Civilinė byla Nr. e2-9218-911/2017

  Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06748-2017-6

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.9.2.1.;

                                                                                          1.3.5.5.; 3.2.6.1.; 1.3.2.11.; 1.3.5.5.; 1.1.6.2.

                        (S)

KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 13 d.

Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Serdiukienė,

sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,

dalyvaujant ieškovui L. M.,

ieškovo L. M. atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ atstovui S. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinė bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo, procesinių palūkanų priteisimo,

Teismas

n u s t a t ė:

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 4800 Eur vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką, 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško atsiskaitymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodo, kad nuo 2016-07-15 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“ (duomenys neskelbtini) pagal 2016-07-14 darbo sutartį. Teigia, kad darbo santykius su atsakove ieškovas nutraukė savo noru nuo 2016-09-12, tačiau atleisdamas iš darbo darbdavys su ieškovu pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui neišmokėtą darbo užmokestį už 2016 m. rugsėjo mėnesį, tai yra 338,58 Eur bei 106,34 Eur neišmokėtą kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Ieškovas teigia, kad nuo atleidimo dienos atsakovo direktorius S. A. ir plėtros direktorius T. T. žadėjo su ieškovu atsiskaityti, kai tik įmonės finansinė padėtis pagerės. Nurodo, kad ieškovas nuolat skambindavo direktoriui S. A. ir plėtros direktoriui T. T., tačiau jie mokėjimų taip ir neatlikdavo. Ieškovas nurodo, kad pasibaigus paskutiniam ieškovo nustatytam žodiniam terminui, ieškovas 2017-03-13 kreipėsi į Darbo ginčų komisiją ir po kreipimosi ieškovas iš atsakovės gavo 320,13 Eur sumą, tačiau Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti ginčą. Ieškovas teigia, kad jo vidutinis darbo užmokestis buvo 800 Eur, o atsakovė delsė su ieškovu atsiskaityti 6 mėnesius, todėl turi būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką, kuris sudaro 4800 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad po atleidimo iš atsakovės darbovietės šešis mėnesius jam nebuvo sumokėtas darbo užmokestis. Pas atsakovą dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose. Turi kvalifikaciją (duomenys neskelbtini) darbui, žino kaip turi būti perduodami dokumentai. Dokumentų priėmimo – perdavimo akto su nauja atsakovo buhaltere neturi. Kadangi jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, jis apie dešimt arba dvidešimt kartų skambino įmonės plėtros direktoriui T. T. ir vieną kartą skambino įmonės direktoriui S. A., tačiau darbo užmokestis nebuvo sumokėtas. Nurodo, kad nesumokant jam priklausančio darbo užmokesčio ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl užmokesčio išieškojimo, tačiau darbo ginčų komisija nusprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su skundu, todėl atsisakė nagrinėti ginčą. Ieškovas teigia, kad pas atsakovę dirbo apie du mėnesius ir iš uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ išėjo dėl patirto psichologinio spaudimo ir papildomo darbo krūvio. Kadangi jis turėjo prieigą prie Sodros duomenų bazės ir atsakovo direktorius sutiko, kad ieškovas išeitų iš darbo, todėl jis pats pateikė Sodrai informaciją apie jo atleidimą iš darbo. Atsakovo įsakymo atleisti jį iš darbo nematė. Mano, kad nėra pažeidimas pačiam išsiųsti duomenis į Sodrą be direktoriaus įsakymo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas Marius Cechanavičius nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Teigia, kad atsakovas žinojo, kad turi sumokėti ieškovui darbo užmokestį, tačiau šios sumos nesumokėjo. Nurodo, kad atsakovo teiginiai dėl darbo užmokesčio išmokėjimo žodiniu susitarimu nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Teigia, kad byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagrįstų kokia tvarka įmonėje yra perduodami dokumentai. Nurodo, kad atsakovas įmonės dokumentus perdavė naujam buhalteriui, todėl atsakovo direktorius buhalterinius dokumentus turėjo. Nurodo, kad prašoma priteisti kompensacija yra grindžiama Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis.

Atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo atmesti ieškinį ir iš ieškovo priteisti visas teismo išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovo atlygis į rankas buvo 599,05 Eur, o ne 800 Eur kaip nurodo ieškovas. Kas, atsakovo teigimu, parodo ieškovo bandymą pasipinigauti. Atsakovas teigia, kad jo veikla yra motociklų remontas ir prekyba jų detalėmis pagal užsakymą. Ieškovas įmonėje dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, tačiau atliko ir kitas jam pavestas funkcijas. Nurodo, kad ieškovui planuojant išeiti tėvystės atostogų ir turint prieigą prie Sodros sistemos, ieškovas pats save atleido be atskiro perspėjimo ir 2016-09-12 raštu informavo, kad nebedirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“. Teigia, kad tokiu būdu ieškovas eliminavo iš įmonės galimybę susirasti kitą darbuotoją į vietą, neatidirbdamas dviejų savaičių kaip numato Lietuvos Respublikos įstatymai. Atsakovas teigia, kad ieškovas išeidamas iš darbo visiškai neatliko savo pareigų, nesutvarkė ir neperdavė jokios buhalterinės dokumentacijos, o neperduoti išsamūs buhalterinės apskaitos likučiai sudarė rimtą pagrindą manyti, kad ieškovas įmonėje apskaitą tvarkė aplaidžiai, o tai sukėlė papildomų sunkumų vėliau atėjusiai buhalterei bei įmonės veiklai. Atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo užlaikytas atsiskaitymas, dėl to su juo buvo sutarta atskiru žodiniu susitarimu iki kol jis perduos ir sutvarkys visą reikiamą buhalterinę dokumentaciją, tačiau ieškovas darbe daugiau nebepasirodė. Teigia, kad iki šiol ieškovo, kaip (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai nėra įvykdyti, šį darbą teko atlikti vietoje jo įdarbintai buhalterei. Atsakovas nurodo, kad uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ pripažįsta skolą ieškovui už atbūtą įmonėje laiką, už kurį yra visiškai atsiskaityta, įskaitant ir atostogines išmokas. Kadangi atsakovas su ieškovu šiuo metu yra pilnai atsiskaitęs, prašo atmesti ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ atstovas S. A. prašė ieškinį atmesti. Teigia, kad ieškovas įmonėje dirbo tik du mėnesius, tačiau darbų tinkamai neatliko. Su ieškovu žodžiu buvo sutarta, kad jis perduos atsakovui visus buhalterinius dokumentus, o tuomet atsakovas su juo galutinai atsiskaitys. Nurodo, kad prašė ieškovo perduoti visus įmonės dokumentus, tačiau tai padaryta nebuvo, ieškovui siekiant vilkinti laiką. Ieškovas skambino S. A. vieną kartą dėl atsiskaitymo, tai buvo 2017 m. žiemos pabaiga. Ieškovas nei karto nesikreipė į atsakovą dėl skolos sumokėjimo, tik apeliuoja į telefoninius skambučius plėtros vadovui, kuris nėra atsakingas už finansinę sritį. Pripažįsta, kad nebuvo teisinio pagrindo neatsiskaityti su ieškovui, tačiau žmogiška prasme tai ieškovui turėjo būti stimulas pabaigti darbus. Teigia, kad ieškovui kreipusis į Darbo ginčų komisiją jam buvo išmokėtas darbo užmokestis, nes suprato, kad ieškovas nebaigtų darbų nepadarys. Buhalteriniai dokumentai buvo nesutvarkyti. Ieškovas įmonėje dirbo tik du mėnesius, o reikalaudamas priteisti 4800 Eur kompensaciją jis siekia pasipelnyti, šis reikalavimas yra neadekvatus. Ieškovui plėtros vadovas T. T. padėjo įsidarbinti kitoje įmonėje. Ieškovas pats save atleido iš darbo, be atsakovo direktoriaus žinios, nusiuntė Sodrai pranešimą. Buhalterinės apskaitos dokunetų atsakovui neperdavė.  Kai atsakovo direktorius pasirašė ieškovo prašymą atleisti iš darbo, pamatė, kad ieškovas jau pas atsakovą nebedirba. Kai ieškovas neatėjo į darbą, jam skambino ir klausė kodėl jis nedirba. 2016-09-12 ieškovas be atsakovo žinios jau neatvyko į darbą. Ieškovo sutuoktinė yra (duomenys neskelbtini), todėl ieškovas naudojasi visomis teisinėmis priemonėmis ir siekia jas išnaudoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatyta, kad šalys 2016-07-14 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 16, pagal kurią ieškovas pas atsakovą nuo 2016-07-15 pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose, o atsakovas įsipareigojo mokėti 800 Eur per mėnesį darbo užmokestį (e.b. tomas I, 22-23). Ieškovas uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“ dirbo nuo 2016-07-15 iki 2016-09-12 (e.b. tomas I, e.b.l. 34). Iš byloje esančio 2016-09-12 ieškovo prašymo atsakovui matyti, kad ieškovas prašo atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2016-09-12 (e.b. tomas I, e.b.l. 28). 2016-09-12 atsakovo direktorius S. A. įsakymu Nr. PE06 „Dėl atleidimo iš darbo“ nuo 2016-09-12 atleido ieškovą L. M. ir remdamasis DK 127 straipsnio 1 dalimi darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas sulaikė iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sąskaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Iš 2016-09-12 pranešimo apie apdraustujų valstybinio socialinio draudimo pabaigą matyti, kad ieškovas buvo atleistas iš uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ 2016-09-12, šį pranešimą Sodrai pateikė ieškovas (e.b. tomas I, e.b.l. 29). 2016-10-21 buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo – patikrinimo aktu Nr. 1 buvo nustatyta, kad įmonėje iki 2016-09-12 dirbęs finansininku L. M. (ieškovas) nepardavė dalies apskaitos dokumentų (e.b. tomas II, e.b.l. 157-158).

