė, ar buvo atsirėmę į S. automobilį, ar ne. Kažkas norėjo eiti juos išskirti, bet jis pasakė, kad nesikištų. Viskas baigėsi labai greitai. Toliau jie visi stovėjo, o šie toliau kalbėjosi apie skolą, S. kažką minėjo, kad G. blogai dirbo ar kažką panašaus, pasakė, kad iškvies policiją, tai jie su G. niekur nėjo, laukė, kol atvažiuos. G. ir R., kurie buvo su automobiliu BMW 5, iškart išvažiavo. Tai nebuvo kažkokios planuotos muštynės, tiesiog G. nuėjo pasikalbėti ir, mano, kad pokalbio metu S. šį išprovokavo, nes įprastai G. tikrai ramus žmogus, niekada nekonfliktuoja. Jokių konkrečių smūgių nematė, tik girdėjo garsą ir matė, kaip S. su G. susikibę grumiasi (t. 1, b. l. 84-85).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2020 m. gruodžio 29 d. išvadoje Nr. G 2162/2020(03) nurodyta, kad S. N. buvo nustatyti sužalojimai: nosies sumušimas – poodinės kraujosruvos nosies nugarėlės ir viršūnės srityje, smulkios kraujosruvos odoje tarpuakio dešinėje pusėje, apatinės lūpos kairės pusės poodinė kraujosruva ir paviršinė muštinė žaizda gleivinėje, dauginės smulkios kraujosruvos odoje kaklo dešinėje pusėje. Sužalojimai atitinka pareiškėjo nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryti buka jėga. Paviršiniai veido sužalojimai galėjo gautis sudavus kumščiu – mažiausiai tris kartus. Smulkios kraujosruvos kaklo dešinės pusės odoje galėjo būti padarytos smaugiant. S. N. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 67-68).

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. asmens apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad atlikus dalinę S. N. kūno apžiūrą, užfiksuota patinusi bei paraudusi nosis, ant dešinės pusės žando ir smakro matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas. Apžiūrint rankas matomos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujas (t. 1, b. l. 28-31).

Iš 2020 m. gruodžio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Rotušės aikštėje, Kretingoje, ir joje stovintis automobilis Porshe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūrint automobilį buvo stebimi sugadinimai virš vairuotojo durelių rankenos. Ant tų pačių durų bei durų atidarymo rankenos bei po ja taip pat matomos nubėgusios raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Atidarius vairuotojo duris, ant durų vidinės apdailos viršaus taip pat matyti dėmės. Ties vairuotojo durimis ant asfalto taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują (t. 1, b. l. 19-26).

Byloje surinkti ir BPK nustatyta tvarka teisme ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 28 d., apie 20.40 val., Rotušės aikštėje, Kretingos mieste, automobilių stovėjimo aikštelėje, G. Ž., konflikto su S. N. metu, trenkė pastarajam, sėdinčiam automobilyje Porsche, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietoje, vieną kartą kumščiu į nosį, paskui, S. N. išlipus iš automobilio, dar vieną kartą trenkė kumščiu į nosį, po ko apkabino pastarąjį per kaklo sritį, bandė smaugti, įvyko grumtynės, kurių metu ranka trenkė dar vieną kartą į burnos sritį ir tokiu būdu nukentėjusiajam S. N. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius sužalojimus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pripažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, jog kaltinamojo G. Ž. padaryta veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kaip fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 straipsnis) 

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, o nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. Ž. nusikalstamą veiką padarė būdamas nepilnametis, t. y. 17 metų amžiaus. Kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikalstamą veiką G. Ž. padarė pirmą kartą (t. 2, b. l. 10). Vadinasi, byloje yra nustatytos visos trys BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos būtinosios nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

Sprendžiant dėl alternatyviųjų BK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų buvimo, atsižvelgtina į tai, kad teisiamojo posėdžio metu G. Ž. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, išreiškė gailestį dėl nusikaltimo padarymo, kritiškai vertino savo elgesį, tvirtino, kad po šio įvykio padarė išvadas ir ateityje problemų smurtinio pobūdžio veiksmais nebespręs. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo S. N., pastarasis jo atsiprašymą priėmė. Į bylą yra pateikti mokėjimo dokumentai, patvirtinantys, jog kaltinamasis (jo atstovė pagal įstatymą) atlygino turtinę žalą pagal civilinių ieškovų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikštus civilinius ieškinius. Kaltinamasis G. Ž. administracine tvarka anksčiau nebaustas, pagal byloje pateiktus duomenis yra charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 98-106). (duomenys neskelbtini) gimnazija G. Ž. apibūdino kaip mandagų, nekonfliktišką, klasėje draugišką, tolerantišką, turintį autoritetą tarp bendraklasių, taip pat pažymėjo, jog elgesio problemų nekyla, paskirtas užduotis stengiasi atsiskaityti laiku, ruošiasi pamokoms ir jų be svarbios priežasties nepraleidžia. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo mama nurodė, jog šeimoje santykiai yra geri, jie gerai sutaria, jokių elgesio problemų nėra, sūnus puikiai sutaria su seserimis, padeda buityje. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio G. Ž. elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas ir be kriminalinės bausmės jam paskyrimo. 