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 atsisakyta atnaujinti terminą ir nagrinėti L. M. prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl išmokų, susijusių su darbu, išieškojimo (e.b. tomas II, e.b.l. 3-4).

Dėl praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją

Nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendimu Nr. DGKS-1674 nusprendė, kad ieškovas praleido terminą kreiptis į Darbo ginčų komisiją su skundu, todėl termino neatnaujino ir atsisakė nagrinėti ginčą. Nustatyta, kad ieškovas iš uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ buvo atleistas 2016-09-12, o į darbo ginčų komisiją ieškovas kreipėsi 2017-03-14, todėl teismas daro išvadą, kad darbo ginčų komisija 2017-04-10 sprendime pagrįstai ir teisingai nustatė, jog ieškovas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų nagrinėjimo komisiją ir reikšti reikalavimą dėl neišmokėto darbo užmokesčio. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog dėl neišmokėto darbo užmokesčio išieškojimo yra numatyta privaloma procedūra, prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, nagrinėti darbuotojo ir darbdavio ginčą Darbo ginčų komisijoje (DK 299 straipsnis). Toks darbuotojo prašymas darbo ginčų nagrinėjimo komisijai turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai darbuotojas sužino apie savo teisės pažeidimą (DK 289 str.). Byloje nustatyta, jog ieškovas yra praleidęs trijų mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl išmokų išieškojimo. Pripažintina, kad apie savo teisių galimą pažeidimą ieškovas sužinojo 2016-09-13, kadangi jis jau nebedirbo pas atsakovą. Termino praleidimas kreiptis į darbo ginčų komisiją sudaro teisinį pagrindą atmesti pareiškimą, jei nėra nustatytos svarbios praleidimo priežastys.

Ieškovas teismui nereiškė prašymo dėl praleisto termino kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl išmokų išieškojimo atnaujinimo. Atsižvelgiant į tai, kad kilęs ginčas yra iš darbo teisinių santykių, teismas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo svarsto ex officio.

Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas sprendžia, kad ieškovo termino kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl išmokų išieškojimo praleidimo priežastys nėra svarbios. Ieškovas nurodo, jog skambino ne vieną kartą atsakovui dėl atsiskaitymo su juo bei pateikė telefono skambučių išklotinę. Iš šalių paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas buvo geruose, draugiškuose santykiuose su atsakovo darbuotoju – įmonės plėtros vadovu T. T., kuris ir padėjo ieškovui įsidarbinti kitoje įmonėje. Tai, kad ieškovas ne kartą  telefonu bendravo su T. T. nėra pagrindas išvadai, jog jis į jį kreipėsi dėl atsiskaitymo, be to, akivaizdu, jog įmonės plėtos vadovas nėra atsakingas už buhalterinę sferą ir nepriima galutinių sprendimų dėl atsiskaitymo su darbuotojais, nes šiems klausimams spręsti yra įmonės direktorius. Nustatyta, kad ieškovas į darbo ginčų komisiją kreipėsi praėjus 6 mėnesiams po jo atleidimo iš atsakovo įmonės. Teismas mano, kad šiuo atveju ieškovas įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl išmokų išieškojimo praleido ženkliai, nesant svarbių priežasčių. Ieškovas turėjo ir galėjo suprasti bei sužinoti, jog reikšti reikalavimą dėl visiško atsiskaitymo su juo atsakovui, jis privalo per trumpesnį terminą. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovo sutuoktinė yra teisininkė, todėl pripažintina, jog yra labai tikėtina, kad ieškovui buvo žinoma teisės aktuose nustatyta tvarka bei procedūra dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio prisiteisimo. Ieškovas yra gana jauno amžiaus, nurodo, kad turi buhalterio kvalifikaciją, akivaizdu, kad naudojasi ir interneto paslaugomis, todėl turėjo galimybę ir elektroninėje erdvėje rasti visą jį dominančią informaciją dėl darbo užmokesčio neatsiskaitymo.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2017-04-10 sprendimas Nr. DGKS-1674 termino neatnaujinti ir atsisakyti nagrinėti L. M. prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Motodiada“ dėl išmokų, susijusių su darbu, išieškojimo yra teisėtas ir pagrįstas.

Nors teismas neatnaujina ieškovui praleisto įstatyme numatyto termino, tačiau tam, kad byla būtų išnagrinėta visapusiškai, išsamiai ir objektyviai, teismas sprendime vertina įrodymus ir pasisako dėl ieškovo pareikšto atsakovui materialaus reikalavimo pagrįstumo.

Kadangi ieškovo ir atsakovo darbo teisiniai santykiai atsirado ir pasibaigė galiojant 2003-01-01 Darbo kodekso nuostatoms, todėl jos yra taikomos sprendžiant šį ginčą (2016-09-01 Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio 7 dalis).

Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 4800 Eur vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką. Nurodo, kad uždelsimas tęsėsi 6 mėnesius. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio 3 dalį apskaičiuotos išmokos už uždelsimo laiką sudaro 4800 Eur.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kasacinio teismo konstatuota, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal DK 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011). Taip pat yra išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo yra taikomas proporcingumo principas, kuris yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, jog tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008). Kasacinis teismas, plėtodamas DK 141 straipsnio 3 dalį aiškinimo ir taikymo praktiką nurodo, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos sankcijos mažinimui gali turėti įtakos tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės kaip trumpas įmonėje dirbtas laikotarpis (pvz. Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2010), įmonės turtinė padėtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011) ir kt. Vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, atsižvelgiama ir į tai, ar netrukus po darbo sutarties nutraukimo darbuotojas buvo įsidarbinęs pas kitą darbdavį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014).

Nagrinėjamu atveju vertinant kompensacijos dydį proporcingumo aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovui darbo užmokestis nebuvo išmokėtas ieškovui neperdavus atsakovui buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplinkybę, jog ieškovui buvo išmokėtas galutinis užmokestis patvirtina byloje pateiktas 2017-03-14 akcinės bendrovės SEB bankas mokėjimo nurodymas Nr. 668 (e.b. tomas I, e.b.l. 32). Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo atstovas, nurodydamas, kad ieškovui darbo užmokestis buvo pilnai išmokėtas tuo metu, kai ieškovas kreipėsi į darbo ginčų komisiją. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 m. kovo mėn. su juo galutinai atsiskaitė. Nustatyta, kad ieškovas atsakovo įmonėje dirbo gana trumpą laiką – apie 2 mėnesius. Ieškovas, 2016-09-12 išėjęs iš uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“, 2016-09-20 įsidarbino kitoje įmonėje (t. 1, 34 b.l.).

Vertinant ieškovo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį, tai yra 4800 Eur už pradelstą laikotarpį, būtina nustatyti priežastis, dėl kurių ieškovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. DK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindas taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytus padarinius yra konstatavimas tokių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. UAB „Swiss logistic“, bylos Nr. 3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB „Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 2016-07-15 pradėjo dirbti finansininko pareigose. 2016-09-12 atsakovo direktorius S. A. įsakymu Nr. PE06 „Dėl atleidimo iš darbo“ nuo 2016-09-12 atleido ieškovą L. M. bei nurodė, kad darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas sulaiko iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sąskaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovui darbo užmokestis atleidžiant jį iš darbo buvo neišmokėtas, kadangi ieškovas atsakovui neperdavė buhalterinės apskaitos dokumentų. Aplinkybę, jog ieškovui buvo išmokėtas galutinis užmokestis patvirtina byloje pateiktas 2017-03-14 mokėjimo nurodymas Nr. 668 (e.b. tomas I, e.b.l. 32).