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančią medžiagą apie G. Ž. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja BK 93 straipsnio 1 dalyje numatytos būtinosios ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta alternatyvioji sąlyga bei pagrindas manyti, jog G. Ž. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, remiantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, yra pagrindas atleisti nepilnametį kaltinamąjį G. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Ž. išreiškė savo sutikimą atlikti tokius darbus, jeigu teismas spręstų dėl tokios auklėjamojo poveikio priemonės paskyrimo. Teismo vertinimu, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, paminėta auklėjamojo poveikio priemonė yra pakankama pasiekti, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Dėl civilinių ieškinių          

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo S. N. civilinis ieškinys dėl 2 230,59 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 78-79), Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,77 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 158-159) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinis ieškinys dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo (t.1, b. l. 170-172). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje kaltinamasis G. Ž. yra nepilnametis, teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi nepilnamečio kaltinamojo G. Ž. tėvai D. Ž. ir R. Ž. įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai.

Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teisme 2021 m. balandžio 19 d. gautas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, jog G. Ž. 2021 m. balandžio 8 d. atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, todėl civilinis ieškovas atsisako savo civilinio ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškovas pateikė rašytinį pareiškimą dėl civilinio ieškinio atsisakymo, šis pareiškimas pateiktas kaltinamajam atlyginus civiliniu ieškiniu reikalautą žalos sumą, darytina išvada, kad pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia civilinio ieškovo ir (ar) kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtinas ir bylos dalis dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinio ieškinio nutrauktina (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Byloje taip pat yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 69,77 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl kaltinamojo G. Ž. veiksmais padarytų sužalojimų nukentėjusiajam S. N. 2020 m. gruodžio 28 d., 2020 m. gruodžio 30 d. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos ortopedo traumatologo, radiologo ir otorinolaringologo sveikatos priežiūros paslaugos, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bendra suteiktų paslaugų kaina – 69,77 Eur. Pažymėtina, kad jau po civilinio ieškinio pareiškimo, t. y. 2021 m. balandžio 8 d., kaltinamasis (jo atstovė pagal įstatymą) atlygino ieškiniu reikalaujamą žalos sumą, 2021 m. balandžio 8 d. mokėjimo nurodymu Valstybinei ligonių kasai pervesdamas 69,77 Eur sumą. Kadangi iki bylos išnagrinėjimo civilinio ieškovo reikalavimas buvo patenkintas, tačiau atsisakymas nuo ieškinio teismui nebuvo pateiktas, civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmetamas.

Dėl nukentėjusiojo S. N. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis S. N. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo ir civilinių atsakovų 2 230,59 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmais buvo padaryta žala vienai svarbiausių baudžiamosios teisės saugomų vertybių, t. y. žmogaus sveikatai, nukentėjusiajam S. N. buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir nežymiai sutrikdyta sveikata. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo suduoti trys smūgiai į veido sritį, šiais veiksmais kaltinamasis padarė nukentėjusiajam nosies sumušimą – poodines kraujosruvas nosies nugarėlės ir viršūnės srityje, smulkias kraujosruvas odoje tarpuakio dešinėje pusėje, apatinės lūpos kairės pusės poodinę kraujosruvą ir paviršinę muštinę žaizdą gleivinėje, daugines smulkias kraujosruvas odoje kaklo dešinėje pusėje. Smūgiai suduoti į vizualiai matomą kūno sritį, dar tos pačios dienos vakare nukentėjusysis kreipėsi į Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyrių, apžiūros metu jo nosis buvo patinusi, skausminga, užfiksuoti buvusio kraujavimo požymiai. Nukentėjusysis nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 5 d. buvo nedarbingas. Nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių, jog dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamas emocijas, išgąstį, psichologinį diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę žalą. Kartu teismas atsižvelgia į tai, jog nusikalstama veika truko neilgai, byloje nėra duomenų apie tai, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusiajam būtų atsiradę kokių nors ilgalaikių neigiamų pasekmių ar būtų ilgam sutrikęs jo įprastas gyvenimo ritmas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, šiuo metu mokosi, teisiamojo posėdžio metu teigė, jog yra visiškai išlaikomas savo tėvų. Teisiamojo posėdžio metu civilinė atsakovė nurodė, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, bendros šeimos pajamos sudaro apie 1 500 Eur, šeima moka būsto kredito grąžinimo įmokas. Įvertinęs aptartas aplinkybes, tokio pobūdžio bylose formuojamą teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas konstatuoja, jog yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo G. Ž. civiliniam ieškovui S. N. priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų.

Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu taip pat prašo atlyginti 2 230,59 Eur turtinę žalą, kurią sudaro: 1) 284,47 Eur negautos pajamos dėl nedarbingumo; 2) 23,30 Eur ekspertizės atlikimo išlaidos dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo; 3) 20 Eur kuro išlaidos vykstant į gydymo įstaigą Klaipėdoje; 4) 1 852,82 Eur automobilio Porsche Panamera remonto išlaidos bei 50 Eur automobilio remonto išlaidų sąmatos parengimas.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Į bylą yra pateikta pažyma, iš kurios matyti, kad S. N. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 Eur. Pažymoje taip pat nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 5 d. S. N. buvo suteiktas nedarbingumas. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis paaiškino, jog dėl nusikalstamos veikos jis buvo nedarbingas, jo negautų pajamų dydį apskaičiavo įmonės buhalterė, šis dydis nurodytas pažymoje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktais duomenimis, S. N. laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio 29 d. iki 2021 m. sausio 6 d. išmokėta ligos išmoka, kurios dydis 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu civilinė atsakovė D. Ž. neginčijo šios civilinio ieškinio dalies ir jos dydžio. Be to, kaltinamasis atlygino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patirtą žalą dėl S. N. išmokėtų ligos išmokų, tuo iš esmės pripažindamas priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir nukentėjusiajam išmokėtų išmokų. Kadangi ligos išmokos kompensavo tik dalį nukentėjusiojo S. N. negautų pajamų, įvertinęs byloje esančius duomenis,  taip pat atsižvelgęs į tai, kad civilinė atsakovė neginčijo negautų pajamų dydžio, teismas daro išvadą, jog civilinio ieškinio dalis dėl 284,47 Eur negautų pajamų priteisimo yra pagrįsta ir tenkintina.

Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti 23,30 Eur ekspertizės atlikimo išlaidas. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais (t. 1, b. l. 76), tiek kaltinamasis, tiek civilinė atsakovė pripažino šias išlaidas, todėl civilinio ieškinio dalis dėl 23,30 Eur už ekspertizę patirtų išlaidų priteisimo yra pagrįsta ir tenkintina.

Nukentėjusysis taip pat prašo atlyginti 20 Eur dydžio kuro išlaidas, kurios susidarė jam vykstant iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) į Klaipėdos mieste esančią gydymo įstaigą ekspertizei atlikti ir atgal. Nors kaltinamojo gynėjas ginčijo šių išlaidų dydį, tačiau byloje nėra ginčo, kad nukentėjusysis iš savo gyvenamosios vietos vyko į Klaipėdą, taip pat nebuvo ginčijama aplinkybė, jog buvo vykstama nukentėjusiajam priklausančiu automobiliu Porche Panamera. Pagal byloje esančius duomenis šios rūšies išlaidų dydis nevertintinas kaip akivaizdžiai per didelis ar prieštaraujantis protingumo principams, todėl kelionės į gydymo įstaigą Klaipėdoje išlaidos taip pat pripažintinos būtinomis ir pagrįstomis išlaidomis, ši civilinio ieškinio dalis taip pat tenkinama.

CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis vis dar yra nepilnametis, 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 327,77 Eur turtinei žalai atlyginti priteisiama iš kaltinamojo G. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, ši žala subsidiariai priteisiama iš civilinių atsakovų D. Ž. ir R. Ž.. Nustatytina, kad civilinių atsakovų subsidiari pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis G. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Dėl reikalavimo atlyginti automobilio remonto išlaidas