Pažymėtina, kad DK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad  darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Byloje pateiktame 2016-09-12 atsakovo įsakyme Nr. PE06 „Dėl atleidimo iš darbo“ nurodoma, kad yra sulaikomas ieškovui priklausantis darbo užmokestis ir kompensacija už nepanaudotas atostogas sulaiko iki bus perduoti buhalterinės apskaitos dokumentai bei buhalterinių sąskaitų likučiai (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų nesutikęs ir kreipęsis į atsakovo atstovą nedelsiant dėl darbo užmokesčio išmokėjimo ar buhalterinių dokumentų grąžinimo. Priešingai, byloje esantys pateikti įrodymai suponuoja išvadą, kad ieškovas žinojo aplinkybę, dėl kurios buvo sulaikytas išmokėti jam priklausantis darbo užmokestis, tačiau nesiėmė veiksmų grąžinti ieškovui buhalterinius dokumentus. Būtina pažymėti ir tai, kad ieškovas dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Motodiada“ finansininko pareigose, todėl jis buvo atsakingas už buhalterinių apskaitos dokumentų ir buhalterinių sąskaitų likučių perdavimą atsakovui.

Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 5 dalis numato, kad tuo atveju, kai pasikeičia ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo, ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka ir per nustatytą laikotarpį ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba apskaitos paslaugas teikianti įmonė, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir sudarytas finansines ataskaitas perduoda tvarkyti ūkio subjekto vadovo paskirtam asmeniui. Atsakovas nurodo, kad dokumentai perduoti nebuvo. Pabrėžtina, kad būtent 2016-09-12 atsakovo įsakyme Nr. PE06 buvo nustatyta, kad ieškovo atlyginimas yra sulaikytas, iki kol jis perduos buhalterinės apskaitos dokumentus bei buhalterinių sąskaitų likučius (e.b. tomas I, e.b.l. 25). Byloje nėra įrodymų, jog ieškovas iki šiol perdavė atsakovui reikalaujamus dokumentus. Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad nuo 2016-10-14 dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Motodiada“, žino, kad prieš ją dirbo finansininku ieškovas. Buhalterinių dokumentų ieškovas neperdavė. Toks ieškovo elgesys rodo netinkamą jo, kaip įmonės finansininko, pareigų atlikimą ir suponuoja išvadą, jog įstatymo nustatytu laiku su ieškovu neatsiskaityta dėl jo paties kaltės. Konstatavus ieškovo kaltę, atsakovui neatsiranda pareigos mokėti išmoką, nustatytą  2003-01-01 DK 141 straipsnio 3 dalyje, nes tam nėra vienos iš būtinų sąlygų.  Pažymėtina ir tai, kad ieškovo prašoma priteisti 4800 Eur suma yra neadekvati jo darbo trukmei atsakovo įmonėje (ieškovas joje dirbo tik 2 mėnesius), ieškovas iš atsakovo įmonės išėjo savo valia ir iš karto nuo 2016-09-20 įsidarbino kitoje įmonėje (t. 1, 34 b.l.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 303 straipsnis. DK 303 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Kartu taikant tiek DK 303 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 303 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. N. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-209-469/2015; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. v. VĮ Kėdainių miškų urėdija, bylos Nr. 3K-3-424/2010; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; 2016 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-193-248/2016).

Atsižvelgiant į teisminę praktiką, susijusią su ieškovo reikalavimu dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo, konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas.

          Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria  (CPK 185 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškinys yra atmetamas, todėl ieškovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kadangi atsakovas uždaroji akcinė bendrovė „Motodiada“ nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovui klausimas nesprendžiamas.

Byloje susidarė 6,89 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra atmetamas, iš ieškovo priteisiamos valstybės naudai 6,89 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 6,89 Eur (šeši eurai aštuoniasdešimt devyni centai) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei, nurodytą sumą sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                   Kristina Serdiukienė