Nukentėjusysis S. N. civiliniu ieškiniu taip pat prašo priteisti 1 852,82 Eur automobilio Porsche Panamera remonto išlaidų bei 50 Eur už automobilio remonto išlaidų sąmatos parengimą.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso sudėtinė dalis yra ne bet kokiais neteisėtais veiksmais, o nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimas. Vadinasi, baudžiamojoje byloje išnagrinėjus civilinį ieškinį, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, todėl tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo (šiuo atveju – nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo), ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad byla teisiamajame posėdyje buvo nagrinėjama dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, t. y. fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Pagal kaltinamąjį aktą ir teisiamajame posėdyje perduotą nagrinėti bylą kaltinamajam G. Ž. nebuvo inkriminuotas turto, t. y. nukentėjusiajam priklausančios transporto priemonės Porsche Panamera, sugadinimas, kaltinime tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir teismas neturėjo pagrindo jų tirti bei vertinti. Vadinasi, net ir konstatavus G. Ž. veiksmuose buvus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, jog nukentėjusiojo nurodomi automobilio apgadinimai yra nukentėjusiajam S. N. sukelto fizinio skausmo ir nežymus sveikatos sutrikdymo pasekmė. Pažymėtina, kad kaltinamasis neigė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu jie kontaktavo su nukentėjusiojo transporto priemone, neigė savo padarytos nusikalstamos veikos ir automobilio apgadinimo priežastinį ryšį. Vadinasi, siekiant įvertinti aptariamo S. N. reikalavimo pagrįstumą, byloje turėtų būti atliekamas išsamus kaltinime nenurodytų aplinkybių tyrimas, sprendžiama dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos pagal CK 6.246 straipsnį, (ne)buvimo, sprendžiamas klausimas dėl S. N. automobilio draudiko įtraukimo į bylą suinteresuotu asmeniu, nes, nukentėjusiojo teigimu, dėl kasko draudimo išmokos į draudimo bendrovę nebuvo kreiptasi. Tai leidžia daryti išvadą, kad civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinės žalos dalis, t. y. 1 852,82 Eur už automobilio Porsche Panamera remonto išlaidas bei 50 Eur už automobilio remonto išlaidų sąmatos parengimą, nepatenka į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, S. N. civilinio ieškinio dalis dėl 1 852,82 Eur automobilio remonto ir 50 Eur remonto sąmatos parengimo išlaidų atlyginimo yra paliekama nenagrinėta, nukentėjusiajam išaiškinant jo teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl šių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Dėl proceso išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Nagrinėjamu atveju į bylą yra pateikti duomenys apie nukentėjusiojo S. N. patirtas 1 000 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 107). Iš bylos duomenų matyti, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis naudojosi advokato Aliaus Galmino pagalba. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovas parengė ir pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 78-79), kartu su nukentėjusiuoju dalyvavo atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. 1, b. l. 63-64, 120-121), susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 1, b. l. 189-191), pateikė prašymą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo (t. 1 b. l. 134), atstovavo nukentėjusiajam S. N. teisiamajame posėdyje. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir spręsti klausimą dėl jų priteisimo iš kaltinamojo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-155-511/2017).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis, pajamų negauna, šiuo metu yra visiškai išlaikomas savo tėvų, mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, todėl jo galimybės dirbti ir gauti pajamų, iš kurių būtų galima atlyginti visas nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas, objektyviai yra apribotos. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis S. N. yra (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbo užmokestis per mėnesį sudaro 1 200 Eur, todėl pagal byloje esančius duomenis kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinė padėtis akivaizdžiai nėra lygiavertė. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau aptartą nukentėjusiojo atstovo veiksmų atstovaujant civilinį ieškovą ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme apimtį, taip pat į kaltinamojo amžių, byloje esančius duomenis apie kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, remdamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, jog yra pagrindas nukentėjusiojo prašomą priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti sumą sumažinti iki 500 Eur.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam G. Ž. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. 

Kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

G. Ž., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsnio 1, 2 dalimis, 93 straipsnio 2 dalimi, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės G. Ž. paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priimti civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atsisakymą nuo civilinio ieškinio dėl 455,74 Eur turtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį nutraukti.

Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo S. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. N. iš G. Ž., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš civilinių atsakovų D. Ž. bei R. Ž., 500 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 327,77 Eur turtinei žalai atlyginti. Kitą civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Nustatyti, kad civilinių atsakovų subsidiari pareiga pasibaigia, kai kaltinamasis G. Ž. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbio, kurio pakanka žalai atlyginti.

Palikti nenagrinėtą S. N. civilinio ieškinio dalį dėl 1 852,82 Eur automobilio remonto ir 50 Eur remonto sąmatos parengimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti S. N., kad jis turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu dėl šių išlaidų atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Priteisti nukentėjusiajam S. N. iš kaltinamojo G. Ž. 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėjas                                                                                                       Žilvinas Jaraminas